Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Aleksandras Selezniovas ir M. B.-K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo antstolis Aleksandras Selezniovas 2022 m. lapkričio 28 d. patvarkymu dėl skundo nagrinėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) išnagrinėjo pareiškėjo skundą, nustatė, jog skundas nepagrįstas, jo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Patvarkyme pažymėta, kad antstolio žinioje nėra vykdomųjų bylų, kuriose būtų galima atlikti priešpriešinių pinigų sumų tarp (duomenys neskelbtini) ir M. B.-K., esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, įskaitymą. Be to, išieškotojo reikalavimas į skolininką kyla iš darbo teisinių santykių, tuo tarpu pareiškėjo nurodytas galimas reikalavimas į išieškotoją kyla iš sutartinių teisinių santykių, taigi reikalavimai nevienarūšiai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad antstolio Aleksandro Selezniovo žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), užvesta pagal 2021 m. gegužės 31 d. darbo ginčų komisijos vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 6 904,66 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės (pareiškėjos) (duomenys neskelbtini) išieškotojo (suinteresuoto asmens) M. B.-K. naudai. Skolininkei buvo išsiųsti 2022 m. spalio 20 d. raginimas įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. spalio 26 d. raginimas įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. spalio 28 d. skolininkės atstovas advokatas Eligijus Karbauskas elektroniniu laišku pateikė prašymą antstoliui nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi prievolė pagal 2021 m. gegužės 31 d. darbo ginčų komisijos vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) yra pasibaigusi, atlikus priešpriešinį išieškotojo ir skolininkės prievolių įskaitymą. Prie elektroninio laiško pridėta skolininkės išsiųsto išieškotojui pranešimo apie priešpriešinių prievolių įskaitymą kopija, iš kurios matyti, jog, pagal skolininkės skaičiavimus, skolininkės įsiskolinimas išieškotojui pagal 2021 m. gegužės 31 d. darbo ginčų komisijos vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) siekė 5 023,83 Eur, tuo tarpu išieškotojo įsiskolinimai skolininkei iki priepriešinio prievolių įskaitymo sudarė 27 966,63 Eur, kurių 7 966,63 Eur priskaičiuoti pagal įmonės avanso apyskaitas, o 20 300,00 Eur išieškotojo padaryta skolininkei žala. Atlikus priešpriešinių prievolių įskaitymą, skolininkė sumažino išieškotojo įsiskolinimą pagal avanso apyskaitas iki 2 942,80 Eur, ir likusi išieškotojo nepadengta įsiskolinimo suma skolininkei – 23 242,80 Eur. Paminėtas pranešimas dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, išsiųstas išieškotojui – 2022 m. spalio 7 d., o įteiktas – 2022 m. spalio 18 d. Išieškotojas 2022 m. lapkričio 6 d. elektroniniu laišku informavo antstolį, jog nesutinka su skolininkės taikytu priešpriešinių prievolių įskaitymu. Antstolis 2022 m. lapkričio 7 d. priėmė ginčijamą patvarkymą dėl skolos įskaitymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo netenkino skolininkės 2022 m. spalio 28 d. prašymo dėl vykdomosios bylos nutraukimo.

Vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai reglamentuoti CPK 629 straipsnyje. Taigi vykdomoji byla nutrauktina: 1) jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo; 2) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino šio Kodekso 595 straipsnyje nustatyta tvarka; 3) jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui; 4) jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas; 5) jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas; 6) reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas; 7) jeigu skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo; 8) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė skolos padengimo sutartį (CK 6.436 straipsnis); 9) jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti; 10) jeigu išieškotojas atsisakė priimti paimtus iš skolininko tam tikrus daiktus, nurodytus teismo sprendime; 11) jeigu vykdomojoje byloje, kurioje išieškomos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, neišieškoma dėl to, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, ir likusi išieškoti bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė negu CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta suma.

Iš skundo turinio matyti, kad, skolininkės teigimu, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti nutrauktina vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktu (jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti), kadangi, pagal 2021 m. gegužės 31 d. darbo ginčų komisijos vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), su išieškotoju buvo atsiskaityta iki vykdomosios bylos pradžios, skolininkei taikius išieškotojo ir jos priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Kaip matyti, antstolis atsisakė nutraukti vykdomąją bylą vadovaudamasis CPK 687 straipsniu, nustatančiu išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymo tvarką vykdymo procese. Teismas sutinka su skolininke, jog antstolis, nagrinėdamas skolininkės 2022 m. spalio 28 d. prašymą, negalėjo remtis CPK 687 straipsniu, kadangi skolininkė vienašalį priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą taikė iki vykdomosios bylos pradžios. Tai yra skolininkės pranešimas dėl vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įteiktas išieškotojui 2022 m. spalio 18 d., o vykdomoji byla užvesta antstolio kontoroje 2022 m. spalio 20 d. Sutinkamai su CK 6.131 straipsnio 2 dalimi, prievolių įskaitymas laikomas įvykusiu nuo skolininko informavimo apie taikytą įskaitymą momento, kas šiuo atveju būtų 2022 m. spalio 18 d. Teismo vertinimu, išieškotojas neįrodė atsiliepime į skundą nurodytos aplinkybės dėl skolininkės jam siųsto pranešimo neįteikimo – išieškotojo 2022 m. spalio 18 d. siųsto elektroninio laiško kopija skolininkei, nepatvirtinta nei to fakto, jog 2022 m. spalio 18 d. gautas vokas iš skolininkės buvo sudrėkęs, nei to fakto, jog dėl drėgmės poveikio voke buvusio pranešimo tekstas tapo neįskaitomu (CPK 12 straipsnis).

Kartu pažymėtina, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo taikymui turi egzistuoti tam tikros sąlygos. Iš CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi egzistuoti šių sąlygų visetas: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors, minėta, įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010).

Be to, kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad teisme nepatikrintos skolos vienašalis įskaitymas į skolą, kuriai išduotas vykdomasis dokumentas, negalimas pagal CK 6.130 str. 1 d., kadangi šios normos pagrindu įskaityti leidžiama tik vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu lygiaverčius reikalavimus. Tai reiškia, jog tais atvejais, kai reikalavimas yra pripažintas vykdytinu procesine tvarka, jis negali būti įskaitytas teisme nepatikrintu ar kitaip priverstinio vykdytinumo savybės neįgijusiu priešpriešiniu reikalavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog išieškotojo reikalavimas dėl 6 904,66 Eur skolos išieškojimo skolininkei yra kildinamas iš 2021 m. gegužės 31 d. vykdomojo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 587 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tuo tarpu skolininkė materialinį reikalavimą į išieškotoją reiškia įmonės avansinės apyskaitos dokumentais. Pabrėžtina, kad avansinės apyskaitos dokumentai nėra vykdytinas dokumentas, priverstinis skolos išieškojimas jų pagrindu negalimas.

Teismas, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, paminėtą teisinį reglamentavimą, teisminę praktiką, sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi skolininkė neįrodė, jog, priimdama sprendimą dėl vienašalio prievolių įskaitymo, būtų turėjusi vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu lygiaverčią reikalavimo teisę į išieškotoją. Todėl skolininkės atliktas vienašalis vienarūšių priešpriešinių prievolių įskaitymas nelaikytinas teisėtu (CK 6.130 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skolininkės skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas,

nutaria:

Atmesti pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.