Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Almanto Padvelskio ir Vilijos Valantienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „S3 invest“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų B. C. ir A. U. C. (A. U. C.) patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „S3 invest“ dėl sumokėto avanso, baudos ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.5. Teismas nusprendė, kad pagrindinė buto pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta dėl atsakovės kaltės. Ieškovų kelionės datos sutampa su buto A61 apžiūra ir ketinamos pasirašyti buto pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties data. Pigių skrydžių bendrovių bilietų kainos patvirtina, kad ieškovai naudojosi ekonominės klasės pigiausiomis paslaugomis, o Lietuvoje apsigyvendavo ekonominės klasės apartamentuose. Ieškovai ketino įsigyti visiškai neįrengtą butą, todėl laikytina, kad ieškovai turėjo pagrindą naudotis dizainerio paslaugomis, juolab, teismo vertinimu, dizaineriui sumokėta 750 Eur suma nėra didelė. Parengiamieji buto įrengimo darbai, t. y. interjero projektų rengimas iki pagrindinės buto pirkimo–padavimo sutarties sudarymo, yra paplitę praktikoje. Teismas laikė, kad buto A61 individualus dizaino projektas negali būti pritaikytas kitam ieškovų nekilnojamojo turto objektui, kadangi jis parengtas atsižvelgiant į buto A61 erdves. Šalių derybos buvo toli pažengusios ir ieškovai turėjo pagrįstą lūkestį, kad buto pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaryta. Bylos medžiaga patvirtina, kad šalys ikiteisminėje proceso stadijoje keitėsi pretenzijomis, todėl ieškovams buvo reikalingos teisinės paslaugos, kurios išsamiai aprašytos teisinių paslaugų ataskaitose. Visos aptartos išlaidos byloje patvirtintos rašytiniais įrodymais. Tarp atsakovės veiksmų ir ieškovų patirtų nuostolių yra priežastinis ryšys, žalos faktas ir dydis įrodytas, todėl teismas laikė, kad šiuo atveju yra pagrindas ieškovams iš atsakovės priteisti 3 969,01 Eur nuostolius.

4.6. Šalys Sutartyje nebuvo susitarusios dėl didesnių palūkanų mokėjimo. Ieškovai sutartį nutraukė nuo 2023 m. kovo 26 d., reikalaudami iki 2023 m. kovo 31 d. grąžinti ieškovams avansą į jų nurodytą sąskaitą. Iki preliminariosios sutarties nutraukimo ieškovai neturi teisės į avansą, todėl palūkanos negali būti skaičiuojamos nuo avanso sumokėjimo dienos, todėl, ieškovams parašant, teismas jiems iš atsakovo priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2023 m. kovo 31 d. iki ieškinio padavimo dienos – 130,15 Eur (už 1 mėn. 4 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „S3 invest“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 24 d. sprendimo dalį, kuria ieškovams priteistas iš atsakovės 27 570 Eur negrąžintas avansas, 3 969,01 Eur nuostolių atlyginimas, 130,15 Eur palūkanos, 5 proc. dydžio metinės palūkanos, ir šią ieškinio dalį atmesti, taip pat panaikinti sprendimo dalį, kurią išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, ir priteisti atsakovės naudai iš ieškovų visų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

5.1. Kadangi ieškovams, kaip verslininkams, šiuo atveju keliami didesni rūpestingumo ir atidumo standartai, jiems kilo pareiga atidžiai vertinti tiek su Sutarties sudarymu susijusias aplinkybes, tiek pačios Sutarties sąlygas, įskaitant ir tas, kurios buvo susijusios su atsakovės teise keisti kvartalo vizualizacijas bei planus ir kurias ieškovai patvirtino kaip jiems žinomas bei suprantamas. Vis dėlto teismas ieškovų teises ir teisėtus interesus faktiškai gynė kaip silpnesniosios sutarties šalies – vartotojų.

5.2. Nei skundžiamu sprendimu, nei bet kokiais kitais galimais teismų sprendimais nė viena iš Sutarties sąlygų nėra pripažinta negaliojančia. Tai yra svarbu, nes Sutarties 5.4.2 ir 5.4.3 punktais ieškovai buvo informuoti, jog atsakovė turi teisę neribojamą kiekį kartų keisti visos ginčo teritorijos vizualizacijas, kad atsakovė ginčo kvartalo teritorijoje statys papildomus pastatus, kad atsakovė turi teisę keisti ne tik ginčo kvartale esančias vizualizacijas, tačiau ir atstumus tarp statytinų statinių. Ieškovai sutiko su tokiomis atsakovės teisėmis ir joms neprieštaravo. Todėl atsakovės veiksmai keičiant ginčo kvartalo vizualizacijas ar planuojant jas keisti ateityje negalėjo būti teismo pripažinti kaip neteisėtais ir nesąžiningais ieškovų atžvilgiu.

