Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-325-553/2025

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-06-12
Bylos Nr.: e2A-325-553/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00445-2024-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aldona Tilindienė, Tomas Venckus, Laima Ribokaitė
Atsakovas: akcinės bendrovės „LTG Cargo“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Skinest Baltija“

Kategorijos

2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
2.6.10.2.4Žala

Civilinė byla Nr. e2A-325-553/2025Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00445-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 2.6.10.2.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės, Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „LTG Cargo“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skinest Baltija“ patikslintą ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „LTG Cargo“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo pašalinti iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo ir atsakovės akcinės bendrovės „LTG Cargo“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Skinest Baltija“ dėl žalos (nuostolių) atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Skinest Baltija“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti 2021 m. spalio 15 d. akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „LTG Cargo“ ir UAB „Skinest Baltija“ sudarytos prekių pirkimo–pardavimo sutarties Nr. SUT(CARGO)-371 nutraukimą neteisėtu, įpareigoti AB „LTG Cargo“ pašalinti informaciją apie UAB „Skinest Baltija“ kaip apie nepatikimą tiekėją pagal Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 99 straipsnio 2 dalį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė AB „LTG Cargo“ pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės UAB „Skinest Baltija“ atsakovei AB „LTG Cargo“ 159 228,37 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, ir bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovė paaiškino, kad 2021 m. spalio 15 d. AB „LTG Cargo“ (toliau – ir užsakovė arba pirkėja) ir UAB „Skinest Baltija“ (toliau – ir tiekėja) sudarė prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. SUT(CARGO)-371 (toliau – ir Sutartis) dėl dyzelinių variklių ir jų sistemų atsarginių dalių tiekimo (toliau – ir prekės). 2024 m. kovo 21 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovę, kad laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 25 d. iki 2024 m. kovo 7 d. atsakovė užfiksavo 30 prekių tiekimo terminų pažeidimo atvejų, 108 kartus kreipėsi į tiekėją su pretenzijomis dėl netinkamo Sutarties vykdymo (prekių defektų), ir nurodė, kad nuo 2024 m. kovo 26 d. vienašališkai nutraukia Sutartį dėl esminio Sutarties pažeidimo, esant tiekėjos kaltei. Sutartis vienašališkai nutraukta nuo 2024 m. kovo 26 d. dėl esminio Sutarties pažeidimo, esant tiekėjos kaltei. 2024 m. balandžio 4 d. ieškovė įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

4. Ieškovės įsitikinimu, nors Sutartyje numatyta, kad prekių tiekimo terminas yra esminė Sutarties sąlyga, tačiau Prekių pagal Sutartį pristatymas vėlavo nuo pat pirmo užsakymo ir užsakovė tai toleravo, o praėjus daugiau nei 1,5 metų nuo Sutarties sudarymo atsakovė su tiekėja sudarė Taikos sutartį, kuria, nepaisant prekių pristatymo vėlavimo, šalys susitarė toliau tęsti sutartinius santykius. Užsakovė, suprasdama rinkos situaciją ir realius prekių tiekimo terminus, nereikšdavo pretenzijų dėl prekių ne pristatymo per 30 dienų, o prašydavo nurodyti terminus, kada konkrečios detalės bus pristatytos. Todėl vienašališkas Sutarties nutraukimas nagrinėjamu atveju reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį Sutarties nutraukimo pagrindą.

5. Sutartyje numatyta, kad prekių priėmimo metu ar per garantijos terminą nustačius, kad daugiau kaip 1 proc. prekių partijoje brokuotos, nekokybiškos, užsakovė įgyja teisę nepriimti ir (ar) grąžinti visą prekių partiją (arba jos dalį) ir nutraukti Sutartį. Nagrinėjamu atveju, užsakovė nėra nepriėmusi ir (ar) grąžinusi jai pristatytų prekių, o tai reiškia, kad užsakovė neturėjo galimybės nutraukti Sutartį, remiantis Sutarties Specialiųjų sąlygų 3.3 papunkčiu.

6. Tai, ar ieškovės pristatytos detalės kokybiškos ar turinčios trūkumų, negali būti nustatoma be specialių bandymų. Tokio pobūdžio prekių, pvz., purkštukų atitiktis kokybės reikalavimams gali būti nustatyta tik atliekant tyrimą pas gamintoją ar kitoje specializuotoje įmonėje, turinčioje tam reikalingą įrangą. Nors atsakovė pranešime teigia, kad 108 kartus kreipėsi į tiekėją su pretenzijomis dėl netinkamo Sutarties vykdymo, tačiau ji vos 4 ar 5 kartus buvo pakvietusi ieškovę į tariamai defektuotų prekių apžiūrą ir (ar) defektų nustatymą.

7. Didžioji dalis kartu su pranešimu įvardintų pretenzijų dėl prekių kokybės yra nepagrįstos. Atsakovė apie prekių kokybę sprendžia vienašališkai, neužtikrindama tiekėjai galimybės dalyvauti prekių kokybės nustatyme arba pasitelkti nešališkus specialistus, nors ekspertizės atlikimas numatomas Sutarties Bendrųjų sąlygų 7.8, 8.4 papunkčiuose. Atsakovė nebendradarbiavo ir daugeliu atveju nekokybiškų prekių negrąžino, kad jas būtų galima nepriklausomai patikrinti ir įvertinti pretenzijas.

Atsiliepimas

8. Atsakovė teismui pateiktame priešieškinyje nurodė, kad egzistuoja visos būtinos sąlygos ieškovės civilinei atsakomybei kilti. Ieškovė pažeidė Sutarties sąlygas laiku pateikti prekes ir pateikė nekokybiškas prekes ir dėl tokių neteisėtų ieškovės veiksmų atsakovė patyrė žalą (nuostolius).

9. Dėl ieškovės vėlavimo laiku pristatyti prekes atsakovei nuolat teko atidėti lokomotyvų remontus, perplanuoti darbuotojų darbą. Atsakovė dėl laiku nepristatytų prekių patyrė nuostolių, mokėdama darbo užmokestį darbuotojams, kurie turėjo remontuoti lokomotyvus. Dėl ieškovės kaltės lokomotyvų remontas vėlavo 382 dienas (4 393 nepanaudotų valandų). Tam, kad atsakovė pasivytų remonto programą bei užtikrintų pakankamą lokomotyvų kiekį pervežimams, atsakovė 2023–2024 m. laikotarpiu sugeneravo – 1 476 viršvalandžius.

