Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Bielskio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B., nuteistojo A. G. gynėjo advokato Arūno Koskaus ir nuteistojo J. G. gynėjo advokato Arūno Koskaus apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų šešiems mėnesiams,

– pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir A. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvylikai metų šešiems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

– pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir J. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vienuolikai metų šešiems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

K. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiaulių apygardos teisme, prie baudžiamosios bylos saugomus: automobilio „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelis, automobilio „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentai (8 lapai), ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas automobilis „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta konfiskuoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. ir J. G. nuteisti už tai, kad jie, iš anksto susitarę ir veikdami kartu, nuo 2012 m. sausio 30 d. 19.00 val., automobilio „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio J. G., slėptuvėse – padangose, neteisėtai laikė labai didelį kiekį – 2 800,30 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių bei labai didelį kiekį – 688,48 g narkotinės medžiagos kanapių dervos, kurias veikiant bendru išankstiniu susitarimu, J. G. iš Ispanijos Karalystės neteisėtai gabeno slėptuvėse – automobilio „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padangose, transportuojamo automobilio „Mercedes Benz 212“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekaboje, iki Lietuvos Respublikos, Šiaulių miesto, (duomenys neskelbtini)-to namo, kur, 2012 m. vasario 2 d., 21.30 val., neteisėtai gabentą labai didelį kiekį narkotinių medžiagų perdavė A. G.; po ko, tęsiant nusikalstamą veiką ir veikiant bendru išankstiniu susitarimu, nuo 2012 m. vasario 2 d., 21.30 val., A. G. iš Šiaulių miesto (duomenys neskelbtini) gatvės labai didelį kiekį – 2 800,30 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių bei labai didelį kiekį – 688,48 g narkotinės medžiagos kanapių dervos, paslėptą slėptuvėse – automobilio „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padangose, transportuojamo automobilio „Mercedes Benz 212“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekaboje, neteisėtai gabeno iki Šiaulių rajone, Bubių seniūnijoje, Meškių kaime esančios sodų bendrijos „Šilojai“, (duomenys neskelbtini), kol 21.50 val. automobilį „Mercedes Benz 212“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaboje transportuojamu automobiliu „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sulaikė policijos pareigūnai. Be to, A. G. ir J. G. nuteisti už tai, kad pagal išankstinį susitarimą, veikdami bendrininkų grupe, nuo 2012 m. sausio 30 d. 19.00 val., iš Ispanijos Karalystės, per Vokietijos Federacinę Respubliką, Lenkijos Respubliką, 2012 m. vasario 2 d. 16.23 val. per Kalvarijos kelio postą, Marijampolės rajone, kertant Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdami leidimo, slėpdami ir nepateikdami muitinės kontrolei, neteisėtai slėptuvėse – automobilio „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padangose, priklausančio J. G., transportuojamo automobilio „Mercedes Benz 212“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekaboje, gabeno labai didelį kiekį – 2 800,30 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių bei labai didelį kiekį – 688,48 g narkotinės medžiagos kanapių dervos. K. B. nuteistas už tai, kad nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2012 m. vasario 5 d., 20.45 val., savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, antrame aukšte, kartoninėje dėžėje, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė didelį kiekį – 1 674,87 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, kol kratos metu narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai. Nuteistasis K. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir jį išteisinti, jam nepadarius šios nusikalstamos veikos. Nurodo, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, todėl minėtas nuosprendis turėtų būti panaikintas.Nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį apeliantas nurodo, kad jis šio nusikaltimo nepadarė, teismo išvados dėl jo kaltės yra pagrįstos prielaidomis, selektyviais, tik jį kaltinančiais įrodymais ir duomenimis, kurie pagal BPK 20 straipsnio reikalavimus negali būti pripažinti įrodymais. Apelianto teigimu, jis negalėjo būti pripažintas kaltu remiantis vien tik 2012 m. vasario 5 d. kratos protokole užfiksuotais duomenimis apie narkotinių medžiagų suradimo jo namuose faktą. Pagal teismų formuojamą praktiką dėl BK 260 straipsnio 2 dalies taikymo, norint remtis minėtos kratos protokole užfiksuotais duomenimis kaip įrodymu, turėjo būti išsiaiškinta, kaip narkotinės medžiagos atsirado apelianto namuose, taip pat teisėtai gautais įrodymais patvirtinta subjektyvioji šios veikos pusė, t. y. kad apeliantas žinojo, jog laiko didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas išplatinti, ir siekė taip veikti. Tačiau išskyrus faktą, kad narkotinės medžiagos buvo surastos apelianto namuose, bylos medžiagoje tokių duomenų nėra. Be to, apelianto įsitikinimu, yra pagrindas iš viso abejoti 2012 m. vasario 5 d. kratos teisėtumu, nes ją atliko Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK) pareigūnai, kurie patys galimai veikė nusikalstamame susivienijime ir turėjo išankstinį savanaudišką tikslą apkaltinti apeliantą nusikaltimo padarymu bei taip pasipelnyti. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių AVPK pareigūnams R. P., T. R., R. D., R. I., G. A., G. V., šioje byloje atlikusiems ikiteisminį tyrimą ir liudijusiems teisme, kitoje baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinimai dėl eilės nusikalstamų veikų, susijusių ir su nagrinėjama byla, padarymo. Šias nusikalstamas veikas apeliantas skunde išsamiai aptaria: kratos metu iš jo namų buvo pavogti pinigai, dėl ko jis yra pripažintas nukentėjusiuoju byloje, kurioje yra teisiami Šiaulių AVPK pareigūnai; po to, kai apeliantas buvo sulaikytas, pareigūnai už paleidimą į laisvę reikalavo iš jo ir jo brolio 70 000,00 Lt. Nuteistojo teigimu, būtent šios aplinkybės paskatino pareigūnus savo nusikalstamų ketinimų auka pasirinkti jį ir kartu su liudytoju L. Š., galimai atnešusiu narkotines medžiagas į apelianto namus, pasirūpinti, kad jis būtų neteisingai apkaltintas nusikaltimo padarymu. Apeliantas nurodo, kad nustačius, jog laikotarpiu nuo 2011 metų iki 2013 metų tyrimą atlikę pareigūnai veikė tyčia planuodami ir klastodami jiems patikėtų bylų duomenis, sunkindami įtariamų asmenų teisinę padėtį, ir jiems pareikšti kaltinimai kitoje baudžiamojoje byloje, minėti asmenys taip pat negalėjo būti apklausti šioje byloje kaip liudytojai, pasirašantys priesaiką. Pavyzdžiui, pareigūnas R. P., apklausiamas liudytoju teisme ne kartą atsisakė duoti tam tikrus parodymus motyvuodamas tuo, kad apklausa susijusi su jam pačiam pareikštais įtarimais. Skundžiamame nuosprendyje negalėjo būti remiamasi ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų duotais parodymais pripažįstant apeliantą kaltu dar ir dėl to, kad jų parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Be to, apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir nusprendęs remtis minėtų pareigūnų parodymais, iš esmės net negretino jų tarpusavyje, nepašalino parodymuose esančių prieštaravimų, nevertino šių parodymų visumoje su kitais byloje surinktais įrodymais, juos iš esmės tik perrašė, ir nenurodė kaip jie atskleidžia kaltinime nurodytas aplinkybes (objektyviuosius ir subjektyviuosius nuteistajam K. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymius). Pavyzdžiui, teismas, remdamasis liudytojo R. P. parodymais, kuriuos apeliantas skunde pacituoja (t. 12, b. l. 118-119), visiškai neatsižvelgė į jo duotų parodymų nenuoseklumą (dėl aplinkybių, apie kratos metu paimtų medžiagų kvapą, jų radimo vietą, dėžės užkrovimą, taip pat dėl liudytojo L. Š. pažinojimo, informavimo apie narkotines medžiagas), prieštaringumą, nesiaiškino pastarojo parodymų pakeitimo priežasčių. Apygardos teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad liudytojo R. P. parodymai prieštarauja kitų liudytojų parodymams: liudytojo L. Š. parodymams dėl jo nurodytos priežasties, kodėl apeliantas galimai laikė narkotines medžiagas namuose; liudytojo T. R. parodymams dėl informatorių, kratų pas apeliantą ir J. bei A. G. atlikimo aplinkybių, kanapių paėmimo; liudytojo R. D. parodymams; kitiems byloje surinktiems įrodymams. Apelianto nuomone, apygardos teismas nepagrįstai laikė, kad R. P. vieno posėdžio metu duoti kaltinimui palankūs parodymai, kurie sutapo su paskutiniais liudytojo L. Š. parodymais, yra teisingi. Teismas dėl to nuosprendyje nepasisakė. Vien tai, kad vienus iš kaltinimui palankių liudytojo R. P. parodymų patvirtino liudytojas L. Š., apelianto nuomone, dar nėra pagrindas jais tikėti. Nuosprendyje šio liudytojo parodymų analizė nepateikta. Pats liudytojas L. Š., duodamas parodymus, kuriuos apeliantas skunde pacituoja (t. 12, b. l. 120-121), eilę kartų melavo ir galimai veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo pareigūnais klastojo šio ikiteisminio tyrimo duomenis, tarp jų ir slapto liudytojo Nr. 7 apklausos protokolą bei jo priedus. Jokia bylos medžiaga nepatvirtina šio liudytojo teiginių, kad jis iš apelianto yra pirkęs narkotinių medžiagų. Be to, vienose apklausose šis liudytojas nurodė įvykio dieną atvykęs pas apeliantą nusipirkti narkotinių medžiagų, o 2013 m. lapkričio 8 d. apklausoje nurodė, neva apeliantas pas jį prašė pasaugoti turimas narkotines medžiagas. Šiaulių apygardos teisme atliekant įslaptinto liudytojo Nr. 7, t. y. L. Š., apklausą buvo pažeisti įstatymo reikalavimai. Apklausa vykdyta joje dalyvaujant pašaliniams asmenims, pavyzdžiui, R. P., kuris, liudytojo L. Š. teigimu, padėjo jam duoti parodymus, bei nedalyvaujant gynėjams. Be to, parodymus pirmosios instancijos teisme L. Š. davė tada, kai visi liudytojai teisme buvo apklausti po keletą kartų, o įslaptintu liudytoju Nr. 7 buvęs liudytojas L. Š. išviešintas. Paaiškėjo, kad pastarasis ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus. Visa šiai bylai aktuali informacija iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų jam buvo žinoma iš anksto. Be to, iš liudytojo L. Š. parodymų matyti, kad jis A. ir J. G. anksčiau nepažinojo, jokios informacijos apie juos neturėjo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu vis tiek buvo įformintas kaip slaptas liudytojas iš kurio ikiteisminio tyrimo pareigūnai tariamai gavo pirminę informaciją apie daromą nusikalstamą veiką. Taigi, apygardos teismo išvada, kad L. Š. buvo liudytojo R. P. informatorius, yra nepagrįsta. Apelianto vertinimu, šios aplinkybės rodo buvus pagrindą abejoti liudytojo L. Š. parodymų teisingumu. Apygardos teismo išvada, kad liudytojas L. Š. parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė įtakotas policijos pareigūno, taip pat neleidžia daryti išvados, kad apklausiamas teisme šis liudytojas jau davė teisingus parodymus. Juo labiau, kad nuosprendyje teismas nenurodė, kodėl daugybę kartų savo parodymus keitusį ir teismui melavusį liudytoją, kurio parodymai nepatvirtinami kitais bylos duomenimis, laiko patikimu ir jo parodymų pagrindu nustatinėja faktines bylos aplinkybes. Anot apelianto, apygardos teismas turėjo įvertinti, kaip pastarojo liudytojo melagingi parodymai įtakojo šios bylos eigą, trukdė nustatyti byloje tiesą. Apelianto įsitikinimu, liudytojo R. P. pozicija duodant parodymus taip pat keitėsi atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes (2014 m. sausio 23 d. teisme R. P. duoti parodymai atsirado apklausus liudytojus V. J., A. B., paviešinus liudytoją L. Š., ir nustačius, kad visi duomenys, susiję su liudytojo Nr. 7 įslaptinimu buvo klastojami, suvokus, kad pradeda aiškėti tiesa) ir pastarojo pasirinktą gynybos poziciją, pastarojo atžvilgiu atliekamame ikiteisminiame tyrime. Liudytojas R. D. apklausiamas teisme taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl tiriant galimai A. G. ir J. G. padarytą nusikalstamą veiką, automobilyje „Honda Civic“ surastų narkotinių medžiagų kiekis sumažėjo būtent tokiu kiekiu, koks buvo surastas ir pas apeliantą, kodėl ant surastų medžiagų paketų nėra parašų, nenurodytas jų kiekis. Liudytojo T. R. parodymai apie narkotinių medžiagų suradimo aplinkybes šioje byloje prieštarauja liudytojo R. P. parodymams. Liudytojas L. Š. nurodė, kad tyrėja D. D. niekada nevykdė jo apklausų, tačiau pastaroji teigė jį ne kartą apklaususi. Apelianto įsitikinimu, tokiais prieštaringais ir nenuosekliais liudytojų, kurie duodant parodymus yra saistomi jiems pareikštu kaltinimu, parodymais negalima remtis, o kartu ir laikyti, kad yra neginčijamai įrodytos kaltinimo jam inkriminuotos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės. Apelianto nuomone, viso proceso metu jo paties parodymai apie įvykio aplinkybes buvo nuoseklūs, tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepagrįstai jais nesivadovavo, įvertino netinkamai, iškraipė jų esmę, nes jis niekada nedavė tokių parodymų, kurie užfiksuoti nuosprendžio 37 lape. Toliau apeliantas skunde (t. 12, b. l. 117-118) dar kartą pakartoja savo parodymus, kuriuos jis yra davęs ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Taip pat, apelianto teigimu, jo parodymai nebuvo ir tinkamai patikrinti. Nors jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prašė nustatyti įslaptintu liudytoju buvusį L. Š. ir šį apklausti, nes, kaip