5.3. Ieškovai kartu su ieškiniu pateikė ginčo teritorijos projektinius pasiūlymus, kurie buvo paskelbti viešai dar 2019 m., nors Sutartis buvo sudaryta tik 2022 m. Tai reiškia, kad nurodyti projektiniai pasiūlymai ieškovams buvo žinomi dar iki Sutarties pasirašymo. Projektiniuose pasiūlymuose yra aiškiai vizualiai atvaizduotas ginčo teritorijos planas.

5.4. Projektiniuose pasiūlymuose yra vizualiai pavaizduota, kad prieš „šoninius“ buto A61 langus yra planuojamas statyti naujas pastatas. Tokia pati aplinkybė buvo nurodyta ir buto A61 pasiūlyme, kurį ieškovams pateikė atsakovė. Apie šias aplinkybes ieškovai buvo informuoti ir atsakovės pardavimų vadovės vaizdo įrašu. Jame atstovė aiškiai nurodė, kad VIP pastatą yra planuojama statyti. Be to, tokias aplinkybes patvirtino ir viešai paskelbtas ir Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. A-4073 patvirtintas detalusis planas. Iš jo matyti, kad priešais pastatą, kuriame yra butas A61, yra suprojektuota statyti kitą pastatą. Taigi, ieškovai buvo informuoti ir žinojo, kad prieš buto A61 „šoninius“ langus planuojama statyti VIP pastatą, žinodami tokias aplinkybes, ieškovai vis tiek nusprendė pirkti butą A61 ir sudaryti dėl jo Sutartį. Iš planuojamo statyti VIP pastato vizualizacijų matyti, kad jį planuojama statyti priešais pastatą, kuriame yra butas A61, planuojamas statyti VIP pastatas yra netgi aukštesnis nei pastatas, kuriame yra butas A61, o jo siena bus nukreipta į pastatą, kuriame yra butas A61, o žvelgiant pro buto A61 „šoninius“ langus bus neabejotinai matyti VIP pastatas ir viena iš jo sienų.

5.5. Tiek ieškovai, tiek teismas ignoravo kitas ginčo kvartalo vizualizacijas. Atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė naują vizualizaciją, pavaizduotą kitu kampu. Atsakovės pateiktos ir teismo įvertintos vizualizacijos, kaip visuma, paneigia ieškovų poziciją: jos parodo, kad naujasis VIP pastatas, priešingai nei ankstesnėje vizualizacijoje pavaizduotas VIP pastatas, yra laiptuoto tipo, t. y. nuo apačios prasidedantys balkonai trumpėja į viršų, kas sąlygoja, kad paskutiniai aukščiausioje VIP pastato vietoje esantys butai neužstos vaizdo pro buto A61 langus. Naujasis VIP pastatas dėl savo laiptuoto tipo netgi užtikrintų geresnį ir platesnį vaizdą į Kauno senamiestį. Teismas aptartų įrodymų visumos nevertino.

5.6. Ieškovai neįrodė, kad jų atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas, t. y. kad jie atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį dėl neva neteisėtų (kaltų) atsakovės veiksmų, o bylą nagrinėjęs teismas, konstatuodamas atsakovės veiksmų nesąžiningumą, pažeidė proceso teisės normas dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo ir nukrypo nuo jų taikymą aiškinančios kasacinio teismo praktikos.

5.7. Ieškovai turėjo suprasti (negalėjo nesuprasti), kad vaizdo įrašo metu atsakovės atstovės išsakyti vertinimai ir paaiškinimai (vartota tariamoji nuosaka, aiškiai akcentuota vaizdo pro langą pasikeitimo tikimybė) niekaip nepatvirtina to fakto, jog atsakovės atstovė užtikrintai nurodė (davė garantiją), jog kitas atsakovės planuojamas projekte statyti pastatas visiškai neužstos ieškovams vaizdo pro langą ir (ar) kad šis vaizdas bus lygiai toks pats, koks matyti vaizdo medžiagoje. Aptarti vaizdinės medžiagos duomenys niekaip nepagrindžia, kad ieškovams buvo duotos šimtaprocentinės garantijos dėl būsimos panoramos į priekinį ir šoninį vaizdus pro buto A61 langus.

5.8. Atsakovė nuo pat šalių derybų pradžios nuosekliai teigė, aiškiai nurodė ir akcentavo potencialiems pirkėjams (ieškovams), kaip ir kitiems pirkėjams, kad kvartalo užstatymo koncepcija yra preliminari (ieškovai bylos nagrinėjimo metu to ir neginčijo), kad tai tik architekto vizija ir ji dar gali kisti. Tokia atsakovės pozicija niekaip negalėjo suformuoti garantuotų ieškovų, kuriems, pabrėžtina, keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, teisėtų lūkesčių bei jų pasitikėjimo dėl ketinamo įsigyti buto A61 savybių – pro jo langus visiškai atsiversiančių priekinio ir šoninio vaizdų. Nebuvus tokių lūkesčių ir pasitikėjimo, nebuvo ką ir sugriauti. Taigi teismas neturėjo jokio faktinio pagrindo daryti išvadą dėl nesąžiningų atsakovės veiksmų, kuriais šis pasitikėjimas ir lūkesčiai neva buvo sugriauti.

