Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Šalies argumentai

2. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė teismo: 1) pripažinti, kad ieškovas D. K. yra visiškai atsiskaitęs su Lietuvos valstybe, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus (toliau – NŽT), už 2006 m. liepos 17 d. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nupirktą 0,0768 ha ploto žemės sklypą (toliau – Žemės sklypas); 2) pripažinti NŽT priskaičiuotus delspinigius neteisėtais, atliktą įmokų paskirstymą – negaliojančiu; 3) panaikinti ieškovų turtui – Žemės sklypui – atsakovės naudai nustatytą priverstinę hipoteką ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Ieškovai nurodė, kad A. Z. 2002 m. birželio 3 d. sudarė Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią įgijo nuosavybėn Žemės sklypą, įsipareigodamas išsimokėtinai atsiskaityti su pardavėju iki 2012 m. sausio 15 d. 2006 m. liepos 17 d. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi, atsakovei sutikus, A. Z. perleido Žemės sklypą ieškovui ir šis įgijo visas pradinio pirkėjo teises ir pareigas. Vykdydami sutartį, ieškovai atliko du mokėjimus (2007 m. ir 2008 m.). Per sutartyje nustatytą terminą (iki 2012 m. sausio 15 d.) ieškovai su atsakove neatsiskaitė. 2016 m. ieškovai sužinojo apie 1130,81 Eur eilinių įmokų skolą už išsimokėtinai įgytą Žemės sklypą, 193,72 Eur palūkanas, apskaičiuotas iki 2016 m. liepos 25 d., ir 1385,63 Eur delspinigius. Nesutikdami su atsakovės skaičiavimais, ieškovai 2016 m. liepos 25 d. sumokėjo atsakovei 1305,50 Eur, iš kurių 1111,78 Eur sudarė skola už nesumokėtas eilines įmokas ir 193,72 Eur – palūkanos. Atsakovė įmokas paskirstė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.54 straipsnio nuostatas. Kadangi netesybos (delspinigiai) nebuvo nustatytos 2006 m. liepos 17 d. sutartyje, nei šioje, nei 2002 m. birželio 3 d. sutartyje nebuvo nuorodos į poįstatyminį aktą – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Vyriausybės nutarimas Nr. 260), atsakovė neturėjo teisės skaičiuoti delspinigius ir juos įskaityti iš ieškovų atliktų mokėjimų. Be to, neatsižvelgus į kilusį šalių ginčą dėl priskaičiuotų delspinigių Žemės sklypui, 2016 m. rugsėjo 13 d. nustatyta ir įregistruota priverstinė hipoteka, o už hipotekos įregistravimą reikalaujama sumokėti 112,40 Eur.

4. Atsakovė NŽT pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovų 1828,92 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė nurodė, kad pareiga mokėti 0,05 proc. delspinigius už pavėluotą atsiskaitymą buvo nustatyta teisės aktu ir atsakovė, kaip valstybės turto patikėtinė, neturėjo diskrecijos spręsti, ar ieškovams jie turėtų būti skaičiuojami. Ieškovų pavėluotai sumokėtos įmokos buvo paskirstytos, vadovaujantis CK 6.54 straipsnio nuostatomis. Kadangi už Žemės sklypą nebuvo visiškai atsiskaityta ir iki ginčijamo sprendimo nebuvo įregistruota priverstinė hipoteka, atsakovė, vadovaudamasi Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Pardavimo taisyklės) 23 punktu, pagrįstai atliko šiuos veiksmus. Be to, šalys sutartyje buvo susitarusios tiek dėl palūkanų, tiek dėl netesybų (delspinigių) mokėjimo.