10. Sutarties vykdymo metu, atsakovė net 108 kartus kreipėsi į ieškovę su pretenzijomis dėl netinkamo Sutarties vykdymo: Techninės specifikacijos ir Sutarties sąlygų neatitinkančių prekių, t. y. netinkamos kokybės detalių, detalių defektų, gedimų, tačiau net nuolatinės pretenzijos bei jų gausa prekių kokybės problemos neišsprendė. Dėl pristatomų prekių nekokybiškumo (ir dar vėluojant), buvo nustatyti net 39 gedimų atvejai, dėl kurių lokomotyvai negalėjo tęsti kelionės ir buvo statomi į neplaninius remontus, net 25 atvejai, kai vykdant planinius remontus, teko atlikti papildomus darbus dėl prieš tai sumontuotų ir išbrokuotų detalių, 1 gaisro atvejis dėl nekokybiško degalų purkštuko.

11. Už lokomotyvų remontą atsakovė buvo priversta mokėti darbuotojams atlyginimą už papildomą darbą ir viršvalandžius ir tokiu būdu patyrė 35 315,22 Eur žalą. Samdydama subrangovą atlikti sugedusių lokomotyvų darbą atsakovė patyrė 31 783,88 Eur žalą. Po kiekvienos intervencijos į variklį, atliekami reostatiniai bandymai, kuriems atlikti būtini degalai, taip pat atsakovė papildomiems remontams privalėjo naudoti detales, kurios buvo suplanuotos kitų lokomotyvų remonto darbams. Dėl nurodytų aplinkybių (kuro ir atsarginių detalių) atsakovė patyrė 92 129,27 Eur nuostolių. Atsakovė dėl neteisėtų ieškovės veiksmų (prekių tiekimo terminų pažeidimo bei brokuotų prekių tiekimo) iš viso patyrė 159 228,37 Eur žalą.

12. Egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų ieškovės veiksmų ir kilusios žalos atsakovei. Ieškovė yra kalta dėl atsakovei sukeltos žalos. Atsakovė niekada netoleravo prekių tiekimo vėlavimo, nuolat reiškė pretenzijas dėl prekių kokybės, ragino prekes pristatyti laiku. Atsakovė niekada nesuteikė ieškovei pagrįstų lūkesčių, kad ją tenkina toks aplaidus Sutarties vykdymas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priešieškinį atmetė.

14. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovė, nenutraukusi Sutarties po pirmųjų vėlavimo patiekti prekes atvejų, prekių tiekimo vėlavimo klausimą išsprendusi Taikos sutartimi, po Taikos sutarties sudarymo dar daugiau kaip pusę metų toleravusi prekių tiekimo terminų pažeidimus, konkliudentiniais veiksmais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.71 straipsnis) pripažino, kad prekių tiekimo terminai atsakovei neturi esminės reikšmės. Už terminų pažeidimą Sutartyje (Specialiosios dalies 5.1 papunktyje) įtvirtintos netesybos (delspinigiai). Sutarties nutraukimas dėl prekių tiekimo terminų pažeidimo yra formalus, šių terminų pažeidimas esminės žalos atsakovės interesams nepadarė, todėl šis pažeidimas neturėjo CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo požymių ir negalėjo būti teisėtas pagrindas Sutarčiai nutraukti.

15. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Sutarties Specialiosios dalies 3.3 papunkčio nuostatos ir faktinės aplinkybės (įrodymų dėl didesnio kaip 1 proc. brokuotų prekių partijoje kiekio nebuvimas) yra pagrindas konstatuoti, kad nebuvo 2024 m. kovo 21 d. pranešime nurodyto Sutarties nutraukimo pagrindo, susijusio su prekių kokybės trūkumais. Atsižvelgiant į prekių specifiką (naudotos atnaujintos detalės), jų kokybės trūkumai yra beveik neišvengiami. Šių trūkumų šalinimo tvarka buvo numatyta Sutartyje (Specialiųjų sąlygų 4.4 papunktyje ir Bendrųjų sąlygų 8 skirsnyje). Sutartyje (3.3 papunktyje) buvo įtvirtintas kritinis prekių su trūkumais kiekis, kuris galėtų būti pagrindas Sutarčiai nutraukti, tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, kad turėjo pagrindą pasinaudoti šio Sutarties punkto nuostatomis.

16. Atsakovė nesilaikė Sutartyje įtvirtintos pretenzijų dėl prekių defektų pateikimo tvarkos. Atsakovė nepateikė nė vienos pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 8.4 papunkčio nuostatas parengtos pretenzijos, kuri būtų pasirašyta elektroniniu parašu, būtų patvirtintas jos gavimas ieškovės įmonėje (pasirašytas ieškovės ir atsiųstas atgal arba atsiųstas ieškovės motyvuotas atsisakymas pripažinti defektus). Dėl to aplinkybė, kad ieškovė tiekė nekokybiškas prekes, neatitinkančias Sutarties nuostatų, teismo pripažinta neįrodyta. Atsakovė neturėjo pagrindo nutraukti Sutartį ir dėl aplinkybių, susijusių su ieškovės patiektų prekių kokybe.

17. Atsakovė, reikalaudama žalos atlyginimo, procesiniuose dokumentuose pateikė abstraktaus pobūdžio samprotavimus apie ieškovės patiektas nekokybiškas detales, darbuotojų, šalinusių atitinkamus gedimus, dirbtus viršvalandžius, papildomas detales, bandymų metu sunaudotą kurą. Atsakovė atitinkamų nuostolių grupes nurodė centų tikslumu, tačiau nenurodė ir neįrodė, kokios konkrečios detalės buvo nekokybiškos, neįrodė, kad tas konkrečias nekokybiškas detales buvo patiekusi ieškovė, nenurodė ir neįrodė, kiek kiekvienos konkrečios detalės pakeitimas pareikalavo darbo ir kitokių sąnaudų. Be to, pagal Sutarties Specialiųjų sąlygų 3 ir 4 skirsnių nuostatas galima spręsti, kad šalys sutartyje numatė, jog dalis patiektų detalių gali būti nekokybiškos ir susitarė dėl prekių trūkumų pašalinimo tvarkos.

18. Sprendime konstatuota, kad nekokybiškų detalių patiekimo atsakovei aplinkybė nėra įrodyta leistinumo reikalavimus (Sutarties nuostatas) atitinkančiais įrodymais, todėl ieškovė neturi prievolės atlyginti darbuotojų, kaip tvirtina atsakovė, keitusių nekokybiškas detales, darbo užmokesčio už papildomą darbą ir viršvalandžius, papildomų detalių panaudojimo nuostolių ir bandymams sunaudoto kuro kainos. Neįrodžius, kad šios išlaidos atsirado dėl ieškovės patiektų detalių kokybės trūkumų, nėra vieno iš esminių ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų: priežastinio ryšio tarp veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl nėra pagrindo ieškovės civilinei atsakomybei kilti.

