- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-21
- Bylos Nr.
- e2A-225-730/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00563-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Vilija Valantienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Balticall“
- Atsakovas
- M. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Balticall“, atsakovo M. B. – K. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Balticall“ ieškinį atsakovui M. B. – K. dėl skolos ir žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų I. V. ir M. H..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Plungės apylinkės teismas 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-115-944/2022 ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Balticall“ reikalavimus: priteisti iš atsakovo M. B. – K. ieškovės uždarosios akcinės bdrovės,,Balticall“ naudai 7901,25 Eur dydžio sumą; priteisti iš atsakovo M. B.–K. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Balticall“ naudai 20 300 Eur dydžio sumos turtinės žalos atlyginimą, išskyrė į atskirą bylą.
Šalies argumentai
2. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo M. B. – K. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Balticall“ naudai 28 266,63 Eur dydžio sumą. 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas, vykdydamas savo darbines funkcijas, privalėjo nuvykti pas krovinio siuntėją į (duomenys neskelbtini), priimti krovinį pervežimui. Krovinį sudarė du motociklai, kuriuos atsakovas turėjo nugabenti gavėjui į Danijos Karalystę. Atsakovas motociklus priėmė 2021 m. kovo 13 d., juos nugabeno į Danijos Karalystę ir perdavė krovinio gavėjui. Motociklų gavėjas Danijos Karalystėje perdavė atsakovui grynuosius pinigus – 20 300 Eur dydžio sumą, kuriuos atsakovas privalėjo pristatyti į (duomenys neskelbtini), tai yra motociklų siuntėjui. Atsakovas 2021 m. kovo 16 d. grįžo į Lietuvos Respubliką ir pastebėjo, kad automobilyje nebėra 20 300 Eur dydžio sumos. Atsakovas apie dingusius pinigus informavo tik ieškovės vadovą. Ieškovė nurodo, kad neturi duomenų, kad apie minėtą pinigų sumą atsakovas pirmiau būtų informavęs policijos pareigūnus, taip pat neturi jokių duomenų apie įsibrovimą į transporto priemonę, ar kitokius trečiųjų asmenų neteisėtus veiksmus. Ieškovė atsakovo veiksmais padarytą žalą siuntos gavėjui, 2021 m. kovo 18 d. atlygino sumokėdama 20 300 Eur. Atsakovas vykdydamas darbo funkcijas ir turėdamas pareigą pargabenti grynųjų pinigų siuntą į Lietuvos Respubliką, jos nepargabeno. Ieškovė nurodo, kad nenustatė jokių požymių dėl įsibrovimo į transporto priemonę, taip pat nėra jokių duomenų apie galimus trečiųjų asmenų neteisėtus veiksmus. Nurodo, kad darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) posėdžio metu atsakovas pripažino, kad grynųjų pinigų siuntą paėmė, konkrečiai ją apibūdino ir nurodė, kad įdėjo siuntą į transporto priemonę, tačiau grynųjų pinigų nei gavėjui, nei ieškovei neperdavė. Mano, kad šiuo atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos tam, kad iš atsakovo būtų priteistas 20 300 Eur dydžio sumos žalos atlyginimas. Teigia, kad neteisėti veiksmai pasireiškė galimu grynųjų pinigų, kurią sudarė 20 300 Eur dydžio suma – pagrobimu ir pasisavinimu, todėl ieškovė patyrė žalos. Atitinkamai šioje situacijoje egzistuoja ir priežastinis ryšys, kad tuo atveju, jeigu atsakovas būtų galimai nepasisavinęs grynųjų pinigų siuntos ir pristatęs ją siuntos gavėjui, ieškovė nebūtų patyrusi žalos, tai yra atsakovas atliko tyčinius veiksmus ir padarė ieškovei didelę žalą. Pažymi, kad pagal ieškovės buhalterinius duomenis nustatyta, jog atsakovas turi 7 966,63 Eur dydžio sumos nepanaudotą avanso likutį. Atsakovas iki ieškinio pareiškimo dienos ieškovei nėra pateikęs 7 966,63 Eur dydžio avanso panaudojimą patvirtinančių dokumentų, taip pat įrodymų, kad šias lėšas atsakovas būtų grąžinęs į įmonės kasą ar sąskaitą. Ieškovės nuomone, yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, kad iš atsakovo būtų priteistos ir be pagrindo gautos lėšos. Atsakovas turėjo prievolę grąžinti ieškovui 7 966,63 Eur, tačiau iki šiol nėra grąžinęs.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė bylą nutraukti. Nurodė, kad tarp šalių kilęs individualus ginčas nebuvo nagrinėtas darbo ginčų komisijoje, jis nėra susijęs su darbo ginčų komisijoje nagrinėtais klausimais, jo išsprendimas neturi įtakos su darbo ginčų komisijoje priimtu sprendimu. Ieškovas kreipėsi į teismą nesilaikydamas privalomos ginčo išankstinės nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarkos, todėl šia tvarka pasinaudoti nebegalima. Kadangi ieškinys yra priimtas, byla turi būti nutraukta. Pažymi, kad atsakovas buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), todėl jis atlikti (duomenys neskelbtini) pareigų neprivalėjo. Siuntos gavėjas Danijos Karalystėje jo neįspėjo, kas yra siuntoje, kokia gali būti pinigų suma pakete, joks pinigų priėmimo - perdavimo aktas nebuvo pasirašytas. Siuntos gavėjas jam perdavė paketą, kurį jis turėjo pristatyti į (duomenys neskelbtini), nenurodydamas paketo turinio, todėl nėra pagrindo priteisti 20 300 Eur sumos. Pažymi, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 6 034,31 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 6 034,31 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 133,35 Eur žyminio mokesčio, 106,68 Eur vertimo išlaidų, 617,10 Eur atstovo advokato išlaidų, kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė iš ieškovės 42,95 Eur ir iš atsakovo 11,41 Eur pašto išlaidų valstybei. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
4.1. Dėl atsakovo pareikšto prašymo dėl civilinės bylos nutraukimo, pirmosios instancijos teismas nurodė, Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-483-796/2022 panaikino Plungės apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartį ir ieškovės reikalavimus perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgdamas į tai, jog apeliacinės instancijos teismas perdavė ieškovės reikalavimus spręsti pirmosios instancijos teismui, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo nutraukti civilinę bylą remiantis argumentu, jog asmuo nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo tvarkos ir nesikreipė į darbų ginčų komisiją teisės aktų nustatyta tvarka.
