- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-07
- Bylos Nr.
- e2A-816-618/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08361-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė
- Atsakovas
- T. K., S. K., A. M.
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Doma NT“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Larisos Šimanskienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Danutės Žvinklytės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų T. K., S. K., A. M., A. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Doma NT“ ieškinį atsakovams T. K., S. K., A. M., A. M. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų T. K. ir S. K. (toliau – Atsakovai 1) ieškovės naudai 2 900 Eur skolą, priteisti solidariai iš atsakovų A. M. ir A. M. (toliau – Atsakovai 2) ieškovės naudai 2 900 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškovė nurodė, kad vykdydama 2021 m. gegužės 20 d. paslaugų sutartį suteikė atsakovams tarpininkavimo paslaugas. Atsakovams l suteikė namų valdos fotografavimo paslaugas, taip pat namų valdos reklamavimo ir skelbimų įdėjimo paslaugas, dėl to su ieškove susisiekė minėto nekilnojamojo turto objekto potencialūs pirkėjai – Atsakovai 2. Atsakovams 2 nusprendus įsigyti namų valdą iš Atsakovų l, ieškovė parengė ir pateikė šalims susipažinti preliminariosios namų valdos pirkimo–pardavimo sutarties projektą, konsultavo atsakovus būsto kreditavimo klausimais ir tarpininkavo abiem šalims derinant preliminariosios sutarties sąlygas atitinkamai koreguodama preliminariąją sutartį pagal šalių valią.
1.2. Pasirašydami ieškovės parengtą ir suderintą 2021 m. birželio 3 d. preliminariąją namų valdos pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Preliminarioji sutartis) atsakovai susitarė sudaryti pagrindinę Atsakovams 1 nuosavybės teise priklausančios namų valdos pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu Atsakovai 1 už 290 000 Eur kainą įsipareigojo parduoti, o Atsakovai 2 – nupirkti namų valdą.
1.3. Preliminariosios sutarties 12 punktu Atsakovai 1 ir Atsakovai 2 įsipareigojo sumokėti ieškovei tenkantį komisinį atlygį už suteiktas paslaugas lygiomis dalimis, t. y. po 1 (vieną) procentą nuo faktinės turto pardavimo kainos (290 000 Eur). Ieškovei pateikus atsakovams apmokėti 2021 m. rugsėjo 15 d. sąskaitas už suteiktas paslaugas, už paslaugas nebuvo atsiskaityta.
Atsiliepimas
2. Atsakovė S. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, jog su pareikštais reikalavimais nesutinka visiškai.
2.1. Atsiliepime nurodė, jog, pagal ieškovės pranešimą, pagrindinė notaro patvirtinta žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta 2021 m. liepos 27 d. Likus maždaug savaitei iki sandorio sudarymo datos, atsakovė sužinojo, jog būtina gauti teismo leidimą parduoti turtą dėl šeimoje esančio nepilnamečio vaiko. Notarė informavo, jog, negavus teismo leidimo, sandoris nebus tvirtinamas. Atsakovės sutuoktinis bandė susisiekti su ieškove dėl nurodytos problemos sprendimo, tačiau agentė buvo išvykusi ir atsakovė, siekdama išvengti sandorio žlugimo ir galimų neigiamų pasekmių, savarankiškai pradėjo rinkti duomenis siekdama išsiaiškinti, kokius dokumentus reikia pateikti teismui dėl leidimo parduoti turtą gavimo. Taigi atsakovė privalėjo informuoti tiek notarę, tiek turto pirkėjus, jog 2021 m. liepos 27 d. šalys negalės sudaryti sandorio.
2.2. Nurodė, kad Preliminarios sutarties šalys nusprendė pakeisti Preliminariosios sutarties sąlygas. Kadangi turto pirkėjams pasikeitė mokėjimo už perkamą turtą sąlygos, o ieškovė nusišalino nuo sandorio sudarymo, 2021 m. birželio 26 d. atsakovė ir turto pirkėjai pasirašė Preliminariosios sutarties priedą, kuriuo pakeitė Preliminariosios sutarties 7 punktą, susijusį su mokėjimu už perkamą turtą, ir anuliavo Preliminariosios sutarties 12 punktą, numatantį sutarties šalių įsipareigojimą sumokėti atlygį agentei.
3. Atsakovas T. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, jog su pareikštais reikalavimais nesutinka.
3.1. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog turtą, už kurio pardavimo tarpininkavimą ieškovė reikalauja pinigų, atsakovė S. K. įgijo 2013 m. gegužės 20 d. Atsakovas santuoką su atsakove S. K. sudarė 2015 m. rugsėjo 5 d. Taigi matyti, jog minėtas turtas yra asmeninis atsakovės S. K., o atsakovas neturėjo jokių teisių į minėtą turtą ir negalėjo juo disponuoti. Pateikta ikivedybinė sutartis dėl sutuoktinių turto teisinio rėžimo. Ieškovė siekė tarpininkauti parduodant atsakovei S. K. asmenine nuosavybe priklausantį turtą.