19. Atsakovė nenurodė ir neįrodė, kokie konkretūs darbuotojai, kada ir kiek viršvalandžių dirbo, šalindami ieškovės patiektų nekokybiškų detalių sukeltas pasekmes, kokie konkretūs ir kada buvo atlikti papildomi darbai, susiję su nekokybiškų detalių patiekimo pasekmių šalinimu, kokios konkrečios, kiek ir už kokią kainą detalės buvo panaudotos, šalinant nekokybiškų detalių patiekimo pasekmes, kada konkrečiai, dėl kokių priežasčių ir koks kiekis kuro buvo sunaudotas, šalinant nekokybiškų detalių patiekimo pasekmes. Tad nėra ir kitos ieškovės civilinės atsakomybės už atsakovės nuostolius sąlygos: atsakovė neįrodė nuostolių atsiradimo aplinkybių ir jų dydžio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti, taip pat priimti atsakovės rašytinius paaiškinimus ir papildomus įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas priimti atsisakė. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

20.1. Atsakovė Sutartį nutraukė, remdamasi CK 6.217 straipsnio 5 dalimi, o ne CK 6.217 straipsnio 2 dalimi. Teismas skundžiamame sprendime netinkamai kvalifikavo sutarties nutraukimo pagrindą ir nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-381/2022 pateiktais išaiškinimais. Minimoje civilinėje byloje yra visiškai kitos faktinės aplinkybės nei šio ginčo aplinkybės. Šiuo atveju atsakovė Sutartį nutraukė, vadovaudamasi Sutartyje nustatytomis sąlygomis, t. y. Sutarties Bendrųjų sąlygų 16.4.5 papunkčiu (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), o ne dėl esminio Sutarties pažeidimo (CK 6.217 straipsnio 2 dalis), kaip tai yra nurodyta minimoje civilinėje byloje.

20.2. Ieškovė nuo pat Sutarties sudarymo nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, prekių pristatymas nuolatos vėlavo – prekes pristatydavo tik jai vienai žinomu ir patogiu laiku. Ieškovė vėlavimo niekada neneigė, neprašė pratęsti prekių tiekimo terminų dėl objektyvių, ne nuo ieškovės priklausančių, aplinkybių. Ieškovė niekada neįrodinėjo, kad egzistavo objektyvios kliūtys patiekti prekes laiku. Priešingai, ieškovė, sumokėdama už prekių pristatymo vėlavimą priskaičiuotus delspinigius, pripažino, kad prekes pristatyti vėlavo dėl subjektyvių priežasčių. Papildomai atsakovė į civilinę bylą yra pateikusi 2024 m. lapkričio 7 d. rašytinius paaiškinimus su juos lydinčiais priedais, iš kurių matyti, kad ieškovė pripažįsta sąmoningą, tyčinį prekių pristatymo vėlavimą – aplaidų Sutarties vykdymą.

20.3. Ieškovė pagal Sutarties nuostatas žinojo savo pareigą laiku tiekti prekes ir šios sąlygos nebuvo jai siurprizinės. Ginčo šalys Sutartimi aiškiai iš anksto susitarė dėl prekių pristatymo terminų ir jų svarbos, kad pagal Sutarties esmę, griežtas šios prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės. Atsakovė ir ieškovė privalėjo jų laikytis. Tačiau iš visų ieškovės veiksmų tapo aišku, kad ji ir toliau nesiekia tinkamai vykdyti Sutarties nuostatų, todėl siekis išsaugoti Sutartį tapo betikslis, o tai ir lėmė atsakovės sprendimą imtis kraštutinių priemonių ir vienašališkai nutraukti Sutartį.

20.4. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovė pažeidė Sutarties Bendrųjų sąlygų 8.1 papunktį, kuriame numatyta, jog prekės turi atitikti gamintojo standartus, Sutarties sąlygose ir jos prieduose pateiktus reikalavimus, taip pat perkamų prekių pavyzdžius, modelius ar aprašymus, prekių dydį / svorį bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 25 d. iki 2024 m. kovo 7 d. atsakovė užfiksavo 30 prekių tiekimo terminų pažeidimo atvejų, 108 kartus kreipėsi į ieškovę su pretenzijomis dėl netinkamo Sutarties vykdymo: Techninės specifikacijos ir Sutarties sąlygų neatitinkančių prekių, t. y. netinkamos kokybės detalių, detalių defektų, gedimų, tačiau net nuolatinės pretenzijos bei jų gausa prekių kokybės problemos neišsprendė. Be to, nekokybiškų prekių tiekimą taip pat patvirtina 2025 m. vasario 18 d. ekspertizės išvada, kurią teismas nepagrįstai, dėl tariamo civilinės bylos vilkinimo, atsisakė priimti.

20.5. Sutarties nutraukimui esminę reikšmę turėjo 2024 m. vasario 24 d. apie 11 val. 26 min. Tytuvėnų geležinkelio stotyje sustabdytas prekinis traukinys Nr. 2655/2674 dėl lokomotyvo apžiūros, įtarus kilusį gaisrą – traukinio mašinistui pastebėjus ugnies tvykstelėjimus iš vidaus degimo variklio (toliau – ir VDV) išmetimo vamzdžio. Pažymėtina, kad už techniškai tvarkingų VDV degalų purkštukų pateikimą pagal Sutartį atsako būtent ieškovė. Šiam eismo įvykiui užfiksuoti 2024 m. kovo 5 d. buvo surašytas Geležinkelių transporto eismo vidinio įvykio tyrimo aktas (toliau – Aktas). Akivaizdu, kad situacijos, kai ieškovės tiekiamos prekės genda lokomotyvams esant eisme, yra netoleruotinos.

20.6. Teismas, formaliai konstatuodamas civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės baigtu, nepagrįstai atsisakė priimti atsakovės 2025 m. vasario 25 d. rašytinius paaiškinimus bei įrodymus dėl atliktos ekspertizės. Atsakovė ekspertizės išvadą gavo 2025 m. vasario 18 d., o tai įrodo, kad tik objektyvios priežastys lėmė tai, jog atsakovė fiziškai negalėjo pateikti jų iki 2025 m. sausio 29 d. teismo posėdžio. Tokiu būdu teismas pažeidė civilinio proceso principus, o būtent teisę į tinkamą teismo procesą ir rungimosi principą, kurie reikalauja, kad būtų užtikrintas šalių procesinis lygiateisiškumas ir kiekviena šalis būtų išklausyta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 13, 17, 42 straipsniai). Dėl to yra faktinis ir teisinis pagrindas priimti atsakovės rašytinius paaiškinimus bei įrodymus apeliacinėje instancijoje, kuriuos teismas nepagrįstai atsisakė priimti (CPK 314 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

20.7. Atmesdamas atsakovės priešieškinį dėl 159 228,37 Eur nuostolių atlyginimo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo atsakovės neįrodytas nuostolių atsiradimo aplinkybes ir jų dydį.