5.9. Atsakovė negali būti atsakinga už ieškovų kelionės ir viešbučio išlaidas. Šios išlaidos nėra susijusios su ikisutartine atsakovės atsakomybe. Patys ieškovai yra pasirinkę gyvenimą užsienio šalyje. Atsakovė niekaip nesąlygojo tokio ieškovų apsisprendimo ir jam nedarė įtakos, kaip ir apsisprendimui įsigyti butą A61, esantį Lietuvoje. Savo esme tokios išlaidos yra laikytinos pačių ieškovų rizika ir sprendimu prisiimtomis išlaidomis. Tokių išlaidų rizikos atsakovė niekada neprisėmė nei Sutartimi, nei kitais veiksmais, juolab kad ieškovai pripažino turintys du nekilnojamojo turto objektus – butus – Kaune. Tai reiškia, kad ieškovai turėjo visapusišką galimybę apsigyventi viename iš jų ir išspręsti buto A61 apžiūros ir netgi įsigijimo klausimus.

5.10. Ieškovai dizainerio paslaugas užsakė savo iniciatyva anksčiau nei įsigijo patį butą. Siekdami nepatirti tokių išlaidų, ieškovai turėjo galimybę paslaugas užsakyti po buto A61 įsigijimo. Tai reiškia, kad ieškovai patys prisiėmė tokių išlaidų kilimo riziką.

6. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovai prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

6.1. Atsakovė savo atsisakymą grąžinti pagal Sutartį ieškovų sumokėtą avansą grindė vieninteliu formaliu argumentu – Sutartyje numatytomis netesybomis. Visgi atsakovė viso teisminio proceso metu ne tik neįrodinėjo aplinkybės, jog dėl ginčo turto nepardavimo ieškovams ji būtų patyrusi bent kažkokių nuostolių, bet priešingai – atsakovė, neperleidusi buto A61 ieškovams ir pardavusi jį kitiems asmenims, faktiškai gavo finansinės naudos – uždirbo net 16 001,00 Eur daugiau, palyginti su tuo, ką būtų gavusi iš ieškovų.

6.2. Skirtingai nei interpretuojama apeliaciniame skunde, teismas ieškovų silpnesniąja iš Sutarties kylančių sutartinių santykių šalimi nepripažino ir vartotojų teisinio statuso jiems nepriskyrė. Vis dėlto teismas, nuspręsdamas Sutarties nepripažinti vartojimo sutartimi, tarp bylos šalių faktiškai susiklosčiusius sutartinius santykius kvalifikavo klaidingai. Ieškovai tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek baigiamojoje kalboje išdėstė išsamius argumentus, sudarančius pagrindą Sutartį kvalifikuoti kaip vartojimo ir atitinkamai taikyti byloje su tuo susijusias teisines pasekmes.

6.3. Ieškovams pateikta susipažinti pirminė ginčo pastato vizualizacija privalo būti vertinama ne atsietai nuo likusios, t. y. visos kitos, bylos medžiagos, o kartu su byloje esančiu vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas buto A61 vaizdo pristatymas. Atsakovės atstovė, būdama atsisukusi būtent į buto A61 šoninių langų pusę ir filmuodama plačiai atsiveriantį Kauno senamiestį, aiškiai bei nedviprasmiškai nurodė: ,,< ... > na, o vaizdas pro svetainės langą su įėjimu į šalia esančią lodžiją, tai turėsite tokį“ (įrašo 00.02.49–00.02.59 min.). Tęsdama tos pačios šonines buto A61 pusės vaizdo įrašymą, atsakovės atstovė paaiškino: ,,Dabar trumpai kalbant apie būsimus projektus, jeigu matote, visai netoli, ar ne, kur yra išpiltas žemės toks paaukštinimas, tai ten yra planuojama Čiurlionio koncertų salė. Tuomet, čia žemesnėj zonoj yra mūsų namukas, kur priimame svečius. Tai, kai atvažiuosite į Lietuvą tikrai turėsim progos čia pasėdėti. Tai šitame sklype yra planuojamas sekantis mūsų etapas. Tai bus toks pailgas pastatas, kur mes planuojam vipinius butus su labai didelėmis terasomis, didelėmis kvadratūromis, bet, jeigu taip žiūrint, tai pastatas negali prasidėti arčiau negu kupolas ir, ta prasme ten, kur yra už kupolo matomas gelžbetoninės sijos, tai pastato pradžia turėtų būti toje vietoje ir ne arčiau. Tai reiškiasi, kad vaizdo jums realiai, na tikrai, neturėtų užstoti ir turėtumėte matyti gražų Kauno senamiestį“ (įrašo 00.03.09–00.04.16 min.). Atsakovės atstovės minimi objektai – kupolas bei gelžbetoninės sijos, nuo kurių, pasak jos, turėjo prasidėti gretimas pastatas, su ginčo pastatu yra ne vienoje linijoje, bet labiau nutolę nuo krantinės, o tai iš esmės atitiko ieškovams pateiktas susipažinti pirmines vizualizacijas. Būtent pirminės ginčo kvartalo vizualizacijos turinys ieškovus paskatino susidomėti atsakovės vystytu projektu, o atsakovės atstovės atsiųstas vaizdo įrašas lėmė galutinį ieškovų apsisprendimą pasirašyti Sutartį ir tokiu būdu išreikštą norą įsigyti butą su plačiu vaizdu į Kauno senamiestį.

