Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-75-908/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-02-02
Bylos Nr.: 1A-75-908/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-24494-2022-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė, Paulius Veršekys
Nuteistasis: O. B., A. Z.
Advokatai: Aivaras Alimas, Vidmantas Baumila

Kategorijos

Baudžiamosios bylos Nr. 1A-75-908/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24494-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.8; 1.2.14.3.2.1; 2.4.6.4.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,

sekretoriaujant Aistei Bareikei,dalyvaujant prokurorui Dariui Šneideriui,nuteistajam O. B. (O. B.), jo gynėjui advokatui Vidmantui Baumilai,nuteistojo A. Z. (A. Z.) gynėjui advokatui Aivarui Alimui,vertėjai Ingridai Petrulienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. B. (O. B.) ir nuteistojo A. Z. (A. Z.) gynėjo advokato Aivaro Alimo apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

O. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 165 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje ir BK 180 straipsnio 2 dalyje. Nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, atitinkamai, 8 (aštuoniems) mėnesiams, 2 (dvejiems) metams ir 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir nuteistajam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie subendrintos bausmės iš dalies pridėta bausmė, paskirta pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, paskiriant O. B. subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams. Nuspręsta į bausmės laiką įskaityti O. B. suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. liepos 4 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomoji priemonė – suėmimas – nuteistajam palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 165 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, BK 24 straipsnio 6 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, paskiriant jam laisvės atėmimo bausmes, atitinkamai, 8 (aštuoniems) mėnesiams, 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams ir 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir nuteistajam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie subendrintos bausmės iš dalies pridėta bausmė, paskirta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, paskiriant A. Z. subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams. Nuspręsta į bausmės laiką įskaityti A. Z. suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. liepos 3 d. iki 2022 m. rugsėjo 12 d. Kardomosios priemonės – 2 000 Eur užstatas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruoti policijos įstaigoje – paliktos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintinos, o užstatas grąžintinas jo davėjui.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. I. civilinis ieškinys tenkintas ir solidariai iš nuteistųjų O. B. bei A. Z. O. I. naudai priteista 200 Eur turtinei žalai atlyginti. Laikini nuosavybės teisės apribojimai, skirti O. B. pinigams – 70 Eur – ir A. Z. pinigams – 106,72 Eur ir 20 dolerių – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus pinigus nuspręsta panaudoti nukentėjusiosios O. I. civiliniam ieškiniui atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teisinės pagalbos prašymas dėl išlaidų už O. B. gynimą priteisimo atmestas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. O. B. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su A. Z., neteisėtai pažeidė asmens būsto neliečiamumą ir, neturėdamas teisėto pagrindo, grasindamas panaudoti fizinį smurtą savo naudai atvirai vertė nukentėjusiąją O. I. perduoti turtą, o būtent: jis, veikdamas bendrininkų grupe su A. Z., turėdami bendrą tikslą pasipelnyti iš prostitucija užsiimančių moterų, 2022 m. birželio 28 d. A. Z. portale „skelbiu.lt” rado skelbimą, kuriame nukentėjusioji O. I. reklamavo savo teikiamas seksualines paslaugas, A. Z. skelbime nurodytu numeriu susitarė su O. I. dėl susitikimo vietos ir laiko, po to 2022 m. birželio 28 d., apie 15.30 val., jis kartu su A. Z. panaudoję apgaulę – apsimetę klientais, įsibrovė į nukentėjusiosios O. I. gyvenamąją vietą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir panaudoję psichinę prievartą, t. y. jam laikant rankoje dujų balionėlį, o tuo pat metu A. Z. žodžiu grasinant nukentėjusios O. I. atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą ir neleisti jai daugiau verstis prostitucija, gyventi, valgyti, gerti, tokiu būdu neturėdami teisėto pagrindo atvirai reikalavo, kad ji mokėtų jiems pusę uždirbamų pinigų kas savaitę, tada jis (O. B.) neteisėtai paėmė bute buvusius O. I. priklausančius 200 Eur, kuriuos perdavė A. Z.. Šiais veiksmais O. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 165 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, O. B. nuteistas už tai, kad padarė plėšimą, įsibraunant į patalpą, o būtent: jis, veikdamas kartu su padėjėju A. Z., turėdami bendrą tikslą pasipelnyti iš prostitucija užsiimančių moterų, 2022 m. liepos 2 d. A. Z. portale „skelbiu.lt“ radus skelbimą, kuriame nukentėjusioji V. M. reklamavo savo teikiamas erotinio masažo paslaugas, paskambinus skelbime nurodytu numeriu (duomenys neskelbtini) ir susitarus su V. M. dėl susitikimo vietos ir laiko, suorganizavus nuvykimo priemonę – automobilį „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. A., nežinojęs apie daromą nusikalstamą veiką, po to A. Z. informaciją apie susitikimo vietą ir laiką su V. M. perdavus jam (O. B.), jis 2022 m. liepos 2 d., apie 23.45 val., panaudojęs apgaulę – apsimetęs klientu, įsibrovė į nukentėjusiųjų V. M. ir A. M. gyvenamąją vietą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ten panaudojęs fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu, t. y. nukentėjusiąją V. M. paėmęs už kaklo ir smaugdamas, du kartus suduodamas jai į pilvo sritį, dėl to ji pajuto fizinį skausmą, o nukentėjusiąją A. M. tampydamas už plaukų, grumtynių metu sužalodamas jai dešinės rankos nykščio nagą, dėl to ji pajuto fizinį skausmą, pagrobė svetimą turtą – V. M. priklausančius 2 000 Eur. Šiais veiksmais O. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

3. A. Z. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su O. B., neteisėtai pažeidė asmens būsto neliečiamumą ir neturėdamas teisėto pagrindo, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, savo naudai atvirai vertė nukentėjusiąją O. I. perduoti turtą, o būtent: jis, veikdamas bendrininkų grupe su O. B., turėdami bendrą tikslą pasipelnyti iš prostitucija užsiimančių moterų, 2022 m. birželio 28 d. portale „skelbiu.lt“ rado skelbimą, kuriame nukentėjusioji O. I. reklamavo savo teikiamas seksualines paslaugas, jis skelbime nurodytu numeriu susitarė su O. I. dėl susitikimo vietos ir laiko, po to 2022 m. birželio 28 d., apie 15.30 val., kartu su O. B., panaudoję apgaulę – apsimetę klientais, įsibrovė į nukentėjusiosios O. I. gyvenamąją vietą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ten panaudoję psichinę prievartą, t. y. O. B. laikant rankoje dujų balionėlį, o tuo pat metu jam (A. Z.) žodžiu grasinant nukentėjusios O. I. atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą ir neleisti jai daugiau verstis prostitucija, gyventi, valgyti, gerti, tokiu būdu neturėdamas teisėto pagrindo atvirai reikalavo, kad nukentėjusioji mokėtų jiems pusę uždirbamų pinigų kas savaitę, gi O. B. neteisėtai paėmė bute buvusius O. I. priklausančius 200 Eur, kuriuos perdavė jam (A. Z.). Šiais veiksmais A. Z. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 165 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje.

