- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-29
- Bylos Nr.
- e2S-1243-524/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00264-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta iš dalies ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- V. M., UAB „Naujamiesčio būstas“, Valstybinio socialinio darudimo fondo valdyba, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyrius, "AB Energijos skirstymo operatorius", UAB „CorpusA“, UAB "OREM", UAB EDS INVEST 2, UAB "Ignitis", Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. M. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal bankrutuojančio fizinio asmens A. I. bankroto administratoriaus S. G. prašymą dėl bankrutuojančio asmens A. I. turto pardavimo didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui ir skolininko pasiūlytam pirkėjui, nepanaikinus turto arešto, suinteresuoti asmenys antstolė R. V., uždaroji akcinė bendrovė „EDS INVEST 2“ S. P., A. I., V. M., N. S., A. R., A. D.-K., uždaroji akcinė bendrovė „OREM“, uždaroji akcinė bendrovė „Naujamiesčio būstas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Corpus A“, R. S., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, A. I., uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas bankrutuojančio fizinio asmens A. I. bankroto administratorius S. G. kreipėsi į teismą prašydamas nepanaikinus laikinųjų apsaugos priemonių leisti parduoti bankrutuojančiam asmeniui A. I. nuosavybės teise priklausantį turtą: 1) 16,16 kv. m ploto garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 22 000 Eur A. S.; 2) 17,02 kv. m ploto garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 22 000 Eur A. S.; 3) 20,79 kv. m ploto garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 26 000 Eur A. S.; 4) 0,1806 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 142 000 Eur A. D.-K.
2. Prašyme, be kita ko, nurodyta, kad pasinaudodamas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 27 straipsnio 4 dalies nuostata iki varžytynių paskelbimo dienos bankrutuojantis asmuo pasiūlė bankroto administratoriui minėtų garažų (boksų), esančių adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pirkėją – kreditorių V. M., kuris iki bankroto administratoriaus nustatyto termino, t. y. 2020 m. rugsėjo 2 d., į depozitinę sąskaitą sumokėjo iš viso 60 500 Eur, tačiau pirkėja UAB „ENVINO“ už tą patį turtą iki nustatyto termino į depozitinę sąskaitą sumokėjo 65 300 Eur, o pirkėjas A. S. – 70 000 Eur. Įmokėtos sumos nėra mažesnės negu 2020 m. vasario 12 d. įvykusiame bankrutuojančio asmens kreditorių susirinkime nustatytos turto pradinės pardavimo kainos varžytynėms, kurios buvo nustatytos remiantis nepriklausomo turto vertintojo – UAB „Newsec valuations“ atliktu turto vertinimu. Didžiausią sumą sumokėjo pirkėjas A. S., todėl jam ir turi būti parduotas aptariamas turtas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo V. M. pateikė teismui prieštaravimus dėl prašymo, kuriais prašė prašymą atmesti ir priteisti 360 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat prašė įpareigoti bankroto administratorių pateikti jo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, išrašą, kurio laikotarpis nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d. iki 2020 m. rugsėjo 2 d. (imtinai).
4. Prieštaravimuose, be kita ko, nurodyta, kad tol, kol paskutinio pasiūlymo kaina, už kurią pageidaujama turtą įsigyti, gali būti didinama, turto pardavimas už mažesnę kainą nelaikytinas pardavimu rinkos kaina. Vadovaudamasis šia principine nuostata, bankroto administratorius, gavęs naują pasiūlymą, apie naują pasiūlymą proceso dalyvius ir pirmąjį potencialų pirkėją turėtų informuoti. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje bankroto administratorius ne tik neinformavo pasiūlyto pirkėjo V. M. apie gautą naują pasiūlymą ir siūlomą turto įsigijimo kainą, bet ir atsisakė tokią informaciją suteikti, teigdamas, jog tokia informacija yra slapta, nevieša ir kad šios procedūros nėra skirtos pirkėjų konkurencijai, tačiau tokių teiginių nepagrindė nei teisės aktais, nei teismų praktika. Bankroto administratorius nepaisė V. M. pranešimų, jog jo pasiūlyta 60 500 Eur suma už turtą nėra galutinė siūloma kaina, todėl gavus, kitų pasiūlymų, šią kainą V. M. ketina didinti. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, bankroto administratoriaus pateiktas prašymas teismui leisti parduoti turtą už 70 000 Eur negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes ši kaina nėra didžiausia, už kurią turtas pageidaujamas įsigyti, todėl ši kaina negali būti laikoma ir rinkos kaina. Apie A. S. pasiūlytą kainą už turtą V. M. sužinojo tik 2020 m. rugsėjo 7 d. iš bankroto administratoriaus teismui pateikto prašymo, todėl pareiškia, jog pageidauja minėtą turtą įsigyti už didesnę kainą – iš viso už 75 000 Eur ir artimiausiu metu į bankroto administratoriaus banko sąskaitą perves papildomą sumą – 14 500 Eur. Pasiūlyto pirkėjo galimybė įsigyti turtą negali būti blogesnė nei varžytynių dalyvio, kai varžytynių trukmė pratęsiama po kiekvieno gauto pasiūlymo. Be to, 2020 m. rugpjūčio 28 d. bankroto administratoriaus el. laiške nurodyta, kad pasiūlymus pateikę suinteresuoti asmenys jį informavo, kad gali padidinti kainą, tačiau nei UAB „ENVINO“ 2020 m. rugsėjo 2 d., nei A. S. 2020 m. rugpjūčio 31 d. pasiūlymuose tokių duomenų apie kainos didinimą nenurodoma. Pasiūlyto pirkėjo V. M. teisinė padėtis negali būti bloginama, kitiems dalyviam leidus nurodyti, jog kaina negalutinė ir gali būti didinama, tačiau V. M. tokios teisės nesuteikiant. UAB „ENVINO“ ir A. S. pasiūlymai gauti vėliau nei bankroto administratoriaus 2020 m. rugpjūčio 28 d. rašytas el. laiškas, kuriame jis rašė apie neva jau gautus suinteresuotų asmenų pasiūlymus. A. S. pasiūlyta turto kaina į bankroto administratoriaus banko sąskaitą buvo pervesta tik 2020 m. rugsėjo 2 d. 18 val. 42 min., po to, kai V. M. 2020 m. rugsėjo 2 d. pavedimu, atliktu 16 val. 46 min., padidino siūlymą iki 60 500 Eur. Bankroto administratorius nepateikė jokių duomenų apie tai, kokiu būdu minėti asmenys galėjo sužinoti apie vykstantį ne viešą turto pardavimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes kyla abejonių dėl bankroto administratoriaus nešališkumo ir turto pardavimo proceso skaidrumo. Tai ir turto realizavimo už didžiausią galimą kainą neužtikrinimas pažeidžia tiek kreditorių, tiek skolininko teisėtus interesus bei esminius bankroto proceso principus. Prašomi įpareigoti pateikti duomenys leistų chronologiškai nustatyti, kada ir kokie potencialių pirkėjų mokėjimai dėl turto pirkimo buvo atliekami.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Plungės apylinkės teismas skundžiama 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi bankrutuojančio fizinio asmens A. I. bankroto administratoriaus S. G. prašymą tenkino visiškai, t. y., be kita ko, leido bankroto administratoriaus prašyme nurodytą turtą už prašyme nurodytą kainą parduoti A. S..
6. Teismas nurodė, kad nors V. M. prieštaravimuose teigia, jog bankroto administratorius buvo galbūt nesąžiningas, buvo vykdomi neskaidrūs ir neformalūs susitarimai, tačiau duomenų, pagrindžiančių šias aplinkybes, nepateikė. Priešingai, iš teismui pateikto elektroninio susirašinėjimo nustatyta, kad bankroto administratorius ne kartą jam pranešė, jog yra gauta ir kitų pasiūlymų, ir ragino iki 2020 m. rugsėjo 2 d. galutinai apsispręsti dėl kainos, kurią privalo iki nurodyto termino, t. y. 2020 m. rugsėjo 2 d., įmokėti į nurodytą sąskaitą. Iš bylos duomenų matyti, jog V. M. 2020 m. rugsėjo 2 d. įnešė į nurodytą sąskaitą 4 000 Eur, taip padidindamas anksčiau įmokėtą 56 500 Eur sumą iki 60 500 Eur. V. M. teigia dabar pageidaujantis turtą (garažus) įsigyti už didesnę kainą – iš viso už 75 000 Eur ir artimiausiu metu į bankroto administratoriaus banko sąskaitą perves papildomą sumą – 14 500 Eur, tokią sumą sumokėti iki nurodyto termino jam nebuvo jokių kliūčių, be to, pasiūlymas pateiktas jau po nustatyto termino (2020 m. rugsėjo 2 d.) ir nepatvirtina, jog jis tikrai būtų sumokėjęs 75 000 Eur už parduodamą turtą, o teismas neturi jokių duomenų apie realias šio pirkėjo galimybes sumokėti už turtą visą nurodomą sumą. Esant šioms aplinkybėms, V. M. prieštaravimuose išdėstyti argumentai dėl bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų (piktnaudžiavimo, nesąžiningo manipuliavimo, neskaidrių, neformalių susitarimų) atmestini kaip nepagrįsti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Suinteresuotas asmuo V. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Plungės apylinkes teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties dalį, kuria buvo tenkintas bankroto administratoriaus prašymas leisti bankroto administratoriaus prašyme nurodytą turtą už prašyme nurodytą kainą parduoti A. S.. Taip pat prašo priteisti 360 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje. Be to, prašo įpareigoti bankroto administratorių pateikti jo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, išrašą, kurio laikotarpis nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d. iki 2020 rugsėjo 2 d. (imtinai).
