Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1024-933/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-07-22
Bylos Nr.: e2A-1024-933/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-08497-2018-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tomas Venckus, Liuda Uckienė, Irmantas Šulcas
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Aubonis“
Ieškovas: T. D. P., O. L., A. A., R. J., E. P., J. N., L. J.

Kategorijos

2.6.10.4Prevencinis ieškinys

Civilinė byla Nr. e2A-1024-933/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08497-2018-8Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.4 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudos Uckienės bei Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aubonis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-14107-595/2018 pagal ieškovų T. D. P., O. L., A. A., R. J., R. J., E. P., J. N., L. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aubonis“ dėl įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, B. J., uždaroji akcinė bendrovė „Senamiesčio ūkis“. Išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai prevenciniu ieškiniu prašė uždrausti atsakovei nuosavybės teise valdomose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), atlikti statybos ar remonto darbus, susijusius su bendro naudojimo natūralios ventiliacijos kanalu be projektinės dokumentacijos ir bendraturčių sutikimo.

1.1. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė, nepaisydama įsiteisėjusio teismo sprendimo ir įpareigojimo pašalinti savavališkai atliktos statybos padarinius (nurodžius, jog patalpos paprastasis remontas yra galimas tik pertvarkius projektinę dokumentaciją ir gavus namo bendraturčių sutikimus), nesupažindinusi su projektiniais sprendimais bei negavusi bendraturčių sutikimo, įmontavo 120 mm skersmens vamzdį į butų natūraliai ventiliacijai skirtą kanalą bendroje dalinėje nuosavybėje. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos 2018-01-31 atliekant faktinių duomenų patikrinimą vietoje, atsakovė žodžiu pareiškė, jog greitu laiku, pavasarį, toliau tęs savavališkos statybos darbus (toliau montuos ventiliacijos vamzdį, bendroje namo, tam nepritaikytoje natūralios ventiliacijos sistemoje, pajunginės oro traukos ventiliatorių ir kt.). Atsakovė pažeidžia įsiteisėjusį 2016-06-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, imperatyvius įstatymų bei poįstatyminių aktų reikalavimus. Kyla pagrįstų nuogąstavimų dėl ateityje tęsiamų savavališkų paprastojo remonto darbų ir nepataisomos žalos padarymo namo gyventojams.

1.2. Ieškovai siekia užkirsti kelią namo bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pažeidimui. Atsakovė, įmontuodama 120 mm skersmens vamzdį į namo butų natūraliai ventiliacijai skirtą kanalą, siekia įgyvendinti turimą bendrosios dalinės nuosavybės teisę, tačiau tai daro savavališkai - neinformavusi name esančių butų savininkų (nesupažindinusi su projektiniais dokumentais) bei negavusi sutikimo, paneigdama bendraturčių teises ir teisėtus interesus, kadangi jie savo nuomonės pareikšti taip ir negalėjo. Ieškovai pagrįstai mano, jog toliau leidus atsakovei savavališkai veikti, vėl bus pažeistas Statybos įstatymo 27 straipsnis, įvairūs Statybos techniniai reglamentai (STR), kuriam nors iš namo gyventojų bus sutrikdyta sveikata.

1.3. Ieškovai siekia apsaugoti savo ir kitų namo gyventojų teises bei teisėtus interesus, susijusius tiek su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, tiek su sveikata. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškia imperatyviųjų įstatymo reikalavimų pažeidimu: CK 4.75 straipsnio 1 dalies bei Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkto. Atsakovė, nesupažindinusi namo bendraturčių su projektine dokumentacija bei neturėdama bendraturčių sutikimo, įmontavo 120 mm skersmens vamzdį į namo butų natūraliai ventiliacijai skirtą kanalą (atliko paprastąjį remontą) ir pajungė mechaninę ventiliaciją, kuri kelia triukšmą. Toks atsakovės elgesys neatitinka statybos darbų atlikimą bendroje nuosavybėje reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, todėl laikytinas neteisėtu.

1.4. Natūralios ventiliacijos kanalai gali būti naudojami tik natūraliai ventiliacijai. Labai užteršto oro šalinimui nustatyti imperatyvūs ir konkretūs reikalavimai. Atsakovės pasirinktas ventiliacijos būdas šių reikalavimų neatitinka. Atsakovės labai užteršto, intensyvaus ir nemalonų kvapą skleidžiančio oro šalinamas pro natūraliai būtų ventiliacijai skirtą kanalą (kuris nėra pritaikytas pramoniniam naudojimui) laikytinas neteisėtu. Atsakovė įdėjo skelbimą dėl šių patalpų nuomos, ruošiasi šiose patalpose vykdyti maitinimo veiklą.

1.5. Žalos atsiradimo realumas pasireiškia tuo, kad atsakovė, nepaisydama įsiteisėjusio 2016-06-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo atsakovei buvo nustatytas 1 metų terminas pertvarkyti ventiliacinius ortakius taip, kad šie atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendimus, nei karto nuo 2017-03-30 nebandė derinti nei vieno projekto su bendraturčiais, tačiau, kaip matyti iš dabartinių atliktų darbų patalpose, nusprendė toliau užterštą orą šalinti neteisėtais būdais.

Atsiliepimas

2. Atsakovė atsiliepime prašė ieškovų ieškinį atmesti. Nurodė, kad:

Šalies argumentai

2.1. Ieškovai neįrodė būtinųjų prevencinio ieškinio pateikimo sąlygų. Ieškovų nurodomos aplinkybės apie teisino sprendimus civilinėje byloje Nr. e2-688-864/2016 (e2A-723-553/2017) neturi ryšio su pareikštu ieškiniu, kadangi nurodytos bylos ir šios civilinės bylos aplinkybės skirtingos. Civilinės bylos Nr. e2-688-864/2016 (e2A-723-553/2017) aplinkybės nepatvirtina atsakovės veiksmų neteisėtumo šioje civilinėje byloje.

