- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-25
- Bylos Nr.
- 2A-418-232/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37917-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Tomas Venckus, Liuda Uckienė
- Ieškovas
- K. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. B., atsakovų Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. B., patikslinęs ieškinį, prašė priteisti iš atsakovės 24 552 Eur turtinės žalos, 160 000 Eur neturtinės žalos, 5 proc. metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad buvo neteisėtai sulaikytas, suimtas ir Šiaulių apygardos teismo 2014-11-03 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-332/2014 nuteistas 9 metų laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinis teismas 2016-01-18 nutartimi ieškovo (nuteistojo) apeliacinį skundą atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-07-05 nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-18 nutartį ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-04-14 nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2014-11-03 nuosprendį panaikino ir priėmė naują nuosprendį – ieškovą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį išteisino, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
3. Nurodė, kad buvo neteisėtai suimtas ir įkalintas 1 227 dienas (nuo 2012-02-05 iki 2013-08-14 ir nuo 2014-11-03 iki 2016-09-02). Paaiškino, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo inicijuotas galimai nusikalstamų pareigūnų veiksmų, įrodymai buvo renkami ir fiksuojami neleistinais būdais, ikiteisminiame tyrime ir teisminiame bylos nagrinėjime buvo klastojami duomenys, kurių naudojimas ir lėmė ieškovo suėmimų tęsimus, skundų atmetimą ir nuteisimą. Duomenų klastojimo faktą, rungimosi principo pažeidimą, taip pat kitus procesinio pobūdžio pažeidimus yra konstatavę ir bylą nagrinėję teismai (Lietuvos apeliacinis teismas 2013-08-14 nutartyje byloje Nr.1S-350/2013, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-07-05 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-697/2016 ir Lietuvos apeliacinis teismas 2017-04-14 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-121-307/2017).
4. Ieškovo teigimu, policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą jie galimai darė nusikaltimus, piktnaudžiavo tarnyba ir klastojo įrodymus, tuo apsunkindami ieškovo padėtį. Šiaulių apygardos prokuratūros neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji nesugebėjo tinkamai kontroliuoti ikiteisminio tyrimo, neužtikrino, kad jo metu nebūtų kaip įrodymai pateikti ir naudojami suklastoti duomenys, tinkamai netyrė skundų ir neatsisakė valstybinio kaltinimo net paaiškėjus, kad policijos pareigūnai galimai darė nusikalstamas veikas šio ikiteisminio tyrimo metu. Teismai neteisėtus veiksmus atliko skirdami ir tęsdami ieškovo suėmimą ir nepagrįstai atmesdami ieškovo skundus ikiteisminiame tyrime ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teisme ieškovui nebuvo užtikrinta teisė į teisingą ir nešališką teismą – teismai netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai ieškovą nuteisė 9 metų laisvės atėmimo bausme.
5. Ieškovo teigimu, dėl neteisėtų policijos pareigūnų, prokuroro ir teismų veiksmų jis patyrė 24 552 Eur turtinę ir 160 000 Eur neturtinę žalą. Turtinę žalą sudaro: 1) 15 200 Eur negautos pajamos, apskaičiuotos taikant 380 Eur dydžio minimalų mėnesinį atlyginimą už 1 227 dienas; 2) 4 629 Eur išlaidos, turėtos įkalinimo įstaigose ir parduotuvėse; 3) 4 723 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad teismo procesas vyko daugiau nei 5 metus, ieškovas buvo apkaltintas ir nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą 9 metų laisvės atėmimo bausme, todėl patyrė didelį stresą ir įtampą, išgyveno netikrumą dėl savo ateities ir fizinius nepatogumus (būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir Lukiškių kalėjime žiemą kentė šaltį, vasarą – karštį, gyveno ankštoje kameroje, tik kartą per dieną išeidamas pasivaikščioti ir kartą per mėnesį pamatydamas artimuosius). Dėl neteisėto sulaikymo ir kalinimo pašlijo ieškovo ir jo sutuoktinės santykiai, o ieškovui būnant laisvės atėmimo vietoje santuoka buvo nutraukta. Ieškovo teigimu, laikraščiuose, televizijoje ir interneto portaluose buvo skelbiama informacija apie ieškovo padarytą nusikaltimą ir jo nuteisimą, todėl visuomenei ir ieškovo artimiesiems apie jį buvo suformuota neigiama nuomonė, pakirstas pasitikėjimas ieškovu.
