Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-4-348/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-01-26
Bylos Nr.: 1A-4-348/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-11603-2022-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
Nuteistasis: T. A., M. B.
Advokatai: Liudas Paltanavičius, Rimas Andrikis

Kategorijos

2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-4-348/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11603-2022-0Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Editai Ugianskienei, Indrei Vitkutei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Sabaičiui,nuteistajam T. A., jo gynėjui advokatui Rimui Andrikiui,nuteistajam M. B., jo gynėjui advokatui Liudui Paltanavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. A. ir M. B. gynėjo advokato Liudo Paltanavičiaus apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo,

M. B. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir jam paskirta 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir paskirta subendrinta 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2023 m. liepos 11 d.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. balandžio 13 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus – panaikintina.

T. A. pripažintas kaltu:

- pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir jam paskirta 5 (penkerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir jam paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir paskirta subendrinta 5 (penkerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio pradėjimo vykdyti bausmę dienos.

Kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, paliktos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintinos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. B. ir T. A. nuteisti už tai, kad nuo įrodymų tyrimo metu nenustatytos dienos, tačiau ne vėliau, kaip nuo 2022 m. balandžio 4 d., veikdami organizuotoje grupėje, susidedančioje iš M. B., T. A. bei tyrimo metu nenustatytų asmenų, turėdami bendrą tikslą pagrobti svetimą D. A. turtą ir būdami pasiskirstę vaidmenimis, bendrais veiksmais grasinant panaudoti ir panaudojant fizinį smurtą, kankinimus, atimant galimybę priešintis, sunaikinant ir sugadinant D. A. priklausantį turtą, pagrobė D. A. ir K. K. priklausantį turtą, bendros 31 129,20 eurų vertės, tai yra:

M. B. ir T. A. siekdami plėšimo būdu pagrobti didelės vertės pinigines lėšas, kuriomis, jų įsitikinimu, disponavo D. A., ne vėliau, kaip 2022 m. balandžio 4 d. sukūrė nusikaltimo padarymo planą, susirado nusikaltimo bendrininkus ir pasiskirstė užduotis bei vaidmenis, parengė nusikaltimo darymo įrankius ir priemones įgydami statybininko aprangas, šalmus, kaukes, respiratorius ir antrankius, bei vykdydami nusikalstamą sumanymą patys betarpiškai kontroliavo nusikalstamo sumanymo įgyvendinimą. Vykdant šį nusikalstamą sumanymą ir kiekvienam organizuotos grupės nariui atliekant savo atskirą vaidmenį, kaltinamasis M. B. 2022 m. balandžio 4 d. apie 09.55 val. automobiliu „Mercedes Benz E320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į (duomenys neskelbtini) miestą, turėdamas užduotį mobiliojo ryšio telefonu koordinuoti nusikalstamus veiksmus bei stebėti aplinką ir esant būtinumui apie kilusias grėsmes ar policijos pareigūnų atvykimą informuoti T. A. ir tyrimo metu nenustatytus nusikalstamos veikos bendrininkus. Tuo tarpu T. A., važiuodamas paskui M. B. kitu automobiliu „BMW5“, su Vokietijos Federacinės Respublikos valstybinio numerio tipo ženklais - (duomenys neskelbtini) ir vykdydamas savo atskirą užduotį atvežti betarpiškai plėšimą vykdančius asmenis, 2022 m. balandžio 4 d. apie 09.55 val. atvyko į (duomenys neskelbtini) miestą ir į nusikaltimo vietą - (duomenys neskelbtini) gatvę prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), kur atgabeno du nenustatytus organizuotos grupės narius, bei, šiems išlipus, savo automobilį pastatė kitoje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), taip stebėdamas aplinką ir užtikrindamas galimybę organizuotos grupės nariams saugiai po įvykdyto plėšimo pasišalinti iš įvykio vietos.

T. A. atvežti du nenustatyti organizuotos grupės nariai 2022 m. balandžio 4 d. apie 09.55 val. būdami užsimaskavę statybininkais, - užsidėję šalmus, veido kaukes ir respiratorius, apgaule pateko į D. A. ir K. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Įėję į butą šie asmenys, vykdydami jiems priskirtą užduotį, panaudojo fizinį smurtą D. A. atžvilgiu suduodami nenustatytą smūgių skaičių kumščiais, kojomis į įvairias kūno vietas, surakino D. A. rankas antrankiais, o kojas surišo, taip atimdami jam galimybę priešintis. Taip pat panaudojo fizinį smurtą K. K. atžvilgiu suduodami smūgius kumščiu į galvą, surakino rankas antrankiais, taip atimdami jai galimybę priešintis, ir šiais veiksmais K. K. padarė kraujosruvas kairės alkūnės, kairio riešo ir dešinio dilbio srityse, nubrozdinimą dešinio dilbio srityje, sukeldami nežymų sveikatos sutrikdymą. Toliau vykdydami savo atskirą užduotį surasti pinigines lėšas, grasino naudoti fizinį smurtą D. A. atžvilgiu ir naudojo fizinį smurtą bei kankinimus D. A. atžvilgiu suduodami nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas, pylė verdantį vandenį ant jo, grasino nupjauti pirštus, tokiu būdu kankindami D. A. reikalavo atskleisti piniginių lėšų buvimo vietą ir tokiais bendrais fizinio smurto veiksmais padarė D. A. paviršinius sužalojimus galvos plaukuotoje dalyje, nubrozdinimus kaktoje ir kraujosruvą kairės akies vokuose, sukeldami nežymų sveikatos sutrikdymą. Siekdami surasti bute paslėptas pinigines lėšas du nenustatyti organizuotos grupės nariai supjaustė minkštų baldų pamušalą, suplėšė lovos čiužinį, išdraskė palėpės patalpų sienas, nuskėlė stalo stalviršį, nulaužė spintos duris, sulaužė įėjimo durų vaizdo kamerą, tokiu būdu tyčia sunaikino ir sugadino svetimą D. A. priklausantį 2170 Eur vertės turtą.

Dėl panaudoto fizinio smurto D. A. atskleidus piniginių lėšų buvimo vietą, du nenustatyti organizuotos grupės nariai, vykdydami bendrą nusikalstamą sumanymą, pagrobė D. A. priklausančius 6500 Eur, 800 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone 11 Pro Max“, bevertį mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone 6“, bevertį mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi Redmi“,1700 Eur vertės Šveicarišką rankinį laikrodį „(duomenys neskelbtini)“ bei K. K. priklausančius 2000 Eur, 1279,20 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone 13 Pro Max“, tris poras auksinių auskarų, kurių bendra vertė 300 Eur, du auksinius žiedus, kurių bendra vertė 250 Eur, sidabrinių papuošalų už bendrą 100 Eur sumą, 200 Eur vertės kvepalus „Creed“. Toliau organizuotos grupės nariai vykdydami bendrą nusikalstamą sumanymą, pagal iš anksto suderintą planą, plėšimą betarpiškai įvykdžiusiems asmenims išėjus iš nukentėjusiųjų buto panaudodami bute paimtus K. K. automobilio „BMW 328D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelį ir dokumentus, pagrobė šį automobilį, kurio vertė 18 000 eurų, išvarydami jį iš kiemo, tokiu būdu bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam D. A. 9000 Eur turtinę žalą, o K. K. 22 129,20 Eur turtinę žalą. M. B. toliau vykdydamas savo atskirą užduotį koordinuoti nusikalstamus veiksmus ir stebėti aplinką, lydimas pagrobto automobilio „BMW 328D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir T. A. vairuojamo automobilio „BMW5“, su Vokietijos Federacijos valstybinio numerio tipo ženklais- (duomenys neskelbtini), automobiliu „Mercedes Benz E320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko iš (duomenys neskelbtini) miesto.

M. B. ir T. A., veikdami organizuotoje grupėje su tyrimo metu nenustatytais kitais organizuotos grupės nariais, bendrais veiksmais naudojant fizinį smurtą, grasinimus, atimant galimybę priešintis, gadinant ir naikinant svetimą turtą, pagrobė D. A. ir K. K. didelės vertės 31 129,20 eurų turtą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Marijampolės apylinkės teismas įvertinęs ištirtus įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatavo, kad kaltinimai M. B. ir T. A. dėl plėšimo dalyvaujant organizuotoje grupėje ir pagrobiant didelės vertės svetimą turtą bei svetimo turto sunaikinimo ir sugadinimo pasitvirtino. Teismas sprendė, kad byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolais, M. B. ir T. A. parodymai paneigti, jie yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad M. B. ir T. A. suvokdami savo veiksmų pobūdį, tai, kad veikia organizuotoje grupėje, tyčia, panaudojant fizinį smurtą, grasinimus jį panaudoti, atimant galimybę nukentėjusiesiems priešintis, 2022 m. balandžio 4 d. pagrobė didelės vertės nukentėjusiųjų turtą bei sunaikino ir sugadino 2170 Eur vertės svetimą turtą.

3. Nuteistasis T. A. skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.

3.1. Skunde nurodoma, kad teismo išvada, jog apelianto padarytoje veikoje yra nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje požymiai, nėra pagrįsta. Toks teismo sprendimas nėra grindžiamas konkrečiais ir neginčytinais įrodymais. Nuosprendyje išvadų didžioji dalis pagrįsta prielaidomis, nutylėjimais ir spėjimais, tuo pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Abejonės nebuvo vertinamos nuteistojo naudai, tuo pažeidžiant konstitucinį nekaltumo prezumpcijos principą.

Šalies argumentai

3.2. Apeliantas skunde nurodo, kad T. A. įteiktame pranešime apie įtarimą bei kaltinamajame akte nurodyta, kad „ikiteisminio tyrimo metu M. B. ir T. A. siekdami plėšimo būdu pagrobti didelės vertės pinigines lėšas, <...> bei vykdydamas nusikalstamą sumanymą pats betarpiškai kontroliavo nusikalstamo sumanymo įgyvendinimą“. Iš šio teksto seka, kad tokią kontrolę vykdė vienas kaltinamasis, bet nenurodyta kuris. Teismo nuosprendyje šios aplinkybės nevertinamos, nors faktiškai kaltinimo turinys pakeistas be jokių motyvų ir tai reikšminga aplinkybė teisės į gynybą užtikrinimo požiūriu, kadangi apeliantas nurodo, jog jis nebuvo įvardintas organizuotos grupės nariu, o nurodyti kaltinime jo veiksmai galimai atlikti ir BK 25 straipsnio 2 dalyje numatyta bendrininkavimo forma. Skunde nurodoma, kad kaltinimo formuluotė dėl organizuotos grupės sudėties išplėsta, taip pažeidžiant BPK 256 straipsnio nuostatas.

3.3. Skunde toliau nurodoma, jog apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais. Skunde nurodoma teismų praktika, kurioje pasisakyta, kad patys savaime ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti parodymai, nors ir perskaityti teisiamajame posėdyje, negali būti pripažįstami įrodymais, nes jie neatitinka tiesioginio nagrinėjimo teisme reikalavimų. Skundo autorius nurodo, kad bylos duomenų paneigimas jo duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, nėra pagrįstas įstatymu, juolab, kad nuteistasis teisminio nagrinėjimo metu pripažino ikiteisminio tyrimo metu savo duotų parodymų nepagrįstumą ir nurodė tokio elgesio priežastį.

3.4. Toliau skunde teigiama, kad apylinkės teismas netinkamai jo parodymus vertimo kaip prieštaringus. Apeliantas nurodo, kad toks deklaratyvus jo nelogiškais įvertintiems parodymams suteikiamos įrodomosios reikšmės neturi. Be to, nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad T. A. parodymai vertinami kaip teismo klaidinimas, tačiau su šiais motyvais skunde nesutinkama, nurodant, kad jo pateiktos aplinkybės dėl vykimo į (duomenys neskelbtini) įvykio dieną yra realios. Skundo autorius teigia, jog jis neprivalėjo pažinoti autotechninių dirbtuvių darbuotojų, turėti užsakymo, pateikto telefonu, dokumentų, neprivalėjo sustoti parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, susitarti su broliu dėl apsilankymo pas jį, važiuoti autostrada, o ne patogesniu keliu. Nuteistojo parodymų atliktas vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų.

3.5. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog jis telefonu kontaktavo su kitu nuteistuoju – M. B.. Teismas pažymėjo, kad M. B. bendravimas MRT vyko internetinėmis programėlėmis, todėl su kuo bendrauta nėra galimybės nustatyti. Teismo išvada, jog šie kontaktai sutampa su vaizdo kamerų įrašais, kuriuose užfiksuoti įtariamųjų M. B. ir T. A. automobilių judėjimas bei su pagrobto automobilio „BMW“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimu, tėra prielaida, pažymint ir tai, kad pagrobtą automobilį vairavęs asmuo nebuvo nustatytas. Šios aplinkybės paneigia tai, jog M. B. turėjo užduotį mobiliojo ryšio telefonu esant būtinumui apie kilusias grėsmes ar policijos pareigūnų atvykimą informuoti T. A..

3.6. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad jau 2023 m. balandžio 7 d. ikiteisminiam tyrimui buvo pateiktas policijos pareigūno R. K. tarnybinis pranešimas, kuriame apeliantas buvo įvardintas kaip galimai prisidėjęs prie minimo plėšimo, kurio vairuojamame automobilyje, kaip seka iš vaizdo įrašų analizės, „gale yra matomi asmenys, vilkintys šviesios spalvos aprangą su galimai šviesą atspindinčiais elementais (atšvaitais)“. Nuteistojo manymu yra akivaizdu, kad ikiteisminis tyrimas buvo vykdomas tik įrodinėjimui šios versijos. Vaizdo įrašų kokybę įvertinęs teismas nepatvirtino automobilių ir juos vairavusių asmenų identifikavimo kriterijų, nurodytų policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose. Be to, vaizdo įrašuose užfiksuoti judantys automobiliai, todėl teismo teiginys, jog „užfiksuota, kaip tokios pačios markės kėbulo, spalvos, ratlankių automobilis atvyksta į (duomenys neskelbtini), taip pat yra prielaida, grindžiama ir sudėtingu supratimu, jog galima identifikuoti judančio automobilio ratlankius. Nuosprendyje nepateikti jokie įrodymai, jog apeliantas atvežė į įvykio vietą asmenis.

3.7. Nuteistasis savo skunde taip pat nurodo, jog nepateikti nei vieno asmens – kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai apie tai, kad jis dalyvavo kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų padaryme. Iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, jog į jų butą įsibrovę du asmenys turėjo informacijos apie didelę jų laikomą pinigų sumą, tačiau nuteistajam šios aplinkybės nebuvo žinomos. Nuteistasis nurodo, jog pas D. A. lankėsi prieš du metus, o apie K. K. automobilį nieko nežinojo.

3.8. Apeliantas taip pat nurodo, kad nuosprendyje teigiama, kad įvertinus atstumą nuo tos vietos, kur užfiksuotas automobilis įsukantis į gatvę prie nukentėjusiųjų namo iki tos vietos, kai jie pasirodė parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, laiko tarpas pakankamas automobiliui sustoti, išleisti keleivius ir atvažiuoti į užfiksuotą vietą. Toks teiginys yra deklaratyvus, nepateikiant jokių duomenų (neatlikus ne tik tardymo eksperimento, bet net nenurodant konkretaus laiko, užfiksuoto vaizdo stebėjimo kameromis), jog tokie veiksmai išvis buvo atlikti ir tėra spėliojimas ir prielaida, kad tokius veiksmus atliko būtent T. A..

4. Nuteistojo M. B. gynėjas advokatas Liudas Paltanavičius skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir M. B. išteisinti.

4.1. Skunde teigiama, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio pažeidimus (nebuvo išsamiai, nešališkai ištirtos visos bylos aplinkybės, buvo netinkamai įvertintos faktinės bylos aplinkybės, nepašalinti esminiai prieštaravimai, remtasi išimtinai prielaidomis ir samprotavimais bei selektyviai atrinktais, prieštaringais ir nevienareikšmiškais įrodymais, kurie prieštarauja vieni kitiems, apsiribota vien formaliu dalies įrodymų išdėstymu, neįvertintas jų santykis, neištirtos abejotinos aplinkybės, nevisapusiškai ištirti surinkti įrodymai, neišsamiai išnagrinėta įvykio situacija, nuteistojo parodymai vertinami išimtinai kaip gynybinė versija, nepaisant to, kad juos patvirtina kitų liudytojų parodymai, nevertino, kad nėra BK 180 straipsnio 3 dalies, 187 straipsnio 1 dalies nusikaltimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės, nepagrįstai ir nemotyvuotai inkriminuota organizuota grupė. Skunde teigiama, kad teismas pažeidė Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1, 2 dalis, t. y., jog byla turi būti išnagrinėta nepriklausomo ir nešališko teismo, atsižvelgiant į nekaltumo prezumpciją, kaltinamajam turi būti užtikrinta teisė i teisingą teismą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“, BPK 11 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį („asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka <...>“) nuostatas, netinkamai taikė šalių procesinio lygiateisiškumo bei teismo nešališkumo principus, nuosprendyje pabrėžtinai didesnę įrodomąją reikšmę skirdamas nukentėjusiųjų, policijos pareigūnų prieštaringiems, kintantiems parodymams, apeliantui M. B. perkeliant pareigą įrodinėti savo nekaltumą.

