Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. B. gynėjo advokato Liudo Paltanavičiaus skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria kaltinamajam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 13 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nuo 2022 m. kovo 23 d. iki suėmimo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 6 kartus, paskutinį kartą 2012 m. gruodžio 28 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 5 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atlikęs, kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, padarymu tuo, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos, tačiau ne vėliau, kaip nuo 2022 m. balandžio 4 d., veikdamas organizuotoje grupėje, susidedančioje iš T. A. bei tyrimo metu nenustatytų asmenų, turėdamas bendrą tikslą pagrobti svetimą D. A. turtą ir būdami pasiskirstę vaidmenimis, bendrais veiksmais atimdami D. A. ir K. K. laisvę, grasinant panaudoti ir panaudojant fizinį smurtą, kankinimus, sunaikinant ir sugadinant D. A. priklausantį turtą, pagrobė D. A. ir K. K. priklausantį turtą, bendros 31 129,20 eurų vertės.

2. Ikiteisminio tyrimo metu M. B. ir T. A. siekdami plėšimo būdu pagrobti didelės vertės pinigines lėšas, kuriomis, jų įsitikinimu, disponavo D. A., ne vėliau, kaip 2022 m. balandžio 4 d. sukūrė nusikaltimo padarymo planą, susirado nusikaltimo bendrininkus ir pasiskirstė užduotis bei vaidmenis, parengė nusikaltimo darymo įrankius ir priemones įgydami statybininko aprangas, šalmus, kaukes, respiratorius ir antrankius, bei vykdydami nusikalstamą sumanymą patys betarpiškai kontroliavo nusikalstamo sumanymo įgyvendinimą. Vykdant šį nusikalstamą sumanymą ir kiekvienam organizuotos grupės nariui atliekant savo atskirą vaidmenį, M. B. 2022 m. balandžio 4 d. apie 09.55 val. automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į (duomenys neskelbtini) miestą turėdamas užduotį mobiliojo ryšio telefonu koordinuoti nusikalstamus veiksmus bei stebėti aplinką ir esant būtinumui apie kilusias grėsmes ar policijos pareigūnų atvykimą informuoti T. A. ir nustatinėjamus nusikalstamos veikos bendrininkus. Tuo tarpu T. A., važiuodamas paskui M. B. kitu automobiliu (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini) valstybinio numerio tipo ženklais (duomenys neskelbtini), ir vykdydamas savo atskirą užduotį – atvežti betarpiškai plėšimą vykdančius asmenis, 2022 m. balandžio 4 d. apie 09.55 val. atvyko į (duomenys neskelbtini) miestą ir į nusikaltimo vietą – (duomenys neskelbtini) gatvę prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), kur atgabeno du nenustatytus organizuotos grupės narius, bei šiems išlipus, savo automobilį pastatė kitoje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), taip stebėdamas aplinką ir užtikrindamas galimybę organizuotos grupės nariams saugiai po įvykdyto plėšimo pasišalinti iš įvykio vietos. T. A. atvežti du nenustatyti organizuotos grupės nariai 2022 m. balandžio 4 d. apie 09.55 val. būdami užsimaskavę statybininkais, užsidėję šalmus, kaukes ir respiratorius, tokiu būdu apgaule pateko į D. A. ir K. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Įėję į butą šie asmenys vykdydami savo užduotį panaudojo fizinį smurtą D. A. atžvilgiu suduodami nenustatytą smūgių skaičių kumščiais į įvairias kūno vietas, spardydami surakino D. A. rankas antrankiais, o kojas surišo, taip atimdami jam galimybę priešintis. Taip pat panaudojo fizinį smurtą K. K. atžvilgiu suduodami smūgius kumščiu į galvą, surakino rankas antrankiais, taip atimdami jai galimybę priešintis, ir šiais veiksmais K. K. padarė kraujosruvas kairės alkūnės, kairio riešo ir dešinio dilbio srityse, nubrozdinimą dešinio dilbio srityje, sukeldami nežymų sveikatos sutrikdymą. Toliau vykdydami savo atskirą užduotį – surasti pinigines lėšas, grasino naudoti fizinį smurtą D. A. atžvilgiu ir naudojo fizinį smurtą bei kankinimus D. A. atžvilgiu suduodami nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas, pylė verdantį vandenį, grasino nupjauti pirštus ir tokiu būdu kankindami D. A. reikalavo atskleisti piniginių lėšų buvimo vietą, ir tokiais veiksmais padarė D. A. paviršinius sužalojimus galvos plaukuotoje dalyje, nubrozdinimus kaktoje ir kraujosruvą kairės akies vokuose, sukeldami nežymų sveikatos sutrikdymą. Siekdami surasti kur bute yra paslėptos piniginės lėšos, du nenustatyti organizuotos grupės nariai supjaustė minkštų baldų pamušalą, suplėšė lovos čiužinį, išdraskė palėpės patalpų sienas, nuskėlė stalo stalviršį, nulaužė spintos duris, sulaužė įėjimo durų vaizdo kamerą, tokiu būdu tyčia sunaikino ir sugadino svetimą D. A. priklausantį 2170 Eur vertės turtą. Dėl panaudoto fizinio smurto D. A. atskleidus piniginių lėšų buvimo vietą, du nenustatyti organizuotos grupės nariai, vykdydami bendrą nusikalstamą sumanymą, pagrobė D. A. priklausančius pinigus – 6500 Eur, mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone 11 Pro Max“ 800 Eur vertės, bevertį mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone 6“, bevertį mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi Redmi“, 1700 Eur vertės Šveicarišką rankinį laikrodį „M. L.“, bei K. K. priklausantį 18 000 Eur vertės automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pinigus – 2000 Eur, 1279,20 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone 13 Pro Max“, tris poras auksinių auskarų, kurių bendra vertė 300 Eur, du auksinius žiedus, kurių bendra vertė 250 Eur, sidabrinių papuošalų už bendrą 100 Eur sumą, 200 Eur vertės kvepalus „Creed“, tokiu būdu bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam D. A. 9000 Eur turtinę žalą, o K. K. 22 129,20 Eur turtinę žalą ir pagrobė bendros 31 129,20 eurų vertės turto, t. y. pagrobė didelės vertės turtą, bei dėl sunaikinto ir sugadinto turto D. A. padarė 2170 Eur turtinę žalą. Toliau organizuotos grupės nariai vykdydami bendrą nusikalstamą sumanymą, pagal iš anksto suderintą planą, plėšimą betarpiškai įvykdžiusiems asmenims išėjus iš nukentėjusiųjų buto panaudodami bute paimtus K. K. automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelį ir dokumentus, pagrobė šį automobilį išvarydami jį iš kiemo, o M. B. toliau vykdydamas savo atskirą užduotį koordinuoti nusikalstamus veiksmus ir stebėti aplinką, lydimas pagrobto automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir T. A. vairuojamo automobilio (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini) valstybinio numerio tipo ženklais (duomenys neskelbtini), automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvyko iš (duomenys neskelbtini) miesto.