Žemesnės instancijos teismas
8. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė jokio teisinio vertinimo (nepateikė dėl to jokių teisinių motyvų) dėl bankroto administratoriaus veikimo, kuriuo jis vieną iš potencialių pirkėjų įpareigoja nurodyti maksimalią siūlomą kainą, remdamasis tuo, jog kitas potencialus pirkėjas savo pasiūlymą pageidaus didinti. Tai yra akivaizdus šališkumo pavyzdys, skirtingai traktuojant potencialius pirkėjus – vienam sudarant sąlygas reaguoti į kainos padidinimą, kitam – užkertant kelią pasiūlymą gerinti. Bendravimas su kitais potencialiais pirkėjais dėl turto įsigijimo sąlygų vyko slaptai, bankroto administratoriui netgi nurodant, jog tokia informacija yra slapta, t. y. visiškai neužtikrinant turto pardavimo proceso skaidrumo. Ir šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas neatliko jokio teisinio vertinimo (nepateikė dėl to jokių teisinių motyvų), ar toks neskaidrus, slaptas turto pardavimo procesas gali būti laikomas teisėtu, jei taip – kokio teisinio reglamentavimo pagrindu. Pirmosios instancijos teismas jokių motyvų nepateikė, teisinio reglamentavimo, kuris leistų drausti potencialiam pirkėjui didinti kainą, nenurodė ir neaptarė, t. y. savo išvadų nepagrindė. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kurioje kasacinis teismas aiškiai ir eksplicitiškai nurodė, jog apie naujus pasiūlymus proceso dalyviai ir pirmasis potencialus pirkėjas turėtų būti informuoti, tačiau dėl priešingo bankroto administratoriaus veikimo nagrinėjamu atveju teismas jokio teisinio vertinimo nepateikė. Pirmosios instancijos teismas nenurodė ir neaptarė jokio teisinio reglamentavimo, kuriuo remiantis potencialaus pirkėjo teisė žinoti apie kitus potencialius pasiūlymus galėjo būti apribota, nepaisant to, jog, kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką yra priešingai – apie naują pasiūlymą proceso dalyviai ir pirmasis potencialus pirkėjas turėtų būti informuoti. Pirmosios instancijos teismas jokio teisinio reglamentavimo nei dėl slaptumo, nei dėl draudimo kelti kainą nenurodė, šių argumentų nevertino ir savo išvadų jokiomis teisės normomis nepagrindė.
9. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas dėl esminių aplinkybių, bylojančių apie neskaidrų bankroto administratoriaus veikimą, keliančių pagrįstų abejonių dėl bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo, teisinio vertinimo taip pat nepateikė. Prieštaravimuose buvo prašoma įpareigoti bankroto administratorių pateikti banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, išrašą, kurio laikotarpis nuo 2020-08-18 iki 2020-09-02 (imtinai), tačiau pirmosios instancijos teismas šio prašymo net negarinėjo ir skundžiamoje nutartyje formaliai nurodė, jog V. M. duomenų, pagrindžiančių bankroto administratoriaus galimą nesąžiningumą, nepateikė. Teismo išvada dėl įrodymų nepateikimo negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta jau vien tuo pagrindu, jog prašymas dėl įpareigojimo pateikti į bylą duomenis teismo net nebuvo nagrinėjamas. Teismas nurodė, jog nepatvirtinta, kad V. M. tikrai būtų sumokėjęs 75 000 Eur už parduodamą turtą. Tačiau jau kitą dieną po prieštaravimų pateikimo – 2020 m. rugsėjo 8 d., t. y. iki skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, V. M. atliko papildomos 14 500 Eur sumos mokėjimą į bankroto administratoriaus banko sąskaitą. Šios sumos gavimą patvirtino ir pats bankroto administratorius savo 2020 m. rugsėjo 10 d. el. laiške. Iš susirašinėjimo matyti, jog apie lėšų sumokėjimą bankroto administratorius buvo informuotas 2020 m. rugsėjo 8 d. el. laišku, kuriame nurodyta, jog šie duomenys bus teikiami ir teismui. Tačiau skundžiama teismo nutartis buvo priimta skubotai – negavus bankroto administratoriaus paaiškinimų dėl pateiktų V. M. prieštaravimų, neinformavus apie bankroto administratoriaus prašymą kitų kreditorių ir negavus jų atsiliepimų, todėl pateikti į bylą duomenis apie papildomą mokėjimą V. M. realios galimybės neturėjo.
10. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje formaliai nurodoma, jog V. M. nebuvo jokių kliūčių sumokėti papildomą sumą iki 2020 m. rugsėjo 2 d. ir siūlomą kainą padidinti iki 75 000 Eur, tačiau neatsižvelgiama (nepateikiama dėl to jokių teismo motyvų) į visas prieštaravimuose išdėstytas aplinkybes, bylojančias apie tai, jog apie A. S. siūlomą kainą V. M. nebuvo informuotas, o reikalavimas nurodyti maksimalią sumą, kurią jis galėtų sumokėti už turtą, nėra ekonomiškai logiškas, juolab neturi ir teisinio pagrindimo. Teismo nutartis, kuria leista parduoti turtą ne už rinkos kainą, t. y. ne už didžiausią siūlomą kainą, nepagrįstai ir neteisėtai apribojus turto pardavimo dalyvio (pasiūlyto pirkėjo ir kreditoriaus V. M.) teisę sužinoti apie kitus pasiūlymus ir, atsižvelgiant į juos, kainą didinti, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Tais atvejais, kai turto pardavimas pasiūlytam pirkėjui nėra reglamentuotas teisės aktų, turi būti vadovaujamasi principinėmis nuostatomis, reglamentuojančiomis turto pardavimą per varžytynes, jei jos nepaneigia turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui esmės. Tokia principine nuostata turėtų tapti reikalavimas dėl varžytynių pratęsimo kiekvieną kartą gavus naują pasiūlymą dėl kainos. Juolab, kad tokia išvada koreliuoja ir su aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, jog apie naują pasiūlymą proceso dalyviai ir pirmasis potencialus pirkėjas turi būti informuoti.
11. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nepateikta jokių motyvų dėl esminių ginčo aplinkybių ir V. M. 2020 m. rugsėjo 7 d. prieštaravimuose nurodytų teisinių argumentų. Teismo motyvų dėl esminių ginčo aplinkybių nepateikimas skundžiamoje nutartyje pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatą, pagal kurią teismo nutartyje turi būti nurodomi motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi. Kartu tai suponuoja išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma atitinkanti nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio aiškinimo bei taikymo aspektu, nei nurodytą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją.
Atsiliepimas
12. Pareiškėjas bankrutuojančio fizinio asmens A. I. bankroto administratorius S. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti ir Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
13. Atsiliepime nurodoma, kad aptariamo nekilnojamojo turto pradinė pardavimo kaina 2020 m. vasario 12 d. įvykusiame kreditorių susirinkime buvo nustatyta pagal nepriklausomos turto vertintojos UAB „Newsec valuations“ nustatytą turto rinkos kainą, todėl atskirojo skundo argumentas, jog aptariamą ginčo nekilnojamąjį turtą bankroto administratorius pardavė už mažesnę negu rinkos kainą yra nepagrįstas. V. M. pasiūlė už ginčo turtą mažesnę kainą nei kiti asmenys. Būtent pats V. M. siekė neskaidraus turto pardavimo proceso ir siekė, kad bankroto administratorius suteiktų jam geresnę padėtį kitų potencialių ginčo turto pirkėjų atžvilgiu, o būtent – ginčo turto pardavimo proceso metu siekė iš bankroto administratoriaus gauti vidinę (ne viešą) informaciją apie kitus gautus potencialių pirkėjų pasiūlymus, pasiūlytas kainas tam, kad, viena vertus, jeigu jo pasiūlymas nėra geriausias, jis, priešingai negu kiti potencialūs pirkėjai, galėtų pasiūlyti didesnę kainą, nei pasiūlė kiti potencialūs pirkėjai, ir nupirkti ginčo turtą, kita vertus, jeigu jo pasiūlyta kaina buvo didžiausia, nebesiūlyti didesnės kainos už ginčo turto įsigijimą. Tačiau būtent tokia situacija būtų pažeidusi skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą, nepagrįstai pagerintų vieno iš potencialių pirkėjų padėtį kitų potencialių ginčo turto pirkėjų atžvilgiu. Daugiau nė vienas iš kitų potencialių ginčo turto pirkėjų tokių sąlygų nereikalavo, visi kiti potencialūs turto pirkėjai pasiūlymus pateikė laiku, lėšas į bankroto administratoriaus depozitinę sąskaitą taip pat pervedė laiku.
14. Atsiliepime teigiama, kad turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui institutas nėra tapatus varžytynių institutui, todėl potencialūs turto pirkėjai per nustatytus terminus turi pasiūlyti tokią parduodamo turto kainą, kokią jie pasiryžę sumokėti už turtą. Būtent tokia situacija, kai iki varžytynių turtas parduodamas skolininko pasiūlytam pirkėjui ar kitam asmeniui, už turtą pasiūliusiam didžiausią kainą, ir užtikrina skolininko bei kreditorių interesus. Priešingu atveju kaip tik būtų susidariusi netoleruotina situacija, kuri pažeistų tiek kreditorių, tiek skolininko interesus, kadangi vienam iš potencialių pirkėjų suteikta informacija apie kitus potencialių pirkėjų pateiktus pasiūlymus neužtikrintų ginčo turto pardavimo už didžiausią kainą, be to, pažeistų ne tik kreditorių ir skolininko interesus, bet ir kitų potencialių turto pirkėjų interesus. Sutiktina, kad niekas netrukdė V. M. iki bankroto administratoriaus nustatyto termino pasiūlyti bei sumokėti į bankroto administratoriaus depozitinę sąskaitą 75 000 Eur dydžio kainą už ginčo turtą. Tai, kad V. M. po bankroto administratoriaus nustatyto termino ir po teismui pateikto prašymo sumokėjo papildomą 14 500 Eur dydžio sumą, patvirtina, kad V. M. siekė būti nesąžiningas tiek kitų potencialių pirkėjų, tiek ir skolininko atžvilgiu, siekė neskaidraus turto pardavimo proceso ir siekė gauti tik jam vienam išskirtines sąlygas nupirkti ginčo turtą ir, kaip rodo faktinės bylos aplinkybės, netgi kuo mažesne kaina.
15. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad procesas, kurio metu skolininko pasiūlytam ar kitam asmeniui iki varžytynių parduodamas turtas, negali būti begalinis ir turi turėti pabaigą, todėl bankroto administratorius ir nurodė visiems potencialiems turto pirkėjams pasiūlyti galutinę parduodamo turto kainą ir ją sumokėti iki bankroto (nemokumo) administratoriaus nustatyto termino. Nors V. M. yra bankrutuojančio asmens kreditorius, tačiau, perkant bankrutuojančio asmens turtą, jo padėtis turėjo būti tokia pati, kaip ir kitų potencialių turto pirkėjų – jam negalėjo būti suteiktos jokios privilegijos. Atskirajame skunde išdėstyti samprotavimai dėl bankroto administratoriaus neva neteisėtų veiksmų (piktnaudžiavimo, nesąžiningo manipuliavimo, neskaidrių, neformalių susitarimų) yra nepagrįsti, ir neįrodyti, V. M. nepateikė jokių bankroto administratoriaus tariamai neteisėtų veiksmų įrodymų. Visiems potencialiems ginčo turto pirkėjams buvo sudarytos vienodos sąlygos įsigyti ginčo turtą, niekam nebuvo sudaromos geresnės sąlygos kitų potencialių pirkėjų atžvilgiu, jokie potencialių pirkėjų pasiūlymai nebuvo koreguojami (visiems potencialiems turto pirkėjams buvo pasiūlyta iki nustatyto termino pasiūlyti galutines kainas už ginčo turtą ir jas sumokėti į depozitinę sąskaitą), visiems potencialiems turto pirkėjams buvo nustatytas tas pats terminas pasiūlymams dėl turto kainos pateikti ir pasiūlytai kainai sumokėti (tai ir buvo padaryta). Bankroto administratoriaus pareiga yra užtikrinti, kad tik bankroto administratorius šiame turto pardavimo proceso etape disponuotų informacija apie potencialių pirkėjų pasiūlymus. V. M. neįrodė, jog bankroto administratorius neteisėtai pažeidė jo teises ar teisėtus interesus ar kad ginčo turto pardavimas ir pati ginčo turto pardavimo procedūra pažeidė teisės aktų reikalavimus.
16. Suinteresuotas asmuo UAB „EDS INVEST 2“ pareiškimu dėl apeliacinio proceso nutraukimo nurodė, jog kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1026-460/2020 A. I. bankroto byla buvo nutraukta, todėl baigėsi speciali FABĮ 27 straipsnyje nustatyta bankrutavusio fizinio asmens turto pardavimo procedūra. Atitinkamai bankroto administratorius neteko įgaliojimų vykdyti turto pardavimą. Kadangi turtas nebuvo parduotas iki bankroto bylos nutraukimo, o bankroto administratoriaus įgaliojimai vykdyti turto pardavimą yra pasibaigę, laikytina, kad yra išnykęs Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-3395-588/2020 spręsto prašymo dalykas, atitinkamai – apeliacinis procesas neturi teisinio pagrindo.
17. Suinteresuotas asmuo V. M. rašytiniais paaiškinimais dėl suinteresuoto asmens UAB ,,EDS INVEST 2“ pareiškimo dėl bankroto bylos nutraukimo prašė bylą nagrinėti iš esmės – V. M. 2020 m. rugsėjo 11 d. atskirąjį skundą tenkinti. Nurodė, jog byloje nutraukus apeliacinį procesą, Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties teisinis vertinimas nebūtų atliktas jokioje kitoje byloje, tokiu būdu tinkamai ir iš esmės neišnagrinėjus atskirojo skundo. Atskirojo skundo neišnagrinėjimas iš esmės reikštų atsisakymą suteikti asmeniui, kurio teisės ir teisėti interesai galimai buvo pažeisti, teisminę gynybą. Formaliais pagrindais nutraukus šį apeliacinį procesą, skundžiama nutartis įsiteisėtų ir taptų vykdytina. Tokio teismo leidimo, kaip pagrindo įgyti nuosavybės (daiktines) teises, teisėtumui ir pagrįstumui bankroto bylos nutraukimas nedaro teisinės įtakos (jo nepanaikina), todėl toks leidimas, kaip pagrindas įgyti daiktines teises, turi būti nagrinėjamas iš esmės, įvertinant tiek galimai neteisėtus bankroto administratoriaus veiksmus, tiek skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumą bei (ne)pagrjstumą, inter alia atsižvelgiant ir j aukščiau išdėstytus argumentus dėl skundžiamos nutarties vykdytinumo šiai nutarčiai įsiteisėjus.
18. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
20. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
21. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Plungės apylinkes teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties dalis, kuria buvo tenkinta pareiškėjo bankrutuojančio fizinio asmens A. I. bankroto administratoriaus S. G. prašymo dalis dėl leidimo nepanaikinus laikinųjų apsaugos priemonių parduoti bankrutuojančiam asmeniui A. I. nuosavybės teise priklausantį turtą: 1) 16,16 kv. m ploto garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 22 000 Eur A. S.; 2) 17,02 kv. m ploto garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 22 000 Eur A. S.; 3) 20,79 kv. m ploto garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 26 000 Eur A. S.. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, jog bankrutuojančio asmens iki varžytynių paskelbimo dienos bankroto administratoriui pasiūlytas minėtų garažų (boksų), esančių adresu (duomenys neskelbtini), pirkėjas – kreditorius V. M. nebuvo informuotas apie kitų asmenų teikiamus pasiūlymus, t. y. apie siūlomas turto įsigijimo kainas, todėl iki bankroto administratoriaus nustatyto termino negalėjo pateikti geriausio pasiūlymo – didžiausios turto įsigijimo kainos. Teigiama, jog bankroto administratorius pasiūlyto pirkėjo V. M. ne tik neinformavo, bet ir atsisakė tokią informaciją suteikti, teigdamas, jog tokia informacija yra slapta, nevieša ir kad šios procedūros nėra skirtos pirkėjų konkurencijai, tačiau tokie teiginiai nepagrindžiami nei teisės aktais, nei teismų praktika. Šios ir kitos minėto turto realizavimo procedūrų vykdymo aplinkybės kelia abejonių dėl šios procedūros skaidrumo ir bankroto administratoriaus nešališkumo. Nurodoma, jog turto realizavimo už didžiausią galimą kainą neužtikrinimas pažeidžia tiek kreditorių, tiek skolininko teisėtus interesus bei esminius bankroto proceso principus.
