Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1124-656/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-10-10
Bylos Nr.: e2A-1124-656/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-43047-2017-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Andrius Ignotas, Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina
Ieškovas: G. M.
Atsakovas: Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

Kategorijos

2.6.10.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka

Civilinė byla Nr.e2A-1124-656/2019Teisminio proceso Nr.2-68-3-43047-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.5; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,

susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jelenos Šiškinos,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

1. Ieškovas G. M. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 39 098,72 Eur turtinės ir 6000 Eur neturinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 6 d. jis su UAB „Inventum“ sudarė sutartį dėl namo statybos. Pagal sutartį ieškovas dviem mokėjimais sumokėjo bendrovei 135 000 Lt sumą, tačiau UAB „Inventum“ pastato nepastatė, sumokėtų pinigų negrąžino.

3. 2009 m. gruodžio 30 d. ieškovas padavė prokuratūrai skundą dėl UAB „Inventum“ vadovo G. L. apgaulingų veiksmų. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2010 m. sausio 20 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, o Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. balandžio 26 d. nutartimi ir Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 28 d. nutartimi patvirtino tokią prokuratūros poziciją kaip teisėtą ir pagrįstą. Ieškovas 2013 m. gegužės 31 d. padavė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 208 straipsnio 1 dalyje, 209 straipsnyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 223 straipsnyje. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyresnysis tyrėjas 2013 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 10-At-00354-13 atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal ieškovo pareiškimą. Ieškovas šį nutarimą apskundė Vilniaus apygardos prokuratūrai, kuri 2013 m. liepos 24 d. nutarimu panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 1-ojo poskyrio 2013 m. birželio 25 d. nutarimą Nr. 10-At-00354-13 ir pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Vilniaus apygardos prokuratūra taip pat nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 1-ojo poskyrio 2013 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 10-At-00354-13 dalis dėl BK 183, 184, 208 ir 209 straipsnių yra pagrįsta. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 4 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės A. B. 2013 m. liepos 24 d. nutarimo dalį, kuria nepradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 183, 184, 208, 209 ir 222 straipsnius, kita 2013 m. liepos 24 d. nutarimo dalis, kuria pagal ieškovo pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 223 straipsnį, buvo palikta nepakeista. Vilniaus apygardos prokuratūra 2013 m. lapkričio 29 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl UAB „Inventum“ ir kitų asmenų veiksmų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 208 straipsnį, 209 straipsnį, 222 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pasak ieškovo, Vilniaus apygardos prokuratūra ikiteisminį tyrimą dėl UAB „Inventum“ ir kitų asmenų galimai neteisėtų veiksmų pradėjo tik 2014 m. sausio 21 d. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 208 straipsnį, 209 straipsnį.

Šalies argumentai

4. Ieškovo teigimu, dėl prokuratūros neveikimo ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik po 8 mėnesių nuo pareiškimo pateikimo. Ieškovo manymu, ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai neveikė kompetentingai ir veiksmingai, taip padarydami ieškovui žalą – ieškovas mokėjo pinigus advokatams už skundų rašymą, ikiteisminiam tyrimui pradėti nepagrįstai buvo sugaišta 8 mėnesiai, dėl ko ieškovas neteko teisės aukštesnės instancijos teismuose patikrinti galutinio prokurorų nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą teisėtumą, nes G. L. mirė.

5. Ieškovas taip pat paaiškino, kad 2014 m. rugsėjo 25 d. atliekant ikiteisminį tyrimą buvo pateikta pirmoji Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) specialisto išvada (užduotis buvo paskirta – 2014 m. balandžio 9 d.). Ieškovo vertinimu, dėl atmestinai surašytos pirmiau nurodytos FNTT specialisto išvados, kuri buvo nepagrįsta, klaidinanti, neatsakanti į suformuluotus klausimus, reikėjo skirti pakartotinį tyrimą ir pakartotinė išvada buvo gauta tik 2015 m. gruodžio 8 d.

6. Ieškovo manymu, FNTT specialisto 2014 m. rugsėjo 25 d. išvados nepagrįstumas taip pat ženkliai prisidėjo prie per ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės ir apribojo ieškovo teises pasinaudoti visomis jam suteiktomis teisėmis, siekiant įrodyti pagrindų G. L. baudžiamajai atsakomybei kilti buvimą.

Šalies argumentai

7. Ieškovas nurodė, kad antra FNTT specialisto išvada buvo surašyta 2015 m. gruodžio 8 d., o Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė A. B. 2016 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 10-9-00646-13 nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 208 straipsnio 1 dalį, 209 straipsnį, 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vilniaus apygardos prokuratūra 2016 m. birželio 15 d. ieškovo skundą ir skundo papildymą nutarė atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi nurodė, kad pritaria prokurorų padarytoms išvadoms, kad nepadaryta nusikalstama veika, tačiau skundo nagrinėjimo metu nustačius, kad G. L. mirė, baudžiamasis procesas tapo nebegalimas, jei nėra įstatyme nustatytų išimčių.

8. Anot ieškovo, pirmiau nurodyti nekompetentingi ir neveiksmingi prokurorų ir FNTT specialistų sprendimai sudarė pagrindą ikiteisminiame tyrime sugaišti papildomus 22 mėnesius, ir tai tiesiogiai prisidėjo prie to, kad, G. L. mirus, ieškovas neteko turto, t. y., neteko teisės patikrinti prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą visose aukštesnėse teismų instancijose. Savo turtinę žalą ieškovas vertina įmokų, sumokėtų UAB „Inventum“ suma 39 098,72 Eur (135 000 Lt). Taip pat ieškovas nurodė, kad kas kartą turėdamas prisiminti pirmiau nurodytus įvykius, patiria stresą, baimę ir nerimą, o nurodyti nekompetentingi prokurorų ir FNTT specialisto veiksmai stipriai jį paveikė, todėl prašo priteisti 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

9. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė FNTT atsiliepimu į ieškinį nurodė nesutinkanti su pareikštu ieškiniu ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Jos teigimu, ieškovas nepagrįstai nurodo, kad pirmoji FNTT specialisto Išvada buvo nekompetentinga ir klaidinanti, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėti veiksmai turi būti konstatuoti procesiniuose dokumentuose (teismo nuosprendyje, nutartyje, prokuroro nutarime), t. y., pareigūnų veiksmų neteisėtumas turi būti pagrįstas tik kontroliuojančių institucijų sprendimais ar kitais dokumentais. Duomenų, kad Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorų (tarp jų ir aukštesniojo prokuroro) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimuose būtų konstatuotas FNTT pareigūnų veiksmų ar Išvados neteisėtumas, terminų nesilaikymas, proceso vilkinimas ar kitokie pažeidimas, nėra. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro V. U. 2016 m. birželio 15 d. nutarime atmesti skundą nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai reikšmingai pažeisti nebuvo, o tyrimas nutrauktas esant įstatyme nustatytam pagrindui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartyje taip pat nėra konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, o priešingai nurodyta, kad sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas atlikus visus būtinus procesinius veiksmus, įvertinus surinktų duomenų visumą, padarytos teisingos ir motyvuotos išvados. FNNT manymu, tiek vyriausiojo prokuroro, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimuose padarytos išvados yra prejudicinės ir iš naujo nenustatinėjamos. FNTT neginčija, kad FNTT pareigūnams buvo skirta antroji užduotis atlikti objektyvų tyrimą, tačiau atkreipė dėmesį, kad nenustatyta, jog Išvada būtų buvusi surašyta atmestinai, nepagrįsta ar klaidinanti, kaip nurodo ieškovas. Pažymėjo, kad abejose išvadose nurodyti duomenys neprieštarauja vieni kitiems, jose padarytos vienodos išvados. Vien tik ta aplinkybė, kad ikiteisminiame tyrime buvo paskirta antroji užduotis, savaime nereiškia, kad nesant konstatuotų jokių šiurkščių ar akivaizdžių baudžiamojo proceso pažeidimų, pripažinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokurorų veiksmus neteisėtais.

10. Be kita ko, FNTT manymu, ieškovo turtinė ir neturtinė žala yra nepagrįsta, nes turtinė žala atsirado ne dėl ikiteisminio tyrimo, o sutartinių santykių tarp ieškovo ir UAB „Inventum“ 2008 m. rugpjūčio 6 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad patyrė realią neturtinę žalą, o apsiribojo bendro pobūdžio ir deklaratyviais teiginiais tariamai žalai pagrįsti. Tai, FNTT manymu, nelaikytina pakankamu ir tinkamu neturtinės žalos pagrindimu. Be to, pažymėjo, kad ieškovo nurodyti neturinės žalos padariniai, netgi jei jie ir būtų pagrįsti įrodymais, yra natūralūs išgyvenimai, kuriuos kiekvienam asmeniui sukeltų teisiniai ginčai, ikiteisminis tyrimas ir bylinėjimasis. Kadangi ieškovas neįrodė nei to, kad patyrė realią žalą, nei to, kad žalą sukėlė neteisėti pareigūnų veiksmai, reikalavimai dėl patirtos žalos yra nepagrįsti.

Atsiliepimas

11. Atsakovės atstovė Lietuvos Generalinė prokuratūra, atstovaujama Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus, atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad kadangi tarp ieškovo ir UAB „Inventum“ buvo susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroras priėmė 2010 m. sausio 20 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Ši pozicija buvo palaikyta visose priimto sprendimo nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl sukčiavimo patikrinimo stadijose (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutarimu ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartimi), todėl laikytina, kad išnaudojus visas įmanomas proceso suteikiamas patikrinimo priemones, priimto sprendimo teisingumas nebekelia abejonių. Ieškovą ir G. L. siejo civiliniai teisiniai santykiai, savo teises ieškovas gynė ir civiliniuose procesuose, todėl nėra pagrindo spręsti dėl nusikalstamos veikos egzistavimo. Atkreipė dėmesį, kad ieškovo nurodomas 22 mėnesių terminas atsirado ne dėl nepagrįsto pareigūnų delsimo, neveikimo ar kitokių netinkamų veiksmų, o jis susidarė ieškovui ginčijant priimamus sprendimus, t. y. pats ieškovas tiesiogiai prisidėjo prie šio termino susidarymo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.

13. Teismas nurodė, kad ieškovas tvirtina žalą patyręs todėl, kad rangos sutarties pagrindu sumokėjo „Inventum“, vadovaujamai G. L., 39 098,72 Eur (135 000 Lt), tačiau sutarti darbai nebuvo atlikti, o sumokėtų pinigų ieškovas neatgavo dėl nusikalstamų G. L. veiksmų, kurių prokuratūra tinkamai neištyrė. Kaip neteisėtus prokuratūros veiksmus ieškovas nurodo ikiteisminio tyrimo nepradėjimą laiku, o kaip neteisėtus FNTT veiksmus – nekokybiškos pirmosios išvados surašymą. Dėl šių aplinkybių, ieškovo nuomone, ikiteisminis tyrimas užtruko, todėl, G. L. mirus, prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ieškovas galėjo apskųsti tik Vilniaus miesto apylinkės teismui, tačiau nebeturėjo galimybės patikrinti šio teismo priimtos nutarties teisėtumo.

14. Teismo vertinimu, tikslinga pirmiausiai įvertinti priežastinį ryšį, t. y. ar ieškovo nurodomi neteisėti prokuratūros ir FNTT veiksmai (nepasisakant dėl jų teisėtumo) yra susiję priežastiniu ryšiu su ieškovo patirta žala.

15. Teismas nurodė, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija).

16. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra nei faktinio, nei teisinio priežastinio ryšio tarp ieškovo nurodomų prokuratūros ir FNTT veiksmų ir jo patirtos žalos.

17. Teismas nurodė, kad ieškinys reiškiamas dėl turtinės žalos, kurią sudaro ieškovo UAB „Inventum“ rangos sutarties pagrindu sumokėti pinigai, kurių ieškovas, įmonei bankrutavus, neatgavo, taip pat, ieškovo teigimu, nebuvo atlikti darbai, už kuriuos ieškovas buvo įmonei sumokėjęs.

18. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendime, civilinėje byloje Nr. 2-1562-861/2013 pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovui G. L. dėl atsakomybės pagal juridinio asmens prievolę, trečiasis asmuo – BUAB „Inventum“ bankroto administratorius UAB „Audata“, teismas ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 30 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, leidžiančių teigti, kad įmonės vadovas ieškovo sumokėtas pinigų sumas panaudojo ne sutarčiai su ieškovu vykdyti, o kitiems tikslams, taip pat, sudarydamas sutartį su ieškovu, jos neketino vykdyti, o tik labai aplaidžiai tikėjosi išspręsti bendrovės problemas. Teismas taip pat nurodė, kad ta aplinkybė, jog bankroto byloje nėra lėšų padengti visą ieškovo finansinio reikalavimo sumą, nesudaro pagrindo konstatuoti nesąžiningų atsakovo G. L. veiksmų. Nenustačius buvusio įmonės vadovo neteisėtų veiksmų, negalimas ir priežastinio ryšio buvimo faktas. Teismai konstatavo, kad pagrindų šiai atsakomybei kilti nėra, nes pastarojo veiksmai buvo susiję su įmonės ūkinės – komercinės veiklos rizika. Kitaip tariant, teismai nenustatė, kad G. M. patirti nuostoliai būtų susiję su kokiais nors neteisėtais G. L. veiksmais, peržengiančiais įprastos komercinės rizikos ribas.

19. Pažymėjo, kad baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio (kraštutinės priemonės) taikymas įmonės vadovui už netinkamą disponavimą patikėtu ar jo žinioje esančiu turtu turi būti pagrįstas išvada, kad tokie vadovo veiksmai akivaizdžiai peržengė civilinės atsakomybės ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. sausio 17 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-788/2017). Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, teismai nenustatė aplinkybių, kurios suponuotų civilinę G. L. atsakomybę, todėl (ypač atsižvelgiant į baudžiamajame procese galiojantį in dubio pro reo principą) nėra pagrindo spręsti, kad, esant operatyvesniam ikiteisminiam tyrimui, G. L. būtų pritaikyta baudžiamoji atsakomybė.

20. Ieškovas ikiteisminio tyrimo procesą laiko per ilgu, nes jo metu G. L. mirė ir ieškovas negalėjo patikrinti šio tyrimo nutraukimo teisėtumo apeliacine tvarka.

21. Šiuos ieškovo argumentus teismas laikė nepagrįstais dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia, G. L. ikiteisminiame tyrime dalyvavo tik kaip specialusis liudytojas, nes nepakako duomenų jį patraukti įtariamuoju. Specialiojo liudytojo mirtis nėra pagrindas baudžiamajam procesui nutraukti, nes baudžiamasis procesas negali vykti (išskyrus tam tikras išimtis) tik mirus kaltinamajam (įtariamajam) (BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pažymėjo, kad jei būtų nustatyti nusikalstamą veiką padarę kiti asmenys (pvz., įmonės buhalterė ir pan.), procesas būtų tęsiamas nepriklausomai nuo G. L. mirties fakto. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartyje, kuria buvo atmestas G. M. skundas dėl vyriausiojo prokuroro 2016 m. birželio 15 d. nutarimo, teismas pasisakė dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo teisėtumo nesant nusikaltimo sudėties. Ieškovas, nesutikdamas su šiomis teismo išvadomis, priimtą procesinį sprendimą galėjo skųsti aukštesnės instancijos teismui be jokių apribojimų ir išdėstyti savo argumentus, kodėl nesutinka su šiomis teismo padarytomis išvadomis. Trečia, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartyje teismas, vertindamas Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės A. B. 2013 m. lapkričio 29 d. nutarimo, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl G. L. pagal BK 183, 184, 208, 209 ir 222 straipsniuose nurodytas veikas, teisėtumą ir pagrįstumą, šį nutarimą panaikino ne todėl, kad pirmiau nurodytuose straipsniuose aprašytos nusikalstamos veikos buvo padarytos, o todėl, kad 2013 m. lapkričio 29 d. nutarimas nebuvo pakankamai motyvuotas. Tačiau net ir pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl pirmiau nurodytuose BK straipsniuose aprašytų veikų (ikiteisminis tyrimas dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos jau buvo pradėtas anksčiau - 2013 m. liepos 24 d.), nusikalstamos veikos sudėtis nebuvo nustatyta, t. y. rezultatas vis vien buvo toks pats – baudžiamoji atsakomybė G. L. pritaikyta nebuvo.

22. Dėl FNTT specialistų išvadų teismas nurodė, kad tiek pirmojoje išvadoje, atliktoje 2014 m. rugsėjo 25 d. (kurią ieškovas laikė neišsamia), tiek ir antrojoje, atliktoje 2015 m. gruodžio 8 d. (dėl kurios ieškovas priekaištų neišsakė), konstatuota, kad pagal tyrimui pateiktus dokumentus įstatymų bei kitų norminių aktų pažeidimų nekonstatuota, todėl galima nustatyti UAB „Inventum“ veiklą, jos turtą bei įsipareigojimų dydį ar struktūrą.

23. Teismo vertinimu, sprendžiant dėl priežastinio ryšio egzistavimo, turi būti įvertinama, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Byloje ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad, prokuratūrai atlikus ikiteisminį tyrimą per trumpesnį laiką ar FNTT specialistui greičiau surašius išsamią išvadą, jis nebūtų patyręs savo nurodomos žalos, t. y. nebūtų praradęs UAB „Inventum“ sumokėtų lėšų ar būtų jas atgavęs. Tiek prokuratūra, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartyje konstatavo, kad nusikaltimo sudėties G. L. veiksmuose nėra, o ieškovas neįrodė, kad apeliacinės instancijos teismas būtų turėjęs pagrindą priimti kitokį sprendimą. Kaip jau buvo minėta, teismai (pirmosios ir apeliacinės instancijos) nenustatė pagrindų netgi civilinei G. L. atsakomybei kilti.

24. Be to, net jei darant prielaidą, jog G. L. galėjo būti pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje, tai savaime nesuponuoja fakto, jog ieškovas būtų atgavęs savo sumokėtus pinigus, t. y. nepatyręs žalos.

25. Išdėstytos aplinkybės ir argumentai suponuoja išvadą, kad priežastinis ryšys tarp G. M. nurodomos jo patirtos žalos ir ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų (prokuratūros) bei FNTT specialistų veiksmų nenustatytas.

26. Konstatavus, kad priežastinis ryšys neegzistuoja, teismas sprendė nesant teisiškai reikšmingu tai, ar prokuratūros ir FNTT specialistų veiksmai, atliekant ikiteisminį tyrimą dėl G. L. buvo teisėti. Tačiau teismas pažymėjo, kad šie veiksmai buvo įvertinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartyje, konstatuojant, kad nagrinėjamu atveju aplinkybėms dėl G. L. galbūt nusikalstamų veikų nustatyti buvo atlikti visi būtini ir reikšmingi ikiteisminio tyrimo veiksmai. Nenustačius galimybės nustatyti naujas aplinkybes ar naujus faktus atliekant BPK nurodytus procesinius veiksmus, tyrimo tęsimas be objektyvaus pagrindo, o tik atsižvelgiant į G. M. išdėstytas prielaidas ir subjektyvią nuomonę prieštarautų BPK 2 straipsnio nuostatoms.

27. Pažymėjo ir tai, kad G. M. pakartotinai kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo 2013 m. birželio 12 d., ir šis tyrimas visa apimtimi (t. y. ne tik pagal BK 223 straipsnį, bet ir pagal BK 183, 184, 208, 209 ir 222 straipsnius) buvo pradėtas Vilniaus miesto apylinkės teismui 2014 m. sausio 13 d. nutartimi panaikinus Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės A. B. 2013 m. lapkričio 29 d. nutarimą. Kaip pripažįsta pats ieškovas, toks uždelsimas buvo neteisėtas ir sukėlė žalą ne dėl pačios trukmės savaime, o todėl, kad mirė G. L. ir G. M. neva nebegalėjo apskųsti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarties apeliacinės instancijos teismui.

28. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi būti įrodyta ir pripažinta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-572-969/2015 ir joje cituojamą praktiką).

29. Nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta, kad ikiteisminio tyrimo ar FNTT pareigūnų veiksmai turėjo esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Atvirkščiai, buvo nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas, net jį atlikus išsamiai ir visa apimtimi, buvo nutrauktas nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties. Nėra jokio pagrindo teigti, kad G. L. veiksmai būtų buvę pripažinti nusikalstamais, jei ikiteisminis tyrimas būtų vykęs greičiau ar jeigu G. L. nebūtų miręs. Kitaip tariant, ieškovas neįrodė, kad tokią ikiteisminio tyrimo baigtį lėmė būtent ikiteisminio tyrimo trukmė, o ne tai, kad G. L. veiksmai nelaikytini sudarančiais pagrindą baudžiamajai atsakomybei kilti, todėl negalima daryti išvados dėl ikiteisminio tyrimo trukmės esmingumo ieškovo teisių gynybos aspektu.

30. Nesant priežastinio ryšio tarp ieškovo nurodomų ikiteisminio tyrimo ar FNTT pareigūnų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos, civilinė atsakomybė negalėtų būti taikoma net ir konstatavus neteisėtus veiksmus, nes civilinei atsakomybei kilti reikalingas sąlygų visetas: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys.

31. Nenustačius pagrindų civilinei atsakomybei kilti, žalos atlyginimo klausimas nespręstinas. Kadangi neturtinės žalos klausimas nagrinėjamu atveju neatsiejamai susijęs su turtine žala, nes, kaip posėdžio metu nurodė pats ieškovas, jis patyrė neigiamus išgyvenimus todėl, kad nepavyko įgyvendinti svajonės – pastatyti namo, atskirai dėl kiekvienos iš jų nepasisakytina, tačiau neturtinės žalos faktas nagrinėjamu atveju neįrodytas, nes į bylą nebuvo pateikti jokie objektyvūs šią žalą galintys patvirtinti įrodymai, taip pat nebuvo nustatyta, kad ieškovo patirti neigiami išgyvenimai galėtų būti siejami ne su pačiu faktu, kad bankrutavus UAB „Inventum“ jis neteko pagal sutartį sumokėtų pinigų ir jų neatgavo, o su skundžiamais prokuratūros ir FNTT pareigūnų veiksmais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

32. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 11 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinio skundo argumentai:

32.1. Pirmosios instancijos teismo pozicija pirmiausia vertinti priežastinį ryšį yra kritikuotina, kadangi tokiu būdu teismas išvengė detalios ieškovo nurodomų institucijų veiksmų teisėtumo analizės. Taigi, teismui neišanalizavus ieškovo nurodytų veiksmų teisėtumo, nebuvo pagrindo vertinti priežastinį ryšį. Būtent dėl to, kad teismas pirmiausiai vertino priežastinį ryšį, skundžiamame sprendime neįvertino daugelio ieškovo pateiktų faktų ir argumentų. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę, iškreipė ją, nes ieškovo ieškinys buvo ne dėl galutinio prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, o dėl ikiteisminio tyrimo vykdymo. Teismas neišanalizavo ieškovo argumentų, kuriais jis teigė, kad jei nebūtų neteisėtų prokuratūros nutarimų dėl ikiteisminio tyrimo nepradėjimo ir nebūtų nekompetentingos FNTT specialisto išvados, būtų buvę galima nerašyti ieškovui begalės skundų prokuratūrai, bei būtų buvę galima baigti ikiteisminį tyrimą visose instancijose patikrinant prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kadangi G. L. dar būtų buvęs gyvas, taip pat ieškovas nebūtų praradęs turto - teisės į kompetentingą ir veiksmingą ikiteisminį tyrimą, nebūtų praradęs daug nervų, nebūtų patyręs nusivylimo, streso, daug neigiamų išgyvenimų dėl taip vykdomo ikiteisminio tyrimo. Jei teismas būtų išanalizavęs ieškovo nurodomus atsakovo atstovų veiksmus, būtų konstatavęs, jog ieškovo nurodyti neteisėti, nekompetentingi ir neveiksmingi prokurorų ir FNTT specialisto sprendimai yra tiesioginė ieškovo žalos atsiradimo priežastis.

32.2. Teismas neteisingai nustatė bylos nagrinėjimo ribas, neatskleidė bylos esmės.

32.3. Nepagrįstas teismo argumentas, kad specialiojo liudytojo mirtis nebuvo pagrindas baudžiamajam procesui nutraukti ir neužkirto kelio apeliantui skųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo procesinį sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo teisėtumo.

Žemesnės instancijos teismas

32.4. Teismas teisiškai nevertino Vilniaus apygardos prokuratūros 2013-07-24 ir 2013-11-29 nutarimų, kuriuos priimdamas atsakovas neveikė kompetentingai ir padarė ieškovui žalą (ieškovas mokėjo pinigus advokatams už skundų surašymą, ikiteisminiam tyrimui pradėti nepagrįstai buvo sugaišta 8 mėnesiai, dėl ko ieškovas (G. L. mirus) neteko teisės aukštesnės instancijos teismuose patikrinti galutinio prokurorų nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą teisėtumo.

32.5. Teismas teisiškai neįvertino FNTT veiksmų, o būtent 2014-09-25 FNTT išvados trūkumų (specialistas netyrė visos jam pateiktos medžiagos, dėl ko jo padarytos išvados yra neteisingos ir klaidinančios). FNTT specialistas, surašydamas 2014-09-25 išvadą, atsakė ne į visus jam suformuluotus klausimus, tokiu būdu pažeidė pareigą atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus kompetentingai.

32.6. Dėl prašomos turtinės žalos nurodė, kad teisė į kompetentingą ir veiksmingą ikiteisminį tyrimą taip pat yra asmens turtas. Ieškovas neteko teisės baudžiamajame procese gauti žalos atlyginimą, kuri lygi sumai, kurios ieškovas neteko dėl sandorio, t. y. 39 098,72 Eur.

32.7. Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad neturtinei žalai pagrįsti ieškovas turėjo pateikti įrodymus. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia, nustatydamas neturtinę žalą, nereikalaujant pateikti įrodymus.

Atsiliepimas

33. Vilniaus apygardos prokuratūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:

Šalies argumentai

33.1. Apelianto nurodyti prokuroro veiksmai nepradedant ikiteisminio tyrimo dėl BK 183, 184, 208, 209, 222 straipsnius per 8 mėnesių laikotarpį, kurį apeliantas laiko vilkinimu yra nepagrįstas, kadangi ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-00646-13 buvo pradėtas 2013-07-24 pagal BK 223 straipsnio l dalį ir vyko įprastas baudžiamasis procesas, renkami duomenys skirti UAB „Inventum“ ūkinį finansinį veiklos tyrimą. Apeliantas įgyvendino jam baudžiamojo proceso suteikiamas teises ir skundė prokuroro sprendimus teismui, kuriuos šis nagrinėjo. Skundų nagrinėjimo trukmė nuo prokuroro nepriklauso, todėl laikyti, kad tyrimas buvo vilkinamas nėra pagrindo.

33.2. Nesutiko su apelianto teiginiu, kad teismas pirmiausiai vertindamas priežastinį ryšį, išvengė detaliojo ieškovo nurodomų veiksmų teisėtumo analizės. Kurią civilinės atsakomybės sąlygą vertinti pirmiausiai yra teismo pasirinkimo teisė.

33.3. Remiantis formuojama kasacinio teismo praktika, tiek tiesioginio, tiek ir netiesioginio priežastinio ryšio atveju yra būtini neteisėti atsakovų veiksmai sukėlę žalą ar prisidėję prie jos atsiradimo, o nesant neteisėtų veiksmų negali būti nustatinėjamas ir priežastinis ryšys tarp atsakovų ir žalos. Apeliantas neįrodė ne tik neteisėtų prokuratūros ir FNTT veiksmų, bet ir nei faktinio, nei teisinio priežastinio ryšio tarp jo nurodytų prokuratūros ir FNTT veiksmų bei jo patirtos turtinės ir neturtinės žalos.

33.4. Asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju apeliantas neįrodė neteisėtų pareigūnų veiksmų.

33.5. Apeliantas neįrodė deliktinės atsakomybės sąlygų, todėl nėra teisinio pagrindo atlyginti jo prašomą turtinę ir neturtinę žalą.

Atsiliepimas

34. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:

34.1. Teismas turi diskrecijos teisę savo nuožiūra pasirinkti, kokiu būdu išdėstyti savo poziciją dėl išnagrinėto ginčo, kokiu eiliškumu ir nuoseklumu vertinti teismo nustatytas bylos aplinkybes, padarytas išvadas, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, bei kitus argumentus. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismo sprendime nuosekliai nurodytos teismo konstatuotos visos bylai teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės. Teismas pasisakė dėl visų ieškinyje nurodytų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ir teismo veiksmų bei sprendimų, savarankiškai juos įvertino nagrinėjamo ginčo kontekste.