3. M. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio numatyta tvarka laikinai sulaikytas 2022 m. balandžio 13 d. 06.00 val. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi M. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 14 d. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. ir 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartimis, Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartimi suėmimo terminas buvo tęsiamas. 2022 m. gruodžio 12 d. baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti Marijampolės apylinkės teismui. Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. sausio 9 d., nutartimi suėmimo terminas pratęstas, paskutinį kartą Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutartimi trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 13 d. Teismas konstatavo, kad suėmimo skyrimo M. B. pagrindai – pagrįstas manymas, kad jis, būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai), neišnykę, naujų aplinkybių, kurios būtų pagrindas skirti švelnesnes kardomąsias priemones, nėra.

4. Nesutikdamas su Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutartimi kaltinamojo M. B. gynėjas advokatas Liudas Paltanavičius pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašo Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-134-564/2023 panaikinti ir suėmimą panaikinti arba pakeisti suėmimą bet kuria kita švelnesne kardomąja priemone arba jų kompleksu.

4.1. Skunde nurodo, kad suėmimo pagrįstumas grindžiamas klaidingais, bylos medžiagai prieštaraujančiais teiginiais. Pabrėžė, kad M. B. niekada neatsisakė duoti parodymų, 2022 m. balandžio 13 d. jautėsi blogai, todėl nurodė, kad parodymus duos vėliau, 2022 m. birželio 9 d. vyko įtariamojo apklausa, kurios metu M. B. davė išsamius ir nuoseklius parodymus, taip pat M. B. davė parodymus ir 2022 m. liepos 29 d. Negana to, 2022 m. lapkričio 24 d. teikė prašymą papildyti ikiteisminį tyrimą, atlikti jo ir kaltinamojo T. A. akistatą. Tuo tarpu T. A. 2022 m. balandžio 22 d. nurodė, kad susitikęs su M. B. 2022 m. balandžio 4 d. nebuvo. Pats M. B. nurodė, kad 2022 m. balandžio 4 d. (duomenys neskelbtini) mieste nebuvo, su T. A. tą dieną buvo susitikęs (duomenys neskelbtini). Kritiškai vertina 2022 m. liepos 20 d. tarnybiniame pranešime daromas prielaidas, jog M. B. pagal MRT kontaktų išklotinės analizę buvo prisijungęs prie bokštų, esančių (duomenys neskelbtini)., veikimo zonoje apie 30 minučių laukė atvykstančio T. A., kuris neva iš (duomenys neskelbtini) pro (duomenys neskelbtini) vyko i (duomenys neskelbtini). Be to, nepagrįstai buvo atmestas M. B. prašymas papildomai apklausti jį dėl nukentėjusiųjų nuotraukų atsiradimo jo telefone aplinkybių, apklausti K. P. dėl mobiliojo telefono išmetimo M. B. sulaikymo dieną. Mano, kad šios aplinkybės suponuoja, kad M. B. bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis, siekia kuo greitesnio bylos išnagrinėjimo ir nėra jokio pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje slėptųsi, bandytų paveikti kitus proceso dalyvius ar ketintų vykdyti nusikalstamas veikas.

4.2. Priešingai teismo nurodytai pozicijai, mano, kad visi surinkti duomenys yra prieštaringi bei nepatvirtinantys M. B. kaltės. Iš byloje esančio V. Š. 2022 m. liepos 20 d. tarnybinio pranešimo dėl MRT kontaktų išklotinės analizės, matyti, kad buvo tikrinami, kaip nurodoma, M. B. naudoto tel. Nr. (duomenys neskelbtini), prisijungimai nusikaltimo dieną, t. y. 2022 m. balandžio 4 d. prie Lietuvos miestų bokštų, (tarnybiniame pranešime nurodoma: „<..> numeris (duomenys neskelbtini) 06:03:04 val. paskutinį kartą kontaktuoja (duomenys neskelbtini) mieste, o po to pradeda jungtis prie mobiliojo ryšio operatoriaus (toliau – MRO) bokštų esančių (duomenys neskelbtini) savivaldybėse. Tai vyksta laikotarpyje nuo 07:03:04 vai. iki 09:28:24 val., o laikotarpyje nuo 09:29:48 val. iki 11:44:52 val. yra matomi penki prisijungimai prie MRO bokštų (duomenys neskelbtini) mieste. 12:44:52 val. ir 13:44:52 val. prisijungiama prie MRO bokštų (duomenys neskelbtini) sav., o nuo 14:44:52 val. jungiamasi tik (duomenys neskelbtini).<..> Visi šie kontaktai aiškiai duoda suprasti, kad M. B. nusikaltimo dieną anksti ryte išvyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). MRO bokštų, esančių (duomenys neskelbtini) sav., veikimo zonoje apie 30 minučių laukė atvykstančio įtariamojo T. A., kuris, kaip iš bylos duomenų žinoma, iš (duomenys neskelbtini) pro (duomenys neskelbtini) vyko i (duomenys neskelbtini) ir kiek vėlavo. Po to matoma, kad nusikaltimo darymo metu M. B. telefonas kontaktavo su MRO bokštais, esančiais (duomenys neskelbtini) mieste, o vėliau pajudėjo link (duomenys neskelbtini).<..>“, tačiau iš šių duomenų nėra aišku kokiu konkrečiai metu M. B. buvo/kontaktavo (duomenys neskelbtini) mieste, nurodytas labai abstraktus laikotarpis, nenurodytos konkrečios buvimo/kontaktavimo vietos, nenurodoma kuriame mieste nuo 08:58:40 val., iki 09:44:29 val., buvo bendraujama tiesiogiai, vyko pokalbiai, daroma prielaida, kad M. B. MRO bokštų, esančių (duomenys neskelbtini) sen. ir sav., veikimo zonoje apie 30 minučių laukė atvykstančio T. A., kuris neva iš (duomenys neskelbtini) pro (duomenys neskelbtini) vyko i (duomenys neskelbtini), nors iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti prieštaravimai tarp M. B. ir T. A. parodymu dėl 2022 m. balandžio 4 d. susitikimo, prieštaravimai nepašalinti, neaišku kas kur atvyko/susitiko ir kt. Negana to, bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad asmenys įvykdę nusikalstamą veiką K. K. ir D. A. atžvilgiu, iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) m., pasišalino 12 val. 50 min.. tuo tarpu M. B. naudoto tel. Nr. (duomenys neskelbtini) prisijungimas 12:44:52 val., fiksuotas prie MRO bokšto (duomenys neskelbtini) m.