3.2. Tarpininkavimo sutartis nebuvo sudaryta, esminių paslaugų ieškovė nesuteikė, t. y. neužtikrino galimybės sudaryti pirkimo–pardavimo sandorį pas notarą numatytu laiku, nepateikė notarui būtinų dokumentų (nebuvo gautas teismo leidimas atsakovei S. K. parduoti turtą dėl turimo nepilnamečio vaiko). Ieškovė neinformavo S. K., jog sandoriui sudaryti bus būtinas teismo leidimas, ir iš esmės po Preliminariosios sutarties sudarymo nebendravo su atsakove S. K., nedėjo pastangų, kad būtų sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis. 2021 m. liepos 29 d. sudaryta Turto pirkimo–pardavimo sutartis.
4. Atsakovai 2 atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su pareikštais reikalavimais nesutinka.
4.1. Atsiliepime nurodė, kad jokių sutarčių nei su ieškove, nei su agente dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo nepasirašinėjo, o Preliminariąją sutartį dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo pardavimo pasirašė tik su turto savininke S. K..
4.2. Pažymėjo, kad pagrindinė notaro patvirtinta žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta 2021 m. liepos 27 d. Pasikeitus svarbiai mokėjimo už perkamą turtą sąlygai, t. y. banko suteikiamai paskolai padidėjus nuo 175 500 Eur iki 190 000 Eur, buvo būtina pakoreguoti Preliminariojoje sutartyje nurodytas mokėjimo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, jog ieškovė nevykdė savo pažado padėti sudaryti sandorį, Atsakovai 2 su atsakove S. K. susitarė pakeisti atitinkamus 2021 m. birželio 3 d. Preliminariosios sutarties punktus, t. y. šalys pakeitė 7 punktą, susijusį su mokėjimu už perkamą turtą, taip pat šalys anuliavo Preliminariosios sutarties 12 punktą, kuriame sutarties šalys buvo susitarusios sumokėti po 1 procentą ieškovei už tarpininkavimo paslaugas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu tenkino ieškinį visiškai. Priteisė iš Atsakovų 1 solidariai 2 900 Eur dydžio skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. gruodžio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir po 562,13 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo ieškovės MB „Doma NT“ naudai. Priteisė iš Atsakovų 2 solidariai 2 900 Eur dydžio skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. gruodžio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir po 562,13 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo ieškovės naudai. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
5.1. Nustatė, kad ieškovė suteikė atsakovams tarpininkavimo paslaugas, kurių pagrindu atsakovai 2021 m. liepos 29 sudarė pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pradavimo sutartį, todėl ieškovė atitinkamai įgijo teisę į sutartą atlyginimą. Atsakovai 2 namą iš Atsakovų 1 nusipirko būtent atsiliepę į ieškovės įkeltus skelbimus, kartu su ja apžiūrėję namų valdą, per ją teikę reikiamus duomenis tiek dėl preliminariosios, tiek ir pagrindinės sutarties sudarymo.
Šalies argumentai
5.2. Pažymėjo, kad visus reikiamus sandoriui sudaryti dokumentus notarei pateikė būtent ieškovė, prašymą dėl teismo leidimo teismui ruošė atsakovų advokatas, atsakovai sudarė turto pirkimo–pardavimo sandorį ne 2021 m. liepos 27 d., o 2021 m. liepos 29 d., t. y. terminas pasikeitė nedaug.
5.3. Nurodė, kad sprendžiant dėl to, ar ieškovė gali būti pripažinta suteikusia paslaugas pagal sutartį ir įgijusia teisę į atlyginimą, turi būti vertinamas ne tik pats turto pirkimo–pardavimo sandorio (ne)sudarymo faktas, tačiau ir atsižvelgiama į šalių elgesį ir priežastis, dėl kurių toks sandoris nebuvo sudarytas sutartą dieną, dėl to kilusias pasekmes.
III. Apeliacinių skundų argumentai
6. Atsakovai 1 pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
Atsiliepimas
6.1. Atsakovai nurodė, kad ieškovė siekė tarpininkauti parduodant atsakovei S. K. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, tačiau tarpininkavimo sutartis nebuvo sudaryta, esminių paslaugų ieškovė nesuteikė, t. y. neužtikrino galimybės sudaryti pirkimo–pardavimo sandorį pas notarą numatytu laiku, nepateikė notarui būtinų dokumentų, neinformavo S. K., jog sandoriui sudaryti bus būtinas teismo leidimas, nepadėjo perrašyti sutarčių su komunalinių paslaugų teikėjais.