Atsiliepimas

21. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundo netenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

21.1. Sprendime pagrįstai konstatuota, kad atsakovės nurodytos priežastys konkrečiu atveju negali būti laikomos pagrįstu vienašalio Sutarties nutraukimo pagrindu. Prekių pristatymas vėlavo nuo Sutarties sudarymo dėl Sutartyje įtvirtinto neprotingai trumpo prekių pristatymo termino, tačiau užsakovė tiekėjai pretenzijų dėl to nereiškė, o naudojosi teise reikalauti Sutartyje numatytų delspinigių.

21.2. Atsakovė nenutraukė Sutarties dėl prekių tiekimo terminų vėlavimo. 2025 m. sausio 29 d. teismo posėdžio metu ieškovei paklausus atsakovės, kokia aplinkybė lėmė Sutarties nutraukimą likus vos 7 mėn. iki Sutarties pabaigos, atsakovė aiškiai nurodė, kad sprendimą vienašališkai nutraukti Sutartį lėmė „sudegęs, užsidegęs lokomotyvas, Tytuvėnų ten tas aktas“ (2025 m. sausio 29 d. teismo posėdžio garso įrašo 02:08:18-02:08:25). Atsakovės nurodytas Aktas yra ne tik netinkamas įrodymas, bet ir nepagrindžia tiekėjos kaltės dėl lokomotyve įvykusio ugnies žybtelėjimo, kurį, pasak atsakovės, lėmė ieškovės pristatytas purkštukas. Tačiau atsakovė šį purkštuką yra utilizavusi, t. y. panaikinusi galimybę ne tik ieškovei apžiūrėti prekę, bet ir, svarbiausia, atlikti nepriklausomą ekspertizę siekiant nustatyti, ar prekė turėjo defektų.

21.3. Ekspertizės objektu nebuvo nė viena iš prekių, kurių defektus atsakovė buvo nurodžiusi kaip Sutarties nutraukimo pagrindą, ekspertizės išvada nebuvo susijusi ir su atsakovės priešieškinio reikalavimais. Taigi, aptariama ekspertizės išvada ne tik buvo pateikta pavėluotai, bet ir nebuvo susijusi su byloje pareikštais reikalavimais, todėl teismas pagrįstai atsisakė priimti prieš 2025 m. vasario 25 d. atsakovės pateiktus rašytinius paaiškinimus.

21.4. Teismas visapusiškai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir tinkamai motyvavo sprendimą, todėl teiginiai apie tariamą bylos esmės neatskleidimą yra nepagrįsti. Atsakovė neįrodė nei vienašalio Sutarties nutraukimo pagrindų teisėtumo, nei tariamos žalos, todėl pagrįstai teismas priėmė sprendimą ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Atsakovės nuostolių dydis ne tik nepagrįstas leistinais įrodymais, bet ir nepaaiškinamas matematiniais skaičiavimais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

23. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

Dėl aktualių faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos dalyko

24. 2021 m. spalio 15 d. tarp AB „LTG Cargo“ (pagal Sutartį pirkėjos) ir UAB „Skinest Baltija“ (pagal Sutartį tiekėjos) buvo sudaryta Prekių pirkimo–pardavimo sutartis Nr. SUT(CARGO)-371 dėl dyzelinių variklių ir jų sistemų atsarginių dalių pirkimo.

25. Kilus nesutarimui tarp AB „LTG Cargo“ ir UAB „Skinest Baltija“ dėl panaudotų detalių grąžinimo / perdavimo pagal Reman programą, t. y. Sutarties šalims skirtingai aiškinant Techninės specifikacijos (Sutarties priedas Nr. 1) priedo Nr. 1 „Perkamos prekės“ 71–74 pozicijose nurodytų prekių naudojimo (grąžinimo / perdavimo) tvarką, 2023 m. birželio 12 d. buvo sudaryta Taikos sutartis. Šiuo susitarimu, kuris buvo patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2SP-13556-1134/2023, pirkėja ir tiekėja išsprendė tarpusavio nesutarimus ir ginčus dėl panaudotų detalių perdavimo tiekėjai, atsiskaitymo už jas, Reman detalių tiekimo terminų ir iki Taikos sutarties pasirašymo priskaičiuotų delspinigių pagal Sutartį apmokėjimo (Taikos sutarties 4 punktas).

26. 2024 m. kovo 21 d. AB „LTG Cargo“ pranešimu informavo UAB „Skinest Baltija“ apie vienašališką Sutarties nutraukimą dėl tiekėjos kaltės. Pranešime pirkėja nurodė, kad Sutartis nutraukiama dėl esminių Sutarties pažeidimų (1) tiekėjai nesilaikius Sutartyje nustatytų prekių tiekimo terminų – laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 25 d. iki 2024 m. kovo 7 d. pirkėja užfiksavo 30 prekių tiekimo terminų pažeidimo atvejų ir (2) dėl tiekėjos pristatomų prekių nekokybiškumo – Sutarties vykdymo metu pirkėja 108 kartus kreipėsi į tiekėją su pretenzijomis dėl Techninės specifikacijos ir Sutarties sąlygų neatitinkančių prekių, t. y. netinkamos kokybės detalių, detalių defektų, gedimų. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis pirkėja nurodė Sutartį nutraukianti Sutarties Bendrųjų sąlygų 16.4.5 ir 16.4.6 papunkčiuose nustatytais pagrindais nuo 2024 m. kovo 26 d. Raštu „Dėl įsipareigojimų suvestinės, nutraukus 2021 m. spalio 15 d. Sutartį Nr. SUT(CARGO)-371“, pirkėja informavo apie Sutarties nutraukimą nuo 2024 m. kovo 26 d. dėl esminio Sutarties pažeidimo, esant tiekėjos kaltei.

27. Nesutikdama su pirmiau nurodytu AB „LTG Cargo“ sprendimu tiekėja 2024 m. kovo 26 d. pranešime pasiūlė pirkėjai susidariusius nesutarimus spręsti derybų būdu bei atnaujinti Sutarties vykdymą. Pirkėjai pateiktame pranešime UAB „Skinest Baltija“ nurodė, kad pirkėjos pateikti argumentai neatitinka faktinės situacijos ir Sutarties šalių tarpusavio susitarimų, nes (1) teismo patvirtinta Taikos sutartimi Sutarties šalys yra susitarusios, kad iki 2023 m. birželio 16 d. visi ginčai dėl prekių pristatymo terminų yra išspręsti, todėl pirkėjos pretenzijos dėl vėlavimo pristatyti prekes 354 dienas yra nepagrįstos, (2) pirkėja neteisingai skaičiuoja vėlavimą pristatyti prekes, kadangi skaičiavimas yra susijęs su jos pačios atsisakymu priimti prekes, (3) pirkėja apie prekių kokybę sprendžia vienašališkai, neužtikrindama tiekėjai galimybės dalyvauti prekių kokybės nustatyme arba pasitelkti nešališkus specialistus.

