- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-13
- Bylos Nr.
- e2A-820-950/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-62-3-00638-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Albina Rimdeikaitė, Tomas Ridikas
- Atsakovas
- E. Š., Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
- Ieškovas
- Kauno apygardos prokuratūros
- Trečiasis asmuo
- M. P., E. P., J. Š.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Tomo Ridiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Albinos Rimdeikaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9307-1144/2023 pagal ieškovo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams – Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir E. Š. dėl administracinių aktų panaikinimo, valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys – M. P., E. P. ir J. Š..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Kauno apygardos prokuroras, ginantis viešąjį interesą, 2022 m. kovo 15 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (reg. Nr. I-1306), kuriuo prašė:
- panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriaus vedėjo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 9SK-1300-(14.9.110.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“;
- panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriaus vedėjo 2019 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. 9VĮ-213-(14.9.2.) „Dėl naudojamo kitos paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo“;
- pripažinti negaliojančia 2019 m. liepos 19 d. valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr.S-4527) tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriaus vedėjos A. Š., ir atsakovo E. Š.;
- taikyti restituciją ir priteisti valstybei iš atsakovo E. Š. 5 070,32 Eur sumą.
Šalies argumentai
2. Ieškovas Kauno apygardos prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau – ir ieškovas), pateiktame ieškinyje nurodė tokias aplinkybes:
2.1. Žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), esantis gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir kiemo statiniai nuosavybės teise priklausė A. Š.. Po A. Š. mirties ((duomenys neskelbtini)) minėtą nekilnojamąjį turtą po 1/3 dalį paveldėjo du jo vaikai ir vienas vaikaitis, t. y. atsakovas E. Š. (toliau – ir atsakovas arba apeliantas). 2014 m. birželio 4 d. buvo sudaryta Paveldėto turto pasidalijimo sutartis Nr. S-3229, pagal kurią gyvenamasis namas, ūkio pastatas ir kiemo statiniai nuosavybės teise atiteko atsakovui E. Š..
2.2. 2018 m. spalio 11 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) matininkas S. P. parengė Žemės sklypo kadastro duomenų bylą: 2018 m. spalio 9 d. surašė Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. l; 2018 m. spalio 11 d. surašė Kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo vertės apskaičiavimo aktą Nr. l; 2018 m. spalio 11 d. nustatė Žemės sklypo kadastro duomenis ir parengė Žemės sklypo planą. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 1 matininkas S. P. nurodė, kad Žemės sklype yra savininkui (naudotojui) nuosavybės teise priklausantys statiniai: gyvenamasis namas (pažymėtas indeksu „G“) ir ūkio pastatas (pažymėtas indeksu „N“). Nustatant Žemės sklypo ribas dalyvavo atsakovas E. Š..
2.3. Žemės sklypo kadastro duomenys patvirtino, kad Žemės sklypo plotas – 0,5324 ha, iš kurių 0,3372 ha yra žemės ūkio naudmenos, 01337 ha – užstatyta teritorija, 0,0615 ha – vandenys.
2.4. 2018 m. spalio 11 d. atsakovas E. Š. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriui (toliau – NŽT Kėdainių skyrius) pateikė prašymą patvirtinti matininko S. P. nustatytus Žemės sklypo kadastrinius duomenis (t. y. suformuoti žemės sklypą).
2.5. 2018 m. lapkričio 19 d. NŽT Kėdainių skyriaus sprendimu Nr. 9SK-1300-(14.9.110) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ (toliau – Sprendimas) buvo suformuotas 0,5324 ha žemės sklypas ir patvirtini ginčo Žemės sklypo kadastro duomenys, pagal matininko S. P. 2018 m. spalio 11 d. parengtą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Minėtoje kadastro duomenų byloje nurodyta, kad Žemės sklype yra statiniai: gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau visi kartu – Pastatai). Pastatai buvo pažymėti Žemės sklypo plane.
2.6. 2019 m. sausio 3 d. E. Š. pateikė NŽT Kėdainių skyriui prašymą parduoti jo naudojamą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra jam priklausantys Pastatai.
2.7. NŽT Kėdainių skyriaus vedėjo 2019 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 9VĮ-213-(14.9.2.) „Dėl naudojamo kitos paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo“ (toliau – Įsakymas) nuspręsta leisti E. Š. parduoti 0,5324 ha žemės sklypą pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektą.
2.8. 2019 m. liepos 19 d. buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr.S-4527) (toliau – Sutartis), pagal kurią E. Š. įsigijo nuosavybėn ginčo Žemės sklypą.
2.9. 2019 m. rugpjūčio 1 d. E. Š. pirkimo–pardavimo sutartimi jam nuosavybės teise priklausantį ginčo Žemės sklypą pardavė M. P., tačiau Pastatai, esantys Žemės sklype, kartu su Žemės sklypu parduoti nebuvo. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (su istorija) nurodyta, kad Pastatai sunaikinti ir išregistruoti 2019 m. rugpjūčio 26 d.
2.10. NŽT nuolatinės komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. sausio 24 d. išvada Nr. 1KI-1-(11.28) patvirtina, jog matininkas S. P., atlikdamas ginčo Žemės sklypo kadastrinius matavimus, minėto Žemės sklypo plane pažymėjo statinius, kurių faktiškai Žemės sklype nebuvo. Komisija išvadą grindė 2019 m. rugsėjo 26 d. atliktu faktinių duomenų patikrinimu vietoje bei Lietuvos Respublikos ortografinio žemėlapio ORT10LT (2015–2017 m.) duomenimis. Išvadoje nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos ortografinio žemėlapio ORT10LT (2015-2017 m.) duomenis, aktualios teritorijos aerofotografavimo dieną (2015 m. birželio 1 d.), taip pat ir matininkui S. P. 2018 m. spalio 11 d. rengiant Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, jokių statinių ginčo Žemės sklype faktiškai nebuvo. Kadangi jokių statinių ginčo Žemės sklype faktiškai nebuvo, todėl Žemės sklypas jiems eksploatuoti negalėjo būti formuojamas ir parduodamas. Komisija nustatė, kad Žemės sklypas ginčo Sutartimi buvo parduotas privatiems asmenims (atsakovui) lengvatine (ne aukciono) tvarka už 729,68 Eur, kai tuo tarpu Žemės sklypo rinkos vertė pagal žemės verčių žemėlapius – 5 800 Eur, todėl valstybė galėjo patirti 5 070,32 Eur turtinę žalą, o šios žalos atsiradimo teisinė prielaida buvo matininko S. P. 2018 m. spalio 11 d. netinkamai ir pažeidžiant teisės aktų reikalavimus parengta Žemės sklypo kadastro duomenų byla.