Atsiliepimas
6. Atsakovė, Lietuvos Respublika atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiliepimuose su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad vien tai, jog ieškovas buvo išteisintas, savaime nereiškia neteisėtų veiksmų padarymo. Nesutiko su ieškovo teiginiu, kad teismai nepagrįstai jam skyrė ir tęsė kardomąją priemonę – suėmimą ir nepagrįstai atmesdavo teikiamus skundus. Pabrėžė, kad skiriant kardomąsias bei procesinės prievartos priemones asmens kaltumo klausimas nėra sprendžiamas, todėl įtarimo pagrįstumas gali būti ne tokio paties lygio, koks reikalingas pripažinti asmenį kaltu nusikaltimo padarymu, t. y., faktai, keliantys tokį įtarimą, neturi būti tokie pat įtikinantys, kokie turėtų būti vėlesnėse baudžiamojo proceso stadijose. Pažymėjo, kad ieškinyje nėra nurodyti konkretūs laikotarpiai, kada, ieškovo manymu, baudžiamasis procesas buvo vilkinamas. Paaiškino, kad bylos nagrinėjimas skirtingose instancijose įprastai netrukdavo ilgiau kaip metus, be to, byla buvo du kartus nagrinėjama apeliacine tvarka, todėl šis baudžiamasis procesas nelaikytinas pažeidžiančiu teisę į įmanomai trumpiausią procesą. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad prieš suėmimą jis dirbo ar gaudavo kitas darbo užmokesčiui prilygintinas pajamas, todėl negalima teigti, jog jam visu suėmimu laikotarpiu būtų mokamas bent minimalios mėnesinės algos dydžio darbo užmokestis. Taip pat pažymėjo, kad 380 Eur minimali mėnesinė alga buvo nustatyta tik nuo 2016-07-01, tuo tarpu ieškovo suėmimo pradžioje šis dydis sudarė 231,70 Eur (800 Lt). Nurodė, kad visos išlaidos, patirtos įkalinimo įstaigose, yra susijusios su asmeniniais ieškovo poreikiais (maistu, sunaudota elektros energija), nėra priežastiniu ryšiu susijusios su valstybės institucijų veiksmais, todėl nepriteistinos, nes šias išlaidas ieškovas būtų patyręs bet kuriuo atveju (ne tik būdamas suimtas). Panaudotos lėšos ieškovui buvo pervestos trečiųjų asmenų, todėl šių išlaidų negalima vertinti kaip ieškovo patirtos žalos. Pažymėjo, kad pagal ieškovo pateiktas pinigų priėmimo kvitų kopijas bendra išlaidų suma sudaro ne 4 723 Eur, o 3 288,86 Eur, be to, juose nėra nurodytos konkrečios paslaugos, už kurias buvo apmokėta. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra nepagrįstai didelis ir neatitinka suformuotos teismų praktikos, todėl turėtų būti atmestas. Ieškovas iki baudžiamosios bylos iškėlimo jau buvo teistas du kartus, todėl negalima teigti, kad jo reputacija visuomenėje buvo gera. Nurodė, kad dėl netinkamų sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir kitose įkalinimo įstaigose ieškovo patirta neturtinė žala buvo atlyginta Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015-12-04 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-3400-621/2015, todėl šioje dalyje ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat nepagrįstas.
7. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimuose su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovo prašomas priteisti žalos dydis turėtų būti mažinamas. Pažymėjo, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Nurodė, kad Šiaulių teritorinės darbo biržos Šiaulių skyriaus 2017-08-24 pažymos Nr. P29-2017-263 duomenimis, ieškovas darbo biržoje įregistruotas 2011-06-23 (darbo paieška nutraukta 2011-09-20), o kita registracija darbo biržoje buvo tik nuo 2014-08-20, todėl laikytina, kad ieškovas neįrodo, jog prieš jam taikytą kardomąją priemonę – suėmimą laikotarpiu nuo 2012-02-05 iki 2013-08-14 jis buvo registruotas darbo biržoje. Teigė, kad ieškovo reikalavimas priteisti 4 629 Eur, kuriuos ieškovas išleido gyvendamas įkalinimo įstaigoje, nepagrįstas, nes ieškovas neprivalėjo apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje iš asmeninėse sąskaitose turimų pinigų. Pažymėjo, jog ieškovo pateikti kvitai ir teisinių paslaugų sutartys neįrodo, už kokias suteiktas paslaugas yra sumokėta. Akcentavo, kad neturtinė žala atlyginama tik tada, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas. Šiuo atveju ieškovas teigia, jog dėl neteisėtų veiksmų buvo apribotos bendravimo galimybės, iširo šeima, tačiau teismo sprendime dėl santuokos nutraukimo nurodyta, jog santuoka nutrūko dėl charakterių skirtumų, skirtingų poreikių ir požiūrio. Taip pat nesutiko su ieškovo teiginiu, kad dėl baudžiamosios bylos viešinimo spaudoje ir televizijoje buvo suformuota neigiama nuomonė apie jį, sugadinta pastarojo reputacija žmonių akyse, pažeista nekaltumo prezumpcija. Pažymėjo, kad informacijos apie ieškovą paskleidimas atitiko Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nuostatas, be to, dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo ieškovas turėjo teisę kreiptis į visuomenės informavimo priemones dėl jos paneigimo.
8. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Generalinės prokuratūros, atsiliepimuose su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad sprendžiant valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus klausimą, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; kaip įvertintas ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka. Be to, turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiama reikšme ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Pažymėjo, kad siekiant nuteisti asmenį, taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo pašalinimas – skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą. Nagrinėjamu atveju 2012-02-05 atliekant kratą ieškovo namuose buvo rastas ir paimtas didelis kiekis narkotinių medžiagų, todėl nėra pagrindo išvadai, kad baudžiamasis persekiojimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas nepagrįstai. Ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių apygardos teismas 2012-02-21 d. ir 2012-05-24 nutartyse konstatavo, kad byloje pateikti duomenys (kratos protokolas, specialistų išvados, liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausos protokolas ir kita bylos medžiaga) leidžia pagrįstai manyti, jog įtariamasis (ieškovas) padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nurodė, kad visa ikiteisminio tyrimo eiga, kurioje tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą patvirtino teismas, ir įtariamojo (ieškovo) pozicijos nenuoseklumas prokurorui, vadovaujančiam ir kontroliuojančiam ikiteisminį tyrimą, davė pakankamą faktinį bei teisinį pagrindą perduoti baudžiamąją bylą teisminiam nagrinėjimui. Nurodė, kad baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas esant pakankamam pagrindui ir teisėtai, o tyrimą kontroliavęs prokuroras savo pareigas atliko tinkamai. Paaiškino, kad teisminių posėdžių metu paaiškėjusios naujos aplinkybės nebuvo žinomos ikiteisminio tyrimo metu, kai jį kontroliavo ir jam vadovavo prokuroras. Pažymėjo, kad ieškovo prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra nerealus, paneigiantis neturtinės žalos atlyginimo esmę ir sudarantis pagrindą ieškovui nepagrįstai praturtėti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 9 d. sprendimu priteisė ieškovui K. B. iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2 178,86 Eur turtinei žalai ir 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 14 178,86 Eur sumą nuo 2017-10-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 375 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atmetė ieškinį kitoje dalyje.
10. Teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos teismo 2014-11-03 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-332/2014, kurioje ikiteisminis tyrimas pradėtas 2012-01-30, ieškovas nuteistas 9 metų laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-04-14 nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2014-11-03 nuosprendį panaikino ir priėmė naują nuosprendį – ieškovą pagal BK 260 straipsnio 2 dalį išteisino, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dalį byloje surinktų įrodymų pripažino leistinais bei patikimais įrodymais ir vadovaudamasis jais padarė išvadą dėl K. B. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą; kad nagrinėjamoje byloje negali būti nustatyta teisėta surinktų įrodymų visuma, kai jos medžiagoje užfiksuoti duomenys apie galimai padarytus nusikaltimus renkant įrodymus atliekamo ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu; pirmosios instancijos teismas netinkamai, pažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimus įvertino byloje surinktus įrodymus, nes nepagrįstai dalį jų pripažino teisėtai gautais ir leistinais įrodymais ir dėl to nepagrįstai K. B. pripažino kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, nors nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta, jog K. B. dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
11. Nustatė, kad ieškovas nuo 2012-02-05 iki 2013-08-14 ir nuo 2014-11-03 iki 2016-02-22 – viso 1 007 dienas – atitinkamai buvo suimtas bei atliko laisvės atėmimo bausmę. Nuo 2016-02-23 (iki ginčo laikotarpio pabaigos – 2016-09-02) jis atliko laisvės atėmimo bausmę Šiaulių apylinkės teismo 2016-02-23 nuosprendžio pagrindu, nes buvo pripažintas kaltu pagal BK 202 straipsnio 2 dalį.
12. Teismas konstatavo, kad ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas ir suėmimas jam taikomas (ir tęsiamas) esant pagrįstam įtarimui, atitikusiam Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimus. Nurodė, kad tokios išvados, padarytos atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo (baudžiamosios bylos) medžiagoje buvusius ieškovą kaltinančius duomenis, konkrečiomis nagrinėjamos bylos aplinkybėmis nepaneigia šių duomenų vėlesnis vertinimas išteisinamajame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje, konstatuojant ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme padarytus pažeidimus. Šie pažeidimai (neteisėti veiksmai) turėjo įtakos vykdant ieškovo baudžiamąjį persekiojimą, jį sulaikant, taikant jam kardomąją priemonę – suėmimą, laisvės atėmimo bausmę.
13. Padarė išvadą, kad nors nustatyti valstybės neteisėti veiksmai, tačiau kilusioms pasekmėms reikšmės turėjo ir paties ieškovo veiksmai. Nurodė, kad nors baudžiamajame procese ir nebuvo įrodyta, kad ieškovas padarė jam inkriminuotą veiką, tačiau jo parodymai baudžiamojoje byloje buvo nenuoseklūs ir klaidinantys (pvz., vienuose paaiškinimuose nurodė, kad dėžę, kurioje galimai buvo rastos narkotinės medžiagos, jam perdavė pažįstamas asmuo, su kuriuo kartu buvo atlikęs laisvės atėmimo bausmę, vėliau nurodė, kad nepažįstamas ir pan; suėmimo metu teisme ieškovas nurodė, kad šiuo metu nedirba, dėžę paliko iš matymo pažįstamas vyras, kuris sakė, kad dėžę paims kažkoks L., galvojo, kad ten kažkokie rūbai. 2012-05-09 ieškovas apklaustas įtariamuoju nurodė, kad 2012-02-25 jo draugas L., su kuriuo susipažino Alytaus kolonijoje, paprašė palaikyti dėžę iki vakaro, tačiau vakare atvyko policijos pareigūnai ir jų teigimu dėžėje rado narkotinių medžiagų). Padarė išvadą, kad ieškovo nerūpestingumas – tariamai neaiškaus turinio daiktų ėmimas iš galimai nepažįstamų ar teistų asmenų ir tokių daiktų laikymas name prisidėjo prie situacijos, kuriai esant pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jo atžvilgiu. Atsižvelgdamas į baudžiamosios bylos pobūdį, sudėtingumą, apimtį teismas konstatavo, jog byla buvo išnagrinėta per protingą terminą.