vėliau paaiškėjo būtent L. Š. atnešė dėžutę su narkotinėmis medžiagomis ir paliko jo namuose, jo parodymai nebuvo patikrinti ir, siekiant, kad byloje nebūtų nustatyta tiesa, L. Š. įformintas kaip slaptas liudytojas Nr. 7, nesant tam jokio pagrindo, taip pat siekta išvengti jo ir L. Š. akistatos. Apelianto nuomone, jo naudai turėjo būti vertinama ir ta aplinkybė, kad jo namuose buvo rastas toks narkotinių medžiagų kiekis, kiek šis sumažėjo pradiniame įtarime J. ir A. G. nurodytam kiekiui. Byloje nėra paneigta, kad tai galėjo būti tos pačios kanapės, kurios galimai buvo rastos automobilio „Honda Civic“ padangose, todėl šios abejonės turėtų būti vertinamos nuteistojo naudai, o kartu ir kaip patvirtinančios jo parodymus, kad dėžutė su kanapėmis buvo atnešta pas jį ir palikta jam nežinant apie jos turinį, be jo valios šias medžiagas įsigyti, laikyti, platinti. Ikiteisminio tyrimo metu ant paketų taip pat nerasta jokių pėdsakų (nei pirštų, nei DNR), galinčių susieti apeliantą ir surastas narkotines medžiagas. Be to, kaip paaiškėjo iš liudytojų T. R., R. P. apklausų, kratos metu pas apeliantą rastų medžiagų paketai buvo vežami neužklijuoti, neužantspauduoti ir nepateikti jam pasirašyti, pareigūnai lietė jų vidų, taip pažeidžiant BPK nustatytą tvarką kratos rezultatams užfiksuoti, daiktiniams įrodymams pakuoti. Todėl, apelianto nuomone, taip pat nėra paneigta, kad medžiagos galėjo būti pakeistos ir komisariate. Taip pat nebuvo tirta, ar ant šių paketų nėra L. Š. pėdsakų. Dėžė, kurioje buvo narkotinės medžiagos (tai nurodyta ir kratos protokole), dingo arba, apelianto teigimu, buvo specialiai sunaikinta, jos tinkamai neapžiūrėjus, net nenufotografavus, taip siekiant, kad nebūtų rasti objektyvūs duomenys, tai yra pėdsakai tų asmenų, kurie kontaktavo su šia dėže ir buvo galimai prisidėję prie jos atgabenimo į jo namus. Apelianto nuomone, visa tai rodo, kad dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų šioje byloje objektyviai ir nėra galimybės nustatyti, kas buvo kratos metu rastuose paketuose, koks buvo medžiagos kiekis. Dėl to teismas negalėjo tokių duomenų laikyti tinkamais įrodymais BPK 20 straipsnio prasme. Pats kratos protokolas taip pat nelaikytinas įrodymu dėl jos metu padarytų BPK pažeidimų.Apeliantas skunde taip pat nesutinka ir su liudytojų A. B., V. J. parodymų įvertinimu. Apelianto įsitikinimu, minėtų liudytojų parodymų nepaneigia liudytojo L. Š. parodymai. Be to, apelianto teigimu, teismas, vertindamas liudytojų A. B., V. J. ir L. Š. parodymus taikė jiems skirtingas vertinimo taisykles. Liudytojų A. B., V. J. parodymus vertino itin preciziškai (menkiausią smulkmeną vertina jo nenaudai), o vertindamas L. Š. parodymus neatkreipė dėmesio į tai, kad šis daug kartų melavo, pats galimai elgėsi neteisėtai, klastojo šios bylos duomenis. Tai rodo, kad teismas, nagrinėdamas šią bylą, buvo neobjektyvus ir nesistengė šios bylos išnagrinėti visapusiškai. Dėl to apeliantas buvo priverstas pats gintis nuo jam pareikštų kaltinimų ir įrodinėti savo nekaltumą. Apelianto įsitikinimu, netikėti liudytojų A. B., V. J. parodymais nėra jokio pagrindo, jie vieni kitus papildo (abi parodė, kad įvykio dieną matė vyriškį, atvykusį pilkos spalvos automobiliu, kurį V. J. atpažino kaip „Rudį“ – L. Š.), jų parodymai atitinka ir faktines bylos aplinkybes (nurodyta dėžutė pagal jos aprašymą akivaizdžiai sutampa pagal požymius su dėžute, kuri buvo rasta). Byloje duomenų, kurie paneigtų šių liudytojų parodymus, taip pat nėra. Teismo nurodyta kitoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) telekomunikaciniais tinklais gauta informacija nėra pagrindas netikėti liudytojos V. J. parodymais. Apeliantas yra įsitikinęs, kad teismas sąmoningai šią informaciją interpretuoja jam nenaudingai. Nėra užfiksuota tokių pokalbių (kurie yra pateikti ir jeigu jie tikrai yra jo), kurie leistų daryti išvadą, kad jis su šia liudytoja tarėsi dėl palankių jam parodymų davimo. Apeliantas tik siekė, kad liudytoja atvyktų į teismą ir duotų parodymus apie jai žinomas aplinkybes, nes tyrimo metu niekas nesistengė, kad šioje byloje būtų nustatyta tiesa. Be to, apelianto įsitikinimu, minėta informacija iš viso negalėjo būti vertinama kaip leistinas įrodymas šioje byloje, nes jo pokalbiai buvo pasiklausomi neturint tam prokuroro ar teismo leidimo, tai yra neteisėtai (nutarimas klausytis šių pokalbių buvo priimtas kito asmens byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir šį nutarimą priėmė prokuroras S. P., kuris yra pats apklaustas kaip specialusis liudytojas dėl galimai pastarojo padarytų nusikalstamų veikų ir vėliau buvo nušalintas nuo šioje byloje atliekamo ikiteisminio tyrimo). Be to, pateikti pokalbiai skiriasi nuo tyrėjo, atlikusio jų analizę, nurodytų pokalbių turinio (neaišku, ar tai ištisiniai pokalbiai, jų analizėje atsispindi tyrėjo asmeninė nuomonė, be to, pateikti pokalbiai paimti iš konteksto).Nuteistojo teigimu, teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojo G. B. parodymais apie galimai padarytas ikiteisminį tyrimą nagrinėjamoje byloje atlikusių pareigūnų nusikalstamas veikas, vien dėl to, kad jis yra apelianto brolis. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad liudytojas G. B. yra šališkas. Pastarasis davė parodymus įspėtas apie atsakomybę dėl melagingų parodymų davimo, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo jo parodymų atmesti. Apeliantas skunde prašo įvertinti ir tai, kad jokių duomenų apie tai, kad jis vartoja narkotines medžiagas, jas platina ar ketina platinti, byloje nėra ir niekada nebuvo. Teismas darydamas išvadą apie tikslo platinti buvimą nuteistojo veiksmuose remiasi tik kaltinimui palankiais L. Š. parodymais, kurių negalima patikrinti BPK numatytais veiksmais. Byloje nėra užfiksuota jokių jo ir L. Š. pokalbių, susitikimų, leidžiančių daryti išvadą apie galimą prekybą narkotinėmis medžiagomis. Apeliantas anksčiau niekada nebuvo teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinėmis medžiagomis ar disponavimą jomis. Tik patys ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlikę pareigūnai, kaip tai matyti iš jiems kitoje baudžiamojoje byloje pareikštų kaltinimų, darė viską, kad apeliantas būtų apkaltintas tuo, ko nepadarė ir taip klastojo šią bylą. Pats liudytojas L. Š. ilgą laiką buvo sekamas, nes buvo įtariamas daręs nusikalstamas veikas kartu su pareigūnais, jam taikytos įvairios procesinės prievartos priemonės, tačiau nebuvo užfiksuota, kad jis kartu su apeliantu būtų daręs kokias nors nusikalstamas veikas. Esant pirmiau išdėstytų aplinkybių visumai, apelianto vertinimu, jis negalėjo būti nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Nuteistojo K. B. teigimu, apygardos teismas pažeidė BPK 20, 21, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto straipsnių nuostatas, taip pat padarė ir kitus BPK pažeidimus, kurie laikytini esminiais. Visų pirma, jis ikiteisminio tyrimo metu buvo daugiau kaip metus suimtas, nors jokių faktinių duomenų, kuriais būtų pagrįsta jo kaltė, nebuvo surinkta, tokių duomenų nenurodė ir teismas, pratęsdamas jam suėmimo terminą, dėl ko buvo pažeisti BPK 125 straipsnio 1 dalies 3 punkte nutarties turiniui nustatyti reikalavimai (visi šie pažeidimai yra nurodyti Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje, kuomet jis buvo paleistas iš suėmimo). Taip pat, apeliantas tvirtina, kad buvo pažeistas ir BPK 7 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas, nes teisėja 2013 m. balandžio 25 d. papildomai apklausė liudytoją Nr. 7 dalyvaujant tik prokurorei. Duomenų, kad apie šią apklausą būtų pranešta kaltinamiesiems ir jų gynėjams, nėra. Šios aplinkybės Lietuvos apeliaciniam teismui leido suabejoti teismo šališkumu. Dėl to nagrinėjant šią bylą buvo nušalinta pirmoji Šiaulių apygardos teismo teisėja bei prokurorė. Be to, teisėja, vykdydama įslaptinto liudytojo Nr. 7 apklausą, leido joje dalyvauti bylos baigtimi suinteresuotiems liudytojams T. R. ir R. P.. Dėl viso to, nebuvo užtikrinta BPK nustatyta liudytojo, kuriam taikytas anonimiškumas, apklausos tvarka ir taip pažeistas BPK 282 straipsnis. Apeliantas yra įsitikinęs, kad dėl to yra pagrindas abejoti, ar Šiaulių apygardos teismas iš viso galėjo objektyviai išnagrinėti šią bylą. Bylą nagrinėjusi teisėja buvo nušalinta, bylą nagrinėjo kitas teisėjas, tačiau pažeidimai buvo daromi ir toliau (teismas, priėmęs nuosprendį, paskyrė jam kardomąsias priemones nenurodydamas jokių apelianto kaltės įrodymų, nors dėl to jau buvo pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas). Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad apygardos teismas nuosprendyje neįskaitė nuteistojo K. B. suėmime išbūto laiko. Apelianto teigimu, ikiteisminio tyrimo metu jis buvo sulaikytas 2012 m. vasario 5 d., o 2012 m. vasario 6 d. teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, jo terminą skaičiuojant nuo 2012 m. vasario 5 d. Vėlesnėmis teismų nutartimis suėmimo terminas jam buvo tęsiamas iki 2013 m. rugpjūčio 14 d., kai ši kardomoji priemonė buvo panaikinta. Nepaisant to, suėmime išbūtas laikotarpis nuo 2012 m. vasario 5 d. iki 2013 m. rugpjūčio 14 d. skundžiamame nuosprendyje į apeliantui paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką nebuvo įskaitytas.Nuteistojo A. G. gynėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria A. G. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, ir pastarąjį išteisinti, nes neįrodyta, kad šis dalyvavo padarant minėtas nusikalstamas veikas. Taip pat prašo panaikinti A. G. nuosprendžiu paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą. Apeliantas skunde nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl A. G. nuteisimo pagal BK 199 straipsnio 2 dalį. Nurodo, kad įrodymai, kuriais teismas grindė išvadas dėl šio nuteistojo kaltės, dar neįrodo, kad pastarasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. A. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patvirtina, kad nors jis 2011 metų pabaigoje lankėsi Ispanijos Karalystėje, tačiau su tėvu J. G. susitikęs nebuvo. Apie tėvo sugrįžimą į Lietuvą ir automobilio įsigijimo aplinkybes jis sužinojo likus dviem savaitėms iki įvykio. Bylos medžiagoje nėra duomenų, paneigiančių tokius A. G. parodymus. Be to, nuo 2012 m. vasario 2 d. iki 2013 m. rugpjūčio 5 d. A. G. buvo suimtas, todėl apygardos teismas nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 23 d. iki 2012 m. gruodžio 27 d. jis lankėsi Ispanijos Karalystėje. Apygardos teismo išvada, kad nuteistieji iš anksto susitarę veikdami bendrai Ispanijoje nupirko automobilį ,,Honda Civic“ ir ten į šio automobilio padangas įmontavo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, taip pat neįrodyta. Juo labiau, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatinėjama kada, kaip, kur ir kas į automobilio ,,Honda Civic“ padangas įmontavo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos (nebuvo apklaustas Ispanijos pilietis J. M., nebuvo patikrinta kada J. G. į šį asmenį kreipėsi dėl automobilio įsigijimo, taip pat nepatikrinta A. G. apklausos baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurios apygardos teismas nepagarsino, metu iškelta versija, kad jo DNR pėdsakai galėjo likti, kai pareigūnas T. R. sudavė jam per veidą iš padangų išimtu paketu, su jame galimai esančia narkotine medžiaga). Apelianto įsitikinimu, byloje nesant jokių duomenų apie A. G. ir J. G. išankstinį susitarimą bendrai veikiant nupirkti automobilį, apie faktines narkotinių medžiagų atsiradimo šio automobilio padangose aplinkybes ir nustačius, kad A. G. automobilio įsigijimo dieną, t. y. 2012 m. sausio 25 d., bei iki automobilio parvežimo 2012 m. vasario 2 d. buvo Lietuvoje (tai patvirtina apžiūros protokolas), o automobilį su jame galimai esančiomis narkotinėmis medžiagomis gabeno M. K. (vairuotojas) ir J. G. (keleivis), neįrodyta, jog A. G. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 199 straipsnio 2 dalyje.Apelianto nuomone, A. G. negalėjo būti nuteistas ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis žinojo, jog automobilio ,,Honda Civic“ padangose galimai yra paslėptas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų. Pagal teismų praktiką apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, šią aplinkybę turėjo įrodyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-353/2007, Nr. 2K-72/2007). Be to, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neįvertino: 1) kad 2012 m. vasario 2 d. – 2012 m. vasario 3 d. kratos protokolas yra surašytas ant keturių lapų, duomenys apie rastas narkotines medžiagas yra trečiame lape, kuriame nėra nei A. G., nei kitų asmenų parašų; 2) aplinkybės, kad krata buvo atliekama trijose vietose, tačiau ne visi pareigūnai, pasirašę kratos protokole, dalyvavo atliekant konkrečius procesinius veiksmus (pavyzdžiui, pareigūnas R. M., surašęs kratos protokolą, nedalyvavo išmontuojant automobilio ratus, kai buvo rasti paketai su galimai narkotine medžiaga); 3) A. G. ikiteisminio tyrimo metu ir Imuniteto Valdybai baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) duotų parodymų, kad jis pasirašė ant paskutinio kratos protokolo lapo po trijų savaičių nuo šio dokumento surašymo tyrėjai D. D. atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių; 4) šiuos nuteistojo parodymus patvirtinančių liudytojo A. K. parodymų; 5) aplinkybės, kad ant paketų nėra A. G. parašo, patvirtinančio, jog jis atsisakė pasirašyti; 6) UAB „Geri Ratai“ darbuotojo E. P. parodymų, kad kratos protokolas jam pasirašyti buvo atvežtas po kratos praėjus 2-3 savaitėms ir jį jis pasirašė net neskaitęs. Apelianto teigimu, vien prieštaringi ir nenuoseklūs buvusių pareigūnų T. R., R. P., R. I., R. M., G. A., R. R., G. V. parodymai apie kratos atlikimo aplinkybes dar neleidžia daryti išvados, kad narkotinės medžiagos buvo rastos būtent nuo automobilio ,,Honda Civic“ nuimtuose ratuose. Juo labiau, kad bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo paneigta gynybos iškelta versija, jog narkotines medžiagas į automobilio ,,Honda Civic“ padangas galimai įmontavo Ispanijos pilietis J. M. Taip pat nebuvo tinkamai patikrinti A. G. parodymai, kad buvęs pareigūnas R. P. siūlė jam bendradarbiauti platinant narkotines medžiagas, o kai šis nesutiko, grasino „pakišti“ narkotines medžiagas. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė asmens, iš kurio pareigūnai R. P. ir (ar) T. R. gavo pirminę informaciją apie A. G. ir J. G. laikomas ir gabenamas narkotines medžiagas, taip pat nepaneigta versija, kad narkotines medžiagas į automobilio ,,Honda Civic“ padangas galėjo įdėjo pats R. P. ar jo bendrininkas. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teisingo sprendimo šioje byloje priėmimui sukliudė ir pirmosios instancijos teismo padaryti esminiai BPK pažeidimai. Apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, suvaržė kaltinamojo teisę žinoti, kuo šis yra kaltinamas, nes kaltinamajame akte nesant duomenų apie tai, kada, kur ir kaip A. G. iš anksto susitarė su J. G. įsigyti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, įmontuoti jas į automobilio ,,Honda Civic“ padangas ir vėliau, žinodamas apie šio automobilio padangose esančias narkotines medžiagas, jas laikė ir gabeno, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Apelianto teigimu, kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų dar ir todėl, kad jame nėra nusikalstamos veikos aprašymo, duomenų apie nusikalstamos veikos vietą, laiką, būdą ir kitas svarbias aplinkybes. Nepaisant to, gynybos prašymai, kad byla būtų perduota prokurorui, taip pat ir dėl kaltinamojo akto trūkumų, pirmosios instancijos teismo buvo nepagrįstai atmesti. Apeliantas nurodo, jog apygardos teismas, nuosprendyje remdamasis duomenimis, surinktais pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, neteisėtu būdu (tiek vykdant operatyvinius veiksmus: neteisėtą sekimą, telefoninių pokalbių pasiklausymą, tiek pradedant ikiteisminį tyrimą, tiek jo metu atliekant neteisėtą kratą, tiek klastojant kratos protokolą, į įvykio vietos apžiūros metu rasto ir paimto paketo turinį papildomai įdedant narkotinės medžiagos, klastojant liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 7 apklausos protokolus, prašymą taikyti anonimiškumą, nutarimą dėl anonimiškumo taikymo), pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas. Nuosprendyje neįvertinti prie bylos prijungto kaltinamojo akto iš kitos baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys, iš kurių matyti, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad policijos pareigūnai T. R. ir R. P. kartu su kitais pareigūnais, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, siekdami neteisėtai rinkti įrodymus, pasunkinti asmenų teisinę padėtį, suklastojo prieš A. G. ir J. G. pradėto ikiteisminio tyrimo dokumentus ir šiuos suklastotus dokumentus panaudojo baudžiamajame procese. Be to, į įvykio vietos apžiūros metu rasto ir paimto paketo turinį jie papildomai įdėjo narkotines medžiagas ir 2012 metų vasario mėnesį Šiaulių AVPK patalpose, siekdami nuslėpti nusikaltimus, parašais patvirtino 2012 m. vasario 2 d. – 2012 m. vasario 3 d. kratos protokole užfiksuotus, tikrovės neatitinkančius duomenis. Apelianto vertinimu, esant tokiems duomenims, pirmosios instancijos teismas privalėjo konstatuoti, kad ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje buvo pradėtas neteisėtai, o jo metu surinkti duomenys yra neteisėtu būdu surinkti arba suklastoti, todėl jais negalima vadovautis priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Juo labiau, kad skundžiamame nuosprendyje esančios apygardos teismo išvados dėl dokumentų vertinimo yra prieštaringos. Teismas, vienoje nuosprendžio dalyje konstatavęs, kad 2012 m. vasario 3 d. kratos protokolas buvo suklastotas, kitoje nuosprendžio dalyje juo remiasi kaip tinkamu ir tikrovę atspindinčiu dokumentu.Apelianto teigimu, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo pažeista A. G. teisė į bešališką ir nepriklausomą teismą bei BPK 58 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai, nes Šiaulių apygardos teisme L. Š. buvo apklausiamas kaip liudytojas, dalyvaujant pareigūnams T. R. ir R. P.. Taip pat neištirti prokurorės V. B. veiksmai, kad jos vadovavimo ikiteisminiam tyrimui metu dingo beveik 2 kg narkotinių medžiagų. Apelianto įsitikinimu, turėjo būti svarstomas klausimas dėl bylos perdavimo kitos apygardos teismui. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas, nuosprendžiu A. G. paskirdamas suėmimą, pažeidė Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartyje konstatuotą aplinkybę, kad suėmimas ilgesniam kaip vienerių su puse metų terminui pažeidžia A. G. teises. Dėl to skundžiamu nuosprendžiu iki jo įsiteisėjimo nuteistajam A. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – turi būti panaikinta. Nuteistojo J. G. gynėjas advokatas Arūnas Koskus apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria J. G. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį J. G. išteisinti, nes neįrodyta, kad šis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Taip pat prašo panaikinti ir J. G. nuosprendžiu paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą.Apeliantas, nesutikdamas su dėl J. G. priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, skunde iš esmės dėsto analogiškus argumentus, kokius dėstė ginčydamas dėl A. G. priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą. Papildomai nurodo, kad J. G. negalėjo būti pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, dar ir dėl to, kad byloje nėra jokių duomenų apie J. G. paliktus pėdsakus ant paketų su narkotinėmis medžiagomis, nėra užfiksuota jokių telefoninių pokalbių ar SMS žinučių, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie tai, kad J. G. bent bendrais bruožais suvokė apie tai, kad automobiliu „Honda Civic“ yra gabenamos narkotinės medžiagos. Be to, jis niekada nebuvo baustas administracine tvarka. Byloje nėra duomenų, kad J. G. vartoja narkotines medžiagas ar turi kokį nors bendrą supratimą apie narkotines medžiagas, jų rūšis, kiekius. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B., nuteistojo A. G. gynėjo advokato Arūno Koskaus ir nuteistojo J. G. gynėjo advokato Arūno Koskaus apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio ir vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu 2016 m. sausio 18 d. nutartimi minėtus apeliacinius skundus atmetė.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. liepos 5 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 18 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo bylos proceso nagrinėjimo klaidų ir trūkumų, netinkamai vertino bylos duomenis, padarė kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, sukliudžiusių išsamiai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš naujo, nuteistieji ir jų gynėjai prašė tenkinti apeliacinius skundus, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.Nuteistojo K. B., nuteistojo A. G. ir nuteistojo J. G. gynėjo advokato Arūno Koskaus apeliaciniai skundai tenkinami.Nuteistojo K. B. bei nuteistųjų A. G. ir J. G. gynėjo apeliaciniuose skunduose teigiama, kad esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai buvo padaryti ne tik pradedant ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje, bet ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o taip pat priimant skundžiamą nuosprendį. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, selektyviai vertindamas byloje surinktus įrodymus, įrodymais pripažindamas duomenis, surinktus neteisėtu bei nusikalstamu būdu, taip pat nepagrįstai atmesdamas nuteistųjų pateiktas gynybines versijas, pažeidė BPK 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, apeliantų veiksmuose nesant jiems atitinkamai inkriminuotų BK 199 straipsnio 2 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje, taip pat BK 260 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų subjektyviosios pusės, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, kaltinamasis aktas šioje byloje neatitiko BPK 219 straipsnio reikalavimų, buvo pažeistas rungimosi principas, nuteistiesiems nuosprendžiu nepagrįstai paskirtos griežčiausios kardomosios priemonės.Pirmiausia kolegija pasisako dėl apeliacinių skundų argumentų, susijusių su bylą nagrinėjusio teismo šališkumu, kaltinamojo akto neatitikimu BPK 219 straipsnio nuostatoms, rungimosi principo pažeidimu. Kolegija sprendžia, jog šie apeliacinių skundų teiginiai yra nepagrįsti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Kita vertus, nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai (kasacinės bylos baudžiamosios bylose Nr. 2K-243/2009, Nr. 2K-195/2010, Nr. 2K-550/2010). Sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas (teisėjų kolegija) stokoja nešališkumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiūris, nors ir svarbus, bet nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu. Šioje byloje pagrindo abejoti skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo nešališkumu nėra. Nuteistojo K. B. apeliaciniame skunde, reiškiant abejones pirmosios instancijos teismo nešališkumu, šie argumentai susiejami su, apelianto teigimu, kad jam nepagrįstai buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas bei BPK 7 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo pažeidimu, nes 2013 m. balandžio 25 d. liudytojas Nr. 7 papildomai apklaustas dalyvaujant tik prokurorei ir liudytojams T. R. bei R. P.. Nuteistųjų J. G. ir A. G. gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, jog ši aplinkybė patvirtina nuteistųjų teisės į nešališką teismą pažeidimą, akcentuojamas poreikis ištirti galimai neteisėtus ikiteisminiam tyrimui vadovavusios prokurorės V. B. veiksmus. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apie 2013 m. balandžio 25 d. Šiaulių apygardos teisme vykusią liudytojo Nr. 7, kuriam taikomas anonimiškumas (L. Š.), apklausą nuteistiesiems K. B., J. G., A. G. bei jų gynėjams, tinkamai pranešta nebuvo, šios apklausos metu jie nedalyvavo. Minėtos aplinkybės Lietuvos apeliaciniam teismui leido suabejoti bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nešališkumu ir tai buvo pažymėta Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d., 2013 m. rugpjūčio 5 d., 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartyse. Susidarius tokiai situacijai, nuo šios bylos nagrinėjimo nusišalino ją nagrinėjusi Šiaulių apygardos teismo teisėja. Iš naujo bylą pradėjusio nagrinėti kito Šiaulių apygardos teismo teisėjo nutartimi nušalinta valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikiusi prokurorė, ji pakeista nauju prokuroru. Įslaptintas liudytojas L. Š. buvo išslaptintas ir papildomai apklaustas 2013 m. lapkričio 8 d. vykusiame teisiamajame posėdyje, kuriame dalyvavo visi trys nuteistieji ir jų gynėjai, o 2013 m. balandžio 25 d. vykusios jo apklausos protokolo duomenimis, kaip įrodymais, priimant apkaltinamąjį nuosprendį nesivadovauta. Taigi, apeliaciniuose skunduose nurodomi procesiniai pažeidimai įstatymų nustatyta tvarka bylos nagrinėjimo metu buvo pašalinti. Nuteistojo K. B. bei nuteistųjų A. G. ir J. G. apeliaciniuose skunduose teigiama, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems neteisėtai ir nemotyvuotai buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartimis buvo patenkinti nuteistojo K. B. ir nuteistųjų A. bei J. G. gynėjo pateikti prašymai, ir visiems minėtiems nuteistiesiems skundžiamu nuosprendžiu paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas – panaikina, jiems paskirtos kitos, švelnesnės kardomosios priemonės. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir siekdamas įgyvendinti BPK 119 straipsnio tikslus, paskyrė nuteistiesiems, nubaustiems ilgalaikėmis laisvės atėmimo bausmėmis, kardomąją priemonę – suėmimą, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamoji byla yra nagrinėjama pareikšto kaltinimo ribose (BPK 255 straipsnis), dėl to, priešingai nei teigiama nuteistųjų A. ir J. G. gynėjo apeliaciniame skunde, prokurorės V. B. veiksmų tyrimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.Nuteistųjų A. ir J. G. gynėjo apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigiama, kad apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, suvaržė jo ginamųjų teisę žinoti, kuo jie yra kaltinami, nes kaltinamasis aktas šioje baudžiamojoje byloje neatitinka BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų – jame nenurodyti duomenys apie tai, kada, kur ir kaip jo ginamieji iš anksto susitarė įsigyti, įmontuoti į automobilio ,,Honda Civic“ padangas didelį kiekį narkotinių medžiagų. BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaip matyti iš byloje esančio kaltinamojo akto, tiek A. G., tiek J. G. buvo kaltinami tuo, kad iš anksto susitarę ir veikdami kartu neteisėtai laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Nė vienas iš nuteistųjų nebuvo kaltinamas narkotinių medžiagų įgijimu, dėl to šios aplinkybės kaltinamajame akte ir nebuvo nurodytos. Byloje esantis kaltinamasis aktas visiškai atitinka BPK 219 straipsnio nuostatas, todėl teisė žinoti kuo apeliantai buvo kaltinami, nebuvo pažeista. Taigi, apeliacinių skundų argumentai, dėl bylą nagrinėjusio teismo šališkumo, kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 straipsnio nuostatoms, rungimosi principo pažeidimo, nuteistiesiems nuosprendžiu neteisėtai paskirtų griežčiausių kardomųjų priemonių, yra atmetami.Kita vertus, BK 2 straipsnio 4 dalis nustato, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visumą. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, jas vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, Nr. 2K-315/2012, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-177/2009). Šio principo taikymas bylos teisminiame nagrinėjime iš esmės reiškia BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų kokybinio reikalavimo taikymą vertinamiems bylos duomenims. Šis kokybinis reikalavimas nustato aukštą patikimumo standartą bylos duomenims, kuriais grindžiamas teismo apkaltinamasis teismo nuosprendis, kartu tai nustato teismui pareigą imtis visų įstatymo numatytų procesinių priemonių pašalinti abejonėms ir prieštaravimams dėl bylos duomenų, kuriais grindžiamas toks nuosprendis. Teismo baigiamasis aktas turi būti teisėtas ir pagrįstas – jame padarytos išvados dėl bylai reikšmingų aplinkybių turi būti pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 20 straipsnio 5 dalis), atitinkančiais BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nurodytus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, atlikusi įrodymų tyrimą, apklaususi liudytojus, t. y. operatyvinio ir ikiteisminio tyrimo veiksmus šioje byloje atlikusius Šiaulių AVPK pareigūnus R. P., T. R., taip pat pareigūnus R. M., R. R., G. A., R. I., D. D., G. V., apklaususi liudytojus L. Š., G. B., ekspertę S. K. bei įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi BK 2 straipsnio 4 dalies, BPK 20 straipsnio 1, 3, 4, 5 dalių nuostatomis, neįvertino prieš pradedant šį ikiteisminį tyrimą atliktų operatyvinių veiksmų ir jų faktinio pagrindo teisėtumo, ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjimo teisėtumo, taip pat nepagrįstai dalį byloje surinktų įrodymų pripažino teisėtai gautais, leistinais bei patikimais įrodymais, be to, įrodymus vertino selektyviai ir nepagrįstai J. G. bei A. G. pripažino kaltais pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį, o K. B. – pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.Pagal nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu Lietuvos Respublikoje galiojusius norminius teisės aktus, nepradėjus ikiteisminio tyrimo, duomenys apie nusikalstamą veiką galėjo būti renkamai vadovaujantis Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos (2002 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. IX-965 redakcija) ar kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo (toliau – OVĮ) 3 straipsnyje išdėstytos pagrindinės įstatymo sąvokos, kuriose nustatyta, kad: 1. Operatyvinė veikla – operatyvinės veiklos subjektų vieša ir slapta žvalgybinio pobūdžio veikla, vykdoma šio Įstatymo nustatyta tvarka. 4. Operatyvinė informacija – operatyvinės veiklos subjektų operatyvinių veiksmų atlikimo metu, sprendžiant operatyvinės veiklos uždavinius, gauti ir teisės aktų nustatyta tvarka užfiksuoti duomenys. 5. Operatyviniai veiksmai – operatyvinės veiklos priemonių, metodų, nusikalstamos veikos imitacijos modelio ar kontroliuojamojo gabenimo naudojimas. Operatyvinių veiksmų atlikimo pagrindas yra informacija apie operatyvinės veiklos objektus. Pagal teismų formuojamą praktiką, pirmiau išdėstytos OVĮ nuostatos įtvirtina teisėtumo reikalavimą ne tik sankcionuojant atitinkamus operatyvinius veiksmus, bet ir teisėtumo reikalavimą informacijai, kuri yra pagrindas priimant sprendimą sankcionuoti baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų procesinės prievartos priemonių atlikimą, t. y. svarbu nustatyti, ar pirminė informacija buvo gauta teisėtai, ar gaunant šią informaciją nebuvo provokuojama ar skatinama nusikalstama veika, taip pat ar nebuvo panaudoti kiti neteisėti būdai turėję tiesioginės ar netiesioginės reikšmės asmenims užsiimti nusikalstama veika ir ją tęsti. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinį tyrimą, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant OVĮ nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais. Teisinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti yra arba 1) apygardų teismų pirmininkų ar šių teismų baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkų motyvuotos nutartys (OVĮ straipsniuose nurodytiems operatyviniams veiksmams atlikti), arba 2) generalinio prokuroro ar jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo arba apygardų prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų ar jų įgaliotų vyriausiųjų prokurorų pavaduotųjų sankcionuoti operatyvinės veiklos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuoti teikimai (OVĮ 12, 13 straipsniuose nurodytiems operatyviniams veiksmams atlikti). Faktinis operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindas nustatytas OVĮ 9 straipsnyje, tai – tam tikra informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie įstatyme išvardytus apysunkius nusikaltimus, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413/2011, Nr. 2K-313/2010, Nr. 2K-P-94-895/2015). Pagal BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, jei informaciją apie galimą nusikalstamą veiką tikrinantis ikiteisminio tyrimo pareigūnas nustato nusikalstamos veikos požymius, jis gali pats nuspręsti pradėti ikiteisminį tyrimą, surašydamas tarnybinį pranešimą, prokuroro nustatyta tvarka užregistruodamas jį, ir atlikti pirminius tyrimo veiksmus. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Reikalavimas laikytis įstatymų gaunant įrodymus yra ypač svarbus, nes priešingu atveju nebūtų užtikrintas bylos nagrinėjimo teisingumas. Bet kuriuo atveju, ar informacija surinkta pagal BPK, ar ji gauta kitų įstatymų nustatyta tvarka, teismas turi pareigą patikrinti gautų duomenų patikimumą, išsiaiškindamas, ar tiksliai buvo laikytasi tų įstatymų, pagal kuriuos tie duomenys buvo gauti. Duomenys, kurie gaunami suvaržant įstatymų garantuotas žmogaus teises (pavyzdžiui, asmens teisę į privataus gyvenimo ir susižinojimo slaptumo gerbimą, inicijuojant ar skatinant asmenį elgtis nusikalstamai ar kitaip esmingai pažeidžiant įstatymais nustatytą tvarką), laikomi gauti neteisėtu būdu ir pažeidžia BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Neteisėtu būdu gauta informacija negali būti pripažįstama įrodymais baudžiamajame procese.Nagrinėjamoje byloje nusikalstamų veikų ir jas padariusių asmenų išaiškinimą sudarė dvi stadijos – operatyvinės veiklos veiksmų ir ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų. Iš baudžiamosios medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas 2012 m. sausio 30 d. pagal tyrėjos D. D. tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog tą pačią dieną buvo gauta informacija apie tai, kad A. G. Šiaulių mieste labai dideliu kiekiu platina narkotines ir psichotropines medžiagas, kurias neteisėtai pargabena iš Ispanijos (t. 1, b. l. 3). Šis tarnybinis pranešimas parengtas tyrėjo R. P. 2012 m. sausio 30 d. tarnybinio pranešimo, pagrindu. Šiame pranešime nurodyta, jog 2012 m. sausio 30 d. į Šiaulių AVPK ONTB kreipėsi asmuo – anonimas, kuris pranešė, jog turi duomenų apie A. G. vykdomą nusikalstamą veiką – narkotinių bei psichotropinių medžiagų platinimą. Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad šio asmens parodymai gali būti svarbūs ikiteisminiame tyrime, siekiant atskleisti A. G. bei su juo susijusių asmenų vykdomą nusikalstamą veiką. Kadangi asmeniui – anonimui bei jo šeimos nariams gali grėsti realus pavojus gyvybei, sveikatai, laisvei, turtui, todėl yra tikslinga apklausiant bei atliekant kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus taikyti minėtam asmeniui anonimiškumą (t. 1, b. l. 32). L. Š. 2012 m. sausio 30 d. prašyme dėl įslaptinimo nurodyta, kad jis turi duomenų apie A. G. vykdomą nusikalstamą veiką, narkotinių bei psichotropinių medžiagų platinimą. Siekiant atskleisti A. G., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, gyvenančio Šiaulių mieste, bei su juo susijusių asmenų vykdomą nusikalstamą veiklą, jis sutinka atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Kadangi jam ir jo šeimos nariams gali grėsti realus pavojus gyvybei, sveikatai, laisvei, turtui, prašo jį apklausti bei atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus taikyti anonimiškumą (t. 9, b. l. 42). 2012 m. sausio 30 d. baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas tyrėjos D. D. nutarimas taikyti liudytojui L. Š. anonimiškumą, įvardijant jį kaip liudytoją Nr. 7. Šis nutarimas Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės patvirtintas tik 2012 m. sausio 31 d. (t. 9, b. l. 44-45). Nepaisant to, iš bylos duomenų matyti, kad dar 2012 m. sausio 30 d. L. Š. buvo apklaustas kaip slaptas liudytojas Nr. 7.Iš byloje esančio 2012 m. sausio 30 d. liudytojo Nr. 7, kuriam taikomas anonimiškumas apklausos protokolo matyti, jog 9.30 val. – 9.35 val. apklausiamas tyrėjos D. D. liudytojas nurodė, kad jis pažįsta asmenį, pravarde „Tolikas“, kurio vardas yra A., gyvenantį (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Jis Šiaulių mieste platina narkotines ir psichotropines medžiagas. Konkrečiai prekiauja labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų, vadinamų „žole“, „hašišu“ bei „kokainu“. „Tolikas“ yra apie 26 metų amžiaus, 176 cm ūgio, nestambaus kūno sudėjimo. „Tolikas“ naudojasi telefono numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šiuo metu „Tolikas“ kaip tik yra išvykęs į Ispaniją. Jis Ispanijoje yra nupirkęs pigų automobilį, į kurį yra pridėjęs narkotinių medžiagų „kokaino“, „hašišo“ ir „žolės“, kurios gali būti paslėptos automobilio padangose, kuro bake bei kitose vietose. Narkotinės medžiagos bus pargabentos ant priekabos pakrautame automobilyje, kurį parveš su automobiliu „R. T.“. Jį vairuos „Toliko“ pažįstamas asmuo, kurio duomenų liudytojas Nr. 7 nežino, tačiau žino, kad šis asmuo naudojasi MRT (duomenys neskelbtini). Su minėtu automobiliu „Tolikas“ į Lietuvą turėtų grįžti vasario pirmomis dienomis. Be to, gali būti, kad „Tolikas“ į Lietuvą grįš vienas ir lauks grįžtančio automobilio. Lietuvoje jis turi žmones, kuriems iš karto parduoda narkotines medžiagas (t. 1, b. l. 33). Byloje pradėjus ikiteisminį tyrimą, 2012 m. sausio 31 d. Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė, remdamasi pirmiau nurodytais tyrimo veiksmais gauta informacija, kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją, prašydama priimti nutartis dėl liudytojo Nr. 7 nurodytų A. G. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens mobiliojo ryšio telefonų abonentų pokalbių klausymosi, įrašų darymo bei kitos, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo dviem mėnesiams, taip pat dėl A. G. ir jo bendrininkų slapto sekimo. Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2012 m. sausio 31 d. nutartimis šie veiksmai buvo sankcionuoti (t. 1, b. l. 36, 37,43, 44, 46, 47). Minėtų nutarčių pagrindu gautas 2012 m. balandžio 24 d. slapto sekimo, vykdyto 2012 m. vasario 2 d., protokolas, 2012 m. balandžio 24 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokolas bei 2012 m. vasario 7 d. tarnybinis pranešimas dėl gautos informacijos apibendrinimo (t. 1, b. l. 45, 49-55, 59-61). 2012 m. vasario 1 d. liudytojas Nr. 7, kuriam taikomas anonimiškumas, buvo apklaustas papildomai. Šios apklausos metu jis nurodė žinantis, kad „Tolikas“ šiuo metu yra grįžęs iš Ispanijos, o Ispanijoje likęs jo tėvas J. Kiek liudytojui teko girdėti, dabar „Tolikas“ su tėvu Ispanijoje yra įsigiję automobilį, kurio markės liudytojas nežino. Į šį automobilį jie yra sudėję labai daug narkotinių medžiagų. Jos gali būti sudėtos liudytojo pirmosios apklausos metu nurodytose vietose. Taip pat liudytojas papildomai sužinojo, jog „Tolikas“ turi pažįstamą vairuotoją, kurio vardas M.. Pastarasis atvyko į Ispaniją, kad minėtą automobilį parvežtų į Lietuvą. Liudytojo žiniomis, jis važiavo ne su „R. T.“, o su „Mercedes Sprinter“ automobiliu su priekaba. Liudytojui „Tolikas“ yra minėjęs, kad M. yra patikimas vairuotojas ir žino ką gabena, už tai gauna papildomą atlygį iš „Toliko“. „Tolikui“ grįžus iš Ispanijos, jo reikalus ten tvarko jo tėvas J., kuris puikiai žino „Toliko“ reikalus ir padeda jam gabenti narkotines medžiagas į Lietuvą. Liudytojas žino, kad automobilį su paslėptomis narkotinėmis medžiagomis gabenant jas į Lietuvą lydės „Toliko“ tėvas J., o „Tolikas“ lauks Lietuvoje. Liudytojui „Tolikas“ yra minėjęs, kad narkotines medžiagas, kurios bus parvežtos į Lietuvą, bus perduotos asmeniui, kurio vardas gali būti E., pravarde „Efka“, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone. Liudytojo žiniomis, jis naudojasi „Chrysler Stratus“ automobiliu. Kiek yra minėjęs „Tolikas‘, E. palaiko dalykinius ryšius dėl narkotinių medžiagų prekybos su asmeniu pravarde ar pavarde B., gyvenančiu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kuris ir organizuoja bei „stogauja“ narkotikų kontrabandą bei tolimesnę realizaciją Lietuvoje (t. 1, b. l. 34). Taigi, pirmiau aptarti 2012 m. sausio 30 d. ir 2012 m. vasario 1 d. liudytojo Nr. 7, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausos protokolai pateikia informaciją, jog asmuo “A.” iš Ispanijos Karalystės, ten įsigyto automobilio padangose gabens narkotines medžiagas. Pirmiau vykusios šio liudytojo apklausos protokole nurodytos konkrečios žinios apie minimo asmens gyvenamąją vietą, jo anketiniai ir fizinę išvaizdą apibūdinantys duomenys, jo ir galimo jo bendrininko naudojamų ryšio priemonių abonentų numeriai, narkotinių medžiagų paslėpimo vietos. Vėlesnėje apklausoje minima informacija patikslinta ir papildyta papildomais duomenimis, joje įvardijami nauji galimi „A.