Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Toliau ieškinyje nurodoma, kad 2022 m. balandžio 15 d. nuo 10 val. 00 min. antstolė B. P. pagal užsakovo Ž. J. (bendrovės vadovo) prašymą atliko faktinių aplinkybių konstatavimą adresu (duomenys neskelbtini). Vykdant užsakovo Ž. J. prašymą bei atsakovei sutinkant, buvo apžiūrėtas Ž. J. kartu su atsakove bendrąja daline nuosavybe priklausantis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei Ž. J. asmeninės nuosavybės teise priklausantis ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Faktinės aplinkybės aprašytos 2022 m. birželio 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 171-22-30 (priedas Nr. 5). Faktinių aplinkybių konstatavimas buvo vykdomas filmuojant, užfiksuoti gyvenamajame name esantys daiktai, buitinė technika, kita įranga. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu apžiūrėtas ir ūkinis pastatas, jame esančios patalpos, įskaitant garažą, pagalbinę patalpą, pirties zoną, svečių kambarį, sanitarines patalpas, virtuvės zoną bei šiose patalpose esančius daiktus. Vaizdo įraše užfiksuoti šie bendrovės daiktai: kavos aparatas Miele (01:34 min), televizorius Samsung TV SET LCD 75 “QLED“ 4K (02:07 min); DYSON V11 Absolute Extra Pro (04:15 min.), televizorius Sony (KD64AG9BAEP) (04:58 min), kompiuteris Apple iMac 27 colių Retina 5K ekranu (05:05 min), vejapjovė Stihl Pro (10:53), Dyson siurblys (12:08 min), prabangus odinis krėslas su kėde (12:38 min). Faktinių aplinkybių konstatavimo metu užsakovas Ž. J. informavo atsakovę, kad ji iš užsakovui Ž. J. asmeninės nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato išsineštų savo asmeninius daiktus. Atsakovei nešant daiktus, užsakovas Ž. J. nurodė, kad ji neša daiktus, kurie priklauso bendrovei. Atsižvelgiant į tai, po to, kai atsakovė išnešė savo asmeninius ir bendrovės daiktus iš ūkinio pastato, buvo dar kartą užfiksuota ūkinio pastato visų patalpų būklė. 2022 m. balandžio 15 d. 13 val. 20 min. atsakovė baigė išsinešti daiktus iš ūkinio pastato. Užfiksuotose fotonuotraukose matyti, kad atsakovė išsinešė ir šiuos bendrovės daiktus: vejapjovę Stihl Pro (fotofikcija 24), prabangų odinį krėslą su kėde (fotofikcija 15-17), Dyson siurblį (fotofikcija 13).

Ieškinio teisiniai motyvai nurodyti tokie: iš nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad dalį daiktų atsakovė įgijo panaudos pagrindais, o dalį daiktų atsakovė tiesiog pasisavino iš bendrovės. Dėl panaudos sutarties vykdymo: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste - CK) 6.629 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta panaudos sutarties samprata. Pagal minėtą normą neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad panaudos sutarties sudarymui konstatuoti esminę reikšmę turi panaudos davėjo realus turto perdavimas naudotis panaudos gavėjui ir pastarojo priėmimas šį turtą naudoti, kitaip sakant, panaudos davėjo išoriškai (formaliai) išreikštoji valia turi atitikti tikrąją (vidinę) jo valią bei tikslą, kurio šiuo sandoriu siekiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015, 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-611/2018). Taip pat normos konstrukcija leidžia daryti išvadą, kad panaudos sutartis yra realinis sandoris (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3-128-611/2018). CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad: “Kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino”. Taigi remiantis CK 6.642 straipsnio 1 dalimi, kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Įspėjimas yra juridinis faktas, nutraukiantis turto panaudos sutartį, tačiau įstatymas nenumato nei tokio įspėjimo formos, nei detalizuoja reikalavimus įspėjimo turiniui, svarbu, kad viena šalis būtų informuota apie kitos šalies valią nutraukti sutartį. Suėjus CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių apie neterminuotos panaudos sutarties nutraukimą terminui po įspėjimo panaudos gavėjui apie numatomą sutarties nutraukimą, panaudos sutartis pasibaigia. Tokio įspėjimo esmė yra ta, kad kita šalis galėtų tinkamai pasiruošti ir grąžinti tai, ką yra gavusi pagal panaudos sutartį, susirandant kitą lygiavertį daiktą. Nagrinėjamu atveju panaudos sutarties objektas yra daiktai, kurie nurodyti akte ir kurių atsakovė iki šios dienos bendrovei negrąžino, t. y. šio ieškinio 8.1 - 8.8 p. nurodyti daiktai. Bendrovė leido atsakovei šiais daiktais naudotis neatlygintinai tol, kol ji dirbo bendrovėje. Tą dieną, kai buvo atleista iš bendrovės administravimo ir komercijos vadovės pareigų, atsakovė turėjo pareigą pasirašyti aktą ir grąžinti bendrovės turtą (ieškinio 8.1-8.5 p. nurodytus daiktus) bei kitus jai perduotus daiktus (ieškinio 8.6-8.8 p.). Nepaisant to, atsakovė akte tiesiog parašė ranka sakinį „buvo padovanota“, kas leidžia daryti išvadą, kad neva atsakovės nuomone šie daiktai jai buvo bendrovės padovanoti, todėl ji neva neprivalo jų grąžinti. Jeigu panaudos sutarties galiojimo metu panaudos daiktas žuvo ar buvo sugadintas ir panaudos gavėjas negali jo grąžinti tokio, kokį gavo naudotis, tai panaudos davėjui reiškiant reikalavimą dėl nuostolių (žalos) atlyginimo, panaudos gavėjas turi įrodyti, kad panaudos daiktą naudojo pagal paskirtį ir daiktas žuvo ar sugedo jo normalaus naudojimo pagal paskirtį metu dėl ne nuo panaudos gavėjo valios priklausančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Stamita“ v. J. B., bylos Nr. 3K-3-170-219/2015). Nagrinėjamu atveju, faktinių aplinkybių konstatavimo metu užfiksuota, jog bendrovės daiktai yra laikomi atsakovės gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė mano, kad tie daiktai yra jai padovanoti, todėl naudoja juos savo kasdienėje veikloje ir šie daiktai yra vis dar laikomi atsakovės žinioje. Atsakovė elgiasi nesąžiningai ir daugiau negu 7 (septynis) mėnesius negrąžina bendrovės daiktų, nurodytų ieškinio 8.1-8.8 p.. Atsakovė pasibaigus panaudos teisiniams santykiams, nebeturi teisėto pagrindo naudotis ieškovės turtu, todėl negrąžindama ieškovės turto, pažeidžia jos nuosavybės teises, kadangi apriboja jos galimybę tą turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Dėl daiktų išreikalavimo iš neteisėto valdymo: CK 4.95 straipsnyje nustatyta, kad vindikacija - tai nevaldančio savo daikto savininko teisė išsireikalauti daiktą iš kito asmens neteisėto valdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl vindikacijos instituto aiškinimo, yra nurodęs, kad, reiškiant vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti, jog jis turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą iki jį neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą, ir turi ieškinio pareiškimo momentu; daikto valdymo teisę prarado be savo valios; daiktą valdo atsakovas; daiktą atsakovas valdo neteisėtai; daiktas yra natūra; bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2010; kt.). Vindikaciniu ieškiniu pažeistos teisės ginamos tuo atveju, kai daikto savininkas nustojo valdyti daiktą ne savo valia ir daiktą be teisinio pagrindo valdo kitas asmuo, su kuriuo daikto savininko nesieja prievoliniai teisiniai santykiai ir daikto neteisėtas valdymas tęsiasi, egzistuoja ieškinio pareiškimo bei teismo sprendimo priėmimo momentu. Sprendžiant apie įrodymų paskirstymo pareigas, ieškovas nagrinėjamu atveju privalo įrodyti ne tik tai, kad jis yra daikto savininkas, bet kad daiktą valdo atsakovas, t. y. daiktą turi pas save (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009). Šio ieškinio 8.1-8.8 p. nurodyti daiktai buvo perduoti panaudos pagrindu, todėl šalis siejo prievoliniai santykiai, dėl ko nėra galimybės išsireikalauti šių daiktų vindikacijos pagrindu. Tuo tarpu šio ieškinio 8.9-8.13 p. nurodyti daiktus ieškovas nustojo valdyti ne savo valia ir šiuos daiktus be teisinio pagrindo valdo kitas asmuo - atsakovė. Ieškinio 8.9-8.13 p. nurodyti daiktai atsakovei nebuvo perduoti jokios sutarties pagrindu, o prievoliniai santykiai tarp šalių buvo pasibaigę. Atsakovė nurodytus daiktus pasiėmė iš bendrovės teritorijos/patalpų 2022 m. vasario 1 d. t. y. tą dieną, kai šalių nebesiejo jokie prievoliniai santykiai. Tą aplinkybę, kad ieškovas yra šių daiktų savininkas, įrodo 2022 m. vasario 1 d. ilgalaikio turto inventorizacijos aprašas, kuriame nurodyta šių daiktų vertė. Nagrinėjamu atveju, ieškovė valdymo teisę prarado be savo valios, ieškovė neperdavė atsakovei ieškinio 8.9-8.13 p. nurodytų daiktų savo valia, daiktus be teisinio pagrindo valdo kitas asmuo -atsakovė, su kuria daiktų savininko nesieja prievoliniai teisiniai santykiai ir daikto neteisėtas valdymas tęsiasi, egzistuoja ieškinio pareiškimo metu. (e. b. t. 1 , l. 1- 7).