14. Teismas konstatavo, kad ieškovas patyrė žalą dėl neteisėto ir neatitinkančio reikalavimo elgtis atidžiai ir rūpestingai jo laisvės suvaržymo. Konstatavo, kad yra visos valstybės prievolės atlyginti ieškovui padarytą neturtinę žalą sąlygos. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas du kartus buvo nuteistas. Kritiškai vertino ieškovo dvasinius išgyvenimus, susijusius vien tik su jo baudžiamuoju persekiojimu baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-332/2014. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog iki ginčo laikotarpio turėjo legalų pragyvenimo šaltinį ar gaudavo bent minimalaus darbo užmokesčio dydžio pajamas. Nurodė, kad byloje nustatytos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydžiui nustatyti, ir teismas taikant nurodytus kriterijus, remiantis teisingumo ir protingumo principais, ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies, priteisiant 12 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti.
15. Teismas pažymėjo, kad negautos pajamos turi būti realios, o ne menamos. Nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovas iki laisvės atėmimo turėjo su darbo santykiais susijusių ar kitų pajamų, jog realiai būtų gavęs per ginčo laikotarpį nurodyto dydžio pajamas. Laikė nepagrįstu reikalavimą priteisti negautas pajamas. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad laisvės atėmimo vietoje patirtos išlaidos viršijo jo būtinus poreikius, kokie egzistuoja ir laisvėje, todėl atmetė reikalavimą dėl šių išlaidų atlyginimo.
16. Nurodė, kad teismui konstatavus, kad ieškovas nepadarė nusikalstamos veikos, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog ieškovo turėtos išlaidos advokato pagalbai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme turi būti atlyginamos ir priteistinos. Pažymėjo, kad ieškovas pagrindė 2 178,86 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai.
17. Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui priteisė iš atsakovės 375 Eur advokato pagalbai apmokėti, t. y. ½ dalis visų išlaidų (750 Eur) advokato pagalbai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Generalinės prokuratūros, apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. sprendimą iš dalies, sumažinant ieškovui iš atsakovės priteistinos žalos dydį. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad laisvės suvaržymo pasekmės yra akivaizdžios, jos nereikalauja įrodymų, tačiau ši nuostata neatleidžia teismo nuo pareigos nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus nuostolius. Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas. Pabrėžė, jog teismas sprendimu atmetė ieškovo pateiktus argumentus dėl patirtos neturtinės žalos bei kritiškai įvertino paties ieškovo elgesį baudžiamojo persekiojimo metu. Nurodė, kad kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2010, 2007-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007) suformavo priteistinos neturtinės žalos dydžio kriterijus, kurių aptariamame teismo sprendime nebuvo laikomasi. Teigė, kad teismo sprendimas neatitinka konstitucinio teisingo žalos atlyginimo principo reikalavimų, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus ir tokios kategorijos bylose teismo taikomiems žalos atlyginimo kriterijams sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvams. Teigė, kad pirmosios instancijos teismas hipotetiškai pripažindamas atsiradusios neturtinės žalos dydį, pažeidė pagrindinius įrodymų vertinimų principus. Nurodė, kad dėl padarytų procesinės teisės normų pažeidimų, pasireiškusių teismo sprendime padarytų išvadų neišsamumo, buvo neteisingai išspręsta byla.
Atsiliepimas
19. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiliepimu į atsakovės atstovės Generalinės prokuratūros apeliacinį skundą prašė sumažinti ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydį. Sutiko su atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliaciniu skundu. Pažymėjo, kad byloje nenustatyta, kad ieškovui dėl atsakovės neteisėtų veiksmų atsirado žala sveikatai, gyvybei, t. y. svarbiausiai, labiausiai saugomai žmogaus vertybei. Atkreipė dėmesį, kad atlygintinos žalos dydis gali būti mažinamas tuo pagrindu, jeigu paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti ar jai padidėti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir pripažino, kad kilusio pasekmėms reikšmės turėjo ir paties ieškovo veiksmai. Teigė, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų, taip pat teismų praktikos, kuria teismai turi vadovautis spręsdami bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo šios bylos kontekste.
20. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiliepimu į atsakovės atstovės Generalinės prokuratūros apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti.
Šalies argumentai
21. Ieškovas K. B. apeliaciniu skundu prašė iš naujo išnagrinėti civilinę bylą ir ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad nesutinka su teismo sprendimu. Teigė, kad prarado 15 200 Eur darbo pajamų. Paaiškino, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovas dirbo iš karto paleistas iš įkalinimo įstaigos. Prašė atlyginti 4 629 Eur išleistų įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Paaiškino, kad nors valstybė privalo aprūpinti įkalintą asmenį visais būtinais higienos ir maisto prekėmis, tačiau realybėje taip nėra. Nurodė, kad pirko maistą, higienos priemones, vitaminus. Per mėnesį išleisdavo po 115 Eur. Teigė, kad advokato paslaugoms išleido 4 723 Eur. Nurodė, kad neturtinę, moralinę ir dvasinę žalą įvertina 160 000 Eur. Pabrėžė, kad prašoma neturtinė žala neatperka 40 mėn. išbūtų nelaisvėje ir 5 metus bylinėjimosi. Pažymėjo, kad 2012-02-05 atlikta krata buvo neteisėta, neturint teismo leidimo, įrodymai surinkti pažeidžiant BPK teisės normas. Teigė, kad teismas neįsigilino į bylos aplinkybes ir kitų teismų nustatytas faktines aplinkybes.