“ daromų nusikaltimų bendrininkai – jo tėvas J., E. ir B. Remiantis šia informacija nustatyta tvarka buvo gautos sankcijos techninių priemonių panaudojimui pasiklausant įslaptinto liudytojo apklausos protokole nurodytų ryšio priemonių bei transporto priemonės sekimui. Pagal bylos duomenis, automobilis „Honda Civic“, kuriame buvo gabenamos narkotinės medžiagos į Lietuvos teritoriją, atvyko 2012 m. vasario 2 d. vakare, jis buvo sulaikytas ir atlikta jo apžiūra, o vėliau 2012 m. vasario 3 d. pirmiau aptartos įslaptinto liudytojo Nr. 7 suteiktos informacijos pagrindu atlikta krata, kurios metu automobilio „Honda Civic“ padangose surastas labai didelis narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių – kiekis. Taip pat įslaptinto liudytojo Nr. 7 parodymų pagrindu 2012 m. vasario 5 d. buvo atlikta krata K. B. namuose, kurios metu buvo surastas didelis narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių – kiekis.Nagrinėjant bylą teisme apklausiamas įslaptintas liudytojas Nr. 7 (L. Š.) laikėsi ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotų parodymų. Tačiau apklausiamas po išslaptinimo 2013 m. lapkričio 8 d. vykusio teismo posėdžio metu, taip pat apklausiamas apeliacinės instancijos teisme liudytojas L. Š. parodė, jog iš tikrųjų A. G. ir J. G. nepažįsta, bylos ikiteisminio tyrimo metu jokių parodymų kaip įslaptintas liudytojas nėra davęs. Tyrėja D. D. jo niekada neapklausinėjo, jis tik pasirašė apklausos protokoluose ir kituose dokumentuose, kuriuos jam jau surašytus pateikė pareigūnas R. P.. Taip pat jis nurodė, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus teisėjui apie A. G. ir J. G., nes taip liepė sakyti pareigūnas R. P.. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme liudytojas L. Š. parodė, kad visas jo, kaip įslaptinto liudytojo, apklausų metu nurodytas aplinkybes jam papasakojo R. P.. Liudytojas L. Š. asmeniškai A. G. nepažinojo, pastarojo vardas, pavardė, gimimo metai, ūgis, telefono numeris, bei kitos, įslaptinto liudytojo Nr. 7 apklausose nurodytos aplinkybės L. Š. nebuvo žinomos. Pareigūnams jis buvo suteikęs informaciją tik apie K. B., tačiau jokios oficialios jo kaip liudytojo apklausos dėl to nebuvo.Apklausiama pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme liudytoja D. D., taip pat pripažino, kad pati įslaptinto liudytojo Nr. 7 neapklausinėjo, o šio liudytojo apklausos protokolus surašė ir ikiteisminį tyrimą pradėjo remdamasi ne paties liudytojo, o operatyvinių darbuotojų R. P. ir T. R. pateikta informacija. Apklausiami tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme liudytojai P. P. ir T. R., taip pat parodė, kad informacija apie narkotinių medžiagų gabenimą nagrinėjamoje byloje buvo gauta ne iš L. Š., o iš kito asmens, kuriam už informacijos suteikimą buvo atsilyginta perduodant dalį kratos metu automobilyje „Honda Civic“ paimtų narkotinių medžiagų ir, kurį jie abu apklausiami teisme atsisakė įvardinti. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą sprendžia, kad šioje byloje nurodyto faktinio ir teisinio pagrindo operatyvinių veiksmų atlikimui, ikiteisminio tyrimo pradėjimui, techninių priemonių panaudojimui bei vykdytam A. G. ir transporto priemonės sekimui, nebuvo. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas neteisėtai, operatyviniams pareigūnams įforminus tikrovės neatitinkančius duomenis ir dokumentus apie savanorišką liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 7, liudijimą, kad jam žinomos A. G. bei K. B. daromos nusikalstamos veikos. Tačiau tokia ikiteisminio tyrimo pradėjimo praktika yra ydinga, neteisėta, suponuojanti išvadą apie baudžiamosios bylos medžiagos duomenų klastojimą ir sudaranti prielaidas neteisėtiems ir nepagrįstiems žmogaus teisių suvaržymams. Nagrinėjamu atveju neteisėtai pradėjus ikiteisminį tyrimą pirmiau nurodytų melagingų duomenų apie liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 7, pateiktą informaciją, pagrindu, pažeidžiant BPK 154, 160 reikalavimus buvo kreiptasi į Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją, prašant sankcionuoti elektroniniais ryšiais perduodamos informacijos fiksavimo bei slapto sekimo veiksmus. Būtent šių, tikrovės neatitinkančių liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 7, apklausų protokolų pagrindu buvo priimtos Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos A. K. 2012 m. sausio 31 d. nutartys, leidžiančios panaudoti pirmiau nurodytas slaptas informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemones. Minėtos priemonės, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, savaime nelaikytinos konstituciškai nepagrįstu žmogaus teisės į privatumą ribojimu, taip pat neatitinkančiomis Europos Žmogaus Teisių Konvencijos reikalavimų, jeigu: 1) jos yra nustatytos įstatymu; 2) jos būtinos demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti Konstitucijos ginamas ir saugomas vertybes, 3) jomis nėra paneigiama žmogaus teisės į privatumą prigimtis ir esmė; 4) jos yra proporcingos siekiamam tikslui. Tam, kad asmuo nepatirtų savavališko ir nepagrįsto teisės į privatumą suvaržymo, slaptos informacijos apie rengiamą, daromą, padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, gali būti skiriamos tik įstatyme nustatytais pagrindais, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, tik motyvuotu teismo sprendimu paisant proporcingumo reikalavimų. BPK 154 straipsnio ir BPK 160 straipsnio nuostatomis, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje ar prokuroro nutarime klausytis asmenų pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuoti bei kaupti, taip pat sankcionuojant asmens ar transporto priemonės arba objekto sekimą turi būti nurodyti turimi duomenys apie asmenį, prieš kurį veiksmai turi būti atlikti; duomenys, kuriais pagrindžiama būtinybė atlikti slaptus veiksmus; konkretūs veiksmai, kuriuos leidžiama atlikti bei šių veiksmų atlikimo trukmė. Akivaizdu, kad pateikus ikiteisminio tyrimo teisėjai neteisėtus, suklastotus duomenis apie įslaptinto liudytojo teisėsaugos institucijos suteiktą informaciją, teisėja buvo suklaidinta dėl faktinio pagrindo slaptam informacijos rinkimui buvimo. Dėl to, buvo priimtos neteisėtos Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2012 m. sausio 31 d. nutartys, kurių pagrindu sankcionuoti ir vėliau atlikti slapto sekimo, techninių priemonių panaudojimo veiksmai. Būtent šių neteisėtų BPK nustatytų veiksmų atlikimo metu surinkta informacija sąlygojo vėliau sekusius nuteistųjų sulaikymo, automobilio apžiūros ir kratos veiksmus, todėl jų metu gauti duomenys byloje negali būti laikomi teisėtais įrodymais BPK 20 straipsnio prasme. Minėti duomenys neatitinka šio BPK straipsnio reikalavimų įrodymais pripažinti tik įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais gautus duomenis. Šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad priešingu atveju būtų pažeidžiami bendrųjų teisės principų reikalavimai, nes iš akivaizdžios neteisės teisė neatsiranda (ex injuria jus non oritur). Juo labiau, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje inicijavę ir atlikę Šiaulių AVPK pareigūnai patys galimai veikė nusikalstamai ne tik teikdami melagingą operatyvinę informaciją bei tikrovės neatitinkančius liudytojo Nr. 7 apklausų protokolus, bet ir galimai vykdydami kitas su šia byla susijusias nusikalstamas veikas. Byloje pridėtas kaltinamasis aktas, iš kurio matyti, kad dėl liudytojų R. P. ir T. R. veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame jie kaltinami tuo, kad nuo 2012 m. vasario 2 d. 23.22 val. iki 2012 m. vasario 3 d. 02.49 val. UAB „Geri ratai“, esančioje (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, būdami valstybės tarnautojais – Šiaulių apskrities VPK ONTB pareigūnais, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, siekdami turtinės naudos, veikdami priešingais tarnybai interesais, piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi ir viršydami įgaliojimus, atlikdami ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) procesinius veiksmus, kratos metu automobilio „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padangose suradę labai didelį narkotinių medžiagų kiekį – ne mažiau kaip 4 800,30 g kanapių (ir jų dalių), 688,48 g kanapių dervos, pasisavino ir neteisėtai įgijo didelį narkotinės medžiagos kiekį – ne mažiau kaip 2 kg kanapių (ir jų dalių). Taip pat jie kaltinami tuo, kad 2012 m. vasario 5 d., nuo 20.45 val. iki 22 val., K. B. name, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, T. R. ir R. P., būdami Šiaulių AVPK ONTB pareigūnais, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, siekdami turtinės naudos, veikdami priešingais tarnybai interesais, piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi ir viršydami įgaliojimus, ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagoje atlikdami kratą K. B. name nurodytu adresu, surado didelį kiekį narkotinių medžiagų – ne mažiau kaip 2 174,87 g kanapių (ir jų dalių), kurias nuvežė į Šiaulių apskrities VPK patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, ir kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Šiaulių apskrities VPK patalpose, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, neteisėtai įgijo ir pasisavino jiems patikėtą dalį minėtų narkotinių medžiagų – ne mažiau kaip 500 g kanapių (ir jų dalių), kurias tą pačią dieną Šiauliuose neteisėtai laikė, gabeno, o vėliau, 2012 m. vasario 5 d., aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, R. P. už 5 000,00 Lt neteisėtai pardavė L. Š., o L. Š. 2012 metais įgytas narkotines medžiagas – kanapes (ir jų dalis) – laikė, gabeno ir pardavė ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims. Tuo pačiu laikotarpiu Šiauliuose R. P. ir T. R. 5 000,00 Lt pasidalino lygiomis dalimis. Be to, iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad pradedant ir atliekant ikiteisminį tyrimą šioje byloje pareigūnai liudytojai R. P. ir T. R. darė didelę neteisėtą įtaką ne tik operatyvinių veiksmų atlikimo metu, bet ir visai ikiteisminio tyrimo eigai ir jo metu rinktai medžiagai.Taigi, pareigūnų liudytojų R. P. ir T. R. veikos, kurių padarymu jie kaltinami kitoje byloje, liečia ir šios baudžiamosios bylos reikšmingas aplinkybes. Dėl to šiame kontekste visai kitą reikšmę įgauna nuteistųjų A. G. bei J. G. gynėjo apeliaciniuose skunduose minimi ikiteisminio bylos proceso pažeidimai atliekant automobilio „Honda Civic“ apžiūrą bei kratą. Iš baudžiamosios medžiagos matyti, kad šie veiksmai vyko nakties metu nuo 2012 m. vasario 2 d. 22.30 val. iki 2012 m. vasario 3 d. 02.49 val. (t. 1, b. l. 82-94). Kratos protokolą surašė vyr. tyrėjas R. M.. Nors pastarasis apklausiamas apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad dalyvavo iki kratos veiksmo atlikimo pabaigos, kol buvo surasti paketai su narkotinėmis medžiagomis, tačiau pripažino, kad tam tikrų kratos procedūrų nesekė ir neužfiksavo, kratos protokolas buvo pasirašytas ne iš karto po jos atlikimo, o vėliau. Apklausiami apeliacinės instancijos teisme liudytojai R. P. ir T. R. nurodė, jog R. M. galėjo dalyvauti iki šio procesinio veiksmo pabaigos, o protokolą pastarasis surašė bei jį atspausdino savo kabinete, dokumentas buvo pasirašytas vėliau, t. y. po kratos atlikimo sekusią dieną. Gynėjo apeliaciniuose skunduose pagrįstai nurodoma, kad informacija apie kratos metu surastus paketus yra nurodyta trečiame kratos protokolo lape, tačiau šis lapas kratoje dalyvavusių asmenų nepasirašytas, apsiribota tik parašų surinkimu paskutiniame kratos protokolo lape. Iš 2012 m. vasario 2 d. – 2012 m. vasario 3 d. kratos protokolo matyti, kad jame užfiksuoti duomenys apie automobilio „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kratą ir jos rezultatus. Protokole nurodyta, kad kratos metu nuo automobilio „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuimti ratai, t. y. ratlankiai su padangomis. Visi ratai pažymėti geltonos spalvos kreida, t. y. priekinis kairysis ratas (pažymėtas raidėmis PK), galinis kairysis ratas (pažymėtas raidėmis GK), priekinis dešinysis ratas (pažymėtas raidėmis PD) ir galinis dešinysis ratas (pažymėtas raidėmis GD). Iš automobilio bagažinės paimtas atsarginis ratas, kuris taip pat pažymėtas. Visi ratai, dalyvaujant M. K. ir A. G. nuvežti į įmonę „Geri ratai“, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Šioje įmonėje, stebint išvardintiems asmenims, nuo automobilio ratlankių numontuotos padangos. Numontavus priekinę kairiąją padangą nuo ratlankio, padangos ertmėje rastas polietilenu ir raudona juostele apsuktas paketas. Vėliau numontuota galinė kairioji padanga, padangos ertmėje rasti šeši įvairaus dydžio polietilenu bei juostele apsukti paketai. Toliau nuo ratlankio numontuota priekinė dešinioji padanga, jos ertmėje rasti penki įvairaus dydžio polietileniniai paketai. Toliau nuo ratlankio numontuota galinė dešinės pusės padanga, jos ertmėje rasti penki polietilenu apvynioti paketai. Padangose rasti paketai įpakuoti į specialius policijos paketus Nr. 0032929, Nr. 0032920, Nr. 0032930, Nr. 0032922. Protokolas pasirašytas T. R., R. P., G. V., G. A., R. I., R. R., E. P., M. K., A. G., V. Z. ir R. M. (t. 1, b. l. 82,83). Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ne visi šį protokolą pasirašę asmenys dalyvavo atliekant visus protokole nurodytus veiksmus, t. y. dalis pareigūnų ir liudytojų dalyvavo tik ardant automobilį. Kita dalis pareigūnų dalyvavo išmontuojant nuimtus ratus. Iš liudytojo R. M. parodymų matyti, kad kratos metu padangose surastų paketų jis pats asmeniškai neskaičiavo. Tikslus jų kiekis nenufotografuotas. Kratos protokole pažeidžiant BPK 149 straipsnio 7 dalies reikalavimus nebuvo aprašyta, kaip atrodo surasti paketai, nenurodytas jų svoris, dydis bei kitos fizinės savybės, kurios turi būti pažymimos procesinio veiksmo protokole. Kratos protokole nurodyta, kad surasti daiktai supakuoti į specialius paketus ir užantspauduoti, tačiau R. P., T. R. ir kitų pareigūnų atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas bei jų pačių parodymų turinys patvirtina, jog dalis surastų narkotinių medžiagų buvo pasisavinta. Dėl to pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad 2012 metų vasario mėnesį, Šiaulių apskrities VPK patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, R. P. ir T. R., siekdami nuslėpti nusikaltimus, suklastojo tikrą dokumentą – ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagoje parašais patvirtino 2012 m. vasario 3 d. kratos protokole užfiksuotus tikrovės neatitinkančius duomenis, kad automobilio „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padangose buvo rasta 17 paketų. Tačiau iš liudytojų R. P. ir T. R. parodymų matyti, kad realiai buvo išimtas didesnis kiekis paketų. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, jog 2012 m. vasario 2 d. – 2012 m. vasario 3 d. kratos protokole užfiksuoti duomenys apie rastų narkotinių medžiagų kiekį šioje byloje yra teisingi. Priešingai, remiantis šiuo dokumentu, galima daryti tik prielaidą, kad automobilio „Honda Civic“ padangose buvo rastas būtent specialisto išvadoje Nr. 140-(789)-IS1-989, o ne mažesnis ar didesnis narkotinių medžiagų kiekis. Esant nurodytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija sprendžia, kad automobilio „Honda Civic“ kratos metu paimtų daiktų, t. y. didelio kiekio narkotinių medžiagų, procesinis įforminimas šioje byloje neatitinka įstatyme įtvirtintų reikalavimų įrodymų teisėtumui ir leistinumui, remiantis juo nėra galimybės nustatyti tikslaus surastų narkotinių medžiagų kiekio. Pažymėtina, kad toks BPK 149 straipsnio reikalavimų neatitinkantis procesinis dokumentas negali būti pripažintas teisėtu ir patikimu įrodymu, leidžiančiu daryti patikimą išvadą apie nuteistųjų A. G. bei J. G. kaltę padarius jiems inkriminuotas labai sunkias nusikalstamas veikas.Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2012 m. vasario 10 d. specialistui atliekant medžiagų cheminį tyrimą nebuvo fotografuojami objektai, kurie paimti 2012 m. vasario 2 d. kratos metu, todėl nėra galimybės sutikrinti, ar tyrimui buvo pateikti tos pačios išvaizdos ir įpakavimo objektai, kurie nufotografuoti kratos metu. Po šio tyrimo 2012 m. kovo 30 d. buvo atliekamas daktiloskopinis tyrimas, kurio metu nufotografuoti gauti objektai, tačiau tyrimo metu paketai buvo išardyti, todėl neatitinka išvaizdos, kuri užfiksuota 2012 m. vasario 3 d. kratos metu surastų objektų nuotraukose. Nepaisant to, nuosprendį priėmęs teismas vadovavosi neteisėtai pradėto ikiteisminio tyrimo duomenimis, neskirdamas pakankamai dėmesio tam, kad pareigūnai liudytojai R. P. ir T. R. darė didelę neteisėtą įtaką ne tik operatyvinių veiksmų atlikimo metu, bet ir visai ikiteisminio tyrimo eigai ir jo metu rinktai medžiagai. Dėl to šios bylos kontekste A. G. gynėjo apeliaciniame skunde keliama versija dėl nusikaltimo inscenizavimo ar sufabrikavimo nėra besąlygiškai nereali. Juo labiau, kad be aplinkybės, jog automobilis „Honda Civic“ buvo nupirktas likus kelioms savaitėms iki A. G. sulaikymo ir pastarojo lankymosi Ispanijoje metu, bylos duomenys nepatvirtina A. ir J. G. išankstinio susitarimo bendrai veikiant nupirkti Ispanijoje automobilį tam, kad jame būtų galima gabenti didelį kiekį narkotinių medžiagų. Jokių patikimų duomenų apie tai, kas į automobilio „Honda Civic“ padangas sudėjo jose surastas narkotines medžiagas, byloje nėra. Išvadą apie A. G. dalyvavimą narkotinių medžiagų pakavime pirmosios instancijos teismas grindė 2012 m. rugpjūčio 16 d. specialisto išvada Nr. 140-(790)-ISI-4884, kurioje nurodyta, kad ant tirti pateikto, laboratorijoje pažymėto Nr. 18 (mėg. Nr. 60), paimto 2012 m. vasario 2 d. automobilio „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kratos metu, rastų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su A. G., genotipu. Tikimybė, jog egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. G. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000002 %. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme A. G. nurodė, kad šie biologiniai pėdsakai ant minėto paketo galėjo atsirasti pareigūnui T. R. jam sudavus per veidą vienu iš surastų paketų. Šios A. G. iškeltos gynybinės versijos byloje surinktų įrodymų visuma nepaneigia. Nors liudytojas T. R. neigė atlikęs šiuos veiksmus, o kiti kratos metu dalyvavę asmenys nurodė nepastebėję tokių T. R. veiksmų, tačiau tie patys kratos dalyviai nepastebėjo ir kaip buvo pasisavintas galimai didelis kiekis kratos metu surastų narkotinių medžiagų. Paminėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teisme apklausta specialistė Janina Dobiliauskaitė parodė, jog A. G. DNR pėdsakas buvo gautas padarius nuoplovą nuo paketo Nr. 18 perpjautų kraštų. Išvadoje yra aprašyta, kad paketas Nr. 18 – tai 14x21 cm dydžio maišelis, apsuktas lipnia juosta, jos nuomone, paketo šonas buvo prapjautas išimant narkotines medžiagas, nuo tų perpjautų kraštų ir buvo padaryta nuoplova. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad visi paketai buvo surasti standžiai supakuoti, jie nebuvo perpjauti. Tai leidžia daryti išvadą, kad paketai buvo perpjauti po jų suradimo ir išėmimo iš slėptuvės arba atliekant specialisto tyrimą. Taigi, narkotinių medžiagų pakavimo metu, jas pakavęs asmuo negalėjo palikti savo DNR pėdsakų ant pjūvių, kurių narkotinių medžiagų pakavimo metu dar nebuvo, kraštų. To padaryti narkotinių medžiagų išėmimo metu negalėjo ir pats A. G., nes automobilio „Honda Civic“ metu buvo laikomas izoliuotas.Kita vertus, net ir pripažinus, jog įrodymai šioje byloje buvo renkami nepažeidžiant OVĮ bei BPK reikalavimų, jais nuteistojo J. G. gynėjo apeliacinio skundo argumentai negalėtų būti paneigiami. Šiame apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad J. G. negalėjo būti pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, nes byloje nėra jokių duomenų apie J. G. paliktus pėdsakus ant paketų su narkotinėmis medžiagomis, nėra užfiksuota jokių telefoninių pokalbių ar SMS žinučių ar kitų įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie tai, kad J. G. bent bendrais bruožais suvokė, kad automobiliu „Honda Civic“ yra gabenamos narkotinės medžiagos. Juo labiau, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta J. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų subjektyvioji pusė atskleista itin lakoniškai ir paremta prielaidomis, o ne byloje surinktų įrodymų visumos analize.Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos duomenis. Nagrinėjamoje byloje negali būti nustatyta teisėta surinktų įrodymų visuma, kai jos medžiagoje užfiksuoti duomenys apie galimai padarytus nusikaltimus renkant įrodymus atliekamo ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išvadas apie nuteistųjų kaltę padarius jiems inkriminuotas veikas grindė duomenimis, gautais pažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimus, nepagrįstai dalį jų pripažino teisėtai gautais ir leistinais įrodymais ir dėl to padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą dėl J. G. bei A. G. kaltės pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėjant K. B. baudžiamąją bylą pagal jam pareikštus kaltinimus, padarius BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikaltimą, nebuvo išnaudotos visos priemonės patikrinti bylos duomenų nuoseklumą, loginį ryšį, atitikimą įstatymo reikalavimams. Nuteistojo pateikta gynybinė versija dėl narkotinių medžiagų gavimo iš L. Š. ir policijos pareigūnų T. R. bei R. P. neteisėtos įtakos bylos procesui nuosprendyje nepaneigta.Kaip jau buvo minėta, ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas neteisėtai, pateikus tikrovės neatitinkančius dokumentus apie tariamai įslaptinto liudytojo duotus parodymus, jog K. B. yra susijęs su A. G. daromomis nusikalstamomis veikomis. Jokių duomenų apie K. B. galimai daromas nusikalstamas veikas jo atžvilgiu pradedant ikiteisminį tyrimą realiai nebuvo. Liudytojas L. Š., apklausiamas teisme parodė, kad informaciją apie galimai K. B. daromą nusikaltimą, t. y. narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymą, jis liudytojui R. P. suteikė tik 2012 m. vasario 5 d., tačiau ši jo pateikta informacija bylos medžiagoje neužfiksuota, nors tuo metu jau vyko ikiteisminis tyrimas. Iš bylos duomenų matyti, kad tiriant galimai padarytas nusikalstamas veikas 2012 m. vasario 5 d. buvo priimtas nutarimas atlikti nesankcionuotą kratą I. B. priklausančiame name bei pagalbinėse patalpose (t. 4, b. l. 135). Šiame nutarime nurodyta, jog faktiniai duomenys leidžia manyti, kad šiose patalpose yra narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Tačiau nutarime šie faktiniai duomenys nedetalizuoti. 2012 m. vasario 5 d. kratos, atliktos Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), protokolo įrašai leidžia konstatuoti tuos pačius pažeidimus, kurie nustatyti 2012 m. vasario 3 d. atliekant kratą J. G. priklausančiame automobilyje „Honda Civic‘. Nutarimą daryti kratą I. B. priklausančiame name surašė pareigūnas T. R., jis taip pat dalyvavo 2012 m. vasario 5 d. atliekant kratą, kurios protokolą surašė R. P., o pasirašė R. I., G. A.. Visi šie asmenys yra traukiami baudžiamojon atsakomybėn jau minėtoje baudžiamojoje byloje už nusikalstamo susivienijimo sudėtyje padarytus nusikaltimus, tarp jų ir už 2 000,00 Lt vagystę, kratos, atliktos K. B. gyvenamojoje vietoje Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), metu. 2012 m. vasario 5 d. kratos protokole nurodyta, kad namo antrame aukšte surasta ir paimta kartoninė dėžė, kurioje du gelsvos spalvos plastikiniai paketai su juose esančia augalinės kilmės medžiaga, tačiau šie paketai kratos protokole neaprašyti – nenurodytas jų dydis, svoris, neaprašyta, kokios spalvos, kvapo ir jų fizinės savybės, kokio birumo ar konsistencijos buvo rasta medžiaga. Surasti ir paimti objektai nebuvo nufotografuoti nei jų suradimo vietoje, nei atskirai, taip pažeidžiant BPK 149 straipsnio 7 dalies reikalavimus. Be to, iš liudytojų R. P. ir T. R. parodymų matyti, kad surasti paketai nebuvo tinkamai užantspauduoti, pareigūnai galimai pasisavino dalį šiuose paketuose buvusių medžiagų. Pažymėtina ir tai, kad dėžė, kurioje kratos metu buvo surasti įtartini paketai, nebuvo perduota ištirti, nuo jos nenuimti nei daktiloskopiniai nei DNR pėdsakai (t. 4, b. l. 136-137). Prašymas patvirtinti nesankcionuotos kratos teisėtumą teismui pateiktas 2012 m. vasario 7 d. (t. 4, b. l. 133). Tačiau iš bylos medžiagos nėra aišku, kokiu pagrindu pareigūnai atliko nesankcionuotą kratą būtent 2012 m. vasario 5 d., t. y. tik po to, kai iš automobilio „Honda Civic“ buvo išimtos narkotinės medžiagos, o ne iš karto po įslaptinto liudytojo Nr. 7 parodymų apie galimas K. B. sąsajas su A. G. vykdomomis nusikalstamomis veikomis, susijusiomis su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, gavimo. Pažymėtina, kad K. B. gyvenamojoje vietoje surastos medžiagos tirti išsiųstos kartu su automobilyje „Honda Civic“ surastomis medžiagomis, kurios buvo išimtos 2012 m. vasario 3 d. 2012 m. vasario 10 d. atliekant minėtos kratos metu rastų medžiagų cheminį tyrimą, iš ikiteisminio tyrimo institucijos atsiųsti tyrimo objektai aprašyti kaip sveriantys 1,8 kg, supakuoti į geltonus polietileninius paketus, tačiau gavus šias medžiagas iš ikiteisminio tyrimo institucijos ir šio tyrimo metu taip pat nebuvo padarytos paketų su narkotinėmis medžiagomis nuotraukos. Atsižvelgiant į tai, kad dalis kratos metu surastos medžiagos galimai buvo paimta (dėl šio fakto taip pat vyksta baudžiamosios bylos procesas T. R. ir R. P. atžvilgiu), kolegija sprendžia, jog nėra pakankamai patikimų garantijų išvadai dėl šio įrodymų šaltinio (kratos procesinio veiksmo K. B. gyvenamojoje vietoje) patikimumo bei išvadai, jog tyrimui buvo pateikta ta pati medžiaga ir jos kiekis, kuri buvo surasta kratos metu K. B. gyvenamajame name. Kita vertus, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra pakankamai duomenų, paneigiančių K. B. nuo pat jo sulaikymo šioje byloje momento iškeltą gynybinę versiją dėl galimo nusikalstamos veikos inscenizavimo pasinaudojant liudytojo L. Š. pagalba. Nuteistasis K. B. ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jo namuose rastos narkotinės medžiagos yra ne jo. Pas jį dar prieš kratą automobiliu atvyko liudytojas L. Š. ir pasakė, kad turi nupirkęs žmonai staigmeną ir, idant ji nepamatytų, nori, kad K. B. ją pasaugotų. L. Š. žadėjo atvažiuoti po poros valandų ir šią dėžę pasiimti atgal. K. B. liepė dėžę padėti garaže, L. Š. taip ir padarė. K. B. savo automobilį įvarė į garažą, uždarė duris, o vėliau prisiminęs paliktą dėžę nunešė į namo vidų ir padėjo negyvenamoje patalpoje. Ši dėžė buvo surasta 2012 m. vasario 5 d. kratos metu. Šie nuteistojo parodymai iš dalies patvirtinami liudytojų A. B. bei V. J. parodymais. Liudytoja A. B. teisme parodė, kad 2012 m. vasario 5 d., apie 21 val., atvyko pareigūnai. Pareigūnai pasakė, kad įvyko eismo įvykis, reikia apžiūrėti jų automobilį. Pareigūnai apžiūrėjo automobilį, tada užlipo į namo antrą aukštą, padavė lapą, ji suprato, kad bus atliekama krata. Tame lape buvo nurodyta, kad bus ieškoma narkotinių medžiagų ar neleistinų daiktų. Ji matė, kaip iš negyvenamosios patalpos atnešė dėžę. Dėžė buvo truputį pravira, iš dėžės pareigūnai nieko neištraukė, ji matė dėžėje kažkokį celofaninį maišą. Tiksliai nepamena, ar pareigūnai įvardijo konkrečiai, bet pasakė, kad dėžėje yra narkotikai. Tą dėžę ji matė pirmą kartą. Visur durys buvo praviros, ji buvo su sūnumi ir pareigūnu R. P., jis viską užrašinėjo, girdėjo, kaip pareigūnas sušuko, kad rado, o ką rado, neįvardijo. Iš kur ta dėžė atsirado jų namuose, nežino, bet tą dieną pro langą ji matė, kad buvo atvažiavęs kažkoks žmogus. Apie tą vyriškį ikiteisminio tyrimo metu nieko nesakė, nes tik po kiek laiko jį prisiminė, be to, jo nepažįsta. Tuo metu, kai tas nepažįstamas žmogus buvo atvažiavęs, jos vyras buvo lauke, tvarkė automobilį. Ji matė tą vyriškį, išlipantį iš automobilio, o ar jis turėjo ką nors, ar ką nors nešė, nematė. Papildomos apklausos metu liudytoja A. B. parodė, kad ankstesniame posėdyje nepasakė visko, ką norėjo. Papildomai nori pasakyti, kad tą dieną, kai jos vyras buvo sulaikytas, po pietų prie jų namo privažiavo pilkas lengvasis automobilis, ir ji, priėjusi prie lango, matė išlipantį iš automobilio jai nepažįstamą vyrą, kuris kalbėjosi su jos vyru. Tuo metu su ja buvo draugė V. J.. Pirmosios instancijos teismas apklausė liudytoją V. J.. Ji parodė, kad tą dieną, kai suėmė K. B., ji su vaiku svečiavosi pas bendradarbę A. B.. Ji ruošėsi važiuoti namo, išsikvietė taksi. Išgirdusi, kad privažiavo automobilis, priėjo prie lango pasižiūrėti, gal taksi atvažiavo. Pamatė sidabrinės spalvos lengvąjį keturių durų automobilį, modelio nežino. Iš automobilio išlipo vyriškis, greitai nuėjo į garažą, nešinas dėžutę, kurią išsiėmė iš automobilio vairuotojo pusės, pro antras dureles, po to grįžo į automobilį be dėžutės, sėdo ir greitai išvažiavo. Vyriškis su K. B. galėjo užtrukti keletą minučių. Po kelių minučių atvažiavo taksi automobilis ir ji su vaiku išvažiavo namo. Ji atkreipė dėmesį, kad jai buvo matytas to atvažiavusio pas K. B. vyriškio veidas – vyriškis yra jų grožio salono „Salon+“, esančio Akropolyje, Šiauliuose, Aido g., klientas, ateina kirptis. Ji pati nėra kirpėja, bet mato, kas ateina į saloną. Tą asmenį salone matė keletą kartų, nei vardo, nei pavardės nežino, asmeniškai nepažįsta, jį vadina pravarde „Rudžiu“. Dėžutė, kurią „Rudis“ nunešė į garažą, buvo ruda, kartoninė, kaip būna parduotuvėse nuo priemonių. Vyriškis dėžutę paėmė lengvai, žiūrint iš viršaus dėžutė neatrodė didelė, nešė ją viena ranka. Vyriškį ji atpažino, kai šis pasuko galvą ir ji pamatė jo veidą. Papildomos apklausos metu liudytoja V. J. parodė, kad jai parodytose nuotraukose yra asmuo pravarde „Rudis“, o būtent L. Š.. Tai jis 2012 m. vasario 5 d. jai būnant pas kolegę A. B. namuose ir laukiant taksi automobilio, atvežė į Biručių namus minėtą dėžutę. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo kaip nepatikimų atmesti šių liudytojų parodymų, remdamasis L. Š. parodymais, kad jokios dėžutės su narkotinėmis medžiagomis 2012 m. vasario 5 d. jis į K. B. namus nevežė. Pažymėtina, kad viso proceso metu šio liudytojo parodymai nuolatos kito. Apklausiamas kaip įslaptintas liudytojas Nr. 7, jis patvirtino savo melagingus parodymus, užfiksuotus ikiteisminio tyrimo metu jo apklausų protokoluose. Vėliau, apklausiamas 2013 m. gegužės 20 d. liudytojas parodė, kad 2012 m. vasario 5 d. pas jį atvažiavęs K. B. pasiūlė iš jo pirkti 3-4 kg narkotinių medžiagų. Vakare jis turėjo vykti pasiimti šių narkotinių medžiagų, tačiau atvykęs prie K. B. namų pamatė kriminalistų automobilį, todėl pasišalino. Jis nežinojo, kad policijos pareigūnai žino apie jo ketinimą 2012 m. vasario 5 d. vakare įsigyti narkotinių medžiagų iš K. B.. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme 2013 m. rugpjūčio 8 d. L. Š. parodė, kad 2012 m. vasario 5 d., apie 10.00 – 11.00 val., pas jį atbėgo K. B.. Jis buvo sutrikęs, pasimetęs, pasakė, kad jo žmonės „užlūžo“, yra sulaikyti pareigūnų ir paklausė, ar L. Š. negalėtų pasaugoti jo turimų 4-5 kg kanapių. Jis sutiko, su K. B. susitarė, kad po pietų jis atvažiuos pas K. B. ir paims narkotines medžiagas. Apie šį pokalbį jis telefonu pranešė policijos pareigūnui R. P., pasakė, kad pas K. B. turėtų būti 3-5 kg narkotinių medžiagų. R. P. jį įspėjo, kad pas K. B. darys kratą, todėl jis pas pastarąjį nebėjo. Pareigūnai atliko pas K. B. kratą ir rado narkotines medžiagas. Jis (liudytojas) dieną, kai pas K. B. buvo atliekama krata, jo namo kieme nebuvo, tą dieną jam jokios dėžutės neatnešė. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme liudytojas L. Š. iš esmės davė analogiškus parodymus, tačiau nurodė mažesnį narkotinių medžiagų kiekį, kurį K. B. prašė palaikyti, t. y. 2-3 kg. Taigi, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad liudytojo L. Š. parodymai proceso metu nebuvo nuoseklūs. Iš pradžių jis teigė, kad K. B. jam pasiūlė įsigyti narkotinių medžiagų, po to, kad jis šias narkotines medžiagas tik prašė palaikyti. Kita vertus, apklausiamas apeliacinės instancijos teisme liudytojas L. Š. patvirtino, kad tą pačią ar kitą dieną, kai iš J. G. automobilio buvo išimtos narkotinės medžiagos, jų dalį jam perdavė liudytojas R. P.. Liudytojai T. R. ir R. P. apklausiami pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme taip pat nurodė, kad dalį automobilio „Honda Civic“ kratos metu pasisavintų medžiagų jie kaip atlygį davė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, o dalį jų pardavė liudytojui L. Š.. Dalį K. B. gyvenamojoje vietoje surastų ir pasisavintų narkotinių medžiagų jie taip pat pardavė L. Š.. Taigi, baudžiamosios bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, jog liudytojas L. Š. 2012 m. vasario 5 d. galimai disponavo dalimi iš automobilio „Honda Civic“ paimtų narkotinių medžiagų, ir turėjo galimybę, paskatintas ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlikusių pareigūnų, jas perduoti K. B.. Juo labiau, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog ikiteisminio tyrimo pradžioje jokių papildomų slaptų baudžiamojo proceso veiksmų prieš asmenį, pavarde Birutis, ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlikę pareigūnai nesiėmė, nors dar 2012 m. vasario 1 d. liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 7 apklausoje užfiksuota informacija apie galimas jo sąsajas su „A.“ daromomis nusikalstamomis veikomis, nurodyta jo gyvenamoji vieta. Pažymėtina ir tai, kad L. Š. teigimu, jis pareigūnams apie galimai K. B. laikomas narkotines medžiagas savo iniciatyva pranešė 2012 m. vasario 5 d. ryte paskambinęs R. P.. Taigi, pareigūnai turėjo pakankamai laiko kreiptis į teismą su prašymu leisti atlikti kratą pas K. B., tačiau to nepadarė. Priešingai tik 2012 m. vasario 5 d. laikotarpiu nuo 20.45 val. iki 22.00 val. jie atliko nesankcionuotą kratą K. B. gyvenamojoje vietoje, kur ir buvo rastos, bei pažeidžiant BPK reikalavimus užfiksuotos narkotinės medžiagos. Vertinant K. B. gynybinės pozicijos teiginius atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekspertė Stasė Kaduševičienė apklausiama pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje apie galimą narkotinių medžiagų, rastų automobilio „Honda Civic“ kratos metu ir patalpoje (duomenys neskelbtini), kilmę iš vieno šaltinio nurodė, jog Lietuvoje esančios ekspertinės įstaigos neturi priemonių nustatyti augalinės kilmės medžiagų tapatumo pagal vieno šaltinio požymį. Kita vertus, specialisto išvadoje Nr. 11-692 (12) nurodyta, kad kanapėse ir jų dalyse, rastose 2012 m. vasario 2 d. automobilio „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kratos metu (paketuose Nr. 0032922, Nr. 0032929, Nr. 0032930, Nr. 0032920), ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra atitinkamai 12,5%, 10,7%, 11,7% ir 11.3%. Kanapėse ir jų dalyse, rastose pas K. B. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai (paketuose Nr. 0032925, Nr. 0032926) ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra atitinkamai – 12,5% ir 8,3 % (t. 1, b. l. 122-123). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad dalies narkotinių medžiagų, rastų kratos K. B. gyvenamojoje vietoje metu, koncentracija yra tapati automobilio „Honda Civic“ kratos metu išimtų narkotinių medžiagų koncentracijai. Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pašalinti kilusių abejonių dėl kratos K. B. gyvenamojoje vietoje teisėtumo ir jos metu padarytų pažeidimų nėra galimybės. Juo labiau, kad ekspertinių tyrimų duomenimis nėra galimybės paneigti K. B. versijos, kad jo name rastos narkotinės medžiagos galimai yra gautos iš 2012 m. vasario 3 d. kratos automobilyje „Honda Civic“ metu rastų medžiagų šaltinio. Esant susidariusiai situacijai kolegija atsižvelgia ne tik į tai, kad 2012 m. kovo 5 d. vykusios kratos metu ją atlikę pareigūnai galimai pasisavino K. B. priklausiusius pinigus, bet ir į liudytojo G. B. parodymus, kad praėjus apytikriai pusei metų po jo brolio K. B. sulaikymo, jis sulaukė skambučio iš pareigūno R. P., kuris jam siūlė rasti žmogų, pas kurį policija surastų didesnį kiekį narkotinių medžiagų, nei pas K. B., ir tuomet jis kalės tik tris metus. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme liudytojas R. P. susitikimo su G. B. fakto neneigė, tačiau nurodė, kad šis susitikimas įvyko pastarojo iniciatyva. Jis jam tik paaiškino, kad jeigu K. B. sutiktų bendradarbiauti atskleidžiant kitas nusikalstamas veikas, būtų galima kreiptis į atitinkamas institucijas, kad jam būtų taikoma švelnesnė bausmė, nei numatyta įstatyme. G. B. parodymus iš dalies patvirtina ta aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas dėl neteisėtų ar nusikalstamų pareigūnų veiksmų buvo pradėtas būtent jo iniciatyva.Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dalį byloje surinktų įrodymų pripažino leistinais bei patikimais įrodymais ir vadovaudamasis jais padarė išvadą dėl K. B. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Nagrinėjamoje byloje negali būti nustatyta teisėta surinktų įrodymų visuma, kai jos medžiagoje užfiksuoti duomenys apie galimai padarytus nusikaltimus renkant įrodymus atliekamo ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai, pažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimus įvertino byloje surinktus įrodymus, nes nepagrįstai dalį jų pripažino teisėtai gautais ir leistinais įrodymais ir dėl to nepagrįstai K. B. pripažino kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, nors nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta, jog K. B. dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.Nuteistojo A. G. gynėjo skunde teigiama, kad nuo 2012 m. vasario 2 d. iki 2013 m. rugpjūčio 5 d. A. G. buvo suimtas, todėl teismo išvada, kad jis „laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 23 d. iki 2012 m. gruodžio 27 d. lankėsi Ispanijoje“, neatitinka tikrovės. Iš tiesų nuosprendyje teismas nurodė, jog „Iš 2012 m. kovo 27 d. apžiūros protokole nurodytų ištirtų dokumentų, A. G. telefono „Nokia 6280“ adresų knygos duomenų, liudytojo E. M. parodymų matyti, kad A. G. laikotarpyje 2012 m. sausio 23 d. iki 2012 m. gruodžio 27 d. lankėsi Ispanijoje“. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog A. G. lankėsi Ispanijoje ne iki 2011 m. gruodžio 27 d., o iki 2012 m. sausio 27 d., o rašydamas mėnesį skaičiais, teismas neteisingai nurodė metus, tai pripažintina technine klaida.Nuteistojo K. B. apeliaciniame skunde taip pat pagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neįskaitė suėmime išbūto laiko nuo 2012 m. vasario 5 d. iki 2013 m. rugpjūčio 14 d. į skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos devynerių metų laisvės atėmimo bausmės laiką, taip pažeisdamas BK 66 straipsnio reikalavimus. Tačiau apeliacinės instancijos teismui nusprendus K. B. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį išteisinti, minėto straipsnio nuostatos netaikytinos, taigi, šio pirmosios instancijos teismo padaryto pažeidimo ištaisyti nėra pagrindo.Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnio nustatyta tvarka. Prie baudžiamosios bylos saugomi paketai Nr. 0032922, Nr. 0032929, Nr. 0032930, Nr. 0032920, Nr. 0032925, Nr. 0032926 su juose esančiomis tuščiomis pakuotėmis, kuriose buvo narkotinės medžiagos, sunaikintini, kaip daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti. Prie baudžiamosios bylos saugomi Ispanijos piliečio dokumento kopija (1 lapas), bilietų užsakymo blankai (4 lapai) ir pinigų pervedimo kvitai (2 lapai), CD diskas su pokalbių įrašais, vokas su lyginamaisiais pavyzdžiais prie 2012 m. vasario 7 d. užduoties Nr. 40-S-2417, paliktini prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga. Prie baudžiamosios bylos saugomi mobiliojo ryšio telefonai „Nokia 6280“ ir „Nokia 1208“ su SIM kortelėmis, grąžintini A. G.. A. G. asmens pasas Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai išduotas jam pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį ir iki šiol esantis jo žinioje, grąžintinas A. G.. Šiaulių AVPK finansų tarnybos kasoje saugomi 73,59 Lt, paimti iš A. G. (t. 2, b. l. 91-93), grąžintini A. G.. Prie baudžiamosios bylos saugomi J. G. nebegaliojantis asmens pasas Nr. (duomenys neskelbtini) ir J. G. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 147, t. 14, viršelis), grąžintini J. G.. Prie baudžiamosios bylos saugomas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 1800“ su SIM kortele, grąžintinas J. G.. Prie baudžiamosios bylos saugomas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 1661-2“ su SIM kortele grąžintinas M. K.. Šiaulių AVPK pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 125) arba Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje – saugykloje (t. 9, b. l. 152) saugoma narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys (4 464,19 g) ir kanapių derva (685,87 g) (t. 1, b. l. 125) sunaikintinos kaip daiktai, kurių apyvarta uždrausta.Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas, įtvirtintas BK 72 straipsnyje, yra baudžiamojo poveikio priemonė, kurios turinį sudaro priverstinis neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Nagrinėjamu atveju narkotinės medžiagos surastos paslėptos automobilyje „Honda Civic“, dėl to, net ir pripažinus, kad A. ir J. G. jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, šių nusikalstamų veikų darymui panaudota transporto priemonė turi būti konfiskuota. Taigi, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, prie baudžiamosios bylos saugomi automobilio „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelis, automobilio „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentai (8 lapai), ir Šiaulių AVPK pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas automobilis „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 95), konfiskuotini, kaip uždraustos veikos priemonė.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

