Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-784-524/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-09-15
Bylos Nr.: e2A-784-524/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-25-3-00563-2021-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Erika Misiūnienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Balticall“
Atsakovas: M. B.-K.

Kategorijos

1.3.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
1.3.5.5Darbo užmokesčio mokėjimas darbuotoją atleidžiant iš darbo
1.3.7.8Darbuotojo darbdaviui padarytos žalos dydžio nustatymas ir jos atlyginimo (išieškojimo) tvarka
1.3.9.2.2Darbo ginčų nagrinėjimas teisme
3.4.1.7Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai

Civilinė byla Nr. e2A-784-524/2022Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00563-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.1; 1.3.5.5; 1.3.7.8; 1.3.9.2.2; 3.4.1.7 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Balticall“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Balticall“ ieškinį atsakovui M. B.-K. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Balticall“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. B.-K. prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo darbo byloje Nr. APS-131-7378 dalį dėl darbo išmokų priteisimo ir M. B.-K. reikalavimus atmesti kaip neteisėtus; 2) priteisti iš atsakovo M. B.-K. ieškovei UAB,,Balticall“ 7 901,25 Eur dydžio sumą; priteisti iš atsakovo M. B.-K. ieškovei UAB ,,Balticall“ 20 300 Eur dydžio sumos turtinės žalos atlyginimą; 3) priteisti iš atsakovo M. B.-K. ieškovei UAB ,,Balticall“ 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovo M. B.-K. visas ieškovės UAB ,,Balticall“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas buvo priimtas vairuotojo ekspeditoriaus pareigoms. Atsakovas, vykdydamas savo darbines funkcijas, privalėjo nuvykti pas krovinio siuntėją į Šilutę, priimti krovinį pervežimui. Atsakovas krovinį, t. y. motociklus, priėmė 2021 m. kovo 13 d., juos nugabeno į Daniją ir perdavė krovinio gavėjui. Šio krovinio gavėjas Danijoje perdavė atsakovui grynuosius pinigus – 20 300 Eur dydžio sumą, juos atsakovas privalėjo pristatyti į Šilutę motociklų siuntėjui. 2021 m. kovo 16 d. atsakovas grįžo į Lietuvą ir pastebėjo, kad automobilyje nėra 20 300 Eur dydžio sumos. Ieškovė šiais atsakovo veiksmais padarytą žalą siuntos gavėjui 2021 m. kovo 18 d. atlygino, t. y. sumokėjo 20 300 Eur sumą. Atsakovė nutraukė sudarytą darbo sutartį ir pareikalavo atlyginti žalą. Ieškovas kreipėsi į darbo ginčų komisiją, kuri priteisė tam tikras sumas, susijusias su darbo teisiniais santykiais. Ieškovė nesutinka su darbo ginčo komisijos sprendimu, nes visas priklausančias sumas sumokėjo. Ieškovas sutinka, kad į bylą teikiami mokėjimų žiniaraščiai ir kasos išlaidų orderiai yra atsakovo nepasirašyti, tačiau darbo užmokestis ir komandiruotpinigiai atsakovui buvo mokami tokia tvarka: ieškovės vadovas, pasitikdavo iš komandiruotės grįžusius darbuotojus; keleiviai ar siuntų siuntėjai ieškovės darbuotojams sumokėdavo už paslaugą grynaisiais pinigais, kuriuos surinkdavo ieškovės darbuotojai, t. y. vairuotojai-ekspeditoriai; grįžę iš komandiruotės ieškovės darbuotojai privalėdavo atsiskaityti su ieškove, t. y. buhalterijai pateikti čekius už kurą ir kitas išlaidas, pateikti dokumentus apie surinktas pinigines lėšas ir perduoti surinktas pinigines lėšas ieškovės vadovui; atitinkamai ieškovės vadovas, surinkęs pinigines lėšas iš ieškovės darbuotojų, t. y. vairuotojų ekspeditorių, iš jų ir atsakovo, iš surinktos piniginių lėšų sumos atsiskaitydavo ir su ieškovės darbuotojais, t. y. išmokėdavo darbuotojams darbo užmokestį ir komandiruotpinigius bei informuodavo, kad darbuotojas privalo nuvykti pas buhalterinę apskaitą vykdantį asmenį ir pasirašyti dokumentus apie gautą darbo užmokestį ir komandiruotpinigius. Nagrinėjant ginčą daro ginčų komisijoje tokią atsiskaitymo tvarką pripažino ir pats atsakovas, tačiau nurodė, kad ieškovas jam yra išmokėjęs tik 1 200 Eur dydžio sumą, o ne 4 494,25 Eur dydžio sumą, kaip nurodyta ieškovės buhalteriniuose dokumentuose. Kad ieškovė tinkamai atsiskaitė su atsakovu, patvirtina į bylą teikiami mokėjimo žiniaraščiai bei kasos išlaidų orderiai. Ieškovės pagrįstu įsitikinimu, ieškovės pateikti įrodymai pagrindžia, kad ieškovė yra tinkamai atsiskaičiusi su atsakovu, be to, kad ieškovė atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, pripažįsta ir pats atsakovas. Pagal ieškovės buhalteriniais duomenis nustatyta, kad atsakovas turi 7 901,25 Eur dydžio sumos nepanaudotą avanso likutį. Atsakovas iki ieškinio pareiškimo dienos ieškovei nėra pateikęs 7 901,24 Eur dydžio avanso panaudojimą patvirtinančių dokumentų, taip pat įrodymų, kad šias lėšas atsakovas būtų grąžinęs į įmonės kasą ar sąskaitą. Be to, ieškovė atsakovo veiksmais padarytą žalą siuntos gavėjui 2021 m. kovo 18 d. atlygino sumokėdama 20 300 Eur dydžio sumą. Atsakovas buvo atleistas už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus dėl atsakovo galbūt padarytos nusikalstamos veikos ir taip ieškovei padarytos didelės žalos.

3. Dubliku ir teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

4. Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas nėra gavęs piniginių lėšų iš ieškovės. Ieškovės pateikti darbo užmokesčio ir dienpinigių mokėjimo kvitai yra nepasirašyti atsakovo, nes šių sumų atsakovas niekada negavo ir šie dokumentai nebuvo pateikiami atsakovui pasirašyti. Dėl 7 901,25 Eur sumos ir 20 300 Eur žalos atlyginimo priteisimo nurodė, kad šie reikalavimai nebuvo pareikšti privaloma ikiteismine tvarka, todėl bylos dalis dėl šių reikalavimų turi būti nutraukta.

5. Tripliku ir teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Plungės apylinkės teismas 2022 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovui 900 Eur bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 21,50 Eur pašto išlaidų.

