- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-24
- Bylos Nr.
- e2-14107-595/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-68-3-08497-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė
- Ieškovas
- T D
- Atsakovas
- UAB „Aubonis“
- Trečiasis asmuo
- B. J., UAB "Senamiesčio ūkis"
- Kategorijos
- 2.6.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6Teismo sprendimas
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų T D. P., O. L., A. A., R. J., R. J., E. P., J. N., L. J. ieškinį atsakovui UAB „Aubonis“ dėl įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, tretieji asmenys B. J., UAB "Senamiesčio ūkis", išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pateikė teismui prevencinį ieškinį atsakovui UAB „Aubonis“ dėl įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus – uždrausti atsakovui nuosavybės teise valdomose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), atlikti statybos ar remonto darbus, susijusius su bendro naudojimo natūralios ventiliacijos kanalu be projektinės dokumentacijos ir bendraturčių sutikimo.
Ieškinyje nurodė, kad atsakovė, nepaisydama įsiteisėjusio teismo sprendimo ir įpareigojimo pašalinti savavališkai atliktos statybos padarinius (nurodžius, jog Patalpos paprastasis remontas yra galimas tik pertvarkius projektinę dokumentaciją ir gavus Namo bendraturčių sutikimus), nesupažindinusi su projektiniais sprendimais bei negavusi bendraturčių sutikimo įmontavo 120 mm skersmens vamzdį į butų natūraliai ventiliacijai skirtą kanalą bendroje dalinėje nuosavybėje. Nurodo, kad šias faktines aplinkybes pripažino atsakovas faktinių duomenų patikrinimo metu. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijai, 2018 m. sausio 31 d. atliekant faktinių duomenų patikrinimą vietoje, atsakovas žodžiu pareiškė, jog greitu laiku, pavasarį, toliau tęs savavališkos statybos darbus (toliau montuos ventiliacijos vamzdį, bendroje namo, tam nepritaikytoje natūralios ventiliacijos sistemoje, pajunginės oro traukos ventiliatorių ir kita). Atsakovui akivaizdžiai pažeidžia įsiteisėjusį 2016-06-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, imperatyvius įstatymų bei poįstatyminių aktų reikalavimus, kyla pagrįstų nuogąstavimų dėl ateityje tęsiamų savavališkų paprastojo remonto darbų ir nepataisomos žalos padarymo namo gyventojams. Ieškovai siekia užkirsti kelią namo bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pažeidimui. Atsakovė, įmontuodama 120 mm skersmens vamzdį į namo būtų natūraliai ventiliacijai skirtą kanalą, siekia įgyvendinti turimą bendrosios dalinės nuosavybės teisę, tačiau tai daro savavališkai - visiškai neinformavusi Name esančių butų savininkų (nesupažindinusi su projektiniais dokumentais) bei negavusi jokio sutikimo, akivaizdžiai paneigdama bendraturčių teisės ir teisėtus interesus, kadangi pastarieji savo nuomonės pareikšti taip ir negalėjo. Ieškovai pagrįstai mano, jog toliau leidus atsakovei savavališkai veikti, vėl bus pažeistas Statybos įstatymo 27 straipsnis, įvairūs STR, Senamiesčio reglamentas, anksčiau ar vėliau kuriam nors iš namo gyventojų bus sutrikdyta sveikata. Ieškovai siekia apsaugoti savo ir kitų namo gyventojų teises bei teisėtus interesus, susijusius tiek su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, tiek su tokiomis neįkainojamomis vertybėmis kaip sveikata. Ieškovai nenori rizikuoti name gyvenančių žmonių sveikata, gerove bei komfortu. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškia imperatyviųjų įstatymo reikalavimų pažeidimu: Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalies bei Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkto pažeidimu. Nurodytos įstatymų normos draudžia valdyti, naudotis ar disponuoti daiktu, taip pat atlikti statinio paprastąjį remontą neturint kitų bendraturčių rašytinio sutikimo. Atsakovė, nesupažindinusi namo bendraturčių su projektine dokumentacija bei neturėdama bendraturčių sutikimo įmontavo 120 mm skersmens vamzdį į namo būtų natūraliai ventiliacijai skirtą kanalą (atliko paprastąjį remontą) ir pajungė mechaninę ventiliaciją, kuri kelia triukšmą. Toks atsakovės elgesys neatitinka statybos darbų atlikimą bendroje nuosavybėje reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, todėl laikytinas neteisėtu. Natūralios ventiliacijos kanalai gali būti naudojami tik natūraliai ventiliacijai. Labai užteršto oro šalinimui yra nustatyti imperatyvūs ir labai konkretūs reikalavimai. Tuo tarpu atsakovės pasirinktas ventiliacijos būdas šių reikalavimų neatitinka. Atsakovės labai užteršto, intensyvus ir nemalonų kvapą skleidžiančio oro šalinamas pro natūraliai būtų ventiliacijai skirtą kanalą (kuris nėra pritaikytas pramoniniam naudojimui) laikytinas neteisėtu. Atsakovė šių metų kovą įdėjo skelbimą dėl šių patalpų nuomos. Tampa akivaizdu, jog atsakovė aktyviai ruošiasi šiose patalpose vykdyti maitinimo veiklą. Nepataisomos žalos atsiradimo realumas pasireiškia tuo, kad atsakovė, nepaisydama įsiteisėjusio 2016-06-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo atsakovei buvo nustatytas 1 metų terminas pertvarkyti ventiliacinius ortakius taip, kad šie atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendimus, nei karto nuo 2017-03-30 nebandė derinti nei vieno projekto su bendraturčiais, tačiau, kaip matyti iš dabartinių atliktų darbų patalpose, nusprendė užterštą orą šalinti toliau neteisėtais būdais.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (e.b.l. 44-48). Atsiliepime nurodoma, kad ieškovai neįrodė būtinųjų prevencinio ieškinio pateikimo sąlygų. Pažymi, jog ieškovų nurodomos aplinkybės apie teisino sprendimus civilinėje byloje Nr. e2- 688-864/2016 (e2A-723-553/2017) neturi jokio ryšio su pareikštu ieškiniu, kadangi nurodytos bylos ir šios civilinės bylos aplinkybės yra skirtingos. Civilinės bylos Nr. e2-688-864/2016 (e2A-723-553/2017) aplinkybės nepatvirtina atsakovo veiksmų neteisėtumo šioje civilinėje byloje. Ieškovai prevencinį ieškinį grindžia tuo, kad, jų teigimu, atsakovas be ieškovų sutikimo įmontavo 120 mm skersmens vamzdį į Namo butų natūraliai ventiliacijai skirtą kanalą, tačiau ieškovų pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Ieškovų prašymu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2018-01-31 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, kurio metu nenustatė jokių neteisėtų atsakovo veiksmų. Būtent inspekcijos kompetencijai yra priskirta statybos valstybinė priežiūra, kurią atliekant, nustačius, kad vykdoma savavališka statyba, inspekcija yra įpareigota imtis veiksmų dėl tokios statybos sustabdymo ir padarinių šalinimo. Ieškovai nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimą ar realią grėsmę jai atsirasti ateityje. Ieškinyje tik deklaratyviai, nepateikiant jokių įrodymų, nurodoma, jog pasekmės „gali būti labai sunkios“. Deklaratyvūs teiginiai jokiu būdu negali būti laikomi įrodymu, patvirtinančiu potencialią žalą. Ieškovai neįrodė dar vienos iš prevencinio ieškinio pateikimo sąlygų - realaus pavojaus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala. Ieškovai ieškiniu reiškia netinkamą reikalavimą, kuris negali būti prevencinio ieškinio dalyku. Tokiu ieškinio reikalavimu ieškovai siekia ne užkirsti kelią tariamai grėsmei žalai atsirasti ateityje, bet siekia įpareigoti atsakovą gauti ieškovų sutikimus galimiems atsakovui nuosavybės teise priklausančios patalpos statybos ar remonto darbams. Ieškovų reikalavimas iš esmės yra susijęs su statybos priežiūra, kuri priskirta inspekcijos kompetencijai. Atitinkamai, klausimas dėl ieškovų sutikimų gavimo turi būti sprendžiamas taikant statybą reglamentuojančias teisės normas, bet jokiu būdu negali būti prevencinio ieškinio dalyku.