2.2. Ieškovų pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų. Ieškovų prašymu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2018-01-31 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, kurio metu nenustatė neteisėtų atsakovės veiksmų. Būtent inspekcijos kompetencijai priskirta statybos valstybinė priežiūra, kurią atliekant, nustačius, kad vykdoma savavališka statyba, inspekcija yra įpareigota imtis veiksmų dėl tokios statybos sustabdymo ir padarinių šalinimo.

2.3. Ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių žalos buvimą ar realią grėsmę jai atsirasti ateityje. Ieškinyje tik deklaratyviai, nepateikiant įrodymų, nurodoma, jog pasekmės „gali būti labai sunkios“. Deklaratyvūs teiginiai negali būti laikomi įrodymu, patvirtinančiu potencialią žalą. Ieškovai neįrodė ir realaus pavojaus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala. Ieškovai ieškiniu reiškia netinkamą reikalavimą, kuris negali būti prevencinio ieškinio dalyku. Ieškinio reikalavimu ieškovai siekia ne užkirsti kelią tariamai grėsmei žalai atsirasti ateityje, bet įpareigoti atsakovę gauti ieškovų sutikimus galimiems atsakovei nuosavybės teise priklausančios patalpos statybos ar remonto darbams. Klausimas dėl ieškovų sutikimų gavimo turi būti sprendžiamas taikant statybą reglamentuojančias teisės normas, bet negali būti prevencinio ieškinio dalyku.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-06-24 sprendimu ieškovų ieškinį tenkino - uždraudė atsakovei UAB „Aubonis” nuosavybės teise valdomose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), atlikti statybos ar remonto darbus, susijusius su bendro naudojimo natūralios ventiliacijos kanalu be projektinės dokumentacijos ir bendraturčių sutikimo; priteisė iš atsakovės UAB „Aubonis” ieškovo O. L. naudai 1 365 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3.0.1. Teismas nurodė, kad ieškovai pateikė prevencinį ieškinį, reikalaudami uždrausti atsakovei nuosavybės teise valdomose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), atlikti statybos ar remonto darbus, susijusius su bendro naudojimo natūralios ventiliacijos kanalu be projektinės dokumentacijos ir bendraturčių sutikimo.

3.0.2. Nustatyta, kad atsakovė neteisėtai, neturėdama paprastojo remonto projekto bei bendraturčių sutikimo jau atliko bendrojo naudojimo inžinierinės įrangos - natūralios vėdinimo sistemos pertvarką, į ją įmontuodama 120 mm skersmens vamzdį. Tokiu būdu atsakovė siekia spręsti jai priklausančių kavinės patalpų vėdinimo klausimą. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018-01-31 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-162, Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, 2018-07-04 Statinio neeilinės apžiūros aktas patvirtina ieškovų nurodomas aplinkybes, kad atsakovė, neturėdama bendraturčių pritarimo, vykdo bendrojo naudojimo įrangos - natūralios namo ventiliacijos kanalo - pertvarkymą, siekdama išspręsti jai priklausančių kavinės patalpų vėdinimo klausimą.

3.0.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015-03-27 įsakymu Nr. D1-289 patvirtino Statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ 36.3.1.4 punkte nustatyta, kad oras, šalinamas iš viešojo maitinimo virtuvių, garažų ir pan., yra priskiriamas labai užteršto oro kategorijai, kurio užterštumas viršija daugiau kaip 1,5 karto ilgalaikio poveikio ribinės vertės arba yra blogo kvapo – kategorija EHA 4. Sprendžiant tokių patalpų ventiliacijos klausimą turi būti griežtai laikomasi normatyvinių teisės aktų reikalavimų, siekiant, kad nebūtų padaryta žala kitų asmenų sveikatai bei turtui. Atsakovės veiksmais gali būti daroma žala pastato techninei būklei, kas nurodyta 2018-07-04 Statinio neeilinės apžiūros akte, bei kelia potencialią grėsmę pažeisti higienos standartų sąlygojamus reikalavimus dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos.

3.0.4. Atsakovei netinkamai sprendžiant jai priklausančių kavinės patalpų ventiliacijos klausimą, pažeidžiami kitų namo gyventojų, kurie kartu yra ir ventiliacinių angų bendraturčiai, neturtiniai interesai - kyla reali grėsmė jų sveikatos pažeidimams dėl užteršto oro sklidimo, kartu gali būti pažeidžiami ir jų turtiniai interesai, kas įrodyta 2018-07-04 Statinio neeilinės apžiūros akte. Atsakovės atsikirtimai, kad ieškovai neįrodė jos neteisėtų veiksmų galimybės, kadangi valstybės kompetentingos institucijos nenustatė statybos norminių aktų pažeidimo, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi iš bylos medžiagos nustatyta, kad valstybės institucijos nėra priėmusios galutinių sprendimų dėl ieškovų nurodytų aplinkybių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. Atsakovė UAB „Aubonis“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-24 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti; priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (el. b. 1 t. 173-178 b. l.). Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais.

4.1. Vamzdžio (ortakio) įmontavimas į kamino kanalą, kuris jungiasi tik su atsakovės patalpomis, be ieškovų sutikimo, nėra tiesiogiai susijęs su grėsme ieškovų sveikatai. Vien tai, kad galimai buvo pažeista ieškovų bendrosios dalinės nuosavybės teisė, nelemia žalos atsiradimo grėsmės. Tarp tokio pažeidimo ir galimos žalos grėsmės nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Tokią grėsmę galėtų lemti tik neteisėti veiksmai, susiję su ventiliacijos sistemos įrengimu nesilaikant tokioms sistemoms teisės aktų keliamų reikalavimų, tačiau pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė. Sprendime remiamasi galimu bendrosios dalinės nuosavybės teisės pažeidimu, kuris nėra susijęs priežastiniu ryšiu su potencialia žala. Teismas nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų.

4.2. Ieškovai pareiškė prevencinį ieškinį. Tik tuo atveju, jeigu ieškovai gintų asmeninę ir bendrosios dalinės nuosavybės teisę, reikšdami, pavyzdžiui, negatorinį ieškinį, galėtų būti reikšmingas atitinkamos nuosavybės teisės pažeidimas. Tačiau ir tokiu atveju ieškovai privalėtų įrodyti, kaip konkrečiai jų teises pažeidžia toks neteisėtas veiksmas.