4.2. Skunde cituojami skundžiamo nuosprendžio motyvai, ir nurodoma, jog kaltinimai M. B. suformuluoti nekonkrečiai, jo veiksmai nėra individualizuoti, neaišku kas ir dėl ko tarėsi, sukūrė nusikaltimo padarymo planą, surado nusikaltimo bendrininkus, pasiskirstė užduotis bei vaidmenis, parengė nusikaltimo darymo įrankius ir priemones. Teismas nenurodė ir nenustatė M. B. ir T. A. realaus ryšių pastovumo, o iš bylos medžiagos matyti, kad nei prieš, nei po nusikalstamos veikos padarymo T. A. su M. B. jokių ryšių nepalaikė.

4.3. Skunde toliau nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje logiškai nepaaiškinama, kokius veiksmus, atitinkančius BK 180 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, požymius atliko M. B.. Cituojama teismų praktika bei teisės normos ir teigiama, jog nekonkretus kaltinimų formulavimas pažeidžia Konvencijos 6 straipsnį bei BPK normose numatytą asmens teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas.

Žemesnės instancijos teismas

4.4. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas nevertino aplinkybių, jog apeliantas M. B. nesislapstė. Iš susirašinėjimų su kitais asmenimis matyti, kad M. B. apie atliekamą ikiteisminį tyrimą buvo žinoma gerokai anksčiau negu jis buvo sulaikytas, tačiau šis iki pat suėmimo gyveno aktyvų gyvenimą, lankėsi viešose vietose. Deklaruotoje gyvenamojoje vietoje M. B. negyveno jau kurį laiką, jam nebuvo skirta jokių kardomųjų priemonių, susijusių su buvimu konkrečiu adresu, todėl šis galėjo gyventi, leisti laiką, bet kur Lietuvos Respublikoje ir tai negalėjo būti laikoma „slapstymusi“. Suėmimo metu M. B. buvo pas draugą, pats atidarė duris policijos pareigūnams, nesipriešino. Teismas, akcentuodamas M. B. slapstymąsi nuo policijos logiškai nepaaiškino, kaip M. B. naudodamasis tuo pačiu visiems žinomu telefono numeriu, su kuriuo menamai vyko vykdyti nusikaltimo, menamai slapstydamasis nuo policijos, su sutuoktine bendravo SMS žinutėmis. M. B. niekada neatsisakė duoti parodymų, o 2022 m. birželio 2 d. pats pateikė prašymą jį apklausti, atlikti kitus veiksmus. Negana to, M. B. teikė prašymą papildyti ikiteisminį tyrimą, t. y. atlikti pastarojo ir kaltinamojo T. A. akistatą, siekiant pašalinti akivaizdžius prieštaravimus, papildomai apklausti M. B. dėl nukentėjusiųjų nuotraukų atsiradimo jo telefone, apklausti K. P. dėl mobiliojo ryšio išmetimo M. B. sulaikymo dieną. Tačiau prašymas nebuvo tenkintas, akivaizdūs prieštaravimai nepašalinti ir teisme. Matyti prieštaravimai tarp M. B. ir T. A. parodymų dėl 2022 m. balandžio 4 d. susitikimo, prieštaravimai liko nepašalinti, neaišku kas kur ir kada atvyko.

4.5. Nuteistojo gynėjas pateiktame skunde analizuoja nukentėjusiosios K. K. parodymus ir 2022 m. birželio 8 d. apžiūros protokolą, ir atkreipiamas dėmesys, kad nuo užpuolikų įleidimo į namus apie 10 val., ir nukentėjusiųjų užpuolimo, kuomet jiems buvo surakintos rankos/ jie buvo nuvesti į atskirus kambarius, mušami, užpuolikai ieškojo turto ir kt., praėjo nemažas laiko tarpas, tad nukentėjusiųjų nuotraukos iš nusikaltimo vietos negalėjo būti padarytos 9:55:20 ir 9:55:21 val. t. y. užpuolikas dar net nebuvos nusikaltimo vietoje, ir juolab išsiųstos M. B., tačiau šios, itin svarbios aplinkybės ir liko iki galo neišsiaiškintos. Skundžiamame nuosprendyje nustatyta, kad T. A. atvežė nusikaltimo vykdytojus į (duomenys neskelbtini), 09:56 val. užsuko iš (duomenys neskelbtini) į pravažiavimą, kur yra nukentėjusiųjų namas, po to 09:57:09 val. čia net nesustojo, o 09:57:12 val. išvažiavo iš šios aikštelės ir užsuko į (duomenys neskelbtini). Teismas neišaiškino kaip galėjo būti padarytos nukentėjusiųjų nuotraukos (09:55:20 ir 09:55:21) ir nusiųstos M. B. nusikaltimo vykdytojams dar net nebuvus nusikaltimo vietoje, kaip skirtingose patalpose esantys asmenys galėjo būti nufotografuoti 1 sekundės laiko intervalu.

4.6. Skunde nurodoma, jog iš ikiteisminio tyrimo duomenų nėra aišku kas išmetė per balkono duris mobiliojo ryšio telefoną, o liudytoju apklausto pareigūno K. M. M. parodymai yra prieštaringi, netikslūs ir nepatikimi, kadangi liudytojas negalėjo nurodyti iš kurio aukšto buvo išmestas telefonas, tačiau teigė, jog M. B. atpažino pagal išvaizdą bei, jog tuo metu lauke buvo šviesu, nors būtent tą dieną – 2022 m. balandžio 13 d. švito tik 6.22 val. Be to, šis liudytojas nurodė, jog tvirtų duomenų, jog M. B. naikino įrodymus, neturi. Liudytojas negalėjo nurodyti kaip atrodė kitas bute buvęs asmuo K. P.. Skunde cituojamos pareigūno M. K. 2022 m. gegužės 2 d. daiktų apžiūros protokole nurodytos aplinkybės, susijusios su paskui pagrobtą automobilį važiavusios transporto priemonės skiriamuosius požymius. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pateiktuose vaizdo įrašuose nesimato automobilio valstybinių numerių, o liudytoju apklaustas M. K. nurodo, jog tai, kad tai yra M. B. automobilis, atskyrė pagal kitus automobilio kėbulo požymius. O tai, kad M. B. naikina įrodymus, jam tai nurodė K. M. M.. Liudytojas nurodė, jog nematė veiksmo kuomet buvo išmestas telefonas. Toliau nurodoma, jog pareigūnai duodami parodymus teismui melavo, kadangi M. K. nurodė, kad nenaudojo „Body“ kameros, kadangi jos nebuvo išduotos, o pareigūnas E. C., dalyvavęs M. B. sulaikyme, teismo posėdžio metu parodė, kad jų skyrius nenaudoja „Body“ kamerų, jas naudoja tik viešoji policija, nors skundo autorius pateikia fotonuotrauką iš „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. liepos 17 d. publikuoto straipsnio, iš kurio matyti, kad M. B. sulaikymas buvo fiksuojamas, žurnalistams buvo pateikta sulaikymo metu daryta fotonuotrauka. Akivaizdu, kad pareigūnai nuo pat pradžių bandė išgauti M. B. kaltinančius įrodymus, ką patvirtino ir byloje apklausti liudytojai, t. y. V. K. nurodė, jog duodamas parodymus patyrė spaudimą.

4.7. Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad nebuvo vertinti teismo posėdžio metu apklausto tyrėjo V. Š. parodymai. Atkreipiamas dėmesys, kad V. Š. savo raštuose nurodė, kad telefonas buvo išmestas per langą, o ne per balkoną ir paklausus iš kur buvo gauta tokia informacija, šis nurodė, kad neatsimena, kad to nesureikšmino, į tai nekreipė dėmesio, nes tai neva neaktualu. Toliau nuteistojo gynėjas perrašydamas liudytojo V. Š. parodymus, kuriuose jis paaiškino apie tai, kaip buvo nustatyta, jog būtent M. B. nusikaltimo metu buvo (duomenys neskelbtini), nurodo, jog minėtas liudytojas apklaustas teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti aplinkybių, negalėjo paaiškinti kaip M. B. telefono prisijungimai sutampa su pagrobto automobilio judėjimu (kadangi iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad automobilis buvo (duomenys neskelbtini), tuo metu kai M. B. telefonas buvo (duomenys neskelbtini)). O liudytojo paklausus kodėl ikiteisminio tyrimo metu M. B. nebuvo užduotas klausimas apie jo telefono buvimo vietą nusikaltimo padarymo dieną, V. Š. nurodė, kad tokia buvo taktika neklausti tuo metu, kaip ir neklausti M. B. iš kur tuo metu pas jį telefone atsirado nukentėjusiųjų nuotraukos. Be to, liudytojas nurodė, jog nebuvo reikalo apklausti 2022 m. balandžio 5 d. Š. P. tarnybiniame pranešime nurodytą kaip su nusikaltimu galimai susijusį N. P., nors minėtame tarnybiniame pranešime nurodyta, jog neva 20 minučių iki įvykio M. B. ir N. P. buvo pastebėti įvažiuojant į (duomenys neskelbtini) M. B. priklausančiu automobiliu. Gynėjas skunde atkreipė dėmesį, jog V. Š. vaizdo kamerų analizėse tokių duomenų nėra. Analizuodamas šių liudytojų parodymus, nuteistojo gynėjas nurodo, kad nuosprendyje visi M. B. kaltinantys „įrodymai“ yra „pritempti“, tendencingi, netikslūs, nepatvirtinantys M. B. kaltės, nepatvirtinantys, kad M. B. nusikaltimo metu buvo (duomenys neskelbtini).

4.8. Toliau skunde teigiama, jog tie patys pareigūnai, kurių parodymais remiamasi, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios darė M. B. spaudimą. Pareigūnas E. C., dalyvavęs M. B. 2022 m. balandžio 13 d. sulaikyme, naudojo prieš jį fizinį smurtą, o vėliau M. B. esant suėmime (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugpjūčio 10 d. lankėsi (duomenys neskelbtini) ir darė M. B. spaudimą. Gynėjas atkreipė dėmesį, kad po 2023 m. balandžio 7 d. teismo posėdžio, kuriame E. C. sunkiai sekėsi duoti parodymus, M. B. suėmimo sąlygos buvo pablogintos, jis staiga perkeltas į gerokai prastesnę kamerą, kurioje yra daugiau suimtųjų. M. B. kalėjimo darbuotojai nurodė, jog tai privalo padaryti, nes prašė Marijampolės „šeštokai“ (Marijampolės AVPK ONTV pareigūnai).

4.9. Nuteistojo gynėjas toliau nurodo, jog iš byloje esančio V. Š. 2022 m. liepos 20 d. tarnybinio pranešimo dėl MRT kontaktų išklotinės analizės nėra aišku kokiu konkrečiu metu M. B. telefonas kontaktavo (duomenys neskelbtini) mieste, nurodytas labai abstraktus laikotarpis, nenurodytos konkrečios buvimo vietos, nenurodoma kuriame mieste nuo 08:58:40 val. iki 09:44:29 val. buvo bendraujama tiesiogiai, vyko pokalbiai. Nuosprendyje nurodoma, kad M. B. automobilis „Mercedes-Benz“, 2022 m. balandžio 4 d. 14:39:30 val., iš Kauno nuvažiuoja link Vilniaus (o kaip nurodyta anksčiau, M. B. telefonu nuo 14:44:52 val. jungiamasi tik Vilniuje), taigi visiškai nesutampa M. B. telefono ir automobilio buvimo vietos.

4.10. Nevertinta tai, kad nusikalstamą veiką K. K. ir D. A. atžvilgiu atlikę asmenys, iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pasišalino 12:50 val., tuo tarpu M. B. naudoto tel. Nr. (duomenys neskelbtini) prisijungimas 12:44:52 val. fiksuotas prie MRO bokšto Kaune, kas suponuoja, kad priešingai nei nurodoma nuosprendyje M. B. negalėjo stebėti aplinkos, koordinuoti vykdytojų veiksmų, užtikrinti jų saugaus pasitraukimo.

4.11. Be to, skunde teigiama, kad teismas selektyviai rinkdamas įrodymus dėl liudytojo N. P. apklausos praktiškai nepasisakė, nurodė tik, kad šio liudytojo parodymai iš dalies patvirtina nukentėjusiųjų parodymus, nors iš N. P. parodymų matyti, kad jie patvirtina būtent apelianto M. B. dėstomas aplinkybes. N. P. nurodė, jog su M. B. 2022 m. balandžio 4 d. susitikęs nebuvo.

4.12. Apeliaciniame skunde toliau nurodoma, kad tiek K. K., tiek D. A. parodymai yra prieštaringi, prieštaravimai liko nepašalinti. 2023 m. birželio 14 d. teismo posėdžio metu bandant pasitikslinti įvykio aplinkybes, t. y. nurodžius, kad apklaustas teismo posėdžio metu D. A. teigė, kad nuo užpuolikų suduoto smūgio jiems atėjus iki užpuolikų išėjimo iš buto buvo be sąmonės, kad nepamena ar užpuolikai reikalavo skolos, nesijaučia skolingas. Tuo tarpu to paties teismo posėdžio metu apklausta K. K. nurodė, kad užpuolikai klausė kur pinigai, kur seifas, kad galimai D. A. jiems nurodė, kad pinigai spintoje, galbūt užpuolikai „skolą“ susigalvojo. D. A. nurodė, kad galimai galėjo sakyti, kad skambintų M. B., nes jie draugai ir jis būtų padėjęs šioje situacijoje. Be to, D. A. nurodė, kad pats norėjo išsispręsti šią situaciją, prašyti draugų pagalbos ir išsiaiškinti kas nutiko. N. P. paprašė, kad šis kreiptųsi į M. B. ir paprašytų pagalbos, nes N. P. su M. B. bendrauja. Paklausus D. A., ar yra buvę situacijų kai M. B. jam buvo padėjęs, šis nurodė, kad nepamena, bet gal ir buvo (šias aplinkybes patvirtino taip pat ir liudytojas N. P., tačiau teismas tai visiškai ignoravo). Be to, D. A. nurodė, jog nepamena, ar ant jo užpuolikai pylė verdantį vandenį, lyg nepylė, nebuvo sužalojimų. 2022 m. gegužės 16 d. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad sužalojimai, kurie galėjo būti padaryti pilant karštą-verdantį vandenį, nekonstatuoti. Ir nors apylinkės teismas vertindamas nukentėjusiojo kūno sužalojimus, pasigedo tikslumo, tačiau specialisto teismo posėdyje neapklausė. D. A. aiškiai nurodė, kad galimai užpuolimo metu nebuvo sužalotas, kad susižalojo namuose prieš įvykį kuomet lipant nuo palėpės nulūžo laiptai ir jis nusivertė. Skunde teigiama, kad nėra išaiškintas sužalojimo padarymo būdas, laikas. Neaišku nei kur, nei kaip D. A. susižalojo. Be to, nuosprendyje nepašalinti ir kiti prieštaravimai – apklaustas teismo posėdžio metu D. A. nurodė, kad po pirmo užpuolikų smūgio tarpduryje iš karto prarado sąmonę ir atsigavo tik užpuolikams išėjus, nors K. K. nurodė, kad girdėjo kaip D. A. sušuko kai jį mušė, kad pasakė užpuolikams kur yra pinigai, minėjo jiems vardus, o iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės 2022 m. balandžio 5 d. (duomenys neskelbtini) Ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, jog nukentėjusysis teigė, jog buityje namuose galvą sumušė nepažįstamas asmuo. Be sąmonės nebuvo. Skunde taip pat nurodoma, kad 2023 m. birželio 14 d. nukentėjusioji teismo posėdžio metu nurodė, kad apklausų metų ši nurodė, kad užpuolimo metu jai buvo suduoti smūgiai į galvos sritį, apklausų metu pastaroji nurodė, kad jai suduota ne mažiau 4 smūgių į veido ir galvos sritį, užpuolikas jos kaklą buvo prispaudęs kojos keliu bei ranka uždengęs burną, teismo posėdžio metu nurodė, kad užpuolikas jai trinktelėjo į galvą, kai jie grūmėsi, kad buvo prispausta ir atsirado mėlynės nuo antrankių, tačiau aiškiai nurodė, kad nebuvo sumušta. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra konstatuoti jokie veido, galvos, kaklo sumušimai. Nukentėjusiosios paklausus, ar specialisto išvada yra teisinga, ši nurodė, kad sužalojimų galvos ir kaklo srityje nebuvo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nukentėjusiųjų asmenų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos sugebant būti pakankamai objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių.

Žemesnės instancijos teismas

4.13. Skunde teigiama, kad teismas nepaisė to, kad būtent M. B. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, nekito. Teismas, neigdamas M. B. poziciją patvirtinančius T. M. parodymus, iškraipė M. B. parodymų turinį nurodydamas: „<...> kad pas jį M. B. atvyko apie 9 val., o išvyko apie 12 val., kai tuo tarpu pats M. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tuo laikotarpiu buvo susitikęs su V. G.“, nors M. B. teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad su V. G. buvo susitikęs maždaug nuo 9.30-10 val. Skunde perrašomi M. B. parodymai ir teigiama, jog teismas nepaisė to, kad šiuos parodymus patvirtino ir liudytojai N. P. bei T. M.. Teismas nevertino to, kad 2023 m. kovo 20 d. teismo posėdžio metu apklaustas T. M. patvirtino M. B. nurodytas aplinkybes, t. y., kad M. B. pažįsta, kažkada su juo bendrai pirko motociklą, ką nurodė ir M. B., jog yra kartu pirkę motociklą „Harlev Davidson“, o ne kaip užrašė tyrėjas V. Š. – padėjo tvarkyti motociklą.