4.2. Dėl žalos atlyginimo priteisimo pagal avansines apyskaitas teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl tų lėšų, kurios buvo perduotos darbuotojui (atsakovui), tačiau kurios, nutraukus sutartį, darbdaviui (ieškovei) nebuvo gražintos. Ieškovė prašydama priteisti iš atsakovo nepanaudotas 7 966,63 Eur lėšas, remiasi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis dėl žalos atlyginimo. Teismas įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes, sprendė, jog ieškovės nurodomos aplinkybės šioje byloje ir civilinėje byloje Nr. e2-115-944/2022 dėl pas atsakovą likusių sumų gautų iš siuntų ir keleivių vežimo yra nenuoseklios. Minėtoje civilinėje byloje ieškovė nurodė, kad jos vadovas pasitikdavo darbuotojus, grįžusius iš reiso ir atitinkamai sumokėdavo darbuotojui už reisą ir atitinkamai darbuotojai perduodavo reiso metu gautas lėšas, o šioje byloje ieškovės vadovas teigia, kad jokių lėšų iš atsakovo nėra gavęs, kas leidžia spręsti, jog ieškovės vadovo pozicija nenuosekli ir ta aplinkybė, jog atsakovas nėra pasirašęs avanso apyskaitos, nesudaro pagrindo spręsti, jog pagal šias apyskaitas atsakovas yra skolingas 7966,63 Eur ieškovei.
4.3. Dėl žalos dingus piniginių lėšų sumai priteisimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė įrodinėja, jog patyrė 20 300 Eur žalą už trečiajam asmeniui I. V. sumokėtas lėšas. Teismas remdamasis byloje esančiais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatė, jog atsakovui atliekant darbines funkcijas (pristačius du motociklus gavėjui į Danijos Karalystę) buvo perduota 20 300 Eur suma. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys liudytojo parodymai. Teismas pažymėjo, jog atsakovas gavęs pinigus, žinodamas, jog perduota siunta yra didelės sumos piniginės lėšos, elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai, dėl ko jam kyla materialinė atsakomybė. Pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, jog lėšos galėjo dingti ne dėl atsakovo kaltės, kadangi automobilio raktus turėjo tik atsakovas, į automobilį nebuvo įsilaužta.
4.4. Dėl žalos dydžio teismas nurodė, kad nugabenus motociklus į Danijos Karalystę trečiasis asmuo I. V. sumokėjo 500 Eur sumą. Šią aplinkybę patvirtina ikiteisminės bylos duomenis, atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad reali ieškovės patirta žala yra ne 20 300 Eur, o 19 800 Eur dėl dingusios pinigų siuntos. Teismas pažymėjo, jog šioje byloje žala kilo dėl netinkamai atsakovo atliekamų darbo funkcijų ir yra susijusį teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu (CK 6.247 straipsnis). Žalos, kurią prašoma priteisti, padarymo metu ginčo šalis siejo darbo teisiniai santykiai, nes žala atsirado atsakovui vykdant darbo funkcijas. Teismas atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, atsakovo veiksmus (didelis neatsargumas), nusprendė šioje dalyje ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei iš atsakovo šešių vidutinių darbo užmokesčių (toliau – VDU) žalos atlyginimą, tai yra 6 034,31 Eur.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
5. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Dėl žalos atlyginimo priteisimo pagal avansines apyskaitas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas deklaratyviais teiginiais, kurie neparemti įrodymų visumos įvertinimu. Nurodo, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina jog atsakovui buvo perduotos lėšos ir jis jas turėjo. Nurodo, kad Darbo ginčų komisijai, o vėliau Plungės apylinkės teismui 2022 m. gegužės 9 d. priėmus nepagrįstą sprendimą, buvo pripažinta, kad darbo užmokestis atsakovui nėra išmokėtas, tai yra faktiškai atliktą išskaitymą pripažinus neteisėtu, susidarė situacija, kad atsakovas yra skolingas pagal avansines apyskaitas darbdaviui neperduotas, bei atsakovo pasisavintas pinigines lėšas. Pažymi, kad šiuo atveju atsakovės veikla yra siuntų ir keleivių gabenimas, dėl ko atsakovui būdavo duodamos piniginės lėšos, kurios vėliau, pagal pateikus kvitus, turėjo būti grąžintos. Atsakovui pateikus duomenis nustatyta, jog pas atsakovą yra likusi 7966, 63 Eur suma. Mano, kad šiuo atveju yra visos sąlygos atsakovo civilinės atsakomybės taikymui.
5.2. Dėl žalos atlyginimo priteisimo dėl pinigų siuntos praradimo nurodo, kad ieškovė teikdama ieškinį teismui nurodė du Darbo kodekso (toliau – DK) 154 straipsnyje numatytus visiškos žalos atlyginimo pagrindus, tai yra, kad ,,Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą šiais atvejais: 1) žala padaryta tyčia; 2) žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių“, tačiau teismas sąlygos, jog atsakovas padarė žalą tyčia, apskritai nevertino. Nurodo, kad šiuo atveju atsakovas pats patvirtino, jog piniginės lėšos buvo jo žinioje ir jokių kitų keleivių, užpuolimo, įsilaužimo nebuvo, todėl yra akivaizdu, kad pinigines lėšas tyčia pagrobė (pasisavino) atsakovas. Mano, kad šiuo atveju atsakovas pinigines lėšas pagrobė, nes jau buvo nusprendęs nutraukti darbo santykius. Nesutinka ir su teismo išvada, jog šiuo atveju bendrovėje nebuvo tvarkos dėl siuntų perdavimo, kadangi atsakovas dirbo jau ganėtinai ilgai, turėjo identiško darbo darbinės ir gyvenimiškos patirties kaip elgtis tokiose situacijose.