4.3. Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atstovė L. D., kuri dalyvavo 2018-09-06 teismo posėdyje, atsakydama į teismo ir proceso šalių klausimus, nenurodė, kad kamino kanalas, kuriame atsakovė įmontavo vamzdį, yra bendrojo naudojimo objektas. Taip pat nenurodė, jog minėto vamzdžio įmontavimui būtų reikalingas ieškovų sutikimas. Specialistė lankėsi ginčo objekte ir jį apžiūrėjo. Ieškovų prašymu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2018-01-31 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, kurio metu nenustatė neteisėtų atsakovės veiksmų. Pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai neatsižvelgė į kompetentingos specialistės paaiškinimus ir nenurodė, kodėl juos atmeta. Pirmosios instancijos teismas nenustatė neteisėto veiksmo, kaip vienos iš būtinųjų prevencinio ieškinio sąlygų buvimo ir vien tuo pagrindu sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.

4.4. Pagal pirmosios instancijos teismo logiką, visais atvejais, kai įrengiama kavinės patalpų ventiliacija, kitų patalpų savininkų prevencinis ieškinys tenkintinas, kadangi viešojo maitinimo virtuvių oras priskiriamas labai užteršto oro kategorijai ir, remiantis pirmosios instancijos teismo motyvais, ši aplinkybė pati savaime lemia grėsmę kitų patalpų savininkų sveikatai. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nesiejant potencialios žalos su konkrečios ventiliacijos sistemos įrengimo atitikimu teisės aktų reikalavimams, nepagrįsta. Bendrąja prasme grėsmė dėl viešojo maitinimo virtuvių oro egzistuoja visais atvejais, tačiau tai nereiškia, kad dėlto gali būti tenkinami visi prevenciniai ieškiniai, kai atsakovė įrengia kavinės ventiliaciją. Tokios pirmosios instancijos teismo išvados ydingumą patvirtina ir teismų praktika (žr. Panevėžio apygardos teismo 2009-03-24 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-114-544/2009).

Žemesnės instancijos teismas

4.5. Teismas konstatavo grėsmės ieškovų sveikatai ir turtui egzistavimą byloje nesant įrodymų, patvirtinančių žalos buvimą ar realią grėsmę jai atsirasti ateityje. Ieškinyje tik deklaratyviai, nepateikiant įrodymų, nurodyta, jog pasekmės „gali būti labai sunkios“. Teismo posėdžio metu ieškovai taip pat nepateikė įrodymų apie kokios nors žalos egzistavimą. Ieškovams tenka pareiga įrodyti realios grėsmės žalai atsirasti ateityje egzistavimą. Ieškovai tokių aplinkybių neįrodinėjo rašytiniais įrodymais, nepateikė kompetentingų specialistų išvadų dėl į kamino kanalą įmontuoto metalinio vamzdžio įtakos jų sveikatai, rėmėsi išimtinai savo pačių deklaratyviais teiginiais. Ieškovams neįrodžius realaus pavojaus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė tenkinti ieškinį.

4.6. Pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų, sprendime nurodydamas, kad vamzdžio įmontavimas kelia grėsmę atsirasti ieškovų turto žalai. Ieškovai aplinkybe dėl galimos žalos jų turtui ieškinyje nesirėmė, šios aplinkybės neįrodinėjo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo sprendime remtis šia aplinkybe.

4.7. Remiantis ieškinio teiginiais, atsakovė jau atliko veiksmus, kurie tariamai kelia grėsmę ieškovų sveikatai. Aplinkybę, kad atsakovės patalpų ventiliacijos sistema yra pilnai įrengta ir atsakovei nėra reikalinga atlikti papildomų statybos ar remonto darbų, patvirtina antstolio Ramūno Kamarausko 2018-10-10 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Todėl ieškovų nurodoma žala jau dabar turėtų būti padaryta, tačiau ieškovai nepateikė ir pirmosios instancijos teismas nenustatė žalos buvimą patvirtinančių įrodymų. Atsakovės veiksmai nesukėlė ir ateityje nesukels žalos ieškovams.

4.8. Būtinybė pateikti papildomą įrodymą – antstolio Ramūno Kamarausko 2018-10-10 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą – atsirado tik po to, kai pirmosios instancijos teismas sprendime nusprendė tenkinti prevencinį ieškinį uždrausdamas atsakovei nuosavybės teise valdomose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), atlikti statybos ar remonto darbus, susijusius su bendro naudojimo natūralios ventiliacijos kanalu be projektinės dokumentacijos ir bendraturčių sutikimo. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su metalinio vamzdžio įdėjimu į kamino kanalą, kuris jungiasi su atsakovės patalpomis, tačiau nebuvo nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su ventiliacinės sistemos įrengimu atsakovės patalpose.

Atsiliepimas

5. Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašė atsakovės UAB „Aubonis“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-24 sprendimą palikti nepakeistą; prijungti naują įrodymą - 2014-07-30 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą; priteisti iš atsakovės ieškovų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad:

5.1. Atsakovės veiksmai prieštarauja Statybos techninio reglamento numatytiems reikalavimams. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015-03-27 įsakymu Nr. D1-289 patvirtino Statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ 8 punkte nustatyta, kad šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų našumas ir jų schemos turi būti tokios, kad nemalonaus kvapo, kenksmingų ir pavojingų dujų ar kitų, minėtomis savybėmis pasižyminčių medžiagų sklidimas pačioje patalpoje ar į gretimas patalpas būtų apribotos; 20 punktas nustato, jog vėdinimo būdas, taip pat sistemų konstrukcijos turi būti parinktos pagal pastato paskirtį ir jo naudojimo ypatumus taip, kad garantuotų norminį patalpų oro švarumą normaliomis jų naudojimo sąlygomis; 21.4. punktas nustato, kad užterštam orui šalinti projektuojamos atskiros bendrosios apykaitos ir vietinės sistemos. Atsakovė, siekdama įrengti vėdinimo sistemą, turėjo įvertinti visas šias aplinkybes, apsvarstyti ar dėl įmontuoto metalinio vamzdžio tik į natūraliai ventiliacijai skirtą angą nekils neigiamų padarinių kitų asmenų sveikatai, kas nagrinėjamu atveju padaryta nebuvo, todėl atsakovės veiksmai ir laikytini neteisėtais.

5.2. STR 2.09.02:2005 29.3. punktas numato, jog ortakiai ir kolektoriai turi būti pakankamai standūs ir gerai pritvirtinti, kad liktų sandarūs ir nejudami bet kokiomis sistemos darbo sąlygomis; pagal 33 punktą vėdinimo ir oro kondicionavimo įrangos keliamas triukšmas ir vibracija neturi trukdyti ar kenkti, o pagal 34 punktą vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos turi būti suprojektuotos ir įrengtos taip, kad vanduo ar garų kondensacija nepadarytų žalos pastatui, jo įrangai ar žmonėms. STR 2.01.01(3):1999 18 punkte numatyta, jog siekiant išvengti teršalų ar sumažinti jų kiekį: 18.1.3. sandarinami taršos šaltiniai; 18.1.4. tinkamai įrengiami ir eksploatuojami prietaisai; 18.2. gerinama oro kokybė, taikant vėdinimą ir valymą. Be to, vadovaujantis STR 2.09.02:2005 8 priede esančia diagrama mažiausias atstumas tarp EHA4 kategorijos (kuriai ir priskiriamas maitinimo įstaigų šalinamas oras) išmetimo ir oro paėmimo taškų būtų 10 metrų horizontaliai ir virš 4 metrų vertikaliai.

5.3. Atsakovės veiksmų neteisėtumą patvirtina tai, kad ji įmontavo 120 mm skersmens vamzdį į namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų natūraliai ventiliacijai skirtą kanalą, tačiau darbų nebaigė, dėl aktyvių ieškovų veiksmų. Šią aplinkybę teisme pripažino atsakovės atstovas. Neteisėtai įmontuotas kanalas visiškai nesandarus, nuolat juda, kelia triukšmą, sklinda ūžesys, vibracija, nuo neizoliuoto metalinio vamzdžio dėl temperatūrų skirtumo susidaręs kondensatas skverbiasi į vidines namo patalpas, užteršiamas oras, kas namo gyventojams sukelia nepatogumus, o nuolat į butų patalpas patenkantis užterštas oras kelia grėsmę jų sveikatai. Šios aplinkybės buvo užfiksuotos 2018-01-31 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte pagal namo gyventojų parodymus, 2018-07-04 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Vamzdis įmontuotas neteisėtai bei pažeidžiant Statybos techninio reglamento reikalavimus. Pastato neeilinės apžiūros metu nustačius šiuos atsakovės neteisėtus veiksmus, pastato neeilinę apžiūrą atlikusi instituciją rekomendavo pašalinti neteisėtai įmontuotą vamzdį bei šachtą naudoti pagal paskirtį. Teismas, nustatęs šias aplinkybes, pagrįstai konstatavo, jog atsakovė, savavališkai įmontavusi vamzdį į natūraliai ventiliacijai skirtą kanalą, elgiasi neteisėtai ir pažeidžia Statybos techninio reglamento reikalavimus.

5.4. Atsakovė atliko savavališkus statybos darbus neturėdama bendraturčių sutikimo. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 18 punktas nurodo, kad statinio bendrojo naudojimo objektų paprastojo remonto darbai gali būti vykdomi tik gavus statinio bendraturčių sutikimą. Natūralios ventiliacijos kanalas yra bendrojo naudojimo objektas ir namo būtų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, todėl natūralios ventiliacijos kanalo remontas ar bet kokie pakeitimai (rekonstrukcija) gali būti daromi tik gavus bendraturčių sutikimą. Atsakovės teiginiai, esą jos atliktiems darbams nereikalingas bendraturčių sutikimas, nepagrįsti, prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Namo natūralios ventiliacijos kanalas eina per visuose aukštuose, virš atsakovei priklausančių patalpų, esančius butus, todėl neteisingas atsakovės teiginys, jog kanalas jungiasi tik su jos patalpomis. Atsakovės patalpos yra pirmame aukšte, o virš jų iki ketvirto aukšti įrengti butai. Visi šie objektai sujungti viena vėdinimo anga - skirta tik natūraliai ventiliacijai.

5.5. 2018-07-04 pastato administratoriui atlikus neeilinę vėdinimo sistemos apžiūrą buvo konstatuota, jog bendro naudojimo natūralaus vėdinimo šachtoje įdėtas metalinis vamzdis, kuris yra nepritvirtintas, neizoliuotas. Esant intensyviam oro judėjimui vamzdis juda, skleidžia garsus, šachtoje formuojasi kondensatas, kuris skverbiasi į vidines patalpas. Atsakovė, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, neinformavusi kitų namo gyventojų, nepateikusi jiems projektinės dokumentacijos susipažinti bei negavusi jų sutikimo, savavališkai įmontavo 120 mm skersmens vamzdį į namo būtų natūraliai ventiliacijai skirtą kanalą. Atsakovės pateiktas naujas įrodymas nepaneigia žalos realumo bei paties vamzdžio įmontavimo fakto, todėl šis įrodymas apskritai neturėtų būti prijungiamas prie bylos, kadangi šie faktai egzistavo ir anksčiau, o įrodymas galėjo būti pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

5.6. Atsakovė vykdo maitinimo įstaigos veiklą, todėl iš jos patalpų šalinamo oro ventiliavimo sistemai keliami griežtesnį reikalavimai.