4.14. Skunde nurodoma, kad teismas nuosprendį grindė iš esmės vien prieštaringais nukentėjusiųjų, pareigūnų parodymais, surašytais protokolais. Nebuvo atlikti jokie veiksmai siekiant pašalinti aukščiau nurodytus prieštaravimus – akistatas, apklausiant liudytojus (K. P.).

4.15. Toliau skunde nurodoma, jog byloje be pagrindo nustatytas veikas kvalifikuojantis požymis – veikimas organizuota grupe. Nuosprendyje nėra išskirtas M. B. vaidmuo. Nors organizuotai grupei būdingas išankstinis susitarimas, tačiau jis turi pasižymėti nelaikinumu, negali būti vienkartinio pobūdžio, taip pat turi būti nustatytas pastovumas, pasireiškiantis grupės nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumu ir tvirtumu, o paprasto bendrininkavimo atveju susitarimas gali įvykti bet kuriuo metu. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad iki/po tariamos nusikalstamos veikos padarymo M. B. būtų kontaktavęs su T. A., taręsis dėl nusikalstamos veikos organizavimo ir kt., nenustatytas nevienkartinis išankstinio susitarimo pobūdis, pastovumas, nusikalstamų ryšių tvirtumas ir ilgalaikiškumas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad M. B. palaikė ryšį, stebėjo aplinką, užtikrino vykdytojų saugų pasitraukimą iš įvykio vietos, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad M. B. net negalėjo stebėti aplinkos ir užtikrinti saugaus vykdytojų pasišalinimo, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie M. B. buvimą (duomenys neskelbtini) mieste. Byloje nesurinkta jokių duomenų galinčių pagrįsti organizuotos grupės buvimą.

4.16. Skunde nurodoma teismų praktika, kurioje išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės, kurių nebegalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Nuteistojo manymu, nagrinėjamu atveju buvo šiurkščiai pažeista jo teisė į teisingą teismą, įtvirtinta ne tik Konvencijos 6 straipsnyje, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje ir kituose teisės aktuose. Skunde nurodoma EŽTT praktika, kurioje išaiškinta teisės į teisingą teismą svarba bei cituojama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d. nutarimo išaiškinimai. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta skunde, teigiama, jog M. B. kaltė padarius nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 3 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje yra neįrodyta.

Šalies argumentai

5. Nagrinėjant baudžiamąja bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis T. A. ir jo gynėjas advokatas Rimas Andrikis palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir prašė nuteistąjį T. A. išteisinti. Nuteistasis M. B. ir jo gynėjas advokatas Liudas Paltanavičius taip pat palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir prašė nuteistąjį M. B. išteisinti. Prokuroras Mindaugas Sabaitis prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. A. apeliacinis skundas jame išdėstytais motyvais atmetamas. Nuteistojo M. B. ir jo gynėjo advokato Liudo Paltanavičiaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertė bei kokios išvados jai remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigiant, kad teismas savo išvadas grindė prielaidomis, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl nuteistojo M. B. ir jo gynėjo advokato Liudo Paltanavičiaus apeliacinio skundo

7. Skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio pažeidimus, t. y. nebuvo išsamiai, nešališkai ištirtos visos bylos aplinkybės, buvo netinkamai įvertintos faktinės bylos aplinkybės, nepašalinti esminiai prieštaravimai, remtasi išimtinai prielaidomis ir samprotavimais bei selektyviai atrinktais, prieštaringais ir nevienareikšmiškais įrodymais, kurie prieštarauja vieni kitiems/ bylos medžiagai, apsiribota vien formaliu dalies įrodymų išdėstymu, neįvertintas jų santykis, neištirtos abejotinos aplinkybės, nevisapusiškai ištirti surinkti įrodymai, neišsamiai išnagrinėta įvykio situacija bei jos aplinkybės, nuteistojo parodymai vertinti išimtinai kaip gynybinė versija, nepaisant to, kad juos patvirtina kitų liudytojų parodymai. Nepagrįstai ir nemotyvuotai inkriminuota organizuota grupė. Teisėjų kolegija, įvertinus skundžiamo nuosprendžio turinį bei nuteistojo M. B. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, susipažinusi su byloje esančia medžiaga, neturi pagrindo sutikti su nuteistojo ir jo gynėjo pozicija, todėl jo skundą šioje dalyje atmeta kaip nepagrįstą.

8. Skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė šalių procesinio lygiateisiškumo bei teismo nešališkumo principus, skundžiamame nuosprendyje pabrėžtinai didesnę įrodomąją reikšmę skirdamas nukentėjusiųjų, policijos pareigūnų prieštaringiems, kintantiems parodymams, apeliantui M. B. perkeliant pareigą įrodinėti savo nekaltumą. Kaip matyti iš skundo turinio, teismo šališkumas siejamas su atliktu, nuteistojo ir jo gynėjo vertinimu, netinkamu įrodymų tyrimu, jų rezultatų vertinimu. Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Apeliantui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ar veikos kvalifikavimo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar patvirtinančios bylą nagrinėjusio teismo šališkumą. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytomis nusikalstamų veikų aplinkybes, kurios buvo nurodytos kaltinamajame akte, nereiškia, jog bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas, o bylos nagrinėjimas teisme vyko formaliai, neatlikus visų reikalingų procesinių veiksmų. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo šališkumo aspektu. Proceso metu nebuvo ribojama teisė į gynybą, byla buvo nagrinėjama laikantis rungimosi principo, tiek nuteistajam, tiek jo gynėjui buvo suteikiama teisė užduoti klausimus byloje apklausiamiems proceso dalyviams.

9. Nesutinkama su apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, jog kaltinimai M. B. suformuluoti nekonkrečiai, jo veiksmai nėra individualizuoti. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas, kad ne vėliau kaip nuo 2022 m. balandžio 4 d. veikdamas organizuotoje grupėje, susidedančioje iš M. B., T. A. bei tyrimo metu nenustatytų asmenų, turėdami bendrą tikslą pagrobti svetimą D. A. turtą ir būdami pasiskirstę vaidmenimis, bendrais veiksmais grasinant panaudoti ir panaudojant fizinį smurtą, kankinimus, atimant galimybę priešintis, sunaikinant ir sugadinant D. A. priklausantį turtą, pagrobė D. A. ir K. K. priklausantį turtą, bendros 31 129,00 Eur vertės. Iš pareikštų kaltinimų matyti, jog M. B., priešingai nei nurodoma skunde, kaltinamajame akte konkrečiai nurodyti veiksmai, kuriuos jis atliko, t. y. M. B. 2022 m. balandžio 4 d. apie 9.55 val. automobiliu „Mercedes Benz E320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į (duomenys neskelbtini) miestą, turėdamas užduotį mobiliojo ryšio telefonu koordinuoti nusikalstamus veiksmus bei stebėti aplinką ir esant būtinumui apie kilusias grėsmes ar policijos pareigūnų atvykimą informuoti T. A. ir tyrimo metu nenustatytus nusikalstamos veikos bendrininkus. Po to, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems nusikalstamos veikos bendrininkams įsibrovus į nukentėjusiųjų gyvenamąjį butą bei prieš juos panaudojant fizinį smurtą bei pagrobiant turtą (daiktus, pinigus), t. y. plėšimą įvykdžiusiems asmenims išėjus iš nukentėjusiųjų buto bei pagrobiant K. K. priklausantį automobilį „BMW 328D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), M. B. toliau vykdydamas savo atskirą užduotį koordinuoti nusikalstamus veiksmus ir stebėti aplinką, lydimas pagrobto automobilio „BMW 328D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir T. A. vairuojamo automobilio „BMW5“ su Vokietijos Federacijos valstybinio numerio tipo ženklais (duomenys neskelbtini), automobiliu „Mercedes Benz E320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko iš (duomenys neskelbtini) miesto. Nors skunde ir nurodoma, jog taip ir liko nenustatyta, kas ir dėl ko tarėsi, kas sukūrė nusikaltimo padarymo planą, susirado nusikaltimo bendrininkus, parengė nusikaltimo darymo įrankius, tačiau visų pirma, sprendžiant organizuotos grupės teisingą inkriminavimą, BK 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad vienas iš svarbių aspektų, sprendžiant, ar yra organizuotos grupės požymis, yra grupės narių, darančių nusikaltimą, pasiskirstymas tam tikromis užduotimis ar atlikimu tam tikro vaidmens. Viena vertus, tai parodo didesnio organizuotumo lygį (nei paprastos bendrininkų grupės), antra vertus, tai reiškia, jog nebūtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, tačiau organizuotoje grupėje dalyvaujantys bendrininkai atsako ir kaip vykdytojai nepriklausomai nuo vaidmens ar konkrečios užduotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-222/2017). Asmenų, dalyvaujančių padarant nusikalstamą veiką, veiksmų bendrumas, kaip objektyvusis bendrininkavimo požymis, gali pasireikšti keliomis formomis: a) visi padarant nusikalstamą veiką dalyvaujantys asmenys visiškai realizuoja jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius; b) visi padarant nusikalstamą veiką dalyvaujantys asmenys iš dalies realizuoja jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius arba kai kurie visiškai, o kiti tik iš dalies (paprasta bendrininkavimo forma); c) be asmens ar asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, dalyvauja kiti asmenys, kurie neatlieka veikų, aprašytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, kurios sąlygoja vykdytojo veikas ir susijusios priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme nustatytais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-101-976/2019, 2K-8-1073/2020). Bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris atliko tik dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius atitinkančių veiksmų, jeigu suvokė bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-636/2011, 2K-8-1073/2020).

10. Nors ir skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, kas konkrečiai parūpino nusikalstamos veikos įrankius, t. y. maskuojančius rūbus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, kurie įsibrovė pas nukentėjusiuosius į jų gyvenamąjį butą, kadangi šie duomenys ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti, tačiau pritartina skundžiamo nuosprendžio konstatuotoms išvadoms, jog neabejojama, jog nusikaltimo darymui buvo kruopščiai ruošiamasi, ne tik pasiskirstant konkrečiais vaidmenimis, tačiau ir pasirūpinant nusikaltimo įrankiais. Iš nukentėjusiosios K. K. parodymų nustatyta, kad į butą įsiveržę asmenys buvo su baltais statybininkų šalmais, geltonos spalvos, kaip statybininkų liemenėmis, respiratoriais, statybininko batais. Visi šie maskuojantys rūbai, nukentėjusiosios parodymais buvo nenudėvėti, atrodė kaip nauji. Atsižvelgiant į tai, jog nors ir nenustatyta, kuris iš organizuotos grupės narių konkrečiai parūpino minėtus maskuojančius rūbus, tačiau akivaizdu, jog siekiant suklaidinti nukentėjusiuosius asmenis dėl išvaizdos, siekiant, jog jie būtų įleisti į butą, organizuotos grupės nariai kruopščiai ruošėsi nusikaltimui ir numatė ir parengė planą netgi ir dėl dėvimų rūbų. Akivaizdu, kad asmenys iš anksto buvo labai gerai aptarę nusikalstamos veikos planą, numatė jos įvykdymo mechanizmą, buvo pasiskirstę užduotimis, veikė konspiruotai, susitarę dėl nusikaltimo padarymo būdo. Nors ir apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo konstatuotoms išvadoms, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog šios aplinkybės atskleidžia glaudžių, besitęsiančių ryšių atsiradimą ir suformuoja asmenų suvokimą apie priklausymą tokiai grupei. Akivaizdu, jog pasiruošti šiai nusikalstamai veikai reikia turėti pakankamus ryšius vieniems su kitais organizuotos grupės nariais. Ir nors pateiktame nuteistojo M. B. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas nenustatė M. B. ir T. A. realaus ryšių pastovumo, o po nusikalstamos veikos padarymo šie asmenys jokių ryšių nepalaikė, tačiau apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog būtų ir nelogiškas, kruopščiai organizuojant nusikalstamą veiką, jai ruošiantis bendrauti su asmenimis lengvai susekamomis ryšio priemonėmis tiek prieš nusikalstamos veikos padarymą, tiek po jos. Be to, pats M. B. apklaustas teisme patvirtino, jog palaiko ryšius su T. A., netgi nurodydamas, jog įvykio dieną skambino jam dėl susitikimo. Taigi, nei vienas iš nuteistųjų neneigė, jog tarpusavyje jie yra pažįstami asmenys.

11. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, jog visiškai nepagrįstas skundo argumentas, jog M. B. suformuluotas kaltinimas yra neaiškus, ar kad skundžiamame nuosprendyje nėra konstatuota kokius veiksmus, atitinkančius BK 180 straipsnio 3 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarė M. B., kadangi kaip jau aukščiau aptarta, suformuotoje teismų praktikoje nebūtina, jog kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Byloje nustatyta, kad organizuotos grupės veiksmais atitiko tiek plėšimo (BK 180 straipsnio 3 dalis), tiek turto sugadinimo (BK 187 straipsnio 1 dalis) požymius. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes bei aptartą teisinį reguliavimą, teismas konstatuoja, kad nėra svarbu kas parūpino nusikaltimo padarymo priemones, kadangi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti, jog asmenys veikė organizuotoje grupėje (BK 25 straipsnio 3 dalis), todėl jų neteisėti veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį.

12. Iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teisme apklaustas M. B. kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2022 m. balandžio 4 d. anksti ryte išvažiavo iš Vilniaus į (duomenys neskelbtini). Apie 10 val. nuvažiavo į automobilių aikštelę „(duomenys neskelbtini)“, kur susitiko su drauge V. G., pas kurią automobilyje iš kišenės iškrito jo telefonas. Po susitikimo, V. G. vyko į (duomenys neskelbtini), o jis pats į (duomenys neskelbtini) susitikti su T. M., pas jį namuose, pakalbėti dėl motociklo. Pas jį buvo gal iki 12 val. Pasigedo kito savo telefono, po ko skambino V. G., tačiau ji neatsiliepė ir jie susitarė susitikti toje pačioje vietoje „(duomenys neskelbtini)“. Kai ji atvežė to telefoną, pamatė, kad jam buvo praleistų skambučių, atsiųstos žmonių nuotraukos. Tuomet jam paskambino pažįstamas asmuo G., kuris norėjo susitikti ir pakalbėti apie D. A.. Sakė, kad kaip tik važiuoja į Kauną ir atvažiuos pas jį į „(duomenys neskelbtini)“. Belaukdamas paskambino T. A., kuris kaip tik važiavo link Kauno ir atvažiavo į jo buvimo vietą. Tuomet privažiavo D. A. automobilis „BMW“, iš kurio išlipo G., kuris pasakė, jog buvo pas D. dėl skolos, jog paėmė automobilį kaip garantą. G. jo klausė ar pažįstą A. J., jis atsakė, kad pažįsta, tačiau nebendrauja. G. pasakė važiuoti kartu, dėl ko jis pasikvietė kartu ir T. A., kad pasaugotų vienas kitą. Nuvažiavo į Kauną, į kažkokius kiemus, G. ir T. įsėdo pas jį automobilį. G. klausė, ar jis gaus A. J. numerį, jis pasakė, kad paieškos, ilgai nekalbėjo. Tuomet jie išsiskirstė ir jis grįžo į Vilnių. Po to, jam paskambino N. P. ir paprašė atvažiuoti pasikalbėti, dėl ko jis su M. R. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) iki N. P.. Šis papasakojo, kad D. „gavo į kuprą“, atėmė automobilį. Tuomet važiavo iki D. pasikalbėti, norėjo jam pagelbėti. (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ sutiko V. K. (pravarde „T.“) ir šis pradėjo pasakoti, kad K. K. parašė pareiškimą. Išgirdęs tai nusprendė nesikišti. Tuomet pradėjo iš kampų lįsti mašinos, jis nubėgo pas M. R. į mašiną, ten sėdėjo N. P., ir išvažiavo. Juos vijosi mašinos be švyturėlių, vėliau tik sužinojo, jog tai buvo policijos pareigūnai. Po to jis buvo bute pas K. P., baliavojo, o 6 val. ryto išvertė buto duris ir jį sulaikė. Telefono per balkoną nemetė.