7. Teismas nurodė, kad prašymo panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimo dalį tenkinimas prieštarautų Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 231 straipsnio 4 daliai. Šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro darbo ginčų komisijoje priteistų sumų pagrįstumas. Šalys 2020 m. lapkričio 4 d. sudarytoje darbo sutartyje Nr. 33 susitarė, kad atsakovui bus mokamas minimalus mėnesinis atlyginimas už dirbtą laiką, bet ne mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus mėnesinis atlyginimas, padaugintas iš 1,65 koeficiento plius 5 Eur, mokamas du kartus per mėnesį – iki kito mėn. 15 d., o avansas – einamojo mėnesio paskutinę dieną; mokama įmonės kasoje arba pervedama į banko kortelę; komandiruotpinigiai mažinami iki 50 proc. Teismo posėdžio metu ieškovė ir atsakovas nurodė, kad tokia darbo sutartyje sutarta tvarka darbo užmokestis ir kitos išmokos, susijusios su darbo santykiais, nebuvo taikoma, t. y. jos šalys nesilaikė. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad dėl COVID-19 pandemijos įvesti ribojimai koregavo šią tvarką. Teismo posėdžio metu ieškovės vadovas nurodė, kad pasitikdavo grįžtančius darbuotojus, pasiimdavo iš jų pinigines lėšas, atitinkamai sumokėdavo darbuotojui už reisą, nurodydavo dokumentus nunešti į buhalteriją – įmesti į dėžutę. Panašaus pobūdžio aplinkybes nurodė ir atsakovas, t. y., kad jį, grįžtantį iš reiso, pasitikdavo įmonės direktorius, kuriam atiduodavo kelionės metu gautus pinigus iš keleivių ir už krovinių / siuntinių pervežimą, dokumentus, skirtus buhalterijai, įmesdavo į dėžutę. Atsakovas pripažino, kad per visą laikotarpį gavo 1 200 Eur sumą, kuria darbo ginčų komisijoje buvo sumažintos atsakovui priteistinos sumos, tačiau neigė tą aplinkybę, kad su juo ieškovė visiškai atsiskaitė. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. S., ieškovės pateikti liudytojų R. G. ir Ž. D. parodymai iš esmės patvirtina, kad ieškovės vadovas pasitikdavo grįžtančius vairuotojus, paimdavo iš jų gautas pinigines lėšas, o dokumentus nurodydavo pristatyti į buhalteriją.

8. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje kilo ginčas dėl darbo užmokesčio mokėjimo atsakovui. Tokio pobūdžio aplinkybių, kad atsakovui buvo sumokėtos visos jam priklausančios sumos, liudytojų parodymuose nėra nurodyta. Be to, liudytojų parodymai ir jų pateikimas gali būti subjektyvaus pobūdžio, asmenims susijus darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais su dalyvaujančiais byloje asmenimis, dėl to jie būtų vertinami kaip mažiau patikimi. Šiuo atveju teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas E. S. nurodė, kad jį su ieškovės vadovu sieja ne tik darbiniai, tačiau ir draugiški santykiai. Ieškovės pateiktas liudytojo R. G. parodymas yra ieškovės darbuotojo, o Ž. D. – įmonės, kuri atsakinga už ieškovės buhalterinę apskaitą, darbuotojos. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms vien tik minėtų asmenų parodymai nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovui buvo išmokėtas visas jam priklausantis darbo užmokestis ir kitos išmokos. Teismo posėdžio metu ieškovės vadovas nurodė, kad tokia atsiskaitymo su darbuotojais praktika buvo dėl COVID-19 pandemijos įvestų ribojimų, tačiau karantinas ir kiti ribojimai Lietuvos Respublikoje įvesti 2020 m. kovo 16 d. Po šios datos kompetentingų institucijų atitinkamai buvo įvedami tam tikri ribojimai arba naikinami. Šiuo atveju darbo sutartis su atsakovu sudaryta 2020 m. lapkričio 4 d., t. y. praėjus pakankamai laiko po pirmųjų ribojimų įvedimo valstybėje, atitinkamai ieškovė turėjo pakankamai laiko priimti organizacinio pobūdžio sprendimus dėl atsiskaitymo su darbuotojais tvarkos, kuri atitiktų tiek COVID-19 pandemijos reguliavimo reikalavimus, tiek buhalterinės apskaitos tvarką. Pačioje darbo sutartyje buvo numatyta, jog darbo užmokestis mokamas įmonės kasoje arba pervedama į banko kortelę, t. y. tokia tvarka sutarta, numatyta egzistuojant pandeminei situacijai visoje valstybėje, tačiau akivaizdu, kad nuo sutarties sudarymo dienos jos ieškovė nesilaikė. Ieškovas negalėjo paaiškinti, dėl kokių aplinkybių esant pandeminei situacijai darbo užmokestis nebuvo mokamas į darbuotojo banko sąskaitą, tačiau buvo nuspręsta mokėti grynaisiais pinigais, kuriuos mokėjo ne buhalterija, o perduodavo (ar dalį perduodavo) ieškovės vadovas (dėl 1 200 Eur sumos perdavimo atsakovui byloje ginčo nėra, šią aplinkybę patvirtino tiek ieškovės vadovas, tiek atsakovas). Atsakomybė už tai, kad darbo užmokesčio atsiskaitymo sąlyga nebuvo tinkamai įforminta, kyla būtent darbdaviui, bet ne atsakovui, kaip darbuotojui. Dėl šios aplinkybės kilus ginčui dėl atsiskaitymo tvarkos būtent ieškovė turėjo įrodyti, kad su darbuotoju yra visiškai atsiskaičiusi.

