Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Vėgelienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. P. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyrius ir uždaroji akcinė bendrovė „Matininkai“) dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. 1P-44-(1.3) „Dėl S. P. išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimo“, pagrįstumo ir teisėtumo.

Nustatyta, kad NŽT direktorius 2020 m. vasario 4 d. priėmė įsakymą Nr. 1P-44-(1.3) „Dėl S. P. išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimo“, kuriuo panaikino 2008 m. gruodžio 3 d. S. P. išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą (I tomas, b. l. 4, 75).

NŽT direktorius 2020 m. vasario 4 d. įsakymą Nr. 1P-44-(1.3) „Dėl S. P. išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimo“ priėmė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1805 „Dėl Matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo, panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 2 ir 16 punktais.

NŽT direktorius Įsakyme konstatavo, kad matininkas S. P. pažeidė Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, 32.1.3 papunkčio reikalavimus, nesilaikė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatytos pareigos savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, dėl ko valstybė galėjo patirti 5 070,32 Eur turtinę žalą. NŽT direktorius Įsakyme nurodė, kad šios galimos žalos atsiradimo teisinė prielaida buvo matininko S. P. 2018 m. spalio 11 d. netinkamai ir pažeidžiant teisės aktų reikalavimus parengta Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų byla.

Nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą, nekilnojamojo turto kadastro statusą, šio kadastro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, matininkų ir matininkų ekspertų veiklos sąlygas, jų teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (1 straipsnis, 2006 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. X-1007 redakcija galiojusi Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo dieną).

Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – Kadastro įstatymas) 2 straipsnio 3 dalį nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai tai veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys tai duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas (Kadastro įstatymo 2 straipsnio 4 dalis).

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys (Kadastro įstatymo 8 straipsnio 1dalis).

Byloje ginčo, jog pareiškėjas atliko žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, nėra. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, atlikdamas Žemės sklypo kadastrinius matavimus, 2018 m. spalio 9 d. surašė Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr.1 (I tomas, b. l. 38-39), 2018 m. spalio 11 d. surašė Kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo vertės apskaičiavimo aktą Nr. 1 (I tomas, b. l. 40), 2018 m. spalio 11 d. nustatė Žemės sklypo kadastro duomenis (I tomas, b. l. 36-37) ir parengė Žemės sklypo planą (I tomas, b. l. 34-35).

Kaip matyti iš Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. 1, nustatant žemės sklypo ribas dalyvavo E. Š. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 1 (8 punktas) nurodyta, kad žemės sklype yra savininkui (naudotojui) nuosavybės teise priklausantys pastatai: gyvenamas namas, ūkio pastatas, kuriuos pareiškėjas Žemės sklypo plane pažymėjo indeksais „G“ (gyvenamasis namas) ir „N“ (ūkio pastatas).

Žemės sklypo kadastro duomenys patvirtina, kad atlikus kadastrinius matavimus, Žemės sklypo plotas yra 0,5324 ha, iš kurių 0,3372 ha yra žemės ūkio naudmenos, 0,1337 ha – užstatyta teritorija ir 0,0615 ha – vandenys.

Nekilnojamojo turto kadastro (toliau vadinama – kadastras) paskirtį ir jo objektus, kadastro tvarkytojo funkcijas, teises ir pareigas, nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Nekilnojamojo turto registre, įrašymo į kadastrą, nekilnojamojo daikto planų ir kadastro duomenų, formų, turinio ir parengimo bei kadastro duomenų bylos suformavimo, žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinačių nustatymo atliekant kadastrinius matavimus, kadastre įrašytų duomenų pakeitimo, prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti pateikimo ir nagrinėjimo, nekilnojamojo daikto pažymėjimo kadastro žemėlapyje, nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio tikslinimo, kadastro sąveikos su kitais valstybės registrais ir kadastrais, kadastro duomenų naudojimo, kadastre įrašytų duomenų suvestinių rengimo, kadastro duomenų perdavimo į užsienio valstybes, kadastro duomenų saugos, finansavimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija; toliau – Kadastro nuostatai).

Pagal Kadastro nuostatų 32.1.3. papunktį kadastrinių matavimų metu vietovėje kartografuojamos faktinės žemės naudmenos. Kartografuojant faktines žemės naudmenas, turi būti nurodomos ir užstatytos teritorijos ribos (pastatų, kiemų, aikštelių užimta žemė, kita tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojama žemė) (Kadastro nuostatų 32.1.3.1. papunktis).

Remiantis bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog pareiškėjas, atlikdamas Žemės sklypo kadastrinius matavimus, ne tik nustatė Žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates, apskaičiavo Žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotus, bet ir nustatė statinių fizinių ribų koordinates Žemės sklype.

Pagal Kadastro įstatymo 11 straipsnio 7 dalį matininkas, parengęs įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus nekilnojamojo turto kadastro dokumentus, pasirašydamas juose patvirtina, kad parengti dokumentai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimus.

Taigi, pareiškėjas, Žemės sklypo plane nurodydamas užstatytos teritorijos ribas ir šį Žemės sklypo planą pasirašydamas, patvirtino, kad Žemės sklypo plane nurodyti duomenys atitinka faktinę situaciją Žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo metu.

Kaip matyti iš skundžiamo Įsakymo, jį priimdamas NŽT direktorius vadovavosi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuolatinės komisijos kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinti, sudarytos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-154 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuolatinės komisijos kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinti sudarymo“, 2020 m. sausio 24 d. išvadomis ir siūlymais Nr. 1KI-1-(11.28) (toliau – Komisijos išvada; I tomas, b. l. 5-8, 76-79).

Komisijos išvadose konstatuota, kad matininkas S. P. atlikdamas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, Žemės sklypo plane pažymėjo statinius, kurių faktiškai Žemės sklype nebuvo. Komisija šią išvadą grindė NŽT Kėdainių skyriaus 2019 m. rugsėjo 26 d. atliktu faktinių duomenų patikrinimu vietovėje bei Lietuvos ortofotografinio žemėlapio ORT10LT (2015–2017 m.) duomenimis.

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo teismui turinio, jo paaiškinimų, duotų teismo posėdyje, pareiškėjas iš esmės pripažįsta, kad Žemės sklypo kadastro duomenų bylos sudarymo metu Žemės sklype statinių: gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, užfiksuotų 2010 m. balandžio 22 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje (I tomas, b. l. 178-190), kurios pagrindu atlikta jų teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre (I tomas, b. l. 44-46), nebuvo. Pareiškėjas tiek skunde, tiek teisme tvirtino, kad jis 2018 metais Žemės sklype matė statybinį vagonėlį ir kilnojamąjį garažą. Šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 skaitmeninio rastrinio ortofotografinio žemėlapio duomenis.

NŽT Kėdainių skyriaus vyr. specialistės, vykdydamos NŽT direktoriaus 2019 m. rugsėjo 11 d. pavedimą Nr. 1PAV-183-(1.8E.), atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir 2019 m. rugsėjo 26 d. surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-861-(14.9.141) (I tomas, b. l. 28-31, 62-63, 66-69). Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FD-861-(14.9.141) nurodyta, kad iš statybinių atliekų: plytų, susmulkintų blokų sutvarkytas įvažiavimas nuo pagrindinio kelio (duomenys neskelbtini). Žemės sklype yra kelios krūvos žemių, žvyro, plytų ir kitų statybinių atliekų. Žemės sklype yra du prūdai, yra šulinys, matosi galimai buvusio pastato pamatų likučiai, žemės sklype auga keli vaismedžiai, pavieniai dideli medžiai.