5.3. Dėl DK 154 straipsnio 2 dalies taikymo nurodo, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog šiuo atveju ikiteisminio tyrimo nutraukimas sudaro pagrindą minėto straipsnio netaikymui, nagrinėjamu atveju siekiant taikyti visiška materialinę atsakomybę nebūtina, kad darbuotojas būtų nubaustas už nusikaltimo padarymą, o pakanka, kad jo veiksmuose būtų nusikaltimo požymių. Pažymi, jog su atsakovu darbo sutarties nutraukimo vienas iš pagrindų - darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika. Šiuo atveju Darbo ginčų komisija pripažino, jog atsakovas atleistas teisėtai ir pripažino, kad atsakovo veiksmuose yra nusikalstamo veikos požymių. Atsakovas sprendimo neskundė, pripažino, kad jis atleistas pagrįstai ir teisėtai - dėl veikos turinčio nusikaltimo požymius. Mano, kad teismas netinkamai taikė DK 154, 156 straipsnius, padarė nepagrįstas, neteisėtas išvadas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
6. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimą iš dalies ir dalyje dėl 20 300 Eur priteisimo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovei 6 034,31 Eur žalai atlyginti, kadangi ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog jai buvo padaryta 20 300 Eur žala ir neįrodė, jog atsakovui buvo įteiktas paketas su tokia pinigų suma. Nurodo, kad atsakovas vykdė jam nepriklausančias (duomenys neskelbtini) užduotis, šiam darbui vykdyti nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos, o pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog darbo sutartimi atsakovas įdarbintas dirbti (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad jokių neteisėtų veiksmų neatliko, o vykdydamas darbines funkcijas vykdė jam nepriklausančias pareigas. Teigia, jog atsakovas nebuvo informuotas jog veža pinigus, jokių dokumentų apie pinigų gavimą nepasirašė, o ir pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta jokia pareigybinė instrukcija, kad atsakovui pavesta vykdyti (duomenys neskelbtini) funkcijas. Pažymi, kad darbdavys nesudarė tinkamų sąlygų siuntos transportavimui.
6.2. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog ieškovė nėra aiškiai reglamentavusi tvarkos, kaip paimamos siuntos, kaip turi elgtis vairuotojas jas gavęs ir kaip jas saugoti. Pažymi, jog ieškovės automobilis nebuvo pritaikytas didelių grynųjų pinigų sumų pervežimui, jame nebuvo įrengtos specialios rakinamos daiktadėžės ar seifai. Pažymi, jog M. H. (motociklų gavėjas) bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklaustas, siuntos perdavimo aplinkybės nėra išsiaiškintos, todėl neaišku dėl kokių priežasčių teismas daro išvadą, kad atsakovui buvo perduota siunta su 20 300 Eur. Pažymi, jog ieškovė nepateikė jokio važtaraščio ar kito dokumento apie krovinio vertę, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo spręsti kokia motociklų vertė, kur jie buvo gabenami ir ar jie įgyti teisėtai. Pažymi, jog ieškovė remiasi taikos sutartimi, tačiau siekiant nustatyti žalos dydį būtina pateikti motociklų pirkimo - pardavimo sutartis. Pažymi, jog teismas rėmėsi ieškovės sudaryta taikos sutartimi, kurios šalys yra suinteresuotos bylos baigtimi, sutartyje nurodomos išvados nepatvirtintos jokiais dokumentais, sutartis teismo nėra patvirtinta ir apie jos sudarymą atsakovas nebuvo informuotas. Mano, kad motociklų įgijimo sutartys neatitinka formos reikalavimų, o įsigijimas yra galimai neteisėtas.
7. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, juo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Atsiliepimas
7.1. Nurodo, kad atsakovo argumentai apeliaciniame skunde dėl įrodymų vertinimo yra nepagrįsti, neatitinka byloje surinktų įrodymų visumos, yra neteisėti, prieštarauja įrodinėjimo procesą reglamentuojančioms teisės normoms. Mano, kad ta aplinkybė, jog ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nepaneigia fakto, jog atsakovas pinigines lėšas buvo gavęs. Pažymi, jog abejotinos kompetencijos prokurorė nusprendė, kad jos vertinimu nepakanka duomenų atsakovo baudžiamajai atsakomybei kilti.
7.2. Nurodo, kad atsakovas neprašė apklausti M. H., dėl ko atsakovo keliamos abejonės yra nepagrįstos. Pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė atlygino atsakovo padarytą žalą, kurią patvirtina I. V., M. H. parodymai, taikos sutartis ir kiti įrodymai. Pažymi, jog atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neteikė jokių įrodymų dėl motociklų vertės, neįrodinėjo, jog šalių pateikti paaiškinimai yra neteisingi.
8. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, juo prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
8.1. Nurodo, kad atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais, kuriais teismas nusprendė atmesti ieškovės reikalavimus dėl žalos atlyginimo priteisimo pagal avansines apyskaitas. Dėl žalos atlyginimo dėl piniginių lėšų sumos nurodo, kad atsakovas dirbo vairuotoju, neprivalėjo atlikti (duomenys neskelbtini) pareigų, kokios yra (duomenys neskelbtini) darbo funkcijos atsakovas nebuvo supažindintas ir jų nežinodamas, buvo verčiamas jas atlikti. Ieškovė būdama darbdavė nesudarė sąlygų tinkamam pinigų gabenimui, todėl ieškovė neįrodė žalos, jos dydžio, atsakovo kaltės, priežastinio ryšio tarp kaltės ir nuostolių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
10. Ieškovė pateiktame atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodydama, jog toks bylos nagrinėjimas yra būtinas atsižvelgiant į bylos pobūdį ir nagrinėtino ginčo aplinkybes.
11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas.
12. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
13. Nagrinėjamu atveju byloje dalyvaujantys asmenys savo argumentus išsamiai yra išdėstę pateiktuose procesiniuose dokumentuose – apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos, kurie vertinami bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Be to, šalys dalyvavo ir pasisakė duodamos paaiškinimus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, jog ieškovė prašydama skirti žodinį bylos nagrinėjimą prašymą lakoniškai grindžia bylos pobūdžiu ir nagrinėtino ginčo aplinkybėmis, tačiau aiškių prašymo motyvų nenurodo, neatskleidžia žodinio proceso tvarkos būtinybės nagrinėjamu atveju.
14. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas, o pirmosios instancijos teisme priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, į tai, kad ieškovės prašymo tenkinimas neabejotinai užvilkintų bylos nagrinėjimą, į tai, kad ieškovės prašymo motyvai yra lakoniški ir nemotyvuoti, į tai, kad šiuo atveju apeliacinių skundų argumentų pagrįstumui įvertinti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, konstatuoja, kad pagrindo nukrypti nuo rašytinės proceso formos nagrinėjamu atveju nėra. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nutaria ieškovės prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinti (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl faktinių bylos aplinkybių
15. Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad atsakovas M. B. – K. 2020 m. lapkričio 4 d. pateikė prašymą ieškovei priimti jį į (duomenys neskelbtini) pareigas. Ieškovė ir atsakovas 2020 m. lapkričio 4 d. sudarė darbo sutartį, kurios pagrindu atsakovas įdarbintas (duomenys neskelbtini) pareigose. Su atsakovu darbo sutartis buvo nutraukta 2021 m. balandžio 9 d.. Darbdavio įsakyme dėl darbo sutarties nutraukimo nurodyta, jog atsakovui buvo perduoti motociklai pristatymui į Danijos Karalystę, motociklai buvo pristatyti, atsakovui buvo perduota 20 300 Eur lėšų suma, tačiau grįžęs į Lietuvos Respubliką atsakovas pastebėjo, kad pinigų nėra ir apie tai informavo tik bendrovės vadovą, į policiją nesikreipė. Taip pat pažymėta, jog atsakovas į darbą neatvyko be pateisinamos priežasties. Darbo sutartis nutraukiama, esant šiurkštiems darbo tvarkos pažeidimams.
16. Atsakovas 2021 m. balandžio 14 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos su prašymais dėl neteisėto atleidimo, išmokų, susijusių su neteisėtų atleidimu išieškojimo, darbo užmokesčio ir dienpinigių, delspinigių, kompensacijos už nepanaudotas atostogas išieškojimo. Darbo ginčų komisija 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo prašymą tenkino iš dalies: atsakovo prašymą priskaičiuoti ir išmokėti darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva kompensaciją atmetė, nes pripažino, kad atsakovas dėl šiurkščių darbo pareigų pažeidimų atleistas teisėtai, tačiau kita dalimi atsakovo prašymus tenkino – iš ieškovės atsakovui priteisė: 904,50 Eur darbo užmokesčio už 2020 m. lapkričio mėn. neatskaičius mokesčių, 1005 Eur darbo užmokesčio už 2020 m. gruodžio mėn. neatskaičius mokesčių, 1065 Eur darbo užmokesčio už 2021 m. sausio mėn. neatskaičius mokesčių, 1065 Eur darbo užmokesčio už 2021 m. vasario mėn. neatskaičius mokesčių, 677,73 Eur darbo užmokesčio už 2021 m. kovo mėn. neatskaičius mokesčių, 353,10 Eur darbo užmokesčio už 2021 m. kovo 25 d. iki 2021 m. balandžio 9 d. laikotarpį neatskaičius mokesčių, 450,33 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas neatskaičius mokesčių, 2 368,99 EUR dienpinigių, 216 Eur delspinigių. Darbo ginčų komisija taip pat nusprendė iš mokėtino darbo užmokesčio išskaičiuoti 1 200 Eur dydžio sumą, nurodant, kad atsakovui minėta suma buvo išmokėta grynais pinigais, užskaitą atliekant iš 2020 m. lapkričio – 2021 m. sausio mėn. darbo užmokesčio iš jos atskaičius mokesčius, likutį išmokėti atsakovui.
17. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl darbo išmokų priteisimo ir atsakovo reikalavimus atmesti kaip neteisėtus, taip pat pareiškė reikalavimus priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 7 901,25 Eur dydžio sumą (pagal avansines apyskaitas), priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 20 300 Eur dydžio sumos turtinės žalos (praradus piniginę siuntą), taip pat priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
18. Plungės apylinkės teismas 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-115-944/2022 ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Balticall“ reikalavimus: priteisti iš atsakovo M. B. – K. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės,,Balticall“ naudai 7901,25 Eur dydžio sumą; priteisti iš atsakovo M. B.–K.ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Balticall“ naudai 20 300 Eur dydžio sumos turtinės žalos atlyginimą, išskyrė į atskirą bylą. Plungės apylinkės teismas 2022 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-115-944/2022 ieškovės ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-784-524/2022 nutarė Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Dėl žalos atlyginimo priteisimo pagal avansines apyskaitas.
19. Ieškovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo pagal avansines apyskaitas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė deklaratyviais argumentais, kurie nėra pagrįsti įrodymų visumos įvertinimu. Nurodo, kad teismui buvo pateikti įrodymai, kad atsakovas pinigines lėšas gavo, jos buvo ir yra atsakovo žinioje. Teigia, kad bylos nagrinėjimo metu buvo paaiškinta, jog pagal apyskaitas, esančios lėšos įskaitytos kaip atsakovui mokėtinas darbo užmokestis, tačiau Darbo ginčų komisijai 2021 m. gegužės 19 d. priėmus sprendimą darbo byloje ir Plungės apylinkės teismui priėmus nepagrįstą 2022 m. gegužės 9 d. sprendimą, kuriais buvo pripažinta, kad darbo užmokestis atsakovui nėra išmokėtas, tai yra faktiškai atliktą išskaitymą pripažinus neteisėtu, susidarė situacija, kad atsakovas yra skolingas pagal avansines apyskaitas darbdaviui, kadangi atsakovui perduotos lėšos nebuvo gražintos. Teigia, jog atsakovas teikė įrodymus apie išlaidas, kurios pagrindžia, kad pas atsakovą liko 7 966,63 Eur ieškovės pinigų suma, dėl ko atsakovui taikytina civilinė atsakomybė.
20. Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė prašydama priteisti iš atsakovo 7 966,63 Eur sumą, kaip žalą pagal avansinių apyskaitų gautų sumų pasisavinimą (negrąžinimą), nurodė, kad atsakovas iš ieškovės, komandiruotėse, už 2020 m. gruodžio 31 d. gavo 7 500 Eur sumą, išleido 4 942,39 Eur, dėl ko pas atsakovą liko 2 557,61 Eur, už 2021 m. sausio 31 d. gavo 2 280 Eur sumą, išleido 1 022,69 Eur sumą, pas atsakovą liko 1 257,31 Eur, už 2021 m. vasario 28 d. gavo 9 390 Eur sumą, išleido 5 238,29 Eur, pas atsakovą liko 4 151,71 Eur, dėl ko ieškovės teigimu pas atsakovą iš viso yra likusi 7 966,63 Eur ieškovės pinigų suma. Tokį skaičiavimą ieškovė grindžia kartu su ieškiniu pateiktais finansinės apskaitos dokumentais. Pažymėtina, kad visi ieškovės finansinės apskaitos pateikti dokumentai, kuriais grindžiamas likusios pinigų sumos pas atsakovą grąžinimo reikalavimas nėra pasirašyti atsakovo.
21. Ieškovė teigia, kad nutarties 20 punkte nurodytos sumos taip pat buvo išmokėtos ir kaip atsakovo darbo užmokestis, tačiau pažymėtina, jog įsiteisėjusiu Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-115-944/2022 nustatyta, kad ieškovė nesilaikė sutartos darbo apmokėjimo tvarkos, tai yra nemokėjo atlyginimo darbuotojui (atsakovui) į jo darbo sąskaitą, o mokėdavo atlyginimą atsakovui grynais pinigais, kuriuos mokėjo ne buhalterija, o perduodavo (ar dalį perduodavo) ieškovės vadovas. Minėtu teismo sprendimu nustatyta, jog nėra ginčo tik dėl tos sumos dalies, kad atsakovui iš viso buvo perduota 1 200 Eur suma, kuria atitinkamai buvo sumažintas atsakovui priteistinas darbo užmokestis teismo sprendimu. Pažymėtina ir tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-784-524/2022 taip pat nurodė, kad ieškovė neteikė įrodymų, jog sumokėjo atsakovui darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas (nutarties 54 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
22. Nors ieškovė kritikuoja Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-115-944/2022 išvadas, nurodydama, jog minėtas teismo sprendimas yra nepagrįstas dalyje dėl darbo užmokesčio išmokėjimo, tačiau pirmiausia pažymėtina, kad CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas. Antra, pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių (prejudiciniai faktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2009, 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2015).
23. Ieškovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad šiuo atveju pirmosios teismo sprendimo motyvai yra deklaratyvūs, nepagrįsti įrodymų visumos įvertinimu, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, įvertinęs prejudicinę reikšmę turinčias aplinkybes šioje byloje (nutarties 21 punktas), su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Priešingai, šiuo atveju apeliantės argumentai grindžiami izoliuotu byloje esančių rašytinių įrodymų vertinimu ir vienpusišku faktinių aplinkybių interpretavimu, kurie apeliacinės instancijos teismo vertinimu nesudaro pagrindo pakeisti ir/ar panaikinti priimto pirmosios teismo sprendimo dalyje dėl žalos atlyginimo priteisimo pagal avansines apyskaitas.
24. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
25. Pirmiausia, nagrinėjamu atveju, ieškovė įrodinėdama aplinkybę, jog atsakovo žinioje yra 7 966,63 Eur suma, remiasi išimtinai avansinės apyskaitos dokumentais (nutarties 20 punktas), tačiau kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovės dėstomos aplinkybės šioje byloje ir civilinėje byloje Nr. e2-115-944/2022 dėl pas atsakovą likusių sumų gautų iš siuntų ir keleivių vežimo pirmiausia yra nenuoseklios ir antra - prieštaringos liudytojų parodymams. Minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-115-944/2022 ieškovė nurodė, kad vadovas pasitikdavo grįžtančius vairuotojus, pasiimdavo iš jų pinigines lėšas ir pasiimdamas pinigus atitinkamai sumokėdavo darbuotojui už darbą. Tokias aplinkybes nurodė ir atsakovas. Liudytojas E. S. 2022 m. balandžio 19 d. teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad ieškovės vadovas pasitikdavo grįžtančius vairuotojus, paimdavo iš jų pinigines lėšas, o dokumentus nurodydavo pristatyti į buhalteriją. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, kaip buvo perduodamos piniginės lėšos tarp šalių nebūdavo fiksuojama, o šiuo atveju ieškovės pateiktos avansinės apyskaitos nėra pasirašytos darbuotojo (atsakovo), kas sudarytų pagrindą spręsti, jog darbuotojas žinojo apie esamą pinigų likutį. Atsižvelgiant į tai, jog bendrovės vadovas pats pasitikdavo darbuotojus grįžusius iš reiso ir paimdavo iš jų pinigus, į tai, kad atsakovas, kaip bendrovės darbuotojas nėra pasirašęs jokio bendrovės apskaitos ar kito dokumento, jog pas jį atitinkamai yra likusi darbdavio perduota piniginių lėšų suma (nutarties 20 punktas), į tai, kad apie pinigų priėmimo aplinkybes, tai yra jog jos būdavo priimamos po komandiruočių patvirtino ir liudytojas E. S., darytina išvada (CPK 185 straipsnis), kad ieškovės neįrodė, jog šiuo atveju lėšos pagal avansinės apyskaitos duomenis yra likusios atsakovo žinioje.