Ieškovė, atsakovei pareiškus priešieškinį, 2022 m. vasario 10 d. pareiškimu atsisakė ieškinio reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovei grąžinti prabangų odinį fotelį su kėde (ofiso baldų komplektas) (pradinė vertė 5450 Eur) (e. b. t. 1 , l. 159-160). Teismas 2023 m. vasario 23 d. nutartimi nutarė ieškinio reikalavimo atsisakyme priimti (e. b. t. 1 , l. 178-180).

Teismo posėdyje ieškovės, trečiojo asmens atstovai ieškinį palaikė bei paaiškino, kad atsakovė buvo priimta į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas buvo Ž. J., ir jai panaudos teise ieškovė perdavė darbui naudotis automobiliu, planšete, kompiuteriu, telefonu, kavos aparatu, dviem televizoriais, ir vejapjove. 2022 m. vasario 1 d. atsakovė buvo atleista iš darbo, ir buvo surašytas jos turėtų įmonės daiktų priėmimo – perdavimo aktas, kuriame buvo nurodyta, kokius daiktus atsakovė privalo gražinti. Akte buvo pažymėta, kad atsakovė ieškovei perdavė automobilį Volvo. Pažymėta, kad atsakovė turi perduoti kompiuterį, kuris nėta iki šiol gražintas. Šalia ranka parašyta atsakovės, kad buvo padovanota, ji nežinojo, kad yra įmonės. Taip pat nurodyta 4 p., kad privalo perduoti plančetę, kavos aparatą, mobilų telefoną ir Sony televizorių, tačiau šių daiktų neperdavė. Padaryta pastaba, kad buvo padovanota, neaišku, kas kam padovanojo. Tuo metu, kai buvo atleista iš darbo, atsakovė tiesiog bendrovėje susirinko daiktus – dulkių siurblius, plaukų formavimo žirkles. 2022 m. balandžio 15 d. antstolė konstatavo faktinių aplinkybių protokolu pas atsakovę name ir ūkiniame pastate esančius daiktus, buvo padarytas vaizdo įrašas, matyti laikas, matyti daiktai: kavos aparatas ,,Miele“, kiti daiktai. Kompiuteris Aplle buvo užfiksuotas, bet perdavimo akte nurodyta, kad kompiuteris buvo padovanotas. Kad nereiktų kreiptis į teismą, buvo prašoma atsakovės daiktus gražinti įmonei, buvo surašyta pretenzija, tačiau nepavyko įteikti, buvo siųsta ir atsakovės advokatui, tačiau jokios reakcijos nebuvo sulaukta, daiktai nebuvo gražinti. Jau vykstant teisminiams ginčams, dalis daiktų buvo rasta ir pasiimta. Atsakovė teigė, kad ieškovės direktorius yra namo bendrasavininkas, jis laisvai gali patekti, ir dalį daiktų galėjo pasiimti, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad buvo pakeistos spynos. Ieškovė pasiėmė kavos aparatą, televizorių, žoliapjovę, dulkių siurblį – robotą, kitus daiktus, tačiau gyvenamajame name nebuvo rasti kiti ieškinyje nurodyti daiktai, t.y. kompiuteris Apple Ipad, kuris yra nurodytas minėtame daiktų perdavimo - priėmimo akte, taip pat plančetė, mobilusis telefonas. Kiti daiktai, kuriuos išeidama iš darbo pasiėmė atsakovė, t.y. du siurbliai, plaukų formavimo žirklės, nebuvo rasti. Teismo įpareigojimu yra pateikę daiktų įsigijimo dokumentus, daiktų vertė, kuri atitinka ieškinyje nurodytas aplinkybes. Dalis daiktų perduoti panaudos sutarties pagrindu. Dėl priešieškinio, - atsakovė prašo gražinti jai priklausantį fotelį. Tačiau fotelis nėra tik atsakovės nuosavybė, jis priklauso ir trečiajam asmeniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kuris yra ieškovės vadovas. Iš trečio asmens valdymo galima išreikalauti daiktą tik dėl nesąžiningo jo valdymo. Pati atsakovė neneigia, kad 2012 metais fotelį išsivežė ieškovės vadovas Ž. J., kuris yra trečiasis asmuo. Daiktą pasiėmė bendrasavininkas, kuris yra iš ieškovės savininkas. Čia nėra nieko nesąžiningo, neprotingo, niekas neginčija, kad fotelį pasiėmė bendrasavininkas, įmonės savininkas Ž. J.. Čia nėra jokio priešpriešinio reikalavimo. Atsakovė pateikė sąskaitą ne šio fotelio. Ieškovė tokio reikalavimo atsisakė, nėra pagrindo tenkinti priešieškinį. Ieškovė elgiasi sąžiningai. Atsakovė norėjo įtraukti Ž. J. į bylą trečiuoju asmeniu atsakovės pusėje, kad jis negalėtų veikti prieš ją, o veiktų prieš ieškovę. Fotelis gražintas bendrasavininkui Ž. J., todėl nematantys jokio ginčo. Atsakovė iki šiol gyvena bendrame name, tačiau visus mokesčius moka iki šiol tretysis asmuo. Dėl fotelio ginčas gali būti tik tarp bendrasavininkių atsakovės ir trečiojo asmens. Dėl prašomų išreikalauti daiktų nuosavybės teisių nėra ginčo civilinių bylų. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti tie patys daiktai, į kurių nuosavybę ieškovė pateikė nuosavybės teisę pagrindžiančius dokumentus, jie įtraukti į inventorizacijos aprašus, jie yra nufilmuoti. Galima atpažinti, kad tai tas pats daiktas, galima pagal jų technines charakteristikas. Visi daiktai nurodyti ieškinyje atsakovei buvo perduota, kai ji dirbo ieškovės pareigose, o dalis daiktų buvo išvežti į namus karantino metu ir vėliau, nes darbas vyko ir nuotoliniu būdu. Atsakovė dirbo administravimo pareigose. Datos perdavimo ji negalinti tiksliai pasakyti, nes tai visiškai nereikšminga aplinkybė, kad jie perduoti buvo nurodyti minėtame perdavimo – priėmimo akte. Kiekvieno daikto perdavimo data nėra aktuali, visi buvo perduoti, kai atsakovė dirbo ieškovės įmonėje, dalį daiktų kaip minėta atleidimo dieną atsakovė pati pasiėmė. Daiktai buvo perduoti įmonės patalpose, kur perdavimo metu buvo įmonė. Daiktai buvo perduoti žodžiu, tokia praktika buvo įmonėje. Atsakovė prirašydama daiktų perdavimo - priėmimo akte, kad buvo padovanoti daiktai, patvirtino, kad ji juos gavo ir turi, nerašė, kad neturi daiktų. Panaudos sutartis gali būti sudaryta ir žodžiu. Žodinės panaudos sutarties sudarymą įrodinėjantys daiktų priėmimo - perdavimo sutartimi. Sutartis buvo sudaryta iki pareikalavimo gražinti daiktus, t.y. atsakovė galėjo jais naudotis, kol dirbo pas ieškovę. Darbuotojas įmonės daiktais gali naudotis kol dirba, kai išeina iš darbo, jis tokios teisės neturi, ir privalo juos gražinti. Išeinant yra surašomas daiktų perdavimo priėmimo aktas, ir prašoma darbuotojo gražinti daiktus. Namas (duomenys neskelbtini) priklauso bendrosios dalinės nuosavybės būdu atsakovei ir trečiajam asmeniui. Antstolis faktines aplinkybes konstatavo ieškovės prašymu, ir tai vykdė pagal įstatymus. Buvo viskas nufilmuota antstolio. Jie nurodė kompiuterio Apple McBook individualius duomenis, jie matomi iš vaizdo įrašo. Sunku kaip dar galima nurodyti tiksliau daiktus. Atsakovė taip pat turi pareigą įrodyti, kad šie daiktai priklauso jai, gali pateikti įsigijimo dokumentus. Ieškovė pateikė visus turimus įrodymus. 2022 m. balandžio mėn. konstatuojant anstolei faktines aplinkybes, buvo tikslas užfiksuoti net tik esančius daiktus, bet ir galimybes patekti į gyvenamąją namą. Įmonės vadovas patvirtino, kad gyvenamajame name yra įmonės daiktai, pats vadovas pamatęs daiktus, tvirtino, kad tai įmonės daiktai. Daiktai buvo bendrosios nuosavybės name, šalys turėjo romantinius santykius, jiems buvo žinoma, kad tie daiktai yra įmonės, tuo metu dėl jų nebuvo ginčo. Jie tuo metu nebuvo vedę. Faktinių aplinkybių protokolais buvo užfiksuota daugiau daiktų, kai antrą kartą įmonės vadovas buvo atvykęs pasiimti daiktų. Buvo filmuojamos bendros patalpos, laikomi daiktai, namo būklė, galimybė pateikti į jį. Dalyvavo ir atsakovė. Buvo fiksuojama tiek, kiek matosi iš sąskaitų koks daiktas buvo įsigytas. Kiek pavyko ant daiktų rasti serijinius numerius, jie buvo užfiksuoti. Pateikę yra inventorizacijos aprašą, kuriame daiktai yra nurodyti. MCBook turi serijinį numerį. Filmuojant jie nemanę, kad reikia smulkiai taip fiksuoti ir serijinius numerius. Kada jiems Ž. J. padavė fotelio perdavimą tarp ieškovės ir jo, jie tada ir pateikę teismui, teikiant procesinius dokumentus atstovams, ši aplinkybė nebuvo žinoma. Daiktų paėmime Ž. J. dalyvavo kaip įmonės atstovas ir kaip fizinis asmuo. Jie pagal pateiktus įmonės dokumentus, buvo įsitkinę, kad jis priklauso ieškovei. Su anstole sutartį sudarė ir apmokėjo įmonė, kuri priklauso ir atsakovei, ir trečiajam asmeniui. (2023 m. kovo 22 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 31 min. 35 sek.---1 val.13 min. 18 sek.). Jos nuomone visada imoneje darbuotojai naudojasi įmonės daiktais panaudos sutarties pagrindu. Yra priėmimo perdavimo aktas, atsakovei daiktai perduoti žodine panaudos sutartimi. Galima ją pasirašyti, galima ne. Automobilį ji grąžino, kitus daiktus ne (2023 m. birželio 2 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 8 min. 31 sek.--- 9 min. 50 sek.). Pati atsakovė nurodė, kad kai jie paėmė į daiktus, jinai kreipėsi į policiją. Jie nenorėjo paimti daiktus, norėjo, kad grąžintų savanoriškai. Niekas nesitikėjo, kad prieis prie teismo. Jų ieškinys yra daikto išreikalavimas iš svetimo valdymo vindikacinis. Ne kartą buvo kreiptasi į atsakovę, kad ji grąžintų daiktus. Atsakovės versijos yra absurdiškos, kad daiktai yra įsigyti kaip šeimos turtas, kad yra tokie patys kaip įmonės (2023 m. birželio 2 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 17 min. 05 sek.--- 19 min. 35 sek.). Nepateikę inventorizacijos aktų, kadangi pasakė direktoriui, kokios įrodymų rinkimų kainos, jam buvo per didelė kaina. Išlaidos yra jau 8000. Jie pasakę, kad užteks pateikti tik apmokėjimo kvitus. Pagal įrodymų pakankamumo taisyklę įrodymų pakanka. Pasakė, kad renkant įrodymus juos analizuojant kaina dar padidėtų dvigubai. Sąskaitų anksčiau nepateikė, nes klientui pasakė, kad yra paprasta byla. Pakanka kreiptis tik į teismą. Atvažiavę į vietą ir pasiėmė daiktus tuos iš gyvenamųjų namų. O ką teikia pati atsakovė, teikia skirtingas pozicijas, kaip daiktai atsirado pas ją namuose. Yra įrodymų pakankamumo taisyklė, ne viską reikia pateikti. Pirmą kartą nepatarė klientui pasiimti daiktus, kadangi jinai kreipsis į policiją. 2 kartą jinai, kai pasiėmė daiktus ir atsakove kreipėsi į policiją. Jie nusprendė nebekviesti liudytojų į šią bylą. Laiko sąnaudos ir kaštai šios bylos yra per dideli, tiek klientas ir jie neplanavę. Jie nebemato prasmės daugiau įrodinėti. Jie pateikė daiktų įsigijimo sąskaitas apmokėjimus ir vienas iš šių daiktų buvo rastas pas atsakovę namuose. Jei atsakovė mano, kad daiktai yra jos, tai irgi turėjo pateikti įrodymus (2023 m. birželio 2 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 25 min. 24 sek.--- 33 min. 10 sek.).

