Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Žerlausko,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo K. G. ir atsakovės N. G. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-647-761/2018 pagal ieškovo K. G. ieškinį atsakovei N. G., tretiesiems asmenims notarei D. S., Luminor Bank, AB, A. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, dalies 2015 m. gegužės 11 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir pakeitimo ir atsakovės N. G. priešieškinį K. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo priteisimo, kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

21. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

22. Atsižvelgdama į apeliacinių skundų reikalavimus, teisėjų kolegija pasisako tik dėl skundžiamos teismo sprendimo dalies.

Dėl naujų įrodymų

24. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-347/2014; 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-218-916/2016; 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).

25. Iš bylos duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas nepriėmė ieškovų teiktų pareiškimų policijai kopijų, nes dėl jų dar nebuvo priimtų procesinių sprendimų, kitas pareiškimas rašytas ir nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priimtas jau po ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Įvertinus nagrinėjamos bylos kategoriją, t. y. kad tai šeimos santykių civilinė byla, teismo vaidmenį šios kategorijos bylose, aplinkybę, jog ieškovas pirmosios instancijos teismo posėdžiuose buvo nurodęs aplinkybes, kurias siekia pagrįsti teikiamais įrodymais (t. y. dėl, jo teigimu, agresyvaus atsakovės būdo, jos žento grasinimų ir pan.), laikytina, kad teikiamuose įrodymuose nėra užfiksuotos naujos atsakovei nežinomos aplinkybės, todėl ieškovo teikiami įrodymai pridėtini prie bylos siekiant visapusiškai ir teisingai išnagrinėti kilusį ginčą.

Dėl teismo nešališkumo

26. CPK 64–66, 68–70 straipsniuose įtvirtintos nuostatos dėl bylą nagrinėjančio teismo sudėties ir nušalinimų. Esant CPK 65–66 straipsniuose nurodytoms aplinkybėms teisėjas privalo pats nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo. Tais pačiais pagrindais nušalinimą gali pareikšti ir byloje dalyvaujantys asmenys.

27. Atsakovės teigimu, bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nes ieškovo pusbrolis yra Šilalės rajono savivaldybės meras, o teisėjo sutuoktinė dirba Šilalės rajono savivaldybės administracijoje ir yra pavaldi merui. Tas pačias aplinkybes atsakovė nurodė ir prašyme dėl bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusio teisėjo nušalinimo. Atsakovės prašymas išnagrinėtas Tauragės apylinkės teismo pirmininkės 2018 m. kovo 21 d. nutartimi, kuria teisėjo nušalinimo pagrindų nenustatyta.

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad bylą nagrinėjusio teisėjo sutuoktinė dirba Šilalės rajono savivaldybės administracijoje, o ieškovo pusbrolis yra Šilalės rajono savivaldybės meras, pati savaime, nesant jokių kitų duomenų, nėra pagrindas abejoti teismo nešališkumu. Pažymėtina ir tai, jos iš viešai skelbiamos Šilalės rajono savivaldybės informacijos nustatyta, kad bylą nagrinėjusio teisėjo sutuoktinė yra (duomenys neskelbtini) ir, priešingai nei teigia atsakovė, nėra pavaldi savivaldybės merui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. V-1299 patvirtintų Savivaldybės gydytojo pavyzdinių nuostatų 9 punktu šias pareigas einantis karjeros valstybės tarnautojas yra tiesiogiai pavaldus savivaldybės administracijos direktoriui.

29. Pagal teismų praktiką procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) vienu iš CPK nustatytų pagrindų. Procesinių veiksmų atlikimas, nepalankaus apeliantei sprendimo priėmimas, kitoks aplinkybių vertinimas nei norėjo atsakovė, savaime nereiškia, kad teismas buvo šališkas ir neobjektyvus.

Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo

30. Byloje nėra ginčo, kad šalių santuoka faktiškai iširo, šeimos išsaugoti galimybės nėra. Apeliaciniu skundu atsakovė (apeliantė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, ir argumentuoja, jog tokia teismo išvada nepagrįsta, nes nenurodyta, kuo pasireiškė jos kaltė, nėra nė vieno jos kaltės įrodymo. Atsakovės įsitikinimu, teismas turėjo pripažinti, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad jis buvo nelojalus savo sutuoktinei, prieš ją vartojo psichologinį ir fizinį smurtą, piktnaudžiavo alkoholiu, buvo neištikimas, todėl jo kaltė turėjo būti preziumuojama pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį. Apeliantės argumentai pripažintini nepagrįstais.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ginčo šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį ir pastangas išsaugoti santuoką pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo esant atitinkamoms faktinėms aplinkybėms yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Be to, tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti pakantūs ir lojalūs, dėti pastangas santuokai išsaugoti, tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad šalys konfliktavo ir kaltino viena kitą santuokinių pareigų nevykdymu, tačiau nesiėmė pakankamų priemonių situacijai pakeisti ir šeimai išsaugoti. Byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių tik vieno iš sutuoktinių esminį ir nuolatinį santuokinių pareigų nevykdymą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aplinkybės, jog ieškovas įspėtas dėl netinkamo elgesio, jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad išplūdo atsakovę necenzūriniais žodžiais, aplinkybės, jog kaip nurodo atsakovė, ieškovas flirtuodavo su kitomis moterimis, savaime nesudaro pagrindo, remiantis CK 3.60 straipsnio 3 dalimi, konstatuoti tik ieškovo kaltę dėl santuokos nutraukimo. Iš bylos medžiagos, šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų akivaizdu, kad konfliktas nulemtas ilgalaikio šalių nesugebėjimo darniai gyventi šeimoje, tarp šalių nuolat kildavo barnių, jie vienas kitą provokuodavo, kaltino vienas kitą pasisavinus turtą ir neištikimybe, nepasitikėjo vienas kitu ir pan., o būtent tai ir lėmė šalių santuokos pabaigą.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

33. Pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Tam, kad būtų galima šią civilinę atsakomybę įgyvendinti, be žalos elemento, turi būti nustatytos visos kitos bendrosios atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys bei kaltė (CK 6.245–6.250 straipsniai). Atsiradus teisiškai reikšmingai aplinkybei, t. y. sutuoktinio prašymu teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu. Nagrinėjamoje byloje nenustačius sutuoktinio kaltės ir santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmestini atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu be pagrindo jai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl turto padalijimo, pirkimo–pardavimo sutarties ir kompensacijų

34. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti, inter alia, sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje, reglamentuojančiame turto balanso sudarymą. Bendras turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

35. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl sutuoktinių iki santuokos sudarymo bendrosios dalinės nuosavybės teise įgytos sodybos. Pagal bendrąją taisyklę šalių iki santuokos įgytas turtas yra jų asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad nutraukiant santuoką ir dalijant sutuoktinių turtą, sutuoktiniui, kuris turi įrodymų, patvirtinančių, jog tam tikras turtas jo įgytas iki santuokos, nereikia atlikti jokių papildomų įrodinėjimo veiksmų, kad turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise ir sutuoktiniams nedalijamas.

36. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2015-05-11 pirkimo–pardavimo sutartimi, t. y. iki santuokos sudarymo, šalys įgijo po ½ dalį sodybos. Tačiau ieškovas, argumentuodamas, jog atsakovė jį apgavo žadėdama parduoti savo butą ir sumokėti pusę sodybos kainos, to nepadarė, todėl ieškovas prašė pripažinti negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu 2015-05-11 pirkimo– pardavimo sutarties dalį, kuria nurodyta, kad Pirkėjas 2 – N. A. asmeninės nuosavybės teise perka ½ dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo, pastato – tvarto, kitų inžinerinių statinių – šulinio; taip pat prašė pakeisti 2015-05-11 pirkimo–pardavimo sutartį pripažįstant, kad įgytas nekilnojamasis turtas yra asmeninė K. G. nuosavybė. Pirmosios instancijos teismas šiuos ieškovo reikalavimus patenkino, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai.