9. Teismas nurodė, kad ieškovė aplinkybę, jog yra visiškai atsiskaičiusi su atsakovu, įrodinėjo mokėjimų žiniaraščiais, kasų išlaidų orderiais, liudytojų parodymais, ieškovės vadovo paaiškinimais. Byloje pateikti rašytiniai duomenys, t. y. mokėjimų žiniaraščiai, kasos išlaidų orderiai, nėra atsakovo pasirašyti. Jokie kiti rašytiniai duomenys nepatvirtina, kad žiniaraščiuose, kasos išlaidų orderiuose nurodytas sumas atsakovas gavo, jam buvo perduotos. Nusprendžiant dėl perduotų sumų atsakovui būtina atsižvelgti į Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles, kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179. Ieškovės vadovas, būdamas atsakingu asmeniu už buhalterinę apskaitą, privalėjo laikytis šiose taisyklėse nustatytos tvarkos, šios taisyklės kaip vadovui negalėjo būti nežinomos. Byloje pateikti rašytiniai duomenys, mokėjimo žiniaraščiai, kasos išlaidų orderiai atsakovo nėra pasirašyti, jokių kitų rašytinių duomenų, kad atsakovas gavo šiuose dokumentuose nurodytas sumas, nėra pateikta. Pastebėtina, kad pats ieškovės vadovas neneigia tos aplinkybės, kad pateikti minėti dokumentai neatitinka Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių. Atsižvelgiant, kad ieškovei buvo pareiga leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįsti atsakovui išmokėtas sumas, pripažintina, kad ieškovės vadovo paaiškinimai, pateikti rašytiniai duomenys bei liudytojų parodymai nėra pakankami, kad būtų teisinis pagrindas nepriteisti atsakovui, kaip darbuotojui, darbo užmokesčių ir kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų, todėl ieškinys atmestinas kaip neįrodytas. Byloje nebuvo ginčo dėl darbo ginčų komisijoje priteistų sumų dydžio, t. y. iš esmės ginčas buvo keliamas dėl paties fakto, ar buvo atsiskaityta su darbuotoju. Dėl šios aplinkybės teismas nepasisakė ir nedetalizavo priteistinų sumų pagrįstumo ir atitikties teisės aktų reikalavimams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, taip pat priteisti ieškovei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėjusios teisėjos subjektyvūs samprotavimai nėra pagrįsti byloje pateiktų įrodymų visumos vertinimu. Ieškovė 2022 m. balandžio 11 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prie ieškinio pridėtų avansinių apyskaitų priedus, kurie detalizuoja pateiktas avansines apyskaitas. Visi pateikti priedai atsakovo yra pasirašyti bei patvirtinantys faktą, kad atsakovas yra gavęs pinigines lėšas iš ieškovo klientų už paslaugas, ir nėra perdavęs ieškovo atsakingam asmeniui, t. y. piniginėmis lėšomis disponuoja atsakovas ir jos vykdant darbo santykius buvo įskaitomos į atsakovui mokamą darbo užmokestį. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių įrodymų apskritai nevertino, jų negretino su kitais įrodymais, esančiais byloje (ieškovės vadovo paaiškinimai, liudytojų parodymai, kiti rašytiniai dokumentai) bei dėl jų absoliučiai nepateikė jokių motyvų sprendime. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjanti teisėja apskritai nevertino byloje pateiktų įrodymų visumos, t. y. ne tik ieškovo vadovo paaiškinimų, tačiau ir liudytojų parodymų. Liudytojai iš esmės patvirtino faktines aplinkybes, susijusias su darbo užmokesčio mokėjimo tvarka, t. y. vairuotojai vykdydami darbines funkcijas priimdavo pinigines lėšas iš keleivių ir už krovinių vežimą, jas turėdavo teisę naudoti išlaidoms, susijusioms su vežimu, padengti (kuras, kelių mokesčiai ir pan.). Tačiau grįžus iš reiso turėdavo pateikti vadovui arba buhalterijai dokumentus, patvirtinančius tiek gautas pajamas, tiek ir patirtas išlaidas. Taip pat patvirtino, kad darbo užmokestis, komandiruotpinigiai būdavo mokami grynaisiais pinigais ir dažniausiai grįžus iš reiso, tam panaudojant pinigines lėšas, gautas už siuntų ir keleivių pervežimą. Taip pat patvirtino, kad nuvykus į buhalteriją būdavo pateikiami dokumentai faktiškai įvykusios operacijos įforminimui, t. y. buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo pateikdavo pasirašyti dokumentus, kasos išlaidų orderius, apie jam išmokėtą darbo užmokestį, komandiruotpinigius. Taip pat atitinkamai buhalterei pateikdavo dokumentus, kurie buvo surinkti komandiruotės metu – tiek apie priimtas pinigines lėšas, tiek ir duomenis apie patirtas išlaidas, kurie būdavo įtraukiami į apskaitą avansinėse apyskaitose. Tuo tarpu pandemijos metu iš komandiruotės surinkti dokumentai būdavo įmetami buhalterei į pašto dėžutę. Tuo tarpu dokumentus, susijusius su darbo užmokesčio ir komandiruotpinigių išmokėjimu, pasirašydavo vėliau, kai juos parengdavo buhalterė ir direktorius pateikdavo pasirašyti. Taip pat patvirtino, kad nė vienas iš įmonės darbuotojų darbo metu nebuvo kalbėję ar sakę, kad darbo užmokestis, komandiruotpinigiai nėra mokami ar juos vėluojama mokėti. Taip pat patvirtino, kad ir atsakovas niekada nėra sakęs, jog jam darbo užmokestis būtų nemokamas. Tačiau teismas liudytojų parodymų, kuriuos pagrindžia teismui pateikti ir rašytiniai įrodymai, apskritai nevertino, nors ir pats atsakovas teismo posėdžio metu iš dalies šias aplinkybes patvirtino. Taip pat teismas apskritai neatsižvelgė ir į tai, kad atsakovas niekada nebuvo pareiškęs pretenzijų dėl to, kad jam tariamai nėra mokamas darbo užmokestis, o pretenzijos buvo pareikštos tik tada, kai atsakovas pasisavino 20 300 Eur sumą ir ieškovas nusprendė inicijuoti dėl jo ikiteisminį tyrimą.

12. Apeliaciniame skunde teigiama, jog, jei teismas įrodymus būtų įvertinęs laikantis įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų bei teismų praktikoje suformuotų taisyklių, būtų nustatęs, kad atsakovui darbo užmokestis ir su darbo santykiais susijusios išmokos faktiškai buvo išmokėtos, nes būtent atsakovas disponavo ieškovui priklausančiomis piniginėmis lėšomis, kurios ir buvo panaudotos darbo užmokesčio sumokėjimui. Atsakovas teismui nepateikė duomenų, kad avansinėse apyskaitose nurodytas pinigines sumas, kurių gavimą patvirtina atsakovo išrašyti pinigų priėmimo kvitai, būtų perdavęs ieškovės vadovui ar kitam atsakingam asmeniui. Tačiau šių faktinių aplinkybių, kaip ir visų kitų ieškovo nurodytų, teismas nevertino. Tokia situacija galėjo susidaryti dėl teismo priimtų neteisėtų ir nepagrįstų procesinių veiksmų byloje. Plungės apylinkės teismas 2022 m. kovo 17 d. nutartimi ieškovės reikalavimus priteisti iš atsakovo 7 901,25 Eur dydžio sumą bei 20 300 Eur dydžio sumos turtinės žalos atlyginimą paliko nenagrinėtus. Nutartyje iš esmės nurodyta, kad reikalavimai paliekami nenagrinėjami, kadangi jie nebuvo pareikšti darbo ginčų komisijoje, taigi nebuvo laikomasi privalomos ikiteisminės tvarkos, kuria dar galima pasinaudoti. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi tokią nutartį panaikino ir perdavė ieškovės reikalavimus nagrinėti iš naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas panaikino neteisėtą ir nepagrįstą Plungės apylinkės teismo nutartį, tačiau bylą nagrinėjusi teisėja, vilkindama ginčo išsprendimą bei nesiekdama visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti teisminio ginčo, bylos nagrinėjimo neatnaujino ir paskelbė šioje byloje skundžiamą neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Reikalavimai turėjo būti nagrinėjami kartu, nes jie tarpusavyje yra susiję, aplinkybės, sudarančios įrodinėjimo dalyką, sutampa. Ieškovė pirmosios instancijos teisme nuosekliai įrodinėjo, kad atsakovui darbo užmokestis ir kitos išmokos, susijusios su darbo santykiais, buvo mokamos tada, kai ieškovės vadovas panaudodavo atsakovo surinktas pinigines lėšas už suteiktas keleivių ir krovinių pervežimo paslaugų suteikimą. Sprendime ir teismas nurodė, kad tokią atsiskaitymo tvarką pripažino ir pats atsakovas, tačiau nepaisydamas to teismas ieškovo ieškinį nepagrįstai ir neteisėtai atmetė.