Tretysis asmuo Ž. J. teismo posėdyje su ieškiniu sutiko, su priešieškiniu nesutiko, bei paaiškino, kad su atsakove buvo santuokoje nuo (duomenys neskelbtini), prieš tai draugavę. Jis esantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 100 proc. akcininkas. Įmonė nuo 2008 m. Atsakovė dirbo nuo 2014 m, jų romantiniai santykiai prasidėjo kažkiek anksčiau. Ją įdarbinęs kaip jau draugę. Įmonės prašomi išreikalauti daiktai buvo įgyti prieš santuoką, bet jie jau draugavo. Atsakovė dirbo įmonėje administracijos ir komercijos vadove. Daiktų įsigijimo metu jie bendro ūkio su atsakove nevedę. Daiktai buvo įsigyti įmonės darbui. Plaukų formavimo šukos nebuvo padovanotos atsakovei, įmonė nedovanodavo darbuotojams. Inventorizacija atliekama kasmet, visi aktai surašyti programa. Įmonės faktinė veikla mažmeninė ir didmeninė prekyba, ir statybos darbai. Galintys prekiauti viskuo, parudotuvės neturintys, prekių nelaikantys, užskaitinėjantys, ineternetinės prekybos neturi. Dulkių siurbliai buvo naudojami valyti įmonės patalpas, valydavo valytojos, gal naudojosi ir atsakovė, jai nebuvo uždrausta. Kompiuteris, plančetė, telefonas buvo darbo priemonės. Ji savo asmeninį kompiuterį turėjo. AplleMac yra įmonės, atsakovė jį naudojo darbe, tuo metu buvo karantinas tai namie. Plančetė irgi buvo reikalinga darbui. Atsakovė kito telefono neturi, ir dabar turi Aplle telefoną. Plaukų formavimo šukos buvo skirtos pabandyti prekiauti, jos buvo vienos, taip ir liko. Atsakovė gal jomis ir naudojosi. Pas jį daug žmonių ateina dirbti ir išeina. Yra daiktų sąrašas, ten niekas jokių parašų nededa, yra žodine tvarko perduodami įrankiai, darbo priemonės. Kai išeina iš darbo, pareikalaujama tuos daiktus gražinti. Jokių sutarčių nebuvo rašoma, nes žmonės nenori pasirašyti materialiai atsakingais asmenimis net ir už automobilius. Todėl pas juos dažniausiai taikoma žodinė tvarka. Priverstinai neatiminėjantys. Atsakovei, nenorėdamas skandalų, daiktų trankymo ir t.t., jai leidęs susirinkti ką nori ir išvažiuoti namo. Jis kai įmonė perdavė daiktus atsakovei, nelabai kartu gyvenę, gal leisdavę kažkiek laiko kartu. Tuo metu atsakovė gyveno name (duomenys neskelbtini). Per karantiną gal trumpai pusę metų gyvenę kartu. Šukų jie neinventorizavę, jei būtų atsiradęs klientas, būtų pardavę. Jeigu nepavyksta parduoti daikto, tai parduodantis sau pačiam kaip fiziniam asmeniui, kad VMI nekiltų klausimų. Kiekvienos įmonės vidinis reikalas yra inventoriniai numeriai. Ant kai kurių buvo, ant kai kurių ne, nes daiktų yra begalės, ant visų nėra galimybės sudėti, ant telefonų niekas nededa. Pas atsakovę namie buvo dulkių siurbliai, kuriuos ji susirinko iš darbo. Nepamenantis, ar prieš tai pas ją namuose buvo kiti dulkių siurbliai. Atrodo radę su antstoliu kažkokius kitus siurblius, bet čia smulkmena. Jų santuoka ir atsakovės darbo santykiai baigėsi negražiuoju, nes ji susirado kitą žmogų, piktybiškai nesilankydavo darbe, neatlikdavo savo pareigų, elgėsi labai arogantiškai, ją atleidęs. Dalis daiktų pas ją buvo likę per karantiną, dalį susirinko per atleidimą, tiksliai neatsimenantis ir nenorintis atsiminti. Buvo jai siūlyta gražinti įmonės daiktus ir nesibylinėti. Dėl fotelio įvyko techninė klaida, jis įsivaizdavęs, kad jis įmonės, o iš tikro jis ne įmonės. Manęs kas čia fotelis nurodytas ieškinyje ir inventorizuotas, o pasirodė, kad tai kitas fotelis, nes yra ne vienas baldas įmonėje. Tikras yra ofise, gali įrodyti, jis įtrauktas inventorizacijos akte, o ne tas, kuris buvo pas atsakovė rastas ir paimtas. Darbo priemones įmonėje perduodavę žodžiu, ne raštu. Dalis įmonės daiktų pas atsakovę name atsirado karantino metu nuotoliniam darbui. Kompiuterį, planšetę ir telefoną galėjo neštis ir ne karantino metu, tai darbo priemonės. Kai įmonė nupirko šiuos daiktus naudotis atsakovei, juos ir perdavė atsakovei, datos matosi iš sąskaitų. Dulkių siurbliai manantis buvo ofise, ji juos pasiėmė atleidimo dieną, konkrečiai jai nebuvo patikėti, galėjo naudoti bet kuris darbuotojas. Ji juos galėjo neštis ir namo, niekas jai nedraudė, bet nežinantis ar nešdavosi. Ji išeidama pasiėmė siurblius, tikriausiai šukas, dulkių siurblį –robotą. Jis jai neleidęs, o išvažiavęs, nebuvęs, kad nekiltų konfliktų. Antstolės užfiksuoti pas atsakovę atrodo, kaip užfiksuoti, jie turintys sąskaitas - faktūras, kitų tokių daiktų kaip siurblių nebuvo įsigiję gyvendami kartu, ten tikrai yra įmonės daiktai. Tokių daiktų gyvendami santuokoje jie nebuvo įsigiję. Atsakovė nebuvo įmonėje materialiai atsakingas asmuo. Materialinės atsakomybės sutartys jau nesudaromos 1 - 2 metai laiko, jos neteisėtos, yra išaiškinimai. Jis to jau nedaręs, kad nebūtų precedentų. Jis pats buvęs kitose įmonėse materialiai atsakingu asmeniu, ir dėl atsakomybės daugelis darbuotojų nenori rašytis tokios sutarties priedo, sudėtinga surasti žmogų, jam reiktų mokėti labai didelį atlyginimą, kad jis sutiktų prisiimti materialinę atsakomybę už jam duodamus daiktus. Dėl perduotų daiktų atsakovei, buvo sudaryta žodinė daiktų panaudos sutartis, neterminuota, tol kol darbuotojas dirba įmonėje. Žolės pjauti jie turintys ir įmonėje, o jei ji tuo metu buvo pas atsakovę name, tai jie ją norėję pasigražinti atgal. Televizoriai buvo skirti įmonėje demonstruoti metodinę medžiagą. Dulkių siurbliai buvo du, nes vienas buvo senas, tarp jų įsigijimo datų yra tarpas. Įmonė negali padovanoti turto fiziniam asmeniui, turi būti įforminta. Ieškinyje nurodyti daiktai turi inventorinius numerius, jie nurodyti inventorizacijos apyraše, neprivaloma dėti ant daiktų. Inventorizaciją darant patikrinantys, ar yra tie daiktai, jų nėra tų pačių daug vienetų. Kai kurie daiktai įmonėje turi inventorinius, numerius, pvz. įrankiai, naudojami statybose, o tie kurie biure, tai su markeriu pažymimi, ar visai nežymintys, nėra tiek daug kompiuterių, kad pasimestų. Neprivaloma žymėti, kaip jie įmonėje nustatantys taip ir darantys, buvę nusistatę žodišką tvarką, ką žymintys, ką ne. Kadangi inventorizacija vykdoma kartą į metus, tiksliai tvarkos negalintis pasakyti. Su antstoliais dėl faktinių aplinkybių konstatavimo rūpinosi advokatai. Antstolio prašę užfiksuoti daiktus, kurie yra jo namuose su atsakove, kad esant ginčams galėtų pasiremti, turėti įrodymus, kad tie daiktai tame name tikrai buvo. Jis negalintis įeiti į tą namą, kad nebūtų išgrobstytas turtas, baldai ir t.t. Įmonės daiktus fiksavę antrą kartą, kai atvažiavę pasiimti, o pirmą kartą fiksavę visus daiktus. Pirmą kartą kai fiksavę daiktus, jis atrodo jau buvo prašęs atsakovės gražinti įmonės daiktus. Jie pateikę sąskaitas, filmuotą medžiagą, manantis užtenka įrodyti, kad daiktai rasti pas atsakovę yra įmonės turtas. Name (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jam ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise gyvenęs iki 2021 m. liepos mėn., po to buvo pakeistos spynos ir jis į tą pastatą paprastai negalėjęs patekti. Nesvarbu, kas atvežė daiktus į tuos namus, jie paprasčiausiai norintys atgauti juos. Vienus daiktus pasiėmę su anstoliu, kitų neradę, viską apieškoję, daiktai pakankamai dideli, kad juos tame nedideliame name būtų kur paslėpti. Pirmą kartą kai buvę su antstole, nerasti daiktai buvo, o antrą kartą kai atvykę su antstole, jų jau neberadę. Jis nežinantis, kur tie daiktai gali būti dabar. Atsakovė turi savo nuosavą butą, jos mama turi du butus. Prašantis tenkinti ieškinį dėl