Atsiliepimas
22. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą su juo nesutiko. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines aplinkybes ir nustatė, jog ieškovo prašomas priteisti žalos dydis turi būti mažintinas.
23. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad pats ieškovas pripažįsta, kad iki suėmimo jis nedirbo, taigi, negavo jokio darbo užmokesčio, vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagristai konstatavo, jog jokių įrodymų apie ieškinyje nurodyto dydžio pajamų gavimą byloje nėra ir ši reikalavimą atmetė. Pažymėjo, kad ieškovas neginčija, kad visos išlaidos, patirtos įkalinimo įstaigose, buvo susijusios su jo asmeniniais poreikiais. Šias išlaidas ieškovas būtų patyręs bet kuriuo atveju, t. y., ir laisvėje, ir įkalinimo įstaigoje jam būtų reikėję pirkti maistą, higienos reikmenis, apmokėti už suteiktas komunalines paslaugas ir kt. Jokių išskirtinių išlaidų, kurias jis būtų patyręs vien dėl to, kad buvo suimtas, ieškovas nenurodo. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog laisvės atėmimo vietoje patirtos išlaidos neviršijo ieškovo būtinų poreikių, kokie egzistuoja ir laisvėje, todėl, nenustatęs šių išlaidų priežastinio ryšio su valstybės institucijų veiksmais, reikalavimą teisėtai atmetė. Pažymėjo, jog kadangi ieškovas pateikė įrodymus tik dėl 2 178,86 Eur išlaidų advokatui, ši suma jam ir buvo priteista. Papildomai pažymėjo, kad neturtinė žala dėl netinkamų sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir kitose įkalinimo įstaigose ieškovui buvo atlyginta Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015-12-04 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-3400-621/2015, taigi, ši aplinkybė negali turėti įtakos šioje byloje.
24. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Generalinės prokuratūros atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad jis iki laisvės atėmimo turėjo su darbo santykiais susijusių ar kitų pajamų, jog realiai būtų gavęs per ginčo laikotarpį nurodyto dydžio pajamas. Tokių įrodymų nepateikta ir apeliaciniam teismui. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neturėtų būti panaikintas ieškovo nurodytais pagrindais ir motyvais.
Šalies argumentai
25. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-08 sprendimą ir sumažinti ieškovui priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 6 000 Eur, o bylinėjimosi išlaidas – iki 33,23 Eur. Nurodė, kad teismo motyvai, kurių pagrindu buvo tenkinta dalis reikalavimų, nėra pakankami bei išsamūs, todėl šiuo atveju dėl netinkamo motyvavimo buvo priimtas teisiškai nepagrįstas sprendimas. Teigė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką šios kategorijos bylose (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018). Pažymėjo, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai, bei proporcingumo principo. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas pažeidė konstitucinį principą dėl teismų praktikos vienodumo, todėl ieškovui priteisė akivaizdžiai per dideli neturtinės žalos atlyginimą. Teigė, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė neproporcingai patenkintų reikalavimų daliai.
Atsiliepimas
26. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Generalinės prokuratūros, atsiliepimu į atsakovės atstovės Teisingumo ministerijos nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies turėtų būti keičiamas Lietuvos Respublikos atstovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais ir motyvais.
27. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiliepimu į atsakovės atstovės Teisingumo ministerijos apeliacinį skundą, su juo sutiko. Nurodė, kad sprendimu ieškovui priteista neturtinė žala turėtų būti mažinama.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
28. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
29. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų (CK 6.272 straipsnis), taikymo sąlygų.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
30. Byloje remiantis rašytine, nagrinėjamos civilinės bylos bei prie jos pridėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-14-332/2014 (toliau ginčo baudžiamoji byla), medžiaga nustatytos, tokios toliau įvardijamos aplinkybės.
31. Šiaulių apygardos teismas 2014 11 03 nuosprendžiu (teisminio proceso Nr. 1-40-1-00037-2012-1) Ieškovą pripažino kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, ir skyrė 9 metų laisvės atėmimo bausmę už tai, kad jis nuo tiksliai nenustatyto laiko, iki 2012 02 05 savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, kartoninėje dėžėje, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė didelį kiekį – 1674 g. narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, kol jas rado ir paėmė policijos pareigūnai .
32. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 01 18 nutartimi (teisminio proceso Nr. 1-40-1-00037-2012-1) atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir su juo susijusią Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio dalį paliko nepakeistą.
