- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-14
- Bylos Nr.
- 1S-350/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Žukauskas
- Kaltinamasis
- K. B.
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo K. B. gynėjo advokato Romualdo Briliaus skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam K. B. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2013 m. rugpjūčio 5 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. B. kaltinamas tuo, kad tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, iki 2012 m. vasario 5 d. 20.45 val. jis savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, kartoninėje dėžėje nebeteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė didelį kiekį – 1 674,87 g – narkotinės kanapių ir jų dalių, kol kratos metu šias narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Šiais savo veiksmais K. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 260 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis K. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas 2012 m. vasario 5 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams. Vėlesnėmis to paties teismo ir Šiaulių apygardos teismo nutartimis griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam K. B. yra tęsiamas iki šiol. Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2013 m. rugpjūčio 5 d.
Šalies argumentai
Kaltinamojo K. B. gynėjas skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 18 d. nutarties dalį, kuria jam pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas, panaikinti ir paskirti kitas švelnesnes kardomąsias priemones: 1) rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant neišvykti iš Lietuvos Respublikos ir nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos; 2) įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje; 3) dokumentų paėmimą; 4) 50 000 Lt užstatą.
Gynėjas nurodo, jog teisme nagrinėjant suėmimo pratęsimo klausimą kaltinamasis K. B. pasiūlė, kad jo artimieji į teismo depozitinę sąskaitą įneštų iki 50 000 Lt užstatą, tačiau teismas tokios galimybės net nesvarstė. Be to, teismas, iš anksto nusprendęs, kad K. B. turi laukti teismo procesinio sprendimo suimtas, šiurkščiai pažeidė BPK 125 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kuris imperatyviai nustato, kad teismo nutartyje skirti kardomąją priemonę arba pratęsti jos terminą turi būti nurodyti duomenys, leidžiantys manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Gynėjas atkreipia teismo dėmesį, jog skundžiamoje nutartyje apygardos teismas šio baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo nesilakė ir pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam K. B. duomenų, leidžiančių manyti, kad jis padarė inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nenurodė.
Gynėjas taip pat pažymi, jog ši byla teisme nagrinėjama ilgiau nei metus (15 mėnesių). Nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo naujos aplinkybės, į kurias teismas, spręsdamas kardomosios priemonės – suėmimo kausimą neatsižvelgė, o vadovavosi tik tais duomenimis, kurie buvo byloje jos atidavimo teismui metu. Atkreipia dėmesį, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnams šioje byloje yra pareikšti įtarimai, baudžiamojon atsakomybėn taip pat yra patrauktas ir policijos agentas L. Š., kuris šioje byloje yra slaptu liudytoju Nr. 7. Paaiškina, kad tai nurodė jo ginamasis, kadangi būtent L. Š. į jo namus atnešė ir pasidėjo dėžutę su narkotinėmis medžiagomis, kurią neužilgo surado policijos pareigūnai.
Gynėjas nurodo, jog teismas taip pat neatsižvelgė ir į jo ginamąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, kad jis turi šeimą, darbą, nuolatinę gyvenamąją vietą, ir jo ginamajam suėmimo terminą nepagrįstai pratęsė remdamasis tuo, kad bylos nagrinėjimo metu nėra atlikti visi procesiniai veiksmai, nors šios aplinkybės negali būti suėmimo paskyrimo ar pratęsimo pagrindas.
Gynėjas tvirtina, jog šioje byloje prokuroras ir teismas savo procesiniais veiksmais ir sprendimais nesuinteresuoti nustatyti tikrąsias aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Nurodo, jog jam ir jo ginamajam nežinant, 2013 m. balandžio 25 d. bylą nagrinėjanti teisėja sušaukė slaptą teismo posėdį, kuriame dalyvavo tik prokurorė, kurio metu buvo apklaustas įslaptintas liudytojas Nr. 7. Šis prokuroro ir teisėjo padarytas šiurkštus įstatymo reikalavimų pažeidimas parodo jų šališkumą bei patvirtina, kad teisėja negalės toliau nagrinėti šios bylos, o prokurorė negalės joje palaikyti valstybinio kaltinimo. Dėl šios priežasties bylos nagrinėjimas dar labiau užsitęs.
Gynėjas prašo atsižvelgti į tai, kad jo ginamasis K. B. šioje baudžiamojoje byloje suimtas jau labai ilgą laiką – nuo 2012 m. vasario 5 d., tolesnis pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo termino tęsimas yra vertinamas kaip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatų, numatančių teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką arba teisę būti paleistam proceso metu, pažeidimą.
Gynėjo įsitikinimu, viso išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad jo ginamajam turi būti kitos švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje gynėjas prašė jo skundą tenkinti, prokurorė su gynėjo skunde išdėstytais motyvais pilnai sutiko ir taip pat prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo K. B. gynėjo skundas tenkinamas.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis), kurie privalomai turi būti išdėstyti teismo nutartyje skirti kardomąją priemonę arba pratęsti jos terminą (BPK 125 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Svarstydamas kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimą, svarbu, kad teismas tai atliktų ne formaliai, o tik susipažinęs su naujais bylos duomenimis ir sugretinęs juos su anksčiau bylos medžiagoje esančiais bei išdėstęs juos nutartyje dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, tuo akivaizdžiai patvirtindamas, kad suėmimo terminas yra pratęsiamas pagrįstai. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas šio baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo nesilaikė ir pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam K. B. duomenų, leidžiančių manyti, kad jis padarė inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nenurodė, šiais veiksmais pažeisdamas baudžiamojo proceso kodekso 125 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytus nutarties turiniui skirti kardomąją priemonę keliamus reikalavimus.
Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, K. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, bylą nagrinėjančiam teismui padarius išvadą, kad kaltinamasis būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Tokį savo sprendimas teismas priėmė remdamasis tik kaltinamajam gresiančia griežta laisvės atėmimo bausme bei ankstesniu teistumu, apsiribodamas pasiteisinimais, dėl kokių priežasčių užsitęsė bylos nagrinėjimas teisme, nors tokio pobūdžio aplinkybės negali būti suėmimo paskyrimo ar pratęsimo pagrindas.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismas, skundžiama nutartimi kaltinamajam K. B. pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, neatsižvelgė į BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytų reikšmingų aplinkybių visumą, neįvertino sąlygų, lemiančių suėmimo pratęsimą šiuo pagrindu, dėl to nepagrįstai K. B. pratęsė suėmimo terminą pripažinęs, jog kaltinamasis, būdamas nesuimtas, bėgs (slėpsis) nuo teismo.
Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra pažymėjęs, jog suėmimas negali būti nuolat tęsiamas, remiantis tik formaliais teiginiais, kad asmuo gali bėgti (slėptis) tik dėl to, jog yra įtariamas sunkių nusikalstamų veikų padarymu ir dėl to jam gresia griežta įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Nusikaltimo sunkumas gali pateisinti suėmimo skyrimą asmeniui tik iš pradžių, t.y. pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje, bet ne laikant jį suimtą ilgą laiką (EŽTT sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją; Jėčius prieš Lietuvą; Ilijkov prieš Bulgariją; Bykov prieš Rusiją).
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis K. B. šioje baudžiamojoje byloje suimtas jau labai ilgą laiką – nuo 2012 m. vasario 5 d., todėl tolesnis pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo termino tęsimas, įvertinus stiprius kaltinamojo socialinius ryšius – jis turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą – remiantis vien tik gresiančia griežta laisvės atėmimo bausme bei ankstesniu teistumu negalimas, juolab, kad kitų duomenų, kurie keltų abejones kaltinamojo socialinių ryšių tvirtumu ir sudarytų pagrindą išvadai, kad būdamas nesuimtas jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, byloje nėra. Be to, apeliacinės instancijos teismui pateikti bylos medžiagos duomenys kelia abejonių dėl BPK 7 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo laikymosi šios bylos teisminio nagrinėjimo procese.
Vadovaujantis BPK 7 straipsnio nuostatomis, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu procesas vyksta laikantis rungimosi principo. Tai reiškia, kad kaltinimo bei gynybos šalys turi lygias teises, taip pat ir dalyvauti tiriant įrodymus. Kaip patvirtina bylos medžiagos duomenys, 2013 m. balandžio 25 d. bylą nagrinėjanti teisėja papildomai apklausė liudytoją, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 7. Apklausoje dalyvavo tik teisėja ir valstybinį kaltinimą byloje palaikanti prokurorė V. Bartušienė (t. 7, b. l. 200-201). Duomenų, kad apie šią apklausą būtų pranešta kaltinamiesiems ir jų gynėjams, byloje nėra. Aptartos aplinkybės leidžia manyti, kad šioje baudžiamojoje byloje gali kilti teismo šališkumo klausimas, kas dar labiau užvilkintų šios bylos teisminio nagrinėjimo procesą.
Visų išdėstytų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad kaltinamajam K. B., kuris šioje baudžiamojoje byloje suimtas jau labai ilgą laiką – nuo 2012 metų vasario 5 dienos, tolesnis pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo termino tęsimas galėtų būti vertinamas kaip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatų, numatančių teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką arba teisę būti paleistam proceso metu, pažeidimas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama nutartis dėl suėmimo termino pratęsimo, nesant jokių išimtinių aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių kaltinamasis K. B. turi būti laikomas suimtas taip ilgai, turi būti panaikinta ir kaltinamasis K. B. iš suėmimo nedelsiant paleistas. Jo atžvilgiu gali būti paskirta kita ( ar kitos ) švelnesnio pobūdžio kardomosios priemonės, kurios užtikrintų šio kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 18 d. nutarties dalį dėl kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo kaltinamajam K. B., gimusiam 1974 m. liepos 23 d., panaikinti ir K. B. iš suėmimo nedelsiant paleisti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.