visų ieškinyje nurodytų daiktų, išskyrus fotelį, ir daiktus, kuriuos atsiėmę. Kodėl 2022 m. vasario mėn. 21 d. akte buvo keturi daiktai, o ieškinyje 13 daiktų, negalintis pasakyti. Atsakovės atleidimas vyko chaotiškai, nenorėjo konfliktinių situacijų. Po to atlikę auditą, susižiūrėję ko nėra ofise, ir tada nusprendę paprašyti savanoriškai tuos daiktus gražinti be jokių teismų. Iš atsakovės prašantis tik tų daiktų, kurie žinojęs yra pas atsakovę ir buvo užfiksuoti antstolės. Dulkių siurbliai name turi būti užfiksuoti. Reikalavę iš pradžių tik 4 daiktų, tik vėliau apsižiūrėję, kad daugiau trūksta. Pirmų keturių daiktų reikalavęs iš atminties. Kitų įrodymų nėra, kad atsakovė išsivežė iš darbo daiktus, nenorintis traukti kitus žmones, kitų įrodymų nepateikinėsiąs. Kodėl neinformavęs apie perduotą įmonės fotelį advokatą prieš rašant atsiliepimą, ir nepateikęs į bylą perdavimo akto, negalintis pasakyti. Nežinantis, kas kaltas dėl laiku nepateikto įrodymo į bylą. Pas jį bendrovėje dirba 20 darbuotojų, 4 būna ofise. Atsakovė reikalauja fotelio, kuris priklauso jam, ir atsakovei per pusę. Pripažįstantis, kad atsakovės pateikta sąskaita yra šiam foteliui. Nekalbėjęs su atsakove, kad ji nori pasiimti fotelį iš jo. Nesutinkantis atiduoti jai, nes jos įsiskolinimai už namo mokesčius tikrai dideli, šiai dienai 8000 Eur. Jis apmokantis visas sąskaitas, ji nemoka, jis mokantis, nes nenori gadintis kredito reitingo. Atsiliepimų turinį advokatas derino, viskas tiko, jis nelabai gilinęsis, nes mokantis didelius pinigus advokatams. Advokatas nedalyvavo perduodant iš įmonės fotelį jam. Akto tikrai nerašę atbuline data. Įmonė paėmė ne įmonei priklausantį daiktą, tai turėję sutvarkyti šį klausimą įmonės viduje, jo sumanymas akto surašymas (2023 m. kovo 22 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 1 val. 15 min. 02 sek.---2 val. 3 min. 30 sek.). Ieškinyje nurodyti daiktai, rasti (duomenys neskelbtini), yra įmonės daiktai. Namuose identiškų daiktų nebuvo. Atsakovė tai žinojo ir nenorėjo šių daiktų atiduoti. Dėl automobilio ginčo nekilo. Žinojo, kad įmonės turtas, galėjo naudotis išskirtiniais atvejais. Kuro kortelės buvo išduotos darbuotojams pasirašytinai kiekvienam. Jam negražintas dabar kompiuteris Aplle I-Mac, kitas buvo namuose HP, juo naudojosi atsakovė. Namuose dar buvo įmonės plančetė, jokios kitos plančetės nebuvo. Kavos aparatą atsiėmė įmonė. Liko telefonas. Ji turėjo ne vieną telefoną, vienas buvo įmonės. Televizorius Sony negražintas. Kitų šukų ji namuose neturėjo. Dulkių siurblio neturėjo savo, namuose turėjo įmonės siurblį. Ateidavo valytoja. Negražintų daiktų sąrašą turi advokatas. Visi ieškinyje nurodyti daiktai iš pradžių atsirado įmonės ofise, ten yra daug daiktų. Jie namuose iš karto neatsirado. Įmonėje buvo atliekamos inventorizacijos, darydavo įmonės darbuotojai. Jas reikia daryti kas metai. Jos daromos kas metai, nėra nustatyta konkrečiai kada, kai būna laisvesnis laikotarpis ir darantys. Inventorizacijos akte nėra grafos apie daiktų buvimo vietą. Jokia komisija nevažiuodavo pas jį, jis patvirtindavo pats, kad tie daiktai namie yra. Dabar įmonėje yra trys televizoriai. Jie pateikę sąskaitas tų televizorių, kuriuos ir pasiėmę. Atsiėmė du, ir dar vienas yra Samsungas, pirktas anksčiau. Savo namuose jis turintis kavos aparatą. (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo tik vienas kavos aparatas Miele, jį pasiėmęs. Ten liko dar vienas televizorius ,,Sony“, buvo trys. Ten vejapjovės neliko, kai atsiėmę, kuo pjovė žolę nežinantis, jis turintis vejapjovę savo kituose namuose. Dvi turintis. Jis ten negyvenantis jau trys metai. Jie dar turto nepasidaliję. Kai pasiėmę robotą siurblį, atsakovės namuose neliko kito roboto. Vaizdo įraše yra užfiksuoti visi daiktai pas atsakovę namie. Jis matęs pas atsakovę viename teisme I - phone 12, bet kai atsakovė pamatė, tai nustojo nešiotis. Atsakovė neneigė, kad tų daiktų neturinti, parašė, kad nenori atiduoti jų, jis savo ranka parašė akte, kad jų neduos, jis jos prierašus laikantis, kad ji pripažino, kad daiktus turi. Jis nežinantis apie vagystes ir atsakovės namų (2023 m. gegužės 3 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 51 min. 59 sek.---1 val. 7 min. 2 sek.). Pas atsakovę liko vienas televizorius, du pasiėmė. Jis sutinka, kad jie buvo miegamuosiuose ir salone. Jie buvo skirti nuotoliniam darbui. Buvo karantinas, visi dirbo namuose. Aparatas buvo pirktas biuro darbuotojams atsigerti kavos. Jis kartais važiuodavęs į biurą karantino metu, dirbdavęs ten, ir ten. Kartais kavos išgerdavę ir biure. Biure buvo dar kitas kavos aparatas (2023 m. gegužės 3 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 1 val. 11 min. 17 sek.---1 val. 13 min. 30 sek.). Į ofisą pirkę didelius televizorius kaip brangius daiktus dėl prestižo. Tai nedidelė įmonė. Pas juos nebuvo tokio etato kaip valytojos. Valydavo kartą kelias savaites. Ir jis paimdavo siurblį ir kitas žmogus paimdavo. Atsakovė prisipirko siurblių ir jais naudojosi. Jai labai nepatiko dulkės ir 2 nusipirko. Jie jau įrodė, kad tai įmonės daiktai. Yra sąskaitos faktūros ir apmokėjimai. Yra perdavimo aktas, kuriame jinai atsisako perduoti tuos daiktus. Jie tokių daiktų šeimos reikmėms neįsigijo. Jis neigia, kad įmonės vardu buvo pirkti daiktai naudojami šeimos ūkyje. Prieš santuoką jie nebuvo sugyventiniai, o draugai. Pirmą kartą konstatuojant faktines aplinkybes su antstole daiktų nepasiėmę, kad nebūtų apkaltinti vagyste (2023 m. birželio 2 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 12 min. 08 sek.--- 17 min. 06 sek.). Jie dėl to turto negalėjo eiti, kadangi ji buvo pasikeitusi visas spynas. Jis į ūkinį pastatą neįėjo. Po to žoliapjovę pasiėmė. Jie turi ne vieną žoliapjovę. Tokią turintys vieną. Yra 2 vienodi tie patys sony televizoriai. Vienas jų įmonės, kitas ne įmonės. Žinojęs, kad tame kambaryje yra įmonės. Kiek atsimenantis pirkęs vienas metu abu (2023 m. birželio 2 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 19 min. 35 sek.--- 23 min.30 sek.). M. įmonėje dirbo, bet labai trumpai valytoja. Negalintis pasakyti, kiek ji dirbo, reikia žiūrėti dokumentus. Negalintis pasakyti, ar ji dirbo nuo 2015. Inventorizacijos akto nepateikęs, nes ši byla nuėjo per toli finansiškai viską atsakė jo atstovei. Būtų tai žinojęs, būtų kreipęsis iš karto į policiją, tačiau nenorėjęs, kad būtų atsakovei teistumas, todėl ir kreipėsi civiliniu ieškiniu. Neatsimenantis šitą pirmą kartą, antstoliai konstatuoja faktą, prašęs atsakovės atiduoti įmonės daiktus. Buvo tokia pozicija, kad jinai atiduotų geranoriškai. Be policijų jokių cirkų, mažas miestelis Marijampolė. Jam rekomendavo advokatai neimti tų daiktų. Neatsimenantis, ar vaizdo įraše užfiksuota, kad jis pats atsisakė imti daiktus. Kai atsako išeidama iš darbo rinkosi daiktus, jis nebuvęs. Jis tiesiog išvažiavęs. Prie jo pradėjo daiktus rinktis, bet jis išvažiavęs, kad nebūtų dramų. Ji rinkosi dėjosi, tempiasi tuos daiktus, bet jis nenorėjęs konfliktų, tu trankymosi, daužymosi, policijos. Ji yra karšto būdo ir jinai galėjo padaryti bet ką. 2 kartą daiktus pasiėmė, nes atsakovė sakė, kas jums trukdo pasiimti teismo posėdį, todėl pasiėmė. Nežinantis, dėl ko I-Mac negrįžo į įmonę, kai pasibaigė karantinas, tikrai atsakovei ne dovanojęs (2023 m. birželio 2 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 33 min. 24 sek.--- 39 min .40 sek.).

Atsakovė ginčijo, kad jai ieškovės ieškinyje nurodyti perduoti panaudos sutarties pagrindu daiktai buvo jai perduoti fiziškai; taip pat, kad ji išeidama iš darbo būtų paėmusi kokius nors įmonės daiktus; kad jos namuose buvo rasti būtent ieškovei priklausantys daiktai, namuose esantys daiktai buvo ne tik jos, bet ir ieškovės direktoriaus Ž. J. žinioje.

Atsakovė vindikaciniu priešieškiniu prašė iš ieškovės neteisėto valdymo išreikalauti jai priklausantį NEST fotelį ir NEST pufą, kuriuos ieškovė pasiėmė iš jos gyvenamojo namo 2022 m. gruodzio 12 d.. Ieškovė su priešieškiniu nesutiko, teigdama, kad fotelio ieškovė nevaldo, jis yra bendroji jungtinė atsakovės ir trečiojo asmens nuosavybė, bei yra trečiojo asmens žinioje, dėl ko ieškovė nėra tinkamas atsakovas.

CK 6.629 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta panaudos sutarties samprata: neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Panaudos sutartis pagal CK 6.629 straipsnio dalyje įtvirtintą panaudos sutarties apibrėžtį yra realinis sandoris (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-611/2018). Panaudos sutarties sudarymui konstatuoti esminę reikšmę turi panaudos davėjo realus turto perdavimas naudotis panaudos gavėjui ir pastarojo priėmimas šį turtą naudoti, kitaip sakant, panaudos davėjo išoriškai (formaliai) išreikštoji valia turi atitikti tikrąją (vidinę) jo valią bei tikslą, kurio šiuo sandoriu siekiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015).

Šioje byloje nustatyta, kad atsakovę ir ieškovę siejo darbo santykiai, atsakovė dirbo bendrovėje administravimo - komercijos direktorės pareigose. Ieškovė teismo pasiūlymu nepateikė papildomų rašytinių įrodymų, t.y. darbo sutarties, pareiginių instrukcijų, to nereikalavo ir nepateikė taip pat atsakovė, todėl teismas negali spręsti kaip ieškovė ir atsakovė susitarė dėl darbo sąlygų ir papildomų sąlygų, darbo priemonių perdavimo, žalos atlyginimo. Ieškovė ieškinyje teigė, kad buvo sudaryta žodinė panaudos sutartis su atsakove dėl darbo priemonių: stacionaraus kompiuterio Apple iMac 27 colių Retina 5K ekranu, plančetės Apple iPad Pro, kavos aparato MIELE CM 7750, mobilaus telefono Apple Iphone 12 Pro Max ir Sony televizoriaus D64AG9BAEP panaudojimo. Atsakovė iš esmės neigė, kad buvo sudaryta panaudos sutartis, t. y. kad jai buvo perduoti minėti daiktai.

Byloje nėra duomenų, kad ieškovė su atsakove būtų sudariusi materialinės atsakomybės sutartį. Pagal Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau – DKPĮĮĮ) 6 straipsnio 12 dalį, visiškos materialinės atsakomybės sutartys, sudarytos iki Darbo kodekso įsigaliojimo, įsigaliojus šiam įstatymui netenka galios. Darbo kodeksas įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d. (DKPĮĮĮ 2 straipsnio 1 dalis), taigi įstatymų leidėjas nuo šios įsigaliojimo datos panaikino visiškos materialinės atsakomybės sutarties institutą. To paties darbo kodekso 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo sudaryti darbuotojui sąlygas darbo funkcijai atlikti ir suteikti darbuotojui reikalingas darbo priemones ar turtą, todėl akivaizdu, kad ieškovė atsakovei perdavė darbo priemones darbo sutarties, o ne panaudos sutarties pagrindu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi teisę nustatyti jam priklausančių ir darbuotojui perduotų darbo priemonių, turto ar lėšų naudojimo tvarką, nepažeisdamas šiame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytų darbuotojo teisių. Darbo kodekso 33 straipnio 5 dalyje nustatyta, kad šalys negali sudaryti civilinio pobūdžio susitarimų dėl šiame kodekse nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, tokiems susitarimams taikomos darbo teisės normos. Be to teismo vertinimu, panaudos sutarties esmė yra, kad panaudos gavėjas perduoda panaudos gavėjui daiktą naudotis savo naudai, o ne panaudos davėjo naudai, todėl ir šiuo aspektu šalių santykiai negali būti kvalifikuoti kaip panaudos santykiai. 2023 m. birželio 2 d. teismo posėdyje teismas šalims įsakė abejonę, ar šalių teisiniai santykiai gali būti kvalifikuojami tikrai kaip panaudos sutartis, tačiau šalys savo pozicijos šiuo klausimu neišsakė. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad padarius prielaidą, jog ieškinyje nurodytos neva panaudos sutartimi perduotos darbo priemonės atsakovei, buvo iš tikrųjų jai perduotos, jų nesiejo prievoliniai panaudos santykiai, o darbo santykiai. Tačiau tokios išvados padarymas, netrukdo ieškovei savo teisių gintis kitais gynimo būdais, tame tarpe reiškiant vindikacinį ieškinį.