34.2. Sutinka su teismo pozicija, kad specialiojo liudytojo mirtis nėra pagrindas baudžiamajam procesui nutraukti, nes baudžiamasis procesas negali vykti (išskyrus tam tikras išimtis) tik mirus kaltinamajam (įtariamajam) (BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tuo tarpu apeliantas su teismo argumentais nesutikdamas savo pozicijos nepagrindžia.

34.3. Nesutinka su apelianto argumentais, kad 2014-09-25 ikiteiminiame tyrime pateikta pirmoji FNTT specialisto išvada dėl uždarosios akcinės bendrovės „Inventum“ ūkinės finansinės veiklos surašyta atmestinai ir dėl to be pagrindo buvo užvilkintas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų neteisėtumas turi būti pagrįstas tik kontroliuojančių institucijų sprendimais ar kitais dokumentais. Duomenų, kad Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorų (tarp jų ir aukštesniojo prokuroro) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimuose būtų konstatuotas Tarnybos pareigūnų veiksmų ar Tarnybos specialisto išvados neteisėtumas, terminų nesilaikymas, proceso vilkinimas ar kitokie pažeidimai, nėra.

34.4. Apeliantas nepagrindė, kokiu būdu ir kaip smarkiai, jo vertinimu, ikiteisminio tyrimo tinkamumas, sparta ir veiksmingumas pažeidė jo teisėtus interesus ir sukėlė žalą CK 6.272 straipsnio 1 dalies taikymo aspektu. Pažymėtina, kad bylos medžiagoje esantys įrodymai ir Atsakovo atstovų pateikti paaiškinimai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeista valstybei priklausanti pareiga užtikrinti, kad būtų atliktas tinkamas ir pakankamas baudžiamasis tyrimas, o jame dalyvavusios valstybės institucijos bei pareigūnai veikė kompetentingai ir veiksmingai.

34.5. Sutinka su teismo pozicija, kad nenustačius pagrindų civilinei atsakomybei kilti, žalos atlyginimo klausimas nespręstinas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

35. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

36. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

37. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas valstybės civilinės atsakomybės už žalą, kildinamą iš neteisėtų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų (neveikimo) baudžiamojo proceso metu, atlyginimo klausimas.

Dėl valstybės atsakomybės už ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais (neveikimu) padarytą žalą

38. Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai.

39. Kasacinis teismas nurodęs, kad, nors CK 6.272 straipsnio 1 dalies normoje išvardyti ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų, teisėjo ar teismo konkretūs veiksmai, kurie gali būti pripažinti neteisėtais, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo 3, 5 punktuose pažymėjęs, kad, reglamentuojant žalos atlyginimo klausimus, kai žalą padaro valstybės pareigūnai, ši diskrecija nesuteikia teisės laisva nuožiūra nustatyti išsamų baigtinį atvejų, kuriais ta žala turi būti atlyginama, sąrašą, nes tai prieštarauja konstituciniam principui, pagal kurį padaryta žala turi būti atlyginta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013, 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-167-684/2017).

40. Nagrinėjamu atveju kaip neteisėtus prokuratūros veiksmus ieškovas nurodo ikiteisminio tyrimo nepradėjimą laiku, pernelyg ilgą ikiteisminio tyrimo laiką, o kaip neteisėtus FNTT veiksmus – nekokybiškos pirmosios išvados surašymą.

41. Valstybės civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) su atsiradusia žala ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Šias sąlygas įrodyti turi ieškovas (CPK 12, 178 straipsniai).

42. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi būti įrodyta ir pripažinta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014). Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai laikomi teisėtais tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatymo pagrindus, nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais reglamentuotos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2002).

43. Apeliaciniame skunde vienu iš argumentų nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, pasirinkęs pirmiausiai vertinti priežastinį ryšį, tokiu būdu išvengė detalios ieškovo nurodomų veiksmų teisėtumo analizės. Apelianto tvirtinimu, teismas privalėjo pirmiausiai nustatinėti neteisėtus veiksmus, ir tik po jų – priežastinį ryšį.

44. Apeliacinės instancijos teismas nurodytus argumentus pripažįsta nepagrįstais. Valstybės civilinės atsakomybei konstatuoti nustatytinos trys sąlygos ir jų eiliškumo vertinimas yra teismo prerogatyva. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pasirinko pirmiausiai vertinti priežastinį ryšį. Nors teismas sprendime ir nurodė, kad, nenustačius priežastinio ryšio, nėra teisiškai reikšmingas neteisėtų teisėsaugos institucijų veiksmų vertinimas, tačiau nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad toks vertinimas nebuvo atliktas.

45. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai – prokurorai netinkamai organizavo ikiteisminį tyrimą, pareigūnai netinkamai atliko savo funkcijas, nes nebuvo laiku pradėti ikiteisminio tyrimo veiksmai; FNTT specialistai neprofesionaliai surašė išvadą, dėl ko reikėjo ir antros išvados. Ieškovo tvirtinimu, dėl nurodytų veiksmų buvo vilkinamas ikiteisminis tyrimas, kas sudarė sąlygas G. L. išvengti baudžiamosios atsakomybės, pastarajam asmeniui ikiteisminio tyrimo metu mirus.

46. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas 2008 m. rugpjūčio 6 d. su UAB „Inventum“ sudarė sutartį dėl namo statybos. Pagal sutartį ieškovas dviem mokėjimais sumokėjo bendrovei 135 000 Lt (39 098,72 Eur) sumą. Ieškovas nurodė, kad UAB „Inventum“ pastato nepastatė, sumokėtų pinigų negrąžino.

