Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-114-544/2009

teisėjas Eigirdas Činka Procesinio sprendimo kategorija:44.2.2; 44.2.3; 44.2.4; 44.4;114.4; 114.11;116.1; 121.18; 121.21;

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. kovo 24 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Romualdo Januškos, teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Lolitai Kudabienei, dalyvaujant ieškovui K. Ž., atsakovui V. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5990-755/2008 pagal ieškovo K. Ž. ieškinį atsakovui V. B., institucijai, teikiančiai išvadą, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Ekologijos skyriui, dėl teises pažeidžiančių veiksmų, sukeliančių realią žalos padarymo grėsmę ateityje, uždraudimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti. Mano, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad ginčo atveju netaikytini Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 68 punkto reikalavimai. Teismas tinkamai vadovavosi teisės aktais ir pripažino, kad atsakovas nesilaikė veiklos sanitarinės apsaugos zonos 50 metrų ribos. Sutinka su teismo pozicija, jog, konstatavus sanitarinės apsaugos zonos pažeidimą, vykdoma atsakovo veikla sąlygoja neišvengiamą taršos zonos ribose atsiradimą, kuri realiai gali sukelti neigiamų pasekmių ieškovo, jo šeimos narių sveikatai, turi įtakos aplinkos saugumui. Mano, kad paduodant prevencinį ieškinį, užtenka nustatyti grėsmės ateityje realumą, o ne žalos padarymo faktą. Teigia, jog jo sveikata pablogėjo ir medžiai prie atsakovo sodo sklypo nudžiūvo atsakovui vykdant ūkinę veiklą. Teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas.

Apeliacinis skundas tenkintinas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimas naikintinas, o, kadangi byloje surinkta pakankamai duomenų bylą išnagrinėti iš esmės, panaikinus skundžiamą sprendimą, priimtinas naujas sprendimas ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą civiliniame procese (CPK 176 str.–185 str.), netinkamai ir nepilnai nustatė reikšmingas teisingam šio ginčo išsprendimui faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas – CK 6.247, 6.255 str., dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą ieškinį tenkinti (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad šalys yra kaimyninių sklypų bei juose esančių pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savininkai (b. l. 20-23, inv. byla). Gyvenamojo namo patalpose atsakovas pagal verslo liudijimą vykdo ūkinę- komercinę veiklą: variklinių transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą (b. l. 6, 12, 22-23, 32, 33-34, 70). Veikla vykdoma 2006-01-11 aktu pripažintose tinkamomis naudoti ūkinei komercinei veiklai patalpose. Automobiliai remontuojami garaže bei aikštelėje prieš garažą, iki jo privažiuojama per įvažiavimą, vedantį nuo Pajuostės plento palei šalių sklypo ribą (b. l. 8, 9, 10). Nuo atsakovo garažo, kuriame ir prie kurio vykdoma minėta veikla, iki ieškovo gyvenamojo namo yra apie 20 metrų, iki ieškovo sklypo ribos - apie 2 metrų atstumai (b. l. 11) Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino CK 6.255 str. pagrindu, nes byloje esančių įrodymų pagrindu padarė išvadą, jog atsakovui turi būti taikomas Taisyklių 25.3 punkto reikalavimas vykdant veiklą „Lengvųjų automobilių, motociklų priežiūra ir remontas, mechaninis remontas, elektrinės įrangos remontas, tepalų paprasta priežiūra, kėbulo remontas, atsarginių dalių remontas, plovimas, poliravimas, priekinių stiklų ir langų remontas, padangų ir kamerų remontas, uždėjimas, pakeitimas, antikorozinė priežiūra, balansavimas, dalių instaliavimas“ dėl cheminės taršos laikytis 50 metrų apsaugos zonos (b. l. 11, 39-44), kurios atsakovas, vykdydamas minėtą ūkinę komercinę veiklą, nesilaiko, o tokios veiklos vykdymas dėl savo pobūdžio savaime suponuoja neišvengiamą taršos sanitarinių apsaugos zonų ribose atsiradimą, ir todėl tai realiai gali sukelti neigiamų pasekmių ieškovo ir jo šeimos narių sveikatai, neabejotinai turi įtakos aplinkos saugumui.

Teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka dėl šių argumentų ir motyvų. Ieškovas pareiškė prevencinį ieškinį CK 6.255 str. pagrindu ir prašė uždrausti atsakovui vykdyti ūkinę komercinę veiklą – automobilių ir jų detalių remontą - patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Ieškinį grindė tuo, kad dėl atsakovo vykdomos veiklos užteršta aplinka, todėl nudžiūvo ieškovo vaismedžiai, padaryta žala jo sveikatai ir ateityje toliau vykdant veiklą gali kilti grėsmė ieškovo sveikatai ir gyvybei.

Prevenciniu yra laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 str. 1 d.). Tai vienas iš civilinių teisių gynimo būdų, kurio tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti žalos. Prevencinį ieškinį gali pareikšti asmuo, kuriam gresia žala. Jis turi įrodyti, kad atsakovo veikla kelia realų pavojų ir yra reali žalos tikimybė. Reiškiant prevencinį ieškinį žala gali būti jau padaryta, gali būti dar nepadaryta, bet turi būti ieškovo įrodoma potenciali žalos atsiradimo grėsmė ateityje, atsakovo veiksmų neteisėtumas ir siekiama žalos grėsmę pašalinti. Vadovaujantis CK 6.255 str. 2 d., jeigu žalos padaryta eksploatuojant įmonę, įrenginį ar dėl kitokios ūkinės ar neūkinės veiklos ir yra realus pavojus, jog dėl šios veiklos vėl gali būti padaryta žalos, tai teismas ieškovo prašymu gali įpareigoti atsakovą sustabdyti ar nutraukti tokią veiklą. Teismas gali atsisakyti tenkinti prašymą dėl tokios veiklos sustabdymo ar nutraukimo, jeigu veiklos nutraukimas ar sustabdymas prieštarautų viešajai tvarkai. Taigi, pagal CK 6.255 str. 2 d. žalos neteisėtais veiksmais jau turi būti padaryta, o tęsiant veiklą, kuria buvo padaryta žalos, toliau turi būti realus pavojus, jog ateityje žalos bus padaryta dar daugiau. Prevencinio ieškinio reikalavimo objektas yra neteisėti veiksmai, juo turi būti siekiama uždrausti atsakovui veiksmus, kurie sukėlė ar kelia realų pavojų žalai ar nuostoliams atsirasti. Prevencinio ieškinio, kaip civilinės atsakomybės instituto, tenkinimo sąlyga – neteisėti veiksmai – suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė būtų žalos padarymas. Žala ar nuostoliai šiuo atveju turi būti suprantami kaip neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė.