13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovui teikiant melagingus paaiškinimus bei prašant priteisti darbo užmokestį ir kitas išmokas, susijusias su darbo santykiais, kurios atsakovui buvo išmokėtos, ieškovė pareiškė priešpriešinį reikalavimą dėl 7 901,25 Eur dydžio sumos priteisimo ieškovei iš atsakovo. Ieškovė paaiškino teismui, tačiau akivaizdu, kad teismas nesuprato, jog būtent atsakovui teigiant, kad jam nebuvo išmokėtas darbo užmokestis, tokiu atveju pagal buhalterinės apskaitos dokumentus atsakovas būtų skolingas ieškovei pinigines lėšas, kurių jis nėra perdavęs ieškovei. Tarp šalių visą darbo santykių periodą faktiškai buvo įvykęs priepriešinių reikalavimų įskaitymas, kuris dėl atsakovo veiksmų nebuvo tinkamai įformintas, t. y. atsakovas turėdamas savo žinioje pinigines lėšas neatvyko ir nepasirašė ant buhalterinės apskaitos dokumentų: kasos išlaidų orderio (darbo užmokesčio ir kitų išmokų išmokėjimas) ir kasos pajamų orderio, kuris patvirtintų atsakovo atsiskaitymą su ieškovu už gautas pinigines lėšas už suteiktas vežimo paslaugas. Šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų – avansinių apyskaitų priedus sudarančių pinigų priėmimo kvitų teismas nevertino, tai iš esmės sąlygojo, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, vien tai, kad ieškovės liudytojai yra ieškovės darbuotojai, nesudaro pagrindo sprendime nenurodyti liudytojų parodymo turinio, teismas aiškiai nemotyvuoja ir nepagrindžia, kodėl šie liudytojų parodymai nėra vertinami kitų įrodymų kontekste ir nėra gretinami su kitais įrodymais. Sprendime apsiribota tik abstrakčia išvada, kad liudytojų parodymai gali būti subjektyvūs, nes liudytojai yra ieškovės darbuotojai. Pirmosios instancijos teismas neatliko liudytojų parodymų vertinimo ir taip netinkamai taikė proceso teisės normas. Sprendime liudytojų parodymai neaprašyti, jų turinys neanalizuotas, jų santykis su kitais byloje surinktais įrodymais ir įrodymų visuma bei išvados dėl įrodymų vertinimo ir, jomis remiantis, nustatytų faktinių bylos aplinkybių pagrindimas teisiniais ir faktiniais argumentais nepateiktas.

14. Atskirajame skunde teigiama, jog, jeigu pirmosios instancijos teismas manė, kad ieškovės ieškinio reikalavimas yra suformuotas netinkamai ar teismui nesuprantamas, tai ieškinio priėmimo stadijoje turėjo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Tačiau ieškovės ieškinys buvo priimtas, ieškiniui nenustatyti jokie ieškinio trūkumai. Negana to, bylos pasirengimo nagrinėjimui metu ieškovė taip pat nebuvo informuota apie jokius ieškinio trūkumus. Priešingai, byla perduota teisminei mediacijai, vėliau nagrinėjama bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Galiausiai pirmosios instancijos teismas po bylos turėjimo savo žinioje daugiau kaip devynis mėnesius nutartimi ieškovės reikalavimus dėl skolos bei žalos atlyginimo priteisimo paliko nenagrinėtus. Nutartyje taip pat nebuvo nurodyta, kad ieškovės reikalavimas būtų suformuluotas netinkamai ar nesuprantamai teismui. Toks procesinis pirmosios instancijos teismo elgesys rodo akivaizdų teismo subjektyvumą ieškovės atžvilgiu, siekiant pasunkinti procesą ieškovei ginti savo pažeistas teises, tai galėjo lemti netinkamą bylos išsprendimą pirmosios instancijos teisme.

Atsiliepimas

15. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

16. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad visą atsakovo darbo laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 5 d. iki 2021 m. kovo 16 d. tiek ieškovė, tiek vyr. kasininkas ir direktorius R. B. nei žodinėmis, nei rašytinėmis priemonėmis nebuvo pareiškęs pretenzijos apie neatsiskaitymą su įmone ir jos buhalterija. Nebuvo pareikšti reikalavimai nei sudarant mėnesines ataskaitas, nei uždarant 2020 m. finansinius metus, nei 2021 m. atsakovo atleidimo metu. Šie nepagrįsti reikalavimai atsirado praėjus 2 mėnesiams po atsakovo atleidimo iš darbo. Darytina išvada, kad galbūt atsakovo išlaidos priskirtos kitam įmonės darbuotojui, todėl buhalterijoje atsirado faktinis neatitikimas. Avansinių apyskaitų prieduose pasirašyti vieninteliai dokumentai – pinigų priėmimo kvitai. Vairuotojai vykdydami darbines funkcijas priimdavo pinigines lėšas iš keleivių ir už krovinių vežimą, jas turėdavo teisę naudoti išlaidoms, susijusioms su vežimu, padengti (kuras, kelių mokesčiai ir pan.). Ieškovės nurodyta skola – 7 901,25 Eur –nepagrįsta buhalteriniais dokumentais. Avansinės apyskaitos be įstatyme nurodytų privalomų rekvizitų (parašų) nėra laikomos pagrindžiančiais dokumentais. Atsakovas darbo laikotarpiu UAB „Balticall“ nebuvo supažindintas su darbo tvarkos taisyklėmis, pareiginiais nuostatais, atsiskaitymo tvarka, todėl vykdė žodinius kasininko-direktoriaus R. B. nurodymus – grįžus atiduoti pinigus vadovui, tai jis patvirtino teismui posėdžio metu, taip pat patvirtino, kad visų vairuotojų atsiskaitymus žymėdavosi specialioje užrašų knygutėje, o avansines apyskaitas teko supildyti, kai paaiškėjo kasos trūkumas (nesusijęs su atsakovo darbo funkcijų atlikimu) po kelių mėnesių po atsakovo atleidimo. Todėl avansinėse apyskaitose nurodyta skola gali būti bet kurio kito ieškovės darbuotojo. Be to, teismo posėdžio metu ieškovės kasininkas-direktorius patvirtino, kad pasitikęs atsakovą paimdavo pinigus. Ieškovės nurodyta 20 300 Eur žala nepagrįsta, nes Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo skyriaus 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi priimtas sprendimas ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-08413-21 nutraukti, nes konstatuota, kad atsakovas nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, požymių. Ieškovė pirmosios instancijos teisme nuosekliai klaidindama teismą įrodinėjo, kad atsakovui darbo užmokestis ir kitos išmokos, susijusios su darbo santykiais, buvo mokamos. Tačiau atsakovo teiginius, kad vadovas po reiso paimdavo visas gautas, surinktas lėšas, patvirtino ir pats ieškovės vadovas ir vyriausiasis kasininkas.

17. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pateikdama ieškinį ieškovė savo reikalavimus kildino iš susiklosčiusių darbinių santykių. Ieškinyje pasisakoma, kad žalą atsakovas jai padarė „vykdydamas darbo funkcijas“. Ieškovė privalėjo dėl šio darbinio ginčo su pareiškimu kreiptis į darbo ginčų komisiją. Ieškovė kreipėsi į teismą nesilaikydama privalomos ginčo išankstinės nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarkos, šia tvarka pasinaudoti nebegalima. Atsakovas pasilieka prie savo nuomonės, išsakytos atsiliepime į ieškinį, kad ieškinys jau yra priimtas, todėl, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, civilinės bylos dalis dėl 20 300 Eur žalos atlyginimo priteisimo ir dėl 7 901,24 Eur dydžio avanso panaudojimo nutrauktina vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 2 punkte nustatytu pagrindu. Reikalavimą atlyginti žalą pareiškusi šalis turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltę. Ieškinyje bei dublike ieškovas nenurodė nė vienos iš išvardytų civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovė 2021m. gegužės mėn. buvo informuota ir žinojo apie privalomą tvarką pirmiausia darbo ginčą dėl turtinės žalos atlyginimo nagrinėti darbo ginčų komisijoje, tačiau tai ignoravo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

19. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

20. Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadovaujantis CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 4 dalimi, teikiant prašymą priimti naujus įrodymus turi būti nurodyti motyvai, pagrindžiantys naujų įrodymų pateikimo būtinybę.

21. Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą papildomai pateikia įrodymus – 2022 m. balandžio 8 d. Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS - Klaipėda Darbo byla Nr. APS-108-5401 (priedas Nr.1) ir 2021-12-16 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo skyriaus nutartimi priimtas sprendimas ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-08413-21 nutraukti (priedas Nr. 2).

22. Iš elektroninės bylos medžiagos nustatyta, kad nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo pateikta per EPP sistemą 2021 m. gruodžio 29 d., o darbo ginčų komisijos sprendimas – 2022 m. balandžio 19 d. su patikslintu ieškiniu, todėl esant tokiai situacijai teisėjų kolegija konstatuoja, jog neturi naujumo savybės ir turi būti grąžinta atsakovui.

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

23. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės UAB „Balticall“ ieškinys atsakovui M. B.-K., kuriuo prašoma: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo darbo byloje Nr. APS-131-7378 dalį dėl darbo išmokų priteisimo ir M. B.-K. reikalavimus atmesti kaip neteisėtus; 2) priteisti iš atsakovo M. B.-K. ieškovei UAB,,Balticall“ 7 901,25 Eur dydžio sumą; priteisti iš atsakovo M. B.-K. ieškovei UAB ,,Balticall“ 20 300 Eur dydžio sumos turtinės žalos atlyginimą; 3) priteisti iš atsakovo M. B.-K. ieškovei UAB ,,Balticall“ 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovo M. B.-K. visas ieškovės UAB ,,Balticall“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundžiamu sprendimu teismas taip pat priteisė iš ieškovės atsakovui 900 Eur bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 21,50 Eur pašto išlaidų.

24. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nevertino byloje surinktų įrodymų, nevertino byloje surinktų įrodymų visumos, dėl to buvo pažeistos CPK 176 ir 185 straipsnių nuostatos bei teismų praktikoje suformuotos įrodinėjimą reglamentuojančios taisyklės, be to, procesinis pirmosios instancijos teismo elgesys rodo akivaizdų teismo subjektyvumą ieškovės atžvilgiu, siekiant apsunkinti procesą ieškovei ginti savo pažeistas teises, tai galėjo lemti netinkamą bylos išsprendimą pirmosios instancijos teisme.

25. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad atsakovui darbo užmokestis ir kitos išmokos, susijusios su darbo santykiais, buvo mokamos tada, kai atsakovui grįžus iš reiso ieškovės vadovas gaudavo atsakovo gautas / surinktas pinigines lėšas už suteiktas keleivių ir krovinių pervežimo paslaugas, todėl apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl bylos dalies, iškeltos pagal ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo iš atsakovo, išskyrimo ir jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme bei dėl pirmosios instancijos teismo procesinio elgesio byloje, rodančio teismo subjektyvumą ieškovei.

Faktinės bylos aplinkybės

26. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB ,,Balticall“ ir atsakovas M. B.-K. 2020 m. lapkričio 4 d. sudarė darbo sutartį Nr. 33. Ieškovė 2021 m. balandžio 9 d. įsakymu dėl darbo sutarties nutraukimo su M. B.-K. nuo 2021 m. balandžio 9 d. nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą, įpareigojo atsakovą iki 2021 m. balandžio 12 d. perduoti ieškovei visus jai priklausančius daiktus ir dokumentus; įskaitė atsakovui priklausančias išmokėti išmokas, t. y. 807,56 Eur į ieškovei padarytą žalą, ir pareikalavo iki 2021 m. balandžio 15 d. atlyginti ieškovei padarytą žalą, t. y. 19 492,44 Eur dydžio sumą.

27. Atsakovas 2021 m. balandžio 14 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos su prašymais dėl neteisėto atleidimo, išmokų, susijusių su neteisėtu atleidimu išieškojimo, darbo užmokesčio ir dienpinigių, delspinigių, kompensacijos už nepanaudotas atostogas išieškojimo.

