- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-30
- Bylos Nr.
- e2A-723-553/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13254-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Eglė Surgailienė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- UAB „Aubonis“, O. L., A. A., R. J., L. J., T. D. P., E. P., Z. N., J. N.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aldonos Tilindienės (pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio ir Eglės Surgailienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Aubonis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-13 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui UAB „Aubonis“ dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, trečiasis asmuo nereiškiantis savarankiškų reikalavimų – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, bei atsakovo UAB „Aubonis“ priešieškinį atsakovams O. L., A. A., R. J., R. J., L. J., T. D. P., E. P., Z. N., J. N. dėl pripažinimo teisės atlikti paprastojo remonto darbus pagal aprašą be kitų namo bendraturčių sutikimo, tretieji asmenys byloje - Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. demontuoti ant statinio, esančio (duomenys neskelbtini), sienos išorinio paviršiaus išvestus du ventiliacijos ortakių išvadus su apsauginėmis grotelėmis ties negyvenamąja patalpa – kavine-baru, esančia, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę; 2) jei atsakovas per nustatytą terminą teismo įpareigojimo neįvykdys, įpareigoti atsakovą mokėti ieškovui baudą po 29 eurus už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną, skaičiuojat nuo termino, per kurį turi būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo.Nurodė, kad atsakovas atliko paprastojo remonto darbus, t. y. statinio išorėje iškirto dvi angas ventiliacijos ortakiams su 150 mm skersmens apsauginėmis grotelėmis ant išorinio paviršiaus ties negyvenamąja patalpa – kavine-baru, esančia, (duomenys neskelbtini), neturėdamas rašytinio pritarimo statinio paprastajam remontui, kaip to reikalauja Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 5.2 punktas. Ieškovas nurodė, kad atliekant vykdomų statybų darbų patikrinimą vietoje, statybos valstybinę priežiūrą vykdančiam pareigūnui nebuvo pateiktas teisės aktuose nurodytas statybą leidžiantis dokumentas, suteikiantis teisę atlikti paprastąjį statinio remontą, todėl atsakovui 2014 m. spalio 7 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-141007-00172 bei tos pačios datos privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-00-141007-00179 pareikalauta iš atsakovo savo lėšomis ne vėliau kaip iki 2015 m. balandžio 17 d. pašalinti savavališkos statybos paradinius. Atsakovui 2014 m. lapkričio 19 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, atsakovas paskirtą baudą sumokėjo 2014 m. lapkričio 20 d., tačiau ieškovo privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdė. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas turėjo teisę iki reikalavimo (privalomojo nurodymo) įvykdymo termino pabaigos teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir gauti statybos leidimą leidžiantį dokumentą, tačiau toks dokumentą ieškovui nebuvo pateiktas.