2.11. NŽT direktoriaus 2020 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 1P-44-(1.3.) „Dėl S. P. išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimo“ buvo panaikintas matininko S. P. kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 2M-M-778 galiojimas dėl Komisijos išvadose nustatytų pažeidimų.
2.12. Nurodytą NŽT direktoriaus įsakymą matininkas S. P. skundė teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 8 d. sprendimu (administracinės bylos Nr. eI2-564-484/2021) skundą atmetė, konstatuodamas, jog būtent matininko S. P. 2018 m. spalio 11 d. netinkamai ir pažeidžiant teisės aktų reikalavimus parengtos ginčo Žemės sklypo kadastrinio duomenų bylos pagrindu buvo priimtas Sprendimas ir Įsakymas, taip pat 2019 m. liepos 19 d. sudaryta Sutartis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 5 d. nutartimi (administracinės bylos Nr. A-2901-525/2021) anksčiau nurodytą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimą paliko nepakeistą.
2.13. Ieškovo nuomone, matininko S. P. atlikti neteisėti veiksmai sudarė prielaidas faktiškai neegzistuojančių statinių savininkui pasinaudoti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtinta lengvata ir ne aukciono būdu įsigyti ginčo Žemės sklypą. Todėl tiek Sprendimas, tiek Įsakymas laikytini neteisėtais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Kadangi E. Š. nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą įgijo pagal neteisėtai priimtus ir imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančius administracinius aktus, todėl vėliau jų pagrindu sudaryta Sutartis dėl Žemės sklypo perleidimo atsakovui taip pat laikytina niekine ir pripažintina negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento). Tačiau pripažinti negaliojančia 2019 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas E. Š. ginčo Žemės sklypą perleido M. P., teisinio pagrindo nėra, nes nėra jokių įrodymų, kad trečiajam asmeniui buvo žinomos ginčo Žemės sklypo įsigijimo aplinkybės. Todėl pripažinus ginčo Sutartį negaliojančia, restitucija turi būti vykdoma pinigais iš neteisėtų administracinių aktų ir neteisėtai sudarytos Sutarties pagrindu ginčo Žemės sklypą įgijusio asmens, t. y. atsakovo E. Š.. Kadangi atsakovas E. Š. tiek sudarydamas Sutartį, tiek vėliau parduodamas ginčo Žemės sklypą trečiajam asmeniui M. P. buvo nesąžiningas, jis privalo atlyginti valstybei didžiausią perleisto nekilnojamojo turto vertę. 2019 m. rugpjūčio 1 d. sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyti Nekilnojamojo turto registro duomenys, charakterizuojantys parduodamą daiktą, t. y. ginčo Žemės sklypą, tame tarpe ir vidutinę jo rinkos vertę, kuri tuo metu buvo 5 800 Eur. Pagal viešus Nekilnojamojo turto registro duomenis ginčo Žemės sklypo vertė nėra pasikeitusi. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas E. Š. už ginčo Žemės sklypą sumokėjo valstybei 729,68 Eur, tai taikant restituciją jis privalo grąžinti 5 070,32 Eur sumą (5 800 Eur – 729,68 Eur = 5 070,32 Eur)
Atsiliepimas
3. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2022 m. balandžio 13 d. pateiktame atsiliepime (reg. Nr. DOK-12560) nurodė, kad su ieškovo reikalavimais sutinka ir prašė juos tenkinti. Pažymėjo, jog ginčo Žemės sklypo formavimo ir jo pirkimo–pardavimo procedūros buvo vykdomos pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas. Iš to seka, kad pažeidžiant imperatyvias teisės normas priimti administraciniai aktai – Sprendimas ir Įsakymas – turi būti panaikinti, o ginčijama Sutartis pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Pripažinti negaliojančia ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovas E. Š. ginčo Žemės sklypą perleido M. P., teisinio pagrindo nėra, nes nėra duomenų, kad trečiajam asmeniui buvo žinomos aplinkybės, kuriomis atsakovas įsigijo Žemės sklypą iš valstybės. Todėl nagrinėjamu atveju restitucija turėtų būti vykdoma sumokant ekvivalentą pinigais ir tai turi būti daroma išimtinai iš atsakovo E. Š..
4. Atsakovas E. Š. 2022 m. balandžio 21 d. pateiktame atsiliepime (reg. Nr. DOK-13290) nurodė, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad 2014 m. birželio 4 d. sudaryta Paveldėto turto pasidalijimo sutartimi Nr. S-3229 paveldėjo Pastatus (gyvenamąjį namą, ūkio pastatą ir kiemo statinius), kurie priklausė jo seneliui A. Š.. Nei jo senelis A. Š., nei jo senelė V. L. (Š.) dėl senyvo amžiaus, mažo raštingumo, blogos sveikatos, nesikreipė su prašymu atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią prie dar nuo 1932 m. turimų ir naudojamų Pastatų. Tačiau jo senelis A. Š. apie 2009 m. inventorizavo Pastatus (matininkai apmatavo Pastatus, įtraukė juos į kadastrą, suteikė Pastatams unikalius numerius). Senelis atkurti nuosavybės teisių į žemę nespėjo, nes (duomenys neskelbtini) mirė. Jo tėvas D. Š. nuo 2010 m. nuolat gyveno seneliui priklausiusioje valdoje, ten tvarkėsi, įsirengė kilnojamąją elektros stotį, remontavo gyvenamąjį namą (apkalė lentelėmis ir pakeitė langus), vietoje seno ūkinio pastato pastatė tvirtą bei lentelėmis iš lauko apkaltą garažą. Norėdamas pratęsti senelio pradėtus darbus, atsakovas 2018 m. spalio mėn. kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) su prašymu parengti Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, todėl buvo atlikti matavimai –suformuotos Žemės sklypo ribos. Matininkams atliekant darbus jis pastoviai nedalyvavo, tačiau jo tėvas D. Š. buvo sodyboje ir epizodiškai matavimuose dalyvavo. Atsakovui nėra suprantama, kas ir kodėl pakeitė senelio turėtos valdos adresą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Siekdamas kuo greičiau pabaigti ginčo Žemės sklypo įforminimo procedūras dėl pakeisto adreso nesiginčijo, manė, jog vietos valdžia ir matininkai viską daro pagal įstatymus. Taip pat manė, kad pradėjus žemės grąžinimo procesą, biurokratinės procedūros užtruks ilgai, todėl pasirinko kitą kelią – iš valstybės išpirkti už pinigus žemės sklypą esantį prie jam priklausančių, pagal įstatymą paveldėtų, Pastatų, ką ir padarė ginčijama Sutartimi. Pasikeitus situacijai, atsisakė planų statyti ar ką nors rekonstruoti įsigytame Žemės sklype ir jį 2019 m. rugpjūčio 1 d. pardavė M. P.. Žemės sklype buvusius Pastatus išardė dalimis ir juos išregistravo 2019 m. rugpjūčio 26 d. Gyvenamojo namo pamatai (dalis jų), šulinys, vandens telkiniai, dalis medžių, vaismedžių ir vaiskrūmių yra likę iki šios dienos. Atsakovo įsitikinimu, po 3 metų nuo Pastatų išardymo ir išregistravimo dienos teikdamas (tvirtindamas), kad 2018 m. spalio 11 d. matininkas S. P. parengė ginčo Žemės sklypo planą, jame pažymėdamas statinius, kurių neva nebuvo, ieškovas bando jį įvelti į teisinius spąstus.