6.2. Pažymėjo, kad, likus maždaug savaitei iki sandorio sudarymo datos, T. K. bandė susisiekti su agente dėl to, jog sužinojo, kad būtina gauti teismo leidimą dėl turto pardavimo, tačiau agentė buvo išvykusi ir nesiėmė jokių priemonių padėti išspręsti susidariusią situaciją. S. K., siekdama išvengti sandorio žlugimo ir galimų neigiamų pasekmių (14 500 Eur baudos mokėjimo), savarankiškai pradėjo rinkti duomenis siekdama išsiaiškinti, kokius dokumentus reikia pateikti teismui dėl teismo leidimo gavimo.
6.3. Pažymėjo, kad turto pirkėjams pasikeitė mokėjimo už perkamą turtą sąlygos, agentė nusišalino nuo sandorio sudarymo, 2021 m. liepos 26 d. atsakovė S. K. ir turto pirkėjai pasirašė Preliminariosios sutarties priedą, kuriuo pakeitė Preliminariosios sutarties 7 punktą, susijusį su mokėjimu už perkamą turtą, ir anuliavo Preliminariosios sutarties 12 punktą, kuriame sutarties šalys buvo susitarusios sumokėti atlygį agentei.
6.4. Nurodė, kad ieškovė paslaugų tinkamai nesuteikė, neįgyvendino savo pareigos tinkamai tarpininkauti parduodant atsakovės turtą, nesiėmė priemonių gauti visus dokumentus, nesirūpino teismo leidimo gavimu, nesirūpino naujos sandorio sudarymo datos pas notarą suderinimu ir net nežinojo, kad sandoris buvo atidėtas, neatliko jokių kitų veiksmų, kurie yra įprasti tarpininkaujant parduodant nekilnojamąjį turtą. Turtas asmeninės nuosavybės teise priklausė atsakovei S. K.. Atsakovas T. K. nebuvo nei turto savininkas, nei Preliminariosios sutarties šalis, taip pat yra sudaręs ikivedybinę turto padalijimo sutartį (t. y. solidarioji sutuoktinių prievolė ginčo atveju taip pat neatsiranda).
6.5. Pažymėjo, kad sudaryta žodinė tarpininkavimo paslaugų sutartis faktiškai atitinka vartojimo paslaugų sutarties sampratą.
Šalies argumentai
7. Atsakovai 2 pateikė apeliacinį skundą, prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
7.1. Nurodė, kad su turto pardavėjais buvo pasirašyta Preliminarioji sutartis, kurioje atsakovės S. K. pageidavimu šalys susitarė, jog sumokės po l procentą agentei už tarpininkavimo paslaugas. Pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta 2021m. liepos 27 d., tačiau, prieš vykstant pas notarą, atsakovė S. K. informavo, jog ji negavo visų būtinų dokumentų pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti, o ieškovė, kuri žadėjo padėti, yra išvykusi ir visiškai nesirūpina sandorio sudarymu.
7.2. Nurodė, kad pasikeitus mokėjimo už perkamą turtą sąlygoms, t. y. banko suteikiamai paskolai padidėjus nuo 175 500 Eur iki 190 000 Eur, buvo būtina pakoreguoti Preliminariojoje sutartyje nurodytas mokėjimo sąlygas. Atsižvelgdamos į tai, taip pat į tai, jog agentė nevykdė savo pažado padėti sudaryti sandorį, šalys susitarė pakeisti atitinkamus 2021 m. birželio 3 d. Preliminarios sutarties punktus, t. y. šalys pakeitė 7 punktą, susijusį su mokėjimu už perkamą turtą, taip pat šalys anuliavo Preliminariosios sutarties 12 punktą, kuriame sutarties šalys buvo susitarusios sumokėti po l procentą ieškovei už tarpininkavimo paslaugas.
7.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė susitarė su Atsakovais 2, kad jie sumokės jai komisinį mokestį. Ieškovė susirašinėdama su Atsakovais 2 niekur nepaminėjo, jog namo pirkėjams bus būtina mokėti tarpininkavimo mokestį, nors tai galėjo padaryti. Nepriklausomai nuo ieškovės paaiškinimo turinio, tai savaime nepagrindžia ieškovės ir Atsakovų 2 žodinio susitarimo dėl tarpininkavimo paslaugų apmokėjimo.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovė prašo atmesti apeliacinius skundus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Nurodė, kad atsakovas T. K. su ieškovės vadove susitarė, kad už ieškovės suteiktas paslaugas turės būti mokamas dviejų procentų dydžio komisinis atlygis, kuris skaičiuojamas nuo faktinės turto pardavimo kainos.
8.2. Ieškovė teikdama paslaugas, susijusias su namų valdos pardavimu, tiesiogiai bendravo su abiem Atsakovais 1 jų parduodamame name, kartu su Atsakovais 1 paruošė namų valdą profesionaliai fotosesijai, trukusiai visą darbo dieną. Bylos nagrinėjimo metu atsakovų atstovas taip pat neginčijo aplinkybės, jog būtent į ieškovės atstovės įkeltus skelbimus su profesionaliai padarytomis namo nuotraukomis atsiliepė net keli pirkėjai, tarp jų ir Vilniuje gyvenę Atsakovai 2.