5.7. Atsakovės pateiktas naujas įrodymas nepaneigia žalos realumo bei vamzdžio įmontavimo fakto. Atsakovės pateiktame įrodyme yra užfiksuota atsakovės patalpose ir tarpuvartėje esanti mechaninė ventiliavimo sistema, kuri nėra ginčo dalyku ir juo labiau nepaneigia atsakovės neteisėtų veiksmų ar atsakovės savavališko vamzdžio įmontavimo fakto. Atsakovės nurodyta ir faktinių aplinkybių protokole užfiksuota mechaninė ventiliacijos sistema, esanti atsakovės patalpų viduje, buvo įrengta 2014 m. (teikia tai patvirtinančius įrodymus - 2014 m. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą). Būtent, dėl jos įrengimo ir ertmių kapitalinėje namo sienoje iškirtimo (reikalingų užteršto oro pašalinimui) vyko teisminis ginčas. Atsakovė neteisėtai įrengė mechaninę ventiliaciją ir iškirto angas kapitalinėje namo sienoje. Teismai įpareigojo atsakovę pašalinti neteisėtus padarinius - užmūryti namo sienoje iškirstas angas. Atsakovė teismo sprendimą įvykdė (užmūrijo neteisėtai iškirstas angas namo sienoje), tačiau paliko visą sumontuotą mechaninę ventiliacijos įrangą patalpų viduje.

5.8. Atsakovė pradėjo neteisėtai įrenginėti mechaninę oro ventiliaciją per bendrą natūralios vėdinimo sistemos angą, tačiau darbų atlikti nebaigė, kadangi ieškovo L. J. veiksmais buvo sustabdyti visi darbai (iškviesta policija bei namo administratorius ir nutraukti tolesni darbai).

5.9. Prašo prijungti 2014-07-30 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kadangi būtinybė pateikti šį įrodymą atsirado tik šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, siekiant įrodyti, jog atsakovės pateiktame naujame įrodyme užfiksuotos aplinkybės egzistavo ir anksčiau (2014 m.) bei nėra šio ginčo dalykas. Ieškovų pateikiamame 2014-07-30 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole buvo užfiksuotas jau tuo metu esantis atsakovės nurodomas kondicionierius bei oro paėmimo angos. Atsakovės pateiktame naujame įrodyme yra užfiksuota jau anksčiau 2014 m. egzistavusi įmontuota ventiliacijos sistema. Be to, matoma, jog joks metalinis vamzdis tuo metu nebuvo įmontuotas į bendro naudojimo natūralios ventiliacijos kanalą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog įrodyta reali grėsmė žalai ieškovų sveikatai ir turtui atsirasti, todėl teismas pagrįstai uždraudė atsakovei toliau atlikti neteisėtus ir ieškovams žalą darančius veiksmus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovės apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

8. Apeliaciniu skundu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atsakovei uždrausta nuosavybės teise valdomose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), atlikti statybos ar remonto darbus, susijusius su bendro naudojimo natūralios ventiliacijos kanalu be projektinės dokumentacijos ir bendraturčių sutikimo.

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis numato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Kasacinis teismas išaiškinęs, jog nors apeliacinės instancijos teismas ir turi iš esmės absoliučią diskreciją pasirinkti kitą bylos nagrinėjimo formą, t. y. nagrinėti bylą žodinio ar rašytinio proceso tvarka, visgi šalys gali nurodyti išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 53 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483-684/2016, nutarties 32 punktas). Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, jog nėra būtinybės nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka.

Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme

10. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo prijungti naują įrodymą antstolio Ramūno Kamarausko 2018-10-10 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (e. b. 1 t. 180-190 b. l.). Nurodo, kad būtinybė pateikti papildomą įrodymą – antstolio Ramūno Kamarausko 2018-10-10 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą – atsirado tik po to, kai pirmosios instancijos teismas sprendime nusprendė tenkinti ieškovų prevencinį ieškinį uždrausdamas atsakovei nuosavybės teise valdomose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), atlikti statybos ar remonto darbus, susijusius su bendro naudojimo natūralios ventiliacijos kanalu be projektinės dokumentacijos ir bendraturčių sutikimo. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su metalinio vamzdžio įdėjimu į kamino kanalą, kuris jungiasi su atsakovės patalpomis, tačiau nebuvo nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su ventiliacinės sistemos įrengimu atsakovės patalpose.

11. Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašė prijungti 2014-07-03 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 28-106-2014K (e. b. 2 t. 12-15 b. l.). Nurodė, kad būtinybė pateikti šį įrodymą atsirado tik šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, siekiant įrodyti, jog atsakovės pateiktame naujame įrodyme užfiksuotos aplinkybės egzistavo ir anksčiau (2014 m.) bei nėra šio ginčo dalykas. Ieškovų pateikiamame 2014-07-30 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole buvo užfiksuotas jau tuo metu esantis atsakovės nurodomas kondicionierius bei oro paėmimo angos. Metalinis vamzdis tuo metu nebuvo įmontuotas į bendro naudojimo natūralios ventiliacijos kanalą.

Žemesnės instancijos teismas

12. Vilniaus apygardos teisme 2019-06-05 gautas ieškovo O. L. prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo, kuriuo prašoma prijungti 2019-06-03 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, taip pat priteisti 80 Eur išlaidas už faktinių aplinkybių konstatavimą. Nurodyta, kad protokole yra užfiksuota visiškai nepasikeitusi faktinė situacija nuo ieškinio pateikimo dienos iki šiol, ant stogo į natūralios ventiliacijos šachtą įkištas metalo vamzdis, kuris yra nepritvirtintas ir juda į šonus, aukštyn bei žemyn bei yra neįzoliuotas (e. b. 2 t. 28-30, 32-39 b. l.).

13. Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių nurodytas aplinkybes, su kuriomis siejami prašymai dėl naujų įrodytų prijungimo, į teismo procesinę pareigą priimti teisingą sprendimą byloje, tenkinta tiek atsakovės, tiek ieškovų pareikštus procesinius prašymus prijungti teikiamus įrodymus, juos prijungia bei laiko bylos medžiaga.