26. Antra, ieškovė taip pat teigia, kad atsakovui perduota ir jo žinioje esanti piniginių lėšų suma (7 966,63 Eur) buvo išmokėta kaip darbo užmokestis, o šiuo atveju Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-115-944/2022 priteisus darbo užmokestį minėtos sumos (pagal avansinę apyskaitą) turi būti grąžintos, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti. Kaip minėta nutarties 21 – 22 punktuose, Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-115-944/2022 nustatyta, kad ieškovė nesilaikė sutartos darbo apmokėjimo tvarkos, nemokėjo atlyginimo darbuotojui (atsakovui) į jo darbo sąskaitą, o mokėdavo atlyginimą atsakovui grynais pinigais. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-784-524/2022 taip pat nurodė, kad ieškovė neteikė įrodymų, jog tinkamai sumokėjo atsakovui darbo užmokestį. Įvertinus šalių sudarytos darbo sutarties sąlygas būtina pažymėti, kad darbo sutarties 1.3 punktu darbdavys įsipareigojo mokėti atlyginimą į banko sąskaitą arba įmonės kasoje, tačiau duomenų, jog tokios mokėjimo tvarkos buvo laikytasi byloje nėra. Priešingai, šiuo atveju tinkamai neišmokėtas darbo užmokestis atsakovui ir buvo priteistas Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. sprendimu.
27. Šiuo atveju byloje pateikti rašytiniai įrodymai, nustatyti prejudiciniai faktai (nutarties 26 punktas) nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovui perduodami pinigai buvo mokami ir kaip atsakovo darbo užmokestis. Pirmiausia – šalys nebuvo susitarę dėl tokios darbo apmokėjimo tvarkos, antra – byloje pateiktuose darbdavio įsakymuose komandiruotėms, finansinės apyskaitos dokumentuose nėra duomenų, jog perduodamos lėšos susideda ne tik iš komandiruotei skirtų lėšų (apgyvendinimui, nakvynei, kitoms išlaidoms), bet ir iš darbuotojo darbo užmokesčio pagal darbo sutartį, trečia – kaip nustatyta nutarties 25 punkte, darbuotojus grįžusius iš komandiruotės pasitikdavo ieškovės vadovas ir jis asmeniškai priimdavo pinigus iš darbuotojų, ketvirta – įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, jog ieškovė tinkamai neorganizavo atsiskaitymo su atsakovu tvarkos ir tinkamai nesumokėjo atsakovui darbo užmokesčio, kas leidžia daryti išvadą, jog ieškovė neįrodė aplinkybės, kad perduodamos lėšos buvo mokamos ir kaip darbo užmokestis ir kad atsakovas disponuoja lėšomis, kaip be pagrindo gautomis, finansinių apyskaitų pagrindu.
28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės pateiktos avansinės apyskaitos, kurios nėra atsakovo pasirašytos, nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovas liko skolingas 7 966,63 Eur pagal šioje apyskaitoje nurodytus duomenis. Priešingai nei teigia ieškovė, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, prejudicinius faktus, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą dalyje, kuria atmetė ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo pagal avansines apyskaitas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl žalos atlyginimo priteisimo dėl prarastos pinigų siuntos
29. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl žalos atlyginimo priteisimo dėl prarastos pinigų siuntos netinkamai taikė darbo teisės nuostatas, neįvertino jog atsakovas žalą padarė tyčia, dėl ko jis privalo atlyginti visus patirtus nuostolius. Teigia, kad atsakovas priėmė siuntinį, tačiau vežimo tinkamai neįformino, pinigus padėjo matomoje vietoje, juos prarado nors buvo atsakingas už siuntos saugojimą, o ir ikiteisminio tyrimo metu negalėjo aiškiai paaiškinti kokioje vietoje laikė pinigus. Pažymi, kad šiuo atveju pinigai visą laiką buvo atsakovo žinioje, jokių kitų keleivių transporto priemonėje nebuvo, jokio užpuolimo, įsilaužimo nebuvo, todėl yra akivaizdu, kad pinigines lėšas tyčia pagrobė ir ar pasisavino atsakovas. Pažymi, kad nėra būtina, jog darbuotojas būtų baustas už nusikaltimo padarymą siekiant taikyti visišką materialinę atsakomybę, pakanka, kad jo veiksmuose būtų nusikaltimo požymių.
30. Šalys neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad trečiasis asmuo I. V. (užsakovas) ieškovės vadovui pateikė užsakymą dėl dviejų motociklų gabenimo į Danijos Karalystę, taip pat nurodė, kad pristačius motociklus gavėjui, pastarasis turėtų perduoti parvežti 20 300 Eur, atitinkamai nurodyta sutartos paslaugos kaina – 500 Eur, bei atsiskaitymo tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas trečiasis asmuo I. V. (Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimas) patvirtino, kad tokią pinigų sumą vairuotojas turėjo paimti iš Danijos Karalystės. Ikiteisminis tyrimas 2021 m. kovo 17 d. buvo pradėtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 183 straipsnio 2 dalį, pagal ieškovės vadovo pareiškimą.
31. Remiantis ikiteisminio tyrimo duomenimis, ieškovė pareiškimą pateikė tuo pagrindu, jog 2021 m. kovo 13 d. ieškovės darbuotojas – atsakovas, vykdydamas savo darbines funkcijas, nuvyko pas krovinio siuntėją, adresu (duomenys neskelbtini) (užsakovą - I. V.), paėmė du motociklus ir juos nugabeno M. H. (gavėjui) į Danijos Karalystę. Pristačius gavėjui motociklus, vairuotojui (atsakovui) buvo perduoti grynieji pinigai – 20 300 Eur, kuriuos atsakovas turėjo pristatyti į (duomenys neskelbtini) motociklų siuntėjui, tačiau atsakovas grįžęs į Lietuvos Respubliką informavo ieškovės vadovą, kad dingo automobilyje buvę pinigai. Pažymėtina, jog šalių ginčo dėl aplinkybės, kad paketas su pinigais buvo atsakovui perduotas nėra, tačiau atsakovo teigimu jis tikslios pinigų sumos nežinojo, kadangi paketas buvo netvarkingas, matė jog jame yra grynieji pinigai. Šias aplinkybes atsakovas patvirtino apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2021 m. gruodžio 16 d. nutarimas). Ieškovės teigimu atsakovas turi visiškai atlyginti materialinę žalą, kadangi ji buvo padaryta esant atsakovo tyčiniams veiksmams – esant nusikaltimo požymiams. Ieškovė patirtą žalą kildinamą iš siuntėjui (I. V.) ieškovės sumokėtų 20 300 Eur piniginių lėšų, kurias užsakovui I. V. turėjo pristatyti atsakovas.
32. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 151 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Darbuotojo visiška materialinė atsakomybė gali atsirasti kai: žala padaryta tyčia; kai padaryta veika, turinčia nusikaltimo požymių; padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; ar pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; kai darbdaviui padaryta neturtinė žala; kai visiško žalos atlyginimo atvejis yra numatytas kolektyvinėje sutartyje (DK 154 straipsnis). Nustatant atlygintinos žalos dydį, atsižvelgiama: į netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius); į žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; į žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; į faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis.
33. DK 153 straipsnyje numatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Taigi, sistemiškai aiškinant DK straipsnių nuostatas, – darbuotojas privalo darbdaviui atlyginti padarytą visą žalą DK 154 straipsnyje nustatytais atvejais, o visais kitais atvejais darbuotojui gali būti taikoma ribota materialinė atsakomybė. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad materialinės atsakomybės sąlyga – neteisėta veika – suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalinių, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Darbuotojo teisinė pareiga yra tinkamai atlikti savo pareigas, jis privalo rūpintis tinkamu darbo sutarties vykdymu. Darbuotojo neveikimas gali būti pripažintas neteisėtu, kai esant tam tikroms aplinkybėms jis įpareigotas atlikti reikiamus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016).
34. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, yra išaiškinta, kad be dviejų specialiųjų sąlygų (pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais bei žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla), įstatymas įtvirtina keturias bendrąsias materialinės atsakomybės sąlygas – žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir pažeidėjo kaltę, būdingas ir civilinei atsakomybei (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245–6.248 straipsniai), tačiau nenustato specialiųjų šių sąlygų taikymo taisyklių (išskyrus kaltės formos reikalavimus visiškai materialinei atsakomybei kilti). Atitinkamai, CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę, ir teismų praktika, formuojama šias teisės normas aiškinant ir taikant, pagrįstai gali būti taikoma ir nustatant darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygas. Nustatęs būtinąsias darbuotojo atsakomybės sąlygas, dėl atsakomybės už padarytą turtinę žalą apimties teismas turi spręsti įvertinęs teisiškai reikšmingas aplinkybes (DK 152 straipsnio 2 dalis, 154 straipsnis), pagal DK nustatytas ribas (153 straipsnis), atsižvelgdamas į kaltės formą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-611/2023).
35. Materialinės atsakomybės taikymo atveju kaltės forma lemia galimos priteisti iš darbuotojo žalos dydį – esant tyčiai darbuotojas privalo visiškai atlyginti darbdaviui padarytą žalą (DK 154 straipsnio 1 punktas), esant neatsargumui galimos priteisti žalos dydis yra ribojamas trijų vidutinių darbuotojo darbo užmokesčių dydžiu, esant dideliam neatsargumui – šešių vidutinių darbuotojo darbo užmokesčių dydžiu (DK 153 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-611/2017). Materialinės atsakomybės darbo teisės prasme atvejais žalą padariusio asmens (darbuotojo) kaltė nepreziumuojama. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai pareiškiamas reikalavimas darbuotojui dėl žalos atlyginimo, darbuotojo kaltę privalo įrodyti ieškinį pareiškęs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-611/2017).
36. Pažymėtina, jog šioje byloje keliamas atsakovo, kaip darbuotojo veiksmų, tyčios klausimas, tai yra ieškovės teigimu atsakovas atliko veiką, turinčią nusikaltimo požymių, galimai pasisavino pinigines lėšas, jų nepristatė ir jas laikė nerūpestingai. Šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tyčia laikomas toks asmens elgesys, kai sąmoningai siekiama padaryti žalos arba sąmoningai leidžiama jai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2007). Tyčią suponuoja ir savo veiksmų ir dėl jų atsirandančių padarinių suvokimas ir noras, kad jie kiltų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2011).
37. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenis patvirtina, kad atsakovui Danijos Karalystėje buvo perduotos piniginės lėšos, kurios sudarė gavėjui perduotų motociklų vertę (19 800 Eur). Atsakovas neginčija, kad paketą gavo, matė, kad pakete yra pinigai, įsidėjo paketą į kišenę, o vėliau pinigų vietą keitė - padėjo ant keleivio sėdynės ar į durų ertmę, kadangi nebuvo patogu vairuoti, vėliau pinigus padėjo į priekinių keleivio durelių žemesniąją daiktadėžę, kas leidžia spręsti, jog atsakovas keitė pinigų buvimo vietą transporto priemonėje, taip pat ne kartą buvo sustojęs ir degalinėje (2021 m. gruodžio 16 d. nutarimas). Akivaizdu, jog kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, toks atsakovo elgesys gabenant didelės vertės piniginę nebuvo rūpestingas ir atidus, atsakovas keisdamas didelės vertės siuntos buvimo vietą ir taip juos prarasdamas pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai ar atidžiai ir šios pareigos netinkamas vykdymas laikytini atsakovo neteisėtais veiksmais, kurių pagrindu kyla atsakovo civilinė atsakomybė (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).
38. Nors ieškovės teigimu atsakovo veiksmai yra tyčiniai, turintys nusikalstamos veikos požymių, tačiau su šia aplinkybe negalima sutikti, pažymėtina, jog kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas ieškovė savo vidaus teisės aktais nebuvo nustačiusi siuntų gabenimo, saugojimo ar kitų taisyklių, kuriose būtų aiškiai reglamentuota, kaip turi būti saugomi kelionės metu gauti pinigai, vertingos siuntos, kur turi vairuotojas sustoti poilsiui ir ar kokiu turi imtis saugumo priemonių gavęs didelės vertės siuntą. Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra duomenų, jog atsakovui raštu ar ir žodžiu buvo paaiškintos taisyklės, kaip vežti didelės vertės krovinį, kaip jį saugoti (rakinamoje daiktadėžėje, jei tokia yra, ar kitoje tam pritaikytoje vietoje). Ieškovės teigimu atsakovo padaryta veika turi akivaizdžių nusikaltimo požymių, tačiau pirmiausia pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalies, požymių.