33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 07 05 nutartimi (teisminio proceso Nr. 1-40-1-00037-2012-1) panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
34. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 04 14 nuosprendžiu (teisminio proceso Nr. 1-40-1-00037-2012-1) panaikino apkaltinamąjį 2014 11 03 Šiaulių apygardos teismo. nuosprendį ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo išteisino ieškovą pagal BK 260 straipsnio 2 dalį konstatavęs, jog neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant jam inkriminuotą veiką.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo
35. Ieškovas apeliaciniu skundu nurodo, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė jo reikalavimą priteisti jam darbo užmokestį už 1 227 dienas, jo manymu be pagrindo išbūtas įkalinimo įstaigoje. Taip pat, kad teismas be pagrindo nepriteisė jam negauto darbo užmokesčio, motyvuodamas tuo, jog jis iki suėmimo niekur nedirbo, nes neatsižvelgė į tai, kad tik grįžęs iš įkalinimo įstaigos jis tuojau pat įsidarbino be pagrindo nepriteisė jam įkalinimo įstaigoje turėtų išlaidų.
36. Apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas. Baudžiamasis persekiojimas prieš ieškovą buvo pradėtas remiantis 2012 02 05 vyresniosios tyrėjos tarnybiniu pranešimu, apie tai, kad 2012 02 05, atliekant kratą pas ieškovą, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), antrame aukšte kartoninėje dėžėje rasta ir paimta apie 1,8 kg, kaip įtarta narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, 2012 02 06 ieškovui pareikštas įtarimas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, įtarus jį neteisėtu, įgijimu, laikymu, didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti.
37. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovas buvo sulaikytas 2012-02-05. Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2012-02-06 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2012-02-05. Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2012-05-04 nutartimi jam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2012-05-05. Baudžiamąją bylą 2012-06-28 perdavus Šiaulių apygardos teismui, šio teismo 2012-07-26, 2012-10-31, 2013-01-17, 2013-04-15, 2013-07-18 nutartimis suėmimo terminas pratęstas iki 2013-11-05, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2013-08-14 nutartimi minėtos Šiaulių apygardos teismo 2013-07-18 nutarties dalis dėl kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo ieškovui panaikinta jis iš suėmimo nedelsiant paleistas, pritaikius švelnesnę kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Taigi, ginčo baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas išbuvo suimtas nuo 2012 02 25 iki 2013 04 14 viso 13 mėnesių ir 20 dienų.
38. Šiaulių apygardos teismo 2014 11 03 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje ieškovas buvo nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį 9 metų laisvės atėmimo bausme. Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo ieškovui paskirta kardomoji priemonė suėmimas jį suimant teismo salėje, panaikinta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas ieškovo laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2012-02-05 iki 2013-08-14 išbūtas laikas. 2016 09 02 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi panaikinta ieškovui Šiaulių apygardos teismo 2014 11 03 nuosprendžiu paskirtoji kardomoji priemonė suėmimas. Tokiu būdu pirmosios instancijos nuosprendžiu jam taikytas suėmimas truko nuo 2014 11 03 iki 2016 09 02, viso 22 mėnesius arba metus ir 10 mėn., bendrai sudėjus ieškovas laisvės atėmimo vietose išbuvo 35 mėnesius 20 dienų.
39. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas buvo nuteistas ne tik pagal nuosprendį, pagal kurį vėliau buvo išteisintas nerebilitaciniais, neįrodžius, jog jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, konstatavus parengtinio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliktus neteisėtus veiksmus, dėl ko teismas negalėjo remtis neteisėtai surinktais ieškovo kaltės įrodymais, bet ir kitu nuosprendžiu, pagal kurį paskirtoji bausmė iš pradžių buvo subendrinta su ginčo nuosprendžiu paskirtąja 9 metų laisvės atėmimo bausme. Pagal Teismų informacinės sistemose „Liteko“ duomenis, 2016 02 23 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu ieškovas buvo nuteistas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, už neteisėtą vertimasi ūkine, komercine, veikla, jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2014 11 03, nuosprendžiu paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausme ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2016 02 23, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas, nuo 2010 06 17 iki 2010 06 19 ir atlikta bausmė pagal 2014 11 03 Šiaulių apygardos teismo nuosprendį. Minėtas nuosprendis pakeistas Šiaulių apylinkės teismo 2016 12 08 nutartimi, pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia nustatyta 2016 02 23, bausmės pabaiga – 2018 02 21. Įskaitytos 2 dienos išbūtos sulaikyme.
40. Taigi, ieškovo teiginys, jog jis be pagrindo buvo laikomas laisvės atėmimo vietose 1 227 dienas neatitinka tikrovės. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai nurodo, jog teismas atmesdamas ieškinio reikalavimą priteisti jam darbo užmokestį už buvimo laisvės atėmimo vietoje laiką nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad jis išėjęs į laisvę įsidarbino, nes pats ieškovas neneigia jog iki suėmimo nedirbo. Kolegijos nuomone ieškovo įsidarbinimą išėjus į laisvę didžiąja dalimi nulėmė ir tai, kad jis, kaip matyti iš „Liteko“ sistemos duomenų, 2017 06 06 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi, kuria patvirtintas 2017 05 17 Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas Nr. 357-197 dėl ieškovo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kurioje ieškovas atliko bausmę pagal 2016 02 23 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį, pakeistą 2016 12 08 Šiaulių apygardos teismo nutartimi, taikymo nuteistajam K. B., jam per lygtinio paleidimo laikotarpį buvo nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės bei pareigos, tame tarpe ir pareiga dirbti. Taip pat nėra pagrindo teigti, jog dėl ieškovo nuteisimo iširo jo santuoka ir kad dėl to jis neva prarado sūnų, kurį jo buvusi sutuoktinė išvykdama gyventi į užsienį išsivežė kartu, nes kaip matyti iš byloje ieškovo pateikto 2016 05 13 Šiaulių apylinkės teismo sprendimo kopijos ieškovo santuoka minėtu sprendimu nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, jiems nurodžius jog jų santuoka faktiškai iširo, sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Taigi byloje nėra duomenų kad ieškovo santuoka iširo dėl to jog jis buvo nuteistas, o vėliau išteisintas. Todėl remiantis ieškovo apeliacinio skundo argumentais tenkinti jo apeliacinio skundo nėra pagrindo.