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovai ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko atsiliepime į ieškinį išdėstytais motyvais. Nurodė, kad neegzistuoja pagrindas prevenciniam ieškiniui pareikšti. Valstybės kompetentingos institucijos nenustatė teisės aktų pažeidimų. Ieškiniu siekiama uždrausti atsakovui atlikti bet kokio pobūdžio veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš rašytinės bylos medžiagos bei šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso butai gyvenamosios paskirties daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 19-20). Minėtame name iš viso yra 8 patalpos iš kurių 6 gyvenamosios paskirties bei 2 negyvenamosios paskirties, kurios yra namo pirmame aukšte. Atsakovui nuosavybės teise priklauso negyvenamosios paskirties patalpas Nr. 2, kurios yra maitinimo paskirties.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2016-04-13 Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui UAB „Aubonis“ dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, trečiasis asmuo nereiškiantis savarankiškų reikalavimų – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, bei atsakovo UAB „Aubonis“ priešieškinį atsakovams O. L., A. A., R. J., R. J., L. J., Teresei D. P., E. P., Z. N., J. N. dėl pripažinimo teisės atlikti paprastojo remonto darbus pagal aprašą be kitų namo bendraturčių sutikimo, tretieji asmenys byloje - Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, ir ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė (e.b.l. 8-18).
Į bylą pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018-01-31 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame nurodoma, kad pagal patikrinime dalyvavusių gyventojų paaiškinimus kavinės ventiliacijai yra panaudotas 120 mm skersmens vamzdis, įmontuotas į ventiliacijai skirtą kanalą (butų natūralios ventiliacijos), kavinės savininkas nurodė, kad tai nebeveikianti kamino anga (e.b.l. 32-34). Akte nurodoma, kad kavinių ventiliacija turi būti įrengta pagal projektą, kuriam turi pritarti bendraturčiai.
Iš į bylą pateikto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento rašto nustatyta, kad minėta institucija po faktinių aplinkybių patikrinimo kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu pagal kompetenciją išnagrinėti kavinės patalpoje naudojamos ventiliacijos atitikimą normatyviniams reikalavimams ir apie nagrinėjimo rezultatus, ar laikomasi normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, prašydama apie priimtus sprendimus raštu informuoti departamentą ir gyventojus, pridedant nagrinėjimo dokumentų ir sprendimų teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas (e.b.l. 21-22).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrius įpareigojo pastato administratorių UAB ,,Senamiesčio ūkis“ atlikti Namo bendrojo naudojimo ventiliacijos ir dūmtraukių kanalų besiribojančių ir susisiekiančių su Kavinės patalpomis būklės tyrimą, nustatyti ar Kavinės patalpų mechaninė (priverstinė) ventiliacija pajungta į Namo bendro naudojimo kanalus nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų (statybą leidžiančių dokumentų, projektinių, kanalų paskirties naudojimo, gaisrinių, trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos), nustatyti Kavinės naudojamų kanalų paskirtį (mechaninio vedinimo ar dūmtraukių paskirties), nustačius defektus ar pažeidimus juos šalinti (e.b.l. 84-85).
Į bylą pateiktas 2018-07-04 Statinio neeilinės apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad pastate, adresu (duomenys neskelbtini) buvo atlikta neeilinė vėdinimo sistemos apžiūra, kurios metu nustatyta, kad bendrojo naudojimo natūralaus vėdinimo šachtoje yra įdėtas metalinis vamzdis (e.b.l. 115). Vamzdis nepritvirtintas, neizoliuotas. Esant intensyviam oro judėjimui juda, skleidžia pašalinius garsus. Esant permainingoms oro sąlygoms šachtoje formuojasi kondensatas, kuris skverbiasi į vidines patalpas. Vamzdžio atstumas iki artimiausio lango 3 metrai. Akte nurodoma pašalinius daiktus iš bendrojo vėdinimo šachtų pašalinti. Šachtą naudoti pagal paskirtį- natūraliam vėdinimui.