Teismas, įvertinęs NŽT direktoriaus 2019 m. rugsėjo 11 d. pavedime Nr. 1PAV-183-(1.8E.) nurodytą užduotį, Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FD-861-(14.9.141) turinį bei prie akto pridėtą vaizdinę medžiagą, daro išvadą, kad Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FD-861-(14.9.141) užfiksuota faktinė situacija Žemės sklype praėjus keliems mėnesiams nuo Žemės sklypo kadastro duomenų bylos suformavimo nepaneigia Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 skaitmeninio rastrinio ortofotografinio žemėlapio ORT10LT (2015-2017 m.) duomenų, užfiksuotų nagrinėjamos teritorijos aerofotografavimo dieną – 2015 m. birželio 1 d.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, jog Prašymą patikrinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą S. P. NŽT Kėdainių skyriui pateikė 2018 m. lapkričio 8 d. (I tomas, b. l. 172). Kaip matyti iš NŽT Kėdainių skyriaus Žemės sklypo kadastro duomenų bylos 2018 m. rugpjūčio 8 d. tikrinimo akto Nr.09KAM-97411, Žemės sklypo kadastriniai matavimai ir Žemės sklypo ribų ženklinimas vietoje tikrinamas nebuvo (I tomas, b. l. 173).

NŽT Kėdainių skyriaus 2019 m. rugsėjo 3 d. rašte Nr. 8547-(5.34) nurodyta, kad kameraliai tikrinant gautą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą buvo patikrinta, ar pateikta Žemės sklypo kadastrinių matavimų byla atitinka Taisyklių 8.1–8.10 papunkčiuose nurodytus reikalavimus. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad tikrinimo metu galimai buvo peržiūrėta ne naujausia ortografinė medžiaga, todėl nekilo abejonių dėl žemės sklype kartografuotų faktinių žemės naudmenų, t. y. plane pažymėtų pastatų. Žemės sklypo kadastriniai matavimai ir žemės sklypo ribų ženklinimas vietoje nebuvo tikrinamas (I tomas, b. l. 59-61).

AB „Energijos skirstymo operatorius” rašte Nr. 43030, adresuotame NŽT, nurodė, kad elektros energija Žemės sklypui buvo nutraukta pačiam klientui prašant, o 0,4 kv oro linijos atramos demontuotos, kaip nereikalingos 2017 metais (II tomas, b. l. 4-6).

Deklaracija apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą/statinio(-ių), jo (jų) dalies (-ių)/patalpos (-ų) paskirties pakeitimą (toliau – Deklaracija), kurios pagrindu panaikinta pastatų teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre, neįrodo, jog Deklaracijoje nurodytų pastatų griovimo darbai buvo atlikti 2019 m. rugpjūčio 22 d. Deklaracijoje nurodyta data, t. y. 2019 m. rugpjūčio 22 d. yra Deklaracijos registracijos data. Deklaracijoje jokių duomenų apie statybos rangovą nėra (I tomas, b. l. 135-137).

Teisme liudytoju apklaustas E. Š., kurio vardu registracijai pateikta Deklaracija, nurodė tik tiek, kad Žemės sklype buvusiame gyvenamajame name gyveno jo tėvas. Taip pat liudytojas nurodė, kad gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą nugriovė ūkio būdu. Detalizuoti aplinkybes, susijusias su gyvenamojo namo ir ūkio pastato griovimo darbais, liudytojas teisme vengė.

Teismas liudytojo E. Š. parodymais netiki. E. Š. yra suinteresuotas bylos baigtimi, nes jo prašymu pareiškėjas suformavo Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurios pagrindu E.Š. įgijo teisę įsigyti lengvatinėmis sąlygomis Žemės sklypą, kurį neužilgo pardavė tretiesiems asmenims (I tomas, b. l. 158-160).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais bei vidiniu įsitikinimu, daro išvadą, kad pareiškėjas S. P., 2018 metais formuodamas Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, pažeidė Kadastro nuostatų 32.1.3. papunkčio reikalavimus kadastrinių matavimų metu vietovėje kartografuoti faktines žemės naudmenas.

Kadastro įstatymo 11 straipsnio 8 dalies 1 punkte yra įtvirtinta matininko pareiga savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais. Matininko veiklos pažeidimu laikoma, kai matininkas nesilaiko šio Kadastro įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytų jo veiklos reikalavimų (Kadastro įstatymo 11 straipsnio 9 dalis).

Matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1805 „Dėl Matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 16 punkte nustatyta, kad NŽT, nustačiusi, kad matininkas pažeidė Kadastro įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytus jo veiklos reikalavimus ar kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teisės aktų, techninių reglamentų, standartų, reglamentuojančių matininko darbų atlikimą, reikalavimus, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį ir jo padarinius, imasi atitinkamai Kadastro įstatymo 11 straipsnio 10–12 dalyse nustatytų veiksmų. NŽT sprendimas panaikinti, sustabdyti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą ar panaikinti galiojimo sustabdymą įforminamas NŽT direktoriaus įsakymu.

Kadastro įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 1 punkte nurodyta, kad matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas panaikinamas Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu, jeigu nustatoma, kad matininkas nustatydamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, šiurkščiai pažeidė įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, reikalavimus. Šiurkščiu pažeidimu laikomas toks įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, pažeidimas, dėl kurio atsirado arba galėjo atsirasti žala tretiesiems asmenims.

Bylos duomenimis nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad būtent matininko S. P. 2018 m. spalio 11 d. netinkamai ir pažeidžiant teisės aktų reikalavimus parengtos Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylos pagrindu Kėdainių skyriaus vedėjas priėmė 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 9SK-1300-(14.9.110) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“, atitinkamai 2019 m. kovo 21d. įsakymą Nr. 9VĮ-213-(14.9.2.) „Dėl naudojamo kitos paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo“ ir 2019 m. liepos 19 d. sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria Žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) privatiems asmenims pardavė išimtine – lengvatine ne aukciono tvarka (I t., b. l. 48, 49-50, 51-53, 54-56).

Ne aukciono tvarka įgyjama teisė į valstybinės žemės nuomą yra nustatyta kaip išimtinė –lengvatinė tiems asmenims, kurie turi nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių, ir tai žemei, kuri reikalinga šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 370/2013).

Remiantis bylos duomenimis, pagal 2019 m. liepos 19 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduotas privatiems asmenims lengvatine ne aukciono tvarka už 729,68 Eur, kai tuo tarpu šio žemės sklypo rinkos vertė pagal žemės verčių žemėlapius – 5 800 Eur. Atitinkamai valstybė galėjo patirti 5 070,32 Eur turtinę žalą, o šios galimos žalos atsiradimo teisinė prielaida buvo matininko S. P. 2018 m. spalio 11d. netinkamai ir pažeidžiant teisės aktų reikalavimus parengta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų byla. Pats matininkas nurodyto pažeidimo pašalinti negalėjo ir negali (Kadastro įstatymo 11 straipsnio 10 dalis).

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro besąlygišką išvadą, kad pareiškėjo S. P. veiksmai sudarė sąlygas E. Š. įgyti lengvatinėmis sąlygomis Žemės sklypą, kuriuo jis pagal paskirtį nesinaudojo ir objektyviai negalėjo naudotis. Dėl šių S. P. veiksmų valstybei buvo padaryta žala. NŽT pagrįstai matininko veiklos pažeidimą kvalifikavo kaip šiurkštų. Teismas, įvertinęs pažeidimo pobūdį ir pasekmes, daro išvadą, jog pareiškėjui pritaikyta poveikio priemonė yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 išaiškino, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.

Įvertinusi skundžiamo Įsakymo ir Komisijos išvados turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Įsakyme nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo NŽT direktorius panaikino 2008 m. gruodžio 3 d. S. P. išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą, atitinka Įsakyme nurodytas aplinkybes (faktinį pagrindą) ir jų pagrindu padarytas išvadas. NŽT direktoriaus 2020 m. vasario 4 d. įsakymas Nr. 1P-44-(1.3) „Dėl S. P. išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimo“ yra teisėtas ir pagrįstas.

Tenkinti pareiškėjo S. P. skundą remiantis jame nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1punktas).

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Atmetus pareiškėjo skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo S. P. skundą atmesti.

Pareiškėjo S. P. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.