28. Atsakydama į 2024 m. kovo 26 d. UAB „Skinest Baltija“ pranešimą AB „LTG Cargo“ 2024 m. kovo 29 d. rašte nurodė, kad tiekėjos elgesys (neveikimas ir aplaidumas), net ir po Taikos sutarties sudarymo, niekada jai nebuvo priimtinas, todėl pirkėja nuolat reiškė tiekėjai pretenzijas dėl prekių kokybės, ragino prekes pristatyti laiku. Tačiau tolimesnis Sutarties vykdymas, kai tiekėjos tiekiamos prekės genda lokomotyvams esant eisme, kelia grėsmę bei yra pirkėjai ekonomiškai žalingas. Be to, nutraukus Sutartį, nustojo galioti ir Taikos sutartis. 2024 m. balandžio 4 d. pranešimu tiekėja buvo informuota apie pirkėjos ketinimą paskelbti informaciją Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka apie Sutarties neįvykdžiusią tiekėją, t. y. apie tiekėjos įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

29. Nesutikdama su AB „LTG Cargo“ sprendimais nutraukti Sutartį bei įtraukti tiekėją į Nepatikimų tiekėjų sąrašą UAB „Skinest Baltija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo pašalinti iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo. AB „LTG Cargo“ byloje pateikė priešieškinį dėl žalos (nuostolių) atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-801-432/2025 ieškinį patenkino, o priešieškinį atmetė.

30. AB „LTG Cargo“, būdama įsitikinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumu, skundžia pastarąjį apeliacine tvarka. Apeliantė palaiko pirmosios instancijos teisme išdėstytą poziciją, kad vienašališkas Sutarties nutraukimas dėl UAB „Skinest Baltija“ kaltės buvo teisėtas ir pagrįstas, nes tiekėja pažeidė prekių pagal Sutartį pristatymo terminus bei tiekė nekokybiškas prekes, dėl to ji patyrė žalą, o skundžiamas sprendimas, kuriame nuspręsta priešingai, priimtas neįvertinus visų ginčui reikšmingų aplinkybių bei įrodymų.

Dėl Sutarties vienašalio nutraukimo teisėtumo

31. Nutraukiant sutartį vienašališkai svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, antraip toks (neteisėtas) nutraukimas nesukurs pageidaujamų teisinių padarinių. Bendruosius pagrindus nutraukti sutartį reglamentuoja CK 6.217 straipsnis, o tvarką – 6.218 straipsnis. CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant sprendžiama, ar sutarties pažeidimas vertintinas esminiu ar ne. Tai yra įstatymo nustatyti kriterijai ir jie taikomi vertinant tas sutarties sąlygas, dėl kurių pažeidimo nėra šalių susitarimo vertinti konkrečias sutarties sąlygas ar sutarties pažeidimo aplinkybes kaip pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.217 straipsnio 5 dalimi leidžiama sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje nurodytais atvejais, kurie sutartyje formuluojami kaip vienašališki jos nutraukimo pagrindai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, net kai sutarties pažeidimas nėra esminis, todėl sutartyje nustatyti jos nutraukimo pagrindai pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami. Sutartis aptariamu teisiniu pagrindu gali būti vienašališkai nutraukta, kai tokios vienašališko sutarties nutraukimo sąlygos yra šalių iš anksto aptartos sutartyje ir faktinė padėtis, aplinkybės atitinka tokias sutartyje įvardytas sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-687/2020 22 punktas; 2021 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-823/2021 35 punktas).

32. Favor contractus (sutarties naudai) principas nėra absoliutus ir vienašalis sutarties nutraukimas, laikantis šalių susitarime nustatytų sąlygų ir tvarkos, savaime negali būti pripažintas šio principo pažeidimu. Tačiau, spręsdamas, ar vienašalis sutarties nutraukimas, kaip vienašalis sandoris, yra teisėtas, teismas jį turi įvertinti ir pagal CK 1.5, 1.6 ir 6.158 straipsnių nuostatas, kuriose įtvirtintos šalių pareigos elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu, yra imperatyvaus pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015; 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021 38 punktas; 2021 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-823/2021 36 punktas).

33. Šios nutarties 27 punkte nustatyta, kad atsakovė Sutartį su ieškove nutraukė, vadovaudamasi Sutarties Bendrųjų sąlygų 16.4.5 ir 16.4.6 papunkčiuose nustatytais pagrindais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 16.4.5 papunktį pirkėjai yra suteikta teisė vienašališkai nutraukti Sutartį, esant tiekėjos kaltei, apie tai įspėjus tiekėją raštu prieš trumpesnį negu 30 kalendorinių dienų terminą, jeigu tiekėja nesilaiko Sutarties įvykdymo terminų. Sutarties Specialiųjų sąlygų 3.1 papunktyje Sutarties šalių buvo susitarta, kad prekės turi būti patiektos per 30 kalendorinių dienų nuo užsakymo pateikimo elektroniniu paštu dienos ir šis prekių tiekimo terminas yra esminė Sutarties sąlyga (ši nuostata įtvirtinta ir Sutarties Bendrųjų sąlygų 7.15 papunktyje). Kaip teisingai teigia atsakovė, byloje iš esmės nėra ginčo, kad ieškovė prekes pristatinėjo, pažeisdama Specialiųjų sąlygų 3.1 papunktyje nustatytą 30 kalendorinių dienų terminą. Tačiau apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji toleravo nurodytą Sutarties pažeidimą ir tokiu būdu prarado teisę vienašališkai nutraukti Sutartį dėl prekių tiekimo terminų pažeidimo.