4. Taip pat A. Z. pripažintas kaltu dėl to, kad padėjo vykdytojui O. B. padaryti plėšimą, įsibraunant į patalpą, o būtent: jis, veikdamas kartu su vykdytoju O. B., turėdami bendrą tikslą pasipelnyti iš prostitucija užsiimančių moterų, 2022 m. liepos 2 d. portale „skelbiu.lt“ rado skelbimą, kuriame nukentėjusioji V. M. reklamavo savo teikiamas erotinio masažo paslaugas, jis (A. Z.) skelbime nurodytu numeriu (duomenys neskelbtini) susitarė su V. M. dėl susitikimo vietos ir laiko, suorganizavo nuvykimo priemonę – automobilį „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. A., nežinojęs apie daromą nusikalstamą veiką, po to jis (A. Z.) informaciją apie susitikimo vietą ir laiką su V. M. perdavė O. B., kuris 2022 m. liepos 2 d., apie 23.45 val., panaudojęs apgaulę – apsimetęs klientu, įsibrovė į nukentėjusiųjų V. M. ir A. M. gyvenamąją vietą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ten panaudojęs fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu, t. y. nukentėjusiąją V. M. paėmęs už kaklo ir smaugdamas, du kartus suduodamas jai į pilvo sritį, dėl to ši pajuto fizinį skausmą, o nukentėjusiąją A. M. tampydamas už plaukų, grumtynių metu sužalodamas jai dešinės rankos nykščio nagą, dėl to ji pajuto fizinį skausmą, pagrobė svetimą turtą – V. M. priklausančius 2 000 Eur, tokiu būdu jis (A. Z.) suteikdamas pagalbą – suradęs nukentėjusiąją V. M., susitaręs dėl susitikimo laiko ir vietos, suorganizavęs transporto priemonę, padėjo O. B. padaryti nusikalstamą veiką – plėšimą, įsibraunant į patalpą. Šiais veiksmais A. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinių skundų ir proceso dalyvių prašymai

5. Nuteistojo O. B. apeliaciniu skundu prašoma panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, arba perkvalifikuoti nusikalstamą veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Taip pat prašoma atsižvelgti į kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi.

5.1. Apeliantas pažymi, kad dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 165 straipsnio 1 dalyje ir 181 straipsnio 1 dalyje kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai dėl jų gailisi, tačiau pabrėžia dėl BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kaltės nepripažįstantis, akcentuodamas šioje dalyje padarytus procesinius pažeidimus. Apelianto vertinimu, atpažinimas gali būti atliekamas tik asmeniškai dalyvaujant kaltinamajam, nukentėjusiajam ir liudytojui, laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) reikalavimų, tačiau ikiteisminio tyrimo atveju, dalyvaujant liudytojui ir nukentėjusiajam, atpažinimas buvo atliktas pagal nuotrauką ir nedalyvaujant gynėjui. Taip pat buvo atliekama akistata su nukentėjusiąja. Be to, nuteistasis buvo sulaikytas reabilitacijos centre, buvo apsvaigęs nuo vaistų, o apklausa turėjo būti atliekama tik po to, kai vaistai pasišalins iš organizmo. Apelianto vertinimu, iš karto po jo sulaikymo 2022 m. liepos 4 d. atlikta apklausa traktuotina kaip grubus procesinis pažeidimas.

5.2. Apeliaciniame skunde, cituojant nukentėjusiosios V. M. parodymus, pažymima, kad nukentėjusioji aiškiai žinojo, jog nuteistasis gali ir tikriausiai darys nusikaltimus, tačiau jį įsileido į butą, be to, išsiuntė savo draugę į balkoną. Atkreipiant dėmesį, kad pagal V. M. parodymus nuteistasis buvo tualete, keliamas klausimas, kodėl nukentėjusioji apskritai įleido jį į butą ir, turėdama laiko bent jau iškviesti pagalbą arba užblokuoti jį tualete, nesiėmė jokių veiksmų. Nors nukentėjusioji teigė, kad nuteistasis ją smaugė, tačiau keliamas klausimas dėl smaugimo pėdsakų / kraujosruvų nebuvimo. Nuteistojo teigimu, vagystė jam inkriminuota tik pagal A. M. parodymus. Skunde teigiama, kad, nors nuteistasis turėjo ketinimą apiplėšti V. M., jis nusikaltimo atsisakė, kai tik ši atsisakė duoti jam pinigų. Cituojant BK 180 straipsnio 2 dalies dispoziciją, pabrėžiama, kad nuteistasis nenaudojo jokių šaltųjų ginklų ar pagalbinių priemonių, dėl to šis kaltinimas jam inkriminuotas neteisėtai.

6. Nuteistojo A. Z. gynėjo advokato A. Alimo apeliaciniu skundu prašoma: 1) panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. Z. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį ir šioje dalyje nuteistąjį išteisinti, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 2) pakeisti nuosprendžio dalį, kuria A. Z. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 165 straipsnio 1 dalyje ir 181 straipsnio 1 dalyje, paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams, ir paskirti areštą ar kitą bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu; 3) netenkinus pirmojo prašymo, prašoma pakeisti A. Z. paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir skirti jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

6.1 Apeliaciniame skunde sutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl A. Z. nuteisimo pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 1 dalį, tačiau nesutinkama su pripažinimu kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, nes skundžiamo nuosprendžio išvados nepagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis apeliacinės instancijos teismo paskirtimi bei teismų praktika dėl nuosprendžio motyvavimo, teigiama, kad apylinkės teismo nuosprendyje nurodyti motyvai dėl A. Z. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, nėra pakankami, jog nuteistasis būtų pripažintas plėšimo bendrininku. Apeliaciniame skunde cituojama kasacinio teismo praktika, suformuota šiuo klausimu, ir pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė nei kada, nei kokiu būdu buvo susitarta vykdyti plėšimą. A. Z. parodė, jog susitarimas apsiribojo tik tuo, kad O. B. nueis į butą pasiūlyti nukentėjusiajai apsaugos ir pakvies A. Z., tačiau jokio susitarimo dėl pinigų grobimo, smurto naudojimo ar kitų nusikalstamų veikų vykdymo nebuvo (tokių duomenų nėra ir bylos medžiagoje). Remiantis praktika dėl vykdytojo eksceso, teigiama, kad O. B. nesilaikė tarp jo ir A. Z. sudaryto susitarimo, sąmoningai atliko perteklinius, susitarimo ribas peržengiančius veiksmus, nepriklausiusius nuo nuteistojo A. Z. valios. Šis nesulaukė O. B. skambučio ir išvažiavo, o vėliau su liudytoju A. A. parvežė O. B. namo, tačiau byloje nėra duomenų, kad A. Z. buvo įvykio vietoje – bute. Vien tai, kad jis susirašinėjo su nukentėjusiąja V. M., suplanavo susitikimą, ją nuvežė į susitikimą su O. B., nepatvirtina, jog padėjo vykdyti plėšimą ir negali atsakyti už vykdytojo O. B. ekscesą.

6.2 Apeliaciniame skunde pasisakoma ir dėl nuteistojo O. B. parodymų patikimumo. Nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu, kaip pats nurodė, šis buvo „apsvaigimo stadijoje“ ir sunkiai atsimena įvykius, o nukentėjusioji V. M. teigė, kad O. B. jai prisipažino, vartojantis heroiną. O. B. parodymai nenuoseklūs ir, nors jis nurodė pas moteris vykdavęs A. Z., kuris ir pasiimdavo pinigus, nurodymu, tačiau duodamas parodymus dėl prieš O. I. padarytos nusikalstamos veikos, O. B. parodė pats naudodavęsis A. Z. telefonu ir rašydavęs prostitutėms. A. Z. žinojo tik tiek, kad O. B. nori nueiti pas jas dėl seksualinių paslaugų ir pinigus pasiimdavo sau. Kadangi O. B. aiškino ne apie konkrečios nusikalstamos veikos aplinkybes, o apie savo ir A. Z. ryšius apskritai, jo nepatikimais parodymais grįsti A. Z. kaltės nėra pagrindo.