Atsakovas pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.Paaiškino, kad tiek Statybos įstatymo 2 straipsnio 21 dalis, tiek Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12 punktas numato, kad statinio paprastasis remontas – statybos rūšis, kurios tikslas – atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Atsakovas teigė, kad pasirūpindamas jo nuosavybe valdomų patalpų ventiliacijos užtikrinimu, neturėjo tikslo atnaujinti statinio ir to nedarė. Jo nuomone, atlikti darbai, t. y. ventiliacijos angų iškirtimas ne fasadinėje, o kitoje statinio nišinėje sienoje, neturėtų būti vertinami kaip paprastais statinio remontas. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad ieškovas, grįsdamas savo ieškinį, nurodė įvairius STR 1.01.08:2002 12 punkto reikalavimus, kokie darbai laikytini paprastojo remonto darbais, tačiau tiksliai nenurodė, kurį iš tų reikalavimų atitinka atsakovo atlikti darbai. Pažymėjo, kad ginčo atveju ventiliacijos angos nebuvo iškirstos nei fasade, nei stogo dangoje. Mano, kad ventiliacijos angų įrengimas nelaikytinas statinio, atskirųjų arba vartotojo inžinerinės sistemos įrengimu ar keitimu. Nurodė, kad Statybos techninis reglamentas STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“, patvirtintas aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390, pastato inžinerinėmis sistemos pripažįsta vandentiekio ir nuotekų šalintuvo sistemas. Ventiliacijos kanalai (angos) nepriskiriami prie inžinerinių sistemų, todėl negalima laikyti, kad atsakovas būtų pažeidęs STR 1.01.08:2002 12.11 punktą. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 12.5 punkte prie paprastojo remonto darbų priskiriamas „angų, reikalingų statinio inžinerinių sistemų įrengimui iškirtimas skersai laikančiąsias atitvaras, kai bet kuris angos matmuo ne didesnis už atitvaros storį“. Atsakovas buvo susitaręs su angas kirtusiais rangovais, kad jie atliks darbus, kurie neatitiktų teisės aktuose paprastajam remontui keliamų reikalavimų (kad tokie darbai nesukeltų atsakovui papildomos administracinės naštos dėl dokumentų tvarkymo ir dėl to būtų atliekami greičiau ir ekonomiškiau). Atsakovas teigė, kad ieškovas tiek 2014 m. spalio 7 d., surašydamas savavališkos statybos aktą, tiek ir vėliau jo pagrindu priimdamas kitus administracinius aktus, nesiaiškino, ar atsakovo patalpų ventiliacijos užtikrinimui iškirstos angos atitinka STR 1.01.08:2002 12.5 punkte keliamus reikalavimus, ar ne. Ieškovas net nesiaiškino, ar angos iškirstos skersai laikančiųjų atitvarų. Todėl, atsakovo nuomone, laikyti, kad ieškovas įrodė, jog atsakovo atlikti darbai turėtų būti pripažinti paprastojo remonto darbais, kuriems reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, negalima. Atsakovo teigimu, ieškovas, remdamasis savo ieškinyje įvairiomis statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nuostatomis, taip pat nenurodė, kuri iš jų yra reikšminga būtent ginčo atvejui. Atsakovas teigia, kad pastato išvaizdos keitimo sąlyga, kurią nurodė ieškovas, pagal STR 1.07.01:2010 6 priedo 5.2 punkto nuostatas yra reikšminga ir taikytina tik tuomet, kai kalbama apie (a) konservacinio prioriteto ar (b) kompleksinę saugomą teritoriją, (c) kultūros paveldo objekto teritoriją, (d) kultūros paveldo vietovę, tačiau Ieškovas visiškai nepaaiškina, kuri iš jų yra taikytina ginčo situacijoje. Jeigu teismas vis tik manytų, kad atsakovo atlikti ventiliacijos angų iškirtimo darbai pripažintini paprastojo remonto darbais, kuriems reikalingi statybą leidžiantys dokumentai, tokiu atveju atsakovas prašė nustatyti ne mažesnį kaip vienerių metų terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius ir leisti juos įteisinti.
Trečiasis asmuo atsiliepimu pažymėjo, kad ginčo statinys, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į Kultūros vertybių registre registruotino kultūros paminklo – Vilniaus senamiestis (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 16073, buvęs kodai U1P, UR1) ir Kultūros vertybių registre registruoto bei valstybės saugomo Vilniaus senojo miesto vietos su priemiesčiais (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 25504, buvęs kodas A1610K) teritorijas, todėl statybai kultūros paveldo statinyje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose reikalingas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos rašytinis pritarimas statinio projektui. Nurodė, kad ginčo statinio rekonstravimo projektas trečiajam asmeniui pateiktas nebuvo ir tokiam projektui trečiojo asmens Vilniaus teritorinis padalinys nėra pritaręs.