22. Byloje nustačius, jog fizinio asmens bankroto byla yra nutraukta, nelieka teisinio pagrindo apeliacine tvarka vertinti skundžiamos. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo jos motyvais, kadangi šio klausimo išsprendimas nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių. Iš atskirojo skundo nustatyta, jog ir nutraukus fizinio asmens bankroto bylą, jis palaikė savo atskirąjį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentų nevertina, o pasisako tik dėl pagrindo iškelti šią civilinę bylą, nes apeliantas prašo priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
23. Bylos duomenimis nustatyta, kad Palangos miesto apylinkės teismo (dabar – Plungės apylinkės teismas) 2016 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-516-588/2016 ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-111-163/2017 fiziniam asmeniui A. I. buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-23-588/2018 buvo patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens A. I. 2018 m. lapkričio 8 d. mokumo atkūrimo planas. 2020 m. vasario 12 d. įvyko bankrutuojančio fizinio asmens A. I. kreditorių susirinkimas, kuriame kreditoriai patvirtino bankrutuojančio fizinio asmens A. I. nekilnojamojo turto pardavimo tvarką ir pradines turto pardavimo kainas. 2020 m. vasario 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimas buvo apskųstas bankrutuojančio fizinio asmens A. I. kreditorės UAB „EDS INVEST 2“, tačiau Plungės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-1080-588/2020 skundas netenkintas, o Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-813-613/2020 Plungės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis palikta nepakeista.
24. A. I. bankroto administratorius S. G. 2020 m. rugpjūčio 18 d. informavo bankrutuojantį fizinį asmenį A. I., kreditorius bei potencialius bankrutuojančio fizinio asmens A. I. nekilnojamojo turto pirkėjus (skolininko pasiūlytus ir iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pageidavusius nupirkti aptariamą turtą), kad, vadovaujantis bankrutuojančio fizinio asmens A. I. 2020 m. vasario 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimu „Dėl bankrutuojančio fizinio asmens A. I. nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir pradinių pardavimo kainų nustatymo“ (protokolo Nr. 4) ir Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymu, atnaujinamas bankrutuojančiam fiziniam asmeniui A. I. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimas (pardavimo procedūra).
25. FABĮ 27 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtą parduoda bankroto administratorius pagal plane nustatytą eiliškumą ir terminus. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nekilnojamasis turtas parduodamas varžytynėse Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Turto, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymu ir Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymu parduodamas iš varžytynių, pardavimo iš varžytynių vykdymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1328 patvirtintas Turto pardavimo iš varžytynių vykdomo bankroto proceso metu tvarkos aprašas. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad iki varžytynių paskelbimo dienos fizinis asmuo gali surasti ir pasiūlyti bankroto administratoriui turto pirkėją ir jeigu pirkėjas iki varžytynių paskelbimo dienos į depozitinę sąskaitą įmoka pinigų sumą, ne mažesnę už pradinę varžytynėse parduoti numatomo turto pardavimo kainą, varžytynės neskelbiamos. Šios normos formuluotė sudaro pagrindą spręsti, kad toks turto pardavimo būdas taikomas įvykdžius dvi sąlygas: fizinio asmens surastas ir pasiūlytas pirkėjas turi iki varžytynių pradžios įmokėti į depozitinę sąskaitą lėšas už turto pardavimą ir ši įmokėta suma turi būti ne mažesnė kaip pradinė varžytynėse parduodamo turto pardavimo kaina.
26. FABĮ 27 straipsnio 4 dalyje nustatytas kitas bankrutuojančio asmens turto realizavimo būdas – turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nėra pasisakyta dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui fizinio asmens bankroto procese, tačiau, aiškindamas tokį turto pardavimo būdą vykdymo procese, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tai vienas iš priverstinio skolininko turto realizavimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-469/2015); skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi pirmenybę prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos ir greičiau patenkinami kreditorių interesai. Toks skolininko turto pardavimo būdas turi būti taikomas, nes atitinka tiek išieškotojo (pirkėjo sumokama suma padengia įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas, išieškojimas vyksta operatyviau), tiek ir skolininko interesus (šis turi galimybę aktyviau dalyvauti turto pardavimo procese, siekti, kad turtas būtų parduotas už kainą, atitinkančią skolininko interesus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2008). Taigi, fizinio asmens bankroto procese, kaip ir turto pardavimo varžytynėse, šiuo būdu taip pat siekiama parduoti skolininko turtą už kainą, kuri labiausiai atitiktų kreditorių ir bankrutuojančio asmens interesų pusiausvyrą, tačiau iš esmės tai įvykdyti operatyviau, neorganizuojant turto pardavimo varžytynėse.