6.3 Skunde laikantis pozicijos, kad dėl nusikalstamos veikos A. Z. su O. B. nebuvo sutarę, vis tik pasisakoma ir dėl nuosprendžio motyvų šioje dalyje. Analizuojant plėšimo, kaip nusikalstamos veikos, sudėties požymius, pabrėžiama, kad nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog įsibrovimas pasireiškė panaudojant apgaulę prieš nukentėjusiąją apsimetant klientu, tačiau iš nukentėjusiosios V. M. parodymų matyti, kad ji suprato, jog O. B. nėra klientas, tačiau vis tiek jį įsileido į namus, dėl to, gynėjo vertinimu, nelaikytina, kad O. B. įsibrovė į patalpą. Keliama abejonė dėl to, ar iš nukentėjusiosios apskritai buvo pagrobti pinigai, nes vienintelis šio fakto įrodymas yra nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Pats O. B. tai neigė, kratų metu pinigai nebuvo rasti ir dėl tariamai pagrobtų 200 Eur nebuvo pareikštas civilinis ieškinys. Be kita ko, gynėjo įsitikinimu, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiosios V. M. atžvilgiu buvo naudotas fizinis smurtas, nes nėra specialisto išvados, patvirtinančios, jog ji buvo smaugiama ir suduoti du smūgiai į pilvo sritį. Kita vertus, specialistas neapžiūrėjo ir A. M., todėl vien jos parodymai ir tarnybinis pranešimas nepatvirtina, kad būtent O. B. veiksmai jai sukėlė piršto namo traumą. Apeliantų vertinimu, byloje nėra duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad A. Z. veiksmuose buvo bendrininkavimo ir plėšimo sudėties požymiai, o pirmosios instancijos teismas, nepašalinęs esančių abejonių ir nuteistojo A. Z. kaltę grįsdamas prielaidomis, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

6.4 Remiantis kasacinio teismo praktika, teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. Z., motyvuotai nepasisakė, kodėl jam turi būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, o bausmės tikslų negalima pasiekti švelnesnėmis priemonėmis. Nors skundžiame nuosprendyje išskirtos dvi sunkinančios aplinkybės: veikos padarytos bendrininkų grupe ir nuteistajam būnant recidyvistu, tačiau, gynėjo įsitikinimu, šios aplinkybės nėra pakankamos skirti realią laisvės atėmimo bausmę. Nors pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad A. Z. Lietuvoje teistas penkis kartus, tačiau keturi iš penkių teistumų nuosprendžio priėmimo dienai buvo išnykę, o galiojantis teistumas buvo už nusikalstamą veiką, nesusijusią su nusikalstamomis veikomis, dėl kurių A. Z. pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu. Teismas, akcentuodamas išnykusius A. Z. teistumus, nesilaikė BK 97 straipsnio 6 dalies nuostatų ir klaidingai vertino teistumo faktą, nes nuosprendžio priėmimo dienai 2013 m. kovo 25 d., 2013 m. gruodžio 17 d., 2014 m. balandžio 22 d. ir 2019 m. balandžio 25 d. įgytų teistumų atžvilgiu A. Z. laikomas neteistu. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, net ir esant neišnykusiems teistumams, nėra pagrindo skirti griežtesnę bausmę, jei bausmės tikslai, atsižvelgiant į kaltininko asmenybę ir veiką, gali būti pasiekti neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2005).

6.5 Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 165 straipsnio 1 dalyje ir 181 straipsnio 1 dalyje, iš dalies kaltę pripažino, davė parodymus ir paaiškino visas jam žinomas aplinkybes, neneigė aplinkybių, jog atvyko pas nukentėjusiąją ir siūlė jai apsaugą; A. Z. nepripažino, kad iš nukentėjusiosios paėmė 200 Eur, nurodydamas, jog paėmė tik 100 Eur, dėl to, nors sumos ir nesutampa, tačiau nuteistasis neneigė, kad paėmė iš nukentėjusiosios pinigus. Menkavertė paimto turto suma – 200 Eur – rodo mažesnį nusikalstamų veikų pavojingumą. Apeliaciniame skunde pabrėžiama ir tai, kad nuteistasis A. Z. yra jauno amžiaus, turi šeimą, gyvena su sugyventine, augina mažametį vaiką, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Laisvės atėmimo bausmė neabejotinai paveiktų nuteistojo asmenybės raidą, socialinius ryšius ir resocializacijos perspektyvas. Nuteistasis nėra tiek pavojingas, kad jam būtų būtina skirti laisvės atėmimo bausmę. Jos tikslų galima siekti skiriant švelnesnę, pavyzdžiui, arešto bausmę. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, neatsižvelgė į visas faktines bei teisines aplinkybes, nesvarstė alternatyvių bausmių, nesilaikė teisingumo bei proporcingumo principų ir paskyrė neteisingą, akivaizdžiai per griežtą bausmę.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismo posėdžio metu nuteistasis O. B. ir jo gynėjas palaikė nuteistojo apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti. Savo apeliacinį skundą nuteistojo A. Z. atžvilgiu prašė tenkinti ir jo gynėjas advokatas A. Alimas. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo O. B. skundas atmetamas, nuteistojo A. Z. gynėjo skundas tenkinamas iš dalies.

8. BPK 320 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų byloje nenustatyta, dėl to, vadovaudamasi minėtomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, be kita ko, atsižvelgdama, kad dalies nuosprendžio dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 165 straipsnio 1 dalyje ir BK 181 straipsnio 1 dalyje, apeliantai neginčija, tiesiogiai pažymėdami, jog su šia nuosprendžio dalimi sutinkama (past. – išskyrus A. Z. dėl šių veikų paskirta bausme), teisėjų kolegija bylą tikrina išimtinai pagal nuteistojo O. B. ir nuteistojo A. Z. gynėjo apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus.

9. Iš baudžiamojoje byloje pateiktų apeliacinių skundų turinio matyti, kad jais apeliantai iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje. Nuteistojo O. B. apeliaciniu skundu prašoma jį dėl šios nusikalstamos veikos išteisinti arba perkvalifikuoti ją pagal BK 181 straipsnio 1 dalį; nuteistojo A. Z. gynėjo apeliaciniu skundu taip pat prašoma jo ginamąjį išteisinti, nepadarius BK 24 straipsnio 6 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo, arba už šią nusikalstamą veiką paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Pastaruoju apeliaciniu skundu nesutinkama su nuteistajam pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, prašoma ją sušvelninti.

10. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą pagal gautus apeliacinius skundus, įvertinęs skundžiamo nuosprendžio motyvus ir išanalizavęs baudžiamojoje byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistųjų kaltės padarius 2022 m. liepos 2 d. nusikalstamą veiką ir O. B. pripažinus kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, o A. Z. pripažinus kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 2 dalį. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistiesiems paskirtos bausmės laikytinos teisingomis bei proporcingomis, atitinkančiomis tiek jų asmenybes, tiek ir padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, todėl apeliantų prašymai švelninti pirmosios instancijos teismo paskirtas bausmes negali būti tenkinami. Visgi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje nuteistajam A. Z. nepagrįstai nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybę, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas. Tai sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

11. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka svarbu pažymėti ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, kad apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-7-196-303/2022).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, ir bendrininkavimo

12. Pirmosios instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu O. B. pripažintas kaltu dėl plėšimo, padaryto įsibraunant į patalpą, o A. Z. – dėl padėjimo O. B. padaryti šią nusikalstamą veiką. Pagal apylinkės teismo nustatytas aplinkybes A. Z. 2022 m. liepos 2 d. rado skelbimą dėl nukentėjusiosios V. M. reklamuojamų erotinio masažo paslaugų ir su ja susisiekė skelbime nurodytu telefono numeriu, susitarė su V. M. dėl susitikimo vietos ir laiko, taip pat suorganizavo nuvykimo priemonę, vairuojamą A. A., kuris nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką. Po to O. B., apsimesdamas klientu, taip panaudodamas apgaulę įsibrovęs į nukentėjusiųjų V. M. ir A. M. gyvenamąją vietą, jų atžvilgiu panaudojęs fizinį smurtą, t. y. V. M. paėmęs už kaklo smaugė, du kartus sudavė jai į pilvo sritį, o A. M. tampė už plaukų, grumtynių metu ji susižalojo dešinės rankos nykščio nagą, abi nukentėjusiosios patyrė fizinį skausmą, be to, O. B. pagrobė svetimą turtą, t. y. V. M. priklausančius 2 000 Eur.