28. Darbo ginčų komisija 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-7378 atsakovo prašymą tenkino iš dalies: atsakovo prašymą priskaičiuoti ir išmokėti darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva kompensaciją atmetė, nes pripažino, kad atsakovas dėl šiurkščių darbo pareigų pažeidimų atleistas teisėtai; kita dalimi atsakovo prašymus tenkino – iš ieškovės atsakovui priteisė: 904,50 Eur darbo užmokesčio už 2020 m. lapkričio mėn. neatskaičius mokesčių; 1 005 Eur darbo užmokesčio už 2020 m. gruodžio mėn. neatskaičius mokesčių; 1 065 Eur darbo užmokesčio už 2021 m. sausio mėn. neatskaičius mokesčių; 1 065 Eur darbo užmokesčio už 2021 m. vasario mėn. neatskaičius mokesčių; 677,73 Eur darbo užmokesčio už 2021 m. kovo mėn. neatskaičius mokesčių; 353,10 Eur darbo užmokesčio už 2021 m. kovo 25 d. iki 2021 m. balandžio 9 d. laikotarpį neatskaičius mokesčių; 450,33 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas neatskaičius mokesčių; 2 368,99 Eur dienpinigių; 216 Eur delspinigių.

29. Darbo ginčų komisija taip pat nusprendė iš mokėtino darbo užmokesčio išskaičiuoti 1 200 Eur dydžio sumą, nurodant, kad atsakovui minėta suma buvo išmokėta grynaisiais pinigais; užskaitą atliekant iš 2020 m. lapkričio–2021 m. sausio mėn. darbo užmokesčio iš jos atskaičius mokesčius; likutį išmokėti atsakovui. Ieškovė šioje byloje nesutinka su darbo ginčo komisijos priimto sprendimo dalimi, kuria buvo nuspręsta priteisti tam tikras sumas iš ieškovės atsakovui.

30. Plungės apylinkės teismo 2022-05-09 nutartimi ieškovės UAB „Balticall“ reikalavimai priteisti iš atsakovo M. B.-K. ieškovei UAB,,Balticall“ 7 901,25 EUR dydžio sumą; priteisti iš atsakovo M. B.-K. ieškovei UAB ,,Balticall“ 20 300,00 EUR dydžio sumos turtinės žalos atlyginimą išskyrė į atskirą bylą iš civilinės bylos Nr. e2-115-944/2022.

31. Civilinėje byloje Nr. e2-1926-944/2022 ieškovei UAB „Balticall“ nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. išversti ieškinį su priedais į trečiajam asmeniui M. H. (M. H.) suprantamą kalbą – danų kalbą. Ši byla neišnagrinėta.

Dėl bylos dalies, iškeltos pagal ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo iš atsakovo, išskyrimo ir jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme

32. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose iškelta civilinė byla Nr. e2-115-944/2022 pagal apeliantės ieškinį atsakovui M. B.-K. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo darbo byloje Nr. APS-131-7378 dalies panaikinimo, išmokų, susijusių su darbo santykiais, pripažinimo išmokėtomis, skolos ir žalos atlyginimo priteisimo.

33. Apeliantė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. B.-K. prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo darbo byloje Nr. APS-131-7378 dalį dėl darbo išmokų priteisimo ir M. B.-K. reikalavimus atmesti kaip neteisėtus; 2) priteisti iš atsakovo M. B.-K. ieškovei UAB ,,Balticall“ 7 901,25 Eur dydžio sumą; priteisti iš atsakovo M. B.-K. ieškovei UAB ,,Balticall“ 20 300 Eur dydžio sumos turtinės žalos atlyginimą; 3) priteisti iš atsakovo M. B.-K. ieškovei UAB ,,Balticall“ 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovo M. B.-K. visas ieškovės UAB ,,Balticall“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

34. Plungės apylinkės teismas 2022-03-17 nutartimi ieškovės UAB „Balticall“ reikalavimus priteisti iš atsakovo M. B.-K. ieškovei UAB,,Balticall“ 7 901,25 EUR dydžio sumą; priteisti iš atsakovo M. B.-K. ieškovei UAB ,,Balticall“ 20 300,00 EUR dydžio sumos turtinės žalos atlyginimą paliko nenagrinėtus.

35. Plungės apylinkės teismas ieškinio reikalavimą panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo darbo byloje Nr. APS-131-7378 dalį dėl darbo išmokų priteisimo atsakovui iš esmės išnagrinėjo 2022-04-19 teismo posėdyje, procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėjo 2022-05-09.

36. Klaipėdos apygardos teismas 2022-05-05 nutartimi Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022-03-17 nutartį panaikino ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Balticall“ 2021 m. birželio 23 d. ieškinio reikalavimus priteisti iš atsakovo M. B.-K. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Balticall“ 7 901,25 Eur dydžio sumą ir priteisti iš atsakovo M. B.-K. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Balticall“ 20 300,00 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

37. Plungės apylinkės teismas 2022 m, gegužės 9 d. nutartimi bylos apeliantės reikalavimus priteisti iš atsakovo M. B.-K. ieškovei UAB,,Balticall“ 7 901,25 EUR dydžio sumą; priteisti iš atsakovo M. B.-K. ieškovei 20 300,00 EUR dydžio sumos turtinės žalos atlyginimą išskyrė į atskirą bylą.

38. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-1926-944/2022 ieškovei UAB „Balticall“ nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, ši byla neišnagrinėta (CPK 179 str. 3 d.).

39. Darbo ginčų komisija 2021-05-19 sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-7378 atsakovo prašymą tenkino iš dalies: atsakovo prašymą priskaičiuoti ir išmokėti darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva kompensaciją atmetė, nes pripažino, kad atsakovas dėl šiurkščių darbo pareigų pažeidimų atleistas teisėtai; kita dalimi atsakovo prašymus tenkino – iš ieškovės atsakovui priteisė: 904,50 EUR darbo užmokesčio už 2020 m. lapkričio mėn. neatskaičius mokesčių; 1 005,00 EUR darbo užmokesčio už 2020 m. gruodžio mėn. neatskaičius mokesčių; 1 065,00 EUR darbo užmokesčio už 2021 m. sausio mėn. neatskaičius mokesčių; 1 065,00 EUR darbo užmokesčio už 2021 m. vasario mėn. neatskaičius mokesčių; 677,73 EUR darbo užmokesčio už 2021 m. kovo mėn. neatskaičius mokesčių; 353,10 EUR darbo užmokesčio už 2021 m. kovo 25 d. iki 2021 m. balandžio 9 d. laikotarpį neatskaičius mokesčių; 450,33 EUR kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas neatskaičius mokesčių; 2 368,99 EUR dienpinigių; 216,00 EUR delspinigių. Darbo ginčų komisija taip pat nusprendė iš mokėtino darbo užmokesčio išskaičiuoti 1 200 EUR dydžio sumą, nurodant, kad atsakovui minėta suma buvo išmokėta grynaisiais pinigais; užskaitą atliekant iš 2020 m. lapkričio – 2021 m. sausio mėn. darbo užmokesčio iš jos atskaičius mokesčius; likutį išmokėti atsakovui Darbo ginčų komisijos 2021-05-19 sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-7378 iš priteistos atsakovui sumos, nes ieškovė šioje byloje nesutinka su Darbo ginčo komisijos priimto sprendimo dalimi, kuria buvo nuspręsta priteisti tam tikras sumas iš ieškovės atsakovui, todėl apeliantė nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino įrodymų, susijusių su ieškovės reikalavimu dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo.