27. Vadovaudamasis FABĮ 27 straipsnio 4 dalies nuostata, iki varžytynių paskelbimo dienos bankrutuojantis fizinis asmuo A. I., be kita ko, pasiūlė bankroto administratoriui 16,16 kv. m ploto garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 17,02 kv. m ploto garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir 20,79 kv. m ploto garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pirkėją – V. M., kuris iki bankroto administratoriaus nustatyto termino, t. y. 2020 m. rugsėjo 2 d., į depozitinę sąskaitą sumokėjo iš viso 60 500 Eur, t. y. 20 000 Eur už 16,16 kv. m ploto garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 19 000 Eur už 17,02 kv. m ploto garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 21 500 Eur už 20,79 kv. m. ploto garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Pirkėja UAB „ENVINO“ bankroto administratoriui pasiūlė tokias šio aptariamo turto kainas iki bankroto administratoriaus nustatyto termino: 2020 m. rugsėjo 2 d. į depozitinę sąskaitą pervedė iš viso 65 300 Eur, t. y. 21 400 Eur už 16,16 kv. m ploto garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 20 400 Eur už 17,02 kv. m ploto garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 23 500 Eur už 20,79 kv. m ploto garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Pirkėjas A. S. bankroto administratoriui pasiūlė tokias šio aptariamo turto kainas iki bankroto administratoriaus nustatyto termino: 2020 m. rugsėjo 2 d. į depozitinę sąskaitą pervedė iš viso 70 000 Eur (22 000 Eur už 16,16 kv. m ploto garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 22 000 Eur už 17,02 kv. m ploto garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 26 000 Eur už 20,79 kv. m ploto garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)). Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašų nustatyta, kad turtui, kuris yra parduodamas, – 16,16 kv. m ploto garažui (boksui), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); 17,02 kv. m ploto garažui (boksui), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); 20,79 kv. m ploto garažui (boksui), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštai, draudimai perleisti nuosavybės teises.
28. Bankroto administratorius kreipėsi į teismą prašydamas leisti parduoti, be kita ko, pirmiau nurodytą turtą pirkėjui A. S. už didžiausią pasiūlytą kainą – 70 000 Eur, nepanaikinus šiam turtui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi ši bankroto administratoriaus prašymo dalis tenkinta.
29. FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoda fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui turto, kuris iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto ir vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ir praneša apie tai turto saugotojui ir išieškotojui; jeigu atliekant vykdymo veiksmus varžytynių dalyvio mokestis sumokamas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teismas, išklausęs kreditorių ir fizinio asmens nuomonę, gali leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas ir įpareigoti antstolį pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su šio straipsnio 1 dalyje nurodyto turto areštu susijusius klausimus sprendžia fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjantis teismas. FABĮ 27 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad kai parduodamas keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise priklausantis turtas, tačiau ne visiems bendraturčiams iškelta bankroto byla ir antstolis išieškojimą iš bendraturčių, kuriems nėra iškelta bankroto byla, yra nukreipęs į šį turtą, teismas bendraturčio ar kreditoriaus prašymu, gavęs visų bendraturčių sutikimą, gali leisti bankroto administratoriui arba antstoliui parduoti visą turtą, jeigu toks turto pardavimas tikėtinai leistų už jį gauti didesnę kainą negu turtą parduodant dalimis. FABĮ 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai kartu su fiziniu asmeniu gyvena jo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) ir (ar) jo globojami (rūpinami) asmenys, vienintelis gyvenamasis būstas, taip pat ir įkeistas, teismo sprendimu gali būti parduodamas ne anksčiau negu po 6 mėnesių nuo plano ar nuo pakeisto plano patvirtinimo; per šį laikotarpį fizinis asmuo turi susirasti pirkti ar išsinuomoti kitą būstą; šis teismo sprendimas prilyginamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.85 straipsnio 2 dalyje nurodytam teismo leidimui. Tačiau nei FABĮ, nei kiti teisės aktai nenustato, jog bankroto administratorius vykdydamas FABĮ 27 straipsnyje nustatytas bankrutavusio fizinio asmens turto pardavimo tiek varžytynėse, tiek iki varžytinių procedūras turi gauti teismo leidimą parduoti turtą būtent konkrečiam asmeniui už konkrečią kainą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, klausimai, kuriam konkrečiai asmeniui ir už kokią konkrečią kainą turi būti parduodamas bankrutavusio fizinio asmens turtas, nėra susiję su šiam turtui taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis CPK 145 straipsnio ar minėto FABĮ 20 straipsnio 4 dalies prasme, t. y. vykdant šias procedūras kai konkuruoja keli asmenys teismui nesuteikta teisė spręsti, kuriam konkrečiai asmeniui ir už kokią kainą turi būti parduodamas bankrutuojančio fizinio asmens turtas. Tokia situacija prilyginama varžytinėms.