Žemesnės instancijos teismas

13. Šiuos nuteistojo M. B. parodymus, pirmosios instancijos teismas vertino kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, nurodant, jog šiuos parodymus jis derino prie ikiteisminio tyrimo eigos. Su šiomis apylinkės teismo išvadomis nesutinkantis nuteistasis M. B. bei jo gynėjas advokatas pateiktame apeliaciniame skunde visų pirma nurodo, jog apeliantas M. B. niekada nesislapstė, apie nusikalstamą veiką jis jau žinojo anksčiau, gyveno aktyvų gyvenimą, lankėsi viešose vietose. Deklaruotoje gyvenamojoje vietoje jis jau negyveno kurį laiką, be to, jam nebuvo skirta ir jokių kardomųjų priemonių, susijusių su buvimu konkrečiu adresu, todėl jis gyventi galėjo kur norėjo. Visgi, su šiais skundo argumentais, aukštesnės instancijos teismas, sutikti neturi jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja L. S., parodė, kad iki M. B. sulaikymo 4-5 dienos prieš buvo susipykę, dėl ko jis buvo išėjęs iš namų ir gyveno pas draugą Vilniuje. Iki sulaikymo ji kažkiek su M. B. bendravo telefonu, susirašinėdavo SMS žinutėmis. Visgi, aplinkybę, jog M. B. išties slapstėsi patvirtina ir tai, kad kaip jis pats nurodė, tuomet kai jis buvo (duomenys neskelbtini) ir jį pradėjo vytis automobiliai, grįžęs į Vilnių jis sužinojo, jog tai buvo policijos pareigūnai. O ir pats nurodė, jog advokatas nuėjęs į policiją pasidomėjo, jog jis yra ieškomas dėl savo pavardės, t. y. dėl to, kad yra žinomas policijai. Visgi, svarbia aplinkybe laikytina tai, kad nors kaip M. B. ir L. S. teigia, jie susipyko, dėl ko jis išėjęs iš namų pagyveno kurį laiką pas draugą, tarp M. B. ir L. S. toliau vyko bendravimas, dėl ko pagrįstai abejotina šia pateikta versija. 2022 m. birželio 8 d. apžiūros protokolu apžiūrėta informacija nukopijuota iš mobiliojo ryšio telefono „(duomenys neskelbtini)“ bei SIM kortelės, kurie paimti 2022 m. balandžio 13 d. apžiūros metu aikštelėje, esančioje prie namo (duomenys neskelbtini). Apžiūrint M. B. priklausančio telefono duomenis nustatyta, kad 2022 m. balandžio 12 d. susirašinėjama su abonentu (duomenys neskelbtini) nuo 14.33 val. iki 18.50 val. adresatas įvardijamas „L.“. Vienoje iš išsiųstų žinučių, kad gal atvažiuotų pabūti, atsakoma, kad nereikia, reikia elgtis protingai, niekur negali eiti. Liudytoja L. S. pripažino, jog byloje esantis minėtas susirašinėjimas yra tarp jos ir M. B., kas patvirtina, jog M. B. išties elgėsi atsargiai ir vengė grįžti net ir į savo namus. Be to, nors skunde teigiama, jog jei M. B. būtų siekęs išvengti sulaikymo būtų pasislėpęs nuo teisėsaugos ar išvažiavęs į užsienį, tačiau vėlgi, iš to pačio susirašinėjimo matyti, jog buvo kalbama apie buto paieškas kitoje šalyje. Liudytoja K. S. apklausta teisme patvirtino, kad M. B. prašė jos būti atsargesnei, stebėti ar jos niekas neseka. Be to, nors skunde nurodoma, jog M. B. pats atidarė buto duris, kuomet į jo buvimo vietą veržėsi pareigūnai, kas rodo, jog jis net nebandė bėgti ar slapstytis, tačiau pats nuteistasis M. B. apklaustas teisme parodė, jog 6 val. ryto buvo išverstos buto durys. Be to, iš liudytojų parodymų spręstina, jog ne pats M. B. savanoriškai atidarė duris, o į butą policijos pareigūnai įsilaužė. Liudytoju apklaustas R. K. patvirtino, jog dalyvavo M. B. sulaikymo operacijoje. Jis buvo prie buto durų, buvo duodamos aiškios komandos: „atidaryti duris, policija“. Iš kolegų, esančių apačioje t. y. K. M. M. išgirdo, jog pamatė balkone esantį M. B., kuris pradėjo metyti daiktus pro balkoną, kurie gali turėti reikšmės ikiteisminiam tyrimui, todėl viršininkas priėmė sprendimą skubiai laužti duris, kad nebūtų sunaikinti kiti tyrimui reikšmingi duomenys. Liudytojas patvirtino, jog į vidų buvo patekta įsilaužiant. Taigi, visos šios aptartos aplinkybės paneigia nuteistojo M. B. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, jog nuteistasis nebandė slėptis nuo pareigūnų dėl padarytos nusikalstamos veikos.

14. Skunde taip akcentuojama ir tai, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, M. B. nevengė duoti parodymų. Su šiais skundo argumentais, aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti. 2022 m. balandžio 13 d. įtariamojo M. B. apklausos protokole nurodyta, jog įtariamasis parodė: „šiuo metu blogai jaučiuosi, todėl parodymų neduosiu. Parodymus duosiu vėliau ikiteisminio tyrimo metu“, tačiau kaip teisingai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, byloje nėra jokių duomenų, t. y. medicininių išrašų, jog M. B. dėl savo sveikatos būklės tuo metu negalėjo duoti parodymų. Nepagrįsti ir nuteistojo M. B. teiginiai, jog sulaikymo metu jis buvo dusinamas, jam į lytinius organus buvo purškiamos dujos, kadangi byloje tai patvirtinančių duomenų nėra. Nėra nustatyta jokių M. B. sužalojimų, o ir sulaikymo operacijoje dalyvavę pareigūnai, apklausti teismo posėdžio metu patvirtino, jog prieš M. B. nebuvo naudojamas smurtas, apart to, jog liudytojas E. C. parodė, kad M. B. sulaikymo metu buvo agresyvus, dėl ko prieš jį buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai, buvo paguldytas ant žemės ir uždėti antrankiai. Vėliau, t. y. 2022 m. birželio 2 d., praėjus kiek daugiau nei vienam mėnesiui, M. B. pateikė prašymą būti apklaustas, po ko apelianto teigimu, jis davė nuoseklius ir išsamius parodymus. Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog kaip teisingai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, svarbia aplinkybe laikytina tai, jog iki M. B. apklausos, vykusios ikiteisminio tyrimo metu, M. B. buvo susitikęs (duomenys neskelbtini) kalėjime ((duomenys neskelbtini)) su vėliau apklaustu liudytoju T. M., kurį vėliau duodamas parodymus nurodo, kaip asmenį, pas kurį buvo įvykio metu. Liudytojas T. M. apklaustas teisme nurodė, jog jam paskambino M. B. žmona ir paprašė padėti į (duomenys neskelbtini) kalėjimą perduoti M. B. daiktus, kadangi jis yra sulaikytas. Po ko, abu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir jam leido pasimatyti su M. B., kuris papasakojo, jog būtent tą dieną kai M. B. buvo pas jį svečiuose, kažkas apiplėšė D. A.. Visgi, pirmosios instancijos teismas šiuos liudytojo parodymus vertino itin kritiškai. Visų pirma, šis liudytojas buvo apklaustas tik po to, kai M. B. aplankė sulaikytą (duomenys neskelbtini), todėl visiškai tikėtina, jog susitikimo metu asmenys galėjo aptarti M. B. alibi. Be to, kaip pats liudytojas T. M. nurodė, jis su M. B. pažįstami daugiau nei 10 metų, kartais susitikdavo, neva turėjo bendrą motociklą. Todėl visiškai akivaizdu, jog liudytojas yra suinteresuotas padėti M. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Juolab, kad ir liudytojo parodymai vietomis nesutapo su M. B. parodymais. Liudytojas T. M. parodė, kad M. B. pas jį atvažiavo apie 9 val., jis tuo metu taisė motociklą M. B. padėjo patvarkyti, kartu nuvažiavo iki motociklų parduotuvės, nusipirko detalę, po ko grįžo atgal pas liudytoją į namus. Po pietų M. B. kažkas paskambino ir jis išvažiavo. Nors M. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuvykęs pas T. M. taisė motociklą, jį norėjo išbandyti, tačiau niekur iš liudytojo namų nebuvo išvažiavę. Taigi, šie parodymai tarpusavyje dalyje nesutampantys. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog priešingai nei nurodoma skunde, nėra pagrindo M. B. parodymus laikyti kaip nuoseklius. Apklaustas pirmosios instancijos teisme, nuteistasis M. B. pateikė naujus duomenis, t. y. dar neišsakytą versiją, jog įvykio dieną buvo susitikęs su drauge, taip bandydamas susikurti sau alibi bei suklaidinti teismą. Juolab, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog V. G., su kuria neva M. B. buvo susitikęs įvykio dieną ir pas kurią paliko automobilyje telefoną dalyvavo viešai nagrinėjamame teisiamajame posėdyje, kuomet M. B. davė parodymus, nors teismo ji nebuvo kviesta. Dėl šių priežasčių V. G. negalėjo būti apklausta kaip liudytoja, ką M. B. tikėtina suvokė. Visgi, teisėjų kolegijos manymu, tokia nuteistojo M. B. versija, jog įvykio dieną jis buvo susitikęs prie „(duomenys neskelbtini)“ su neva savo drauge V. G., pas kurią automobilyje buvo palikęs savo telefoną, o ši kaip tik tą dieną vyko į (duomenys neskelbtini), nepatvirtinta jokiais duomenimis. Juolab, visiškai nelogiškas nuteistojo paaiškinimas, kodėl šių aplinkybių nenurodė būdamas apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kas jo atžvilgiu sukuriant jam alibi būtų itin reikšminga. Nuteistojo M. B. teigimu, šių aplinkybių nenurodė prieš, kadangi bijojo, jog policijos pareigūnai jo žmonai pasakys, kad jis turi meilužę. Tačiau visiškai nelogiška, jog, slepiant nuo žmonos šią informaciją, minėta draugė atvyksta į teismą stebėti proceso. Be to, šias aplinkybes nuteistasis parodė teisme, todėl bet kokiu atveju tai galėjo būti žinoma jo sutuoktinei. Manytina, jog šie nuteistojo M. B. parodymai yra tik siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės ir susikurti sau alibi, kadangi ir ši nuteistojo gynybinė versija atsirado tik tuomet, kai M. B. sužinojo apie byloje esančius duomenis dėl jo mobiliojo ryšio signalo judėjimo įvykio dieną. Be to, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog visiškai nelogiška nuteistajam susitikti su V. G. prie „(duomenys neskelbtini)“. Nuteistojo teigimu, jo minėta draugė važiavo nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), o jis iš Vilniaus važiavo link (duomenys neskelbtini), kur gyvena T. M.. Taigi, akivaizdu, kad patogiausia susitikimo vieta abiem asmenim buvo Kauno mieste, arba Kauno rajone, pavyzdžiui (duomenys neskelbtini). Analogiškai ir V. G. vykstant iš (duomenys neskelbtini) atgal į (duomenys neskelbtini), jų susitikimo vieta buvo neva ta pati „(duomenys neskelbtini)“, nors nuteistajam M. B. nuo (duomenys neskelbtini) tai yra apie 20 min. kelio (apie 21 km), kai V. G., neva važiavusiai nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), pakeliui buvo (duomenys neskelbtini) miestas, būtent ten kur ir pasak M. B. jis buvo.

15. Skunde toliau nurodoma, jog taip ir liko nepašalinti M. B. ir T. A. parodymai dėl susitikimo vietos, kadangi T. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog įvykio dieną susitikęs su M. B. nebuvo, o M. B. parodė, kad su T. A. įvykio dieną susitiko (duomenys neskelbtini). Apklaustas teisme, T. A. parodė, kad bevažiuodamas „senu“ keliu, už „(duomenys neskelbtini)“ pasivijo M. B. automobilį, jam pamerkė ir aplenkė. M. B. parodė jam, kad sustotų, po ko jie sustojo šalikelėje ir kalbėjosi. Taigi, kaip matyti išties šie nuteistųjų parodymai yra prieštaringi, tai tik patvirtina, jog nėra pagrindo nuosekliai jais vadovautis kaip patikimais.

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog apžiūrint M. B. mobiliojo ryšio telefoną rasta ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų, t. y. fotonuotraukos, kuriose atvaizduoti surišti asmenys (vyras ir moteris). Apelianto skunde nurodyta, jog nors skundžiamame nuosprendyje konstatuota, jog šios nuotraukos darytos įvykio vietoje, tačiau nei D. A., nei K. K. nenurodė, jog jie buvo fotografuojami. Atsakant į šį skundo argumentą pažymėtina, jog K. K. parodė, kad kuomet užpuolikai įsibrovė į butą, jai ant galvos užmetė antklodę, o D. A. buvo paguldytas ant grindų, dėl ko visiškai logiška, jog nukentėjusieji galėjo ir nematyti kuomet juos užpuolikai nufotografavo. Apeliaciniame skunde taip pat ginčijamos ir skundžiamame nuosprendyje konstatuotos išvados, jog minėtos nuotraukos padarytos įvykio vietoje, kadangi nesutampa jų darymo bei įsibrovimo laikas, nurodant, kad viena iš nuotraukų daryta 09:55:20 val., o po vienos sekundės jau kita 09:55:21 val., kai pati K. K. nurodė, jog į būtą plėšikai įsiveržė apie 10 val. Išties kaip ir nurodyta pateiktame skunde nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo nustatyta kas šias nuotraukas atsiuntė M. B., be to, ir iš nuotraukų informacijos matyti, jog laikas nevisiškai tiksliai atitinka užpuolimo laiką. K. K. teisme parodė, jog užpuolikai įsibrovė apie 10 val., kas iš esmės nenurodyta minučių tikslumu. Be to, nukentėjusioji paaiškino, jog į būtą asmenys įsiveržė tuo metu kai ji su drauge susirašinėjo per „Messenger“ programėlę, o paskutinė išsiųsta žinutė buvo 9.50 val. Neabejojama, jog asmenys tik įsibrovę į butą ne iškarto ėmė fotografuoti nukentėjusiuosius, galėjo būti praėjęs nenustatytas tam tikras laiko tarpas, kadangi iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, jog iš pradžių užpuolikai įsiveržė į kambarį, kuriame nukentėjusioji gulėjo lovoje, ją užgulė ir jai sudavė nemažiau kaip du smūgius, po to ją surakino ir užmetė ant galvos antklodę, po kurio laiko ji buvo nuvesta į vonios kambarį. Visgi, nors ir nėra nustatyta nei kas tas nuotraukas atsiuntė, nei tikslus jų padarymo laikas (atkreipiant dėmesį, jog apžiūrint nuotraukas, prie informacijose jose yra įrašas „Modified“ (modifikuota)), tačiau nuotraukose užfiksuoti vaizdai atitinka tiek įvykio vietą, tiek nukentėjusiųjų asmenų požymius, tiek jų nurodytas aplinkybes, dėl ko nėra pagrindo abejoti, jog šios nuotraukos darytos nusikalstamos veikos darymo metu. Užfiksuotose nuotraukos matyti ant grindų gulintis vyras surištomis kojomis ir antrankiais ant rankų bei gulinti duše moteris uždengta galva ir rankomis, šalia galvos padėtas puodelis. Matosi moterį fotografuojančio asmens rankos dalis, ant kurios uždėta geltonos ar oranžinės spalvos pirštinė. Šias aplinkybes iš esmės nurodė ir nukentėjusieji, t. y. K. K., kuri parodė, kad matė D. A. gulint ant grindų ant pilvo, jo kojos buvo surištos, o ant rankų už nugaros uždėti antrankiai. Nukentėjusiosios rankos taip pat buvo surištos antrankiais. Be to, nukentėjusioji parodė, jog kuomet vonioje jai pasidarė bloga, vienas iš užpuolusių asmenų jai atnešė vandens puodelį kas ir yra užfiksuota vienoje iš nuotraukų, t. y., jog šalia nukentėjusiosios galvos padėtas puodelis. Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėti antrankiai, ant kurių specialisto išvada nustatyta, kad yra nukentėjusiųjų DNR pėdsakų. Taigi, visos šios aplinkybės patvirtina, jog darytos nuotraukos išties iš įvykio vietos, įvykio metu, kuomet buvo užpulti nukentėjusieji.