UAB „Aubonis“ priešieškiniu prašė suteikti teisę atlikti negyvenamosios maitinimo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto darbus pagal paprastojo remonto aprašą TP-GB-2015/06-045 be namo bendraturčių rašytinio sutikimo.Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ginčijamos savavališkos statybos padarinius galima pašalinti įteisinant ginčijamą statybą. Tokios statybos įteisinimui reikalingas, be kita ko, didžiosios namo dalies bendraturčių sutikimas su paprastuoju UAB „Aubonis“ patalpų remontu. Teigė, kad tai nustato STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 18 punktas, kad „statinio bendrojo naudojimo objektų paprastojo remonto darbai gali būti vykdomi tik gavus statinio bendraturčių sutikimą Civilinio kodekso nustatytais atvejais ir tvarka“. Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Nurodė, kad tuo tikslu UAB „Aubonis“ parengė paprastojo remonto aprašą, kurį suderino su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos ir Vilniaus m. savivaldybės administracija. Parengtas paprastojo remonto aprašas buvo pateiktas susipažinti namo bendraturčiams, kuriems šis klausimas (dėl sutikimo su paprastuoju remontu) buvo pateiktas, siūlant balsuoti raštu ar žodžiu. Namo bendraturtė B. J. 2015 m. lapkričio 16 d. pateikė savo rašytinį sutikimą su paprastuoju remontu. Kiti namo bendraturčiai, nors ir turėjo pareigą tokį sutikimą išduoti, buvo visiškai pasyvūs ir savo pozicijos dėl paprastojo remonto galimybės nepateikė, išskyrus atsakovus O. L. ir A. A., kurie balsavimo raštu biuletenyje nurodė nesutinkantys su paprastuoju remontu. Ieškovas pagal priešieškinį teigė, kad pagal nagrinėjamų šioje byloje ginčo santykių teisinį reglamentavimą paprastasis kavinės patalpų remontas gali būti legalizuotas esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: (1) kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti remonto atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; (2) turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų. Pirmoji sąlyga, UAB „Aubonis“ teigimu, yra įvykdyta, nes kompetentingos valstybės institucijos (Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir Vilniaus m. savivaldybės administracija) suderino UAB „Aubonis“ patalpų paprastojo remonto aprašą. Antroji sąlyga, UAB „Aubonis“ įsitikinimu, taip pat laikytina įvykdyta, kadangi visiškai pagrįsta ir akivaizdu, kad kavinės veiklos pagerinimui būtinos ventiliacijos ortakių nišų iškirtimas sienoje esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų.
Atsiliepimu į priešieškinį atsakovai nesutiko su UAB „Aubonis“ prašymu, nurodė, kad ieškovas, siekdamas įteisinti savavališkai atliktą paprastąjį remontą, privalėjo parengti paprastojo remonto aprašą, gauti (duomenys neskelbtini) namo savininku sutikimus šiam aprašui ir tuomet kreiptis į teisės aktuose numatytas kompetentingas valstybės institucijas dėl rašytinio pritarimo paprastojo remonto aprašui. Kitaip tariant, statinio bendraturčių sutikimas yra viena iš sąlygų siekiant gauti rašytini pritarimą statinio paprastojo remonto aprašui. Atsakovai teigė, kad atsakovams - L. J., R. J. ir R. J., balsavimo biuleteniai pasirašytinai nebuvo įteikti, taip pat nebuvo atsiusti ir registruotu paštu. Be to, ir pats ieškovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad balsavimo biuleteniai buvo tinkamai įteikti visiems gyvenamojo namo bendraturčiams. Atsakovų manymu, ieškovas nesilaikė apraše numatytos tvarkos organizuojant balsavimą raštu - ne visiems namo bendraturčiams tinkamai įteikė balsavimo protokolus, taip pat neiniciavo namo savininkų susirinkimo. Dėl šios priežasties atsakovai L. J., R. J. ir R. J. neturėjo galimybės aiškiai raštu išreikšti savo nesutikimų atlikti paprastojo remonto darbus. Atsakovai taip pat