13. Nuteistasis O. B., akcentuodamas, jo vertinimu, padarytus procesinius pažeidimus, nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, nes nenaudojo jokių šaltųjų ginklų ar pagalbinių priemonių, o ketinimo apiplėšti V. M. atsisakė, kai ši nesutiko atiduoti jam pinigus. Tuo tarpu nuteistojo A. Z. gynėjo apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad O. B. nesilaikė tarp jo ir A. Z. sudaryto susitarimo, atliko susitarimo ribas peržengiančius veiksmus, nepriklausiusius nuo nuteistojo A. Z. valios, dėl to nagrinėjamu atveju, nuteistojo A. Z. gynėjo vertinimu, turėjo būti konstatuotas nusikalstamos veikos vykdytojo, t. y. O. B., ekscesas.

14. Teisėjų kolegija su minėtais apeliantų argumentais nesutinka ir pažymi, kad BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Svarbu akcentuoti tai, kad teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-282-303/2020, 2K-234-594/2023 ir kt.).

15. Esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant juos daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. Nagrinėjamoje byloje gi tokių pažeidimų nenustatyta.

16. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą. Kvalifikuota plėšimo sudėtis įtvirtinta BK 180 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti, arba apiplėšė pagrobdamas didelės vertės svetimą turtą. Teismų praktikoje pažymima, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-349-648/2017). Fizinis smurtas BK 180 straipsnio prasme suprantamas, kaip bet koks fizinis-smurtinis poveikis nukentėjusiojo kūnui, nepriklausomai nuo to, kokie sveikatos sutrikdymai buvo padaryti nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-488/2011).

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktą įrodomąją medžiagą, nuteistųjų, liudytojų teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus, juos sugretinusi su parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, išanalizavusi kitus įrodomuosius duomenis, remiasi tais bylos įrodymais, kurie sutampa tarpusavyje ir sudaro nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, pagrindžiančią apeliantų kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų.

18. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme A. Z. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad paprašė pažįstamo A. A. pavežti jį ir O. B. iki (duomenys neskelbtini); ten pastarasis turėjo nueiti ir pasiūlyti „stogą“, tada pakviesti A. Z., tačiau O. B. neturėjo naudoti smurto, o jis (A. Z.), nesulaukęs O. B. skambučio, išvažiavo. A. Z. teigimu, išvyko dviese – jis ir A. (4 t., b. l. 190).

19. Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausiamas O. B. pripažino savo kaltę ir sutiko su tuo, kas išdėstyta kaltinamajame akte, tačiau nurodė blogai prisimenantis visas aplinkybes ir paprašė pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. O. B. teigimu, (duomenys neskelbtini) gatvės epizodą blogai prisimenantis, bet sutinka su viskuo; jeigu nurodė, jog buvo pinigai, tai, O. B. teigimu, jis galėjo juos ir paimti (4 t., b. l. 190). Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal teismų praktiką teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; įstatymas nenustato, kokie įrodymai šiais parodymais gali būti tikrinami. Tokie parodymai gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant, pavyzdžiui, teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2013, 2K-228/2014, 2K-255-746/2015, 2K-431-746/2015, 2K-114-511/2022). Kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui bei galutiniam įrodymų įvertinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208-1073/2021, 2K-114-511/2022).

20. Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. liepos 4 d. apklausoje O. B. savo kaltę pripažino iš dalies, parodydamas, kad 2022 m. gegužės mėnesį susipažino su asmeniu, prisistačiusiu A. vardu (apie 25–26 metų amžiaus, tamsių plaukų, vidutinio kūno sudėjimo, neaukšto ūgio, tamsaus gymio). Tas vaikinas vėliau paskambino O. B. ir pasakė, kad yra galimybė užsidirbti – reikėjo važiuoti pas intymias paslaugas teikiančias merginas, O. B. užeiti pas ją, prisistatyti klientu ir būnant viduje pranešti A., jog jis gali ateiti. Nurodė, kad merginų paieškomis užsiimdavo A.. Pastarojo nurodymu, O. B. pakildavo pas merginas, prisistatydavo klientu, o atėjęs A. teiraudavosi (merginų), kas vykdo dengimą, ir iš karto nurodydavo, jog tai jis bus jų „stogas“. O. B. nurodė, kad A. paimdavo merginų pinigus, o pačiam O. B. duodavo skirtingai – po 20, 30, 50 Eur. Matė, kad pinigus A. laikydavo mašinos porankyje. Dėl 2022 m. liepos 2 d. įvykio O. B. kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, kad A. jį pasiėmė iš gyvenamosios vietos ir nuvažiavo į kažkokį (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, kur A. paliko mašiną, o jie persėdo į kito vaikino vairuojamą VW. A. rašė prostitutėms iš tamsios spalvos „iPhone“. Paaiškino, kad planas buvo toks, jog jis (O. B.) pakils į butą ir praneš A.. 2022 m. liepos 2 d. jam užėjus į butą ir išėjus iš tualeto, O. B. paklausė prostitutės, kas yra „stogas“, bet iš karto iš nugaros jį puolė kita mergina, kurios iki tol nebuvo. Merginos pasakė, kad stogas yra, ir pradėjo šaukti vaikinus. Iš nugaros puolusi mergina tampė jį už striukės gobtuvo, todėl jis ją stvėrė ranka už plaukų, o kita ranka stvėrė kitą merginą už kaklo ir spaudė, vėliau dar vieną merginą laikė už plaukų, kitą, kurią laikė už gerklės, paleido. O. B. teigimu, abi merginos ėmė jį tampyti, bet jis pabėgo nuo jų; nieko iš jų nepaėmė (4 t., b. l. 37–38). Aptartų O. B. parodymų kontekste atkreiptinas dėmesys, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu dėl 2022 m. birželio 28 d. nusikalstamų veikų apklausiamas A. Z. nurodė, kad tai jo idėja buvo eiti ir siūlyti „stogą“; jo teigimu, susipažino su O. B. ir pasiūlė, o susipažino prieš mėnesį gal iki tų įvykių (past. – pirmasis epizodas buvo 2022 m. birželio 28 d.) (4 t., b. l. 189). Pažymėtina, kad nors O. B. apklausoje nurodė ne A., o A. vardą, tačiau atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, taip pat ir įvertinus paties A. Z. parodymus, matyti, jog O. B. kalbėjo būtent apie A. Z..

21. Nors nuteistojo O. B. apeliaciniame skunde teigiama, kad po jo sulaikymo, t. y. 2022 m. liepos 4 d., atlikta apklausa traktuotina kaip pažeidimas, nes turėjo būti atlikta tik po to, kai iš jo organizmo pasišalins vaistai, nes jis buvo sulaikytas reabilitacijos centre, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Juo labiau, kad iš 2022 m. liepos 4 d. įtariamojo apklausos protokolo matyti, jog apklausoje dalyvavo paties O. B. gynėja advokatė Ana Grinevič, kuri neišreiškė jokių pastebėjimų dėl apklausos teisėtumo (4 t., b. l. 37–39). Tiek advokatė, tiek ir jos ginamasis O. B. pasirašė protokolo specialiajame priede. Šiame kontekste atkreipiant dėmesį į nuteistojo A. Z. apeliaciniame skunde nurodomos argumentus dėl, jo vertinimu, nepatikimų O. B. parodymų, nes pati nukentėjusioji V. M. teigė, kad O. B. prisipažino vartojantis heroiną, tačiau pažymėtina, jog pirmosios instancijos teisme taip pat buvo apklausta O. B. apklaususi vyresnioji tyrėja V. T., kuri parodė, kad O. B. nebuvo jokio poveikio, o apklausos metu nepastebėjo jokių jo apsvaigimo požymių; kitaip apklausa nebūtų vykdoma. O. B. protokolas buvo išverstas į suprantamą kalbą, jis pasirašė; taip pat nebuvo jokių pastabų dėl apklausos vykdymo iš advokato pusės; kitaip tai atsispindėtų protokole (5 t., b. l. 37). Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad 2022 m. liepos 4 d. vykusi O. B. apklausa buvo neteisėta, o jos metu gautais O. B. parodymais negalėjo būti remiamasi priimant skundžiamą nuosprendį.

