Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Balticall“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Aleksandras Selezniovas ir M. B.–K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Kadangi apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas, kiek pagrįsti apeliantės argumentai dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas pasisakys vėlesnėje nutarties dalyje (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus: avansinių apyskaitų, pinigų priėmimo kvitų kopijas; prašo įrodymus priimti, nurodo, jog šie įrodymai paneigia pirmosios instancijos teismo samprotavimus apie apeliantės reikalavimo apibrėžtumą ir vykdytinumą, o jų pateikimo būtinybę sąlygojo tai, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą apeliantei apie tai nepranešęs, taip pat teismo nutarties motyvai. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos specifiką, siekdamas išlaikyti protingą pusiausvyrą tarp proceso koncentruotumo, ekonomiškumo ir dispozityvumo, rungtyniškumo principų, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsisako priimti su atskiruoju naujai pateiktus įrodymus. Pažymėtina, jog apeliantė pakankamomis priežastimis (apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą jai nepranešęs), dėl kurių pagrįstumo bus pasisakyta vėlesnėje nutarties dalyje, nepagrindė naujų įrodymų pateikimo būtinybės.

9. Byloje nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. Antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/22/01425, pradėtą pagal 2021 m. gegužės 31 d. Darbo ginčų komisijos vykdomąjį dokumentą Nr. DGKS-2098 dėl 6 904,66 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės (pareiškėjos) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ išieškotojui (suinteresuotam asmeniui) M. B.–K.. Skolininkei buvo išsiųstas 2022 m. spalio 20 d. raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S1g-54695. 2022 m. spalio 28 d. skolininkės atstovas advokatas E. K. elektroniniu laišku pateikė antstoliui prašymą nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0010/22/01425, kadangi prievolė pagal 2021 m. gegužės 31 d. darbo ginčų komisijos vykdomąjį dokumentą Nr. DGKS-2098 yra pasibaigusi, atlikus priešpriešinį išieškotojo ir skolininkės prievolių įskaitymą. Prie elektroninio laiško pridėta skolininkės išieškotojui išsiųsto pranešimo apie priešpriešinių prievolių įskaitymą kopija, iš kurios matyti, jog, pagal skolininkės skaičiavimus, skolininkės įsiskolinimas išieškotojui pagal 2021 m. gegužės 31 d. Darbo ginčų komisijos vykdomąjį dokumentą Nr. DGKS-2098 sudarė 5 023,83 Eur, o išieškotojo įsiskolinimas skolininkei iki priepriešinio prievolių įskaitymo sudarė 27 966,63 Eur sumą: 7 966,63 Eur suma apskaičiuota pagal įmonės avanso apyskaitas, o 20 300,00 Eur sudaro išieškotojo padaryta žala skolininkei. Atlikusi priešpriešinių prievolių įskaitymą, skolininkė sumažino išieškotojo įsiskolinimą pagal avanso apyskaitas iki 2 942,80 Eur, likusi nepadengta išieškotojo įsiskolinimo suma skolininkei – 23 242,80 Eur. Pranešimas dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo išsiųstas išieškotojui 2022 m. spalio 7 d., įteiktas 2022 m. spalio 18 d. Išieškotojas 2022 m. lapkričio 6 d. elektroniniu laišku informavo antstolį, jog nesutinka su skolininkės atliktu priešpriešinių prievolių įskaitymu. Antstolis 2022 m. lapkričio 7 d. priėmė ginčijamą patvarkymą dėl skolos įskaitymo Nr. S1g-57166, juo netenkino skolininkės 2022 m. spalio 28 d. prašymo dėl vykdomosios bylos nutraukimo.

10. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai reglamentuoti CPK 629 straipsnyje. Įvertinus skolininkės skundo turinį, darytina išvada, kad, skolininkė iš esmės laikosi pozicijos, jog vykdomoji byla Nr. 0010/22/01425 turi būti nutraukta dėl to, jog vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti, t. y. vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nes pagal 2021 m. gegužės 31 d. Darbo ginčų komisijos vykdomąjį dokumentą Nr. DGKS-2098 su išieškotoju buvo atsiskaityta iki vykdomosios bylos pradžios, skolininkei pritaikius jos ir išieškotojo priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Nagrinėjamu atveju antstolis atsisakė nutraukti vykdomąją bylą vadovaudamasis CPK 687 straipsniu, nustatančiu išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymo tvarką vykdymo procese. CPK 687 straipsnis reglamentuoja išimtinai tik antstolio veiklą, kai jam yra pateikiami vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų išieškojimo, o išieškotojo ir skolininko materialiesiems teisiniams santykiams ir jų padariniams jis netaikytinas. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, skolininkės pranešimas dėl vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo išieškotojui įteiktas 2022 m. spalio 18 d., vykdomoji byla antstolio kontoroje pradėta 2022 m. spalio 20 d. CK 6.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog prievolių įskaitymas laikomas įvykusiu nuo skolininko informavimo apie taikytą įskaitymą momento. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog išieškotojas neįrodė atsiliepime į skundą nurodytos aplinkybės dėl skolininkės jam išsiųsto pranešimo apie įskaitymą neįteikimo: išieškotojas pripažįsta, jog pranešimą gavo, o išieškotojo 2022 m. spalio 18 d. skolininkei išsiųsto elektroninio laiško kopija nėra laikytina pakankamu įrodymu to fakto, jog išieškotojas neturėjo galimybės susipažinti ir nesusipažino su skolininkės pateikto pranešimo dėl reikalavimų įskaitymo turiniu.

11. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog antstolis, nagrinėdamas 2022 m. spalio 28 d. skolininkės prašymą, nepagrįstai rėmėsi CPK 687 straipsniu, nes skolininkė vienašalius priešpriešinius vienarūšius reikalavimus įskaitė iki vykdomosios bylos pradžios, t. y. skolininkė neprašė antstolio įskaityti reikalavimus vykdymo procese, o rėmėsi įskaitymu kaip prievolės atsiskaityti pabaigos pagrindu pagal materialiosios teisės normas – konkrečiai Civilinio kodekso 6.130 straipsniu. Nors antstolis, atsisakydamas nutraukti vykdomąją bylą, rėmėsi ne ta teisės norma (neteisingai teisine prasme kvalifikavo situaciją), įvertintina, kiek, pritaikius tinkamą teisinį reglamentavimą, pagrįstas antstolio sprendimas netenkinti prašymo nutraukti vykdomąją bylą.

12. Vienas įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnis 1 dalis). Pagal šias įstatymo nuostatas įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų.

13. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad įskaitymo kaip prievolės pabaigos pagrindo taikymui įstatymas nustato tam tikras sąlygas. Iš CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors, minėta, įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010).

14. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šių teismų praktikoje pripažįstamų sąlygų visuma, vertinant jas sistemiškai ir siejant su CK 6.130 straipsnio 1 dalimi, lemia išvadą, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tai reiškia, kad į reikalavimus, dėl kurių priimtas res judicata (galutinio sprendimo) galią turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo Protokolo 1 straipsnio saugoma nuosavybe inter alia (be kita ko) pripažįstami teismo sprendimai dėl skolų, kurios yra pakankamai įrodytos, kad jas būtų galima vykdyti (1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje „(duomenys neskelbtini)“, bylos Nr. 13427/87; 2002 gegužės 7 d. sprendimas byloje „(duomenys neskelbtini)“, bylos Nr. 59498/00). Jei į reikalavimus, pagrįstus teismo sprendimo res judicata (galutinio sprendimo) galia, būtų galima įskaityti teisme nepatikrintus ar kitaip priverstinio vykdytinumo savybės neįgijusius reikalavimus, būtų nepagrįstai ribojamos galimybės naudotis Konvencijos saugoma nuosavybe ir varžomas teisingumo įgyvendinimas, nes kiekvieną kartą, teismui patenkinus kreditoriaus reikalavimą, skolininkas galėtų pateikti vienašalį pareiškimą dėl įskaitymo, kurio pagrįstumo aiškinimasis neišvengiamai nukeltų teisingumo vykdymą ir atitinkamai realų reikalavimų patenkinimą.