8.3. Nurodė, kad pasirašydami ieškovės parengtą ir suderintą 2021 m. birželio 3 d. Preliminariąją namų valdos pirkimo–pardavimo sutartį atsakovai susitarė iki 2021 m. liepos 31 d. sudaryti pagrindinę namų valdos pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu Atsakovai 1 už 290 000 Eur kainą įsipareigojo parduoti, o Atsakovai 2 – nupirkti namų valdą. Preliminariosios sutarties 12 punktu Atsakovai 1 ir Atsakovai 2 įsipareigojo lygiomis dalimis sumokėti ieškovei tenkantį komisinį atlygį už suteiktas paslaugas lygiomis dalimis, t. y. po 2 900 Eur arba 1 (vieną) procentą nuo faktinės turto pardavimo kainos (290 000 Eur). Atsakovų 2021 m. liepos 26 d. buvo pasirašytas susitarimas dėl Preliminariosios sutarties sąlygų pakeitimo, kuriame Preliminariojoje sutartyje įtvirtinta pareiga atsiskaityti su ieškove pašalinta.
8.4. Nurodė, kad įstatymas nenumato imperatyvaus reikalavimo, jog nekilnojamojo turto agento paslaugų teikimo sutartį gali sudaryti tik parduodamo turto savininkas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl pirmosios instancijos teismos sprendimo (ne)teisėtumo
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad į ieškovę kreipėsi atsakovas T. K. dėl atlygintinų nekilnojamojo turto agento paslaugų suteikimo parduodant butą ir namų valdą. Ieškovės atstovė žodžiu informavo atsakovą T. K. apie mokamas paslaugas ir nurodė, kad šias paslaugas apima: turto parengimas fotosesijai, reklama, profesionalios fotografo paslaugos, skelbimų apie parduodamą turtą įdėjimas, parduodamo turto aprodymas potencialiems pirkėjams ir derybos su jais, preliminariosios sutarties suderinimas ir parengimas, o esant poreikiui ir tarpininkavimas sudarant pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį. Buvo susitarta, kad už paslaugas bus mokamas komisinis mokestis, kuris skaičiuojamas nuo parduodamo turto vertės ir sudaro du procentus turto pardavimo kainos. Preliminariojoje sutartyje buvo įrašytas punktas dėl mokėjimo ieškovei sąlygų. Atsakovai neneigia ieškovės paslaugų suteikimo fakto, tačiau nurodė, kad paslaugos nebuvo suteiktos tinkamai. Pažymi, kad nebuvo sudaryta rašytinė paslaugų teikimo sutartis. Dėl, atsakovų manymu, netinkamų paslaugų suteikimo Preliminariojoje sutartyje numatytas punktas, kuriame nurodytos mokėjimo ieškovei sąlygos, buvo anuliuotas atsakovų sutarimu. Be kita ko, Atsakovai 1 nurodė, kad atsakovas T. K. yra netinkama šalis šioje byloje, nes jam parduodama namų valda nepriklausė. Atsakovai 2 nurodė, kad susitarimas su ieškove iš viso nebuvo sudarytas. Atsakovai 1 kelia klausimą, ar šiame ginče sudaryta žodinė paslaugų sutartis atitinka vartojimo paslaugų sutarties sampratą.
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.
13. Kasacinis teismas yra suformavęs išsamią sutarčių aiškinimo taisyklių praktiką, reglamentuotą CK 6.193 straipsnyje, kai aiškinamos sutartys, sudarytos rašytine forma. Tačiau ne mažiau aktualus yra ir žodžiu sudarytų sutarčių aiškinimas, kurį sunkina tai, kad nėra galimybės vadovautis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2013).
14. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, yra išaiškinęs, kad sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. Kasacinis teismas, atskleisdamas konsensualizmo principo esmę ir jo taikymą, pabrėžė, kad sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Įstatyme nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Privaloma rašytinė sandorio forma (paprasta ar notarinė) irgi nustatyta įstatyme (CK 1.73, 1.74 straipsniai), o sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2013).
15. Sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai) (CK 1.71 straipsnio 2 dalis). Atlygintinų paslaugų sutarčiai taikytinas reguliavimas nenustato specialių taisyklių atlygintinų paslaugų sutarties formai. Tai reiškia, kad šios sutarties sudarymui pakanka veiksnių šalių susitarimo, išorinio valios išreiškimo. Tokią valią šalys gali išreikšti ir sudarydamos rašytinės formos sutartį ir žodžiu, ir konkliudentiniais veiksmais.
16. Nekilnojamojo turto agentas, teikdamas paslaugas, visų pirma turi vadovautis jo su klientu sudaryta sutartimi, be to, privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus, laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir savo profesijos standartų. Kilus kliento ir paslaugų teikėjo ginčui, teismas, vadovaudamasis kliento interesų prioriteto principu, turėtų įvertinti, ar paslaugų teikėjas elgėsi taip, kaip tokiomis aplinkybėmis būtų pasielgęs patyręs, geranoriškas, protingas atitinkamų paslaugų teikėjas (savo darbą išmanantis profesionalas). Paprastai nekilnojamojo turto agento paslaugos, priklausomai nuo šalių sudarytos sutarties, gali apimti kliento konsultavimą dėl nekilnojamojo turto kainos, objekto atitikties kliento planuojamai veiklai (poreikiams), pagrindinių objekto techninių charakteristikų, objekto teisinio statuso ir teisių į jį nustatymą, teisiniais klausimais perkant ar paduodant nekilnojamąjį turtą, pirkėjo ar pardavėjo suradimą, sutarčių sudarymą, turto tikrinimo ar apžiūros organizavimą ir kitas panašaus pobūdžio paslaugas. Pažymėtina, kad, vadovaujantis sutarties laisvės principu (CK 6.156 straipsnio 1 dalis), šalys turi teisę susitarti ir dėl kitokio pobūdžio paslaugų teikimo, kurios nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo nuostatų, bet kurios reikalauja specifinių žinių, tačiau tokios paslaugos turi būti konkrečiai nurodomos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-611/2016, 15, 17 punktai).
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo sudaryta rašytinė tarpininkavimo sutartis. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad tarpininkavimo paslaugos atsakovams buvo suteiktos būtent tokia apimtimi, kokią nurodė ieškovė, tačiau atsakovai teigia, kad šios paslaugos nebuvo suteiktos tinkamai, kadangi nebuvo įvykdytos esminės susitarimo sąlygos, susijusios su pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu, t. y. informavimu apie teismo leidimo gavimą, sutarčių su komunalinių paslaugų teikėjais perrašymais.
18. Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017; 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016; kt.).
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad tarp ginčo šalių buvo susiklostę bendradarbiavimo santykiai, šalys susitarė dėl tarpininkavimo parduodant atsakovei S. K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Nors atsakovai apeliaciniuose skunduose neigia, tačiau įrodymais nepaneigė, kad ieškovė atliko daug veiksmų, susijusių su atsakovų turto pardavimu, pirkėjų paieška, o suradusi pirkėjus (Atskovus 2) teikė jiems paslaugas konsultuodama dėl įsigyjamo turto, padėdama rasti turto vertintoją, derindama preliminariosios sutarties sąlygas atsižvelgdama į Atsakovų 2 pageidavimus, taigi faktiškai paslaugas suteikė.
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės samdytas fotografas suteikė profesionalias namo fotografavimo paslaugas, kurios truko visą darbo dieną, ieškovė įdėjo skelbimą dėl turto pardavimo, kreipusis Atsakovams 2 (pirkėjams), buvo aprodytas parduodamas turtas, derinamos preliminariosios sutarties sąlygos. Taip pat ieškovė konsultavo Atsakovus 2 dėl būsto kreditavimo, tarpininkavo ir koregavo derinant preliminariosios sutarties sąlygas. Preliminariojoje sutartyje buvo numatytas atlygis ieškovei už suteiktas paslaugas, kurio dydžio neginčijo nė vienas iš atsakovų. Buvo sutarta dėl pagrindinės sutarties sudarymo iki 2021 m. liepos 31 d.
21. Atsakovai 1 teigia, kad ieškovė neužtikrino galimybės sudaryti pirkimo–pardavimo sandorį pas notarą numatytu laiku, nepateikė notarui būtinų dokumentų, neinformavo atsakovės S. K., jog sandoriui sudaryti bus būtinas teismo leidimas, nepadėjo perrašyti sutarčių su komunalinių paslaugų teikėjais. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, kadangi atsakovai nepateikė jokių įrodymų dėl to, kad jie kreipėsi į ieškovę prašydami atlikti nurodytus veiksmus, ir nepateikė jokių įrodymų, siekdami pagrįsti, jog jų susitarimas apėmė ir šių paslaugų teikimą. Byloje nėra nustatyta, kad po Preliminariosios sutarties pasirašymo atsakovai apskritai būtų kreipęsi į ieškovę dėl tolesnio bendradarbiavimo. Atsakovai savo valia pasirinko ne ieškovės rekomenduotą notarą, galbūt dėl to susidarė situacija, kad pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymas neįvyko numatytu laiku ir sklandžiai. Atsakovai ieškovei dėl paslaugų teikimo jokių pretenzijų nereiškė, o jos kilo tik po to, kai ieškovė atsiuntė apmokėti sąskaitas. Iš byloje pateikto susirašinėjimo matyti, kad atsakovai pripažįsta skolą, tačiau nesutinka mokėti, argumentuodami tuo, kad buvo pakeista Preliminarioji sutartis iš jos pašalinant punktą dėl mokėjimo ieškovei, todėl, atsakovų manymu, jiems nebekyla prievolė atsiskaityti su ieškove vien dėl to, kad jie be ieškovės žinios pakeitė Preliminariosios sutarties sąlygas.