Žemesnės instancijos teismas

22. Pirmosios instancijos teisme apklausta nukentėjusioji A. M. parodė, kad yra mačiusi O. B., nes jis kaltinime nurodytą dieną (past. – 2022 m. liepos 2 d.) buvo atėjęs pas jos draugę V. M.. Tuo metu liudytoja išėjo į balkoną, kad netrukdytų; laukė, kol žmogus nueis, nes V. turėjo liudytoją pasiimti (ji turėjo būti viename kambaryje, o V. M. su vyriškiu – kitame), tačiau V. M. ilgai liudytojos nepasiėmė, dėl to ši nuėjo pažiūrėti, ar viskas tvarkoje. Išėjusi (iš balkono) pamatė, kad O. B. smaugia jos draugę; pribėgusi prie draugės liudytoja jį nustūmė, o šis ją griebė už plaukų, prasidėjo grumtynės, kurių metu ji nusilaužė nagą (5 t., b. l. 87–88). Iš nukentėjusiosios A. M. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų matyti, kad tam tikrose esminėse detalėse jie patvirtina būtent ikiteisminio tyrimo metu duotus O. B. parodymus, t. y. kad jis griebė nukentėjusiąją už plaukų, kitą merginą laikė už gerklės ir kad tarp merginų ir jo paties įvyko grumtynės, todėl jis pabėgo.

23. Pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusioji A. M. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino O. B. iš akių, veido, galvos formos, skruostikaulių (1 t., b. l. 64–66). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į nuteistojo O. B. apeliacinio skundo argumentus dėl, jo įsitikinimu, netinkamai atlikto parodymo atpažinti, nes atpažinimas buvo atliktas pagal jo nuotrauką ir nedalyvaujant gynėjui. Pabrėžtina, kad pagal BPK 192 straipsnio 6 dalies nuostatas, jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką. Ji parodoma kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis. Pagal nuotraukas asmuo gali būti parodomas atpažinti ir tais atvejais, kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo asmens saugumui užtikrinti. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintas reglamentavimas dėl asmens parodymo atpažinti tvarkos.

24. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad O. B. inkriminuota ne tik tai, jog jis tempė A. M. už plaukų, bet grumtynių metu ši susižalojo dešinės rankos nykščio nagą. 2022 m. rugpjūčio 11 d. nukentėjusiosios A. M. asmens apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėjus nukentėjusiosios dešinės rankos didžiojo piršto nagą, matyti, jog nagas yra traumuotas, nago plokštelė pažeista, akivaizdžių neseniai patirtų sužalojimų nenustatyta (1 t., b. l. 60–63). Visgi, iš byloje pateiktų nukentėjusiąją pripažintos A. M. vaizdo įrašų „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, kurie buvo apžiūrėti ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad dešinės rankos nykštys yra traumuotas ir kraujuotas (1 t., b. l. 69–70). Šiame kontekste pažymėta, kad nukentėjusiosios, iš esmės nedelsdamos netrukus po įvykio, t. y. 23.56 val., kreipėsi bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį policijai. Pranešėja (nukentėjusioji V. M.) Bendrojo pagalbos centro darbuotojui nurodė, kad ją mušė ir apiplėšė (1 t., b. l. 4, 158–160). Iš byloje esančių vaizdo įrašų, padarytų mobiliąja vaizdo stebėjimo priemone, tvirtinama prie policijos pareigūnų uniformos, matyti, kad atvykusiems pareigūnams V. M. taip pat paaiškino, jog pas ją į butą atėjo žmogus, pasiėmė pasą, rankinę, 2 000 Eur. Nurodė, kad jis nukentėjusiajai stipriai trenkė į pilvą, ji jam trenkė atgal ir jis pradėjo ją smaugti (vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini)“, 2 t., b. l. 6–8). Tuo tarpu vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuota, kaip A. M. paaiškino, kad vyras griebė mergaitę (past. – V. M.) už gerklės, o priėjusi A. M. padėjo jį nustumti. Tada vyras pradėjo ją tampyti už plaukų (2 t., b. l. 6–8). Be kita ko, vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuota, kaip pareigūnas, būdamas nukentėjusiųjų gyvenamosios vietos koridoriuje, klausia: „kieno čia kraujas“, o A. M. atsako, kad jos, nes ji nurovė pirštą, nagą; V. M. atsakė, kad jis jai nagą nurovė (2 t., b. l. 6–8). Atkreiptinas dėmesys, kad iš 2022 m. liepos 3 d. protokolų-pareiškimų taip pat matyti, jog juose abi nukentėjusiosios nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir atvykusiems pareigūnams (1 t., b. l. 24–26, 49–50).

25. Kita vertus, nors teisminio bylos nagrinėjimo metu išnaudojus turimas galimybes nepavyko apklausti nukentėjusiosios V. M., tačiau pirmosios instancijos teisme pagarsinti jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš esmės patvirtina nukentėjusiosios A. M. parodymus ir sutampa su kitais įrodomaisiais bylos duomenimis. Ikiteisminio tyrimo metu V. M. parodė, kad 2022 m. liepos 2 d., apie 22.50 val., per mobiliojo ryšio telefone, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), įdiegtą programėlę „Whatsap“ jai parašė nepažįstamas vyras iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris domėjosi dėl jos „skelbiu.lt“ portale reklamuotos paslaugos – masažo. V. M. nurodė, kad iš pažįstamos merginos, teikiančios tokias pat paslaugas, sužinojo, jog nežinomas asmuo vykdo tokio pobūdžio nusikaltimus. Iš pažįstamos pateikto apibūdinimo V. M. atidariusi buto duris atpažino minėtą asmenį. V. M. teigimu, jos draugė prieš vyriškiui užeinant išėjo į balkoną. Įleistas vyras iš pradžių pasiprašė į tualetą, o iš jo išėjęs dešine ranka griebė į kambarį pirma įėjusią V. M., pradėjo smaugti ir klausti, kur ji laiko pinigus. Kadangi ji nieko neatsakė, vyras du kartus kaire ranka sudavė jai į pilvo sritį, dėl to ji pajuto fizinį skausmą ir išsigandusi pasakė, kad atiduos pinigus. Vyrui ją paleidus, ji iš spintelės ištraukė 2 000 Eur, buvusius po 50 Eur ir 100 Eur banknotais, ir juos atidavė, tačiau jis vėl pradėjo ją smaugti ir klausti, kam ji dirba, teigti, kad nuo šios dienos dirbs jam ir jis bus jos „stogas“. Tuo metu iš balkono išėjo jos draugė, kuri nustūmė vyrą nuo V. M., o jis A. M. tampė už plaukų. V. M. parodė, kad išėjusį vyrą sekė ir matė, kaip šis prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, kalbėjo telefonu ir, po 5–7 min. atvažiavus automobiliui „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į jį įlipo ir išvažiavo (1 t., b. l. 32–35).

26. Atsižvelgdamas į aptartų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl byloje nustatytų aplinkybių, o apibendrinant išdėstytus duomenis, nesutiktina su O. B. apeliacinio skundo argumentu, kad, anot jo, vagystė (past. – plėšimas) inkriminuota išimtinai pagal A. M. parodymus, nes jo nusikalstamus veiksmus patvirtina byloje surinkti duomenys, papildantys ir patvirtinantys vieni kitus. Juo labiau, kad tai, jog nuteistasis ketino įvykdyti plėšimą, iš esmės patvirtina ir jo paties apeliacinio skundo argumentai dėl tokio ketinimo turėjimo, tačiau tariamo jo atsisakymo, kai V. M. nesutiko atiduoti jam pinigus. Nors apeliaciniuose skunduose teigiama, kad byloje nėra specialisto išvados, patvirtinančios, jog V. M. buvo smaugiama ar jai buvo suduoti smūgiai į pilvo sritį, taip pat nenustatytos kraujosruvos, tačiau aplinkybes dėl smurtinių O. B. veiksmų nukentėjusiųjų atžvilgiu patvirtina nuosekli kitų įrodomųjų duomenų grandinė, juo labiau, kad šias išvadas patvirtina ir paties O. B. parodymai. Pabrėžtina, kad A. Z. gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog nukentėjusioji V. M. nepareiškė civilinio ieškinio, visumoje su aptartais įrodomaisiais bylos duomenimis nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų, kurioms pritaria ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, dėl pagrįstai inkriminuoto plėšimo ir padėjimo padaryti šį nusikaltimą. Juo labiau, kad civilinio ieškinio pareiškimas yra asmens teisė, o ne pareiga (BPK 109 straipsnis).