41. Dėl Lietuvos Respublikos Generalinės Prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinių skundų
42. Apeliantai teigia jog teismas itin lakoniškai vienu sakiniu motyvavo priteisiamos neturtinės žalos dydį bei nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose priteisė ieškovui per didelę sumą šiai žalai atlyginti.
43. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkindamas ieškinį, sprendime pagrįstai rėmėsi faktine aplinkybe, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2017 04 14 nuosprendyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dalį baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų pripažino leistinais bei patikimais įrodymais ir vadovaudamasis jais nepagrįstai padarė išvadą dėl ieškovo K. B. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, dėl ko byloje negali būti nustatyta teisėta surinktų įrodymų visuma, bylos medžiagoje esant duomenų apie galimai nusikalstamus veiksmus renkant įrodymus ikiteisminio tyrimo metu, o ankstesnieji pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai, pažeisdami BPK 20 straipsnio reikalavimus įvertino byloje surinktus įrodymus, neatsižvelgė, jog dalis įrodymų negalėjo būti pripažinti teisėtai gautais ir leistinais dėl ko apeliantas buvo nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, nes nesivadovaujant minėtais neteisėtai gautais įrodymais jo kaltė negalėjo būti pripažinta įrodyta dėl ko jis ir buvo išteisintas neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką.
44. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines teisės normas civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalį nustatančią, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai. Pabrėžtina, kad šioje įstatymo nuostatoje numatyta taip vadinamoji griežtoji civilinė valstybės atsakomybė kai ji taikoma ir nesant neteisėtus veiksmus atlikusių subjektų (ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teisėjų nagrinėjusių bylą kaltės. Teismas taip pat pagrįstai rėmėsi ginčui spręsti aktualia kasacinio teismo praktika, kurioje ne kartą nurodyta, jog civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti tokiais atvejais pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (LAT 2011 12 02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2018 10 02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018). Pažymėjo, kad remiantis kasacinio teismo praktika neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti pripažinti veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau jais buvo pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), kad, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, teismas, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina atsižvelgdamas ir į jų reikšmę baudžiamojo proceso aspektu. Dėl to tokios kategorijos bylose vertinimai turi būti atliekami kompleksiškai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (LAT 2011 12 02. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2016 09 30 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-687/2016).
45. Teismas taip pat pagrįstai rėmėsi ir kasacinio teismo bei EŽTT praktika kurioje nurodoma, jog reiškiant įtarimą jį pagrindžiantys faktai neturi būti tokio paties lygmens, kaip būtina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikšti, kad išteisinimas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje, kad įtarimo pareiškimui nekeliami tapatūs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui įrodymų pakankamumo reikalavimai.
46. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai pažymėjo jog neteisėti pareigūnų veiksmai gali būti ikiteisminio tyrimo pradėjimas, tik esant aplinkybėms, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnis), pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai (BPK 176 straipsnis) ir kitoks nepagrįstas pareigūnų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetenciją, ėmimasis įstatymų nenustatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir panašiai, kad ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, net ir tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (BPK 168 straipsnis). Remdamasis paminėtu teisiniu reguliavimu bei teismų praktika panašaus pobūdžio žalos atlyginimo bylose pirmosios instancijos teismas priėjo teisingos išvados, kad nagrinėjamu atveju ieškovo baudžiamasis persekiojimas ieškovo K. B. atžvilgiu baudžiamojoje byloje buvo pradėtas ir kardomoji priemonė suėmimas jam taikomas (ir tęsiamas) esant pagrįstam įtarimui, atitikusiam Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimus. Tokios išvados teismas priėjo remdamasis ikiteisminio tyrimo (baudžiamosios bylos) medžiagoje buvusius ieškovą kaltinančius duomenis, kurių nepaneigė vėlesnis vertinimas išteisinamajame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje, konstatuojant ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme padarytus pažeidimus.
47. Kolegija pabrėžia, kad vėliau išaiškėję pareigūnų neteisėti veiksmai atliekant parengtinį tyrimą nulėmė tai, kad ieškovas buvo išteisintas, pritrūkus įrodymų, kad jis įvykdė jam inkriminuotą nusikaltimą, nes teismas nebegalėjo remtis ikiteisminiame tyrime neteisėtai surinktais įrodymais, o kitų įrodymų neužteko ieškovo kaltei patvirtinti.