34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu nukentėjusioji šalis toleruoja sutarties pažeidimą ilgą laiką, leidžia toliau vykdyti sutartį ir priima iš jos gaunamą naudą, negalima daryti išvados, jog ji negauna to, ką tikėjosi gauti sudarydama sutartį. Todėl tuo atveju, kai įvyksta sutarties pažeidimas, kuris pagal šalių susitarimą laikomas esminiu, nukentėjusioji šalis, laikydamasi CK 6.218 straipsnio 1 dalyje arba sutartyje įtvirtinto termino iš anksto pranešti apie sutarties nutraukimą, privalo kuo operatyviau pasinaudoti šia teise. Tokiu atveju sutartį pažeidusi šalis negalės turėti lūkesčio, kad jos pažeidimas nėra reikšmingas. Panaši idėja yra įtvirtinta CK 6.218 straipsnio 2 dalyje. Ši CK taisyklė yra parengta 1994 m. Tarptautinės privatinės teisės instituto parengtų UNIDROIT komercinių sutarčių principų 7.3.2 straipsnio 2 dalies pagrindu. Analogiška taisyklė įtvirtinta ir Europos sutarčių teisės principų 9:303 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad nukentėjusioji šalis praranda teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu ji per protingą terminą nuo sužinojimo apie sutarties pažeidimą nepraneša kitai šaliai apie sutarties nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2019 28 punktas).

35. Šios nutarties 25 punkte nurodyta, kad tarp Sutarties šalių buvo kilęs ginčas dėl panaudotų detalių grąžinimo / perdavimo pagal Reman programą. Į bylą pateikti įrodymai – Sutarties šalių elektroninis susirašinėjimas (2022 m. gegužės – spalio mėn.), UAB „Skinest Baltija“ 2022 m. spalio 11 d. bei 2022 m. gruodžio 6 d. raštai pirkėjai bei pastarosios 2022 m. lapkričio 11 d. ir 2022 m. gruodžio 6 d. atsakymai tiekėjai, leidžia nuspręsti, kad susidaręs Reman detalių deficitas įtakojo detalių tiekimo terminus, pastarųjų pateikimas vėlavo. Nepaisant to, kad tokiu būdu tiekėja iš esmės pažeidė Sutarties Specialiųjų sąlygų 3.1 papunktyje nustatytą 30 kalendorinių dienų terminą, pirkėja vykdė derybas ir 2023 m. birželio 12 d. pasirašė Taikos sutartį. Šiame susitarime, kuris yra patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi, Sutarties šalys inter alia (be kita ko) išsprendė prekių pristatymo vėlavimo bei dėl to atsiradusių delspinigių apmokėjimo klausimus (Taikos sutarties 1.1, 2, 4 punktai). Tačiau, net ir po Taikos sutarties sudarymo, tiekėja nevykdė Sutartimi prisiimto įsipareigojimo pristatyti prekes per šalių sulygtą terminą. Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ieškovė pripažino, kad po 2023 m. birželio 16 d. teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta Taikos sutartis, ji įvykdė 8 užsakymus, pateiktus 2023 m. rugpjūčio – 2024 m. sausio mėn., praleidusi Sutarties Specialiųjų sąlygų 3.1 papunktyje nustatytą prekių pateikimo terminą.

36. Nutartyje nustatyta (žr. šios nutarties 26 punktą), kad AB „LTG Cargo“ informavo UAB „Skinest Baltija“ apie vienašališką Sutarties nutraukimą dėl tiekėjos kaltės 2024 m. kovo 21 d. ir 2024 m. kovo 26 d. ją nutraukė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, kad pirkėja, nepaisydama tiekėjos prekių pristatymo terminų pažeidimų, vykdė derybas bei sudarė Taikos sutartį, kurioje susitarė dėl kompensacijos (delspinigių) už prekių pristatymo vėlavimą gavimo, ir dar 9 mėn. nuo Taikos sutarties pasirašymo vykdė Sutartį, t. y. iš esmės toleravo prekių pristatymo vėlavimą, pritaria skundžiamo sprendimo išvadoms. Tokiu elgesiu pirkėja akivaizdžiai parodė, kad prekių tiekimo terminų nelaiko esmine Sutarties sąlyga, turinčia atsakovei didelės (esminės) reikšmės. Nors tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismams pateiktuose procesiniuose dokumentuose apeliantė tvirtina niekada nesitaiksčiusi su prekių pristatymo terminų vėlavimu, tačiau nurodytos aplinkybės leidžia nuspręsti buvus priešingai. Jei, kaip tvirtina atsakovė, ji iš tikrųjų nebūtų toleravusi prekių pristatymo terminų pažeidimų, Sutartį ji būtų nutraukusi iš karto po atitinkamo tiekėjos pažeidimo padarymo, o ne laukusi, kaip nurodo savo apeliaciniame skunde (žr. apeliacinio skundo 20.5 punktą), jos apsisprendimą nutraukti Sutartį nulėmusio eisme dalyvavusio lokomotyvo gedimo.

37. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu pažymėti, kad Sutartis buvo sudaryta viešųjų pirkimų būdu. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad tuo atveju, jei viešojo pirkimo būdu sudarytoje sutartyje aiškiai apibrėžtas esminis sutarties pažeidimas, sudarantis pagrindą perkančiajai organizacijai vienašališkai nutraukti sutartį, ir perkančioji organizacija nustato tokio esminio sutarties pažeidimo sąlygas, prioritetas favor contractus principui negali būti teikiamas ir perkančiajai organizacijai kyla pareiga nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021 79 punktas; 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-381/2022 64 punktas). Šios nutarties 33 punkte nustatyta, kad Sutarties sąlygose prekių tiekimo terminas nurodytas esant esmine Sutarties sąlyga (Sutarties Bendrųjų sąlygų 7.15 punktas, Specialiųjų sąlygų 3.1 papunktis). Todėl tiekėjai pažeidžiant prekių tiekimo terminus, pirkėjai kilo pareiga Sutartį dėl tokio esminio jos pažeidimo nutraukti nedelsiant. Tačiau ilgą laiką toleravusi Sutarties esminį pažeidimą ir ją nutraukusi likus vos 7 mėn. iki susitarimo galiojimo pabaigos – 2024 m. spalio 15 d. (Sutarties Specialiųjų sąlygų 7.2 papunktis), pirkėja prarado teisę vienašališkai nutraukti Sutartį joje nustatytu pagrindu – dėl prekių pateikimo terminų pažeidimų.

38. Pranešime tiekėjai pirkėja taip pat nurodė Sutartį vienašališkai nutraukianti ir Sutarties Bendrųjų sąlygų 16.4.6 papunkčio nustatytu pagrindu. Pagal šią šalių susitarimo sąlygą pirkėja turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, esant tiekėjos kaltei, apie tai įspėjusi tiekėją raštu prieš trumpesnį negu 30 kalendorinių dienų terminą, kai tiekėja nevykdo kitų savo sutartinių įsipareigojimų ir tai yra esminis Sutarties pažeidimas. Šiuo atveju esminiu Sutarties pažeidimu pirkėja nurodė esant tiekėjos pristatomų prekių nekokybiškumą, dėl kurio 108 kartus kreipėsi į tiekėją su pretenzijomis dėl Techninės specifikacijos ir Sutarties sąlygų neatitinkančių prekių, t. y. netinkamos kokybės detalių, detalių defektų, gedimų.