Atsakovas, nevykdydamas įstatymų nustatytos pareigos, padarė pažeidimą, tačiau pripažintina, kad šioje byloje, esant pareikštam prevenciniu ieškiniui, buvo būtina nustatyti ne apskritai neteisėtus, bet konkrečius atsakovo veiksmus, dėl kurių atsirado ir ateityje dar gali atsirasti žala, t. y. nustatyti priežastinį ryšį tarp civilinės atsakomybės sąlygų. Vien formalus sanitarinių apsaugos zonų režimo reikalavimų pažeidimas negali lemti žalos ar jos grėsmės atsiradimo ir būti pakankamas pagrindas šiam ieškiniui patenkinti. Ieškovas savo reikalavimą grindė tuo, kad dėl atsakovo vykdomos veiklos yra teršiama aplinka išmetamosiomis dujomis, yra padidintas triukšmo lygis, kas kenkė ir kenkia bei kelia grėsmę jo, šeimos narių sveikatai, gyvybei, augalams. Tačiau byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo gyvenamosios aplinkos užteršimo faktą ar minėtų veiksnių įtakotą sveikatos pablogėjimui. Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12 str., 178 str.). Ša­liai ne­įvyk­džius įro­di­nė­ji­mo pa­rei­gos, teis­mas ga­li pri­pa­žin­ti ne­įro­dy­to­mis ap­lin­ky­bes, ku­rio­mis ji re­mia­si. Todėl šioje byloje ieškovas turėjo įrodyti taršos, padidinto triukšmingumo faktus ar kitus neigiamų poveikių faktus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, tam nesant pakankamai patikimų ir objektyvių faktinių duomenų, pripažino, kad atsakovo vykdoma ūkinė veikla vien tik dėl savo pobūdžio sąlygoja neišvengiamą taršos sukėlimą 50 metrų sanitarinės apsaugos zonos ribose, viršijantį leistinas ribas ir kad tai realiai sukėlė ar gali sukelti neigiamų pasekmių ieškovo ir jo šeimos narių sveikatai, aplinkos saugumui. Teismas vadovavosi tik prielaida, kad atsakovo patalpose vykdoma automobilių mechanizmų remonto veikla neišvengiamai yra susijusi su neigiamu aplinkai poveikiu dėl variklių degimo produktų išmetimo, jų keliamo triukšmo, dulkėtumo ir pan. Ieškovo paaiškinimai taip pat yra įrodymų šaltinis, tačiau vien jie, nesant kitų objektyvių, patikimų ir nešališkų įrodymų, nėra pakankami šiam ieškiniui tenkinti. Tenkinant apelianto prašymą buvo kreiptasi į Panevėžio visuomenės sveikatos centrą, iš kurio gauti duomenys apie ieškovo inicijuotus atliktus cheminių medžiagų DLK tyrimus (duomenys neskelbtini) (b. l. 73). Iš 2008-08-29 Panevėžio visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto duomenų nustatyta, kad, atlikus oro tyrimus ieškovo namo patalpose, cheminių medžiagų koncentracija kambaryje atitiko Lietuvos higienos normoje HN 35:2007 “Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore” reikalavimus (b. l. 78-85), kad pagrindinis oro taršos šaltinis – automobiliai, važiuojantys Pajuostės plentu, o pas atsakovą remontuojamų automobilių nepastebėta. Iš liudytojo V. G., D. Ž. parodymų nustatyta, kad minėto patikrinimo metu atsakovo verslo patalpose remontuojamų automobilių nebuvo ir remonto darbai nevyko, patalpos buvo tvarkingos, o rastas didžiausias taršos šaltinis buvo intensyvus automobilių judėjimas Pajuostės plentu. Jokie norminiai aktai neriboja tiek plentu, tiek į kiemą įvažiuojančių automobilių skaičiaus. Liudytojas taip pat parodė, kad, atsakovui ir atliekant remonto darbus, neįmanoma atskirti, kur tarša yra dėl intensyvaus eismo gatvėje, kur dėl atsakovo vykdomos veiklos. Sprendžiant dėl žalos įrodytinumo atsižvelgiama ir į tai, kad, atlikus oro cheminį tyrimą, namo patalpose rastos vienkartinės cheminių medžiagų koncentracijos, kurios yra mažesnės negu leidžiama didžiausia koncentracija (b. l. 83-84). Nors patikrinimo metu buvo tiriamas galimas gyvenamosios patalpose oro taršos šaltinis – automobiliai, važiuojantys plentu, tačiau realiai buvo gauti duomenys ir apie oro užterštumą pas ieškovą, įtakotą ir atsakovo vykdomos veiklos, nes ieškovas teigia, kad atsakovas nuolatinai kelia taršą. Gauti duomenys nepatvirtina ieškinio pagrįstumo, nes nustatyta, kad oro užterštumas ieškovo gyvenamosiose patalpose yra ženkliai mažesnis nei leistina pagal normas. Atsižvelgus į atsakovo paaiškinimus (dirba vienas, faktiškai atlieka atskirų automobilių mechanizmų ir agregatų remontą, o remontuoja ne visus automobilius, cheminė tarša nedidelė), į liudytojo ir šios srities specialisto, kuris lankėsi vietoje, V. G. paaiškinimus (kad pagal faktinę situaciją ir atsakovo veiklos pobūdį bei apimtis apsaugos zonoje tarp bylos šalių valdų yra išlaikyta pakankami atstumai, kad negali nustatyti ribų tarp galimų taršos šaltinių įtakos), kad ieškovo sklypo ribos prasideda apie 3 metrai nuo plento, daroma išvada, kad ieškinio pagrindas šioje dalyje neįrodytas (b. l. 58, inv. byla).