5. Tretieji asmenys M. P. ir E. P. 2022 m. balandžio 20 d. pateiktame atsiliepime (reg. Nr. DOK-13218) nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė nereikalauja pripažinti negaliojančia 2019 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu jie įgijo ginčo Žemės sklypą, ieškinyje nurodytus reikalavimus prašė spręsti teismo nuožiūra. Kartu tretieji asmenys atkreipė dėmesį ir prašė įvertinti tai, jog teismui panaikinus ginčijamą Sprendimą, kurio pagrindu ginčo Žemės sklypas buvo suformuotas kaip savarankiškas daiktas, susiklostys tokia situacija, kad nebus aišku, kokį daiktą nuosavybės teise valdys tretieji asmenys. Trečiųjų asmenų nuomone, Sprendimo nepanaikinimas, atsižvelgiant į tai, kad Žemės sklypas kaip daiktas yra paliekamas teisinėje apyvartoje, nepažeistų viešojo intereso. Juo labiau, kad už Žemės sklypo, kaip daikto, netekimą valstybei bus atlyginta priteisiant piniginę kompensaciją, atitinkančią didžiausią Žemės sklypo rinkos vertę.
6. Trečiasis asmuo J. Š. atsiliepimo į ieškinį byloje nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį tenkino – panaikino Sprendimą ir Įsakymą, pripažino negaliojančia Sutartį bei taikė vienašalę restituciją ir priteisė valstybei iš atsakovo E. Š. piniginę kompensaciją – 5 070,32 Eur. Taip pat valstybei iš atsakovo priteisė 232 Eur žyminį mokestį ir 26,56 Eur išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų siuntimu.
8. Teismas faktą, nustatytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo neskundžiama 2022 m. sausio 5 d. nutartimi (administracinės bylos Nr. A-2901-525/2021), kad 2018 m. matininkui S. P. atliekant kadastrinius matavimus, ginčo Žemės sklype jokių statinių (nei gyvenamojo namo, nei ūkinio pastato) nebuvo, laikė prejudiciniu nagrinėjamai civilinei bylai. Be to, teismas pažymėjo, kad pats atsakovas E. Š. teismo posėdžio metu patvirtino, jog sudarant Sutartį ginčo Žemės sklype 1930 m. pastatytų ir jo paveldėtų Pastatų jau nebuvo, jie supuvo. Teismas Žemės sklype buvusį statybinį vagonėlį ir metalinį garažą laikė laikinaisiais statiniais.
9. Teismas nurodė, kad liudytojo S. P. parodymai, jog jam Žemės sklype atliekant kadastrinius matavimus buvo gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, prieštarauja paties atsakovo paaiškinimams apie buvusių statinių sunykimą, taip pat byloje nustatytiems prejudiciniams faktams bei rašytiniams įrodymams – Lietuvos ortofotografinio žemėlapio ORT10LT (2015–2017 m.) duomenims. Teismas pažymėjo, kad liudytojo parodymai apie tai, jog Žemės sklypo plane jo pažymėtų statinių galėjo nesimatyti ortofotografiniame žemėlapyje, nes juos galėjo uždegti Žemės sklype išplitę medžiai, paneigia Žemės sklypo plane pažymėtų statinių vieta, iš kurios matyti, kad gyvenamasis namas ir ūkio pastatas pažymėti atviroje vietovėje – pievoje, o ne po medžiais. Atsižvelgęs į tai, teismas šio liudytojo parodymus vertino kaip subjektyvius ir nepatikimus.
10. Teismas iš liudytojo D. Š. parodymų sprendė, kad Žemės sklype buvęs 1930 m. statybos gyvenamasis namas buvo prastos būklės, jį remontuodamas liudytojas gyvenamąjį namą sunaikino, nes byloje esančioje ortofotografinėje nuotraukoje (2015–2017 m.) gyvenamojo namo nematyti. Teismas taip pat nurodė, kad šio liudytojo parodymai apie medinio garažo buvimą Žemės sklype iki 2019 m., prieštarauja atsakovo E. Š. paaiškinimams, kad Žemės sklype buvo statybinis vagonėlis ir metalinis garažas, todėl šią liudytojo parodymų dalį taip pat vertino kaip nepatikimą.
11. Teismas sprendė, kad Žemės sklype nebuvo statinių (gyvenamojo namo ir ūkinio pastato) priimant ginčijamus administracinius aktus (Sprendimą ir Įsakymą) bei sudarant Sutartį, o laikinų statinių buvimas nesuteikė asmeniui teisės įsigyti valstybinę žemę be aukciono, kaip yra numatyta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte. Todėl teismas kaip prieštaraujančius imperatyvioms teisės normos panaikino ginčijamus Sprendimą ir Įsakymą, kurie buvo priimti remiantis UAB (duomenys neskelbtini) matininko S. P. 2018 m. spalio 11 d. parengta Žemės sklypo kadastro duomenų byla, kurioje buvo pažymėti realiai nesantys statiniai ir sudarytos sąlygos privačiam asmeniui įsigyti valstybinę žemę be aukciono. Taip pat teismas negaliojančia pripažino ir Sutartį.
12. Teismas konstatavo, kad atsakovas E. Š., pateikdamas NŽT Kėdainių skyriaus vedėjui prašymą parduoti ginčo Žemės sklypą, elgėsi nesąžiningai, nes savo parašu Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte patvirtino, jog dalyvavo nustatant jo ribas, pasirašė Žemės sklypo plane, todėl turėjo ir galėjo matyti bei žinoti, kad Žemės sklypo kadastriniuose duomenyse yra užfiksuoti statiniai (gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas), kurių faktiškai nėra. Teismas, remdamasis tuo, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis ginčo Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2019 m. rugpjūčio 23 d. buvo 5 800 Eur, taip pat įvertinęs aplinkybę, kad atsakovas įsigydamas Žemės sklypą be aukciono valstybei pervedė 729,68 Eur sumą, taikė vienašalę restituciją ir valstybei iš atsakovo priteisė 5 070,32 Eur dydžio piniginę kompensaciją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovas E. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
14.1. Apelianto nuomone, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų normas, jame nepagrįstai remiamasi Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimais, kurių jis negalėjo ginčyti, nes nedalyvavo minėtuose teisminiuose procesuose kaip proceso dalyvis, nežino kokius prejudicinius faktus ar aplinkybes nustatinėjo nurodyti administraciniai teismai. Atsakovo nuomone, Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai negali jam sukelti jokių teisinių padarinių.