Žemesnės instancijos teismas

17. Tai, kad šios nuotraukos išties reikšmingos nagrinėjamu atveju, patvirtina ir tai, kad sulaikymo metu būtent šis telefonas, kurio apžiūra atlikta ir rastos nuotraukos, sulaikymo metu buvo išmestas pro balkoną. Apeliaciniame skunde ginčijamos 2022 m. balandžio 13 d. tarnybiniame pranešime dėl sulaikytų asmenų bei atliktų neatidėliotinų kratų nurodyta aplinkybė, jog M. B. naikina galimai tyrimui reikšmingus objektus, t. y. per balkono duris išmetė mobiliojo ryšio telefoną. Nors apelianto skunde nurodoma, jog nėra aišku kas išmetė per balkono duris mobiliojo ryšio telefoną, o dėl šių aplinkybių nebuvo apklaustas K. P., tačiau teisėjų kolegija iš byloje surinktų duomenų visumos, neturi pagrindo abejoti, jog būtent M. B. ir išmetė savo telefoną per balkono langą. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas K. M. M. parodė, kad 2022 m. balandžio 13 d. vykdydamas savo tarnybines pareigas dalyvavo M. B. sulaikyme Vilniuje. Kadangi buvo turima duomenų, jog M. B. gali bandyti bėgti nuo policijos pareigūnų arba bandyti naikinti ikiteisminiam tyrimui reikšmingus įkalčius, taktiniais sumetimais buvo apsuptas daugiabutis. Pareigūnų veiksmai buvo koordinuojami, visi pareigūnai buvo pasijungę telekomunikacinį ryšį ir visi vieni kitus girdėjo. Apie 6 val. ryto prasidėjus sulaikymo operacijai per radijo ryšį girdėjo, kaip pareigūnai pradėjo belsti į duris, reikalavo atidaryti. Jis tuo metu stebėjo namo prieigas, maždaug 30 m atstumu nuo namo, kuris buvo priešais jį. Pastebėjo, kaip atsidarė balkono durys, per jas išėjo M. B. ir išsviedė kažkokį juodą daiktą į jo pusę. Kuris tai buvo namo aukštas neatsimena, bet tikrai tai buvo ne iš pirmųjų aukštų. M. B. atpažino, nes žinojo jį iš darbinės pusės, matęs nuotraukose. Buvo gana šviesu, kad galėtų žmogų atpažinti ir identifikuoti. Nors kaip ir skunde nurodoma, šis pareigūnas apklaustas teisme negalėjo nurodyti iš kurio aukšto buvo išmestas minėtas daiktas, tačiau visgi svarbu įvertinti ir tai, jog nuo įvykio yra praėję pakankamai nemažai laiko, todėl visiškai natūralu, jog liudytojas negali atsiminti visų sulaikymo metu buvusių detalių. Be to, minėtas liudytojas apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis stebėjo buto langus, kuris buvo viršutiniuose aukštose, tiksliau nepamena. Iš esmės liudytojas nurodė reikšmingą aplinkybę, jog tai buvo vienas iš daugiabučio viršutinių aukštų. Be to, liudytojas nurodė, jog matė, kad pro balkoną išlindęs asmuo buvo iki pusės nuogas, ką patvirtino ir kiti pareigūnai, kurie nurodė, jog sulaikymo metu M. B. buvo tik su kelnaitėmis. Nors minėtas liudytojas ir nenurodė tiksliai kaip atrodė kitas bute esantis ir sulaikytas asmuo K. P., tačiau K. M. M. paaiškino, jog pro balkoną išlindęs asmuo buvo sportiškas, įdegęs, visiškai skirtingai atrodė K. P.. Nors skunde ginčijama aplinkybė, jog liudytojas išties galėjo pamatyti asmenį, kadangi tuomet dar buvo pakankamai tamsu, o tą dieną švito 6.22 val., tačiau visgi svarbu atkreipti dėmesį, jog tuo metu jau buvo rytas, jau nebuvo nakties metas, todėl visiškai tikėtina, jog liudytojas galėjo įžvelgti asmens identifikuojančius požymius, juolab, jog byloje nėra duomenų, jog sulaikymo vietoje, t. y. prie daugiabučio namo, būtų aklina tamsa, dėl ko nebūtų galima buvę įžiūrėti kas vyksta namo balkonuose. Liudytojas K. M. M. parodė, jog išmestas minėtas juodas daiktas atsitrenkė į medžių šakas ir tik tuomet, išgirdo, jog pareigūnai įsiveržė į butą ir sulaikė M. B.. Pribėgęs prie numesto daikto pamatė, jog tai buvo juodos spalvos telefonas. Iš esmės šias liudytojo aplinkybes patvirtino ir kiti sulaikymo operacijoje dalyvavę asmenys. Liudytojas R. K. parodė, kad dalyvavo sulaikymo operacijoje, visi buvo pasiskirstę užduotimis, visi tarpusavyje turėjo ryšį. Jis pats buvo prie buto. Iš kolegos K. M. M., kuris buvo apačioje išgirdo, kad pamatė balkone esantį M. B., kuris pradėjo mėtyti daiktus pro balkoną, kurie gali turėti reikšmės ikiteisminiam tyrimui. Jis pats nematė kaip buvo išmestas telefonas, todėl po sulaikymo rašytame tarnybiniame pranešime galėjo nurodyti netiksliai, kad telefoną M. B. išmetė per balkono duris. Liudytojas E. C. taip pat patvirtino, jog per ryšio priemones kolegos pranešė, kad M. B. išlindo per buto balkoną, išmetė mobilaus ryšio telefoną ir atgal įėjo į butą. Nesutiktina su apelianto teiginiais, jog liudytojo K. M. M. parodymai yra prieštaringi, vien dėl to, jog apklaustas teisme, šis liudytojas nurodė, jog matė, kad pro balkoną išlindęs asmuo buvo M. B., o apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog suprato, jog tai buvo M. B.. Iš esmės, liudytojas K. M. M. nurodė, jog jis identifikavo asmenį, matė kaip šis išmetė telefoną, o vėliau sužinota informacija, jog sulaikant M. B. jis išties buvo tik su trumpikėmis, jam tik patvirtino jo manymą. Be to, nors apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisme, dėl šių aplinkybių nebuvo apklaustas K. P., tačiau šiame kontekste pažymėtina, jog teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ir nenustatytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015).

18. Aukštesnysis teismas sprendžia, jog surinktų duomenų, t. y. liudytojų parodymų nagrinėjamu atveju užteko pakankamai nustatyti minėtas aplinkybes. Aplinkybę, jog M. B. išties siekė sunaikinti ar paslėpti ikiteisminiam tyrimui reikšmingus duomenis patvirtina ir tai, kad apžiūrint pro balkoną išmestą M. B. priklausantį telefoną, nustatyta, kad telefone aptiktos nuotraukos, t. y. vaizdai, kuriuose užfiksuoti pakelės stulpai su vaizdo kameromis, kelio ženklo „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, nurodytos datos – 2022 m. balandžio 8 d., 2022 m. balandžio 10 d. Esant šiems duomenims pagrįstai manytina, jog po nusikalstamos veikos padarymo taip buvo siekiama išsiaiškinti ar vaizdo stebėjimo kameromis galėjo būti užfiksuoti organizuotos grupės nariai.

Žemesnės instancijos teismas

19. Skundžiamame teismo nuosprendyje nurodyta, jog nėra pagrindo netikėti pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojais pareigūnų parodymais, su kuo iš esmės sutinka ir teisėjų kolegija. Byloje nėra duomenų, jog policijos pareigūnai vykdydami savo pareigas būtų suinteresuoti neteisingai apkaltinti tiek patį M. B., tiek T. A.. Liudytojų parodymai tarpusavyje sutampantys ir neprieštaraujantys vieni kitiems. Todėl netikėti tarnybines pareigas vykdžiusių pareigūnų parodymais nėra pagrindo. Iš esmės skunde nenurodoma jokie motyvai, kurių pagrindų minėti liudytojai turėtų pagrindą neteisingai apkaltini nuteistuosius, byloje nenustatyta, jog tarp jų praeityje yra buvę konfliktinių situacijų. Pareigūnų parodymai buvo logiški, nuoseklūs, atitiko tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes bei visą faktinę įvykio situaciją ir kontekstą. Be to, liudytojai parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. To nepaneigia ir apelianto nurodytos aplinkybės, jog neva E. C. duodamas teisme parodymus melavo apie tai, jog sulaikymo metu nebuvo filmuojama. Tokius savo argumentus, apeliantas grindžia tuo, jog iš 2023 m. liepos 17 d. publikuoto straipsnio „(duomenys neskelbtini)“. Publikuotame straipsnyje pateikta fotonuotrauka iš kurios matyti, jog „Aro“ pareigūno yra vedamas sulaikytas asmuo. Tačiau visiškai nepagrįstas skundo argumentas, jog ši nuotrauka patvirtina, jog M. B. sulaikymas buvo fiksuojamas bei juolab, jog žurnalistams buvo pateikta sulaikymo metu daryta foto nuotrauka. Kartu su apeliaciniu skundu, apart aptariamo straipsnio nuorodos bei fotonuotraukos nėra pateikta jokių patvirtinančių duomenų, jog straipsnyje publikuota nuotrauka daryta sulaikymo metu dalyvavusių policijos pareigūnų. Net jei ir nurodyta fotonuotrauka buvo padaryta policijos pareigūnų, tai nepatvirtina, jog ir pats M. B. sulaikymas buvo filmuojamas. Liudytojas E. C. apklaustas teisme parodė, jog M. B. sulaikymas nebuvo filmuojamas ir nėra reglamentuota, jog tai privaloma daryti. „Body“ kameros išduotos tik viešajai policijai, jų skyrius šių vaizdo įrašymo priemonių neturi. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog viešai publikuotame straipsnyje pavaizduota fotonuotrauka yra pakankamai ryški, dėl ko galima spręsti, jog nuotrauka pakankamai aukštos kokybės, dėl ko abejotina, jog toks ryškus atvaizdas būtų užfiksuotas su „Body“ kamera.

20. Nors nuteistojo apeliaciniame skunde nurodoma, jog yra akivaizdu, kad policijos pareigūnai nuo pat pradžių bandė išgauti M. B. kaltinančius įrodymus, ką anot apelianto patvirtino ir liudytoju apklaustas V. K., kuris parodė, kad jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo perrašomi, buvo pristatytas pokalbiui su skyriaus viršininku E. C., dėl ko jis patyrė spaudimą. Visgi, šie liudytojo parodymai nepatvirtinti jokiais duomenimis. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu atliktos minėto liudytojo apklausos, šis savo parašu patvirtino savo parodymų teisingumu. Liudytojas V. Š. apklaustas teisme parodė, jog atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus ir V. K. apklausą. V. K. susipažino su protokolu, parašė, kad teisingi parodymai, pasirašė kaip įprasta. Priekaištų dėl protokolo nebuvo. Paklausus apie įvykį, V. K. pats pasakojo jam žinomas aplinkybes. Dėl parodymų turinio su V. K. nesitarė. Byloje nėra nustatyta, jog liudytojas V. K. patyrė spaudimą duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Dėl ko nėra pagrindo sutikti ir su apelianto teigimu, jog policijos pareigūnai nuo pat pradžių bandė išgauti išimtinai M. B. kaltinančius įrodymus, kadangi kaip jau aptarta anksčiau, byloje nėra jokių duomenų, jog minėti pareigūnai būtų suinteresuoti nekaltai apkaltinti M. B. dėl nusikalstamos veikos padarymo. Šių apeliacinio skundo argumentų nepatvirtina ir tai, jog liudytoju teisme apklaustas V. Š. negalėjo nurodyti kokie konkrečiai bokštai (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad M. B. nusikaltimo dieną buvo (duomenys neskelbtini), nurodant, jog viskas yra byloje. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtas liudytojas atliko savo tarnybines pareigas, todėl visiškai tikėtina, jog praėjus nemažam laiko tarpui nuo jo atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų, liudytojas galėjo neprisiminti tikslių nustatytų aplinkybių, juolab apie M. B. telefono prisijungimus prie tam tikrų bokštų. Be to, skunde kritikuojami neatlikti tam tikri apelianto manymu reikalingi procesiniai veiksmai, t. y. apklausos metu neužduoti tam tikri klausimai M. B. ar neapklaustas N. P., tačiau vien tai, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo pasirinkta tam tikra taktika, nepagrindžia apelianto teiginio, jog policijos pareigūnai buvo suinteresuoti M. B. nuteisimu dėl nusikalstamos veikos. Be to, N. P. buvo apklaustas teisme, todėl nėra pagrindo teigti, jog atliktas įrodymų tyrimas buvo neišsamus.

21. Nepagrįsti ir apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, jog pareigūnas E. C., dalyvavęs M. B. sulaikyme, naudojo prieš jį fizinį smurtą, o vėliau M. B. esant suėmime (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugpjūčio 10 d. lankėsi (duomenys neskelbtini) ir darė M. B. spaudimą, t. y. reikalavo suimtojo M. B. nurodyti nusikalstamos veikos kitus dalyvius, grasino, jog jis „sėdės“ 8 metus. Visgi, šie argumentai nepagrįsti jokiais byloje esančiais duomenimis. Byloje nėra pateikta jokių medicininių išrašų apie M. B. sužalojimus, taip pat byloje nėra jokių duomenų, jog M. B. būtų kreipęsis į E. C. tiesioginį vadovą ar kitas institucijas dėl neva prieš jį daromo spaudimo. Kaip ir nepagrįstais teisėjų kolegija laiko ir apelianto teiginius, jog po E. C. apklausos teisme, M. B. suėmimo sąlygos pablogėjo, buvo perkeltas į gerokai prastesnę kamerą, kurioje yra daugiau suimtųjų. Teigiama, jog M. B. kalėjimo darbuotojai nurodė, jog tai liepė padaryti Marijampolės AVPK ONTV pareigūnai. Tačiau vėlgi, tokie nuteistojo teiginiai yra visiškai nepagrįsti jokiais duomenimis. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog M. B. būtų buvęs perkeltas į kitą kamerą, esant ikiteisminio tyrimo pareigūno nurodymams.

Žemesnės instancijos teismas

22. Iš V. Š. 2022 m. liepos 20 d. tarnybinio pranešimo dėl MRT kontaktų išklotinių analizės matyti, jog buvo išanalizuoti M. B. išmesto prieš kratą (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefono „(duomenys neskelbtini)“ abonento (duomenys neskelbtini) kontaktų išklotinė, už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. 00.00 val. iki 2022 m. balandžio 13 d. 24.00 val. Nustatyta, kad 2022 m. balandžio 4 d. MRT abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) 06:03:04 val. paskutinį kartą kontaktuoja Vilniaus mieste, o po to pradeda jungtis prie mobiliojo ryšio operatoriaus (toliau – MRO) bokštų, esančių Kauno, Prienų, Kazlų Rūdos savivaldybėse. Tai vyksta laikotarpyje nuo 07:03:04 val. iki 09:28:24 val., o laikotarpyje nuo 09:29:48 val. iki 11:44:52 val. yra matomi penki prisijungimui prie MRO bokštų (duomenys neskelbtini) mieste. Nors skunde nurodoma, jog iš šių duomenų nėra aišku kokiu konkrečiu metu M. B. telefonas buvo fiksuojamas (duomenys neskelbtini) mieste, tačiau šiuo atveju pažymėtina, jog svarbus laikotarpis yra tai, jog užfiksuotas laikas nuo 09:29:48 val. iki 11:44:52 val., būtent tuo metu, kai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys buvo įsiveržę pas nukentėjusiuosius į namus ir vykdė susitartą planą – plėšimą. Jau anksčiau aptartais duomenimis, teisėjų kolegija sprendė, jog nėra pagrindo tikėti M. B. susikurtais alibi, jog neva įvykio dieną jis buvo susitikęs su T. M. (duomenys neskelbtini) kur ir iki 12.00 val. praleido ten laiką bei, juolab, jog savo mobilaus ryšio telefoną paliko pas V. G. automobilyje, kuri kaip tik įvykio dieną neva vyko į (duomenys neskelbtini) miestą. Lietuvos automobilių kelių direkcijos pateiktais duomenimis, M. B. automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. balandžio 4 d. 08:51:16 val. buvo užfiksuotas (duomenys neskelbtini) nuvažiuojantis link (duomenys neskelbtini) miesto, kas patvirtina, jog įvykio metu M. B. išties buvo (duomenys neskelbtini) mieste, juolab, jog tai patvirtina mobiliojo ryšio signalas (nuo 09:29:48 val. iki 11:44:52 val. fiksuotas (duomenys neskelbtini) mieste). Nors skunde atkreipiamas dėmesys, jog minėtame tarnybiniame pranešima užfiksuota, kad iš kontaktų trukmės yra suprantama, kad nuo 08:58:40 val. iki 09:44:29 val. buvo bendraujama tiesiogiai, vyko pokalbiai, tačiau nenurodoma kokiame mieste vyko pokalbiai, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog laikotarpyje nuo 07:03:04 val. iki 09:28:24 val. M. B. mobiliojo ryšio telefono signalas fiksuojamas MRO bokštų, esančių (duomenys neskelbtini). Viena tai, kad skundžiame nuosprendyje nėra detalizuota minučių tikslumu, prie kokių MRO bokštų jungėsi M. B. telefono signalas, tai nepaneigia fakto, jog būtent laikotarpiu nuo 09:29:48 val. iki 11:44:52 val. jis buvo (duomenys neskelbtini) mieste. Juolab, kad vienas iš prisijungimų fiksuotas netoli įvykio vietos – (duomenys neskelbtini)).

23. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog skundžiamame nuosprendyje nevertinta aplinkybė, jog nusikalstamą veiką K. K. ir D. A. atžvilgiu atlikę asmenys, iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pasišalino 12:50 val., o tuo tarpu M. B. naudoto telefono prisijungimas 12:44:52 val. fiksuotas prie MRO bokšto Kaune. Visgi, teisėjų kolegija sprendžia, jog šie duomenys nepaneigia konstatuotų išvadų, kad M. B. stebėjo aplinką, koordinavo veiksmų vykdymą bei užtikrino jų saugų pasitraukimą. Visų pirma, skunde klaidingai nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, kurie įsibrovė pas nukentėjusiuosius į namus, iš jų išvyko 12:50 val. Nukentėjusioji K. K. parodė, kad pirmiausia iš buto išėjo vienas užpuolikų, po kurio laiko ir antrasis. Iš tarnybiniame pranešime nurodytos analizės matyti, jog vaizdo kamerų esančių aplink įvykio vietą stebėjimo metu nustatyta, jog apie 12:27 val. pagrobtas automobilis BMW5, važiuoja (duomenys neskelbtini) gatve ir iš kurios pasuka dešinėn į (duomenys neskelbtini) gatvę, bei toliau juda (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės. Miesto vaizdo stebėjimo kameromis po nusikalstamos veikos įvykdymo yra užfiksuota, kad automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pravažiuoja (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą apie 12:21 val., o apie 12:27 val. pro tą pačią vietą, ta pačia kryptimi pravažiuoja pagrobtas automobilis BMW5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsiant miesto vaizdo stebėjimo kamerų analizę automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie 12:24 val. pastebimas važiuojantis (duomenys neskelbtini) gatve iš kurios išsuka į (duomenys neskelbtini) gatvę, taip pačiai važiuojantis apie 12:29 val. pastebimas ir pagrobtas automobilis BMW5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Toliau automobiliai pastebimi (duomenys neskelbtini) gatve pravažiuojantys pro namą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vaizdo stebėjimo kameros apie 12:42 val. užfiksavo pravažiuojantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš paskos važiuojantį pagrobtą automobilį BMW5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Toliau abu automobiliai - BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir BMW5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie 12:57 val. yra užfiksuoti degalinės „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo stebėjimo kamerų, važiuojantys vienas paskui kitą A5 kelyje ((duomenys neskelbtini)) kryptimi link Kauno miesto pusės. Nors nevisuose vaizdo įrašuose matėsi minėtų automobilių valstybiniai numeriai, tačiau iš automobilio identifikuojančių požymių, spręstina, jog vaizdo įrašuose esantys automobiliai yra sutampantys, t. y. tie patys. Taigi, šie duomenys patvirtina, jog iš įvykio vietos nusikalstamą veiką įvykdę asmenys pasišalino kiek anksčiau nei 12:50 val. Ir nors skunde taip pat nurodoma, jog 12:44:52 val. M. B. mobiliojo ryšio telefonas fiksuojamas jungiantis prie MRO bokšto Kaune, tai nepaneigia, jog M. B., tuomet kai pavogtas automobilis buvo gabenamas į Kauno miestą, taip pat prisidėjo užtikrinant jo saugų paslėpimą. Iš aptartų vaizdo įrašų analizės matyti, jog (duomenys neskelbtini) mieste, buvo pastebimas tik T. A. automobilis, kuris lydėjo pavogtą BMW markės transporto priemonę. Iš vaizdo įrašų analizės darytina išvada, jog M. B. prie T. A. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, kuris vairavo pagrobtą automobilį ir važiavo link Kauno miesto, prisijungė juos lydėdamas tik vėliau, t. y. jau būnant arčiau Kauno, todėl visiškai tikėtina, jog ir M. B. telefono signalas 12:44:52 val. galėjo jungtis Kauno rajone, kadangi jis (duomenys neskelbtini) miestą paliko anksčiau nei kiti organizuotos grupės nariai.