Daroma išvada, kad ieškovas leistinais įrodymais neįrodė, kad dėl būtent dėl atsakovo vykdomos veiklos būtų pablogėjusi jo ar šeimos narių sveikatos būklė ir ji dėl tos pačios priežasties turėtų blogėti ateityje, kad dėl to nudžiūvo ir ateityje džiūs vaismedžiai. Ieškovo pareiga yra įrodyti žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir ieškovui praeityje atsiradusios ir atsirasiančios žalos (CK 6.247 str.). Iš ieškovo ligos istorijos 2006-05-25 epikrizės matyti, kad tuomet jam diagnozuota širdies liga, KVA priekinės tarpskilvelinės šakos, juosiančios šakos, DVA stenozės, įtampos krūtinės angina, kad jis serga apie 3 metus, ne kartą gydytas stacionare. 2006-04-26 jam atlikta širdies operacija, išrašant rekomenduota riboti fizinį krūvį, stebėti kraujo spaudimą, laikytis dietos (b. l. 13). Taigi, šis dokumentas nepatvirtina, kad ieškovo sveikatos problemos atsirado ar yra įtakotos neigiamo atsakovo veiklos pobūdžio, o ne dėl triukšmo ir taršos dėl intensyvaus eismo šalia esančių plentu ar kitų priežasčių. Įrodymų apie ieškovo sveikatos būklę iki 2006 ir po 2006 metų, taip pat įrodymų apie šeimos narių sveikatos būklę, nudžiūvusius vaismedžius byloje iš viso nėra. Taigi, daroma išvada, kad ieškovas neįrodė prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos – neteisėtų veiksmų buvimo ir jų atsiradimo galimybės ateityje, taip pat priežastinio ryšio tarp žalos ar jos grėsmės ir atsakovo veiklos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų, taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Vadovaudamasi minėtais principais teisėjų kolegija turi pagrindo labiau tikėti byloje surinktais minėtais rašytiniais įrodymais, liudytojo V. G. parodymais bei atsakovo paaiškinimais. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių principinių nuostatų nesilaikė, dėl ko buvo neteisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.).

Nors skundžiamasis sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas dėl virš nurodytų aplinkybių ir motyvų, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir dėl to, kad jis neatitinka CPK 273 str. 2 d. reikalavimų. Kadangi sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytus veiksmus galėtų atlikti tik atsakovas, tai teismas sprendime turėjo nustatyti ne tik terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, bet nurodyti ir kokio dydžio bauda atsakovui skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Teismo sprendimas ir jo rezoliucinė dalis turi būti aiškūs ir tikslūs, nes vykdomajame rašte, kuris yra vykdymo pagrindas, pažodžiui išdėstoma su įpareigojamais atlikti tam tikrus veiksmus susijusi dalis. Šiuo atveju teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodyta, kokius konkrečiai veiksmus atlikti ir kokius pažeidimus turi pašalinti atsakovas, kad tinkamai įvykdytų teismo sprendimą (b. l. 53-55). To sprendime nenurodžius antstolis negalės patikrinti teismo sprendimo įvykdymo (neįvykdymo) fakto, o teismo sprendimas taps deklaratyviu ir realiai neįvykdomu.

Kadangi priimamas naujas sprendimas ieškinį atmesti atsakovo naudai, tai tarp šalių ir valstybei perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.). Patenkinus apeliacinį skundą ir ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovui priteistinas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis, o valstybei - išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 80 str. 4d., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str. 2 d., b. l. 1, 63).

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDŽIA:

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Ieškovo K. Ž. ieškinį atsakovui V. B., institucija, teikiančiai išvadą byloje - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Ekologijos skyrius, dėl teises pažeidžiančių veiksmų, sukeliančių realią žalos padarymo grėsmę ateityje, uždraudimo atmesti.

Priteisti iš ieškovo K. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 127 (vieną šimtą dvidešimt septynis) Lt žyminio mokesčio; valstybei – 20 9dvidešimt) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.