14.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenų, kad ginčo Pastatai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre iki juos nugriaunant ir išregistruojant 2019 m. rugpjūčio mėn. Apeliantas laiko, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys yra laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti ar nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registre įrašytus duomenis neginčijo nei ieškovas, nei kiti dalyvavę byloje asmenys. Kad Pastatai egzistavo priimant skundžiamus Sprendimą ir Įsakymą, bei vėliau sudarant ginčijamą Sutartį, liudija ir 2019 m. rugsėjo 26 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FD-861-(14.9.141.), kuriame užfiksuotos likusios statybinės atliekos: plytų, pastato pamatų likučiai, likę du prūdai, šulinys ir t.t.
14.3. Apeliantas laiko, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi vien tik ortofotografinio žemėlapio ORT10LT (2015–2017 m.) nuotrauka, ko pasekoje priėmė šališką, nepagrįstą ir nemotyvuotą sprendimą.
14.4. Apeliantas pažymėjo tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai nesivadovavo Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 2 d. įsiteisėjusia ir tarp tų pačių ginčo šalių priimta nutartimi, kurioje nurodoma apie valstybinės žemės teisiniams santykiams būdingą teisinį apibrėžtumą ir apie tai, jog NŽT, kaip valstybinės žemės sklypo patikėtinis, vykdo valstybinės žemės naudojimo kontrolę ir vertina tokio planuojamo perleidimo atitiktį įstatymų nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Taip pat pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ir NŽT Kėdainių skyriaus veiksmų, kai minėta institucija nuo 2018 m. spalio mėn., po daugybės atliktų patikrinimų vietoje, konstatavo tai, jog jis valstybinės žemės sklypą naudoja racionaliai ir pagal paskirtį, tačiau po to, kai Pastatai nugriaunami, pradėjo tvirtinti, jog jokių Pastatų, atliekant kadastrinius matavimus 2018 m., ginčo Žemės sklype net nebuvo.
14.5. Apeliantas laiko, kad panaikinus Sprendimą bei pripažinus negaliojančia Sutartį, tretieji asmenys M. P. ir E. P. netenka minėtos Sutarties dalyko – ginčo Žemės sklypo, kaip civilinių teisių objekto, kuris turi būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas, kas akivaizdžiai pažeistų jų (t. y. trečiųjų asmenų) teises.
Atsiliepimas
15. Ieškovas Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodė tokius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
15.1. Laiko, kad atsakovo apeliacinio skundo teiginiai ir argumentai yra subjektyvaus pobūdžio, grindžiami prieštaringomis aplinkybėmis bei klaidingu įstatymų aiškinimu. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, rašytinius bei žodinius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
15.2. Pirmosios instancijos teismas byloje pagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 5 d. neskundžiama nutartimi (administracinės bylos Nr. A-2901-525/2021), kurioje buvo konstatuota, kad objektyvūs ir niekur nepaneigti įrodymai (Lietuvos ortofotografinio žemėlapio ORT10LT (2015-2017 m.) duomenys) patvirtina, kad jau 2015 m. birželio 1 d. (aerofotografavimo diena), o tai reiškia, kad ir 2018 m. atliekant kadastrinius matavimus, ginčo Žemės sklype jokių statinių (nei gyvenamojo namo, nei ūkinio pastato), nebuvo. Šis faktas neabejotinai laikytinas prejudiciniu nagrinėjamai civilinei bylai.
15.3. Apeliantas nei bylos nagrinėjimo metu, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų, kad gyvenamas namas, ūkio pastatas ir kiemo statiniai išliko ir buvo naudojami: 2014 metais – kuomet jis juos paveldėjo; 2018 metais – kuomet matininkas S. P. apelianto prašymu parengė Žemės sklypo kadastro duomenų bylą; 2019 m. – kuomet apeliantas pateikė prašymą parduoti ginčo Žemės sklypą, ir kurio pagrindu buvo priimti ginčijami Sprendimas ir Įsakymas, taip pat sudaryta ginčijama Sutartis. Pats atsakovas teismo posėdžio metu buvo nurodęs, kad ginčo Žemės sklype dar 1930 m. pastatytų statinių nebuvo, nes jie buvo supuvę, o Žemės sklype buvę statybinis vagonėlis ir metalinis garažas laikytini laikinaisiais statiniais, kurių buvimas ginčo Žemės sklype nesuteikia asmeniui teisės įsigyti valstybinę žemę be aukciono.
15.4. Nors atsakovas cituoja Regiono apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartį (administracinės bylos Nr. eI3-85-505/2023), tačiau jis neteisingai suprato šios nutarties esmę. Minėta nutartimi Regiono apygardos administracinis teismas ieškovo pareikštus reikalavimus (dėl Sprendimo ir Įsakymo panaikinimo, Sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo) perdavė spręsti Specialiajai teisėjų kolegijai, kilus abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo.
15.5. Atsakovo argumentai, jog įrašas Nekilnojamojo turto registre yra neginčytinas įrodymas to, kad jam priklausę Pastatai ginčo Žemės sklype buvo iki 2019 m. rugpjūčio 26 d., yra nepagrįsti. Sprendimas, kurio pagrindu ginčo Žemės sklypas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas neteisėtu ir naikintinu būtent dėl to, kad tokio administracinio akto priėmimo metu jokių statinių ginčo Žemės sklype jau nebuvo. Apeliantas tiesiog nenori pripažinti tai liudijančių ir teismo išsamiai ištirtų įrodymų, kad ginčijamų administracinių aktų (Sprendimo ir Įsakymo) priėmimo metu ginčo Žemės sklype jokių statinių nebuvo.
Atsiliepimas
16. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodė tokius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
16.1. Pirmosios instancijos teismas byloje pagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 5 d. neskundžiama nutartimi (administracinės bylos Nr. A-2901-525/2021), kuria buvo konstatuota, jog objektyvūs ir niekur nepaneigti įrodymai (Lietuvos ortofotografinio žemėlapio ORT10LT (2015–2017 m.) duomenys) patvirtina, kad jau 2015 m. birželio 1 d. (aerofotografavimo diena), o tai reiškia, kad ir 2018 m. atliekant kadastrinius matavimus, ginčo Žemės sklype jokių statinių jau nebuvo. Todėl šis faktas laikytinas prejudiciniu nagrinėjamai civilinei bylai.
16.2. Atsakovas neteisingai supranta Regiono apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties (administracinės bylos Nr. eI3-85-505/2023) esmę ir nepagrįstai ja remiasi, nes minėta nutartimi buvo sprendžiamas klausimas tik dėl bylos rūšinio teismingumo.