39. Pagal Sutarties Specialiųjų sąlygų 3.3 papunktį prekių priėmimo metu ar per garantijos terminą nustačius, kad daugiau kaip 1 proc. prekių partijoje brokuotos, nekokybiškos, pirkėja įgyja teisę nepriimti / grąžinti visą prekių partiją (arba jos dalį) ir nutraukti Sutartį. Vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193–6.195 straipsniai), galima teigti, kad, norėdama nutraukti Sutartį nurodytu pagrindu, pirkėja turėjo nustatyti konkretų faktą, t. y. kad daugiau kaip 1 proc. prekių iš vienos prekių partijos yra brokuotos ir (ar) nekokybiškos ir tokios prekių partijos ar jos dalies ji nepriėmė / grąžino tiekėjai. Tokią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, kaip tai teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra. Taigi, apeliantė nepateikė įrodymų, kad ji (1) nustatė, jog daugiau kaip 1 proc. iš vienos prekių partijos yra brokuotos ir (ar) nekokybiškos ir (2) ji tokios prekių partijos ar jos dalies nepriėmė / grąžino. Nesant įrodymų, kad Sutarties nutraukimo momentu buvo susiklosčiusi aptartą Sutarties sąlygą atitinkanti faktinė situacija, nėra pagrindo tokį vienašalį Sutarties nutraukimą pripažinti teisėtu.

40. Atsakovės nurodoma aplinkybė dėl 108 pretenzijų dėl prekių kokybės ieškovei pateikimo pirmiau teismo padarytos išvados taip pat nekeičia. Iš į bylą pateiktų Defektinių aktų (Neatitikimo pretenzijų) yra aišku, kad pirkėja, vadovaudamasi Sutarties Bendrųjų sąlygų 8 skirsnyje „Prekių kokybė ir garantiniai įsipareigojimai“ įtvirtinta garantinio laikotarpio metu nustatytų prekių defektų šalinimo tvarka, reiškė tiekėjai pretenzijas dėl atskirų patiektų nekokybiškų prekių, t. y. ne konkrečios vienos prekių partijos. Iš Defektinių aktų, šalių elektroninio susirašinėjimo dėl patiektų detalių neatitikimų, kokybės trūkumų, dėl ekspertinio tokių kokybės trūkumų vertinimo matyti, kad dalis garantinių prekių tiekėjai buvo grąžinamos pakeitimui Sutarties Bendrųjų sąlygų 8 skirsnyje „Prekių kokybė ir garantiniai įsipareigojimai“ nustatyta tvarka, dėl dalies trūkumų šalių nuomonės išsiskyrė, kai kuriais atvejais pirkėja savo pretenzijas atšaukdavo. Šios aplinkybės patvirtina, kad Sutarties šalys sprendė patiektų garantinių prekių trūkumų šalinimo klausimus, tačiau tai neįrodo buvus situaciją, kuri atitiktų Sutarties Specialiųjų sąlygų 3.3 papunktyje įtvirtintą susitarimo nutraukimo pagrindą. Atsakovė nė viename iš teismui pateiktų dokumentų nenurodė, kokia dalis (procentas) prekių iš vienos partijos (kaip ir iš visų apeliantei pateiktų prekių) buvo nekokybiškos, pirkėjos nepriimtos ar tiekėjai grąžintos. Taigi, atsakovė visiškai nepagrįstai pretenzijų dėl prekių kokybės skaičių susieja su Sutarties Specialiųjų sąlygų 3.3 papunkčio sąlyga, nes ne pretenzijų dėl prekių kokybės skaičius įrodo aptariamo Sutarties nutraukimo pagrindo egzistavimą.

41. Konstatavus, kad Sutarties nutraukimas buvo neteisėtas, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad nebeliko pagrindo skelbti apie ieškovę Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 99 straipsnio 1 dalyje nustatytą informaciją. Todėl skundžiamu sprendimu pagrįstai patenkintas ieškinio reikalavimas pašalinti informaciją apie ieškovę, kaip apie nepatikimą tiekėją pagal Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 99 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl pagrindo, susijusio su šalių sudarytos Sutarties vykdymu.

Dėl žalos (nuostolių) atlyginimo

42. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutarties neįvykdymas nepreziumuojamas, todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti ieškovas. Jis taip pat privalo įrodyti patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (CK 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

43. Apeliantė, siekdama nuostolių atlyginimo, teigia, kad ieškovei pažeidus Sutarties sąlygas laiku pateikti ir pateikus nekokybiškas prekes, ji dėl tokių neteisėtų tiekėjos veiksmų patyrė 159 228,37 Eur žalą.

44. Byloje nėra ginčo, kad tiekėja iš tiesų pažeidė Sutarties Specialiųjų sąlygų 3.1 papunktyje nustatytą 30 kalendorinių dienų prekių pateikimo terminą. Tačiau šioje nutartyje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė tokio pažeidimo nelaikė esminiu, toleravo jį ilgą laiką bei pasinaudojo teise reikalauti iš tiekėjos delspinigių (žr. šios nutarties 25, 35–36 punktus, Sutarties Specialiųjų sąlygų 5.1 papunktį, Taikos sutarties 2 ir 4 punktus), kuriuos ieškovė sumokėjo. Nors atsakovės teigimu, ji niekada nesitaikstė su prekių pristatymo vėlavimu, tačiau į bylą nėra pateikta nė vieno įrodymo, kuris šį faktą patvirtintų. Priešingai, iš byloje esančio Sutarties šalių elektroninio susirašinėjimo (2023 m. gegužės 10 d., 2023 m. lapkričio 20 d., 2024 m. sausio 24–26 d.) galima nuspręsti, kad prekių vėlavimas tiek iki Taikos sutarties, tiek ir po jos sudarymo atsakovei buvo žinomas ir toleruojamas. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė visada priimdavo pavėluotai tiekėjos pirkėjai pristatytas prekes. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti teiginių dėl neteisėtų tiekėjos veiksmų, pavėluotai pateikiant prekes, pagrįstumą.