40. Atsakant į apeliacinio skundo motyvą, kad ieškovė 2022 m. balandžio 11 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prie ieškinio pridėtų avansinių apyskaitų priedus, kurie detalizuoja pateiktas avansines apyskaitas, tačiau jos pirmosios instancijos teisme nebuvo vertintos. Visi pateikti priedai atsakovo yra pasirašyti bei patvirtinantys faktą, kad atsakovas yra gavęs pinigines lėšas iš ieškovo klientų už paslaugas ir nėra perdavęs ieškovo atsakingam asmeniui, t. y. piniginėmis lėšomis disponuoja atsakovas, lėšos vykdant darbo santykius buvo įskaitomas į atsakovui mokamą darbo užmokestį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šie įrodymai išnagrinėtoje byloje neturėjo būti vertinami ir apeliantės nurodomos išmokėtos atsakovui ieškovo užsakovų sumos negalėjo būti įskaitomos į atsakovo darbo užmokestį.

41. Šioje byloje kilo ginčas dėl darbo užmokesčio mokėjimo atsakovui.

42. Šalys 2020-11-04 sudarytoje darbo sutartyje Nr. 33 susitarė, kad atsakovui bus mokamas minimalus mėnesinis atlyginimas už dirbtą laiką, bet ne mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus mėnesinis atlyginimas, padaugintas iš 1,65 koeficiento plius 5,00 EUR, mokamas du kartus per mėnesį – iki kito mėn. 15 d., o avansas – einamojo mėnesio paskutinę dieną; mokama įmonės kasoje arba pervedama į banko kortelę; komandiruotpinigiai mažinami iki 50 proc.

43. Teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme ieškovė ir atsakovas nurodė, kad tokia darbo sutartyje sutarta tvarka darbo užmokestis ir kitos išmokos, susijusios su darbo santykiais, nebuvo taikoma, t. y. jos šalys nesilaikė.

44. Akcentuotina, kad darbdavys yra atsakingas už darbo organizavimą, darbuotojų priėmimą ir atleidimą, darbo laiko apskaitą, pagal DK 148 str. už viršvalandžių apskaitą. Preziumuojama, kad darbdavys yra susipažinęs su darbo teisės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, jam turi būti žinomi jo priimamų sprendimų teisiniai padariniai, jis turi įvertinti priimamų sprendimų riziką. Dėl to už visų darbdavio veiksmų padarinius yra atsakingas pats darbdavys.

45. DK 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčių nuostatos aiškinamos atsižvelgiant į darbo santykių teisinio reglamentavimo principus, įtvirtintus DK 2 straipsnyje. Nurodytame straipsnyje įtvirtinti teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos, darbo santykių stabilumo, laisvės pasirinkti darbą, teisingo darbo apmokėjimo ir kiti principai. DK 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai.

46. Teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme ieškovės vadovas nurodė, kad pasitikdavo grįžtančius darbuotojus, pasiimdavo iš jų pinigines lėšas, atitinkamai sumokėdavo darbuotojui už reisą, nurodydavo dokumentus nunešti į buhalteriją – įmesti į dėžutę. Panašaus pobūdžio aplinkybes nurodė ir atsakovas, t. y., kad jį, grįžtantį iš reiso, pasitikdavo įmonės direktorius, kuriam atiduodavo kelionės metu gautus pinigus iš keleivių ir už krovinių / siuntinių pervežimą, dokumentus, skirtus buhalterijai, įmesdavo į dėžutę. Atsakovas pripažino, kad per visą laikotarpį gavo 1 200 Eur sumą, kuria darbo ginčų komisijoje buvo sumažintos atsakovui priteistinos sumos, tačiau neigė tą aplinkybę, kad su juo ieškovė visiškai atsiskaitė.

47. Įvertinus šalių sudarytos 2020-11-04 darbo sutarties Nr. 33 nuostatas, jog darbo užmokestis gali būti mokamas ir įmonės kasoje apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvui, jog apeliantė privalėjo įrodyti, jog laikėsi Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų 7 ir 19 punktų nuostatų, jeigu darbo užmokestis mokamas per įmonės kasą, jis mokamas pildant darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraštį, o vienkartine darbo užmokesčio, premijų, pašalpų, pensijų, stipendijų, tantjemų, dividendų ar kita išmoka asmeniui turi būti įforminama kasos išlaidų orderiu.

48. Byloje pateikti rašytiniai duomenys, mokėjimo žiniaraščiai, kasos išlaidų orderiai atsakovo nėra pasirašyti, jokių kitų rašytinių duomenų, kad atsakovas gavo šiuose dokumentuose nurodytas sumas, nėra pateikta.

49. Pagal DK 146 straipsnio 1 dalį, darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, – kartą per mėnesį. Mokant išmokas, susijusias su darbo teisiniais santykiais, darbdavys privalo jas detalizuoti, t. y. nurodyti, kiek darbuotojas gauta atlyginimo, kiek dienpinigių ir kitų išmokų.

50. DK 148 straipsnyje reglamentuojama darbdavio pareiga tvarkyti informaciją apie darbuotojo darbo užmokestį ir dirbtą laiką. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog būtent darbdavys yra atsakingas už darbo organizavimą bei darbuotojui išmokamų lėšų apskaitą, todėl šiuo atveju pagal CPK 178 str. nustatytas įrodinėjimo taisykles apeliantė leistinais ir pakankamais įrodymais neįrodė, jog atsiskaitė su atsakovu, išmokėdama jam 904,50 EUR darbo užmokesčio už 2020 m. lapkričio mėn. neatskaičius mokesčių; 1 005,00 EUR darbo užmokesčio už 2020 m. gruodžio mėn. neatskaičius mokesčių; 1 065,00 EUR darbo užmokesčio už 2021 m. sausio mėn. neatskaičius mokesčių; 1 065,00 EUR darbo užmokesčio už 2021 m. vasario mėn. neatskaičius mokesčių; 677,73 EUR darbo užmokesčio už 2021 m. kovo mėn. neatskaičius mokesčių; 353,10 EUR darbo užmokesčio už 2021 m. kovo 25 d. iki 2021 m. balandžio 9 d. laikotarpį neatskaičius mokesčių; 450,33 EUR kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas neatskaičius mokesčių; 2 368,99 EUR dienpinigių; 216,00 EUR delspinigių.