22. Byloje nustatyta, kad ieškovė nuolat bendravo dėl parduodamo turto su atsakovais (susirašinėjo elektroniniu paštu). Nors Atsakovai 2 teigia, kad ieškovė susirašinėdama su jais niekur nepaminėjo, jog namo pirkėjams bus būtina mokėti tarpininkavimo mokestį, tačiau iš Atsakovams 2 siųsto Preliminariosios sutarties projekto, kurį elektroniniu parašu pasirašė atsakovas A. M., matyti, kad šioje sutartyje yra minimas punktas, kuriame numatytos sąlygos dėl sumokėjimo ieškovei už suteiktas paslaugas. Taigi, atsakovui susipažinus su Preliminariąja sutartimi nekilo klausimų dėl sutartyje esančio punkto, numatančio sumokėjimą už ieškovės teikiamas tarpininkavmio paslaugas. Be to Atsakovai 2 savo pocesiniuose dokumentuose pripažįsta, kad būtent ieškovė jiems pasiūlė turto vertintoją, iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad Atsakovai 2 konsultavosi su ieškove dėl būsto kreditavimo.
23. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad visi atsakovai bendradarbiavo su ieškove iki to fakto, kol paaiškėjo, jog sutartis numatytu laiku negalės būti sudaryta. Kaip matyti, sutarties sudarymo data pasikeitė nedaug ir nepriklausė nuo ieškovės valios. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, sutartis nebuvo laiku sudaryta ne dėl ieškovės kaltės, o dėl to, kad nebuvo laiku gautas teismo leidimas, kurio gavimu rūpinosi profesionalus teisininkas – atsakovų atstovas advokatas. Šalių sudaryta žodinė tarpininkavimo paslaugų sutartis dėl, atsakovų manymu, netinkamo jos vykdymo nebuvo nutraukta, t. y. ieškovė nebuvo informuota, kad atsakovai perkėlė pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo datą, kad pakeitė Preliminariosios sutarties punktą, kuris numato mokėjimą už ieškovės paslaugas. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tik esant poreikiui buvo sutarta, kad ieškovė padės atsakovams sudaryti pagrindinę turto prikimo–pardavimo sutartį. Byloje nėra duomenų ir atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad jie kreipėsi į ieškovę prašydami padėti sudaryti pagrindinę turto pardavimo sutartį. Taigi, ieškovės paslaugų teikimas apėmė tik tas jos paslaugas, dėl kurių buvo sutarta iki pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, o jų suteikimo atsakovai ir neginčijo.
24. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovai neįrodė, kad pagal žodinę paslaugų teikimo sutartį paslaugos buvo suteiktos netinkamai. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, atsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-701/2021, 25 punktas). Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad dėl ieškovės kaltės ar nesuteiktų paslaugų kilo neigiamų padarinių, dėl kurių nebuvo laiku sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis. Sutartis, kaip matyti, buvo sudaryta iki nustatyto termimo. Atsakovai, siekdami išvengti mokėjimo ieškovei, tiesiog susitarė panaikinti Preliminariosios sutarties punktą, kuriame nurodytos mokėjimo ieškovei sąlygos, taip nesąžiningai siekdami išvengti prievolės atsiskaityti su ieškove.
25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog šalys buvo susitarusios dėl tarpininkavimo parduodant Atsakovams 1 nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, o Atsakovams 2 minėtą turtą įsigijant savo nuosavybėn, t. y. buvo sudariusios paslaugų sutartį (CK 6.716 straipsnis). Įrodymai patvirtina, jog tarp ginčo šalių egzistavo sutartiniai atlygintinų paslaugų teikimo santykiai.
26. Konstatavus, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta žodinė paslaugų teikimo sutartis, kuri yra atlygintinė, ieškovė įgijo teisę reikalauti atlyginimo už suteiktas paslaugas. Ieškovė nurodo, kad šalys sutarė mokėti paslaugų teikėjui po vieno procento nuo turto pardavimo kainos dydžio atlyginimą. Tokia reikalaujama atlyginimo už suteiktas paslaugas suma atitinka Lietuvos rinkoje tarpininkavimo perkant ir parduodant nekilnojamąjį turtą taikomus įkainius. Dėl nustatyto atlygio dydžio už tarpininkavimo paslaugas tarp šalių ginčo nebuvo.
27. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmeta apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, kad parduodamo turto savininku atsakovas T. K. nebuvo ir kad jis negalėjo priimti bet kokio pobūdžio sprendimo, susijusio su parduodamu turtu, t. y. ir sudaryti žodinio susitarimo su ieškove dėl paslaugų teikimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad būtent atsakovas T. K., po sėkmingo bendradarbiavimo su ieškove parduodant jam priklausantį turtą – butą, tinkamai su ieškove atsiskaitė, be viso to, rekomendavo ieškovę savo sutuoktinei atsakovei S. K. ir jas supažindino. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė visą laiką susirašinėjo su atsakovu T. K., kuris perduodavo informaciją savo sutuoktinei – kitai atsakovei S. K.. Nors jis ir nebuvo turto savininkas, tačiau rūpinosi, kad turto pardavimas vyktų sklandžiai. Žodinį susitarimą su ieškove dėl paslaugų teikimo parduodant turtą galėjo sudaryti ir atsakovas T. K.. Derinant preliminariąją sutartį pagal atsakovo T. K. pastabas buvo keičiamos sutarties sąlygos, tariamasi dėl dokumentų persiuntimo notarei. Apie tokius atsakovo T. K. veiksmus jo sutuoktinė žinojo ir jiems pritarė. Tai matyti iš to, kad kai atsakovė S. K. sužinojo, jog būtina gauti teismo leidimą parduoti turtą dėl šeimoje esančio nepilnamečio vaiko, informavo apie tai savo sutuoktinį atsakovą T. K., nurodė jam susisiekti su ieškove, kad ji padėtų išspręsti susidariusią situaciją.
28. Taigi, abu Atsakovai 1, veikdami šeimos interesais, siekdami parduoti atsakovės S. K. turtą, naudojosi ieškovės teikiamos paslaugomis. Atsakovų 1 sudaryta ikivedybinė sutartis šiuo klausimu visiškai neaktuali, nes abu atsakovai veikė šeimos interesais, po atsakovo T. K. sėkmingo turto pardavimo Atsakovai 1 konkliudentiniais veiksmais tęsė bendradarbiavimą su ieškove. Paminėtina, kad parengiamojo teismo posėdžio metu 2021 m. vasario 22 d. ieškovės atstovas prašė visų atsakovų dalyvavimą pripažinti būtinu, tačiau atsakovų atstovas tam prieštaravo ir nurodė, kad šioje byloje, kai sprendžiamas klausimas dėl skolos priteismo, atsakovų dalyvavimas nėra būtinas, o atsakovų atstovas – advokatas gali atsakyti į visus klausimus šioje byloje. Kaip nustatyta, atsakovai teismo posėdžiuose nedalyvavo, o atsakovų atstovas posėdžio metu patvirtino, kad šiuo konkrečiu atveju, tardamasis su ieškove dėl paslaugų teikimo, T. K. veikė šeimos interesais.
29. Atsakovai 1 apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovės ir atsakovės S. K. sudaryta žodinė tarpininkavimo paslaugų sutartis faktiškai atitinka vartojimo paslaugų sutarties sampratą. Teigia, kad atsakovė S. K. su ieškove sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį savo poreikiams, o sutarties kontrahentė MB „Doma NT“ yra juridinis asmuo, kuris verčiasi ūkine komercine veikla ir laikomas stipresniąja puse vartotojo atžvilgiu, todėl šalių sudarytai vartojimo paslaugų sutarčiai taikytinos CK 6.284, 6.350–6.370 straipsnių nuostatos (CK 6.716 straipsnio 4 dalis). Ieškovė tinkamai neįvykdė sutarties, todėl neturi teisės į reikalaujamą skolą, o tinkamai neįvykdyta sutartis negali sukelti vartotojui (atsakovei S. K.) nepalankių padarinių.
30. Sprendžiant iš vartojimo teisinių santykių kylančius ginčus, turi būti užtikrinta, kad vartojimo sutartys būtų identifikuotos, o vartotojo teisės tinkamai ginamos. Teismas ginčo sutartį turi kvalifikuoti vartojimo sutartimi ex officio (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Pagal savo požymius, atitinkančius CK 1.39 straipsnio 1 dalies nuostatas, paslaugų sutartis laikytina ir vartojimo sutartimi. Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2009).
31. Remiantis CK XXXV skyriaus, reglamentuojančio atlygintinų paslaugų teikimą, nuostatomis, būtent – CK 6.717 straipsnio 3, 4 dalimis, paslaugų teikėjas atsako už tinkamą paslaugų sutarties vykdymą. Kliento interesų prioritetas reglamentuotas CK 6.718 straipsnyje, kurio 1–3 dalyse nustatyta, kad teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus; atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas, teikdamas paslaugas, turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų; paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus.