A. G. (A. G.) išteisinti pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

J. G. (J. G.) išteisinti pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

K. B. išteisinti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

K. B., A. G., J. G. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartimis paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš Lietuvos Respublikos, dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – prie baudžiamosios bylos saugomus paketus Nr. 0032922, Nr. 0032929, Nr. 0032930, Nr. 0032920, Nr. 0032925, Nr. 0032926 su juose esančiomis tuščiomis pakuotėmis, kuriose buvo narkotinės medžiagos, sunaikinti.

Prie baudžiamosios bylos saugomus Ispanijos piliečio dokumento kopiją (1 lapas), bilietų užsakymo blankus (4 lapai) ir pinigų pervedimo kvitus (2 lapai), CD diską su pokalbių įrašais, voką su lyginamaisiais pavyzdžiais prie 2012 m. vasario 7 d. užduoties Nr.2223931040-S-2417, palikti prie bylos.

Prie baudžiamosios bylos saugomus mobiliojo ryšio telefonus „Nokia 6280“ ir „Nokia 1208“ su SIM kortelėmis, grąžintini A. G..

A. G. asmens pasą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti A. G..

Šiaulių AVPK finansų tarnybos kasoje saugomus 73,59 Lt, paimtus iš A. G., grąžinti A. G..

Prie baudžiamosios bylos saugomą J. G. nebegaliojantį asmens pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir J. G. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti J. G..

Prie baudžiamosios bylos saugomą mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1800“ su SIM kortele grąžinti J. G..

Prie baudžiamosios bylos saugomą mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1661-2“ su SIM kortele grąžinti M. K..

Šiaulių AVPK pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) arba Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje – saugykloje saugomas narkotines medžiagas – kanapes ir jų dalis (4 464,19 g) ir kanapių dervą (685,87 g), sunaikinti.

Prie baudžiamosios bylos saugomus automobilio „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelį, automobilio „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentus (8 lapai), ir Šiaulių AVPK pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą automobilį „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuoti.