- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-26
- Bylos Nr.
- e2S-1794-430/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10499-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Atsakovas
- Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Šaltinių“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Šaltinių“ bendrija atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei Daugiabučių namų savininkų bendrijai „Šaltinių“ bendrija dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjamas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ (toliau – UAB „Juris LT“) ieškinys atsakovei Daugiabučių namų savininkų bendrijai „Šaltinių“ bendrija (toliau – DNSB „Šaltinių“ bendrija) dėl skolos priteisimo. 2020 m. balandžio 20 d. teisme gautas ieškovo pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė, priteisė ieškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-968-580/2020 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartį ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-15679-566/2020 priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį atsakovei DNSB „Šaltinių“ bendrija dėl skolos priteisimo nutraukė, priteisė ieškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-15679-566/2020 priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį atsakovei DNSB „Šaltinių“ bendrija dėl skolos priteisimo nutraukė. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 272,91 Eur bylinėjimosi išlaidų ir grąžino ieškovei 15 Eur žyminį mokestį.
3. Teismas nustatė, kad 2020 m. balandžio 20 d. gautas ieškovo pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo, kuriame nurodyta, jog atsakovė patenkino kreditoriaus reikalavimus ir apmokėjo dalį bylinėjimosi išlaidų, t. y. 32,09 Eur. Ieškovas prašė nutraukti bylą ir priteisti iš atsakovės likusias neapmokėtas 272,91 Eur bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį atsakovei DNSB „Šaltinių“ bendrija dėl skolos priteisimo nutraukė. Priteisė ieškovui iš atsakovės 272,91 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartį ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pasiūlė šalims pateikti atsiliepimus dėl bylos nutraukimo priėmus atsisakymą nuo ieškinio.
4. Teismas vertino, kad ieškinio atsisakymas nėra tapatus ieškinio atsiėmimui, dėl to ieškovui atsisakant ieškinio atsakovo sutikimas nėra reikalingas. Teisė atsisakyti ieškinio ar jo dalies priskirtina išimtinai ieškovo diskrecijai. Šiuo atveju pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo pateikė tam įgaliojimus turintis asmuo, ieškinio atsisakymas ir bylos nutraukimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajai tvarkai, ieškovui yra žinomos bylos nutraukimo procesinės pasekmės, dėl to teismas priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ir bylą nutraukė.
5. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės prašymo po bylos nutraukimo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, padarė išvadą, kad ieškovas atsisakė ieškinio dėl to, jog atsakovė pagal šioje byloje pareikštą reikalavimą su ieškovu atsiskaitė, todėl laiko, kad ieškovas ieškinį atsakovo atžvilgiu pareiškė pagrįstai ir bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovo veiksmų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 272,91 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovė DNSB „Šaltinių“ bendrija pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-15679-566/2020, prašydama panaikinti teismo nutartį.
7.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apeliacinės instancijos teismo motyvus, kurių pagrindu analogiška skundžiama teismo nutartis jau buvo panaikinta kaip prieštaraujanti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, t. y. į Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties išaiškinimus. Priimdamas 2020 m. spalio 6 d. nutartį teismas pakartotinai nenagrinėjo 2020 m. birželio 25 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodytų aplinkybių, tačiau skundžiamoje nutartyje konstatavo jų egzistavimą, dėl to skundžiama nutartis naikintina dar kartą dėl tų pačių motyvų, kurie apeliacinės instancijos teismo šioje civilinėje byloje jau buvo priimti.
7.2. Paaiškina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.54 straipsnyje nustatyta įmokų paskirstymo tvarka taikoma toms prievolėms, kurių įvykdymo terminas jau yra suėjęs. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ginčija atsakovės neįvykdytų ieškovės ieškinio reikalavimų teisėtumą teisminio ginčo metu, bylą nagrinėjantis teismas neturi teisės civilinės bylos nutraukti neišnagrinėjęs tarp šalių kilusio ginčo. Šiuo atveju ieškovas savo ieškinio reikalavimų dėl atsakovės neįvykdytų ieškinio reikalavimų neatsisakė, o tarp šalių kilusį teisminį ginčą išsprendė vienašališkai ir nepagrįstai paskirstydamas atsakovės sumokėtas įmokas tiems ieškovo reikalavimams patenkinti, su kuriais atsakovas sutinka. Tokiu būdu, teismas priėmęs skundžiamą nutartį, priėmė ne ieškovės ieškinio atsisakymą, o patvirtino vienašališką ir neteisėtą ieškovo gautų įmokų paskirstymą teisme ginčijamai prievolei įvykdyti, priėmė neteisėtą nutartį, nes iš esmės nepasiekė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 straipsnyje nustatytų civilinio proceso tikslų.
Atsiliepimas
8. Ieškovė UAB „Juris LT“ atsiliepime į skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-15679-566/2020 nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teigia, kad atsakovas, gavęs ieškinį ir jo priedus, sumokėjo ieškovui 908,44 Eur sumą, t. y. padarė mokėjimą jau esant civilinei bylai iškeltai teisme. Toks ieškinio reikalavimų patenkinimas, esant iškeltai civilinei bylai, prilyginamas palankiam ieškovui teismo sprendimui. Skirtingai nei ieškinio atsiėmimas, kuriam tam tikroje proceso stadijoje yra reikalingas atsakovo sutikimas, ieškinio atsisakymui tokio sutikimo nereikia ir toks pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo yra ieškovo prerogatyva.
8.2. Pabrėžia, kad ieškovo, kaip kreditoriaus niekaip nesaisto ir neįpareigoja atsakovo skunde nurodytas elektroninis laiškas, kuriame nurodytas atsakovo įsivaizduojamas įmokų paskirstymas. Jokio susitarimo su pradiniu kreditoriumi ar su ieškovu dėl įmokų paskirstymo atsakovas nėra ir nebuvo sudaręs, dėl to ieškovas teisėtai paskirstė iš atsakovo gautas įmokas įstatymo nustatyta tvarka. Nepaisant to, kokį įmokos paskirstymo eiliškumą nurodo skolininkas, kreditorius, jeigu su tuo nesutinka, turi teisę paskirstyti įmokas pagal CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nurodytą eiliškumą arba, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą dėl įmokų paskirstymo, pagal sutartyje aptartą eiliškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017). Įstatymas nustato kreditoriui ne pareigą, o teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jei skolininkas nurodo kitokią, negu nustatyta sutartyje ar įstatyme, jos įskaitymo eilę. Tai reiškia, kad sutartyje ar įstatyme nustatyta įmokų paskirstymo tvarka skolininko pasiūlymu gali būti keičiama tik kreditoriui sutinkant, t. y. abiem sutarties šalims sutariant pakeisti įmokų įskaitymo eiliškumą. Kreditorius turi teisę nesutikti keisti įmokų įskaitymo eiliškumo. Tokiu atveju įmokos toliau įskaitomos šalių sutarta arba įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017).
8.3. Pabrėžia, kad prieš priimdamas ginčo nutartį, pirmosios instancijos teismas įgyvendino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartyje nurodytas gaires dėl tolimesnio bylos nagrinėjimo, suteikdamas teisę tiek ieškovui, tiek atsakovui teikti savo argumentus dėl pareikšto pareiškimo papildomai. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama teismo nutartimi bylą išsprendė teisingai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
10. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
11. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-15679-566/2020, kuria priimtas ieškovo atsisakymas nuo ieškinio, byla nutraukta ir priteistos ieškovui iš atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
13. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2020 m. balandžio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinys atsakovei DNSB „Šaltinių“ bendrija, prašant priteisti iš atsakovės 876,35 Eur skolos ir 8 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodytas ieškinio pagrindas – 2015 m. spalio 20 d. pradinės kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Neutralė“ (toliau – UAB „Neutralė“) ir atsakovės sudaryta Statybos darbų rangos sutartis ir jos pagrindu išrašyta 2016 m. balandžio 25 d. PVM sąskaita faktūra Nr. NEU-0004733 už pagal sutartį atliktus darbus. Šis reikalavimas buvo perleistas ieškovui. Ieškovo teigimu, minėtą sąskaitą ir atliktų darbų aktą atsakovas priėmė, tačiau iki šiol nėra pilnai atsiskaitęs. 2020 m. balandžio 15 d. teismas išsiuntė ieškinį su priedais atsakovui atsiliepimo į ieškinį pateikimui. 2020 m. balandžio 17 d. atsakovė sumokėjo ieškovei 908,44 Eur, papildomai elektroniniame laiške nurodė, jog šią sumą sudaro: 577,36 Eur skola, 20,78 Eur delspinigiai, 310 Eur bylinėjimosi išlaidos ir 0,30 Eur procesinės 6 proc. palūkanos. 2020 m. balandžio 20 d. teisme gautas ieškovo pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio, civilinę bylą nutraukė ir priteisė ieškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-968-580/2020 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartį ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
14. CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka.
15. Teismų praktikoje išaiškinta, jog gavęs pareiškimą atsisakyti ieškinio ar jo reikalavimo dalies, teismas turi nustatyti, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą teismui nepriimti atsisakymo nuo ieškinio, o prieš priimdamas nutartį priimti ieškinio atsisakymą, teismas turi įsitikinti, ar toks atsisakymas neprieštarauja įstatymui, viešajai tvarkai, ar išreikšta atsisakiusios šalies laisva valia, ar nėra klaidos ar apgaulės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-629/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-314/2014 ir kt.). Taigi, prielaidos įgyvendinti tokią ieškovo procesinę teisę ir teisinis pagrindas teismui nutartimi patvirtinti ieškovo ieškinio atsisakymą yra tuomet, kai ieškovo ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 42 straipsnio 2 dalis).
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo padavė tam įgaliojimus turinis asmuo, ieškinio atsisakymas ir bylos nutraukimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajai tvarkai, ieškovui yra žinomos bylos nutraukimo procesinės pasekmės, atsakovei buvo suteikta galimybė pateikti atsiliepimą į pareiškimą (atsižvelgta į ankstesnius apeliacinės instancijos teismo išaiškinimus), dėl to nenustatyta teisinių pagrindų, kodėl toks pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo negalėjo būti priimtas ir byla nutraukta. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teisė atsisakyti ieškinio ar jo dalies priskirtina išimtinai ieškovo diskrecijai (tai nėra ieškinio atsiėmimas), dėl to ieškovui atsisakant ieškinio atsakovo sutikimas nėra reikalingas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad apelianto skundo argumentai (kad pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti ieškinio atsisakymo ir bylą nutraukti) atmestini kaip nepagrįsti.
17. Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino vienašališką ir neteisėtą ieškovo gautų įmokų paskirstymą teisme ginčijamai prievolei įvykdyti, nors atsakovė pageidavo, jog atsakovės sumokėta ieškovei 908,44 Eur suma būtų paskirstyta tokiu būdu: 577,36 Eur skola, 20,78 Eur delspinigiai, 310 Eur bylinėjimosi išlaidos ir 0,30 Eur procesinės 6 proc. palūkanos. Teigė, kad kiti reikalavimai bendrijos atžvilgiu nesąžiningi ir neteisėti, nes bendrija nebuvo apmokėjusi sąskaitos dėl to, kad nebuvo gavusi atliktų darbų akto. Kadangi aktas pagaliau atsirado, atsakovė sutiko su skola ir ją sumokėjo, tačiau nesutinka su delspinigiais.
18. CPK 94 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimo atsisakymą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
19. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškinys gautas Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. balandžio 9 d. Ieškinys buvo priimtas nagrinėjimui ir 2020 m. balandžio 15 d. kartu su priedais išsiųstas atsakovei atsiliepimo į ieškinį pateikimui. 2020 m. balandžio 17 d. atsakovė atliko ieškovei 908,44 Eur mokėjimą. Atsakovė papildomai elektroniniu paštu ieškovei nurodė, kad 908,44 Eur suma turi būti paskirstyta tokiu būdu: 577,36 Eur skola, 20,78 Eur delspinigiai, 310 Eur bylinėjimosi išlaidos ir 0,30 Eur procesinės 6 proc. palūkanos. Taip pat paaiškino, kad atsakovė nesutinka apmokėti visų reikalaujamų delspinigių, kadangi bendrija anksčiau nebuvo apmokėjusi sąskaitos dėl to, kad nebuvo gavusi atliktų darbų akto ir kadangi aktas pagaliau atsirado, atsakovė sutiko su skola ir ją sumokėjo. Taip pat nesutiko su 8 proc. palūkanomis, nurodant, kad šiuo atveju ieškovo nurodomas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas netaikomas.
20. Atkreiptinas dėmėsis į tai, kad byloje pateikta 2015 m. spalio 20 d. statybos darbų rangos sutartis Nr. 15/1020-1, kurios 8.1 punkte buvo nustatyti 0,2 proc. delspinigiai nuo sąmatos (akto) už kiekvieną pavėluotą dieną, bet ne daugiau kaip 10 proc. sąmatos (akto) sumos; taip pat pateikta šios sutarties pagrindu 2016 m. balandžio 25 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. NEU-0004733 ir atliktų darbų priėmimo–perdavimas aktas, kuriuos priėmė ir pasirašė tuometinė atsakovės pirmininkė A. G.. Byloje nėra duomenų, kad ši sąskaita ar atliktų darbų aktas kada nors būtų ginčyti, taip pat atsakovė šios bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog šioje sąskaitoje nurodytos sumos už atliktus darbus neginčija. Vien aplinkybės, kad dabartinis atsakovės pirmininkas nežinojo apie šį atliktų darbų aktą, kurį buvo priėmusi buvusį atsakovės pirmininkė, nėra pagrindas laiku neatsiskaityti su ieškovu. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad atsakovė nepagrįstai nebuvo apmokėjusi šios sąskaitos už atliktus darbus, nors šią sąskaitą ir atliktų darbų aktą buvo priėmusi (t. y. ankstesnė atsakovės pirmininkė) ir tokiu būdu žinojo apie pareigą atsiskaityti už atliktus darbus, dėl to ieškovas pagrįstai (remdamasis šalių sutartimi) skaičiavo sutartinius delspinigius.
21. Pabrėžtina ir tai, kad ieškovo, kaip kreditoriaus, nesaisto ir neįpareigoja atsakovo nurodytas atliktų įmokų paskirstymas. CK 6.54 straipsnio norma reglamentuoja įmokų paskirstymą, kai kreditorius jas gauna iš vykdančio prievoles skolininko. Pagal CK 6.54 straipsnio 1 dalį kreditoriaus gautos įmokos paskirstomos pagal šiame straipsnyje nustatytą tvarką, jeigu šalys nesusitarė kitaip. Remiantis CK 6.54 straipsnio 1–4 dalimis, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu (atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal CK 6.54 straipsnio 1 dalį, tokiomis išlaidomis galėtų būti pripažintos išlaidos patirtos ikiteisminėje stadijoje (pvz., pretenzijos surašymo kaštai ir panašiai), antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti, ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Šalys tarpusavio sutartimi turi teisę susitarti dėl kitokio įmokų, gautų vykdant prievolę, paskirstymo, nei nustatyta minėtoje CK normoje.
22. Jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatyta CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse, tai kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką (CK 6.54 straipsnio 5 dalis). Tai reiškia, kad jeigu skolininkas, nesant šalių sutarties, pasiūlo kitokį įmokų paskirstymą ir kreditorius su tuo sutinka, įskaitydamas lėšas pagal skolininko pasiūlytą įmokos paskirstymo eiliškumą, laikoma, kad šalys susitarė dėl kitokio įmokų paskirstymo. Tačiau, nepaisant to, kokį įmokos paskirstymo eiliškumą nurodo skolininkas, kreditorius, jeigu su tuo nesutinka, turi teisę paskirstyti įmokas pagal CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nurodytą eiliškumą arba, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą dėl įmokų paskirstymo, pagal sutartyje aptartą eiliškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-378/2019; 2017 m. vasario 23 d. nutartis Nr. e3K-3-101-611/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-378/2017).
23. Byloje nėra įrodymų, kad ginčo šalys būtų pasiekusios susitarimą dėl atsakovo bylos nagrinėjimo metu sumokėtos sumos užskaitymo pagal atsakovo (skolininko) nurodytą eiliškumą. Be to, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir teisminę praktiką, net atsakovui ir nurodžius atlikto mokėjimo paskirtį, ieškovė turėjo teisę gautas lėšas paskirstyti savo nuožiūra, laikantis CK 6.54 straipsnio nuostatų. Dėl to, atlikus įskaitymus, atsakovė liko nepadengusi dalies bylinėjimosi išlaidų, t. y. 272,91 Eur (908,44 (sumokėta suma)-876,35 (ieškinio reikalavimai) = 32,09; (320 (prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos) – 32,09 (po įskaitymo suma) – 15 (grąžinta žyminio mokesčio dalis)=272,91). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas neskaičiavo (neįskaitinėjo) procesinių 8 proc. palūkanų iki skolos sumokėjimo, su kurio dydžiu (t. y. palūkanų dydžiu) atsakovė nesutiko.
24. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atsisakė ieškinio dėl to, kad atsakovas pagal pareikštą reikalavimą su ieškovu atsiskaitė (liko tik nepadengta dalis bylinėjimosi išlaidų), laikytina ir pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas atsisakė atsakovo atžvilgiu ieškinio pagrįstai, o bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovo veiksmų, kuris laiku neatsiskaitė už atliktus darbus pagal išrašytą ir priimtą sąskaitą.
25. Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
26. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atsakovo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliantės Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Šaltinių“ bendrija atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.