47. Nukentėjusysis yra suinteresuotas proceso dalyvis, turintis tiek materialinį, tiek procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas 2009 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į Vilniaus miesto prokuratūrą dėl neteisėtų UAB „Inventum“ direktoriaus G. L. veiksmų, nurodydamas, kad pastarasis pasisavino pagal 2008 m. rugpjūčio 6 d. sutartį sumokėtus pinigus (75000 Lt ir 60 000 Lt) bei prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2010 m. sausio 20 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodyto požymio (apgaulės) ar kituose BK straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų požymių egzistavimo. Ieškovas prokuratūros 2010 m. sausio 20 d. nutarimą apskundė, tačiau Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 26 d. nutartimi skundą atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 8 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartį paliko nepakeistą, konstatuojant kad tarp šalių susiklostė civiliniai santykiai.

48. Bylos bei ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 10-9-00646-13 duomenimis nustatyta, kad 2013 m. birželio 12 d. G. M. pakartotinai kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nurodydamas, kad UAB „Inventum“ apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, o G. L. veiksmuose yra BK 183, 184, 208, 209, 222, 223 straipsniuose nurodytų veikų požymių. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. birželio 25 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti, konstatuojant kad tarp šalių susiklostė civiliniai santykiai. Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės A. B. 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. birželio 25 d. nutarimas buvo panaikintas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (aplaidus apskaitos tvarkymas). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos prokuratūros 2013 m. liepos 24 d. nutarimo dalį, kuria nepradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 183, 184, 208, 209, 222 straipsnius, panaikino konstatavęs, kad prokurorės nutarime padarytos išvados nėra pakankamai motyvuotos. Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė A. B. 2013 m. lapkričio 29 d. nutarimu pakartotinai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl G. L. ar kitų asmenų pagal BK 183, 184, 208, 209, 222 straipsnius, nenustačius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 13 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos prokuratūros 2013 m. lapkričio 29 d. nutarimą, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl G. L. pagal BK 183, 184, 208, 209 ir 222 straipsniuose nurodytas veikas, konstatuodamas, kad nutarimas nėra pakankamai motyvuotas. Todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl G. L. veiksmų pagal BK 183, 184, 208, 209, 222 straipsnius ir tęsiant pagal BK 223 straipsnį. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės A. B. 2016 m. balandžio 23 d. nutarimu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vilniaus apygardos prokuratūra 2016 m. birželio 15 d. nutarimu atmetė ieškovo skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2016 m. balandžio 23 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atmetė ieškovo skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2016 m. birželio 15 d. nutarimo.

49. Pirmosios instancijos teismas nenustatė ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei FNTT specialistų neteisėtų veiksmų. Teismas atsižvelgė į tai, kad ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmai buvo patikrinti instancine tvarka. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartyje, kuria buvo atmestas G. M. skundas dėl vyriausiojo prokuroro 2016 m. birželio 15 d. nutarimo, teismas pasisakė dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo teisėtumo nesant nusikaltimo sudėties. Taip pat pažymėjo, kad, nesutikdamas su šiomis teismo išvadomis, priimtą procesinį sprendimą ieškovas galėjo skųsti aukštesnės instancijos teismui be jokių apribojimų ir išdėstyti savo argumentus, kodėl nesutinka su šiomis teismo padarytomis išvadomis.

50. Aptarti bylos duomenys (nutarties 26, 27 punktai) leidžia spręsti, jog apeliantas maksimaliai naudojosi jam baudžiamojo proceso teisės normų suteiktomis procesinėms teisėmis, asmeniškai darė įtaką proceso eigai, kad jo interesai būtų maksimaliai įgyvendinti, du kartus skirtingais pagrindais inicijavo ikiteisminius tyrimus. Tačiau apeliantas nepasinaudojo teise apskųsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį aukštesnės instancijos teismui, nors pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tam kliūčių nebuvo. Apeliantas remiasi aplinkybe, kad ikiteisminio tyrimo metu mirė G. L., kas, jo manymu, buvo pagrindu baudžiamąjį procesą nutraukti bei ginčyti baudžiamajame procese priimtą procesinį sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Tačiau ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos prokuratūros 2016 m. balandžio 29 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą priimtas ne dėl G. L. mirties, kuris ikiteisminiame tyrime buvo specialiojo liudytojo statusu, o nenustačius šio asmens nusikalstamų veiksmų. Apelianto argumentai, kad jis prarado teisę skųsti prokuratūros nutarimą niekuo neparemti (CPK 178 straipsnis).

51. Nors apeliantas tvirtina, kad ikiteisminis procesas nebuvo pakankamai operatyvus, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka. Ikiteisminio tyrimo laikotarpiu buvo atliekami intensyvūs ikiteisminio tyrimo veiksmai. Ta aplinkybė, kad buvo panaikintas prokurorės nutarimas pradėti ikiteisminį tyrimą (nutarties 28 punktas), neleidžia spęsti, kad ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas.

52. Ieškovas taip pat paaiškino, kad 2014 m. rugsėjo 25 d. atliekant ikiteisminį tyrimą buvo pateikta pirmoji Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) specialisto išvada (užduotis buvo paskirta – 2014 m. balandžio 9 d.). Ieškovo tvirtinimu, dėl atmestinai surašytos pirmiau nurodytos FNTT specialisto išvados, kuri buvo nepagrįsta, klaidinanti, neatsakanti į suformuluotus klausimus, reikėjo skirti pakartotinį tyrimą ir pakartotinė išvada buvo gauta tik 2015 m. gruodžio 8 d. Ieškovo tvirtinimu, pirmoji 2014 m. rugsėjo 25 d. FNTT specialisto išvada buvo nekompetentinga, o jos nepagrįstumas ženkliai prisidėjo prie per ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės ir apribojo ieškovo teises pasinaudoti visomis jam suteiktomis teisėmis, siekiant įrodyti pagrindų G. L. baudžiamajai atsakomybei kilti buvimą.

53. Kaip matyti iš bylos duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartyje konstatavo, kad sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas atlikus visus būtinus procesinius veiksmus. Tikrinant instancine tvarka, nebuvo nustatyti pareigūnų neteisėti veiksmai, tame tarpe surašant pirmąją išvadą. Pakartotinis tyrimas FNTT buvo skiriamas ieškovo prašymu, tačiau jį atlikus išvados nepakito ir nusikalstamos veikos požymių nebuvo nustatyta. Nors ieškovas tvirtina, kad poreikis priimti antrąją išvadą ženkliai lėmė ikiteisminio tyrimo proceso trukmę, tačiau iš FNTT teiktų duomenų matyti, kad ieškovas su advokate buvo pareiškę pageidavimą pateikti papildomus klausimus, kurių pateikimas užtruko 2 mėnesius, kas taip pat turėjo reikšmės ikiteisminio tyrimo trukmei.

54. Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 straipsnis).

55. Ieškovo tvirtinimu, buvo vilkinama pradėti ikiteisminį tyrimą. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-00646-13 medžiagos bei bylos duomenų, ieškovas 2013 m. birželio 12 d. padavė pareiškimą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų skyriui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Vilniaus apskrities VPK NTV ENTS 2013 m. birželio 25 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Vilniaus apygardos prokuratūros 2013 m. liepos 24 d. nutarimu, panaikinus Vilniaus apskrities VPK NTV ENTS 2013 m. birželio 25 d. nutarimą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-00646-13. Todėl nėra pagrindo sutikti, kad ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmuose buvo vilkinimo požymių.

56. Ieškovas taip pat remiasi tuo, kad ikiteisminis tyrimas truko nepagrįstai ilgai, t. y. 22 mėnesius. Tačiau šiuo atveju ieškovas skundė ikiteisminio tyrimo institucijų priimtus procesinius sprendimus, tačiau nei prokuratūra, nei teismas nenustatė neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo trukmei įtakos turėjo ne tik pareigūnų atliekami veiksmai, tačiau ir tai, kad ieškovas procesinius sprendimus skundė (nutarties 28 punktas). Todėl negalima daryti išvados, kad ikiteisminio tyrimo trukmė priklausė išimtinai nuo pareigūnų veiksmų bei neatitiko proceso operatyvumo reikalavimų (BPK 2 straipsnis).

57. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar FNTT specialistai būtų padarę klaidų, turėjusių esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Minėtų pareigūnų veiksmai patikrinti instancine tvarka, procesiniai sprendimai įsiteisėję. Ieškovas neįrodinėjo, kad pareigūnai būtų pažeidę jų veiklą reglamentuojančias teisės normas. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo nurodytų pareigūnų veiksmų vertinti kaip neteisėtų nėra pagrindo.

58. Pirmosios instancijos teismas nenustatė ir priežastinio ryšio tarp ieškovo nurodomų ikiteisminio tyrimo ir FNTT pareigūnų veiksmų.

59. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo aktualiose nutartyse nurodo, kad pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: Nr. 3K-7-144/2014; Nr. 3K-3-132- 695/2016).

60. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti jam 39 098,72 Eur turtinės ir 6000 Eur neturinės žalos atlyginimą. Turtinės žalos dydį ieškovas grindė išimtinai sutartinių santykių su UAB „Inventum“ dėl namo statybos sumokėtos sumos dydžiu. Ieškovo tvirtinimu, dėl ikiteisminio tyrimo trukmės, kurio metu numirė G. L., baudžiamasis procesas tapo negalimas. Neturtinę žalą ieškovas siejo dėl pernelyg ilgo ir netinkamo ikiteisminio tyrimo patirtais išgyvenimais.

61. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad sprendžiant priežastinio ryšio egzistavimo klausimą, vertintina, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Šiuo gi atveju neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei FNTT specialistų veiksmai nenustatyti. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad, prokuratūrai atlikus ikiteisminį tyrimą per galimai trumpesnį laiką ar FNTT specialistui greičiau surašius išsamią išvadą, jis nebūtų patyręs 39 098,72 Eur žalos (UAB „Inventum“ sumokėtų lėšų), nes ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas tiek prokuratūrai, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismui 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartyje nenustačius nusikalstamų veikų sudėties.

62. Nors ieškovas tvirtina, kad dėl ilgo ikiteisminio tyrimo proceso, kurio metu mirė G. L., jis neteko galimybės patikrinti ikiteisminio tyrimo nutraukimo instancine tvarka. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad G. L., kuris buvo specialiuoju liudytoju ikiteisminiame tyrime, mirtis neturėjo įtakos ieškovo teisių į apeliaciją realizavimui.

63. Pažymėtina, kad nors ieškinyje bei apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad dėl netinkamų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ieškovas turėjo rašyti skundus, dėl ko patyrė išlaidų advokatams, tačiau šių išlaidų kaip žalos atlyginimo ieškovas neprašė. Todėl ši aplinkybė sprendžiant priežastinio ryšio egzistavimo klausimą nėra aktuali.

64. Įvertinus aptartą, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra nei tiesioginio, nei netiesioginio priežastinio ryšio tarp ieškovo patirtos žalos ir ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų bei FNTT specialistų veiksmų.

65. Vadovaujantis CK 6.272 straipsnio 3 dalimi, dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlyginama tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Šiuo atveju nenustačius neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų bei priežastinio ryšio, apelianto argumentai dėl žalos kaip civilinės atsakomybės sąlygos nėra reikšmingi, todėl dėl jų nepasisakoma.

66. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. Nr. 3K-3-52/2011; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir jų teisiniam įvertinimui.

67. Atsižvelgdamas į šioje nutartyje išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį dėl žalos, padarytos ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais, tinkamai atskleidė bylos esmę, priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.

Teisėjai Alvydas BarkauskasAndrius IgnotasJelena Šiškina