15. Taigi teisme nepatikrintos skolos vienašalis įskaitymas į skolą, kuriai išduotas vykdomasis dokumentas, pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį negalimas, nes ji leidžia įskaityti tik vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu lygiaverčius reikalavimus.

16. Kaip nagrinėjamu atveju nustatė pirmosios instancijos teismas, išieškotojo reikalavimas dėl 6 904,66 Eur skolos išieškojimo skolininkei yra kilęs iš 2021 m. gegužės 31 d. vykdomojo dokumento Nr. DGKS-2098, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0010/22/01425 (CPK 587 straipsnio 1 dalies 9 punktas). UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pareiškusi ieškinį, jame prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo darbo byloje Nr. APS-131-7378 dalį dėl darbo išmokų priteisimo ir M. B.–K. reikalavimus atmesti kaip neteisėtus; Plungės apylinkės teismas 2022 m. gegužės 9 d. sprendimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atmetė (civilinė byla Nr. e2-115-944/2022); Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2A-784-524/2022). Taigi išieškotojo reikalavimo skolininkei pagrįstumas yra patikrintas teisme ir konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Skolininkė materialinį reikalavimą išieškotojui grindžia įmonės avansinės apyskaitos dokumentais. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog avansinės apyskaitos dokumentai nėra vykdytinas dokumentas, priverstinis skolos išieškojimas jų pagrindu nėra galimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog, kaip nustatyta iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, skolininkė toje pačioje byloje, kurioje patikrintas išieškotojo reikalavimo pagrįstumas, buvo pareiškusi ir reikalavimą priteisti iš M. B.–K. 7 901,25 Eur dydžio sumą, kurią grindė avansinės apyskaitos dokumentais, taip 20 300,00 Eur turtinės žalos atlyginimą. Teismas šiuos reikalavimus išskyrė nagrinėti į atskirą bylą Nr. e2-89-944/2023. Nurodytoje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. lapkričio 11 d. pateikė patikslintą ieškinį; jame dėl atlikto įskaitymo, kurio pagrindu prašo nutraukti vykdomąją bylą, sumažino pagal avansines apyskaitas prašomos priteisti skolos dydį iki 2 942,80 Eur, taip pat prašo priteisti 20 300,00 Eur turtinės žalos atlyginimą, iš viso – 23 242,80 Eur. M. B.–K. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, jame prašo ieškinį atmesti, taip pat ginčija atlikto įskaitymo pagrįstumą. Taigi dėl skolininkės reikalavimo, į kurį įskaitytas išieškotojo reikalavimas, pagrįstumo teisme vyksta ginčas, išieškotojas ginčija ir įskaitymo pagrįstumą, o byla dar nėra išnagrinėta. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šalių reikalavimai yra nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu, t. y. skolininkės reikalavimas dar nėra patikrintas teisme.

17. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ankstesniame nutarties punkte nurodytomis aplinkybėmis, susijusiomis su teisme nagrinėjama byla dėl ginčo sumų iš M. B.–K. priteisimo ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, atmeta kaip neatitinkantį faktinių aplinkybių pareiškėjos argumentą, jog išieškotojas neginčija įskaitymo. Akivaizdu, jog išieškotojas nesutinka su atliktu įskaitymu, tokią poziciją jis išreiškė ankstesniame punkte aptartame atsiliepime į ieškinį, taip pat šią poziciją išdėstė ir antstoliui vykdomojoje byloje, kai buvo gautas skolininkės prašymas dėl vykdomosios bylos nutraukimo dėl atlikto prievolių įskaitymo.