Ieškovės pateiktu rašytiniu įrodymu - UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. vasario 1 d. įsakymu nustatyta, kad atsakovė iš darbo bendrovėje atleista pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 3 dalies 1 punktą, padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nebuvus 2022 m. sausio 21 d. ir 24 d. darbe, bei tuo pačiu įsakymu įpareigota iki 2022 m. vasario 1 d.17 val. perduoti bendrovės direktoriaus paskirtam asmeniui E. M. visus darbo veiklos dokumentus, spaudus ir materialines vertybes pagal perdavimo – priėmimo aktą, pasirašęs įsakymą direktorius Ž. J. (e. b. 1 t., l. 10 - 11). Pažymėtina, kad tretysis asmuo Ž. J. pripažino, kad atsakovės atleidimo iš darbo metu jie buvo bloguose santykiuose, kadangi atsakovei buvo susiradusi kitą vyrą, tai yra jų santuoka faktiškai iširo. Liteko duomenimis nustatyta, kad teismuose buvo nagrinėjami kiti tarp šalių kilę ginčai dėl santuokos nutraukimo bei turto padalinimo.

Ieškovės pateiktame atspausdintame UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. vasario 1 d. turto priėmimo - pardavimo akte užfiksuota, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ administravimo ir komercijos vadovė V. B. - J. perduoda, o E. M. priima ,,automobilį XC90, kuro korteles, telefono numerius persirašo“, tekstas kabutėse parašytas ranka. Automobilis Volvo XC90, v/nr (duomenys neskelbtini), rida 79973, juoda. 2 punkte aprašytas kompiuteris Apple Mac su 27 colių Retina 5K ekranu/Intel i7 3.8 GHz/8GB RAM, serijos Nr. nenurodytas, grafoje 2.4 kitos pastabos ranka parašyta ,,buvo padovanota ir nežinojau, kad įmonės“. Grafoje 3. Kuro kortelės ranka parašyti dviejų kortelių numeriai, PIN kodas nurodytas tas pats vienas, taip pat telefono kortelės 3 vnt, jų numeriai, parašyta ranka, bei parašyta ranka ,,sutinku persirašyti“. 4 .1. punkte nurodyta Apple iPad Pro (planšetė), 4.2 punkte kavos aparatas Miele CM 7750, 4.3 punkte mob. tel. Apple I-phone 12 Pro Max, 4.4 punkte KD64AG9BAEP Sony televizorius; dešinėje šie punktai ranka suvesti, parašyta bendrai ranka ,,buvo padovanota ir nežinojo jog įmonės“. Akte yra ties ,,perdaviau V. B. - J.“ parašas, šalia E. M. parašas ( e. b. 1 t., l. 14). Atsakovė teismo posėdyje patvirtino, kad automobilį įmonei perdavė iš karto. Taip pat patvirtino, kad perdavė kuro korteles, persirašė telefono korteles. Atsakovė teismo posėdyje pripažino, kad akte ranka padaryti įrašai yra jos. Ieškovės atstovė teismo posėdyje tvirtino, kad šie rankraštiniai įrašai reiškia, kad šie daiktai yra pas atsakovę, tik jos nuomone, jai yra padovanoti. Atsakovė teigė, kad tai nereiškia, jog daiktai yra pas ją. Atsakovė nei vieno iš paminėtų daiktų, išskyrus automobilį, kuro korteles, ieškovei pati neperdavė.

Ieškovė prie ieškinio kaip jos nuosavybės teisę į ieškinyje minimus daiktus patvirtinantį dokumentą pateikė tik ilgalaikio turto inventorizacijos apyrašą, jokių sąskaitų bei mokėjimo pagal jas dokumentų nepateikė. Jų nepateikė ir vėliau, kai atsakovė savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad juos būtina pateikti, kad inventorizacijos aktas nėra nuosavybę įrodantis dokumentas. Šiuos nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus pateikė tik vėliau nagrinėjant bylą, teismui pasiūlius juos pateikti. Prie ieškinio pateiktame ilgalaikio turto inventorizacijos apraše 2022 m. vasario 1 d., nurodyta, kad inv. Nr 98 Apple i-PAD Pro (plančetė) perduota eksplotacijon 2020 m. kovo 23 d., pradinė vertė 1727,58 Eur; likutinė vertė 720,42 Eur; inv.Nr.; belaidis dulkių siurblys, perduotas eksplotacijon 2019 m. gruodžio 17 d., pradinė vertė 495,04 Eur, likutinė vertė 248,08 Eur; inv. Nr. 137- belaidis siurblys Dyson, perduotas eksplotacijai 2021 m. spalio 30 d., pradinė vertė 528,02 Eur; likutinė vertė 506,06 Eur; inv.nr. 104 Dyson HS01 Airwrap complete (plaukų šukos) perduotas eksplotacijai 2020 m. liepos 7 d., pradinė vertė 412,40 Eur, likutinė 266,71 Eur; inv.Nr.105 Dyson V11 Absolute Extra Pro, perduotas eksplotacijai 2020 m. liepos 7 d., pradinė vertė 660,33 Eur; likutinė vertė 426,75 Eur; inv. Nr. 118 kavos aparatas Miele CM 7750, perduotas eksplotacijai 2020 m. gruodžio 16 d., pradinė vertė 1580,16 Eur, likutinė vertė 1185,36 Eur; inv.nr. kompiuteris Apple iMac, perduotas eksplotacijon 2021 m. vasario 5 d., pradinė vertė 2556,19 Eur, likutinė vertė 1846,39 Eur; inv.nr. 121 mob.tel. Apple iPhone 12 Pro Max perduotas eksplotacijai 2021 m. sausio 4 d., pradinė vertė 1160,54 Eur, likutinė vertė 806,23 Eur; inv.nr.69 robotas siurblys perduotas eksplotacijai 2018 m. rugpjūčio 30 d., pradinė vertė 322,31 Eur, likutinė vertė 57,71 Eur; inv.nr.115 TV set LCD 75 QLED 4K perduotas 2020 m. gruodžio 5 d., pradinė vertė 1932,82 Eur., likutinė vertė 1449,82 Eur; televizorius KD64AG9BAEP, perduotas eksplotacijai 2020 m. balandžio 21 d., pradinė vertė 2173,55 Eur, likutinė vertė 1268,35 Eur; inv.nr. 129 vejapjovė Stihl Pro, perduotas eksplotacijai 2021 m. liepos 13 d., pradinė vertė 961,40 Eur, likutinė vertė 861,25 Eur. ( e. b. 1 t., l. 13). Kaip matyti iš šio į bylą pateikto inventorizacijos akto, jame nurodyti tik trečiojo asmens Ž. J. žiniomis nesantys įmonėje daiktai, realiai jokia inventorizacija nebuvo atlikta, nes nesurašyti visas ilgalaikis įmonės turtas, ir jis nesutikrintas. Pažymėtina, kad atnaujinus įrodymų tyrimą ir ieškovei pasiūlius pateikti inventorizacijos apyrašus, direktoriaus įsakymus dėl inventorizacijų atlikimo už 2018 - 2022 metus, šių dokumentų ieškovė be jokių pateisinamų priežasčių nepateikė, motyvuodama užsitęsusiu bylos nagrinėjimui, padidėjusioms bylinėjimosi išlaidoms, bei įrodymų pakankamumo taisykle.

Ieškovė pateikė į bylą PVM sąskaitas – faktūras bei mokėjimo pavedimus, patvirtinančius ieškinyje nurodytų daiktų įsigijimą. Ieškovė 2023 m. vasario 24 d. prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo pateikė atsakovės jai negražintų daiktų įsigijimo dokumentus. Pateikta 2021 m. vasario 2 d. PVM sąskaita - faktūra D11 Nr. 112577 nustatyta, kad joje nurodyta, kad UAB ,,Skytech.lt“ parduoda pirkėjui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kompiuterį Apple iMac su 27 colių Retina 5K ekranu, Intel i7,8GB Ram512 GB SSD, AMD Radeon pro 5500XT su 8GB, Intel 8 -core i7 3,8 GHZ, RAM 16 GB, 1TV SSD už 3092,99 Eur., kai inventorizacijos akte nurodyta, kad inv.nr. kompiuteris Apple iMac, perduotas eksplotacijon 2021 m. vasario 5 d., pradinė vertė 2556,19 Eur, likutinė vertė 1846,39 Eur.

Pateikta 2020 m. kovo 19 d. PVM sąskaita - faktūra S11 Nr.098090 nustatyta, kad joje nurodyta, kad UAB ,,Skytech.lt“ parduoda pirkėjui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Apple iPad pro 2018 12.9 colių 512 GB sidabrinį, Apple smart keyboard Follio, USB-C to SD card Reader, logitech wireless Mouse, suma apmokėjimui 1785,96 Eur, kai inventorizacijos apraše nurodyta, kad inv. Nr 98 Apple iPAD Pro (plančetė) perduota eksplotacijon 2020 m. kovo 23 d., pradinė vertė 1727,58 Eur; likutinė vertė 720,42 Eur. (e.b. 1 t., l. 190-191). Pateiktu AB Swedbank 2020 m. lapkričio 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. Z1166 nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 3092, 99 Eur pagal išankstinio apmokėjimą sąskaitą Nr. S11-1148076 (e.b. 2 t., l. 65). Pateikė 2020 m. kovo 13 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą ( e.b. 2 t., l. 75).