paaiškino, kad labai užteršto oro šalinimui yra nustatyti imperatyvūs ir labai konkretūs reikalavimai - toks oras privalo būti šalinamas per ortakius, šachtas be stogelių arba vietiniais siurbtuvais. Kadangi ieškovo patalpos yra pirmame aukšte, visas pro iškirstas angas sklindantis oras kyla į viršų, patekdamas į (duomenys neskelbtini) namo gyventojų butus, tačiau tokio oro šalinimui ir yra skirti ortakiai, kurių įrengimą ir techninius parametrus reglamentuoja minėtas Statybos techninis reglamentas. Būtent virš gyvenamojo namo langų, ant stogo išmetamas oras turi būti išsklaidomas vėjo ir nesukelti nepatogumų namo gyventojams. Atsakovų manymu, ieškovas tokiu būdu ne tik pažeidžia teisės aktus, tačiau taip pat kenkia (duomenys neskelbtini) namo gyventojų patogumui, gyvenimo kokybei, sukelia didelį diskomfortą bei akivaizdžiai kenkia sveikatai, todėl, ir toliau šalinant užterštą orą per statybos techniniu reglamentu neatitinkančias angas, pasekmės gali būti labai sunkios.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 30 d. pritarė patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto darbų aprašui TP-SK2015/09-045.
Kultūros paveldo departamentas prie kultūros ministerijos atsiliepime nurodė, kad ginčo statinys adresu (duomenys neskelbtini) patenka į Kultūros vertybių registre registruoto kultūros paminklo - Vilniaus senamiestis (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 16073, buvęs kodai UI P, UR1) ir Kultūros vertybių registre registruoto bei valstybės saugomo Vilniaus senojo miesto vietos su priemiesčiais (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 25504, buvęs kodas A1610K) teritorijas. Pažymėjo, kad Departamento Vilniaus skyrius, kuris, vadovaujantis Departamento teritorinių padalinių nuostatų, patvirtintų Departamento direktoriaus 2007 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. P-236 (2008 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. P-92 redakcija), 5.1 punktu, vykdo Departamentui teisės aktų nustatytas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas Vilniaus apskrityje, 2015 m. spalio 7 d. pritarė daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) patalpos (duomenys neskelbtini) (negyvenamosios patalpos-kavinė) paprastojo remonto aprašui (reg. Nr. 269). Teigė, kad teisinio ginčo motyvai nėra susiję su nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos reglamentavimo pažeidimu.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-06-13 sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė: įpareigojo atsakovą UAB „Aubonis“ per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą bei visų namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių rašytinius sutikimus, pertvarkyti ant statinio, esančio (duomenys neskelbtini), sienos išorinio paviršiaus išvestus du ventiliacijos ortakių išvadus ties negyvenamąja patalpa – kavine-baru, esančia, (duomenys neskelbtini), taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nebus vykdomas ir minėti ginčo objektai nebus įteisinti įstatymo nustatyta tvarka, įpareigojo UAB „Aubonis“ savo lėšomis per tris mėnesius pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. demontuoti ant statinio, esančio (duomenys neskelbtini), sienos išorinio paviršiaus išvestus du ventiliacijos ortakių išvadus su apsauginėmis grotelėmis ties negyvenamąja patalpa – kavine-baru, esančia, (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę. Atsakovui UAB „Aubonis“ neįvykdžius teismo sprendimo, iš jo ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai priteisė po 29 EUR dydžio baudą už kiekvieną uždelstą sprendimo neįvykdymo dieną skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti neteisėtos statybos padariniai, pasibaigimo. Priteisė iš atsakovo UAB „Aubonis“ 141,02 EUR