Dėl nustatytų aplinkybių

15. Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-688-864/2016 buvo nuspręsta įpareigoti atsakovę UAB „Aubonis“ per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą bei visų namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių rašytinius sutikimus, pertvarkyti ant statinio, esančio (duomenys neskelbtini), sienos išorinio paviršiaus išvestus du ventiliacijos ortakių išvadus ties negyvenamąja patalpa – kavine-baru, esančia, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nebus vykdomas ir minėti ginčo objektai nebus įteisinti įstatymo nustatyta tvarka, įpareigoti UAB „Aubonis“ savo lėšomis per tris mėnesius pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. demontuoti ant statinio, esančio (duomenys neskelbtini), sienos išorinio paviršiaus išvestus du ventiliacijos ortakių išvadus su apsauginėmis grotelėmis ties negyvenamąja patalpa – kavine-baru, esančia, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę. Atsakovei UAB „Aubonis“ neįvykdžius teismo sprendimo, iš jo ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai priteisti po 29 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą sprendimo neįvykdymo dieną skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti neteisėtos statybos padariniai, pasibaigimo (e. b. 1 t. 8-18 b. l.). Vilniaus apygardos teismas 2017-03-30 nutartimi civilinėje byloje e2A-723-553/2017 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-13 sprendimą paliko nepakeistą (e. b. 1 t. 23-31 b. l.).

16. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018-01-31 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-162 nurodyta, kad <...> atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad šiuo adresu patalpa Nr. 2 yra maitinimo paskirties. Patikrinimo metu kavinė buvo neveikianti. Pagal dalyvavusių gyventojų paaiškinimus, kavinės ventiliacijai yra panaudotas 120 mm skersmens vamzdis, įmontuotas į ventiliacijai skirtą kanalą (butų natūralios ventiliacijos). Kavinės savininkas nesutiko su gyventojų paaiškinimu, teigdamas, kad tai buvusi nebeveikianti kamino anga. Kavinės ventiliacija turi būti įrengta pagal projektą, kuriam turi pritarti bendraturčiai (e. b. 1 t. 32-33 b. l.). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir transporto departamento administravimo skyrius 2018-03-20 rašte Nr. A51-21602/18(3.3.2.26E-UK) nurodė, kad <...> patikrinimo metu nustatyta: maitinimo paskirties patalpose kavinė veiklos nevykdė. Iš kavinės virtuvės patalpoje (pažymėtoje plane 1-6), esančio gartraukio išvestas ventiliacijos 120 mm skersmens vamzdis į tualeto patalpoje (pažymėtoje plane 1-5) sienoje esantį kanalą. Minėtas ventiliacijos vamzdis pajungtas į kanalą, į kurį įmontuotas metalinis įdėklas (e. b. 1 t. 84-85 b. l.). Civilinėje byloje teikta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiosios specialistės L. D. išvada (e. b. 1 t. 106-107 b. l.).

17. UAB „Pastatų meistrai“ 2018-07-04 Statinio neeilinės apžiūros akte Nr. PM/NA-2018/39-3/2 nurodyta, jog apžiūros metu nustatyta, kad bendrojo naudojimo natūralaus vėdinimo šachtoje yra įdėtas metalinis vamzdis. Vamzdis nepritvirtintas, neizoliuotas. Esant intensyviam oro judėjimui juda, skleidžia pašalinius garsus. Esant permainingoms oro sąlygoms šachtoje formuojasi kondensatas, kuris skverbiasi į vidines patalpas. Vamzdžio atstumas iki artimiausio lango 3 m. (e. b. 1 t. 115 b. l.).

18. Antstolio Mindaugo Dabkaus 2018-07-04 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 28-72-2018K nurodyta, jog yra įrengti natūralios ventiliacijos kanalai. Viename iš kanalų yra įdėtas apvalus, metalinis, 10 cm skersmens, neizoliuotas vamzdis. Apžiūros metu vamzdis kanale laisvai juda į visas puses, taip pat ir aukštyn bei žemyn – yra nepritvirtintas. Nuo vamzdžio iki stoglangio esančio bute (ketvirtame aukšte), adresu (duomenys neskelbtini), yra apie 3 metrų atstumas (e. b. 1 t. 119, 122-125 b. l.).

19. Iš apeliacinės instancijos teismui teiktų įrodymų matyti, kad antstolio Ramūno Kamarausko 2018-10-10 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 55/18/446 konstatuotos aplinkybės – apžiūrima negyvenamoji patalpa – kavinė-baras, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausanti UAB „Aubonis“. Atkreiptas dėmesys į tuščias kavinės patalpas bei šiose sumontuotas vėdinimo, vėsinimo ir ventiliacinę sistemas, kurios konstatavimo metu buvo išjungtos (e. b. 1 t. 180-190 b. l.). Ieškovų teiktame antstolio Mindaugo Dabkaus 2014-07-30 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 28-106-2014K nurodyta, kad namo fasade nei iš kiemo pusės, nei iš gatvės pusės nėra jokių išorinių ventiliacijos ortakių. Taip pat jokie ortakiai neišeina iš kavinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), patalpų (e. b. 2 t. 12-17 b. l.). Ieškovo O. L. teiktame Mindaugo Dabkaus 2019-06-03 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad atvykus buvo apžiūrėtas namas, esantis (duomenys neskelbtini). Nuo užlipimo ant stogo angos, į antrą ventiliacijos angą yra įkištas metalinis vamzdis, kurį pajudinus jis laisvai juda į visas puses. Taip pat vamzdis laisvai juda į viršų ir į apačią. Metalinis vamzdis, kuris įkištas į natūralios ventiliacijos angą, yra neizoliuotas (e. b. 2 t. 28-30 b. l.).

20. Atsakovė ginčija tai, kad nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikomas prevencinio ieškinio institutas, neteisingai nustatytos jo taikymo sąlygos, taip pat, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos aplinkybes bei nepagrįstai tenkino ieškovų ieškinį.