51. Ieškovė, iškėlusi bylą dėl darbo ginčų komisijos sprendimo, neįrodė, jog darbo ginčų komisija nepagrįstai konstatavo atsakovui priskaičiuoto darbo užmokesčio dydį pagal jo darbo sutartį bei jo neišmokėjimo faktą, nes ieškovė pateikė su ieškiniu atsakovo nepasirašytus 2020 m. lapkričio 16 d., 2020 m. gruodžio 15 d., 2021 m. spalio 15 d., 2021 m. vasario 15 d. kasos išlaidų orderius (darbo ginčų komisijos sprendimo, pateikto į bylą 2021 m. gruodžio 16 d., 4–5 lapai).

52. DK 107 straipsnio 2 ir 3 dalys numato, kad darbuotojo komandiruotės metu jam paliekamas jo darbo užmokestis, jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti, o jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

53. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-03 nutarimas Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis dydžio ir mokėjimo tvarkos“. Pagal šio nutarimo 5 punktą darbdaviai išlaidas, susijusias su tarnybine komandiruote, darbuotojams atlygina pagal Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisykles, patvirtintas LR Vyriausybės 2003-01-28 nutarimu Nr. 99 (toliau – Taisyklės). Vadovaujantis Taisyklių 3 punkto nuostata, dienpinigiai buvo skaičiuojami už faktiškai užsienyje išbūtą laiką (įskaitant išvykimo iš Lietuvos Respublikos ir parvykimo į ją dienas), taikant finansų ministro nustatytas dienpinigių vykstantiems į užsienio komandiruotės normas.

54. Apeliantė neteikė įrodymų, jog sumokėjo atsakovui 2 368,99 EUR dienpinigių, darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, ir nepagrįstai šių sumų išmokėjimą susiejo su kitos nagrinėjamos bylos ginčo dalyku.

55. DK 156 str. 1 d. nustatyta, kad darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. Tokios išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Darbdavio nurodymas išieškoti šios žalos atlyginimą gali būti priimtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos.

56. DK 156 str. 2 d. nustatyta, kad dėl išskaitos, kuri viršija vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydį, arba jeigu praleisti išskaitos terminai, darbdavys žalos atlyginimo turi reikalauti darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka.

57. Šioje byloje remiantis paminėtomis teisės normomis nėra pagrindo analizuoti apeliacinio skundo motyvų dėl ieškovės nurodomos žalos atlyginimo priteisimo ir šiuo pagrindu tenkinti ieškovės ieškinį dėl neišmokėtų atsakovui išmokų, susijusių su jo darbo teisiniais santykiais.

Dėl pirmosios instancijos teismo procesinio elgesio byloje, rodančio teismo subjektyvumą ieškovei.

58. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2022 m. kovo 17 d. nutartimi ieškovės reikalavimus priteisti iš atsakovo 7 901,25 EUR dydžio sumą bei priteisti iš atsakovės ieškovei 20 300,00 EUR dydžio sumos turtinės žalos atlyginimą paliko nenagrinėtus. Nutartyje iš esmės nurodyta, kad reikalavimai paliekami nenagrinėjami, kadangi jie nebuvo pareikšti DGK, tokiu būdu nebuvo laikomasi privalomos ikiteisminės tvarkos, kuria dar galima pasinaudoti.

59. Apeliantė nurodo, kad ji pagrįstai mano, jog, jeigu pirmosios instancijos teismas manė, jog ieškovės ieškinio reikalavimas yra suformuotas netinkamai ar teismui nesuprantamas, tai pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje turėjo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir nustatyti terminą ieškovei pašalinti ieškinio trūkumus. Šis procesinis pirmosios instancijos teismo elgesys rodo akivaizdų teismo subjektyvumą ieškovės atžvilgiu, siekiant pasunkinti procesą ieškovei ginti savo pažeistas teises, tai galėjo lemti netinkamą bylos išsprendimą pirmosios instancijos teisme.

60. Atsakydama į šį apeliacinio skundo motyvą teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje neįrodytas apeliantės nurodytas pirmosios instancijos teismo šališkumas byloje.

61. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis CPK 65 ir 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą.

62. Asmuo, konstatuodamas, jog buvo išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, šią aplinkybę turi pagrįsti, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012).

63. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvimą ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies kontekste gali būti nagrinėjamas dviem aspektais. Teismas turi būti subjektyviai nešališkas, šia prasme atsižvelgtina į asmeninius teisėjo įsitikinimus ir elgesį, t. y. nė vienas teismo narys neturi turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Pagal objektyvųjį kriterijų vertintina, ar pats teismas ir, be kitų aspektų, jo sudėtis „pateikia“ pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl jo nešališkumo (EŽTT 1993 m. vasario 24 d. sprendimas byloje Fey prieš Austriją, peticijos Nr. 14396/88; Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96; 2008 m. sausio 15 d. sprendimas byloje Micallef priš Maltą (GC), peticijos Nr. 17056/06). Teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju (žr., pvz., EŽTT didžiosios kolegijos 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10).

64. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisėjo asmeninis nešališkumas (subjektyvusis aspektas) yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2008).

65. Dėl to nėra jokio pagrindo vien tik remiantis apeliantės subjektyviais teiginiais konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo teisėja pažeidė civilinio proceso teisės normas.

66. Šioje byloje nekonstatuota įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų pažeidimų, apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo argumentus įvertino remdamasis bylos rašytiniais įrodymais, pirmosios instancijos teismo surinktomis ir ištirtomis faktinėmis aplinkybėmis, apeliantės atstovai dalyvavo žodinio proceso tvarka bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teikė paaiškinimus (jų teisė būti išklausytam įgyvendinta), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų nurodomas pirmosios instancijos teismo subjektyvumas ieškovei yra deklaratyvus.

67. Nors pagal CPK 68 straipsnio 2 dalies nuostatą teisėjui reiškiamas nušalinimas turi būti motyvuotas, apeliaciniame skunde pateiktas motyvas dėl teisėjos subjektyvumo, paremto dėl to, kad pirmosios instancijos teisme nenustatytas terminas ieškovei pašalinti ieškinio trūkumus.

68. Procesinių veiksmų atlikimas, t. y. atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas ar atitinkamos procesinės pozicijos laikymasis, negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Pažymėtina, kad byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nustatytomis aplinkybėmis, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis).

69. Toks pareiškimas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo pareikštas, iš LITEKO duomenų nustatyta, kad civilinė byla Nr. e2-1926-944/2022, iškelta pagal ieškovės UAB „Balticall“ ieškinį atsakovui, yra nagrinėjama, todėl konstatuoti, jog buvo pažeistos apeliantės procesinės teisės nėra teisinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo išvada

70. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

71. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

72. Atsakovas įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus įrodymus ir juos grąžinti atsakovui M. B.-K.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Erinija KazlauskienėErika MisiūnienėDanutė Žvinklytė