37. Nustatyta, kad 2015-05-11 pirkimo–pardavimo sutartimi už 28 962,00 Eur šalys po ½ dalį įsigijo ginčo sodybą, tačiau visą sodybos įsigijimo kainą pardavėjui sumokėjo ieškovas, t. y. įvykdė tiek savo, tiek atsakovės prievolę pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Pažymėtina, jog šalys neprašė šio iki santuokos įgyto nekilnojamojo turto pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, be to, ieškovas atsisakė pradinio reikalavimo priteisti iš N. G. 14 481 Eur skolą ir 3 166,13 Eur sodybos pagerinimo ir remonto išlaidas, todėl ši bylos dalis nutraukta.

38. Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių (CK 1.91 straipsnio 1, 5 dalys). Ieškovas argumentavo, jog atsakovė jį apgavo, t. y. žadėjo sumokėti pusę įsigyjamos sodybos kainos, tačiau to nepadarė ir visą sodybos įsigijimo kainą sumokėjo ieškovas.

39. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant klausimą dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015; 2019 m. birželio 6 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019).

40. Ginčuose dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo, apgaulės ir atitinkamų teisinių padarinių taikymo galioja bendrosios įrodinėjimo taisyklės, pagal kurias pareiga įrodyti suklydimą ar apgaulę dėl sandorio tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-342-823/2018).

41. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo dėl aplinkybės, jog įsigyjant sodybą šalys gyveno kartu ir buvo sutarusios vesti bendrą ūkį. Ieškovas patvirtino žinojęs, kad atsakovė neturi pinigų turtui įsigyti ir nesutiko būti jo paskolos laiduotoja, tačiau, kaip teigė ieškovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu „iš geros širdies užrašė“ jai pusę įsigyjamos sodybos, o dabar nori tai anuliuoti. Byloje nekilo ginčas dėl aplinkybės, jog ieškovas, sumokėjęs visą įsigyjamos sodybos kainą, įvykdė atsakovės prievolę pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Pažymėtina, jog ši aplinkybė, t. y. pinigų sumokėjimas ir sutartinių prievolių už kitą asmenį (nagrinėjamu atveju, už atsakovę) įvykdymas nepanaikina to kito asmens (atsakovės) nuosavybės teisės ir jos nesukuria pinigus sumokėjusiam asmeniui (ieškovui) bei, nesant jokių kitų duomenų, nereiškia apgaulės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokio teisinio veiksmo padarinius. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba susilaikyti nuo tokio veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje J. B. su G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007). Preziumuojama, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendinami savo teises bei atlikdami pareigas, veikia pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Nenustatyta, jog ieškovas neveiksnus, ribotai veiksnus, turi kitų sveikatos problemų, dėl kurių negalėjo suvokti savo veiksmų esmės bei pasirašomos sutarties teisinių pasekmių. Priešingai, iš teismo posėdžio garso įrašo akivaizdu, jog suvokė savo veiksmais sukuriantis atsakovei nuosavybę, nes šalių suderinta valia yra įtvirtinta sandoryje, dėl kurio atsakovė tapo dalies ginčo sodybos savininke, ir ieškovas tai suprato sudarydamas sutartį. Atsižvelgus į tai, laikytina, kad pasirašytos ginčijamos sutarties turinys, jos sąlygos ieškovui buvo žinomos ir suprantamos, o savanoriškai sumokėdamas turto įsigijimo kainą už atsakovę ir įvykdydamas už ją prievolę, jis prisiėmė riziką dėl neigiamų teisinių padarinių atsiradimo.

42. Pinigų sumokėjimas už kitą asmenį ir prievolių prisiėmimas nedaro sandorio negaliojančiu ir nereiškia apgaulės. Duomenų, kad šalys būtų sudariusios susitarimą, jog atsakovė parduos butą ir atiduos ieškovui už sodybą sumokėtus pinigus, kai tai būtų buvusi sudaromos pirkimo– pardavimo sutarties sąlyga ar pan., byloje nėra. Pažymėtina ir aplinkybė, jog ieškovas pirkimo–pardavimo sutartį ginčyti pradėjo tik po to, kad atsakovė pareiškė priešieškinį reikalaudama priteisti neturtinės ir turtinės žalos atlyginimą, nors pradiniame ieškinyje nurodė, kad visas turtas įgytas iki santuokos ir dalytino turto nėra. Taip pat ieškovas atsakovei anksčiau, t. y. santuokos metu ar po sodybos įsigijimo, nereiškė reikalavimų dėl sumokėtų pinigų grąžinimo ir, kaip minėta, tokio reikalavimo bylos nagrinėjimo metu atsisakė.

43. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad yra pagrindas teigti, jog ieškovas nebūtų turėjęs išreikštos valios sudaryti būtent tokią sutartį, kad buvo atsakovės apgaulė ar kad buvo nuslėptų ir tik vėliau išaiškėjusių aplinkybių, nesąžiningų veiksmų. Todėl manytina, jog ieškovas neįrodė prieš jį panaudotos apgaulės fakto, kad būtų galima pripažinti jo pasirašytos pirkimo–pardavimo sutarties dalį negaliojančia ar sutartį pakeisti.

44. CK 3.98 straipsnio 3 dalis įtvirtina kiekvieno sutuoktinio pareigą kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, jog turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CK 3.98 straipsnio 1–3 dalyse nurodytas aplinkybes dėl sutuoktinio teisės į kompensaciją privalo įrodyti tas sutuoktinis, kuris reikalauja kompensacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2006; 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-969/2018). Tai reiškia, kad atsakovė, pagrįsdama savo reikalavimą, turėjo įrodyti, jog ieškovo prievolė pagal kredito sutartį ir prievolė O. V. buvo asmeninė ieškovo prievolė. Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, kreditą ieškovas paėmė būtent sumokėti už atsakovę už perkamą sodybą. Nustatyta, jog šalys įsigijo sodybą gyvendamos kartu, tvarkydamos ūkį bendrai, kaip šeima, be to, sodyba įsigyta bendriems ketinamos sukurti šeimos poreikiams tenkinti. Gyvendamos šeimoje šalys naudojosi sodyba, visi jos pagerinimai taip pat atlikti šeimos interesais. Apeliacinės instancijos teismo vertimu, dėl šių priežasčių nėra pagrindo priteisti atsakovei kompensaciją už santuokos metu bankui sumokėtas kredito įmokas, paskolos O. V. grąžinimą, avanso už sodybą sumokėjimą, priteisti pusę už ieškovo parduotą butą gautos sumos, kuris parduotas iki santuokos, nes, kaip nustatyta, visos šios lėšos naudotos bendriems šeimos poreikiams tenkinti įsigyjant sodybą ir ją gerinant.

45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė kompensaciją atsakovei už ieškovo vaikui iš pirmosios santuokos teiktą išlaikymą CK 3.115 straipsnio pagrindu. Kaip matyti iš CK 3.115 straipsnio, jis taikytinas, jeigu iš bendro sutuoktinių turto buvo sumokėtos baudos už vieno sutuoktinio padarytus teisės pažeidimus, taip pat atlyginta žala, padaryta vieno sutuoktinio veiksmais, arba įvykdytas sandoris, kuris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlaikymo vaikui teikimas nepatenka į CK 3.115 straipsnio taikymo sritį, todėl kompensacija priteista nepagrįstai ir nepagrįstas apeliantės reikalavimas dėl šios kompensacijos priteisimo.

46. Ieškovui apeliaciniu skundu prašant priteisti iš atsakovės 3 700 Eur kompensaciją, dėstant aplinkybes, jog atsakovė padovanojo pinigus savo dukrai, teisėjų kolegija pažymi, kad tokio reikalavimo ieškovas ieškiniuose nereiškė ir jis nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme. CPK 302 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, o CPK 312 straipsnyje įtvirtinta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taigi procesinės teisės nuostatos įtvirtina apeliacinio proceso ribas, kurių peržengimas, t. y. naujų reikalavimų nagrinėjimas bei ginčo objekto išplėtimas, akivaizdžiai prieštarautų apeliacinio proceso paskirčiai bei tikslui – patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017). Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-10/2013; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017). Nėra teisinio pagrindo apeliacinėje instancijoje nagrinėti naujo ieškovo reikalavimo dėl kompensacijos, nenagrinėto pirmosios instancijos teisme, pagrįstumą.

47. Dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

48. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė šalių santuoką konstatavęs jų abiejų kaltę ir pagrįstai nepriteisė atsakovei neturtinės žalos atlyginimo, todėl ši sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau teismas netinkamai taikė materialines teisės normas ir nepagrįstai patenkino ieškinio dalį dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, jos pakeitimo ir priešieškinio dalį dėl kompensacijos priteisimo, dėl šių reikalavimų priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas ir šios dalies priimtinas naujas sprendimas – aptarti ieškinio ir priešieškinio reikalavimai atmestini (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsnio 1 dalimi šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, turi teisę į patirtų išlaidų, taip pat ir už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą, atlyginimą, šios išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį jeigu apeliacinės instancijos teismas pakeičia teismo sprendimą arba priima naują, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

50. Ieškiniu ir priešieškiniu šalys reiškė po tris savarankiškus reikalavimus, iš kurių iš dalies patenkintas reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir išvestinis reikalavimas dėl šalių pavardžių po santuokos nutraukimo, dėl kurio ginčas tarp šalių iš esmės nekilo, kiti ieškinio ir priešieškinio reikalavimai atmesti. Konstatuotina, jog patenkinta po 17 proc. ieškinio ir priešieškinio reikalavimų, todėl šalys turi teisę į atitinkamos dalies pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

51. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovas iš viso pirmosios instancijos teisme patyrė 3 343 Eur išlaidų (2 860 Eur teisinės pagalbos išlaidos + 372 Eur žyminis mokestis + 93 Eur antstoliui už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą + 18 Eur sumokėjo bankui už informacijos suteikimą). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl ieškovo patirtų išlaidų dydžio ir jų apskaičiavimui (t. y. dėl nepagrįstai didelių išlaidų advokato teisinei pagalbai, dėl žyminio mokesčio, iš kurio atimtos ieškovui grąžintos žyminio mokesčio dalys, dydžio ir pan.), todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja. Konstatuotina, jog ieškovui iš atsakovės priteistinas 568,32 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimas.

52. Atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro 2 028 Eur, todėl jai iš ieškovo priteistinas 344,76 Eur išlaidų atlyginimas.

53. Įvertinus apeliacinių skundų reikalavimus laikytina, jog patenkinta po 50 proc. jų reikalavimų. Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 99 Eur ir 2 000 Eur už advokatės teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, t. y. iš viso patyrė 2 099 Eur išlaidų, todėl jam iš atsakovės priteistinas 1049,50 Eur patirtų išlaidų atlyginimas.

54. Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 50 Eur, o likusios dalies (63 Eur) mokėjimas atidėtas, iki bus priimtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas, bei sumokėjo 1 700 Eur už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, t. y. iš viso patyrė 1 813 Eur išlaidų, todėl jai iš ieškovo priteistinas 906,50 Eur patirtų išlaidų atlyginimas. Priėmus apeliacinės instancijos teismo sprendimą iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 63 Eur nesumokėto žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo.

55. Atlikus įskaitymą iš viso ieškovui iš atsakovės priteistinas 366,56 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme atlyginimas.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento 2015 m. gegužės 11 d. pirkimo–pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. 2-2110), patvirtintos Šilalės rajono notarų biuro notarės D. S., dalis, kurioje įtvirtinta, kad Pirkėjas 2 – N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise perka ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį kitų inžinerinių statinių – šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir priimti naują sprendimą – šią ieškinio dalį atmesti.

Panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį, kuria pakeista 2015-05-11 pirkimo–pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. 2-2110), patvirtinta Šilalės rajono notarų biuro notarės D. S., ir pripažinta, kad nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, 0,250 ha dydžio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti inžineriniai statiniai – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė, ir priimti naują sprendimą – šią ieškinio dalį atmesti.

Panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš ieškovo K. G. atsakovei N. G. 4385,72 Eur kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, ir priimti naują sprendimą – šią priešieškinio dalį atmesti.

Taikyti įskaitymą ir priteisti ieškovui K. G. iš atsakovės N. G. 366,56 Eur (tris šimtus šešiasdešimt šešis eurus 56 centus) patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės N. G. į valstybės biudžetą 63 Eur (šešiasdešimt tris eurus) žyminį mokestį už apeliacinį skundą, kurio mokėjimas buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo.