Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajone atstovei R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui R. D. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Įvertinus teismui pateiktus dokumentus, nustatyta, jog ieškovė J. G. yra nepilnamečių K. D., gimusio (duomenys neskelbtini), ir G. D., gimusio (duomenys neskelbtini), motina, o atsakovas R. D. – nepilnamečių vaikų tėvas.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo

Ieškovė teismo posėdžio metu patikslino savo reikalavimą ir prašė teismo nustatyti detalią atsakovo R. D. bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. D. ir G. D. tvarką. Ieškovė nurodo, kad atsakovui nedraudžia matytis su vaikais, tačiau prašo nustatyti, kad atsakovas R. D. su sūnumis K. D. ir G. D. pirmus du mėnesius bendrauja kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą šeštadienį po kelias valandas vaikų gyvenamojoje vietoje, vėliau kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą šeštadienį, pasiimant abu vaikus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 9.00 val. ir parvežant vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val. Atsakovo bendravimas su nepilnamečiais vaikais K. D. ir G. D. visomis ryšio priemonėmis neribojamas, atsižvelgiant į vaikų interesus ir jų dienotvarkę. Šalys įspėja vienas kitą telefonu ar sms žinute apie negalėjimą bendrauti su vaikais dėl ligos, užimtumo darbe ar kitų svarbių priežasčių ne mažiau nei prieš vieną dieną.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką sprendžiant dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendravimo su vaiku tvarkos nustatymą, aiškinimo ir taikymo, 2016 m. vasario 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 yra nurodęs, jog CK 3.170 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad teismui sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą turi būti apsaugota ir vaiko teisė bendrauti su kitu tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens, todėl teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi išspręsti ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimą. Šią vaiko teisę užtikrinant vėliau, kai jau yra išspręstas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, gali kilti rizika, kad vaiko ryšys su atskirai gyvenančiu tėvu ar motina susilpnės ar bus visai nutrūkęs. Tokia praktika, kai yra išsprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos klausimas nenustatant, kaip vaikas bendraus su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina, reiškia nepakankamą vaiko teisių apsaugą. Jei tėvai nenurodo, kaip bus užtikrinta vaiko teisė bendrauti su tuo iš tėvų, su kuriuo jis gyvens skyriumi, teismas turi pasiūlyti aptarti šį klausimą teismo posėdžio metu, o jei teismas išsiaiškina, kad tėvams bendru sutarimu nepavyksta nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma, teismas savo iniciatyva sprendžia, kaip bus įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų (CPK 376 straipsnis). CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo aktyvaus veikimo pareiga šeimos bylose reiškia teismo pareigą, nagrinėjant bylą, siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai, teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CK 3.183 straipsnio 2 dalis) ir specialias laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010).

Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, jog atsakovas su savo vaikais visiškai nebendrauja nuo 2020 m. liepos mėnesio, jų nelanko ir jais nesirūpina. Nuo 2020 m. kovo 1 d., kai šalys ėmė atskirai gyventi ir vaikai liko su ieškove, atsakovas tik vieną kartą pasiėmė K. D. ir G. D. su savimi pabūti visą dieną. Tuo metu vaikai pažino savo tėvą ir jo nebijojo, tačiau nuo liepos mėnesio vaikai atsakovo nematė, ieškovė išreiškė susirūpinimą, kad vaikai savo tėvo gali bijoti ar jo nepažinti, kadangi yra maži. Nors atsakovas nerodo noro bendrauti su vaikais ir tarp jų nėra ginčo dėl bendravimo tvarkos, tačiau ieškovė prašo nustatyti detalią bendravimo tvarką. Papildomai paaiškino, kad matytis su nepilnamečiais vaikais nedraudžia, tačiau atsakovas turi būti blaivus. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais K. D. ir G. D. tvarka neprieštarauja vaikų interesams. Atsižvelgdamas į siekį, jog nepilnamečiai vaikai turi turėti galimybę bendrauti su atsakovu, yra pareikštas reikalavimas dėl gyvenamosios vietos nustatymo tarp skyrium gyvenančių šalių, kuris yra tiesiogiai susijęs su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, ieškovės ieškinį dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkina visiškai ir nustato nepilnamečių vaikų K. D. ir G. D. bendravimo tvarką su atsakovu. Įvertinus visą esamą situaciją, atsakovui nustatoma bendravimo su nepilnamečiais K. D. ir G. D. tvarka, nurodant, jog atsakovas R. D. su sūnumis K. D. ir G. D. pirmus du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos bendrauja kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą šeštadienį po dvi valandas vaikų gyvenamojoje vietoje, vėliau kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą šeštadienį, pasiimant abu vaikus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 9.00 val. ir parvežant vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val. Atsakovo bendravimas nepilnamečiais vaikais K. D. ir G. D. visomis ryšio priemonėmis neribojamas, atsižvelgiant į vaikų interesus ir jų dienotvarkę. Vaiko tėvai įspėja vienas kitą telefonu ar sms žinute apie negalėjimą bendrauti su vaikais dėl ligos, užimtumo darbe ar kitų svarbių priežasčių ne mažiau nei prieš vieną dieną (CPK 376 straipsnis).

Šalys turi teisę bendru rašytiniu sutarimu keisti bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgiant į savo planus bei vaikų interesus. Taip pat pasikeitus aplinkybėms, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis)

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Ieškovė J. G. pateikė reikalavimą priteisti iš atsakovo R. D. išlaikymą nepilnamečiams K. D. ir G. D. po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat pavesti dukros piniginėmis lėšomis disponuoti ieškovę.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Nepilnametis K. D. bylos nagrinėjimo yra trijų metų amžiaus, G. D. – dviejų metų amžiaus. Vaikai lanko (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelį – darželį „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė nurodo, jog nepilnamečių vaikų K. D. ir G. D. realius ir pagrįstus poreikius per mėnesį sudaro apie 270 - 300 Eur išlaidos kiekvienam vaikui. Vieno nepilnamečio vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga: maistui – 150 Eur, šampūnui, muilui, kremui ir kt.- 10-15 Eur, drabužiams, avalynei – 30 Eur, vitaminams, vaistams, papildams – 20 Eur, skalbimo priemonėms – 5-10 Eur, buities apyvokos daiktams – 10 Eur. G. D. per mėnesį tenka pirkti 3-4 pokus sauskelnių, kurie kainuoja apie 40 Eur. Ieškovė moka už vaikų draudimą kiekvieną mėnesį po 13 Eur už visus penkis vaikus. Vaikams reikalingos išlaidos transportui, išvykoms prie ežero ar jūros. Socialiniam būstui, kuriame gyvena ieškovė su nepilnamečiais vaikais, tiekiamas centrinis šildymas, elektra, vanduo, ieškovė moka už buto nuomą, nuotekas, atliekų tvarkymą, kas vienam vaikui per mėnesį sudaro apie 30-50 Eur. Byloje nustatyta, kad nepilnamečiai K. D. ir G. D. yra terapiškai sveiki, specialių sveikatos ar ugdymosi poreikių neturi.