16.3. Pats atsakovas posėdžio metu patvirtino, jog sudarant Sutartį ginčo Žemės sklype dar 1930 m. pastatytų statinių jau nebuvo, nes jie buvo supuvę. Taip pat jis pats nurodė ir tai, kad tuo metu Žemės sklype stovėjo tik kilnojamasis statybinis vagonėlis, apkaltas lentelėmis bei metalinis garažas. Laikinų statinių valdytojams valstybinės žemės sklypas be aukciono parduotas negalėjo būti. Kadangi valstybinė žemė gali būti parduodama tik griežtai laikantis imperatyvių teisės normų nuostatų, tai valstybinės žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidžiant imperatyvių teisės normų nuostatas, yra niekiniai visa apimtimi arba ta dalimi, kuria buvo pažeistos imperatyvių teisės normų nuostatos.
17. Tretieji asmenys M. P., E. P. ir J. Š. atsiliepimų į atsakovo E. Š. apeliacinį skundą nepateikė
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
19. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo negaliojančiais buvo pripažinti administraciniai aktai dėl valstybinės žemės sklypo suformavimo bei tokio žemės sklypo pardavimo privačiam asmeniui ne aukciono būdu, taip pat panaikinta minėtų administracinių aktų pagrindu sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
20. Apeliantas prašė jo pateiktą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas.
22. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių, jų nuomone, būtinas žodinis procesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
23. Nagrinėjamu atveju atsakovas savo apeliaciniame skunde nenurodo, kokias naujas ir savo procesiniuose dokumentuose anksčiau nenurodytas faktines aplinkybes apeliacinės instancijos teismui jis galėtų paaiškinti žodžiu, taip pat nenurodo jokių išimtinių ir reikšmingų aplinkybių, dėl kurių bylą reikėtų nagrinėti būtent žodinio proceso tvarka. Byloje dalyvaujantys asmenys savo argumentus išsamiai yra išdėstę pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas, o tik pirmosios instancijos teisme priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo nukrypti nuo rašytinės proceso formos nagrinėjamu atveju nėra. Todėl apelianto prašymas jo pateiktą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmetamas (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylai išnagrinėti reikšmingų faktinių aplinkybių
24. VĮ Registrų centro pateikti duomenys (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytas 2010 m. kovo 4 d.) liudija, kad Nekilnojamojo turto registre, adresu: (duomenys neskelbtini), buvo įregistruoti nekilnojamojo turto objektai – Pastatai (t. y. gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))). Minėti nekilnojamojo turto objektai buvo įregistruoti A. Š. vardu ir tai buvo padaryta 2010 m. balandžio 22 d. parengtos Kadastro duomenų bylos pagrindu.
25. A. Š. (duomenys neskelbtini) mirus, jo turtą, po 1/3 dalį paveldėjo du vaikai (V. Š. ir S. N. Ž.) bei vienas vaikaitis (atsakovas E. Š.). 2014 m. birželio 4 d. sudaryta Paveldėto turto pasidalijimo sutartimi Nr. S-3229, Pastatai nuosavybės teise atiteko atsakovui E. Š..
26. Pastatai 2014 m. birželio 17 d. buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atsakovo E. Š. vardu.
27. UAB (duomenys neskelbtini) matininkas S. P. 2018 m. spalio 11 d. parengė ginčo Žemės sklypo kadastro duomenų bylą: 2018 m. spalio 9 d. surašė Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. l; 2018 m. spalio 11 d. surašė Kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo vertės apskaičiavimo aktą Nr. l ; 2018 m. spalio 11 d. nustatė Žemės sklypo kadastro duomenis ir parengė Žemės sklypo planą. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 1 (8 punktas) nurodyta, kad žemės sklype yra savininkui (naudotojui) nuosavybės teise priklausantys statiniai: gyvenamasis namas ir ūkio pastatas, kuriuos matininkas S. P. Žemės sklypo plane pažymėjo indeksais „G“ (gyvenamasis namas) ir „N“ (ūkio pastatas). Kaip matyti iš Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. 1, nustatant ginčo Žemės sklypo ribas asmeniškai dalyvavo atsakovas E. Š..
28. Žemės sklypo kadastro duomenys patvirtino, kad atlikus kadastrinius matavimus, Žemės sklypo plotas yra 0,5324 ha, iš kurių 0,3372 ha – žemės ūkio naudmenos, 0,1337 ha – užstatyta teritorija ir 0,0615 ha – vandenys.
29. Atsakovas E. Š. 2018 m. spalio 11 d. pateikė NŽT Kėdainių skyriui prašymą patvirtinti matininko S. P. nustatytus ginčo Žemės sklypo kadastrinius duomenis (suformuoti žemės sklypą).
30. NŽT Kėdainių skyriaus vedėjo Sprendimu (t. y. 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 9SK-1300-(14.9.110) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“) buvo suformuotas 0,5324 ha žemės sklypas ir patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys pagal UAB (duomenys neskelbtini) matininko S. P. 2018 m. spalio 11 d. parengtą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, taip pat nustatyta, kad Žemės sklypo kadastro duomenų byla yra neatskiriama Sprendimo dalis.
31. Kadastro duomenų byloje, be kita ko, nurodyta, kad Žemės sklype yra Pastatai (t. y. gyvenamas namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))). Žemės sklypas 2018 m. gruodžio 13 d. buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos vardu.
32. Atsakovas E. Š. 2019 m. sausio 3 d. pateikė NŽT Kėdainių skyriui prašymą parduoti naudojamą kitos paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra jam priklausantys Pastatai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)).
33. NŽT Kėdainių skyriaus vedėjo Įsakymu (t. y. 2019 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 9VĮ-213-(14.9.2.) „Dėl naudojamo kitos paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo“) nuspręsta E. Š. parduoti 0,5324 ha žemės sklypą pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektą.
34. 2019 m. liepos 19 d. buvo sudaryta Sutartis (t. y. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. S-4527)), pagal kurią E. Š. įsigijo nuosavybėn 0,5324 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).
35. Atsakovas E. Š. (kartu su sutuoktine J. Š.) 2019 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. S-4839) ginčo Žemės sklypą pardavė trečiajam asmeniui M. P.. Žemės sklype atsakovo vardu registruoti Pastatai, kartu su Žemės sklypu, parduoti nebuvo.
36. VĮ Registrų centro pateikti duomenys liudija, kad Pastatai (t. y. gyvenamas namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))) iš Nekilnojamojo turto buvo išregistruoti 2019 m. rugpjūčio 26 d. Minėtų pastatų išregistravimo pagrindas – 2019 m. rugpjūčio 22 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1.
37. 2019 m. rugpjūčio 17 d. NŽT pasitikėjimo linija buvo gautas anoniminis pranešimas su tekstu – „Prašau pasidomėti, ar Kėdainių skyriaus vedėja nesinaudojo tarnybine padėtimi, leisdama privatizuoti namų valdos žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Jokių pastatų ten nėra gal 10 metų, sklypas apleistas, iškasinėtas ir nenaudojamas“.
38. 2019 m. rugsėjo 26 d. NŽT Kėdainių skyriaus darbuotojai atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-861-(14.9.141.), kuriame užfiksavo, kad patikrinus ginčo Žemės sklypą matyti: iš statybinių atliekų (plytų, susmulkintų blokų) sutvarkytas įvažiavimas nuo pagrindinio kelio (Šiauliai–Kėdainiai); žemės sklype yra kelios krūvos žemių, žvyro, plytų ir kitų statybinių atliekų; žemės sklype yra du prūdai, yra šulinys; matosi, galimai buvusio pastato pamatų likučiai; žemės sklype auga keli vaismedžiai, pavieniai dideli medžiai.
40. NŽT direktoriaus 2020 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 1P-44-(1.3.) „Dėl S. P. išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimo“ buvo panaikintas matininko S. P. kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 2M-M-778 galiojimas dėl Komisijos išvadose nustatytų pažeidimų.
41. Matininkas S. P. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti NŽT direktoriaus 2020 m. vasario 4 d. įsakymą Nr. lP-44-(1.3) „Dėl S. P. išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimo“ .
42. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 8 d. sprendimu (administracinės bylos Nr. eI2-564-484/2021) matininko S. P. skundą atmetė.
43. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 skaitmeninio rastrinio ortofotografinio žemėlapio ORT10LT, pagaminto pagal 2015 m. birželio 1 d. aerofotografines nuotraukas, duomenimis, nustatyta tai, kad nagrinėjamos teritorijos aerofotografavimo dieną – 2015 m. birželio 1 d., statinių (gyvenamojo namo ir ūkinio pastato) Žemės sklype nebuvo. Lietuvos ortofotografinio žemėlapio ORT10LT (2015–2017 m.) duomenų teisingumas paneigtas nebuvo, todėl pagrindo juo abejoti teismas nenustatė. Teismas, įvertinęs ir 2019 m. rugsėjo 26 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FD-861-(14.9.141) turinį bei prie akto pridėtą vaizdinę medžiagą, padarė išvadą, kad jame užfiksuota faktinė situacija Žemės sklype praėjus vos keliems mėnesiams nuo jo kadastro duomenų bylos suformavimo nepaneigia Lietuvos ortofotografinio žemėlapio ORT10LT (2015–2017 m.) duomenų, užfiksuotų nagrinėjamos teritorijos aerofotografavimo dieną – 2015 m. birželio 1 d. Teismas, įvertinęs visetą surinktų faktinių duomenų, padarė išvadą, kad būtent matininko S. P. 2018 m. spalio 11 d. netinkamai ir pažeidžiant teisės aktų reikalavimus parengtos ginčo Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylos pagrindu NŽT Kėdainių skyriaus vedėjas priėmė Sprendimą bei Įsakymą, kurių pagrindu vėliau sudaryta Sutartimi Žemės sklypą pardavė atsakovui E. Š. išimtine (lengvatine) ne aukciono tvarka.
44. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 5 d. nutartimi (administracinės bylos Nr. A-2901-525/2021) matininko S. P. apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Dėl apeliacinio skundo (ne) pagrįstumo
45. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (žr. redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. spalio 1 d.) 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. Ši taisyklė suponuoja, kad aukcionas, kaip valstybinės žemės pardavimo būdas, yra įtvirtintas siekiant už parduotą valstybinę žemę gauti didžiausią kainą, todėl tai yra prioritetinis valstybinės žemės pardavimo būdas.
46. Bendrosios taisyklės išimtys, kai valstybinė žemė gali būti parduodama be aukciono, įtvirtintos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje. Viena iš jų – jeigu valstybinės žemės sklypai užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
47. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 2.4 punktu (žr. redakcija, galiojusi nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 21 d.), asmenys pagal Taisykles gali įsigyti nuosavybėn žemės sklypus, kurių reikia kitiems, Taisyklių 2.1 ir 2.2 punktuose nenurodytiems, nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (išskyrus nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių užimtus žemės sklypus kaimo gyvenamosiose vietovėse, kai jie pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą grąžinami natūra, ir žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui).
48. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-969/2023).
49. Kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl būtinybės užtikrinti teisingą visuomenės interesų ir savininko teisių pusiausvyrą, yra konstatavęs, jog, viena vertus, turi būti užtikrinta, kad, valstybei įgyvendinant savo, kaip žemės savininkės, teises taip, kad būtų gauta maksimalios naudos visuomenei, nebūtų paneigta tokioje žemėje esančių statinių savininkų nuosavybės teisė. Kita vertus, negali būti sudarytos prielaidos valstybinėje žemėje esančių statinių savininkams įgyvendinti nuosavybės teises taip, kad būtų paneigtas vienas iš valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, t. y. efektyvumo principas, kuris reiškia, kad įgyvendinant valstybės nuosavybės teises į žemę turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei, kas reiškia ir veikimą visuomenės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019).
50. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad būtinos sąlygos atsirasti Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintai asmens teisei ne aukciono būdu (lengvatine tvarka) įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą yra tokios: žemės sklypas turi būti užstatytas šiam asmeniui priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir jis turi būti naudojamas šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Išvada, ar konkrečiu atveju ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turėjo teisę be aukciono išsinuomoti ar įsigyti valstybinės žemės sklypą, turi būti daroma įvertinus konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-823/2021).
51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, esant teisminiam ginčui dėl to, ar asmeniui ne aukciono tvarka turi būti išnuomojamas arba parduodamas valstybinės žemės sklypas, užstatytas jam priklausančiais statiniais ir įrenginiais, reikia įvertinti, ar šie statiniai ir įrenginiai atitinka įstatyme nurodytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-1075/2022).
52. Taigi, įtvirtintas teisinis reguliavimas ir anksčiau aptarti kasacinės instancijos teismo išaiškinimai reiškia, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent – fizinio arba juridinio asmens teisė nuomotis ar įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą ir valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti ar parduoti. Ir priešingai, kai tokių statinių konkrečiame valstybinės žemės sklype nėra, tai negali atsirasti ir minėtos teisės bei pareigos šio teisinio santykio subjektams.
53. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių Lietuvos ortofotografinio žemėlapio ORT10LT (2015–2017 m.) duomenų matyti, kad 2015 m. birželio 1 d. (t. y. teritorijos aerofotografavimo dieną) ginčo žemės sklype (t. y. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)) jokių statinių (nei gyvenamojo namo, nei ūkinio pastato) nebuvo. Atsižvelgiant į tai, tokių statinių negalėjo būti ir 2018 m. spalio 9 d. UAB (duomenys neskelbtini) matininkui S. P. parengiant Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 1, kurio 8 punkte matininkas savo ranka atliko įrašą, jog žemės sklype yra savininkui (naudotojui) nuosavybės teise priklausantys Pastatai (gyvenamasis namas, ūkio pastatas), o tokių duomenų tariamą teisingumą savo parašu patvirtino ir pats atsakovas E. Š. (žr. Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. 1 13 punktas). Remdamasis 2018 m. spalio 9 d. sudarytu Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktu Nr. 1, matininkas S. P. 2018 m. spalio 11 d. parengė kadastro duomenų bylą bei Žemės sklypo planą, kuriame vėlgi pažymėjo realiai neegzistuojančius Pastatus – „G“ (gyvenamasis namas) ir „N“ (ūkio pastatas).
54. Aplinkybės, kad UAB (duomenys neskelbtini) matininkas S. P. 2018 m. spalio 9 d. sudarytame Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 1 bei vėliau ir Žemės sklypo plane pažymėjo Pastatus (gyvenamąjį namą, ūkio pastatą), kurių realiai nebuvo, jau yra konstatuotos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimu (administracinės bylos Nr. eI2-564-484/2021) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartimi (administracinės bylos Nr. A-2901-525/2021). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nurodytas aplinkybes laikė turinčiomis prejudicinę galią nagrinėjamai civilinei bylai. Apeliacinės instancijos teismas tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai visiškai pritaria ir kaip nepagrįstus atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentus, jog jam nedalyvavus anksčiau nurodytuose Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisminiuose procesuose kaip proceso dalyviui, minėtų teismų priimti procesiniai sprendimai negali sukelti jokių teisinių pasekmių.
55. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019).
56. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI2-564-484/2021 bei vėliau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-2901-525/2021 esminė ir vienintelė įrodinėtina aplinkybė buvo tai, ar matininkas S. P. 2018 m. spalio 9 d. sudarytame Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 1 bei vėliau ir Žemės sklypo plane pagrįstai / nepagrįstai pažymėjo Pastatus (gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą). Anksčiau nurodyti teismai savo procesiniuose sprendimuose (2021 m. vasario 8 d. sprendime; 2022 m. sausio 5 d. nutartyje) vienareikšmiškai konstatavo, kad matininkui S. P. 2018 m. atliekant kadastrinius matavimus ginčo žemės sklype jokių Pastatų, t. y. nei gyvenamojo namo, nei ūkinio pastato nebuvo. Vilniaus apygardos administracinio teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniai sprendimai yra įsiteisėję. Kadangi minėti administraciniai teismai nagrinėjo reikalavimus dėl teisės t. y. (matininko kvalifikacijos pažymėjimo) panaikinimo, tai jų priimti procesiniai sprendimai turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims, nes CPK 279 straipsnio 5 dalis aiškiai numato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas bylose pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvaujantiems asmenims.
57. Nagrinėjamu atveju jau ne kartą šioje nutartyje minėti Lietuvos Respublikos ortofotografinio žemėlapio ORT10LT (2015–2017 m.) duomenys liudija, kad nagrinėjamos teritorijos aerofotografavimo dieną – 2015 m. birželio 1 d. – jokių statinių (gyvenamojo namo, ūkinio pastato) ginčo Žemės sklype nebuvo. Šią aplinkybę, priešingai nei kad teigia apeliantas, patvirtina ir jo apeliaciniame skunde minimas 2019 m. rugsėjo 26 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FD-861-(14.9.141.). Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, minėtame faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte užfiksuota, kad: iš statybinių atliekų (plytų, susmulkintų blokų) sutvarkytas įvažiavimas nuo pagrindinio kelio (Šiauliai–Kėdainiai); žemės sklype yra kelios krūvos žemių, žvyro, plytų ir kitų statybinių atliekų; žemės sklype yra du prūdai, yra šulinys; matosi, galimai buvusio pastato pamatų likučiai; žemės sklype auga keli vaismedžiai, pavieniai dideli medžiai. Nelogiška ir sunkiai tikėtina, kad 2019 m. liepos 19 d. sudaryta ginčo Sutartimi įsigijęs valstybinį žemės sklypą, suformuotą būtent jame esančių Pastatų naudojimui, ieškovas vos per 11 dienų visus Pastatus nugriovė ir itin skubiai 2019 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ginčo Žemės sklypą (Pastatų net neišregistravęs iš Nekilnojamojo turto registro, kas buvo padaryta tik 2019 m. rugpjūčio 26 d.) pardavė trečiajam asmeniui M. P.. Faktinių duomenų patikrinimas vietoje buvo atliktas 2019 m. rugsėjo 26 d., t. y. nepraėjus net dviem mėnesiams po anksčiau nurodytos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Iš to seka, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FD-861-(14.9.141.) užfiksuota padėtis vėlgi leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad jokių, pagal savo funkcinę paskirtį galinčių funkcionuoti Pastatų (nei gyvenamojo namo, nei ūkio pastato), ginčo Žemės sklype seniai jau nebuvo.
58. Apibendrinant tai, kas buvo išdėstyta šios nutarties 53–57 punktuose, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje esantys objektyvūs įrodymai (Lietuvos Respublikos ortofotografinio žemėlapio ORT10LT (2015–2017 m.) duomenys), taip pat Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendime (administracinės bylos Nr. eI2-564-484/2021) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartyje (administracinės bylos Nr. A-2901-525/2021) konstatuotos faktinės aplinkybės leidžia daryti kategorišką išvadą, kad 2018 m. ginčo Žemės sklype jokių Pastatų (gyvenamojo namo, ūkio pastato) nebuvo, todėl nebuvo ir jokio faktinio bei teisinio pagrindo formuoti žemės sklypą bei jį lengvatine – ne aukciono – tvarka parduoti atsakovui E. Š.. Valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą – kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužė 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019).
Žemesnės instancijos teismas
59. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčijamais administraciniais aktais (Sprendimu ir Įsakymu) bei ginčijama Sutartimi, kaip vieningu procesu, buvo pažeisti imperatyvieji teisės normų reikalavimai ir atsakovui nepagrįstai lengvatine – ne aukciono – tvarka parduotas ginčo Žemės sklypas. Tokiu atveju objektyviai buvo būtina ne tik ginčo Žemės sklypo perleidimo sandorį (Sutartį), bet ir pačius administracinius aktus (Sprendimą ir Įsakymą) pripažinti niekiniais. Kadangi tiek valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, tiek administracinis aktas, kurio pagrindu tokia sutartis buvo sudaryta, gali būti pripažįstami negaliojančiais dėl tų pačių faktinių ir teisinių pagrindų (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-275-464/2021), todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatavo, kad ginčijami administraciniai aktai (Sprendimas ir Įsakymas) bei vėliau jų pagrindu sudaryta Sutartis, prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktui, Taisyklių 2.4 punktui) bei pagrįstai juos panaikinimo.