bylinėjimosi išlaidas ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos naudai. Priteisė iš atsakovo UAB „Aubonis“ 22,94 EUR bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.Teismas padarė išvadą, kad atsakovas UAB „Aubonis“, siekdamas įteisinti neteisėtu pripažintą statinio paprastąjį remontą, nėra įvykdęs imperatyvių Statybos įstatymo nuostatų, t. y. negavęs statinio bendraturčių rašytinio pritarimo statinio projektui (aprašui). Teismas, neturėdamas byloje įrodymų, kad visi bendraturčiai buvo informuoti apie sudarytą aprašą, negalėjo teigti, kad jie buvo tinkamai informuoti ir galėjo pareikšti savo nuomonę dėl neteisėtų statybų įteisinimo, taip išreikšdami savo poziciją ir išvengdami galimo savo teisių ir interesų pažeidimo. Teismas vertino, jog atsakovų pozicija dėl nepritarimo įteisinti UAB „Aubonis“ neteisėtas statybas yra paremta imperatyviomis įstatymo normomis, kurios įtvirtintos Statybos įstatyme ir minėtose STR normose. Teismas padarė išvadą, kad labai užteršto oro šalinimui yra nustatyti imperatyvūs ir konkretūs reikalavimai, o oras išeinantis iš kavinės-baro pro UAB „Aubonis“ padarytas ventiliacijos angas pagal minėtus teisės aktus laikomas užterštu oru. Teismas konstatavo, kad ginčo neteisėta statyba yra akivaizdus bendraturčių teisių pažeidimas, tad teismas neturi teisinio pagrindo UAB „Aubonis“ suteikti teisę atlikti negyvenamosios maitinimo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto darbus pagal sudarytą paprastojo remonto aprašą TP-GB-2015/06-045 be namo bendraturčių rašytinio sutikimo. Teismas vertino, kad ant statinio, esančio (duomenys neskelbtini), sienos išorinio paviršiaus išvestų dviejų ventiliacijos ortakių išvadų su apsauginėmis grotelėmis demontavimas, nesuteikus atsakovui UAB „Aubonis“ galimybės tinkamai sutvarkyti projektinės dokumentacijos, yra neproporcingas, prieštaraujantis teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl atsakovui nustatė vienerių metų terminą pertvarkyti ventiliacinius ortakius taip, kad jie atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „Aubonis“ apeliaciniu skundu prašo: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-13 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas nėra teisus, kad ortakių iš patalpų įrengimui išimtinai yra būtinas bendraturčių sutikimas, nes jeigu toks sutikimas nepagrįstai neduodamas, teismas gali leisti statytojui atlikti paprastą remontą ir be bendraturčių sutikimo. Būtent to ir siekia apeliantas. Tuomet Statybos įstatymas nebūtų pažeidžiamas.Bendraturčiams dar iki teisminio ginčo pradžios ir vėliau ne tik buvo pateiktas paprastojo remonto projektas, kuris suderintas su kompetentingomis institucijomis, bet ir realiai matomi jau įrengti pagal tą projektą ortakiai, kuriuos gali apžiūrėti bendraturčiai. Apeliantas kvietė visus bendraturčius į 2015-11-19 susirinkimą, kuriame dalyvavo O. L., A. A., R. J., L. J., T. D. P.. Taigi jiems buvo žinoma apie apelianto patalpų paprastojo remonto projektą. Patalpų ventiliacijos angų įrengimo klausimas su bendraturčiais buvo derinamas ir teisminės mediacijos metu prieš šią civilinę bylą. Bendraturčiai nepateikė neginčijamų įrodymų, kad dėl apelianto siekiamo paprastojo remonto būtų esmingai pažeistos jų teisės ar įstatymo saugomi interesai. Bendraturčių nurodomos priežastys yra nepagrįstos rašytiniais įrodymais.Apelianto patalpose veikiančioje kavinėje oras nėra užteršiamas kokiomis nors kenksmingomis medžiagomis, nes kavinėje nėra vykdoma kokia nors sveikatai pavojinga veikla. 2016-06-21 oro užterštumo tyrimas parodo, kad iš kavinės virtuvės patalpų nebuvo skleidžiamas labai užterštas oras. Kai oras užterštas mažiau nei leidžiama pagal visuomenės sveikatos priežiūros dokumentų reikalavimus, jis laikomas švariu oru. Bendraturčiai nepateikė rašytinių įrodymų, kad išmetamas labai užterštas oras.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-13 sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Nuosavybės teisė nėra absoliuti, o nuosavybės santykių subjektai paprastai turi ne tik tam tikras teises, bet ir pareigas. Teismas padarė teisingą išvadą, kad apeliantas, siekdamas įteisinti neteisėtu pripažintą statinio paprastąjį remontą, nėra įvykdęs imperatyvių Statybos įstatymo nuostatų, t. y. negavęs statinio bendraturčių rašytinio pritarimo statinio projektui.Pagal CK 4.24 straipsnį, statinys gali tapti nuosavybės teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra teisėta, todėl atmestinas apelianto argumentas dėl ortakių įrengimo, nes dėl ant statinio sienos išorinio paviršiaus išvestų dviejų ventiliacijos ortakių įrengimo inspekcija 2014-10-07 surašė Statybos patikrinimo aktą, 2014-11-19 administracinio teisės pažeidimo protokolą. Apeliantas 2014-10-07 privalomojo nurodymo neįvykdė, todėl inspekcija ir kreipėsi į teismą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.
Atsakovai pagal priešieškinį L. J., R. J. ir R. J., O. L. ir A. A., Teresė D. P., E. P., Z. N. ir J. N. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-13 sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovai neprieštarauja tam, kad patalpų vėdinimui būtų įrengtos papildomos ventiliacinės angos, o nesutinka tik su apelianto pasirinktu šios teisės įgyvendinimo būdu ir yra įsitikinę, kad galima įrengti ją kitoje vietoje arba vėdinti kitu būdu nei yra padaryta dabar.Teismas akcentavo bendraturčių teisę susipažinti su planuojamo paprastojo remonto projektu prieš jį įgyvendinant, o ne po remonto atlikimo, kaip tai suprato apeliantas. Apie įrengtas ventiliacijos angas ir jas įrengiant pažeistas teises atsakovai sužinojo tik pajutę nemalonų iš vėdinimo angų išmetamo oro kvapą. Rūpintis atsakovų sutikimu apeliantas apskritai pradėjo tik valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai kreipusis į teismą dėl įpareigojimo apeliantą pašalinti savavališkos statybos padarinius.Teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas net ir po neteisėto paprastojo remonto atlikimo nesudarė sąlygų visiems atsakovams išreikšti savo pozicijos dėl sutikimo su atliktu paprastuoju remontu ir netinkamai organizavimo balsavimą paštu. Apelianto pridedama skelbimas apie neva įvykusį namo gyventojų susirinkimą yra neautentiškas, galėjo būti surašytas bet kuriuo metu, todėl nepatvirtina, kad namo gyventojų susirinkimas buvo organizuotas.Teisinis reglamentavimas patvirtina, kad labai užteršto oro šalinimui yra nustatyti imperatyvūs ir labai konkretūs reikalavimai. Kadangi patalpos yra pirmame aukšte, visas pro iškirstas angas sklindantis oras kyla į viršų, patekdamas į namo gyventojų butus, tačiau tokio oro šalinimui ir yra skirti ortakiai, kurių įrengimą ir techninius parametrus reglamentuoja Statybos techninis reglamentas.Apeliantas nenurodo jokių priežasčių, kliudžiusių pateikti protokolą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl teismas protokolą turėtų atsisakyti priimti. Pažymi, kad protokolo turinys nepatvirtina, jog iš patalpose esančios virtuvės šalinamas oras yra neužterštas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė apeliantui pripažinti teisę atlikti paprastojo remonto darbus be bendraturčių sutikimo.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
Atsakovas UAB „Aubonis“ teismui pateikė naujus įrodymus, susijusius su byloje sprendžiamu klausimu dėl pripažinimo teisės atlikti paprastojo remonto darbus be kitų namo bendraturčių sutikimo. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai gali turėti esminės įtakos atsakovo įrodinėjamų aplinkybių vertinimui, todėl jie prijungiami prie bylos.