Ieškovė į vaikų poreikių apskaičiavimą įtraukė aprangos, avalynės, higienos priemonių ir kitus būtiniausius vaikų poreikius atitinkančias išlaidas. Tokios išlaidos kaip būsto komunalinių mokesčių dalis, išlaidos maistui, aprangai, higienos priemonėms, ugdymo priemonėms, lėšos, susijusios su papildomu ugdymu, lėšos, skirtos laisvalaikio praleidimui yra akivaizdžios, jos yra būtinos ir neišvengiamos. Pažymėtina, jog į nepilnamečių vaikų poreikius ieškovė neįtraukė jokių prabangos prekių. Teismas, vertindamas nepilnamečių vaikų poreikius, sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, jog vaikų poreikių apskaičiavime nurodytos sumos būtų neatitinkančios ekonominės realybės ar joms pagrįsti būtų reikalingi papildomi įrodymai nei pateikta teismui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad išlaikymas vaikui yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jo pilnametystės), todėl turi būti įvertinami jo poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir į ateitį. Atsižvelgiant į ekonominę situaciją Lietuvoje, minimalų mėnesinės algos dydį, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat į nepilnamečių vaikų K. D. ir G. D. amžių, teismo vertinimu, ieškovės nurodoma 300 Eur suma kiekvienam vaikui yra pagrįsta ir pakankama vaikų būtiniausiems poreikiams patenkinti.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė yra darbingo amžiaus, sveika, dirba pagal terminuotą darbo sutartį (duomenys neskelbtini) pardavėja. Ieškovės šeimos pajamas sudaro darbo užmokestis (apie 434 Eur per mėnesį), našlaičių pensija kitiems ieškovės vaikams, vaiko pinigai (apie 70 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį). Ieškovės šeimoje auga keturi nepilnamečiai vaikai, iš kurių du yra bendri su atsakovu. Ieškovė neturi jokio kilnojamojo turto ar kito vertingo turto. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovei nuosavybės teise priklauso 1/10 buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Ieškovė nekilnojamąjį turtą paveldėjo, jame gyvena jos mama. Ieškovė su savo nepilnamečiais vaikais gyvena trijų kambarių socialiniame būste. Namuose tvarkinga, šviesu, yra visos komunikacijos ir namų apyvokos daiktai. Ieškovė moka už būsto nuomą 63,72 Eur, elektrą, vandenį, nuotekas, dujas, komunalines atliekas, vaikų darželį (vidutiniškai po 32 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį), sveikatos draudimą (vidutiniškai po 2,55 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį), įsigytą buitinę techniką šeimos poreikiams patenkinti (vidutiniškai po 49 Eur per mėnesį). Vertinant ieškovės indėlį į nepilnamečių vaikų K. D. ir G. D. išlaikymą, teismas pažymi, kad faktiškai ieškovė viena augina berniukus, rūpinasi iš viso penkiais nepilnamečiais vaikais, dėl to objektyviai negali gauti didesnių pajamų ar papildomai dirbti. Jai taip pat neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu.

Byloje nustatyta, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikatos problemų neturi. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, atsakovas nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. dirba UAB „T. O.“, gauna apie 1005 Eur darbo užmokestį neatskaičius mokesčių. Duomenų apie atsakovo turimą specialybę, išlaikytinių skaičių, išlaidas, finansinius įsipareigojimus ar darbingumo lygio sumažėjimą nėra. Pagal Nekilnojamojo turto ir Kelių transporto priemonių registruose pateiktą informaciją, nekilnojamojo ar kilnojamojo turto atsakovas neįgijo. Jo atžvilgiu yra vykdomos penkios vykdomosios bylos antstolių kontorose. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad jis dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negali gauti pajamų nepilnamečių vaikų išlaikymo teikimui. Pažymėtina, jog tėvai turi pareigą pasirūpinti tokiomis pajamomis, kurių užtektų augantiems vaiko poreikiams tenkinti. Tokia nuostata įtvirtinta ir kasacinio teismo praktikoje, kuris, spręsdamas dėl vaiko tėvų turtinės padėties nustatymo akcentavo, jog nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018). Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, jog atsakovas visiškai neišlaiko nei vieno iš savo nepilnamečių vaikų, jais nesidomi ir jų nelanko. Ieškovė kreipėsi į antstolį dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo ir š.m. spalio mėnesį gavo pirmą įmoką iš atsakovo darbdavio 200 Eur sumai vaikams išlaikyti. Teismas, atsižvelgdamas į turimus duomenis apie atsakovo ir ieškovės turtinę padėtį, finansinius įsipareigojimus, daro išvadą, jog ieškovės turtinė padėtis yra blogesnė.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktiką, taip pat į nepilnamečių vaikų K. D. ir G. D. amžių, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą – įrodymus apie vaikų poreikius, sveikatos būklę, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, išlaikytinių skaičių, ieškovės ieškinį dalyje dėl išlaikymo priteisimo tenkina visiškai ir priteisia iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui K. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir G. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 150 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo 2020 m. liepos 22 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismo vertinimu, 150 Eur išlaikymo dydis kiekvienam nepilnamečiui vaikui šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas jo poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai bei galimybėms teikti tokio dydžio išlaikymą (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Ieškovė nurodo, kad pradėjus gyventi atskirai atsakovas šalių nepilnamečių vaikų neišlaikė, todėl prašo priteisti iš atsakovo 1394 Eur išlaikymo įsiskolinimą apskaičiuotą už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos, t.y. už keturis mėnesius ir 20 dienų, skaičiuojant po 150 Eur kiekvienam vaikui.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas tik vieno iš tėvų, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010). Taigi, tėvams ar vien iš jų nevykdant pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš tėvų ar vieno iš jų išlaikymo įsiskolinimą. Iš bylos duomenų ir teismo posėdžiuose duotų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas kartu negyva ir bendro ūkio neveda nuo 2020 m. kovo 1 d. Nuo tada šalių nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ieškove. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas savo nepilnamečiais vaikais nesirūpina, jų neaugina ir materialiai neišlaiko. Ieškovė viena teikia materialinį išlaikymą ir tenkina būtiniausius vaikų poreikius. Jai padeda brolis ir mama. Atsakovas savo pozicijos nagrinėjamu klausimu neišreiškė. Skyriaus atstovams nurodė, kad 2020 m. liepos mėnesį vienai dienai buvo pasiėmęs vaikus ir jiems išleido 140 Eur, tačiau teismui išlaidų pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovė faktiškai visa apimtimi viena teikė išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. liepos 21 d., tokiu būdu vykdydama ne tik savo, bet ir atsakovo prievolę išlaikyti savo vaikus. Teismas daro išvadą, kad ieškovė turi teisę atgauti už atsakovą įvykdytą nepilnamečių vaikų išlaikymo dalį.

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Ieškovė prašo priteisti 1394 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą šalių nepilnamečiams vaikams, paskaičiavusi jį už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos, t.y. už keturis mėnesius ir 20 dienų, skaičiuojant po 150 Eur kiekvienam vaikui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad nepilnamečių vaikų K. D. ir G. D. poreikiai per beveik penkių mėnesių laikotarpį iki ieškinio padavimo dienos iš esmės būtų pasikeitę negu šiuo teismo sprendimo jau buvo nustatyti, prašoma išlaikymo įsiskolinimo suma kiekvienam vaikui neviršija minimalios mėnesinės algos dydžio ir yra net ženkliai mažesnė, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas visiškai ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas 1394 Eur išlaikymo įsiskolinimas, už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. liepos 21 d., skaičiuojant kiekvienam vaikui 150 Eur per mėnesį.

Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskiriama ieškovė J. G. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ieškovei išaiškintina, kad išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. D. ir G. D. ji privalo naudoti išimtinai tik nepilnamečių vaikų interesais (CK 3.203 straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Ieškinį patenkinus visiškai ir priėmus galutinį sprendimą, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. liepos 23 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CK 3.65 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl už jį mokėtinas 250 Eur dydžio žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ieškovė pagal (duomenys neskelbtini) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Vilniaus skyriaus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Remiantis VGTPT (duomenys neskelbtini) pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), už valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ieškovei J. G. yra sudariusios 307,56 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Ieškinį patenkinus visiškai, antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnis, 99 straipsnis).

Šioje byloje teismas patyrė 8,95 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteistinas iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovės J. G. ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio K. D., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečio G. D., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaikų motina J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimą su nepilnamečiais vaikais K. D., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir G. D., (duomenys neskelbtini), tokia tvarka:

· atsakovas R. D. su sūnumis K. D. ir G. D. pirmus du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos bendrauja kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą šeštadienį po dvi valandas vaikų gyvenamojoje vietoje;

· po dviejų mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovas R. D. su sūnumis K. D. ir G. D. bendrauja kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą šeštadienį, pasiimant abu vaikus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 9.00 val. ir parvežant vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.

· atsakovo bendravimas su nepilnamečiais vaikais K. D. ir G. D. visomis ryšio priemonėmis neribojamas, atsižvelgiant į vaikų interesus ir jų dienotvarkę.

· vaiko tėvai įspėja vienas kitą telefonu ar sms žinute apie negalėjimą bendrauti su vaikais dėl ligos, užimtumo darbe ar kitų svarbių priežasčių ne mažiau nei prieš vieną dieną.

Priteisti iš atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams K. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir G. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos - 2020 m. liepos 22 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų K. D. ir G. D. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja.

Priteisti iš atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), 1394 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų devyniasdešimt keturių eurų) išlaikymo įsiskolinimą ieškovės J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), 307,56 Eur (trijų šimtų septynių eurų 56 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, informuojant atsakovą, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) žyminį mokestį ir 8,95 Eur (aštuonių eurų 95 ct) pašto išlaidas, viso: 258,95 Eur (du šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 95 ct) valstybės naudai, informuojant atsakovą, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą - 5660.

Sprendimą dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.