- Teismas
- Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-12
- Bylos Nr.
- e2FB-885-588/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00264-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Diana Vercinskė (pirm.)
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini), UAB EDS INVEST2
- Suinteresuotas asmuo
- A. I., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyrius, UAB "OREM", UAB "Ignitis", Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, "AB Energijos skirstymo operatorius", Valstybinio socialinio darudimo fondo valdyba, UAB „CorpusA“, UAB „Naujamiesčio būstas“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Diana Vercinskė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, civilinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini), atstovaujamos advokato S. P. prašymą suinteresuotam asmeniui A. I. dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bankroto byloje, išsprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
teisme gautas pareiškėjos (duomenys neskelbtini), atstovaujamos advokato S. P. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bankroto byloje, kuriuo pareiškėja prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje, kurios teisminio proceso numeris 2-55-3-00184-2018-9, uždrausti A. I. bankroto byloje kreditorių susirinkimui spręsti ir priimti sprendimus dėl A. I. turto pardavimo, tai yra tvirtinti turto pardavimo kainą.
Šalies argumentai
Teisme gauta kreditoriaus R. S. įgaliotosios atstovės advokatės R. M. atsiliepimas į pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bankroto byloje. Kreditorius su pareiškėjo prašymu nesutinka ir nurodo, kad pareiškėjas prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė savo hipotetinių teiginių, kad bankroto byloje teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu, nepagrindė, kaip turto realizavimas varžytinėse ir nepriklausomų turto vertintojų nustatytomis rinkos kainomis, pažeidžia ar galėtų pažeisti pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, atsižvelgiant ir į tai, jog turto vertės ekvivalento gavimas pinigais nesumažina turto masės. Kreditorius R. S. prašo atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą ir neteisėtą, taip pat prašo priteisto jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – teikiamo atsiliepimo parengimo išlaidas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas bankrutuojantis asmuo A. I. teismui pateikė nuomonę dėl pareiškėjo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones bankroto byloje, kur nurodė, kad palaiko kreditoriaus R. S. atsiliepime išdėstytą poziciją ir pareiškė, kad nesutinka su pareiškėjos prašymu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą.
Bankrutuojančio fizinio asmens A. I. bankroto administratorius S. G. pateikė teismui nuomonę, kur nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje galėtų būti kitokios, negu prašo pareiškėjas, tai yra turėtų būti stabdomas gautų lėšų paskirstymas bankrutuojančio fizinio asmens A. I. kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, bet ne dėl nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir pradinių pardavimo kainų nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). CPK 144 straipsnio pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimo, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis procese numatytų priemonių. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (LR CPK 145 str. 2 d.), reiškiančiu, kad turi būti parenkamos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nepadarytų atsakovui nuostolių arba šie nuostoliai būtų minimalūs ir nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-552/2004). Ekonomiškumo principas reikalauja, jog teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos taip, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis negalima tiesiogiai varžyti asmenų, kurie nėra atsakovai byloje, teisių, nes teismo sprendimu negalima nuspręsti dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Nustatyta, kad pareiškėjas prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė savo teiginių, kad bankroto byloje teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu, nepagrindė, kaip turto realizavimas varžytinėse ir nepriklausomų turto vertintojų nustatytomis rinkos kainomis, pažeidžia ar galėtų pažeisti pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, uždraudus bankroto byloje kreditorių susirinkimui priimti sprendimus dėl A. I. turto pardavimo, būtų iš esmės sustabdoma bankroto procedūra ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nebūtų proporcingos visų kreditorių teisių ir teisėtų interesų atžvilgiu. Be to būtent kreditorių susirinkimas turi teisę priimti tam tikrus sprendimus, atitinkančius visų kreditorių interesus, tame tarpe nuspręsti dėl bankroto procedūrų tęstinumo ir kitų klausimų, susijusių su bankroto procedūromis. Atsižvelgiant į tai prašymas netenkintinas ir laikinosios apsaugos priemonės netaikytinos.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tokiu būdu atmetus atsakovo atskirąjį skundą dėl ginčo esmės, ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju kreditorius R. S. pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo (duomenys neskelbtini) išlaidas už atsiliepimo į pareiškimą parengimą ir pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi iš pareiškėjo (duomenys neskelbtini) priteistinos 340,00 Eur bylinėjimo išlaidos kreditoriaus R. S. naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsniu, 145 straipsniu, 147 straipsniu, 152 straipsniu, 290-291 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjos (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujamos advokato S. P. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, netenkinti.
Nutartis per 7 kalendorines dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.