45. Sutarties Bendrųjų sąlygų 8.4 papunktyje nustatyta, kad, pastebėjus prekių defektus / trūkumus, pirkėja bet kuriuo garantinio termino metu gali pareikšti pretenzijas tiekėjui dėl prekių kokybės. Pirkėja surašo aktą dėl defektų ir jį pasirašytą išsiunčia tiekėjai elektroniniu paštu, paštu ar pasirašytinai per kurjerį, nurodant tiekėjai jį pasirašyti ir atsiųsti pirkėjai per 3 kalendorines dienas elektroniniu paštu ar pasirašytinai per kurjerį. Tiekėjai neatsiuntus pasirašyto akto dėl defektų ar motyvuoto atsisakymo pripažinti defektus, laikoma, kad tiekėja defektus pripažino. Tiekėjai defektų nepripažinus, šalys tariasi dėl nepriklausomos ekspertizės skyrimo, o, nepavykus susitarti per 3 kalendorines dienas, pirkėja savo pasirinkimu atlieka ekspertizę.

46. Pirmiau šioje nutartyje minėta, kad atsakovė 108 kartus kreipėsi į tiekėją su pretenzijomis dėl pateiktų prekių kokybės trūkumų. Tačiau ieškovės kartu su 2024 m. spalio 2 d. tripliku į bylą pateiktas šalių elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad Sutarties vykdymo laikotarpiu (1) prekių kokybės trūkumai niekada nebuvo konstatuoti nepriklausomų ekspertų, nors tiekėja nuolatos siūlė atlikti ekspertinį jų vertinimą, (2) dalis prekių, dėl kurių buvo pareikštos pretenzijos, buvo pakeistos garantijos laikotarpiu, (3) dalis prekių, dėl kurių buvo pareikštos pretenzijos, buvo pristatytos kitų (ne UAB „Skinest Baltija“) tiekėjų, (4) dalį pretenzijų pirkėja anuliavo.

47. Šios nutarties 25 punkte paminėta, kad Sutartimi pirkėja inter alia sulygo iš tiekėjos pirkti ir panaudotas detales, naudojamas pagal panaudotų detalių grąžinimo / perdavimo Reman programą. Atsižvelgiant į tokią prekių specifiką, pastarųjų kokybės trūkumai, kaip tai teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, yra beveik neišvengiami. Tai numatydamos šalys Sutartyje nustatė prekių trūkumų šalinimo tvarką (žr. šios nutarties 45 puntą). Todėl Sutarties sąlygose nustačius tokių detalių trūkumų nustatymo tvarką ekspertiniu būdu, tačiau pastarosios nesilaikius, iš esmės neįmanoma nustatyti kokybės trūkumų pagrįstumo bei priežasties. Įvertinus šį faktą bei kitas pirmiau nurodytas aplinkybes: tai, kad dalis prekių tiekėjos buvo pakeistos, laikantis šalių Sutarties 8.6 papunktyje nustatytos tvarkos, dalies pretenzijų pirkėja atsisakė (žr., pvz., 2024 m. birželio 25 d. elektroninį atsakovės laišką ieškovei), dalis pretenzijų pareikštos ieškovei nepagrįstai (žr., pvz., 2024 m. birželio 5 d. elektroninį ieškovės laišką atsakovei) nėra pagrindo konstatuoti ieškovės veiksmų neteisėtumo.

48. Pirmiau nurodytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo dėl 2025 m. vasario 25 d. AB „LTG Cargo“ rašytinių paaiškinimų ir su jais teikiamų įrodymų – Traukos riedmens (TR) gedimo Defektinio akto, Sutarties šalių 2024 m. lapkričio – 2025 m. sausio mėn. elektroninio susirašinėjimo ir Variklio gedimo ataskaitos MTU 16 V 4000 R41 priėmimo į bylą. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose iš esmės aiškinama teismo pareiga priimti papildomus įrodymus, ir su jais pateikiami nauji įrodymai yra susiję su 2024 m. vasario 24 d. apie 11 val. 26 min. Tytuvėnų geležinkelio stotyje įvykusiu įvykiu, kai buvo sustabdytas prekinis traukinys Nr. 2655/2674 dėl lokomotyvo apžiūros, įtarus kilusį gaisrą – traukinio mašinistui pastebėjus ugnies tvykstelėjimus iš VDV išmetimo vamzdžio. Teikiamais įrodymais atsakovė grindžia savo argumentus dėl tiekėjos pateiktų prekių (šiuo atveju purkštuko) nekokybiškumo, vadovaudamasi Sutarties Bendrųjų sąlygų 8 skirsniu „Prekių kokybė ir garantiniai įsipareigojimai“. Tačiau Variklio gedimo ataskaitos MTU 16 V 4000 R41, kurią apeliantė nurodė esant ekspertine, objektu nebuvo prekė, kurios defektus atsakovė buvo nurodžiusi kaip Sutarties nutraukimo pagrindą, ekspertizės išvada taip pat nebuvo susijusi ir su atsakovės priešieškinio reikalavimais. Šią aplinkybę patvirtina atsakovės kartu su priešieškiniu į bylą pateikta suvestinė lentelė, kurioje nėra nurodytas 2024 m. vasario 24 d. įvykęs purkštuko gedimas. Todėl pateikiamas naujas įrodymas pirmosios instancijos teismo nebuvo priimtas pagrįstai.

49. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

50. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taigi įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Šis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).

51. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 48 punkte nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasi pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, atsakovės Lietuvos apeliaciniam teismui teikiamų naujų įrodymų nepriima.

52. Neteisėti veiksmai yra būtinoji sutartinės atsakomybės sąlyga, t. y. nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo sutartinei civilinei atsakomybei kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2012). Tai reiškia, kad jeigu ieškovas neįrodo sutarties neįvykdymo (neteisėtų veiksmų), jo įrodinėjami nuostoliai ir priežastinis ryšys yra tik tariami, objektyviai nesusiję su sutartimi ir teismas savo procesiniame sprendime dėl jų gali nepasisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

53. Atsakovei neįrodžius neteisėtų veiksmų, civilinės atsakomybės ieškovei taikymas negalimas. Todėl teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisako, akcentuodama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė priešieškinį dėl žalos atlyginimo.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

54. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias tiek vienašališko sutarties nutraukimo, tiek sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas, bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas.

55. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, ieškovei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė dokumentus, kad jos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą siekia 2 949,38 Eur. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) apskaičiuoto priteistino užmokesčio už advokato teisines paslaugas maksimalaus dydžio – 3 036,67 Eur (apskaičiuojant maksimalų dydį taikomas 2024 m. IV ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (2 335,9 Eur) ir jis dauginamas iš Rekomendacijų 8.11 papunktyje numatyto koeficiento 1,3), todėl teisėjų kolegija ieškovės prašymą tenkina ir priteisia ieškovei iš atsakovės 2 949 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Skinest Baltija“, juridinio asmens kodas 300070820, iš atsakovės akcinės bendrovės „LTG Cargo“, juridinio asmens kodas 304977594, 2 949 Eur (du tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Laima RibokaitėAldona TilindienėTomas Venckus