18. Įvertinus nurodytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog šiuo metu nėra teisinio pagrindo nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0010/22/01425 (nenustatyta jokių tam pagrindų, numatytų Civilinio proceso kodekse), nes išieškotojas ginčija skolininkės atliktą įskaitymą, skolininkės reikalavimo pagrįstumas dar nėra patikrintas teisme, todėl šioje proceso stadijoje nėra pagrindo išvadai, jog skolininkės prievolės išieškotojui pasibaigė tinkamai pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį atlikto įskaitymo pagrindu.

19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstą skolininkės argumentą, kad pirmosios instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nes byloje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl įskaitymo neteisėtumo. Šios bylos nagrinėjimo dalyką sudarė antstolio veiksmai atsisakius nutraukti vykdomąją bylą dėl to, jog skolininkės prievolė išieškotojui pasibaigė įskaitymu. Kadangi išieškotojas įskaitymo nepripažįsta, byla yra nagrinėjama teisme ir šioje proceso stadijoje išieškotojo ir skolininkės reikalavimai nelaikytini lygiaverčiais, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę ir pareigą įvertinti, kiek pagrįstas skolininkės reikalavimas antstoliui nutraukti vykdomąją bylą, o bylos nagrinėjimo dalykas taip pat apėmė ir atlikto įskaitymo kaip vieno iš prievolės pabaigos pagrindų įvertinimą faktinės situacijos kontekste.

20. Apeliantė teigia, kad jos buveinės adresu nebuvo įteikti jokie pranešimai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Teismui buvo pateikti duomenys, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atstovaujama advokato E. K., tačiau jam taip pat nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, o prieiga prie elektroninės bylos kortelės suteikta tik prieš pat skundžiamos nutarties paskelbimą, t. y. jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės. Taigi, apeliantės teigimu, pranešimas apie teismo posėdį, kuriame byla buvo išnagrinėta, jai nebuvo įteiktas, procesiniai dokumentai, gauti byloje, taip pat nebuvo įteikti ir apskritai net nebuvo išsiųsti. Apeliantė šiuo pagrindu grindžia savo atskirąjį skundą, mano, jog tai sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą.

21. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas vienas iš atvejų, kai konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, t. y., jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo, remdamasis šia aplinkybe, grindžia savo apeliacinį skundą. Pagrindą grąžinti tokią bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui sudaro šios sąlygos: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018).

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylos dėl antstolių veiksmų kaip ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas, 443 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 133 straipsnio 3 dalį, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus kodekso numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Šiuo atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja.

23. Nagrinėjamu atveju skundas dėl antstolio veiksmų teisme gautas 2022 m. lapkričio 29 d. Proceso šalims, tarp jų ir pareiškėjai, pranešimas, jog pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų bus nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka 2023 m. sausio 3 d. 10.00 val., išsiųstas 2022 m. gruodžio 1 d. Pranešimas pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiųstas adresu – „(duomenys neskelbtini)“. Skundas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka 2023 m. sausio 3 d., nutartis paskelbta 2023 m. sausio 10 d. 2023 m. sausio 11 d. šalims, taip pat ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, išsiųstos nutarties kopijos.

24. Įvertinus tai, kad išdėstyta, konstatuotina, jog, kadangi byla nagrinėtina ir buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, o pareiškėjai buvo išsiųstas pranešimas apie rašytinį teismo posėdį, kuriame šalys nedalyvauja ir į jį nekviestinos, nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėja nebuvo tinkamai informuota apie procesą. Taip pat pažymėtina, kad įstatymas suteikia galimybę teismo nutartį dėl skundo dėl antstolio veiksmų apskųsti apeliacine tvarka (CPK 512 straipsnio 2 dalis). Pareiškėja šia procesine teise pasinaudojo ir savo nuomonę nagrinėjamu klausimu išdėstė atskirajame skunde (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Taigi nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjos nurodomą absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą.

25. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

26. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pagrindo nėra, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.