24. Vėliau, t. y. 13:25:38 val., Lietuvos automobilių kelių direkcijos pateiktais duomenimis, matyti, jog ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoja pagrobtas automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiuoja link Kauno r., paskui jį važiuoja „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo 13:43:47 val. iki 13:43:58 val. visi trys automobiliai – „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti vienas paskui kitą važiuojantys link Kauno miesto Vakarinio aplinkkelio. Nustatytais duomenimis, visi šie automobiliai pasiekė (duomenys neskelbtini), daugiabučių aikštelę. Iš esmės ir nuteistieji šių aplinkybių neneigė. M. B. parodė, kad jam paskambino asmuo vardu G. ir norėjo su juo susitikti pakalbėti. Dėl ko, jis paskambino T. A. ir paprašė, jog jis vyktų kartu, jog vienas kitą pasaugotų. M. B. teigimu, atvykę į (duomenys neskelbtini) esančią daugiabučių aikštelę, jie visi trys atsisėdo į jo automobilį, kur ir pasikalbėjo. G. jo klausė, ar jis galės gauti A. J. telefono numerį. Vėlgi, šie nuteistojo parodymai vertinami kritiškai. T. A. nors ir sėdėjo automobilyje, tačiau nurodė, jog negirdėjo jų pokalbio ir apie ką kalbėjosi nežino. Vėliau, pagrobto automobilio vairuotojas įsėda į T. A. vairuojamą automobilį ir jie kartu nuvažiuoja. Visos šios aplinkybės verčia abejoti nuteistojo M. B. parodymų tikslumu, juolab atsižvelgiant į tai, kad jie vietomis nesutampantys su T. A. parodymais dėl jų susitikimo aplinkybių.

25. Be to, kaip teisingai nurodyta ir apeliaciniame skunde, bylos duomenimis nustatyta, kad M. B. automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 14:39:30 val. pastebėtas Kaune, važiuojantis link Vilniaus, o M. B. telefonu nuo 14:44:52 val. jungiamasi Vilniuje, tačiau pastebėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, jog M. B. su T. A. ir kitu nenustatytu asmeniu, kuris vairavo pagrobtą BMW automobilį, išties buvo susitikę ir sustoję pasikalbėti adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, automobilių stovėjimo aikštelėje. Šios aplinkybės yra užfiksuotos vaizdo stebėjimo kameromis, o ir pats M. B. šių aplinkybių neneigė. Todėl net ir esant šiems automobilio bei jo telefono ryšio buvimo vietos neatitikimams, nėra pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai – vaizdo įrašai, mobiliojo telefono ryšio prisijungimų duomenys yra prieštaringi.

26. Nuteistasis M. B. duodamas parodymus paaiškino, jog norėjo padėti D. A. susigrąžinti nusikalstama veika pagrobtą jo automobilį, kas apelianto teigimu rodo, jog nagrinėjamu atveju jis tik buvo suinteresuotas padėti nukentėjusiajam. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojo N. P. parodymų, kuriuose jis teigė, kad apie įvykį sužinojo iš nukentėjusiojo D. A., kuris po įvykio skambino N. P., nurodęs, kad jį sumušė už skolas, tad šis nori kreiptis į M. B. su prašymu padėti šioje situacijoje. Tiek pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis D. A., tiek bylą nagrinėjant ir apeliacinio proceso tvarka, atnaujinus įrodymų tyrimą, D. A. parodė, jog išties norėjo kreiptis pagalbos į M. B., jog šis jam padėtų susigrąžinti pagrobtą automobilį. Visgi, atkreiptinas dėmesys, jog tai tik parodo, kaip ir nustatyta skundžiamame nuosprendyje, jog A. A. nebuvo linkęs bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis. Visiškai nesuprantamas asmenų, nukentėjusių tiek fiziškai, tiek iš jų pagrobiant turtą elgesys, susidariusią situaciją bandyti spręsti ne teisinėmis priemonėmis. Nors byloje apklausti liudytojai bei pats M. B. yra nurodęs, jog ne kartą yra padėjęs tokioje situacijoje kitiems žmonėms, tačiau tokie teiginiai visiškai nepagrįsti jokiais tai patvirtinančiais duomenimis, priešingai rodo, jo galimai turimus ryšius su nusikalstamu pasauliu. Be to, M. B. norą padėti D. A. paneigia ir tai, jog jis žinojo, kur yra paliktas pagrobtas automobilis, t. y., jog jis yra Kauno mieste, pasak pačio M. B. jis įvykio dieną kalbėjosi su asmeniu, kuris paaiškino, jog automobilį paėmė kaip garantą, tačiau šių aplinkybių nukentėjusiajam nenurodė, t. y. nesistengė padėti susigrąžinti pavogtą automobilį, nors žinojo jo buvimo vietą. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nustatyta tam tikrų neatitikimų, t. y., jog apiplėšimo metu D. A. įsibrovusiems asmenims nurodė, jog situaciją nori spręsit per M. B.. Liudytojas V. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie įvykdytą nusikaltimą D. A. atžvilgiu sužinojo iš T. R., kai jiems būnant kartu paskambino D. draugė K. K.. T. R. nuvyko pas D. A. į namus ir gal po pusvalandžio paskambino ir pasakė, kad namuose buvo užpultas D. A., kažkokie asmenys įsiveržė į namus. Vėliau sužinojo, tačiau tiksliai nepamena iš ko, ar iš T. ar pačio D., kad užpuolimo metu buvo pagrobti pinigai, automobilis „BMW 328“ mėlynos spalvos. D. paminėjo, kad tai galėjo padaryti M. B.. Nors teisme apklaustas liudytojas V. K. neigė, jog ikiteisminio tyrimo metu sakė, jog D. paminėjo, kad tai galėjo padaryti M. B., o tai grindė tuo, jog jį apklausęs tyrėjęs V. Š. su juo tarėsi ką rašyti, tyrėjas keitė apklausos protokolus, tačiau jau anksčiau aptartais duomenimis konstatuota, jog byloje nenustatyta, jog minėtam liudytojui būtų daromas spaudimas ikiteisminio tyrimo metu ar būtų keičiami parodymai jam nežinant, priešingai šiuos parodymus patvirtina pasirašydamas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog liudytojas V. K. pasirašė ant abiejų 2022 m. liepos 13 d. liudytojo apklausos protokolo lapų (5 t., b. l. 42–43). Patvirtino, kad protokolą perskaitė, jog surašyta teisingai. O ir byloje yra duomenų, jog įvykio metu, buvo minima M. B. pavardė. Nukentėjusioji K. K. apklausta bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka patvirtino savo ankstesnius parodymus, jog jei po užpuolimo ji minėjo, kad įvykio metu buvo minimas M. B., tai taip ir buvo, kadangi tuo metu geriau atsiminė įvykio aplinkybes nei dabar. Nors pats D. A. apklaustas bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka nurodė, jog šį asmenį galėjo minėti, kadangi žinojo, kad M. B. gali padėti, taip norėjo per jį išspręsti situaciją, tačiau šie nukentėjusiojo parodymai laikytini kaip siekis pateikti nuteistuosius teisinančius duomenis, kadangi nuo pat įvykio pradžios matyti, jog nukentėjusysis buvo linkęs nagrinėjamą situaciją spręsti ne teisėtais būdais bei nesikreipiant į policiją.

27. Iš esmės sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, nukentėjusiųjų parodymai dalyje yra nesutampantys, prieštaringi. Nukentėjusysis D. A. apklaustas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka nurodė, jog kuomet nenustatyti asmenys įsibrovė į jų namus, jam buvo suduotas smūgis į galvą. Atsigavo, kai jau sėdėjo ant lovos, namuose kitų asmenų jau nebuvo. Prieš tai, lipant sulūžo kopėčios, jis nukrito ir susižalojo, susimušė kažkurioje vietoje ir galvą. Kiek priešingai nurodė nukentėjusiąja apklausta K. K., kuri parodė, kad nors ir nematė kaip mušė D. A., tačiau girdėjo smūgių garsus ir D. A. šauksmą, kas paneigia, jog D. A. kaip jis pats teigia, prarado sąmonę, vėliau, t. y. bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka, paneigdamas, jog šią aplinkybę buvo nurodęs. Be to, VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės medicininiuose išrašuose užfiksuota, jog D. A. nurodė, jog buityje namuose galvą sumušė nepažįstamas asmuo, be sąmonės nebuvo (1 t., b. l. 128-129, 131). Nukentėjusiojo sesuo D. A. parodė, kad kitą dieną po apiplėšimo, D. A. buvusi žmona A. A. pranešė, jog brolis buvo sumuštas. Nuvažiavusi pas brolį pamatė, kad jo veidas buvo sumuštas, visur buvo kraujas, praskelta kakta, veidas buvo visas mėlynas. D. A. sakė, kad jį užpuolikai kankino. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus 2022 m. gegužės 16 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. A. klinikiniais duomenimis, konstatuota galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, o taip pat nubrozdinimas kaktoje ir kraujosruva kairės akies vokuose buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, galimai 2022 m. balandžio 4 d. D. A. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti dviem poveikiais, galimai tiek suduodant ranka, tiek spiriant koja, tiek kontaktuojant su kitais kietų bukų ar bukabriaunių savybių turinčiais daiktais. Bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka D. A. parodė, kad įvykis buvo pirmadienį, o prieš, penktadienį griuvo nuo kopėčių, kadangi išlūžo varžtas ir nusivertė. Visgi, šio nukentėjusiojo parodymai dalyje laikytini nepagrįstais. Visų pirma pažymėtina, jog apžiūrint įvykio vietą, nebuvo nustatyta, jog kopėčios į palėpę būtų sulūžusios ar kitaip pažeistos. Be to, kaip jau minėta, medicininiuose dokumentuose nėra nurodyta, jog D. A. būtų nurodęs, jog sužalojimus galėjo patirti krisdamas nuo kopėčių, priešingai, nurodė, kad „vakar, buityje namuose galvą sumušė nepažįstamas asmuo“. Liudytojai taip pat patvirtino, jog matė, ant D. A. esančius sužalojimus, o ir specialisto išvadoje konstatuota, kad sužalojimai galėjo būti padaryti galimai tiek suduodant ranka, tiek spiriant koja, tiek kontaktuojant su kitais kietų bukų ar bukabriaunų savybių turinčiais daiktais. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog nukentėjusiojo D. A. parodymai vertinami kaip nenoras atskleisti teisėsaugos institucijoms visas nusikalstamos veikos, padarytos prieš jį aplinkybes. Iš esmės tą patvirtina ir tai, jog D. A. pats į policiją nesikreipė, greitąją medicinos pagalbą iškvietė jo sesuo. Iš liudytojų parodymų matyti, jog D. A. ne kartą išsakė poziciją, jog situaciją nori išspręsti pats, t. y. be teisėsaugos pagalbos. Kai tuo tarpu nukentėjusiosios K. K. parodymai viso proceso metu išliko nuoseklūs ir nekintantys, juos patvirtina kitų liudytojų parodymai, specialisto išvados bei kiti rašytiniai bylos duomenys, dėl ko nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios K. K. parodymais.

28. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, jog nukentėjusiosios K. K. atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, suduodant kumščiu į galvą, surakinant antrankiais, taip atimdami jai galimybę priešintis, ir šiais veiksmais K. K. padarė kraujosruvas kairės alkūnės, kairio riešo ir dešinio dilbio srityse, nubrozdinimą dešinio dilbio srityje. Nors 2022 m. balandžio 13 d. teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad K. K. konstatuota kraujosruvos kairės alkūnės, kairio riešo ir dešinio dilbio srityse, nubrozdinimas dešinio dilbio srityje sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2022 m. balandžio 4 d., galimai nurodytu būdu (pagal nukentėjusiosios K. K. parodymus) (1 t., b. l. 105). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, viso proceso metu K. K. parodymai išliko nuoseklūs, jog prieš ją buvo panaudotas fizinis smurtas. 2022 m. balandžio 4 d. protokole-pareiškime K. K. nurodė, jog 2022 m. balandžio 4 d. jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), į butą įsiveržė apsimetę statybininkais asmenys, kurie jos bei sugyventinio atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą. Ir nors kaip skunde nurodoma, minėtoje specialisto išvadoje nėra konstatuoti sužalojimai galvos srityje, tačiau šiame kontekste svarbu pažymėti, jog ikiteisminio tyrimo metu, apklausta nukentėjusioji parodė, kad įsibrovęs vyras užsigulė ją ant lovos, ji su užpuoliku apsistumdė, šis jai sudavė ne mažiau kaip du smūgius į kairę galvos sritį, kojos keliu prispaudė jos kaklą, ranka uždengė veidą. Tuomet ją surakino antrankiais ir ant galvos užmetė antklodę. Iš esmės analogiškas aplinkybes nukentėjusioji parodė ir apklausta pirmosios instancijos teisme. Taigi, viso proceso metu nukentėjusiosios parodymai išliko nuoseklūs, o juos patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys. Liudytoja D. A. parodė, jog K. K. pasakojo, kad ji buvo surakinta antrankiais, kad jai trenkė į galvą ir, kad jai skauda. Iš šių duomenų, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo abejoti tiek nukentėjusiosios parodymais apie jos atžvilgiu atliktus smurtinius veiksmus. Pritartina pirmosios instancijos teismo konstatuotomis išvadoms, jog kaltinime nurodyti smurtiniai veiksmai prieš K. K. yra įrodyti byloje esančiais duomenimis.

29. Visgi, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, plėšimo metu pylė ant nukentėjusiojo D. A. verdantį vandenį. Liudytoja D. A. parodė, jog D. A. jai pasakojo, kad jį užpuolikai kankino, ant nugaros buvo gal 2-3 cm nudegimas, paraudę, nusilupusi oda, įtaria, kad ant jo pylė verdantį vandenį. Visgi, šių liudytojos parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti duomenys. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, jog pats nukentėjusysis D. A. neigė, jog ant jo buvo pilamas verdantis vanduo. Bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka, nukentėjusysis parodė, kad ant jo kūno niekas nepylė verdančio vandens, seseriai nesakė, jog neva ant jo buvo pilamas verdantis vanduo. Mano, kad sesuo galėjo susimaišyti. O ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nukentėjusysis nurodė, jog neatsimena ar jo rūbai buvo sausi ar šlapi. Be to, nukentėjusioji K. K. parodė, jog ji nematė, ar ant D. A. buvo pilamas vanduo, kadangi jai ant galvos buvo užmestas apdangalas, jog ji nieko nematytų. Iš esmės šias aplinkybes nukentėjusioji patvirtino tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos metu. Iš byloje esančio medicininio dokumento – Ambulatorinio apsilankymo aprašymo (1 t., b. l. 128–129) matyti, jog 2022 m. balandžio 5 d., A. A. neišsakė nusiskundimų dėl nugaros sužalojimų. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus 2022 m. gegužės 16 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad D. A. sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti pilant karštą-verdantį vandenį, nekonstatuota. Bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka, apklaustas specialistas V. V. patvirtino šią specialisto išvadą ir paaiškino, jog savo išvadą grindė ambulatorinio apsilankymo aprašymu, pats D. A. nebuvo apžiūrėtas, tačiau medicininiuose dokumentuose nebuvo aprašyti sužalojimai dėl nudegimo. Buvo aprašyti tik galvoje sužalojimai, negali atsakyti ar buvo apžiūrėtas visas D. A. kūnas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog kaltinime nurodyta bei pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybė, jog ant D. A. kūno buvo pilamas verdantis vanduo nenustatyta, šių išvadų nepagrindžia jokie duomenys, todėl aukštesnysis teismas sprendžia, jog ši aplinkybė turi būti šalintina iš nuosprendžio. Atkreiptinas dėmesys, jog šios aplinkybės pašalinimas iš esmės neturi įtakos nei nuteistiesiems paskirtų bausmių rūšiai, nei nusikalstamų veikų kvalifikavimui, kadangi šiuo atveju nuteistųjų veiksmai atitinka vieną iš BK 180 straipsnio 3 dalies alternatyviųjų nusikaltimo požymių – veika padaryta organizuotoje grupėje.

30. Nesutiktina su skundo argumentais, jog viso proceso metu M. B. parodymai buvo nuoseklūs, nekito. Atkreiptinas dėmesys, jog nors nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme nuosekliai laikėsi pozicijos, jog jis nedarė nusikalstamos veikos ir nėra niekaip prie jos prisidėjęs, tačiau jau minėta, kad ikiteisminio tyrimo metu, M. B. pirmos apklausos metu atsisakė duoti parodymus, neva dėl sveikatos būklės, nors tokių duomenų, jog dėl sveikatos būklės jis negalėtų duoti parodymų, byloje nėra. Be to, tik tuomet kai M. B. gynėjas pateikė prašymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, bei po to, kai pas jį į (duomenys neskelbtini) atvyko pasimatyti T. M., su kuriuo tikėtina, jog suderino alibi poziciją, tik tuomet, M. B. gynėjas pateikė prašymą apklausti M. B.. Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad M. B. apklaustas jau bylą nagrinėjant teisme, nurodė papildomas aplinkybes, t. y., jog neva įvykio dieną buvo susitikęs su drauge V. G., nors ikiteisminio tyrimo metu šių duomenų nepateikė. Nors tiek jam, tiek jo gynėjui turėjo būti suprantama, jog tai yra reikšminga aplinkybė. Visgi, tokia versija pateikta jau tada, kai nebeįmanoma patikrinti V. G. telekomunikacinių ryšių priemonėmis tos dienos judėjimo, kadangi tokie duomenys praėjus tokiam laiko tarpui nebesaugomi, o ir V. G. atvyko į teismo posėdį, nekviesta teismo, tiesiog kaip asmuo stebintis procesą, M. B. būtent tada ir nurodė šias aplinkybes, puikiai suprasdamas, jog vadovaujantis baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis V. G. negalės būti apklausta kaip liudytoja. Nėra pagrindo sutikti, jog M. B. parodymus patvirtino ir byloje apklausti liudytojai N. P. bei T. M., kadangi kaip jau minėta, šie asmenys palaiko glaudžius ryšius su nuteistuoju M. B., todėl gali turėti suinteresuotumą apginti M. B. nuo pareikštų kaltinimų. Atsižvelgiant į tai, kad M. B. parodymai nebuvo nuoseklūs viso proceso metu, vietomis nesutampantys su liudytojo T. M. parodymais (t. y., jog M. B. nurodė, jog nebuvo niekur išvykę su T. M. iš jo namų, o liudytojas nurodė, jog jie buvo nuvykę į detalių parduotuvę), sprendžia, jog nuteistojo parodymai laikytini kaip jo gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kuriais buvo siekiama suklaidinti teismą, pateikiant aiškiai nelogiškas ir nesutampančiais su kitais duomenimis aplinkybes.

31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo procese elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-719/2018, 2K-204-689/2019). Kartu svarbu paminėti, kad įrodinėjant asmenų kaltę netiesioginiais įrodymais, teismas juos turi sujungti į logišką ir nuoseklią įvykių seką, kas reikalauja kruopštesnio ir tikslesnio esamų įrodymų susiejimo bei platesnės jų analizės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019, 2K-264-976/2019, 2K-15-976/2021). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo M. B. padarytas nusikalstamas veikas. Spręstina, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. B. veikė organizuotoje grupėje, susidedančioje iš jo paties, T. A. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, būdami pasiskirstę vaidmenimis, bendrais veiksmais grasinant panaudoti ir panaudojant fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius, pagrobė nukentėjusiesiems priklausantį bendros vertės 31 129,20 Eur vertės turtą bei sugadino svetimą turtą, kas atitinka BK 180 straipsnio 3 dalies ir BK 187 straipsnio 1 dalies požymius. Byloje surinktais duomenimis, t. y. vaizdo stebėjimo kameromis, mobiliojo ryšio telefonų telekomunikaciniais prisijungimais prie bokštų, M. B. telefone rastomis nukentėjusiųjų asmenų nuotraukomis, dalyje liudytojų parodymais, nukentėjusiųjų parodymais bei paneigiant M. B. susikurtus alibi, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad M. B. turėjo užduotį, mobiliojo ryšio telefonu koordinuoti nusikalstamus veiksmus bei stebėti aplinką ir esant būtinumui apie kilusias grėsmes ar policijos pareigūnų atvykimą informuoti kitus organizuotos grupės narius. Be to, M. B. po įvykdyto plėšimo, lydėjo pagrobto automobilio išvykimą iš (duomenys neskelbtini) miesto. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas laikėsi įrodymų vertinimo praktikoje suformuotų reikalavimų, byloje esančius duomenis nuosekliai jungiant į vientisą loginę įvykių eigą.

Dėl nuteistojo T. A. apeliacinio skundo

32. Visų pirma, nuteistojo T. A. apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje pateiktų išvadų didžioji dalis pagrįsta prielaidomis, nutylėjimais ir spėjimais, tuo pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Abejonės buvo vertintos ne nuteistojo, o kaltinimo naudai, tuo pažeidžiant konstitucinį nekaltumo prezumpcijos principą. Visgi, skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs tiek su skundžiamo nuosprendžio turiniu, tiek su visa bylos medžiaga, sutikti su šiais skundo argumentais neturi jokio pagrindo.

33. Apeliantas pateiktame skunde nurodo, jog jam įteiktame pranešime apie įtarimą bei kaltinamajame akte nurodyta, kad „ikiteisminio tyrimo metu M. B. ir T. A. siekdami plėšimo būdu pagrobti didelės vertės pinigines lėšas, <...> bei vykdydamas nusikalstamą sumanymą pats betarpiškai kontroliavo nusikalstamo sumanymo įgyvendinimą“. Apelianto manymu, iš to seka, kad tokią kontrolę vykdė vienas kaltinamasis, bet nenurodyta kuris. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamajame akte T. A. suformuluojant kaltinimus nurodyta, jog „Ikiteisminio tyrimo metu M. B. ir T. A. siekdami plėšimo būdu pagrobti didelės vertės pinigines lėšas, kuriomis, jų įsitikinimu, disponavo D. A., ne vėliau, kaip 2022-04-04 sukūrė nusikaltimo padarymo planą, susirado nusikaltimo bendrininkus ir pasiskirstė užduotis bei vaidmenis, parengė nusikaltimo darymo įrankius ir priemones įgydami statybininko aprangas, šalmus, kaukes, respiratorius ir antrankius, bei vykdydamas nusikalstamą sumanymą pats betarpiškai kontroliavo nusikalstamo sumanymo įgyvendinimą“. Iš to seka, jog T. A. savo veiksmais, kaip ir M. B. kontroliavo nusikalstamo sumanymo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog kaltinamajame akte, abiem nuteistiesiems kaltinimai suformuluoti atskirai, o skundžiamame nuosprendyje konstatuoti nuteistųjų veiksmai aprašyti bendrai, t. y., jog kaltinamieji M. B. ir T. A., nuo įrodymų tyrimo metu nenustatytos dienos, tačiau ne vėliau kaip nuo 2022 m. balandžio 4 d., veikdami organizuotoje grupėje, susidedančioje iš M. B., T. A. bei tyrimo metu nenustatytų asmenų, turėdami bendrą tikslą pagrobti svetimą D. A. turtą ir būdami pasiskirstę vaidmenimis, bendrais veiksmais grasinant panaudoti ir panaudojant fizinį smurtą, kankinimus, atimant galimybę priešintis, sunaikinanti ir sugadinant D. A. priklausantį turtą, pagrobė D. A. ir K. K. priklausantį turtą, bendros 31 129,20 Eur vertės. Nesutiktina su skundo argumentu, jog T. A. atžvilgiu buvo pakeisti kaltinimai. Nors skundžiamame nuosprendyje kaltinimai perrašyti bendrai abiem nuteistiesiems, bei tai, jog aprašant kaltinamų asmenų veiksmus nesutampa tam tikri žodžių linksniai (nurodant „pats betarpiškai kontroliavo nusikalstamo sumanymo įgyvendinimą“, o ne „patys“), tai nesudaro pagrindo manyti, jog buvo padaryti BPK pažeidimai. Be to, nors apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo, jog jis nebuvo įvardintas organizuotos grupės nariu, tačiau kaip matyti tiek pareiškiant įtarimus, tiek bylą perduodant su kaltinamuoju aktu, aiškiai suformuluoti kaltinimai, jog T. A. veikė organizuotoje grupėje, susidedančioje iš jo pačio, M. B. bei tyrimo metu nenustatytų asmenų, dėl ko nėra pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentais, kad jo atžvilgiu kaltinimo formuluotė buvo išplėsta, pažeidžiant BPK 256 straipsnio nuostatas.

34. Skunde taip pat ginčijama ir tai, jog skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu buvo perskaityti kaltinamųjų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, jų metu duomenys gauti teisėtais būdais, nepripažinti juos įrodymais nėra pagrindo. Apeliantas nurodo, jog BPK 276 straipsnio 4 dalis nustato, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti teisme perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Tai reiškia, jog tokie įrodymai tėra priemonė kitiems, jau esantiems byloje įrodymams tirti ir įvertinti, tačiau jie negali būti pripažįstami įrodymais. Iš esmės pritartina skundo argumentams pažymint, jog pagal teismų formuojamą praktiką kaltinamojo parodymai, pirmiau duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis. Visgi, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme, teismas turi teisę juos perskaityti, t. y. ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Kas kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismo ir buvo padaryta. Šiuo atveju svarbu pažymėti, jog tokių parodymų perskaitymas gali būti reikšmingas tikrinant kitų byloje esančių įrodymų patikimumą, jų analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali būti veiksnys, formuojantis teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-48-788/2018, 2K-292-693/2018, 2K-118-458/2021). Ir visgi, nors ir pritartina skunde nurodytiems teiginiams, jog tokie ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai neturėtų būti laikomi savarankiškais įrodymais, tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistųjų kaltei pagrįsti pakanka kitų įstatymo nustatyta tvarka gautų, ištirtų ir vertintinų įrodymų, o šie teisme patikrinti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai vertinami bendrame kontekste, formuojant vidinį teismo įsitikinimą.

35. Iš bylos duomenų matyti, jog nei nukentėjusieji, nei liudytojais apklausti asmenys, neįvardijo T. A. kaip galimai padariusio nusikalstamą veiką, tačiau priešingai nei tai nurodoma apeliaciniame skunde, tai nepatvirtina nuteistojo T. A. nekaltumo. Iš esmės, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, T. A. kaltė pagrinde grindžiama vaizdo įrašuose esančiais duomenimis, t. y. užfiksuojant jo judėjimą 2022 m. balandžio 4 d. Byloje nekilo ginčo, jog T. A. su šeima dar dieną prieš įvykį buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) viešbutį. 2022 m. balandžio 4 d. 07:48:37 val. vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuota, jog iš minėto viešbučio kambario išeina T. A., vilkintis tamsias ilgas kelias, tamsią liemenę bei matomos pilkos spalvos rankovės. 07:52:42 val. vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuota, jog T. A. su automobiliu „BMW“, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) išvažiuoja iš viešbučio požeminės automobilių stovėjimo aikštelės. Šių duomenų neneigia ir pats T. A.. Byloje pateikta eilė vaizdo stebėjimo kamerų įrašų, kuriose užfiksuotas T. A. judėjimas automobiliu „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje esantys vaizdo įrašai buvo peržiūrėti pirmosios instancijos teisme ir nustatyta, kad ne visais ikiteisminio tyrimo pareigūnų nurodytuose dokumentuose užfiksuotais atvejais iš vaizdo įrašų galima identifikuoti transporto priemones ir vairuotojus, kaip tai nurodyta 2022 m. liepos 19 d. V. Š. tarnybiniame pranešime. Tačiau vertinant kiekvieną vaizdo įrašą atskirai bei juos visus bendrai, teisėjų kolegija sprendžia, jog tarnybiniuose pranešimuose bei teismo išvadose teisingai konstatuotas nustatytų automobilių judėjimas.

36. AB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini) vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuota, kad 2022 m. balandžio 4 d. nuo 9:41:01 iki 09:41:03 A5 keliu nuo Kauno pusės link Suvalkų pusės važiuoja tamsios spalvos lengvasis automobilis BMW 535D, universalo kėbulo, automobilio galiniai langai yra tamsinti. Atsižvelgiant į automobilio spalvą, ratus, kėbulą bei kitus byloje esančius duomenis, darytina pagrįsta išvada, jog šis automobilis yra T. A. priklausantis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Lyginant su vaizdo įrašu iš „(duomenys neskelbtini)“, kuriame aiškiai matyti T. A. vairuojamo automobilio valstybiniai numeriai, darytina pagrįsta išvada, jog minėtame vaizdo įraše užfiksuotas automobilis atitinka T. A. automobilio identifikacinius požymius. Vėliau šis automobilis, nors ir nesimato jo valstybinių numerių, tačiau vėlgi atitinkantis aptartus identifikavimo požymius vaizdo stebėjimo kameromis pastebėtas 9:53:00 val. važiuojantis (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mieste). Nors vėlgi, kaip minėta šiame vaizdo įraše nesimato automobilio valstybinių numerių, tačiau be jau aptartų atitinkančių automobilių požymių iš vaizdo įrašo matosi, jog transporto priemonės vairuotojas vilki šviesią viršutinę rūbų dalį (matomos rankos), kas atitinka T. A. požymius, t. y. viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose vaizdo įrašuose matyti, jog nuteistasis vilki juodos spalvos liemenę ir matomos šviesios spalvos rūbų rankovės. Vėliau, (duomenys neskelbtini) mieste, 9:56:00 val. pastebimas (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės atvažiuojantis juodos spalvos, universalo kėbulo, tamsintais galiniais stiklais, lengvo lydinio ratlankiais, šviesiomis kėbulo detalėmis BMW 5, kas pagrįstai spręstina, jog tai T. A. automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo 9:57:11 val. iki 09:57:13 prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje tais pačiais identifikuojančiais požymiais, šis automobilis pravažiuoja link (duomenys neskelbtini). Iš esmės pats nuteistasis T. A. neneigė, jog, įvykio dieną buvo (duomenys neskelbtini) mieste, kadangi jam iš dažytojų reikėjo paimti detalę, o ir šio minėto važiavimo maršruto nuteistasis taip pat neneigė. Visgi, nuteistojo T. A. parodymai, kuriuose jis teigė, kad į (duomenys neskelbtini) miestą atvažiavo atsiimti detalės, paneigti byloje surinktais duomenimis.

37. Bylos duomenimis nustatyta, kad T. A. 2022 m. balandžio 3 d. su savo šeima dviem nakvynėm išvyko į (duomenys neskelbtini) poilsio kompleksą, o jau kitos dienos ryte, važiavo į (duomenys neskelbtini), paimti detalės, tačiau negalėjo pateikti tokį užsakymą patvirtinančių dokumentų, telefono numerio ar bet kokių kitų duomenų, jog būtų galima patikrint šią nuteistojo versiją. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos kelių direkcijos pateiktais duomenimis, T. A. automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 09:03:23 val. užfiksuotas (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) važiuojantis link (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav. Pastebėtina, jog T. A. palikęs šeimą (duomenys neskelbtini), neva vykdamas pasiimti detalės, į (duomenys neskelbtini) miestą (kurios vėliau taip ir nepasiėmė) vyko ne trumpiausiu ar patogiausiu keliu, tačiau pasirinko visiškai nelogišką maršrutą, kuris yra beveik dvigubai ilgesnis. Ir nors skunde nurodyta, jog nuteistasis nėra įpareigotas išsisaugoti telefonus, pažinoti darbuotojus, iš kurių turėjo pasiimti detalę ar turėti užsakymo numerį, ar važiuoti patogesniu keliu, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šie nuteistojo parodymai apie neva turimą atsiimti detalę yra nelogiški ir neįtikinami. Abejojama, jog asmuo naudodamasis tam tikromis paslaugomis, praėjus nedideliam laiko tarpui, negalėtų pateikti visiškai jokių reikšmingų duomenų susijusių su detalės atsiėmimu (užsakymo dokumento, telefono numerio ar kitų reikšmingų duomenų, kurie patvirtintų nuteistojo teiginius). Be to, nuteistajam (duomenys neskelbtini) palikus šeimą bei išvykus į (duomenys neskelbtini) miestą atsiimti neva dažytos detalės, jis be jokios priežasties nuvyko pas brolį į namus, esančius (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nors skunde nurodoma, jog, tai, kad iš brolio namų jis galėjo stebėti aplinką, tai tėra tik teismo prielaidos, tačiau su šiais skundo argumentais nesutinkama. Matyti, jog tokias išvadas teismas padarė remdamasis savo vidiniu įsitikinimu, paremta visų byloje surinktų duomenų visumos, sudarančių vientisą logišką grandinę, analize. Pastebėtina, jog liudytojas M. A. parodė, kad iš jo buto langai yra į abi puses, t. y. ir į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur matyti nukentėjusiųjų namas. T. A. pas brolį atvyko būtent kaip tik tuo metu, kai pas nukentėjusiuosius įsibrovė du nenustatyti asmenys, kurie K. K. parodymais buvo apsirengę statybininko rūbais su šviesą atspindinčiais elementais. Taigi, nuteistojo T. A. vykimas į (duomenys neskelbtini), pasirinktas maršrutas, tai, kad tiek M. B., tiek T. A. automobiliai užfiksuoti važiuojant tuo pačiu maršrutu link (duomenys neskelbtini) pusės, patvirtina, jog T. A. vyko į (duomenys neskelbtini) laikantis konspiracijos, sus savimi neturėdamas kasdien naudojamo mobiliojo ryšio telefono, kuriuo būtų galima nustatyti jo buvimo vietą ir vykdant gerai parengtą planą. Atsižvelgiant į tai, kad viena iš vaizdo įrašų, kuriame buvo užfiksuotas T. A. automobilis BMW prie (duomenys neskelbtini) miesto, neryškiai matyti neaiškus objektas su šviesą atspindinčių objektu, kas atitinka nukentėjusiosios parodymus apie užpuolikų išvaizdą, leidžia pagrįstai spręsti, jog viena iš T. A. užduočių buvo nuvežti ir išleisti prie įvykio vietos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis, kurie įsibrovė į nukentėjusiųjų butą. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog įvertinus atstumą nuo tos vietos, kur užfiksuotas T. A. vairuojamas automobilis sukantis į gatvę, kuri yra prie nukentėjusiųjų namų iki tos vietos, kai T. A. su automobiliu pasirodo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje (nors į patį prekybos centrą T. A. užėjęs nebuvo) yra pakankamas laiko tarpas išlaipinti keleivius ir nuvykti į tolesnę buvimo vietą.

38. Toliau byloje esančiais vaizdo stebėjimo kamerų įrašais užfiksuota, jog pro nukentėjusiųjų namo kampą 12:25:00 į (duomenys neskelbtini) gatvę įvažiuoja mėlynos spalvos automobilis BMW“, kuris atitinka pagrobto automobilio požymius, o prieš kelias minutes iš (duomenys neskelbtini) gatvės į tą patį maršrutą išvažiuoja ir automobilis BMW, kuris atitinka T. A. automobilio požymius. Šiame kontekste, svarbia aplinkybe laikytina tai, kad viename iš vaizdo įrašų užfiksuota, jog mėlynos spalvos (pagrobtą) automobilį, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas kituose vaizdo įrašuose, vairuoja asmuo, dėvintis gelsvos spalvos šviesą atspindinčiais elementais, kas patvirtina, jog automobilį vairavo būtent plėšime dalyvavęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo. Iš byloje esančių skirtingų vaizdo stebėjimo kamerų įrašų, Lietuvos kelių direkcijos pateiktų fotonuotraukų, matyti, jog T. A. užtikrino pavogto automobilio saugų išgabenimą iš (duomenys neskelbtini) miesto į Kauno miestą, kur jis buvo paslėptas. Nors ne visuose vaizdo stebėjimo įrašuose matyti automobilių valstybiniai numeriai, tačiau tam tikrais vaizdo duomenimis, aiškiai yra užfiksuoti valstybiniai numeriai. (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), užfiksuotas nuteistojo T. A. automobilis, kuris atitinka minėtus požymius, išvažiuojantis iš (duomenys neskelbtini) miesto link Kauno, o iš jo paskos važiuoja mėlynos spalvos automobilis BMW, t. y. atitinkantis pagrobto automobilio požymius. Šie duomenys leidžia pagrįstai spręsti, jog T. A. pirmasis važiuodamas ir stebėdamas aplinką, vykdė jam priskirtą vaidmenį – užtikrinti saugų išvykimą iš (duomenys neskelbtini) miesto. Nuo 12:42:43 val. iki 12:42:45 val., kelyje A5 nuo Suvalkų pusės link Kauno miesto, užfiksuoti vienas paskui kitą važiuojantys šie BMW automobiliai. Ir vėlgi, nors minėtuose vaizdo įrašuose nėra matyti valstybinių numerių, kadangi filmuojama iš šono, tačiau pravažiuojantys automobiliai atitiko T. A. ir pagrobto automobilio identifikuojančius požymius, kurie aiškiai matyti, t. y. kėbulo tipas, spalva, markė, tamsinti langai, ratlankių spalva.

39. Iš esmės pats nuteistasis T. A. neneigė važinėjęs tiek (duomenys neskelbtini) mieste, tiek važiavęs link (duomenys neskelbtini), tiek vykdamas ir į Kauną. Nuteistasis parodė, jog išvykęs iš brolio namų, pagalvojo, jog nuvažiuos į namus pavedžioti šuns, tačiau iki namų taip ir nenuvažiavo, kadangi atsiminė, jog jam reikalinga atsiimti detalę. Nuvykęs pas meistrus, nieko nerado, kadangi buvo pietų metas, todėl detalės neatsiėmė (atkreipiant dėmesį, jog detalės buvo važiuojama pasiimti iš (duomenys neskelbtini)). Šiuos nuteistojo parodymus pirmosios instancijos teismas vertino kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, kam iš esmės pritaria ir skundą nagrinėjantis teismas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog apklausus nuteistuosius tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, yra tam tikrų prieštaravimų tarp T. A. ir M. B. parodymų. T. A. teigimu, jis kartu su savimi, vykdamas į (duomenys neskelbtini) miestą neturėjo telefono, liudytojas M. A. nurodė, jog nematė, kad būnant pas jį namuose, T. A. būtų bendravęs su kažkuo telefonu. Visgi, nuteistasis M. B. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad tuomet, kai jam paskambino asmuo vardu G., jis paskambino T. A. ir susitarė susitikti, kai tuo tarpu T. A. nurodė, jog M. B. važiuodamas keliu pamatė atsitiktinai. Be to. T. A. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, jog į Kauną vyko, kadangi turėjo paimti dar vieną detalę, tačiau jos nepaėmė, kadangi susitiko su M. B. ir nebespėjo. Nors ikiteisminio tyrimo metu T. A. buvo nurodęs kiek kitas aplinkybes, t. y., jog jis vyko pasiimti detalės prie „Mercedes-Benz“ automobilių centro, kuris yra prie autostrados Kaune, ten ir susitikimo su asmeniu, savo tėvo A. A. prašymu. Už detalę sumokėjo 20 Eurų. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog tą dieną su M. B. susitikęs nebuvo visai, ką vėliau paneigė apklaustas pirmosios instancijos teisme. Taigi, matyti, jog paties nuteistojo T. A. parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs, jie buvo kintantys, nurodant visai kitas aplinkybes, dėl ko nėra pagrindo jais vadovautis.

40. Toliau T. A. lydint pavogtą automobilį, vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotas ir artimu atstumu važiavęs M. B. automobilis. Visi trys automobiliai užfiksuoti Kauno mieste, atvykę tarp gyvenamųjų namų, (duomenys neskelbtini). Iš vaizdo įrašų matyti, kaip T. A. išlipo iš automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei iš automobilio BMW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išlipa ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo ir jie abu įsėda pas M. B. į automobilį. Iš esmės nei vienas iš nuteistųjų šių aplinkybių neneigė, t. y., jog nustatytoje vietoje buvo susitikę su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu. Taigi, visi šie anksčiau aptarti duomenys, vaizdo įrašų analizė, užfiksuotas automobilių judėjimas, maršrutas, patvirtina apie gerai organizuotą nusikalstamą veiką, kuri buvo vykdoma iš anksto susitarus, laikantis konspiracijos. Tai, kad pasak T. A. jam nebuvo žinoma apie jokius T. A. priklausančius turimus pinigus, automobilį, nepatvirtina to, jog jis kartu su kitais organizuotos grupės nariais vykdė gerai suplanuotą nusikalstamą veiką. Juolab, kad šie duomenys galėjo būti gerai žinomi kitiems organizuotos grupės nariams.

41. Tai, kad T. A. veikė organizuotoje grupėje įvykdant šią nusikalstamą veiką, patvirtina ir tai, kad T. A. išvežė pagrobtą automobilį vairavusį asmenį iš vietos, kur automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paliktas, nors pasak T. A. jam tas asmuo nebuvo pažįstamas. Be to, 2022 m. balandžio 19 d. kratos protokole nurodyta, kad automobilis „BMW5“, identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini) (T. A. įvykio dieną vairuojamas automobilis) be valstybinių numerių, rastas automobilių plovykloje, esančioje (duomenys neskelbtini). Plovyklos darbuotojas paaiškino, kad automobilio valstybinius numerius Nr. (duomenys neskelbtini) nusiėmė jį atvaręs asmuo V. T. ir išsivežė. Taigi, šie duomenys patvirtina, jog T. A. siekė paslėpti bet kokius su nusikalstama veika susijusius daiktus. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. balandžio 8 d. M. B. buvo susitikęs su asmeniu pravarde „T.“. Atsižvelgiant į tai, kad M. B. telefone buvo rastos nuotraukos iš maršruto, kuriame fiksuota vaizdo stebėjimo kamera, pagrįstai manytina, jog buvo bandoma išsiaiškinti, kokie duomenys galėjo būti užfiksuoti vaizdo stebėjimo kameromis, bei siekiama paslėpti su nusikalstama veika susijusius daiktus (šiuo atveju T. A. BMW automobilį), kas rodo, jog organizuotos grupės nariai galėjo bendrauti ir po įvykdytos nusikalstamos veikos.

42. Įvertinęs bylos medžiagą bei apeliacinių skundų argumentus, teismas nesutinka su juose dėstomais argumentais, kad įrodymai buvo vertinami šališkai, taip pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstino nusistatymo prieš proceso dalyvius. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, 58, 59 straipsniuose, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2008, 2K-414/2010, 2K-187/2011). Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-214-976/2017). Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pasisakęs, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai, – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-137/2008). Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-425/2012, 2K-486/2014 ir kt.).

43. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas atliko išsamią, visapusišką ir objektyvią visų byloje surinktų įrodymų analizę ir pagrindė, kodėl vienus duomenis pripažino įrodymais, o kitus atmetė. Priešingai nei teigiama skunduose, nuteistųjų kaltė nagrinėjamu atveju nėra grindžiama prielaidomis, o teismo vidiniu įsitikinimu, teisiamajame posėdyje kruopščiai ištirtais dalyje nukentėjusiųjų, dalyje liudytojų parodymais, vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuotais duomenimis, telefoninių ryšių informacija, specialisto išvadomis bei kitais rašytiniais duomenimis. Teisėjų kolegija konstatuota, kad byloje surinktais bei ištirtais įrodymais – vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuotais duomenimis, nustatytais automobilių judėjimo maršrutais, nukentėjusiųjų parodymais, dalyje liudytojų parodymais, paneigiant T. A. parodymus apie įvykio dieną vykimo į (duomenys neskelbtini) bei Kauno miesto sukurtas priežastis, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, jog T. A. dalyvavo organizuotos grupės vykdomojo nusikalstamoje veikoje. Nuteistasis turėjo tam tikras užduotis – į įvykio vietą nuvežti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis, stebėti aplinką, vėliau po padarytos nusikalstamos veikos, užtikrinti saugų pagrobto automobilio išgabenimą. Visos šios nustatytos aplinkybės patvirtina apie buvo gerai paruoštas nusikalstamos veikos planas, kam reikia laiko kruopščiai pasiruošti, parūpinant tiek nusikalstamos veikos įrankius, tiek apgalvojant ir maršrutus, dėl ko pagrįstai manytina, jog šie asmenys jau kurį laiką palaikė tarpusavio ryšius. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo abejoti, jog T. A. kartu su M. B. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis veikė organizuotoje grupėje (BK 25 straipsnio 3 dalis).

44. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo baudžiamąja bylą, vertindamas įrodymus nepažeidė BPK 20 straipsnio nuostatų. Byloje esančių įrodymų, priešingai nei teigia nuteistieji, pakanka jų kaltei dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pagrįsti.

Dėl paskirtų bausmių

45. Nuteistieji pateiktuose apeliaciniuose skunduose prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą, visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

46. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas M. B. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų ir jo asmenybės pavojingumą. M. B. teistas 6 kartus, nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo, šiuo metu jo atžvilgiu nagrinėjama kita baudžiamoji byla, kurioje jam pareikšti kaltinimai dėl nusikalstamų veikų padarymo. Anksčiau buvo padaręs nusikaltimus (ir tokį patį), baustas administracine tvarka, tai rodo jo polinkį gyventi nesilaikant nustatytų elgesio taisyklių. Atsižvelgiama ir į tai, kad padarytas vienas sunkus ir vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas, į tai, kad pagrobto turto vertė ženkliai didesnė nei 250 MGL, esant dviem veiką kvalifikuojantiems požymiams, atsižvelgta į veikos brutalumą. M. B. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendė, jog M. B. skirtinos sankcijų vidurkį atitinkančios laisvės atėmimo bausmės, numatytos BK 180 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje. Kadangi nusikalstamos veikos padarytos esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, todėl bausmės bendrintos BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 punkto pagrindu apėmimo būdu.

47. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo M. B. asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą ir skyrė laisvės atėmimo bausmes. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Nenustačius BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų pažeidimų, M. B. paskirtos bausmės nėra pagrindo koreguoti, be to, to nėra prašoma ir nuteistojo M. B. apeliaciniame skunde.

48. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas T. A. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė į tai, kad padarytas vienas sunkus ir vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas. Jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba. Taip pat, į tai, kad pagrobto turto vertė ženkliai didesnė nei 250 MGL. Nusikalstama veika padaryta esant dviem veiką kvalifikuojantiems požymiams, atsižvelgta į tai, kad veika padaryta dienos metu įsiveržiant į butą užsimaskavus remonto darbus atliekančiais asmenimis, į turto niokojimą, ilgą trukmę naudojant fizinį ar psichologinį smurtą. Apylinkės teismas sprendė, jog T. A. skirtinos artimos, bet mažesnės už sankcijų vidurkį, laisvės atėmimo bausmės, dėl ko šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

49. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir skyrė aiškiai per griežtą bausmę, kas vertinant visų duomenų visumoje neatitinka nei teisingumo, nei proporcingumo principų, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

50. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 3 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), T. A. paskirta 5 (penkerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 punkto pagrindu bausmės subendrintos, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir T. A. paskirta galutinė subendrinta 5 (penkerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

51. Vertinant apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagrįstumą, pažymėtina, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra vienas iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Tik visų paminėtų aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį.

52. BK 180 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra numatyta terminuoto laisvės atėmimo nuo 2 metų iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė (nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai). BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta viešųjų darbų, baudos laisvės apribojimo ar laisvės atėmimo iki 2 metų bausmės. Vertinant nuteistajam T. A. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje dalyje bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo. Visgi, teisėjų kolegijos manymu, T. A. paskirta bausmė už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 3 dalies padarymą, neatitinka teisingumo bei proporcingumo principų. Pažymėtina, jog T. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas veikiant organizuotoje grupėje, veikiant brutaliai, t. y. dienos metu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims įsiveržiant į nukentėjusiųjų butą, prieš juos naudojant fizinį bei psichologinį smurtą, dėl ko nukentėjusieji patyrė ir didelį stresą. Visgi, svarbu atsižvelgti ir į nuteistojo T. A. asmenybę. Bylos duomenimis, T. A. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis. Be to, svarbu įvertinti ir pačio T. A. veiksmus vykdant nusikalstamą veiką. Byloje nenustatyta, jog T. A. būtų subūręs organizuotą grupę ar sudaręs nusikalstamos veikos planą. Darant nusikalstamą veiką, dalyvaujant organizuotoje grupėje, jo veiksmai buvo užtikrinti kitų asmenų pasišalinimą su pagrobtu turtu iš įvykio vietos ir saugiai nuvykti į Kauno miestą. Pats T. A. smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiuosius neatliko, jo vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis. Taigi, įvertinus nuteistąjį T. A. charakterizuojančius duomenis, manytina, jog pirmą kartą teisiamam asmeniui, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 3 dalyje padarymą, tinkama bei atitinkanti teisingumo principo įgyvendinimą bausmė, paskirta pirmosios instancijos teismo turi būti mažintina iki 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmės. Manytina, kad tokia bausmė paveiks T. A., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

53. Atsižvelgiant į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 punkto pagrindu, paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę.

54. BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

55. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Visgi, pažymėtina, jog BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas.

56. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, T. A. taikyti BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra jokio teisinio pagrindo. Nuteistasis T. A. įvykdęs nusikalstamas veikas veikė organizuotoje grupėje, laikantis konspiracijos ir gerai parengus veikos planą, nusikalstami veiksmai atlikti brutaliai, panaudojant prieš nukentėjusiuosius fizinį smurtą. Bylos duomenimis nustatyta, jog tam, kad įvykdyti šią nusikalstamą veiką, turėjo būti iš anksto itin kruopščiai ruošiamasi, apgalvojant galimus alibi, taip stengiantis suklaidinti tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnus atlikusius tyrimą, tiek teismą. Nuteistojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, nusikalstamą veiką padarė tyčia, veikė tikslingai ir sąmoningai, o dėsningi jo veiksmai nulėmė nusikalstamos veikos rezultatus, kas rodo didesnį jo pavojingumą, neigiamų nuteistojo dorovinių ir vertybinių nuostatų susiformavimą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, T. A. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. liepos 11 d. nuosprendį:

T. A. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) padarymą paskirti 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 punktu, nuosprendžiu paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir T. A. paskirti galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies dėl nusikalstamos veikos pašalinti faktinę aplinkybę, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys pylė verdantį vandenį ant D. A..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėGytis VečerskasValdas Vitunskas