Į bylą pateiktas antstolio M. D. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodyta, kad name, adresu (duomenys neskelbtini), ant stogo yra įrengti natūralios ventiliacijos kanalai, viename iš jų yra įdėtas apvalus metalinis, 10 cm skersmens, neizoliuotas vamzdis, nepritvirtintas, juda į visas puses, aukštyn ir žemyn, nuo vamzdžio iki stoglangio esančio bute ketvirtame aukšte yra apie 3 metrų atstumas (e.b.l. 122-125).
Ieškovai pateikė prevencinį ieškinį reikalaudami uždrausti atsakovui nuosavybės teise valdomose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), atlikti statybos ar remonto darbus, susijusius su bendro naudojimo natūralios ventiliacijos kanalu be projektinės dokumentacijos ir bendraturčių sutikimo.
Atsakovas su ieškiniu nesutinka, nurodydamas, kad ieškovas neįrodo pagrindų prevencinio ieškinio patenkinimui: atsakovo neteisėtų veiksmų bei žalos buvimo, be to, reiškiamas reikalavimas negali būti prevencinio ieškinio dalyku. Nurodo, kad valstybės institucijos vykdančios statybos valstybinę priežiūrą, nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų.
CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises ir neviršydamas savo kompetencijos, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos. Reiškiant prevencinį ieškinį žala gali būti jau padaryta, bet gali būti dar nepadaryta, tuomet ieškovas turi įrodyti potencialią jos atsiradimo grėsmę ateityje, atsakovo veiksmų neteisėtumą, siekį pašalinti žalos grėsmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2013).
Prevencinis ieškinys yra apsauginio-prevencinio pobūdžio teisių gynimo būdas, kuriuo siekiama apsaugoti asmenį nuo teisių pažeidimo, įpareigojant nutraukti neteisėtus veiksmus arba draudžiant atlikti veiksmus, kurie realiai gali būti atlikti. Reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2013). Ieškovas turi pareigą įrodyti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Prevencinio ieškinio, kaip civilinės atsakomybės instituto, tenkinimo sąlyga – neteisėti veiksmai – suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė būtų žalos ateityje padarymas. Žala šiuo atveju turi būti suprantama kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Tokiu atveju ieškovas turi įrodyti atsakovo būsimus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008).
Nustatyta, kad ginčo atveju šalis sieja bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai. Atsakovas jam priklausančiose patalpose vykdo komercinę veiklą- teikia maitinimo paslaugas.
Nustatyta, kad atsakovas, spręsdamas kavinės ventiliacijos klausimą, buvo įvykdęs neteisėtos statybos veiksmus, kurių pasekmes išsprendė teismas priimdamas sprendimus civilinėje byloje Nr. e2- 688-864/2016 (e2A-723-553/2017) ir įpareigojęs atsakovą per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą bei visų namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių rašytinius sutikimus, pertvarkyti ant statinio, esančio (duomenys neskelbtini), sienos išorinio paviršiaus išvestus du ventiliacijos ortakių išvadus ties negyvenamąja patalpa – kavine-baru, esančia, (duomenys neskelbtini), taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius bei nustatydamas, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nebus vykdomas ir minėti ginčo objektai nebus įteisinti įstatymo nustatyta tvarka, įpareigojo atsakovą savo lėšomis per tris mėnesius pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. demontuoti ant statinio, esančio (duomenys neskelbtini), sienos išorinio paviršiaus išvestus du ventiliacijos ortakių išvadus su apsauginėmis grotelėmis. Iš ieškovų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas per teismo nustatytą terminą. Teismas sprendime nurodė, kad ginčo objekto paprastasis remontas - ventiliacijos ortakių išvadų su apsauginėmis grotelėmis ant statinio sienos išorinio paviršiaus, tikėtina, yra galimas, pradėtas paprastasis remontas galėtų būti įteisintas tik reikiamai pertvarkius projektinę dokumentaciją ir gavus naują statybos leidžiantį dokumentą (bendraturčių sutikimus) ir jeigu reikia, pagal jį ventiliacijos ortakius perdarius (Statybos įstatymo 28 1 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Iš ieškovų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas vykdydamas sprendimą su bendraturčiais nebendradarbiavo, neprašė jų pritarimo, neteikė projekto, o sprendimą įvykdė demontuodamas savavališką statybą.