Dėl atsakovo UAB „Aubonis“ apeliacinio skundo
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas netinkamai informavo bendraturčius apie paprastąjį remontą, kadangi visus bendraturčius atsakovas kvietė į 2015-11-19 susirinkimą, be to bendraturčiai realiai matė ginčo ortakius, kadangi jie jau yra realiai įrengti pagal pateiktą paprastojo remonto projektą.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kadangi bendraturčiams, prieš priimant sprendimą leisti apeliantui UAB „Aubonis“ atlikti paprastąjį remontą ar ne, turėjo būti užtikrinta teisė susipažinti su planuojamo statinio projektu ir įvertinti, ar tokia statyba atitinka įstatymo keliamus reikalavimus ir nepažeidžia bendraturčių teisėtų interesų. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra įrodymų, kad visi bendraturčiai buvo informuoti apie paprastojo remonto aprašą TP-GB-2015/06-045 ir galėjo pareikšti savo nuomonę dėl neteisėtų statybų įteisinimo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada ir atkreipia dėmesį, jog apeliantas tokių įrodymų nepateikė ir kartu su apeliaciniu skundu. Apelianto nurodomos aplinkybės ir pateikiami įrodymai, kad jis organizavo bendraturčių susitikimą 2015-11-19, visų pirma patvirtina tai, kad bendraturčiai galimai buvo kviečiami susipažinti su paprastojo remonto aprašu jau po to, kai savavališkos statybos darbai buvo atlikti ir kompetentingos institucijos buvo pareiškusios reikalavimus pašalinti savavališkos statybos padarinius. Antra – tokie įrodymai apie 2015-11-19 organizuotą susirinkimą jokių būdu nepatvirtina aplinkybių, kad jame dalyvavo visi bendraturčiai ir turėjo galimybę susipažinti paprastojo remonto aprašu.Apelianto įsitikinimu, bendraturčiai, prieštaraudami parastajam remontui, nenurodo jokių pagrįstu ir svarbių argumentų. Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka, nes bylos nagrinėjimo metu atsakovai nuosekliai laikėsi pozicijos, jog apelianto UAB „Aubonis“ neteisėta statyba neatitinka imperatyviųjų įstatymo normų, kurios įtvirtintos Lietuvos Respublikos Statybos įstatyme ir STR normose. Šią aplinkybę taip pat nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikia 2016-06-21 Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratoijos cheminių tyrimų skyriaus cheminių tyrimo protokolą, kuriuo įrodinėja, jog atsakovo patalpose nėra oro užterštumo. Teisėjų kolegija vertina, kad šis įrodymas nepatvirtina apelianto nurodytų aplinkybių, ir sutinka su atsakovų atsiliepime į apelianto skundą išdėstytais argumentais, kad iš protokolo matyti, jog buvo tiriama tik viena cheminė medžiaga – Akroleino kiekis, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nebuvo keliamas klausimas tik dėl šios vienos cheminės medžiagos, o buvo sprendžiama problema apskritai dėl užteršto oro skleidimo. Atsakovas nepateikė byloje jokių įrodymų ar paaiškinimų, kurie leistų teismui vertinti, kad tik ši cheminė medžiaga sąlygoja esminį oro užterštumą ir kad pro įrengtus ventiliacijos ortakius yra šalinamas neužterštas oras. Kaip ir nurodyta skundžiamame sprendime, pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pakeitimus pagrįstas, t. y. kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. birželio 8 d. nutartimi Nr. 3K-3-260/2009 pasisakė, kad bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams. Teisėjų kolegija vertina, jog atsakovai šią pareigą įvykdė ir pagrindė savo teisių pažeidimą.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.