39. Nutraukus ikiteismini tyrimą, ieškovė visą turtinę žalą prašo priteisti iš atsakovo remdamasi DK 154 straipsnio 2 dalimi, kuris numato, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, kai žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių, tačiau pažymėtina, kad teismui turi būti pateikti įrodymai, kurie sudarytų realų pagrindą turinčiais duomenimis spręsti dėl nusikalstamos veikos požymių, o ne tokią išvadą grįsti spėjimu (prielaida) dėl tam tikrų aplinkybių buvimo (CPK 263 straipsnis). Šiuo atveju byloje pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas, atlikdamas darbines funkcijas veikė nerūpestingai ir neatidžiai, neužtikrino gabenamos siuntos saugumo, be kita ko pažymint ir tai, kad darbuotojui ir nebuvo tinkamai išaiškinta nei raštu, nei žodžiu, kokių jis turi imtis saugumo priemonių gabendamas paketą su pinigais, kas lėmė siuntos praradimą, tačiau šiuo atveju teismui nėra pateikta įrodymų, jog atsakovo veikloje DK 154 straipsnio 2 dalies požymių jo visiškai materialinei atsakomybei kilti ir spręsti, jog atsakovas lėšas prarado ne pažeidęs bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai ar atidžiai, o atlikdamas tyčinius ir kryptingus nusikalstamos veikos požymių turinčius veiksmus pasisavindamas pinigines lėšas.
40. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad šiuo atveju jis nėra atsakingas už siuntos praradimą, kadangi atsakovas buvo priimtas vykdyti ne (duomenys neskelbtini), o tik (duomenys neskelbtini) funkcijas, teigia, jog (duomenys neskelbtini) funkcijų tinkamai negalėjo atlikti ir nėra atsakingas dėl atsiradusios žalos, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti. Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad atsakovas 2020 m. lapkričio 4 d. pateikė prašymą ieškovei priimti jį į (duomenys neskelbtini) pareigas. Šalys 2020 m. lapkričio 4 d. sudarė darbo sutartį, kurios pagrindu atsakovas įdarbintas (duomenys neskelbtini) pareigose. Nors atsakovas buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini) pareigose, tačiau atsakovo atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas ne kartą vykdė ir panašaus pobūdžio (duomenys neskelbtini) funkcijas - gabendavo keleivius ir siuntas į Danijos Karalystę ar Nyderlandų Karalystę, siuntas perduodavo ar priimdavo, komandiruočių metu SMS pranešimais susirašinėjo su ieškovės atstovu dėl pavedimų įvykdymo, pasitikdavo keleivius. Pažymėtina ir tai, ginčo motociklų gabenimas ir piniginio paketo priėmimas atsakovui nebuvo nauja aplinkybė, pateikta susirašinėjimo medžiaga patvirtina, kad atsakovas ir anksčiau perduodavo ir priimdavo pinigines lėšas, gabendavo siuntas, kas leidžia spręsti, jog atsakovui pareiga saugoti ir perduoti ginčo paketą su pinigais turėjo būti žinoma ir suprantama.
41. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju atsakovas, prarasdamas pinigines lėšas vykdė darbines funkcijas, o pateikti rašytiniai įrodymai, ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad buvo prarasta 19 800 Eur suma, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė įrodė patyrusi 19 800 Eur žalą dėl atsakovo, kaip darbuotojo, didelio neatsargumo. Šiuo atveju ieškovės argumentai, nesudaro pagrindo pakeisti ir ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovei iš atsakovo priteista 6 034,31 Eur suma, tai yra šeši atsakovo vidutiniai darbo užmokesčio dydžiai, esant nuostoliams, dėl darbuotojo didelio neatsargumo (DK 153 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje pateikti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo spręsti esant visiems DK 154 straipsnio 2 dalies požymiams, visiškai atsakovo materialinei atsakomybei kilti, pripažįstant jog atsakovo veikloje yra nusikalstamos veikos požymių ir ieškovės argumentai dėl netinkamų įrodymų įvertinimo, darbo teisės normų taikymo, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
42. Įvertinus atsakovo apeliacinio skundo argumentus nustatyta, jog atsakovas apeliaciniame skunde faktines bylos aplinkybes grindžia vienpusišku jų interpretavimu, nurodydamas, jog (duomenys neskelbtini) funkcijų nevykdė, su jomis nebuvo tinkamai supažindintas, tačiau pateikti rašytiniai įrodymai, susirašinėjimo medžiaga, liudytojų paaiškinimai, pagrindžia, jog tiek motociklų gabenimas, tiek gautų lėšų pristatymas atsakovui nebuvo nauja darbinė funkcija, atsakovas vykdydamas darbdavio pavedimus ne kartą vykdė (duomenys neskelbtini) funkcijas, gabeno keleivius, siuntas ir įvairius krovinius, kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovo apeliacinio skundo argumentai, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad atsakovas vykdydamas pareigas turėjo pakankamai darbinės patirties, suprato ir/ar turėjo suprasti, kad yra atsakingas už siuntos saugojimą, o šiuo atveju keisdamas siuntos vietą, juos prarasdamas veikė itin aplaidžiai ir neatsargiai, dėl ko pirmosios instancijos teismas atsakovo atžvilgiu pagrįstai taikė civilinę atsakomybę. Pažymėtina, jog atsakovas apeliaciniame skunde taip pat kelia trečiųjų asmenų (motociklų siuntėjo ir gavėjo) sudarytų sandorių ir motociklų įsigijimo teisėtumo klausimą, tačiau atsižvelgiant į tai, jog trečiųjų asmenų sudaryti sandoriai ir jų teisėtumas nėra šios bylos ginčo dalykas, į tai, kad jokie reikalavimai dėl nurodytų sutarčių (ne) teisėtumo byloje nebuvo pareikšti, šie nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi, sprendžiant klausimą dėl siuntos praradimo aplinkybių.
43. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino visapusiškai ir objektyviai, tinkamai paskirstydamas įrodinėjimo naštą, taikydamas materialinės ir proceso teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą, kurį panaikinti ir ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
44. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, taikė materialinės ir proceso teisės nuostatas, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, todėl daroma išvada, kad šiuo atveju apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo panaikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės ir atsakovo apeliacinių skundų reikalavimai netenkinami, šalims jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.