30. Pažymėtina, kad jei fizinio asmens bankroto administratoriaus veiksmais pažeidžiamos kreditorių, kreditorių susirinkimo ar bankrutuojančio asmens teisės, dėl tokios jo veiklos šie asmenys turi teisę kreiptis į teismą, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka reikalauti atlyginti dėl tokios veiklos patirtus nuostolius (FABĮ 17 straipsnio 7 punktas, 24 straipsnio 5, 7 punktai). Nagrinėti kreditorių skundus dėl bankroto administratoriaus veiksmų taip pat turi teisę kreditorių susirinkimas (FABĮ 26 straipsnio 2 punktas). FABĮ nereglamentuoja kitų asmenų teisės skųsti fizinio asmens bankroto administratoriaus veiksmus, todėl kiti asmenys, gindami savo galbūt bankroto administratoriaus veiksmais pažeistas teises, turėtų vadovautis bendromis teisės aktų nuostatomis, t. y. ginčyti sandorį, kreiptis į teismą su ieškiniu dėl varžytynių pripažinimo negaliojančiomis ir pan. Taigi, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 145 straipsnio, FABĮ 20 straipsnio 4 dalies nuostatas ir nepagrįstai nusprendė dėl teismo leidimo parduoti bankrutuojančio fizinio asmens turtą būtent konkrečiam asmeniui už konkrečią kainą išdavimo. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ir bankroto administratorius atlikdami bankroto procedūras, susijusias su bankrutavusio asmens turto pardavimu, turėjo atsižvelgti į minėtą teisinį reglamentavimą. Vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu pirmosios instancijos teismas turėjo bankroto administratoriaus prašymo dalį dėl leidimo parduoti bankrutavusio asmens turtą konkrečiam asmeniui už konkrečią kainą atsisakyti priimti, o priėmęs – bylą dėl šios prašymo dalies nutrukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
31. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO) duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1026-460/2020 panaikinta Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2FB-2122-588/2020 ir klausimas išspręstas iš esmės – pareiškėjos kreditorės UAB „EDS INVEST 2“ prašymas tenkintas – nutraukta A. I. bankroto byla. Pažymėtina, jog šioje byloje skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neįsiteisėjo. Byloje nėra duomenų, kad, vadovaujantis skundžiama pirmosios instancijos nutartimi, pirmiau minėtas nekilnojamasis turtas būtų kam nors parduotas. Klaipėdos apygardos teismui nutraukus A. I. bankroto bylą, kurioje A. I. pasiūlytas pirkėjas V. M. siekė įsigyti bankroto proceso metu parduodamą bankrutavusio fizinio asmens turtą, išnyko ir ginčo dalykas. Nutraukus fizinio asmens bankroto bylą, teismo leidimas bankroto administratoriui parduoti bankrutuojančio asmens turtą, nepanaikinus laikinųjų apsaugos priemonių, nebesukelia jokių teisinių pasekmių, Bankroto administratoriaus įgaliojimai vykdyti FABĮ 27 straipsnyje nustatytas bankrutavusio fizinio asmens turto pardavimo procedūras pasibaigė ir jos nebegali būti vykdomos. Tokiu atveju nutartis leisti parduoti bankrutavusio asmens turtą netenka prasmės.
32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.
Dėl prašymų įpareigoti pateikti įrodymus
33. Suinteresuotas asmuo V. M. tiek pirmosios instancijos teismui pateiktais prieštaravimais, tiek atskiruoju skundu prašė įpareigoti bankroto administratorių pateikti jo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, išrašą, kurio laikotarpis nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d. iki 2020 m. rugsėjo 2 d. (imtinai). Atsižvelgiant į tai, kad prašomi įpareigoti pateikti įrodymai šiuo atveju jokios įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui negali turėti, prašymas netenkintinas ir plačiau dėl jo nepasisakoma.
Dėl bylos procesinės baigties
34. Esant nustatytoms aplinkybėms, nuspręstina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas klausimą dėl leidimo parduoti bankrutavusio fizinio asmens turtą nepanaikinus laikinųjų apsaugos priemonių netinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė nepagrįstas ir nemotyvuotas išvadas, todėl skundžiama nutarties dalis naikintina ir ši bylos dalis dėl teismo leidimo išdavimo nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
35. CPK 94 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Civilinė byla pirmojoje instancijoje iškelta teismui priėmus bankroto administratoriaus prašymą, nors pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas turėjo atsisakyti jį priimti. Taigi, byla nutraukiama ir baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės ne dėl bankroto administratoriaus ir ne dėl suinteresuoto asmens kaltės, todėl bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmojoje instancijoje, prieštaravimus pateikusiam suinteresuotam asmeniui nepriteistinos.
36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju atskirasis skundas tenkinamas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ne atskirojo skundo motyvais, todėl bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinėje instancijoje, atskirąjį skundą pateikusiam suinteresuotam asmeniui taip pat nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties dalį, kuria leista nepanaikinus laikinųjų apsaugos priemonių parduoti bankrutuojančiam asmeniui A. I. nuosavybės teise priklausantį turtą: 1) 16,16 kv. m ploto garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 22 000 Eur A. S.; 2) 17,02 kv. m ploto garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 22 000 Eur A. S.; 3) 20,79 kv. m ploto garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 26 000 Eur A. S., ir šią civilinės bylos dalį nutraukti.
Netenkinti suinteresuoto asmens V. M. prašymo dėl įpareigojimo pateikti įrodymus.
Netenkinti suinteresuoto asmens V. M. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.