48. Pažymėtina taip pat, kad pirmosios instancijos teismas vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teisingai nurodė jog paties ieškovo elgesys po to kai jam buvo pareikšti įtarimai ir atliekant jo atžvilgiu parengtinio tyrimo veiksmus turėjo įtakos pareiškiant jam kaltinimą ir nuteisiant jį baudžiamojoje byloje ir galutiniame rezultate žalos atsiradimui, kas pripažįstama aplinkybe, įgalinančia mažinti priteistiną žalos atlyginimą. Tokiais veiksmais teismas pagrįstai pripažino ieškovo parengtiniame tyrime duotus neatitinkančius tikrovės, nenuoseklius ir nuolat keičiamus parodymus kai jis vienuose paaiškinimuose nurodė, kad dėžę, kurioje galimai buvo rastos narkotinės medžiagos, jam perdavė pažįstamas asmuo, su kuriuo kartu buvo atlikęs laisvės atėmimo bausmę, vėliau nurodė, kad nepažįstamas ir pan. Suėmimo metu teisme jis nurodė, kad šiuo metu nedirba, dėžę paliko iš matymo pažįstamas vyras, kuris sakė, kad dėžę paims kažkoks L., galvojo, kad ten kažkokie rūbai. 2012-05-09 ieškovas apklaustas įtariamuoju nurodė, kad 2012-02-25 jo draugas L., su kuriuo susipažino Alytaus kolonijoje, paprašė palaikyti dėžę iki vakaro, tačiau vakare atvyko policijos pareigūnai ir jų teigimu dėžėje rado narkotinių medžiagų (baudžiamosios bylos Nr. 1-14-332/2014 5 t., b. l. 23-24). Teismas pagrįstai konstatavo, jog tokiu elgesiu duodant nenuoseklius besikaitaliojančius paaiškinimus ieškovas pats prisidėjo prie situacijos, kuriai esant buvo pradėtas ir tęsiamas ikiteisminis tyrimas ir jo atžvilgiu.
49. Atsižvelgiant į suminėtą negalima teigti, jog pirmosios instancijos argumentai priteisiant neturtinę žalą ir jos atlygintiną dydį apsiribojo vien teisingumo ir protingumo principo taikymu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi visomis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir vertino jas per teisingumo bei protingumo principo prizmę. Tačiau kolegija sutinka su apeliantų teigimu, jog nustatydamas atlygintinos žalos dydį teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, dėl ko priteistas žalos atlyginimas mažintinas iki Teisingumo ministerijos apeliaciniame skunde nurodyto 6 000 Eur dydžio. Remiantis toliau įvardijamais argumentais.
50. Sutiktina su apeliantės Teisingumo ministerijos argumentais, jog kasacinis teismas 2018 02 22 nutartimi civilinėje byloje 3K-3-63-378 sumažino žalos atlyginimą nuo 10 000 Eur iki 6000 byloje esant beveik analogiškomis faktinėms aplinkybėms.
51. Kolegija, tenkina Teisingumo ministerijos ir Generalinės prokuratūros apeliacinius skundus, mažina priteistos neturtinės žalos atlyginimą iki 6 000 Eur atsižvelgdama dar ir į tai, jog vertinant ieškovo praradimus per pažeminimo, reputacijos pablogėjimo, dvasinių išgyvenimų prizmę būtina atsižvelgti, kad ieškovas prieš suėmimą ir nuteisimą buvo du kartus teistas: Šiaulių apygardos teismo 1996 08 16 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 6 metams; Kauno apygardos teismo 1997 11 03 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2004 02 12 nuosprendžiu, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 303 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 17 d. nutartimi lygtinai atleistas nuo 2 metų 10 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies. Be to tuo pačiu metu kai ieškovas buvo suimtas ir nuteistas bei atliko dalį bausmės pagal ginčo 2014 11 03 Šiaulių apygardos nuosprendį, jis taip pat buvo nuteistas Šiaulių apylinkės teismo 2016 02 23 nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apylinkės teismo 2016 12 08 nutartimi, pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, paskiriant galutinę 2 metų laisvės atėmimo bausmę, nuo kurios neatliktosios dalies buvo atleistas 2017 06 06 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi.
52. Kolegija taip pat sutinka su apeliantės Teisingumo ministerijos pastebėjimu, jog pirmosios instancijos teismas iš bendros reikalavimų 184 552 Eur sumos tenkinęs ieškinį iš viso 8 178,86 Eur sumai be pagrindo priteisė ieškovo naudai ½ jo pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų, nes bendrai buvo priteista tik 7,68 proc. nuo ieškiniu reikalautų sumų. Todėl remiantis CPK 93 straipsnio nuostatomis priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, proporcingai tenkintų reikalavimų daliai sudarė 57,60 Eur. Apeliacinės instancijos teismui patenkinus Generalinės prokuratūros ir Teisingumo ministerijos apeliacinius skundus ir sumažinus priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą iki 6 000 Eur. Atitinkamai sumažinamos ir pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos iki 33,23 Eur.
53. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiti neaptarti apeliacinių skundų argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl neaptariami. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškovui K. B. iš Lietuvos Respublikos priteistas 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas sumažinti priteistą neturtinės žalos atlyginimą ir priteisti 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistas 375 Eur bylinėjimosi išlaidas ir priteisti 33.23 Eur bylinėjimosi pirmojoje instancijoje išlaidų. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.