6.4. Teismas padarė teisėtas bei pagrįstas išvadas, jog pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis liko nesudaryta ne dėl ieškovų, o dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų – esminio ginčo kvartalo koncepcijos pakeitimo, tokiu būdu nesilaikant ieškovams prisiimtų įsipareigojimų. Apeliaciniame skunde akcentuojama nauja vizualizacija ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintas detalusis planas ieškovams susipažinti buvo pateikti tik šioje byloje. Kaip teisingai pastebėjo teismas, ta aplinkybė, jog detalusis planas ginčo laikotarpiu buvo viešai prieinamas, atsakovės nuo pareigos atskleisti visą informaciją apie parduodamą daiktą neatleidžia. Reikalavimas fiziniams asmenims, kurie, skirtingai nei atsakovė, nėra nekilnojamojo turto vystymu užsiimantys subjektai, išmanyti, rinkti bei analizuoti miesto detaliojo planavimo dokumentaciją būtų nesuderinamas nei su protingumo, nei su sąžiningumo principais ir, be viso kito, reikštų pardavėjo pareigų perkėlimą kitai sandorio šaliai.

6.5. Už atsakovės reklamuotą ir šalių sutartą vaizdą ieškovai sutiko sumokėti 42 000,00 Eur didesnę kainą. Taigi, nors atitinkamos Sutarties nuostatos ir numatė atsakovės galimybę atlikti tam tikrus ginčo kvartalo koncepcijos pakeitimus, šie pakeitimai negalėjo būti tokie, kurie lemtų esminius nukrypimus nuo pirminių koncepcijų / vizualizacijų (tų, pagal kurias šalys sutiko tarpusavyje įsipareigoti) ir padarytų negaliojantį / beprasmį šalių susitarimą.

6.6. Ieškovų skrydžių datos sutapo su ginčo turto apžiūros datomis. Nedidindami patiriamų išlaidų, ieškovai naudojosi pigių skrydžių bendrovių paslaugomis, o Lietuvoje apsigyvendavo ekonominės klasės apartamentuose. Ieškovų ketintas įsigyti butas buvo neįrengtas, todėl ieškovai turėjo objektyvų pagrindą naudotis interjero dizainerio paslaugomis. Buto A61 dizaino projektas negalėjo būti pritaikytas kitiems ieškovų turimiems nekilnojamojo turto objektams, kadangi jis parengtas individualiai. Bylos šalys ikiteisminėje sprendimo stadijoje keitėsi pretenzijomis, todėl ieškovams buvo reikalingos teisinės paslaugos, kurios yra išsamiai detalizuotos į bylą pateiktuose dokumentuose. Visos paminėtos išlaidos priežastiniu ryšiu susijusios su atsakovės neteisėtais veiksmais, lėmusiais pagrindinės ginčo turto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas priteisė ieškovams negrąžintą avansą ir patirtus nuostolius, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ieškovų statuso byloje

11. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, spręsdamas ginčus, susijusius su būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartimi (CK 6.401 straipsnis), bylą nagrinėjantis teismas, kaip ir nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarčių atveju, ex officio patikrina, ar sutartis atitinka vartojimo sutarčių požymius ir, kvalifikavęs sutartį vartojimo sutartimi, jos sąlygoms taiko CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus. Sąžiningumo kontrolės reikšmė būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarčių atveju yra itin svarbi, nes sutarties sudarymo metu sutarties dalykas realiai dar neegzistuoja ir pirkėjo (fizinio asmens) būsimo būsto įsivaizdavimas yra apsunkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. 30. Teismų praktika. 2009, 30).

12. Pagal CK 6.228¹ straipsnio 1 dalį vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. CK nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys. Vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (CK 6.228¹ straipsnio 2 ir 3 dalys). Savo esme analogiškos vartotojo ir verslininko sampratos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 20 ir 25 dalyse.

13. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis savo verslo (plačiąja prasme) tikslais) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2018 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018 29 punktą, kt.). Taigi teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) ir nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; 2019 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019 26 punktą; 2020 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3k-3-242-684/2020 29 punktą).