27. Atsižvelgiant į apeliacinių skundų argumentus svarbu pažymėti ir tai, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurios yra reikšmingos galutiniam teismo sprendimui priimti ir kurių neįmanoma pašalinti, išnaudojus visas galimybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-69-387/2022). Juo labiau, kad abejonės gali būti pašalinamos ne tik atliekant BPK nustatytus veiksmus, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, bet ir tinkamai, laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, vertinant įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-30-689/2018, 2K-28-689/2021).

28. Be kita ko, nors nuteistojo O. B. vertinimu, jam inkriminuota nusikalstama veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, nes jis nenaudojo jokių šaltųjų ginklų ar pagalbinių priemonių, tačiau BK 180 straipsnio 2 dalies dispozicijoje yra numatytas ir plėšimą kvalifikuojantis požymis – įsibrovus į patalpą, kuris pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir buvo inkriminuotas nagrinėjamu atveju. Įsibrovimas yra ne tik tada, kai įveikiamos kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių, tačiau prieš patalpų savininko ar teisėto naudotojo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007), o patekimas į patalpą apgaule yra neteisėtas ir laikomas įsibrovimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-706/2005). Nagrinėjamu gi atveju, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad O. B. apsimesdavo seksualinio pobūdžio paslaugas teikiančių merginų klientu, jog galėtų patekti į jų gyvenamąsias vietas, prieš tai su merginomis susisiekus A. Z. dėl neva ketinimo naudotis jų paslaugomis. Šiuo atveju buvo panaudota apgaulė, kad suklaidintai merginai galvojant, jog pas ją atvyks klientas, O. B. neliktų kliūčių patekti į butą, tačiau net ir neįveikus jokių kliūčių, toks patekimas į patalpą laikytinas neteisėtu. Šios išvados pagrįstumo nepaneigia ir apeliaciniuose skunde akcentuojamos aplinkybės, kad V. M. atpažino O. B., kaip vykdantį tokio pobūdžio nusikaltimus, tačiau A. Z. gynėjo apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog V. M. suprato, kad O. B. nėra klientas. Taigi, aptartos aplinkybės ir teismų praktika leidžia spręsti, kad taip pat ir nuteistojo A. Z. gynėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, jog O. B. neįsibrovė į patalpą, laikytini nepagrįstais.

29. Iš nuteistojo A. Z. gynėjo apeliacinio skundo matyti, kad juo nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. Z. padėjo O. B. padaryti plėšimą, įsibraunant į patalpą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, su tokia apeliantų pozicija nesutinka. Byloje nustatyta, kad būtent A. Z. susitarė su nukentėjusiąja V. M. dėl atvykimo pas ją dėl neva jos teiktų paslaugų, t. y. iš mobiliojo telefono numerio (duomenys neskelbtini) per „Whatsap“ programėlę parašė nukentėjusiosios skelbimų portale „skelbiu.lt“ nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Surinkti duomenys patvirtina, kad automobilyje „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame A. Z. sugyventinei D. K. (2 t., b. l. 38), atliktos kratos metu buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas „iPhone“, IMEI: (duomenys neskelbtini), o paskutinės į šį telefoną įdėtos SIM kortelės numeris buvo (duomenys neskelbtini), iš kurio ir bendrauta su nukentėjusiąja V. M. (2 t., b. l. 77).

30. Baudžiamajame įstatyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas jų susitarimas, todėl bendrininkavimo atveju teismas šį būtiną bendrininkavimo požymį konstatuoja įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009, 2K-61-689/2020). Bendrininkai gali susitarti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Nagrinėjamu gi atveju A. Z. atlikti veiksmai, t. y. susitarimas su nukentėjusiąja V. M. dėl atvykimo pas ją, taip pat ir O. B. atvežimas nukentėjusiosios nurodytu adresu, o po to ir atvažiavimas jo pasiimti, sudarė sąlygas, kad O. B. galėtų atlikti plėšimo veiksmus. Dėl to nėra pagrindo sutikti su A. Z. gynėju, jog tokių veiksmų atlikimas nepatvirtina padėjimo padaryti nusikalstamą veiką. Juo labiau, kad nuteistieji 2022 m. birželio 28 d. bendrininkaudami padarė nusikalstamas veikas ir nukentėjusiosios O. I. atžvilgiu.

31. Pagal BK 26 straipsnio 1 dalį bendrininkai atsako tik už tas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Teismų praktikoje pripažįstama, kad visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, nustatantį bendrai daromą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-657/2012, 2K-521/2013, 2K-315/2014, 2K-61-689/2020). Vykdytojo ekscesas yra bendrininkų susitarimo ribų peržengimas, kai vykdytojas padaro tokių veiksmų, kurie savo pobūdžiu, apimtimi arba padarymo būdu neatitinka susitarimo turinio ir sudaro kvalifikuotą to nusikaltimo rūšį, arba kai jis padaro dar kokį nors kitą nusikaltimą, dėl kurio su kitais bendrininkais nebuvo susitarta. Nustatant, ar buvo ekscesas, ar ne, reikėtų vadovautis dviem kriterijais: pirma, koks buvo bendrininkų susitarimas ir ar tiksliai apibrėžtas, ar ne, ir antras kriterijus – jei susitarimas nebuvo tiksliai apibrėžtas, reikėtų nustatyti, ar vykdytojo veiksmai buvo tikėtini kitiems bendrininkams, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-94/2014, 2K-55-699/2017, 2K-291-495/2020). Iš byloje susiklosčiusių aplinkybių akivaizdu, kad O. B. veiksmai nagrinėjamu atveju nelaikytini vykdytojo ekscesu, nes galėjo būti tikėtini A. Z., juo labiau, kad ir nusikalsdami 2022 m. birželio 28 d. nuteistieji, neva siūlydami kitai nukentėjusiajai O. I. „stogą“, naudodami prieš ją psichinę prievartą, grasindami panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiosios O. I. atžvilgiu, užvaldė jos turtą – t. y. O. B. iš jos paėmė 200 Eur, kuriuos atidavė A. Z. (past. – šios aplinkybės iš esmės nėra ginčijamos apeliaciniuose skunduose ir šioje dalyje apkaltinamasis nuosprendis nėra skundžiamas). Vadinasi, atsižvelgiant į tai, kad ir 2022 m. liepos 2 d. nusikalstamos veikos atveju nuteistieji planavo pasiūlyti nukentėjusiosioms, jų taip vadinamąjį, „stogą“, nėra pagrindo sutikti, jog A. Z. O. B. atlikti veiksmai buvo netikėti, nes, net ir nesant detalaus susitarimo, kad vienas iš bendrininkų atliks smurtinio pobūdžio veiksmus ir pagrobs nukentėjusiajai priklausantį turtą, nelaikytina, jog įvyko vykdytojo ekscesas.

32. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atvejai, kai bendrininkų susitarimas savo pobūdžiu iš dalies neatitinka jų pirminio susitarimo; kai netikėtai pasikeitus situacijai, bendrininkų susitarimas pakoreguojamas, tačiau bendrininko veiksmai iš esmės kitų, nei buvo sutarta, pasekmių nesukelia, nereiškia, kad įvyko vykdytojo ekscesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-291-495/2020). Nagrinėjamu atveju bendrininkų susitarimas buvo užvaldyti svetimą nukentėjusiajai priklausantį turtą, šiai nesutikus prieš ją pavartojant prievartą. Kaip nustatyta byloje surinktų įrodymų visuma, nagrinėjamu atveju iš esmės toks susitarimas ir buvo realizuotas.

33. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistųjų kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų pirmosios instancijos teismas grindė ištyręs įrodymų visumą, sugretinęs juos tarpusavyje ir sujungęs į nuoseklią ir logišką grandinę, kuri patvirtina, jog nuteistųjų O. B. ir A. Z. nusikalstamose veikose nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji, atitinkamai plėšimo, įsibraunant į patalpą (BK 180 straipsnio 2 dalis) bei padėjimo padaryti plėšimą, įsibraunant į patalpą (BK 24 straipsnio 6 dalis, 180 straipsnio 2 dalis), sudėčių požymiai. Nagrinėjamu atveju pagrindo tvirtinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis bei padarė nepagrįstas išvadas dėl apeliantų kaltumo, nėra.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

34. Nuteistojo A. Z. gynėjo apeliaciniu skundu, be kita ko, prašoma sušvelninti pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę, o nuteistojo neišteisinus pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, prašoma sušvelninti ir dėl šios veikos paskirtą bausmę. Tuo tarpu, nors O. B. apeliaciniame skunde tiesiogiai neišreiškiamas prašymas sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, tačiau prašoma atsižvelgti į jo kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, dėl to, pasisakytina ir dėl nuteistajam O. B. paskirtos bausmės teisingumo bei pagrįstumo.

35. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Taip pat atsižvelgtina į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020). Teismas, skirdamas bausmę, privalo nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu nuteistajam skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

36. Be to, kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne kartą yra pažymėjęs, kad bausmė yra teisinga tada, kai atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-209-222/2018, 2K-1-719/2020, 2K-115-303/2022).

37. Konkreti bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikantis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 61 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

38. Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019). BPK 328 straipsnio 2 punkto pagrindu apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jeigu nuosprendžiu neteisingai paskiriama bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-693/2015, 2K-122-976/2021, 2K-7-719/2021 ir kt.).

39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, vadovaudamasis byloje surinktais duomenimis, iš esmės teisingai nustatė, pakankamai išanalizavo bausmių nuteistiesiems skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu tinkamai išsprendė skirtinų bausmių klausimus, nors ir nepagrįstai nustatė vieną iš A. Z. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, t. y. kad nusikalstamos veikos padarytos jam būnant recidyvistas.

Dėl nuteistajam O. B. paskirtos bausmės

40. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjamoje byloje O. B. padarė tris tyčines baigtas nusikalstamas veikas, t. y. nesunkų (BK 11 straipsnio 3 dalis, 165 straipsnio 1 dalis), apysunkį (BK 11 straipsnio 4 dalis, 181 straipsnio 1 dalis) ir sunkų (BK 11 straipsnio 5 dalis, 180 straipsnio 2 dalis) nusikaltimus. Taip pat byloje nenustatyta O. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau ją sunkina tai, jog nusikalstamas veikas, numatytas BK 165 straipsnio 1 dalyje ir 181 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, neabejotina, kad paties nuteistojo vaidmuo nusikalstamose veikose buvo reikšmingas, t. y. jis nusikalstamų veikų padarymo metu laikė rankoje dujų balionėlį, paėmė nukentėjusiosios O. I. bute buvusius pinigus, nors juos ir perdavė A. Z.. Nusikalstamos veikos buvo padarytos abiejų nuteistųjų bendrais veiksmais. Dėl to, bylą išnagrinėjęs apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad nusikalstamų veikų padarymas bendrininkų grupe pagrįstai pripažintas atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

41. Vertinant nuteistojo apeliacinio skundo prašymą atsižvelgti į jo kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, šiame kontekste pažymėtina, kad, teisėjų kolegijos vertinimu, O. B. proceso metu duotus parodymus vertinti kaip prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi lengvinančios aplinkybės kontekste nėra pagrindo. Kasacinio teismo yra suformuluota taisyklė, kad prisipažinimu laikoma tokia situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020). Nagrinėjamu gi atveju, pažymėtina, kad pirmosios apklausos metu O. B. savo kaltę pripažino tik iš dalies (4 t., b. l. 37–38), tačiau kitos apklausos metu dėl pirmojo skundžiamu nuosprendžiu inkriminuoto epizodo nurodė negalintis pasisakyti dėl kaltės, nes įvykio neatsimena (4 t., b. l. 49–50), tuo tarpu paskutinėje ikiteisminio tyrimo metu atliktoje apklausoje nurodė kaltę pripažįstantis visiškai, tačiau liekantis prie anksčiau duotų parodymų (4 t., b. l. 56). Be kita ko, ir pirmosios instancijos teisme išreikšta O. B. pozicija negali būti laikoma prisipažinimu ir nuoširdžiu gailėjimusi dėl nusikalstamų veikų, juo labiau, kad iš nuteistojo apeliacinio skundo taip pat matyti, jog jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

42. Be kita ko, iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų bausmės skyrimo motyvų matyti, kad buvo įvertinti ir O. B. asmenybę apibūdinantys duomenys, t. y. jis nedirbantis, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio (4 t., b. l. 78, 81), Lietuvoje neteistas (4 t., b. l. 79–80).

43. Skundžiamu nuosprendžiu O. B. pripažintas kaltu pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį. Šių nusikalstamų veikų sankcijoje numatytos bausmės, atitinkamai: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų; areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų; laisvės atėmimas iki septynerių metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylą išnagrinėjęs teismas, atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų skaičių ir paties O. B. asmenybę, pagrįstai už visas nusikalstamas veikas sprendė skirti laisvės atėmimo bausmes, juo labiau, kad BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje laisvės atėmimas yra vienintelė galima bausmė.

44. Pažymėtina, kad net ir konstatavęs O. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę apylinkės teismas pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 1 dalį skyrė mažesnes nei galimų bausmių vidurkiai bausmes. Dėl to, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo švelninti nuteistajam paskirtų bausmių, o tokį sprendimą suponuojančių aplinkybių apeliaciniame skunde nenurodė ir pats nuteistasis. Taip pat mažesnė nei galimos bausmės vidurkis O. B. buvo skirta ir pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Be to, nuteistajam paskirtos bausmės subendrintos tinkamai vadovaujantis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, dėl to plačiau šiame kontekste nepasisakytina.

Dėl nuteistajam A. Z. paskirtos bausmės

45. Iš pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad skiriant bausmę A. Z. buvo įvertinta tai, jog jis padarė dvi baigtas nusikalstamas veikas, pagal BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalis priskiriamas nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 165 straipsnio 1 dalis ir BK 181 straipsnio 1 dalis), bei padėjo padaryti sunkų nusikaltimą. Atsižvelgiant į tai, kad A. Z. pripažintas kaltu dėl padėjimo O. B. padaryti BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pažymėtina, jog pagal BK 26 straipsnio 4 dalies nuostatas organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas atsako pagal šio kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką, ir BK 24 straipsnio 4, 5 ar 6 dalį, o bausmė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo bendrininkams skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį (BK 58 straipsnio 1 dalis).

46. Pirmosios instancijos teismas nenustatė A. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau sprendė, kad jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas, numatytas BK 165 straipsnio 1 dalyje ir 181 straipsnio 1 dalyje, jis padarė bendrininku grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nuteistojo gynėjo teigimu, apylinkės teismas nesilaikė BK 97 straipsnio 6 dalies nuostatų ir klaidingai vertino A. Z. teistumo faktą, neatsižvelgdamas į tai, kad nuosprendžio priėmimo dienai 2013 m. kovo 25 d., 2013 m. gruodžio 17 d., 2014 m. balandžio 22 d. ir 2019 m. balandžio 25 d. įgytų teistumų atžvilgiu A. Z. laikomas neteistu. Su tokiu apelianto argumentu teisėjų kolegija sutinka.