60. Apeliantas savo apeliacinį skundą grindžia ir tuo, kad, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino VĮ Registrų centro duomenų, kad ginčo Pastatai tikrai egzistavo, nes Nekilnojamojo turto registre jie buvo įregistruoti jo vardu iki juos nugriaunat ir išregistruojant 2019 m. rugpjūčio mėnesį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama apelianto argumentus dėl ginčo Pastatų registracijos Nekilnojamojo turto registre, pažymi, kad nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių ir jų suvaržymų registracija yra reikšminga išviešinimo tikslais, o daiktų teisinis kvalifikavimas atliekamas išanalizavus materialiosios teisės normas, ištyrus esamas faktines aplinkybes, su jomis susijusius įrodymus bei atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuluotus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2014). Lemiamą reikšmę turi ne tam tikrame žemės sklype esančių pastatų teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar konkrečiame žemės sklype vykdoma veikla susijusi su realiai ten esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-378/2018). Taigi, vien ta aplinkybė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovo E. Š. vardu, tiek matininkui S. P. atliekant ginčo Žemės sklypo kadastrinius matavimus (2018 m. spalio 9–11 d.), tiek NŽT Kėdainių skyriui priimant ginčijamus Sprendimą (2018 m. lapkričio 19 d.) ir Įsakymą (2019 m. kovo 21 d.), tiek vėliau sudarant Sutartį (2019 m. liepos 19 d.), formaliai buvo registruoti ginčo Pastatai, kurie realiai seniai jau buvo išardyti (išmontuoti), neįrodo ir negali įrodyti, kad tokie Pastatai faktiškai egzistavo ir juos buvo galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Realiai neegzistuojant Pastatams, kuriuos atsakovas naudoja arba galėtų naudoti pagal jų paskirtį, valstybinės žemės sklypas jam ne aukciono (lengvatine) tvarka pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą negalėjo būti parduodamas.
61. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta ir apelianto argumentus, kad neva pirmosios instancijos teismas privalėjo byloje vadovautis Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 2 d. įsiteisėjusia ir tarp tų pačių ginčo šalių priimta nutartimi (administracinės bylos Nr. eI3-85-505/2023). Pažymėtina, kad minėta Regionų apygardos administracinio teismo nutartis buvo priimta vadovaujantis išimtinai Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 3 ir 4 dalimis (procesinėmis teisės normomis), kilus abejonėms dėl bylos rūšinio teismingumo, dėl ko šis klausimas buvo perduotas spręsti specialiajai teisėjų kolegijai. Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartimi (administracinės bylos Nr. eI3-85-505/2023) nebuvo konstatuotos jokios faktinės aplinkybės, kurios būtų reikšmingos ar turėtų kokios nors įtakos vertinant byloje ginčijamų administracinių aktų (Sprendimo ir Įsakymo), taip pat vėliau jų pagrindu sudarytos Sutarties, teisėtumą. Todėl pirmosios instancijos teismas ne tik kad neturėjo, bet jokiomis aplinkybėmis ir negalėjo vadovautis apelianto nurodoma Regionų apygardos administracinio teismo nutartimi.
62. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčijamo Sprendimo panaikinimas, priešingai nei kad apeliaciniame skunde teigia apeliantas, nesukels jokių neigiamų pasekmių ginčo Žemės sklypą iš atsakovo E. Š. įsijusiems asmenims (M. P. ir E. P.). Pažymėtina, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami siekiant nustatyti tikslias žemės sklypo ribas ir tikslų jo plotą, kad vėliau naudojant, vykdant statybas, perkant, parduodant ar atliekant kitus teisinius veiksmus ar sandorius nekiltų neaiškumų, nesusipratimų ir nesklandumų dėl faktiškai naudojamų žemės sklypo ribų ir žemės sklypo ploto vietovėje. Kadastrinių matavimų metu yra renkami faktinio pobūdžio duomenys apie kadastro objektus, atliekami kitokie faktus nustatantys veiksmai, tokie kaip, pvz., objekto ribų pažymėjimas vietovėje ir pan. Šie veiksmai savo prigimtimi yra faktinio, o ne teisinio pobūdžio, jie savaime nenustato jokių asmenų teisių ar pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019). Todėl panaikinus Sprendimą, kurio neatsiejama dalis yra ir UAB (duomenys neskelbtini) matininko S. P. 2018 m. spalio 11 d. parengta Žemės sklypo kadastro duomenų byla, faktiniai duomenys apie M. P. 2019 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytą 0,5324 ha dydžio žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), galės būti surinkti iš naujo (t. y. parengta nauja ginčo Žemės sklypo kadastro duomenų byla), kas nagrinėjamu atveju yra logiška ginčijamo Sprendimo panaikinimo pasekmė ir negali būti laikoma trečiųjų asmenų teisių pažeidimu.
63. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu panaikinti Sprendimą ir Įsakymą, taip pat panaikinti Sutartį, apeliantas E. Š. pateiktame apeliaciniame skunde nedėsto jokių argumentų ir motyvų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu taikytos restitucijos ir jos būdo (ne) pagrįstumo. Todėl konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino negaluojančiais Sprendimą ir Įsakymą, taip pat pagrįstai panaikino ir Sutartį, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pasirinktu restitucijos būdu, kuris atitinka tiek teisės aktų reikalavimus, tiek ir šiuo klausimu aiškiai suformuotą kasacinės instancijos teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2009).
64. Atsakęs į esminius apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo / atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentų plačiau nepasisako, nes jie neturi jokios įtakos skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
65. Vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis bei teisiniais argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, susijusias su valstybinės žemės sklypų pardavimu lengvatine (ne aukciono) tvarka, tinkamai vadovavosi proceso teisės normų nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo surinktus ir ištirtus įrodymus bei bylos faktines aplinkybes vertinti kitaip. Atsižvelgusi į aptartas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, dėl ko Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme
66. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).
67. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (sumokėtas žyminis mokestis) nėra atlyginamos. Ieškovo ir trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas liudijančių dokumentų byloje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
68. Valstybė apeliacinės instancijos teisme patyrė 10,16 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų siuntimu. Atmetus apeliacinį skundą, nurodytos išlaidos valstybei priteitinos iš apelianto E. Š. (CPK 92 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas – 10,16 (dešimt eurų ir 16 ct.) Eur (įmokos kodas – 5662, mokėjimo paskirtis – „išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu“).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.