14. Remiantis suformuota Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktika, sąvoka „vartotojas“ turi būti aiškinama atsižvelgiant į šio asmens padėtį konkrečioje sutartyje pagal tos sutarties pobūdį ir tikslus, o ne į subjektyvią šio asmens padėtį, nes tas pats asmuo tam tikruose sandoriuose gali būti laikomas vartotoju, o kituose – ūkio subjektu (šiuo klausimu žr. ESTT 1997 m. liepos 3 d. sprendimo byloje Benincasa prieš Dentalkit, C-269/95, 16 punktą; 2005 m. sausio 20 d. sprendimo byloje J. G. prieš Bay Wa AG, C-464/01, 36 punktą; 2018 m. sausio 25 d. sprendimo byloje M. S. prieš Facebook Ireland Limited, C-498/16, 29 punktą; 2019 m. spalio 3 d. sprendimo byloje J. P. prieš FIBO Group Holdings Limited, C-208/18, 41, 56 punktus), t. y. vartotojo sąvoka yra objektyvi ir nepriklauso nuo konkrečių žinių, kurių gali turėti atitinkamas asmuo, arba informacijos, kurią jis faktiškai turi (ESTT 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimas byloje Horatiu O. C. prieš SC Volksbank Romania SA, C-110/14, 21 punktas). Tokio požiūrio, kad vartotojo sąvoka yra objektyvi ir nepriklauso, pavyzdžiui, nuo asmens einamų pareigų, įgyto išsilavinimo, turimo turto, laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-684/2020, 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

15. Jeigu kyla abejonių dėl fizinio asmens prekės (paslaugos) įsigijimo (naudojimo) tikslo, teismas turi vertinti visas reikšmingas konkrečios sutarties sudarymo aplinkybes, sutarties turinį, pobūdį, šalių elgesį po sutarties sudarymo, galimus tikslus ir pan. (CK 6.193 straipsnis) ir, remdamasis faktinių bylos duomenų ir nustatytų aplinkybių visuma, spręsti, koks buvo sutarties tikslas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2020, 22 punktas). Kvalifikuojant sutartį kaip vartojimo sutartį asmens tikslai konkrečios sutarties atžvilgiu yra nustatomi sutarties sudarymo metu. Taigi taikomas statinis požiūris į asmens padėtį konkrečios sutarties atžvilgiu. Toks požiūris remiasi nuspėjamumo, teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-1075/2020, 29 punktas; 2024 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-1120/2024, 26–30 punktai).

Dėl sumokėto avanso grąžinimo

18. Prieš vertindama atsakovės argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas).

19. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, 28 punktas).

20. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-611/2019). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2018).

21. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 punktas). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi įrodymų prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).

22. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau paminėtas įrodymų vertinimo taisykles, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir pagrįstai įvertino šioje byloje surinktus įrodymus, susijusius su atsakovės argumentais dėl ieškovams suteiktų garantijų ir parduodamo buto A61 savybių, ir pagrįstai tokius atsakovės argumentus atmetė.

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad prieš pasirašant ginčo Sutartį atsakovės atstovė ieškovės prašymu 2022 m. balandžio 25 d. įrašė buto A61 vaizdo ekskursijos įrašą, kuriame, priešingai, nei įrodinėja atsakovė apeliaciniu skundu, atsakovės atstovė ne tariamąja nuosaka, bet aiškiai ir nedviprasmiškai du kartus pasakė, kad VIP pastatas negali būti arčiau nei atsakovės kupolas ir pastato pradžia bus ne arčiau kaip už kupolų matomų gelžbetoninių sijų (vaizdo įrašas nuo 3 min. 50 sek.). Ir tik vėliau atsakovės atstovė pradeda lyginti, koks vaizdas turėtų ar neturėtų būti. Tai reiškia, kad vaizdo įraše atsakovės atstovė davė konkretų, aiškų ir vienareikšmį patvirtinimą, kad atsakovės kupolo vietoje VIP pastatas nestovės, ir ieškovai galėjo būtent taip suprasti, kad VIP pastato tikrai nebus arčiau atsakovės kupolo.

24. Po šio vaizdo įrašo ieškovai atvyko į Lietuvą ir 2022 m. gegužės 9 d. tarp šalių buvo sudaryta CK 6.401 straipsnio 1 dalyje reglamentuota būsimo buto A61, automobilio statymo vietos (plane pažymėtos indeksu 8) ir dalies žemės sklypo, esančio Nemunaičių kvartale, Kaune, įsigijimo už 183 800 Eur sumą preliminarioji sutartis. Sutarties 4.3 punkte numatyta, kad preliminarus pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo terminas 2023 m. kovo 31 d. Kartu su ieškovų ieškiniu pateikti du mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ieškovas 2022 m. gegužės 12 d. atsakovei pervedė 27 570 Eur avansą.

25. Nors, kaip atsakovė akcentuoja apeliaciniame skunde, Sutarties 5.4.2 ir 5.4.3 punktais ieškovai buvo informuoti, jog atsakovė turi teisę neribojamą kiekį kartų keisti visos ginčo teritorijos vizualizacijas, taip pat ir VIP pastato lokaciją ir kitas pastato savybes, tačiau bylos medžiaga rodo, kad vaizdas pro buto langus ir su juo neatsiejamai susijusi VIP pastato statybos vieta ieškovams buvo esminė ir nulėmė jų apsisprendimą pirkti žymiai brangesnį būstą. Todėl praėjus vos kelioms savaitėms nuo atsakovės atstovės duoto aiškaus ir nedviprasmiško patvirtinimo, kad gretimai planuojamas statyti VIP pastatas nestovės arčiau už atsakovės kupolo buvusias gelžbetonines sijas, pirkėjai (ieškovai), pasirašydami preliminariąją sutartį, atsakovės minimus Sutarties 5.4.2 ir 5.4.3 punktus turėjo pagrindą suprasti taip, kad ginčo teritorijos vizualizacijos ir VIP pastato koncepcijos gali keistis, bet ne daugiau, negu buvo patvirtinta vaizdo įrašu. Kitaip tariant, teisėjų kolegijos įsitikinimu, jeigu atsakovė norėjo pakeisti žodžiu duotą patvirtinimą arba jo atsisakyti, ji turėjo aiškiai suformuluoti Sutartyje, kad tas patvirtinimas prieš pasirašant preliminariąją sutartį, kurį davė atsakovės pardavimų vadovė, nėra teisingas ar galiojantis, nes atsakovė tą VIP pastatą galbūt statys ir kitoje vietoje arba iš viso nestatys. Kadangi atsakovė to nepadarė, tas atsakovės atstovės prieš pasirašant preliminariąją sutartį žodžiu duotas aiškus ir nedviprasmiškas patvirtinimas galiojo ir jis Sutartimi nebuvo pakeistas. Atsakovė, savavališkai atsisakiusi toliau laikytis duoto patvirtinimo, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, elgėsi nesąžiningai ieškovų atžvilgiu ir ieškovai dėl tokio atsakovės nesąžiningo elgesio turėjo teisinį pagrindą nutraukti Sutartį.

26. Tokį teisėjų kolegijos vertinimą dar labiau sustiprina ieškovams pateikta pirminė Nemunaičių kvartalo koncepcija, iš kurios matyti, kad VIP pastatas nebuvo numatytas toje pačioje linijoje su pastatu, kuriame yra butas A61, – jis pavaizduotas toliau nuo upės. Tas pats matyti ir iš byloje pateiktos 2022 m. rugpjūčio mėnesio pėsčiųjų tilto per Nemuno upę nuo Aleksoto iki salos urbanistikos koncepcijos – VIP pastatas nurodytas ne toje pačioje linijoje su pastatu, kuriame yra butas A61, ir toliau nuo upės. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad pagal pradinį planą VIP pastatas pro buto A61 langą būtų buvęs matomas tik periferiniu matymu.

27. Atsakovė apeliaciniame skunde skiria daug dėmesio argumentui, kad pakeitus VIP pastato projektinę lokaciją pro buto A61 šoninį langą vaizdas iš esmės nepasikeitė, tačiau teisėjų kolegija atmeta šiuo argumentus kaip neturinčius esminės reikšmės. Pati atsakovė pabrėžia, kad pakeista VIP pastato koncepcija yra ne galutinė. Vadinasi, argumentas, kad vaizdas pro langus nepasikeis yra grindžiamas tik niekuo neparemta atsakovės prielaida. Be to, kaip matyti iš pateiktų pretenzijų (pvz., 2023 m. kovo 16 d.), ieškovai siūlė sudaryti pagrindinę sutartį, kurioje būtų įtvirtinta garantija, kad VIP pastatas nebus statomas arčiau nei stovi atsakovės kupolas, kaip buvo garantuota prieš priimant sprendimą pirkti butą A61. Tačiau atsakovė su tuo nesutiko. Vadinasi, atsakovė atsisakė laikytis tų patvirtinimų, kuriuos žodžiu davė atsakovės atstovė prieš ieškovams sudarant preliminariąją sutartį.

28. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovės ieškovams 27 570 Eur negrąžintą avansą, konstatavęs, kad dėl atsakovės nesąžiningo elgesio ieškovai turėjo teisinį pagrindą nutraukti Sutartį. Pakeisti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį atsakovės apeliaciniame skunde nurodytas motyvais nėra pagrindo.

Dėl nuostolių atlyginimo

30. CK 6.165 straipsnio 1, 4 dalyse nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę sutartį; jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. CK 6.165 straipsnyje expressis verbis (tiesiogiai; aiškiais žodžiais) nenurodyta, kokie nukentėjusios šalies patirti nuostoliai įeina į atlygintinų nuostolių kategoriją neįvykdžius preliminariosios sutarties, tačiau atsakymą į klausimą, kokia yra atlygintinų nuostolių apimtis neįvykdžius preliminariosios sutarties, pateikia teismų praktika.

31. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad taikant ikisutartinę atsakomybę siekiama nukentėjusią šalį sugrąžinti į tokią padėtį, kurioje ji buvo iki teisių pažeidimo, t. y. kaip nuostoliai atlyginama tai, ką asmuo prarado dėl nesąžiningų derybų, o ne tai, ką jis būtų gavęs, jeigu pagrindinė sutartis būtų buvusi sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009; 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2013). Taigi pripažįstama, jog nuostoliai ikisutartinės atsakomybės taikymo atveju turi būti apriboti nukentėjusios šalies grąžinimu į buvusią padėtį iki derybų tokia apimtimi, kokia ji patyrė praradimų dėl pasitikėjimo kita šalimi, kad nukentėjusi šalis nepagrįstai neatsirastų tokioje padėtyje, kurioje ji būtų tinkamo ikisutartinių prievolių įvykdymo atveju, ir nuostoliai netaptų baudiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022, 50 punktas).

32. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl preliminariosios sutarties nevykdymo pasekmių, neabejotinai pripažįstama nukentėjusios šalies teisė ginti tikrumo interesą ir reikalauti iš nesąžiningos šalies dalyvavimo ikisutartiniuose santykiuose ir pasirengimui sudaryti pagrindinę sutartį realiai patirtų išlaidų, kitaip tariant, derybų išlaidų atlyginimo (pvz., kelionės išlaidų, advokato honoraro, dokumentų parengimo išlaidų ir pan.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021 42 punktą).

33. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog jeigu nebūtų buvę atsakovės neteisėtų veiksmų – klaidingo patvirtinimo dėl VIP pastato lokacijos – ieškovai nebūtų vykę apžiūrėti buto A61 ir patyrę su šio buto pirkimu susijusių išlaidų.

34. Byloje nėra ginčo ir pati atsakovė pripažino, kad preliminariosios sutarties galiojimo metu ieškovų gyvenamoji vieta buvo užsienyje, todėl atsakovė galėjo numatyti, kad ieškovai patirs kelionės išlaidas. Nagrinėjamu atveju visi penki ieškovų skrydžiai buvo jau po atsakovės atstovės garantijos dėl VIP pastato vietos suteikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios ieškovų kelionės išlaidos nėra pernelyg nutolusios nuo atsakovės neteisėtų veiksmų (klaidinamo patvirtinimo / garantijos pateikimo) ir yra susijusios priežastiniu ryšiu. Todėl šios ieškovų kelionės išlaidos pagrįstai buvo pirmosios instancijos teismo priteistos iš atsakovės. Taip pat teisėjų kolegija vertina ir ieškovės nakvynę viešbutyje iš 2022 m. gegužės 4 d. į 2022 m. gegužės 5 d., nes, pagal byloje pateiktus skrydžio duomenis, ieškovės 2022 m. gegužės 4 d. skrydis buvo labai vėlyvas (lėktuvas turėjo nusileisti Vilniuje 23.20 val.), todėl jos nakvynė Vilniuje yra pateisinama.

35. Visgi teisėjų kolegija kitaip vertina ieškovų apgyvendinimo išlaidas Kaune 2022 m. gegužės 5, 6 d. ir 2023 m. vasario 24–27 d. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šios ieškovų patirtos išlaidos yra pernelyg nutolusios nuo atsakovės neteisėtų veiksmų, nes ieškovai turi net du turto objektus Kaune (vienas iš jų – Kauno rajone), bet vis tiek nusprendė apsigyventi viešbutyje ir teismui nepateikė įrodymų, kad negalėjo apsigyventi savo turte. Šiuo aspektu visų pirma pastebėtina, kad ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą apskritai nenurodė jokių aplinkybių, kodėl ginčo datomis apsigyveno ne savo turte. Ieškovai pirmosios instancijos teisme buvo nurodę, kad bute (duomenys neskelbtini), negalėjo apsistoti, nes jame nebuvo lovos. Tačiau toks jų argumentas, turint omenyje, kad ieškovai buvo įdėję skelbimą dėl šio buto nuomos 2019 metais ir nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, kad šis butas ginčo datomis nebuvo tinkamas gyventi, teisėjų kolegijai nėra pakankamas, kad daryti išvadą, jog ieškovai įrodė poreikį ginčo dienomis apsistoti kitoje vietoje, o ne savo bute (duomenys neskelbtini). Be to, teisėjų kolegija pastebi, kad 2022 m. gegužės 6 d. su ieškove į Eindhoveną vyko I. Č.. Tačiau byloje nėra duomenų, kad jos kelionė būtų susijusi su atsakovės neteisėtais veiksmais, todėl I. Č. kelionės išlaidos iš atsakovės negalėjo būti priteistos. Dėl šių priežasčių ieškovams priteistinų nuostolių atlyginimas sumažintinas 246,49 Eur (36,43 Eur + 187,07 Eur + 22,99 Eur) suma.

36. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovai patyrė 750 Eur išlaidų interjero dizainerio paslaugoms apmokėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, užsisakyti interjero dizainerio paslaugas iki buto įsigijimo yra pakankamai normali praktika, šios išlaidos neatrodo pernelyg nutolusios nuo atsakovės neteisėtų veiksmų ar neprotingos ir atsakovė galėjo numanyti, kad ieškovai patirs tokių išlaidų, juo labiau kad pagal byloje pateiktos šalių ketintos pasirašyti pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo bei naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties 9.2.7 punktą Pirkėjas, t. y. ieškovai, ketino įsipareigoti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šios sutarties sudarymo dienos įrengti butą A61, t. y. užbaigti buto A61 apdailą ir raštu per 10 kalendorinių dienų apie tai informuoti Pardavėją, t. y. atsakovę. Kitaip tariant, esant numatytai tokiai ieškovų atsakomybei ir tokiems trumpiems terminams pagrindinėje sutartyje, ieškovų atlikti paruošiamieji veiksmai iki pagrindinės sutarties pasirašymo, t. y. interjero dizainerio pasamdymas, buvo protingi ir logiški, kad pasirašius pagrindinę sutartį ieškovai galėtų operatyviai pasisamdyti specialistus dalinei buto apdailai atlikti, todėl 750 Eur ieškovų patirtų nuostolių interjero dizainerio paslaugoms apmokėti suma buvo pagrįstai priteista iš atsakovės.

37. Atsakovė apeliaciniame skunde atskirai neginčija ieškovų ikiteisminėje ginčo stadijoje patirtų išlaidų teisinei pagalbai pagrįstumo. Kadangi šios išlaidos taip pat gali būti pripažįstamos nuostoliais (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas), teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

38. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl negrąžinto avanso ieškovams priteisimo, tačiau be pagrindo priteisė ieškovams 246,49 Eur išlaidų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas atitinkamai sumažinant iš atsakovės priteistiną ieškovų patirtų nuostolių dydį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

39. Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija dėl šių argumentų išsamiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

40. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

41. Kadangi, teisėjų kolegijos vertinimu, patenkinta 48,79 procento visų ieškinio reikalavimų, iš atsakovės ieškovams priteistina 7 349,87 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovų atsakovei priteistina 6 368,46 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

43. Atsakovė šioje byloje sumokėjo 700 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą, taip pat patyrė 6 050,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai už apeliacinio skundo, prašymo dėl užstato grąžinimo ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą.

44. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, šiuo atveju – 2 196,4 Eur (2024 m. II ketvirtis, nes paslaugos apmokėtos 2024 m. spalio 16 d.). Už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, taikomas 1,7 koeficientas. Kaip matyti iš atsakovės procesinių dokumentų, atsakovės atstovas advokatas K. K. atstovavo atsakovei ir pirmosios instancijos teisme. Pagal Rekomendacijų 8.10 punktą, maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant apeliacinį skundą, nagrinėjamu atveju sudaro 3 733,88 Eur (1,7 × 2 196,4 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.17 punktą, maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sudaro 219,64 Eur (0,1 × 2 196,4 Eur; žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-418-790/2024). Tuo tarpu bylinėjimosi išlaidos už prašymą dėl užstato grąžinimo nebuvo skirstomos skundžiamu sprendimu, jos nėra susijusios su paduotu apeliaciniu skundu, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neskirsto, nes dėl jų atsakovė turėjo kreiptis į pirmosios instancijos teismą. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, atsakovei priteistina bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma bus skaičiuojama nuo 4 653,52 Eur (700 + 3 733,88 + 219,64) sumos.

45. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 2 795,10 Eur. Šiuo atveju prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų už surašytą atsiliepimą į apeliacinį skundą dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimaliai priteistino 2 809,30 Eur dydžio (1,3 x 2 161 Eur (paslauga apmokėta 2024 m. rugpjūčio 13 d., todėl taikomas 2024 m. I ketvirčio dydis), todėl ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai bus skaičiuojama nuo minėtos 2 795,10 Eur sumos.

46. Atsakovės apeliacinį skundą tenkinus 0,78 proc., atsakovei iš ieškovų priteistina 36,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, o ieškovei iš atsakovės – 2 773,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovų B. C. ir A. U. C. (A. U. C.) patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovams B. C. ir A. U. C. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „S3 invest“ 27 570 Eur negrąžintą avansą, 3 722,52 Eur nuostolių, 130,15 Eur palūkanų, apskaičiuotų nuo 2023 m. kovo 31 d. iki 2023 m. gegužės 4 d., 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (31 422,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gegužės 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7 349,87 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitas ieškinio dalis atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „S3 Invest“ iš ieškovų B. C. ir A. U. C. 6 368,46 Eur bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „S3 Invest“ iš ieškovų B. C. ir A. U. C. 36,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „S3 Invest“ ieškovams B. C. ir A. U. C. 2 773,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.