Pateikta UAB ,,Topo grupė“ 2020 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaita – faktūra Nr.20TG06007088 nustatyta, kad ji išrašyta UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, joje nurodyta, kad įsigytas kavos virimo aparatas Miele CM 7750 Coff, suma apmokėjimui 1912 Eur., kai inv. Nr. 118 kavos aparatas Miele CM 7750, perduotas eksplotacijai 2020 m. gruodžio 16 d., pradinė vertė 1580,16 Eur, likutinė vertė 1185,36 Eur.(e.b. 1 t., l. 192) Pateiktu AB Swedbank 2020 m. gruodžio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. Z1179 nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 1912 Eur išankstinį apmokėjimą pagal sąskaitą Nr. 06-20201214-8.( e.b. 2 t., l. 64).

Pateikta UAB ,,Bitė Lietuva“ išrašyta 2021 m. sausio 4 d. PVM sąskaita - faktūra BTA Nr. 01742637 nustatyta, kad joje nurodyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ parduodamas m.tel. Apple iPhone 12 Pro Max 256 GB Pacific Blue, už 1404,25 su PVM, kai inv.nr. 121 mob.tel. Apple iPhone 12 Pro Max perduotas eksplotacijai 2021 m. sausio 4 d., pradinė vertė 1160,54 Eur, likutinė vertė 806,23 Eur.(e. b. 1 t., l. 193). 2021 m. vasario 12 d. AB Swedbank mokėjimo nurodymu Nr. SOP nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ padarė 1342,20 Eur mokėjimą pagal sąskaitą 10649253 (e.b. 2 t., l. 79).

Pateikta UAB ,,Meškinta“ 2020 m. balandžio 21 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra MES Nr.01821 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad parduodamas TV KD65AG9BAEP už 2630 Eur su PVM, kai inventorizacijos apraše nurodyta, kad televizorius KD64AG9BAEP perduotas eksplotacijai 2020 m. balandžio 21 d., pradinė vertė 2173,55 Eur, likutinė vertė 1268,35 Eur.(e. b. 1 t., l. 194). 2020 m. balandžio 21 d. AB Swedbank mokėjimo nurodymu Nr. Z1041 nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ padarė 2630 Eur mokėjimą pagal sąskaitą MES Nr. 01821 (e.b. 2 t., l. 72).

Pateika UAB ,,Detritas“ 2021 m. liepos 12 d. išrašyta PVM sąskaita – faktūra DETM0007092 nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ parduodamas kroviklis akumuliat. Stihl AL500, akumuliatorius STIHL AP 300 S, akumuliatorius STIHL AP 300 S, 7,2 AH, vejapjovė Stihl Pro (duomenys neskelbtini).2 VC už bendrą 1163,30 Eur sumą su PVM, kai inventorizacijos apraše inv.nr. 129 vejapjovė Stihl Pro, perduotas eksplotacijai 2021 m. liepos 13 d., pradinė vertė 961,40 Eur, likutinė vertė 861,25 Eur.(e. b. 1 t., l. 195) 2021 m. liepos 27 d. AB Swedbank mokėjimo nurodymu Nr. 9616R1130 nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ padarė 1163,30 Eur mokėjimą pagal sąskaitą DETM 7092 (e.b. 2 t., l. 73).

Pateikta UAB ,,4Boutiques“ išrašyta 2019 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaita - faktūra DONE Nr.10000089 nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ parduodamas belaidis dulkių siurblys Dyson V11 už 599 Eur su PVM. 2019 m. gruodžio 13 d.(e. b. 1 t., l. 196). AB Swedbank mokėjimo nurodymu Nr.7933 nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ padarė išankstinį 599 Eur apmokėjimą pagal sąskaitą DONE 10000089 (e.b. 2 t., l. 63).

Pateikta UAB ,,4Boutiques“ išrašyta 2020 m. liepos 7 d. PVM sąskaita-faktūra DONE Nr.10001071, nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ parduodamos šukos Dyson HS01 Airwrap complete, dulkių siurblys Dyson V11 Absolute Extra Pro, už bendrą 1298 Eur sumą su PVM. (e.b. 1 t., l. 198). 2020 m. liepos 7 d. AB Swedbank mokėjimo nurodymu Nr. 616R92 nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ padarė 1298 Eur mokėjimą pagal sąskaitą DONE 10001071 (e.b. 2 t., l. 67).

Pateikta UAB ,,4Boutiques“ išrašyta 2021 m. spalio 26 d. PVM sąskaita - faktūra DONE Nr.10002641 nustatyta, kad ji išrašyta UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ parduodam belaidžiam dulkių siurbliui Dyson V12 Slim sbsolute su Dyson V11 filtru, už bendrą 638,90 Eur sumą su PVM. (e.b. 1 t., l. 197) AB Swedbank mokėjimo nurodymu Nr.61 nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ padarė 638,90 Eur mokėjimą pagal sąskaitą DONE 10002641 (e.b. 2 t., l. 66).

Pateikta UAB ,,4Boutiques“ išrašyta 2020 m. liepos 7 d. PVM sąskaita-faktūra DONE Nr.10001071, nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ parduodamos šukos Dyson HS01 Airwrap complete, dulkių siurblys Dyson V11 Absolute Extra Pro, už bendrą 1298 Eur sumą su PVM. (e.b. 1 t., l. 198). 2020 m. liepos 7 d. AB Swedbank mokėjimo nurodymu Nr. 616R92 nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ padarė 1298 Eur mokėjimą pagal sąskaitą DONE 10001071 (e.b. 2 t., l. 67)

Pateikta R. B. išrašyta 2018 m. rugpjūčio 28 d. PVM sąskaita-faktūra RBIL Nr.2018-085 nustatyta, kad joje nurodyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ parduodamas Moneual ME685/2800 robotas - siurblys, (duomenys neskelbtini) langų robotas, Hepmation 301 deluxe sensor šiukšliadėžė už bendrą 762 Eur sumą su PVM (e.b. 1 t., l.199). 2018 m. rugpjūčio 28 d. AB Swedbank mokėjimo nurodymu Nr. Z762 nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ padarė 762 Eur mokėjimą pagal išankstinę sąskaitą RBIL Nr. 2018-051 (e.b. 2 t., l. 71).

Pateikta PCD Group UAB 2020 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaita - faktūra, išrašyta UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad pagal ja parduodama TV Set LCD 75 colių QLED 4K už 2338,71 Eur su PVM. ( e. b. 1 t., l. 204). 2020 m. lapkričio 30 d. AB Swedbank mokėjimo nurodymu Nr. nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ padarė 2338,71 Eur mokėjimą PCD group pagal užsakymą Nr.1584208 (e.b. 2 t., l. 78).

Atsakovė teismo posėdyje teigė, kad su trečiuoju asmeniu, ieškovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, Ž. J. kartu gyvenę ir pasistatę namą 2020 m. liepos 24 d.. (duomenys neskelbtini); prieš tai kartu gyvenę keturiolika metų kaip sugyventiniai jo name (duomenys neskelbtini). Tai tretysis asmuo neigia, teigia, kad tik draugavę, bendro ūkio nevedę. Šiuo metu tarp jų teisme vyksta ginčas dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų padalijimo, todėl tokie šalių skirtingi parodymai galimai susiję su minėta byla, ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų sąskaitų - faktūrų, dauguma prašomų iš atsakovės išreiklauti daiktų buvo pirkti būtent 2020 metais, t.y. iki šios datos pirkta plančetė Apple I-pad; televizorius Sony; po šios datos įsigytas stacionarus kompiuteris Apple I-Mac, kavos aparatas Miele, Dyson plaukų formavimo šukos; 75 colių televizorius; 2021 m. pirktas telefonas Apple I-Phone Pro Max, Stihl vejapjovė, belaidis siurblys Dyson V12, prabangus fotelis, t.y. tuo metu, kai šalys statėsi namą ir gyveno kartu (duomenys neskelbtini), o ne tada kai steigėsi bendrovė, ar pradėjo dirbti joje atsakovė. Tretysis asmuo Ž. J., kuris yra ieškovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius, teismo posėdyje tvirtino, kad stacionarus kompiuteris, plančetė ir telefonas buvo perduoti atsakovei kaip darbo priemonės, ji kompiuterį naudojo darbe, juo kaip darbo priemone naudojosi namie karantino metu, bei galėjo neštis ir ne darbo metu. Teismo vertinimu šie daiktai gali būti laikomi darbo priemonėmis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kompiuteris yra stacionarus su didele įstrižaine (27 coliai), mažai tikėtina, kad atsakovė ji būtų vežiojusis iš darbo į namus ir iš namų į darbą atgal.