Dėl prevencinio ieškinio

21. CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis).

22. Ieškovas, prevenciniu ieškiniu teigdamas esant realų pavojų, turi įrodyti, kad yra faktų ir aplinkybių, keliančių pavojų, jog jo teisės bus pažeistos. Realią grėsmę gali patvirtinti jau pradėti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos, pasirengimas tokiems veiksmams, atsakovo požiūris į teisę pažeidžiančius veiksmus, jų nepripažįstant ir pan. Jeigu panašaus pobūdžio ar analogiški veiksmai jau yra atlikti ir sukėlė žalą (CK 6.255 straipsnio 2 dalis), tai tokia aplinkybė gali būti pagrindas tęsiamų veiksmų ar numatomų analogiškų veiksmų žalingas pasekmes vertinti analogiškai, bet pagal CK 6.255 straipsnį minėtos aplinkybės nenumatytos kaip realios grėsmės prezumpcija. Ši aplinkybė turi būti konkrečioje situacijoje įvertinta kaip vienas iš svarbių bylos aspektų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-248/2015 ir joje nurodytą teismo praktiką).

23. Prevencinio ieškinio, kaip civilinės atsakomybės instituto, tenkinimo sąlyga – neteisėti veiksmai – suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė būtų žalos ateityje padarymas. Žala šiuo atveju turi būti suprantama kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Tokiu atveju ieškovas turi įrodyti atsakovo tikėtinus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala. Prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos yra: 1) siekimas apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje; 2) reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai; 3) realus pavojus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas; 4) kaltė nėra būtina šio ieškinio sąlyga, nes šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų. Ta aplinkybė, kad prevenciniu ieškiniu galima reikalauti užkirsti kelią pasirengimui atlikti neteisėtus veiksmus, nutraukti jų tęsimą ar juos pašalinti, kai jie jau daromi, nepaneigia šios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016, 36 punktas).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

24. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisingai nurodė, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015-03-27 įsakymu Nr. D1-289 patvirtino Statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ 8 punkte nustatyta, kad šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų našumas ir jų schemos turi būti tokios, kad nemalonaus kvapo, kenksmingų ir pavojingų dujų ar kitų, minėtomis savybėmis pasižyminčių medžiagų sklidimas pačioje patalpoje ar į gretimas patalpas būtų apribotos; 20 punktas nustato, jog vėdinimo būdas, taip pat sistemų konstrukcijos turi būti parinktos pagal pastato paskirtį ir jo naudojimo ypatumus taip, kad garantuotų norminį patalpų oro švarumą normaliomis jų naudojimo sąlygomis; 20.1. punktas nustato, kad natūralusis vėdinimas naudojamas tais atvejais, kai tiekiamo ar šalinamo oro nereikia valyti, o naudotojas, nekenkdamas kitiems, gali užtikrinti norminį mikroklimatą ir oro švarumą reguliuodamas tiesiai į patalpą patenkančio oro kiekį, arba kai į patalpą infiltruojasi pakankamai lauko oro; 20.2. punkte nustatyta, kad mechaninis vėdinimas naudojamas tais atvejais, kai nėra natūralaus vėdinimo arba juo neįmanoma patalpoje išlaikyti norminių oro parametrų. Mechaninis ir natūralus vėdinimas gali veikti kartu. 21.4. punktas nustato, kad užterštam orui šalinti projektuojamos atskiros bendrosios apykaitos ir vietinės sistemos; 36 punkte numatyta, kad šalinamas oras turi būti išmetamas lauk taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai, gamtai ir statiniams; 36.5.2 punktas numato, kad toksiškas, jautrinančias, pavojingas aplinkai, nemalonaus kvapo ar sprogias medžiagas, bei šalinant EHA 3 ir EHA 4 kategorijos orą teiktinas išmetimas vertikaliai aukštyn be stogelio. Pagal 36.3.1.4 punktą, oras, šalinamas iš viešojo maitinimo virtuvių ir pan. yra priskiriamos labai užteršto oro kategorijai, kurio užterštumas viršija daugiau kaip 1,5 karto ilgalaikio poveikio ribinės vertės arba yra blogo kvapo – kategorija EHA 4.

25. CK 6.255 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prevencinio ieškinio taikymo galimybė, kai jau padaryta žala ir yra realus pavojus, kad dėl toliau vykdomos veiklos ji vėl gali būti padaryta. Tokiu atveju teismas ieškovo prašymu gali įpareigoti atsakovą sustabdyti ar nutraukti tokią veiklą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008). Reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Todėl reiškiant prevencinį ieškinį žala gali būti dar nepadaryta arba jau padaryta, tačiau abiem atvejais turi būti reali jos atsiradimo grėsmė ateityje, o ieškovo siekis – pašalinti tokią grėsmę.

26. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga sudaro pagrindą teigti, kad atsakovė įmontavo vamzdį į natūralios ventiliacijos kanalą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai konstatavo atsakovės atliktus neteisėtus veiksmus. Pažymėtina, kad natūralios ventiliacijos kanalas yra bendroji dalinė nuosavybė. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė, ir kitokia įranga. Tai, kad, kaip teigia apeliantė, išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atstovė L. D., kuri dalyvavo 2018-09-06 teismo posėdyje, atsakydama į teismo ir proceso šalių klausimus, nenurodė, kad kamino kanalas, kuriame atsakovė įmontavo vamzdį, yra bendrojo naudojimo objektas, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kuri padaryta įvertinant visus bylos įrodymus. Antra, bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, kad name yra natūralios ventiliacijos kanalas, gi atsakovės vamzdis išvestas iš jos patalpų, kuriuo oras šalinamas iš viešojo maitinimo virtuvės. Trečia, bylos duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad aptariamas vamzdis nėra izoliuotas, jis nėra pritvirtintas. CK 4.83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje numatyta butų ir kitų patalpų savininkų pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl bendro naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 18 punktas nurodo, kad statinio bendrojo naudojimo objektų paprastojo remonto darbai gali būti vykdomi tik gavus statinio bendraturčių sutikimą. Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, padarė pagrįstą išvadą, jog aptariamo vamzdžio įmontavimui reikalingas bendrasavininkių sutikimas. Nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, kad toks sutikimas buvo gautas.

27. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės veiksmais gali būti daroma žala pastato techninei būklei, kas nurodyta 2018-07-04 Statinio neeilinės apžiūros akte, kelia potencialią grėsmę pažeisti higienos standartų sąlygojamus reikalavimus dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos. Atsakovei netinkamai sprendžiant jai priklausančių kavinės patalpų ventiliacijos klausimą yra pažeidžiami kitų namo gyventojų, kurie kartu yra ir ventiliacinių angų bendraturčiai, neturtiniai interesai - kyla reali grėsmė jų sveikatos pažeidimams dėl užteršto oro skleidimo.

28. Teisėjų kolegija, vertindama aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, kuris siejamas su vedinimo teisiniais santykiais, pažymi, jog oras, šalinamas iš viešojo maitinimo virtuvių, yra priskiriamos labai užteršto oro kategorijai bei veiksmai, kuriais siekiama įrengti tokio oro šalinimo sistemą per natūralios ventiliacijos kanalą be projektinės dokumentacijos ir bendraturčių sutikimo laikytini neteisėtais.

29. Prevencinio ieškinio pareiškimo atveju žala yra tik numanoma, tačiau ta žalos tikimybė turi būti reali ir pagrįsta. Ji suprantama kaip protinga ir pagrįsta tikimybė, kad žala atsiras. Realios grėsmės, kad bus padaryta žala, aplinkybė turi būti įrodyta ieškovo (ieškovų), ji nepreziumuojama, todėl teismas kiekvienu atveju konkrečioje civilinėje byloje pagal nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja realios grėsmės buvimą arba nebuvimą.

30. Nekenksminga, švari aplinka neabejotinai turi didelę įtaką visuomenės sveikatai. Dėl to visuomenės narius būtina apsaugoti nuo jų sveikatai kenksmingų veiksnių poveikio arba šio poveikio riziką kiek įmanoma sumažinti. Šiam tikslui pasiekti Visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme (VSPĮ) įtvirtinta organizacinių, techninių, socialinių, ekonominių ir teisinių priemonių sistema, apimanti ligų bei traumų profilaktiką, sveiką gyvenseną, sveikatos aplinką ir kt. VSPĮ 18 straipsnyje kaip sveikatos aplinkos saugojimo priemonė, be kitų, nurodytas ir aplinkos gerinimas taip, kad aplinka būtų palanki žmonių sveikatai, mažinamas žmogaus veiklos neigiamas poveikis sveikatai, pašalinama aplinkai žmogaus veikla padaryta žala (1 punktas).

31. Oro šalinamas iš viešojo maitinimo virtuvės per natūralios ventiliacijos sistemą, vertinant tokio oro užterštumą, gali pažeisti suinteresuotų asmenų sveikatą, o tai susiję su galima žalos atsiradimo grėsme, kuri yra reali. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepagrįstai siaurai aiškina galimos grėsmės atsiradimo tikimybę. Vertinant atsakovės jau atlikus ir galimus ateityje atlikti veiksmus, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad atsakovė jau galimai atliko visus veiksmus, kurie gali lemti žalos atsiradimą. Taigi nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, jog teismas nenustatė vienos iš būtinųjų prevencinio ieškinio sąlygų – atsakovės neteisėtų veiksmų.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagal bylos duomenis taip pat pagrįstai ir teisingai konstatavo, jog ieškovai jau patiria žalą ir ją gali toliau patirti ateityje. Ieškovų į bylą pateikti įrodymai bei nurodytos aplinkybės patvirtina, tai jog ieškovai jau patiria žalą dėl atsakovės veiksmų, o atsakovei toliau tęsiant neteisėtus veiksmus, susijusius su ventiliacijos sistemos įrengimu, paleidus ventiliacinę sistemą, tokie veiksmai gali sukelti dar didesnę žalą ateityje.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos pagrįstai ir teisingai konstatavęs atsakovės neteisėtus veiksmus, taip pat tai, kad dėl tokių veiksmų ieškovai patiria ir ateityje gali patirti dar didesnę žalą, tinkamai nustatė ir priežastinio ryšio sąlygą tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

34. Nagrinėjamu atveju byloje buvo sprendžiama konkreti ginčo situacija, konstatuoti neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, esą visais atvejais, kai įrengiama kavinės patalpų ventiliacija, kitų patalpų savininkų prevencinis ieškinys tenkintinas, kadangi viešojo maitinimo virtuvių oras priskiriamas labai užteršto oro kategorijai ir, remiantis pirmosios instancijos teismo motyvais, ši aplinkybė pati savaime lemia grėsmę kitų patalpų savininkų sveikatai. Be to, nors apeliantė remiasi Panevėžio apygardos teismo 2009-03-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-114-544/2009 pateiktais išaiškinimais, tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos ir nurodytos bylos aplinkybės yra skirtingos (nurodytoje byloje spręstas ginčas susijęs su sanitarinių apsaugos zonų režimo reikalavimais, atsakovo patalpose vykdoma automobilių mechanizmų remonto veikla ir pan., taikyti kiti poįstatyminiai aktai).

35. Ieškovai ieškinyje rėmėsi ir savo kaip bendraturčių teisių pažeidimu, todėl, vertinant pirmosios instancijos teismo motyvus, nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų sprendime nurodydamas, kad vamzdžio įmontavimas kelia grėsmę atsirasti ieškovų turto žalai.

36. Kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai (dėl anksčiau priimto teismo sprendimo, dėl įrodinėjimo pareigos ir pan.), atsižvelgiant į aukščiau šiame procesiniame sprendime išdėstytas aplinkybes, neturi esminės įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).

37. Apibendrinant tai, kas išdėstytą, darytina išvada, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliacinio skundo motyvais bei argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

38. Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo nėra pagrindo jai priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (e. b. 1 t. 191 b. l., 2 t. 24-25 b. l.) (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

39. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas, ieškovui O. L. priteistina 80 Eur patirtų išlaidų už faktinių aplinkybių konstatavimą, surašant faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 28-57-2019K (e. b. 2 t. 31 b. l.), apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1,3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui O. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš atsakovės UAB „Aubonis“, j. a. k. 302821059.

Teisėjai Irmantas ŠulcasLiuda UckienėTomas Venckus