47. Kaip matyti iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį (3 t., b. l. 146–160), A. Z. advokato minėtais nuosprendžiais teistas už nusikalstamas veikas, kurias padarė būdamas nepilnametis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam, vadovaujantis BK 92 straipsniu, buvo atidėtas dvejiems metams. Taigi, įvertinus BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punkte, 4 dalyje numatytus terminus, teistumas šioje byloje nagrinėjamų nusikaltimų padarymo metu jam buvo išnykęs. Nors, kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį, A. Z. Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės apribojimo šešiems mėnesiams bausme, tačiau baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo jau po to, kai buvo padaryti šioje byloje nagrinėjami nusikaltimai. Kitas nuosprendis jo atžvilgiu priimtas 2023 m. gegužės 26 d. Šiuo Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jis pripažintas kaltu už nusikaltimus nuosavybei, finansų sistemai, paskiriant subendrintą ketverių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę (nuosprendis neįsiteisėjęs). Vadinasi, šioje byloje inkriminuojamas nusikalstamas veikas A. Z. padarė nebūdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, todėl ši aplinkybė iš nuosprendžio šalintina.

48. Dėl ankstesnių jo atžvilgiu priimtų nuosprendžių pastebėtina tai, kad nors sutiktina su advokatu, jog suėjus BK 97 straipsnyje nustatytiems terminams, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais, tačiau kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog, net ir esant išnykusiam teistumui, šis faktas, remiantis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktu, yra vertinamas kaip nuteistojo asmenybę apibūdinanti aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-560/2014, 2K-39-788/2021). Dėl to, pirmosios instancijos teismas, nors nepagrįstai konstatavo, kad A. Z. padarė nusikaltimus būdamas recidyvistas, tačiau iš esmės spręsdamas A. Z. skirtinų bausmių klausimą, pagrįstai rėmėsi baudžiamosios bylos duomenimis apie net ir išnykusius A. Z. teistumus, nes tai neabejotinai apibūdina jo asmenybę.

49. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. Z. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio (3 t., b. l. 164), yra teistas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėje (3 t., b. l. 146–160). Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad A. Z. yra jauno amžiaus, turi šeimą, su sugyventine augina mažametį vaiką ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau pagal bylos duomenis A. Z. turi tris vaikus, gimusius dar iki nusikalstamų veikų padarymo (3 t., b. l. 145), visgi, akivaizdu, jog šios gyvenimiškos aplinkybės nesulaikė nuteistojo nuo nusikalstamo elgesio, dėl to, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam paskirtų bausmių. A. Z. pagrįstai skirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydžius pirmosios instancijos teismas nustatė mažesnius nei galimų bausmių vidurkiai.

50. Nuteistojo A. Z. gynėjo apeliaciniu skundu prašoma sušvelninti pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams, tačiau teisėjų kolegija nenustatė nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti tokį prašymą. Net ir būdamas praeityje teistas (taip pat ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimus) A. Z. ir toliau elgėsi nusikalstamai, dėl to, nesutiktina, kad bausmių tikslai gali būti pasiekti neskyrus nuteistajam neskiriant realaus laisvės atėmimo bausmės. Juo labiau, kad, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes matyti, jog A. Z. bendrininkaudamas su O. B. darė panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas pagal iš esmės panašų nusikalstamo veikimo planą.

51. Be kita ko, neišteisinus A. Z. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, apeliaciniu skundu prašoma skirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Kadangi laisvės atėmimas yra vienintelė BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė, kitokios rūšies bausmė nuteistajam galėtų būti skiriama tik taikant švelnesnės nei įstatyme numatytos bausmės skyrimo nuostatas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju vertina šių nuostatų taikymo galimybę.

52. Teismas, spręsdamas švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės paskyrimo klausimą, pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų, ir tik jų nenustačius, gali būti sprendžiamas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo klausimas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo A. Z. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų, kadangi ne pats nuteistasis pranešė apie padarytas nusikalstamas veikas. Be kita ko, nagrinėjamu atveju nenustatyta ir BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos. Vadinasi, nuteistajam paskirta bausmė, atsižvelgiant į gynėjo apeliacinį skundą, galėtų būti švelninama tik BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu.

53. Jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Išanalizavus kasacinio teismo praktiką šių nuostatų taikymo kontekste matyti, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį švelnesnė bausmė skiriama, jeigu įstatymo nustatytos bausmės (net ir sankcijoje numatytos minimalios) paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms ir tai suponuotų išvadą, jog bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-169-458/2020, 2K-125-689/2021, 2K-233-976/2021, 2K-150-511/2022). Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo tokiai išvadai.

54. Nors apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl jauno amžiaus, šeimos ir nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimo iš esmės teigiamai apibūdina nuteistąjį ir jos turi būti vertinamos skiriant bausmę, tačiau jos nepaneigia ne tik padarytos nusikalstamos veikos, bet ir paties nuteistojo asmenybės pavojingumo. Kaip jau buvo minėta, aplinkybė, kad A. Z. turi mažamečių vaikų, nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo, o pati nusikalstama veika nelaikytina atsitiktinio pobūdžio. Dėl to, išvada, kad nagrinėjamu atveju būtent dėl šių aplinkybių turėtų būti švelninama paskirta bausmė, būtų nepagrįsta ir prieštarautų visuomenės interesui bei bausmės paskirčiai, kadangi nuteistojo asmeniniai interesai negali būti iškelti aukščiau visuomeninių, juo labiau, kad pats nuteistasis turėjo būti suinteresuotas rūpintis apeliaciniame skunde akcentuojama asmenybės raida ir socialinių ryšių išsaugojimu.

55. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu A. Z. paskirtos bausmės laikytinos teisingomis, proporcingomis, paskirtomis tinkamai vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu, dėl to, nešvelnintinos.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo (ne)taikymo

56. BK 75 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad teismas, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, privalo motyvuoti savo sprendimą. Atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamame nuosprendyje nepasisakyta dėl bausmės vykdymo atidėjimo (ne)taikymo nuteistųjų atžvilgiu, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai įvertinti nuteistiesiems paskirtų bausmių pagrįstumo ir teisingumo klausimus, pasisako dėl šio instituto (ne)taikymo galimybės nagrinėjamoje byloje.

57. Vadovaudamasis BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatomis, asmeniui nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Nagrinėjamu atveju BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama sunkiems nusikaltimams, o nuteistiesiems galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės neviršija penkerių metų. Vis dėlto, bausmės vykdymas gali būti atidėtas / iš dalies atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, humaniškumo principo reikalavimus derinant su teisingumo principu ir nepaneigiant baudžiamosios teisės esmės bei paskirties, nesudarant prielaidų asmens nebaudžiamumui ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-511/2022).

58. Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, įvertinus nuteistųjų asmenybes apibūdinančias aplinkybes bei jų pačių pozicijas dėl jiems pareikštų kaltinimų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad nuteistiesiems paskirtų bausmių tikslai gali būti pasiekti iš dalies atidėjus jų vykdymą. Pažymėtina, kad visi bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, turi vienodą reikšmę užtikrinant bausmės paskirtį. Tikslas nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį yra neatsiejama bausmės dalis, o teisingumo principo įgyvendinimui trukdo tiek aiškiai per griežta, tiek ir per švelni bausmė. Dėl to, nagrinėjamu atveju byloje nustatytos ir apeliaciniuose skunduose akcentuojamos aplinkybės nesudaro pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį, švelninant nuteistiesiems paskirtas bausmes ir / ar atidedant jų vykdymą.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo

59. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir nuteistojo O. B. gynėju buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad iš nuteistojo O. B. valstybės naudai prašoma išieškoti 153,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (6 t., b. l. 126–128).

60. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad gynėjo dalyvavimas nagrinėjamu atveju buvo pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo valios. Be to, apeliacinį skundą surašė ir pateikė pats nuteistasis, kuris šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jo skundas nėra tenkinamas – jam paskirta laisvės atėmimo bausmė paliekama nepakeista, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nebuvo atliktas įrodymų tyrimas, o pati baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vieno posėdžio metu. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo O. B. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

atmesti nuteistojo O. B. (O. B.) apeliacinį skundą.

Nuteistojo A. Z. (A. Z.) gynėjo advokato Aivaro Alimo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nuosprendį: pašalinti A. Z. (A. Z.) atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, jis padarė būdamas recidyvistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kitas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Neišieškoti iš nuteistojo O. B. (O. B.) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Arūnas BudrysEglė GruodienėPaulius Veršekys