Ieškovė prašė pripažinti patikimu įrodymu, kad minėti daiktai buvo perduoti atsakovei darbinėms funkcijoms atlikti, kadangi ji atleidžiama iš darbo ant daiktų perdavimo, priėmimo akto, įmonei perdavusi automobilį ir kuro korteles pažymėjo, jog šie daiktai buvo jai padovanoti, kad neva pripažindama automobilį įmonės turtu ir gražindama jį, ji pripažino, kad ir kiti daiktai yra įmonės, ir ji turėjo juos atiduoti. Atkreiptinas dėmesys, kad tame pačiame akte atsakovė pažymėjo ne tik, kad daiktai buvo jai padovanoti, bet kad ji nežinojo, jog jie yra neva įmonės, ką nuosekliai ji tvirtino ir teismo posėdyje, kas reiškia, jog ji buvo įsitikinusi, kad šiuos daiktus valdo teisėtai. Atsakovė teismo posėdyje parodė, kad Aplle kompiuteris ir plančetė jai galėjo būti dovanota, nes 14 metų gyvenę, kažką dovanodavo kalėdoms, šiais daiktais jai nedavė naudotis darbe; darbe buvo personalinis stacionarus kompiuteris, ir du monitoriai, nešiojamų kompiuterių nei pas vieną darbuotoją nebuvo. Atsakovė teigė, kad ji su trečiuoju asmeniu Ž. J. gyveno name (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. liepos 24 d., susituokė (duomenys neskelbtini), pradėjo gyventi skyriumi nuo 2023 m. vasario 1 d., kai buvo atleista iš darbo, išsituokė (duomenys neskelbtini). Ieškovės pateiktomis sąskaitomis faktūromis nustatyta, kad stacionarus kompiuteris pirktas 2021 m. vasario 2 d., kai atsakovė ir tretysis asmuo gyveno kartu, plančetė 2020 m. kovo 19 d., kai jie statėsi bendrą namą, vedė bendrą ūkį. Kaip matyti iš 2022 m. vasario 1 d. daiktų perdavimo - akto, šie daiktai įmonėje nebuvo rasti, kadangi kitu atveju jų nebūtų reikalauta iš atsakovės, ji iki šios datos nuolat dirbo, todėl mažai tikėtina, kad atsakovė šiuos daiktus naudojo darbe darbo funkcijos atlikti, ir labai tikėtina atsakovės parodymais, kad jai tokie daiktai galėjo būti padovanoti ar pirkti įmonės vardu šeimos poreikiams tenkinti, ir laikomi jų bendruose namuose (duomenys neskelbtini), ir kad jai nebuvo žinoma, jog tie daiktai galimai buvo pirkti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad jeigu tai buvo darbo priemonės ir jos buvo naudojamos darbe darbo funkcijoms atlikti, todėl nelogiškas ir nepateisinamas ieškovės direktoriaus Ž. J. elgesys, kad jis jų daugiau nereikalavo iš atsakovės po jos atleidimo iš darbo 2022 m. vasario 1 d., pradėjo reikalauti tik birželio 29 d., nors dar 2022 m. balandžio 25 d. jis buvo su antstoliais jam dalinės nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini), kur stovėjo ant stalo stacionarus kompiuteris, jis teigė, kad tai įmonės kompiuteris, tačiau atsakovės gražinti jo nereikalavo, neužfiksuota, kad ji jam būtų neleidusi jo pasiimti, pats atsisakė jį pasiimti, tikėdamasis, kad jam jį atiduos atsakovė pati. Iš vaizdo įrašo nėra galimybės identifikuoti koks tai tiksliai yra kompiuteris, be to prie jo buvo pajungtas spausdintuvas, kurio ieškovė nereikalavo gražinti kaip jos turto, jis buvo užfksuotas ir 2022 m. gruodžio 14 d. antstolės darytame vaizdo įraše. Ieškovės atstovės teiginys, kad neva nebuvo paimtas kompiuteris 2022 m. balandžio 25 d., kad neva jame buvo asmeninė atsakovės informacija, netiesiogiai patvirtina, kad šis kompiuteris buvo naudojamas asmeniškai atsakovės, o ne ieškovės darbo funkcijoms atlikti, kadangi tokia informacija darbo kompiuteryje negali būti laikoma. Be to ieškovės minėtas stacionarus kompiuteris buvo gana didelės 27 colių įstrižainės, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad juo naudojosi atsakovė ir darbe, ir namuose, t.y. ji jį vežiojosi iš darbo namo, ir atgal. Ieškovė teismo siūlymu nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad atsakovė dirbo nuotoliniu būdu ir jai buvo perduoti minėti daiktai šioms funkcijos atlikti. Atsakovė pripažino, kad jos namuose buvo I-Mac kompiuteris, tačiau ar čia tas, prašomas ieškovės, ji nežinanti, kur jis yra dabar, kai jo reikalavo ieškovė jo jau namie nebuvo. Atsakovė neigė, kad plančetė I-pad yra jos namuose, teigė, jos niekada nebuvo; kažkada turėjusi telefoną I-phone, bet ne 12, gal 10,11, gal tretysis asmuo pasiėmė jį, buvo pirkti telefonai vaikams. Teismo vertinimu, ieškovė ne tik patikimai neįrodė, kad tokie daiktai buvo perduoti atsakovei kaip ieškovės darbuotojai darbo funkcijoms atlikti, bet ir neįrodė, kad šie daiktai priklauso būtent ieškovei, kad ji juos užvaldė ir valdo neteisėtai, šie daiktai (telefonas ir plančetė) yra natūroje, t.y. neįrodė būtinųjų sąlygų išreikalauti daiktą iš svetimo valdymo, kas yra pagrindas ieškiniui šioje dalyje atmesti. Alternatyvaus reikalavimo atlyginti nuostolius, ieškovė nereiškė.

Antstolės tiek 2022 m. balandžio 15 d., tiek 2022 m. gruodžio 14 d.. protokoluose užfiksuota, kad abu kartus gyvenamame name (duomenys neskelbtini) buvo rastas dulkių siurblys Dyson; kurį 2022 m. gruodžio 14 d. ieškovė, atstovaujama direktoriaus Ž. J., pasiėmė. Pirmą kartą buvo rastas dulkių siurblys Dyson ir ūkiniame pastate, priklausančiame asmeninės nuosavybės teise ieškovės direktoriui Ž. J., tačiau tuo metu Ž. J. jo nepasiėmė, leido pasiimti atsakovei, o po to reiškė jo vadovaujama įmonė ieškinį dėl šio siurblio išreikalavimo iš neva neteisėto atsakovės valdymo. Vienas dulkių siurblys, kurį prašo išreikalauti iš atsakovės, ieškovė jos namuose (duomenys neskelbtini) nerastas nei vieną kartą, jo išsinešimo fakto iš bendrovės ieškovė neįrodė, t.y. neįrodė, kad jis buvo ar yra atsakovės valdomas ir jos žinioje, todėl vien tai yra pagrindas atmesti ieškinį dėl šio daikto išreikalavimo iš atsakovės.

Dėl dulkių siurblio, užfiksuoto 2022 m. balandžio 14 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, pasisakytina, kad ieškovė neįrodė, kad užfiksuotas dulkių siurblys buvo būtent tas, įsigytas bendrovės, ir naudojamas jos veikloje, o ne nupirktas šeimos poreikiams namuose. Antra, užfiksuotas ir vėliau nerastas dulkių siurblys, rastas ieškovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus Ž. J. ūkiniame pastate, jam priklausančiame asmeninės nuosavybės teise, jam jokiais teisės aktais nebuvo uždrausta į juos patekti, jis galėjo pats patekti, kad pats išlauždamas spyną, kas būtų jo teisėtas patekimas į namus, dėl ko nėra pagrindo pripažinti, kad jis buvo valdomas tik vienos atsakovės, o ne jų abiejų. Trečia, ieškovė neįrodė, kad šis dulkių siurblys buvo bendrovės ir jis pateko į atsakovės namus neteisėtai, t.y. ji būtų savavališkai jį pasiėmusi iš bendrovės, jai bendrovė būtų perdavusi jai; nepaneigtas labiau tikėtinas atsakovės teiginys, kad jis buvo pirktas šeimos poreikiams, namuose buvo nuo pat jo įsigijimo, ir ji nežinojusi, kad jis įsigytas ieškovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu. Ketvirta, ieškovės atstovas direktorius Ž. J., turėdamas realią galimybą pasiimti iš jam asmenine nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato jame rastą neva įmonės dulkių siurblį, dar iki ieškinio pareiškimo teismui, jo sąmoningai nepaėmė, nėra duomenų, kad jis būtų bandęs jį paimti, atsakovė būtų draudusi jam jį paimti, vėliau dulkių siurblys nebuvo rastas, kas rodo, jog ieškovė galimai dulkio siurblio neteko dėl aplaidžių jos direktoriaus veiksmų, jo valios. Penkta, ieškovė neįrodė, kad dulkių siurblys ieškinio padavimo metu buvo neteisėtai valdomas atsakovės, kur jis tuo metu buvo ir dabar yra nenustatyta, ieškovė priešingai neįrodė, kas rodo, jog daikto nėra natūra, kas yra pagrindas netenkinti ieškinio. Atsižvelgiant į visa tai paminėta, ieškinys dalyje dėl belaidžio dulkių siurblio iš atsakovės atmestinas.