32. Minėta, kad Atsakovai 1, veikdami žodinio susitarimo su ieškove pagrindu, siekė, pasinaudodami jos paslaugomis, parduoti savo nekilnojamąjį turtą, o Atsakovai 2 norėjo nupirkti. Pirkimo–pardavimo sandoris buvo sudarytas. Dėl atlygio ieškovei buvo susitarta. Atsirandančių prievolių vykdymo principai yra išdėstyti CK 1.5, 6.38, 6.158, 6.200 straipsniuose bei 6.718 straipsnio 1 dalyje, t. y. visos sutartys vykdomos sąžiningai, šalims bendradarbiaujant ir kooperuojantis, kiekviena sutartis vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Būtent įstatymas tokioje situacijoje įpareigoja paslaugą teikiantį asmenį veikti išimtinai dėl atstovaujamojo interesų pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, nesant tokių nurodymų – vadovaujantis protingumo kriterijais.
33. Kai sutarties šalys nesutaria dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas tiria aplinkybes, į kurias pagal įstatymą turi būti atsižvelgiama aiškinant sutartį. CK 6.193 straipsnyje pirmiausia įtvirtinta tai, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Šis sutarties aiškinimo principas reikalauja atsižvelgti į abiejų šalių ketinimus sudarant sutartį, analizuoti visą sutartį. Sisteminis sutarčių aiškinimo principas reikalauja bet kurią sutarties sąlygą aiškinti atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą – sutarties esmę, tikslą, jos sąlygų tarpusavio ryšį (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad pagal minėtoje įstymo normoje nustatytas taisykles, sprendžiant ginčą dėl sutarties sąlygų, svarbu yra ne tik sutarties tekstas, jame įrašyta (neįrašyta) viena ar kita sąlyga, bet ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu ar kitokiais šalių veiksmais.
34. Žodinio susitarimo dėl paslaugų teikimo sąlygos buvo aiškios, suprantamos, atsakovai jų neginčijo bei pripažino, kad ieškovė turi teisę gauti atlygį. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė tinkamai atstovavo atsakovų interesams, nes nepateikti jokie įrodymai, kad atsakovai reiškė pretenzijas ieškovei dėl netinkamai vykdomos bendradarbiavimo (tarpininkavimo) Sutarties (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, į tai, kad iš esmės buvo pasiektas vienas iš šalių sudarytos sutarties tikslų – sudaryta preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis, t. y. surastas turto pirkėjas, ir nenustačiusi, jog ieškovė pažeidė ar netinkamai vykdė susitarimo sąlygas, konstatuoja, kad ieškovė, suteikusi paslaugas, dėl kurių buvo sudaryta preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis, turint tikslą parduoti turtą, turi pagrindą reikalauti atlyginti patirtas išlaidas, dėl kurių dydžio šalys susitarė. Įvertinusi šalių sudarytos žodinės bendradarbiavimo (tarpininkavimo) sutarties sąlygas, susijusias su susitarimo vykdymo ir atlyginimo už suteiktas paslaugas nustatymu, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutarties sąlygas vertinti kaip nesąžiningas atsakovų atžvilgiu. Įvertinusi bylos medžiagą, kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju ieškovei tinkamai įvykdžius žodinės paslaugų sutarties sąlygas atsakovams kyla prievolė atsiskaityti su ieškove.
35. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
36. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir pateiktus įrodymus, pagrįstai nusprendė, kad ieškovė veikė sąžiningai ir tinkamai vykdė savo pareigą aiškiai ir suprantamai suteikti atsakovams būtiną, teisingą, išsamią informaciją, susijusią su teikiamomis paslaugomis, o atsakovai šiuo atveju pasielgė nesąžiningai. Ieškovė suteikė paslaugas tokia apimtimi, kokia ir buvo susitarta, jų atsakovai neginčija, tačiau visiškai neatsiskaitė su ieškove.
37. Vertinant nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, teisingai pritaikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio dėl atsakovų apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad atsakovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs, t. y. iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Konstatuotina, kad kitokia atsakovų nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančių įrodymų visumos vertinimu.
38. Kadangi į esminius apeliaciniais skundais keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atsakovų apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija dėl šių argumentų išsamiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
39. Kadangi atsakovų apeliaciniai skundai atmestini, apeliacinio proceso metu patirtos bylinėjimosi išlaidos jiems nepriteistinos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 1 633,50 Eur advokato teisinės pagalbos, parengiant atsiliepimą į apeliacinius skundus, išlaidų. Nurodytos išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą numatyto maksimalaus tokio pobūdžio išlaidų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad buvo pateikti du apeliaciniai skundai, įvertinus advokato darbo laiko sąnaudas, apeliacinius skundus atmetus, ieškovei iš atsakovų priteistinas 1 633,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnis). Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai priteistinos lygiomis dalimis iš kiekvieno iš atsakovų – po 408,38 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Doma NT“ iš atsakovų T. K., S. K., A. M. ir A. M. po 408,38 Eur (keturis šimtus aštuonis eurus trisdešimt aštuonis centus) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.