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. D1-289 patvirtino Statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ 8 punkte nustatyta, kad šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų našumas ir jų schemos turi būti tokios, kad nemalonaus kvapo, kenksmingų ir pavojingų dujų ar kitų, minėtomis savybėmis pasižyminčių medžiagų sklidimas pačioje patalpoje ar į gretimas patalpas būtų apribotos. 20 punktas nustato, jog vėdinimo būdas, taip pat sistemų konstrukcijos turi būti parinktos pagal pastato paskirtį ir jo naudojimo ypatumus taip, kad garantuotų norminį patalpų oro švarumą normaliomis jų naudojimo sąlygomis. 20.1. punktas nustato, kad natūralusis vėdinimas naudojamas tais atvejais, kai tiekiamo ar šalinamo oro nereikia valyti, o naudotojas, nekenkdamas kitiems, gali užtikrinti norminį mikroklimatą ir oro švarumą reguliuodamas tiesiai į patalpą patenkančio oro kiekį, arba kai į patalpą infiltruojasi pakankamai lauko oro. 20.2. punkte nustatyta, kad mechaninis vėdinimas naudojamas tais atvejais, kai nėra natūralaus vėdinimo arba juo neįmanoma patalpoje išlaikyti norminių oro parametrų. Mechaninis ir natūralus vėdinimas gali veikti kartu. 21.4. punktas nustato, kad užterštam orui šalinti projektuojamos atskiros bendrosios apykaitos ir vietinės sistemos. 36 punktą šalinamas oras turi būti išmetamas lauk taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai, gamtai ir statiniams, o minėto STR 36.5.2 punktas numato, kad toksiškas, jautrinančias, pavojingas aplinkai, nemalonaus kvapo ar sprogias medžiagas, bei šalinant EHA 3 ir EHA 4 kategorijos orą teiktinas išmetimas vertikaliai aukštyn be stogelio. 36.3.1.4 punkte nustatyta, kad oras, šalinamas iš viešojo maitinimo virtuvių, garažų ir pan. yra priskiriamos labai užteršto oro kategorijai, kurio užterštumas viršija daugiau kaip 1,5 karto ilgalaikio poveikio ribinės vertės arba yra blogo kvapo – kategorija EHA 4.
CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė, ir kitokia įranga.
CK 4.83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje numatyta butų ir kitų patalpų savininkų pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.
Pagrindinis statybos teisinius santykius reglamentuojantis teisės aktas yra Statybos įstatymas, kurio 2 straipsnio 21 punkte nurodyta, kad statinio paprastasis remontas – tai statybos rūšis, kurios tikslas yra atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalis 5 punkte nustatyta, kad paprastojo remonto projektas rengiamas kultūros paveldo statinio paprastajam remontui.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 18 punktas nurodo, kad statinio bendrojo naudojimo objektų paprastojo remonto darbai gali būti vykdomi tik gavus statinio bendraturčių sutikimą. Taip pat Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl bendro naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas neteisėtai, neturėdamas paprastojo remonto projekto bei bendraturčių sutikimo jau atliko bendrojo naudojimo inžinierinės įrangos- natūralios vėdinimo sistemos pertvarką, į ją įmontuodamas 120 mm skersmens vamzdį. Tokiu būdu atsakovas siekia spręsti jam priklausančių kavinės patalpų vėdinimo klausimą.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018-01-31 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini) Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, 2018-07-04 Statinio neeilinės apžiūros aktas patvirtina ieškovo nurodomas aplinkybes, kad atsakovas neturėdamas bendraturčių pritarimo vykdo bendrojo naudojimo įrangos- natūralios namo ventiliacijos kanalo pertvarkymą, siekdamas išspręsti jam priklausančių kavinės patalpų vėdinimo klausimą.
Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Kai nuosavybės teisė į daiktą priklauso dviem ar daugiau savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise, jis valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis). Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Įstatyme nustatytas imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jo sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Pagal Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalį taip pat nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Pažymėtina, jog siekdamas statinį rekonstruoti, bendraturtis kartu siekia įgyvendinti turimą bendrosios dalinės nuosavybės teisę.
Kaip jau nurodyta anksčiau Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 27 d. įstatymu Nr. D1-289 patvirtino Statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ 36.3.1.4 punkte nustatyta, kad oras, šalinamas iš viešojo maitinimo virtuvių, garažų ir pan. yra priskiriamos labai užteršto oro kategorijai, kurio užterštumas viršija daugiau kaip 1,5 karto ilgalaikio poveikio ribinės vertės arba yra blogo kvapo – kategorija EHA 4. Todėl sprendžiant tokių patalpų ventiliacijos klausimą turi būti griežtai laikomasi normatyvinių teisės aktų reikalavimų, siekiant, kad nebūtų padaryta žala kitų asmenų sveikatai bei turtui. Atsakovo veiksmais gali būti daroma žala pastato techninei būklei, kas nurodyta 2018-07-04 Statinio neeilinės apžiūros akte. Bei kelia potencialią grėsmę pažeisti higienos standartų sąlygojamus reikalavimus dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog prevencinio ieškinio pareiškimo atveju žala yra tik numanoma, tačiau ta žalos tikimybė turi būti reali ir pagrįsta. Ieškovas prevenciniu ieškiniu įrodinėdamas realų pavojų turi įrodyti, kad jo teisėms gresia konkretus pavojus, jog yra faktų ir aplinkybių, keliančių jo teisių pažeidimo pavojų. Realią grėsmę gali patvirtinti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos, pasirengimas tokiems veiksmams. Pavojų gali rodyti teisę pažeidžiančių veiksmų nepripažinimas iš atsakovo pusės, neteisėti veiksmai su žalos atsiradimo galimybe gali būti susiję netiesiogiai, bet sudaryti objektyvią galimybę asmens teisių pažeidimui - žalai. Taigi prevencinio ieškinio atveju paprastai nėra realios žalos, o ketinama užkirsti kelią potencialiai žalai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013, 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-73/2008).
Atsakovei netinkamai sprendžiant jai priklausančių kavinės patalpų ventiliacijos klausimą yra pažeidžiami kitų namo gyventojų, kurie kartu yra ir ventiliacinių angų bendraturčiai, neturtiniai interesai- kyla reali grėsmė jų sveikatos pažeidimams dėl užteršto oro sklidimo, kartu gali būti pažeidžiami ir jų turtiniai interesai, kad akivaizdžiai įrodyta 2018-07-04 Statinio neeilinės apžiūros akte.
Atsakovo atsikirtimai, kad atsakovas neįrodė jo neteisėtų veiksmų galimybės, kadangi valstybės kompetentingos institucijos nenustatė statybos norminių aktų pažeidimo, atmestinis kaip nepagrįsti, kadangi iš bylos medžiagos nustatyta, kad valstybės institucijos nėra priėmę galutinių sprendimų dėl ieškovų nurodytų aplinkybių.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje bei 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas jos naudai priteisiamos iš antrosios šalies bylinėjimosi išlaidos, taip pat išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo. Į bylą pateikti įrodymai, kad ieškovas O. L. yra apmokėjęs teisinės pagalbos išlaidas advokatui už ieškinio surašymą bei rašytinių paaiškinimų parengimą, kurios sudaro 1210 Eur, sumokėjęs 75 Eur žyminio mokesčio bei apmokėjęs 80 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą.
Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 8,83 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 301 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Uždrausti atsakovui UAB “Aubonis”, j.a.k. 302821059, nuosavybės teise valdomose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), atlikti statybos ar remonto darbus, susijusius su bendro naudojimo natūralios ventiliacijos kanalu be projektinės dokumentacijos ir bendraturčių sutikimo.
Priteisti iš atsakovo UAB “Aubonis”, j.a.k. 302821059, ieškovo O. L., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1365 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo UAB “Aubonis”, j.a.k. 302821059, valstybės naudai 8,83 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.