4.3. Atkreipė dėmesį į pareigūno V. Š. apklausą, kuris atliko vaizdo kamerų duomenų apibendrinimą, kuriame nurodyta, kad M. B. automobilis buvo užfiksuotas 8:53:45 (duomenys neskelbtini), po to tik 13:25:40 tuo pačiu adresu ir paklausus ar M. B. buvo (duomenys neskelbtini) ar ne, V. Š. nurodė, kad M. B. buvimą (duomenys neskelbtini) patvirtina telefonų išklotinės, deklaratyviai nurodant, kad viskas yra byloje. Paprašius paaiškinti kaip M. B. telefono prisijungimai sutampa su pagrobto automobilio judėju, kadangi iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad automobilis buvo (duomenys neskelbtini), tuo metu kai M. B. telefonas buvo (duomenys neskelbtini), V. Š. nurodė, kad bokšto atstumai yra įvairūs, neva negali tiksliai paaiškinti nematant protokolų, o teismui pateikus V. Š. ginčo protokolus, V. Š. ilgai nagrinėjęs savo paties rašytus procesinius dokumentus, nurodė, kad negali atsakyti. Paklausus ar šis gali vienareikšmiškai atsakyti ar M. B. nusikaltimo dieną apie 10 val. buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) šis nurodė, kad jis to nematė. Pažymėjo, kad pareigūno M. K. surašytame 2022 m. gegužės 2 d. daiktų apžiūros protokole (2 t., b. l. 85-87) nurodyta, kad M. B. automobilis užfiksuotas lydint pagrobtą automobilį, tačiau valstybiniai numeriai nėra aiškia matomi, todėl liudytojui M. K. 2023 m. balandžio 7 d. teismo posėdžio metu pateiktas klausimas pagal kokius kitus požymius identifikuota, kad tai M. B. automobilis, liudytojas nurodė, pagal kitus automobilio kėbulo požymius, pagal visą analizę. Pastebėjo, kad V. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 20 min. iki įvykio M. B. ir N. P. buvo pastebėti įvažiuojantys į (duomenys neskelbtini) M. B. priklausančiu automobiliu, tačiau N. P. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas, tuo tarpu teismo posėdžio metu 2023 m. balandžio 7 d. šis liudytojas nurodė, kad informacija yra netiksli, tą dieną susitikęs su M. B. nebuvo. Išdėstytos aplinkybės skundo autoriaus nuomone, suponuoja, kad visi M. B. kaltinantys „įrodymai“ yra „pritempti“, tendencingi, netikslūs, nepatvirtinantys M. B. kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo, nepatvirtinantys, kad M. B. apskritai nusikaltimo padarymo dieną buvo (duomenys neskelbtini).

4.4. Pabrėžė, kad iš bylos medžiagos matyti, kad M. B. nuo pat jo sulaikymo buvo daromas spaudimas, buvo bandoma išgauti pastarojo „prisipažinimą“ neteisėtais būdais, pvz. pareigūnas E. C., dalyvavęs M. B. 2022 m. balandžio 13 d. sulaikyme, naudojo prieš jį fizinį smurtą, o vėliau jau M. B. esant suėmime (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugpjūčio 10 d. lankėsi (duomenys neskelbtini) ir darė M. B. spaudimą.

4.5. Teigia, kad teismas akcentuodamas M. B. ankstesnius teistumus, gresiančios bausmės dydį ir kt., nepaisė ir to, kad suėmimas turėtų būti skiriamas tik išimtiniais atvejais, kai švelnesnės kardomosios priemonės yra netinkamos tiems patiems rezultatams pasiekti. Siekiant kardomosioms priemonėms keliamų tikslų, išeities taškas turėtų būti švelnesnių, mažiau ribojančių priemonių taikymas ir tik įrodžius šių priemonių nepakankamumą turėtų būti svarstomas suėmimo skyrimas. Pastebėtina, kad M. B. yra anksčiau teistas, tačiau teistas prieš daug metų, bausmes yra pilnai atlikęs ir išėjęs į laisvę dar 2014 m. Nors jis kaltinamas ir kitoje byloje, tačiau jo kaltė nei šioje, nei kitoje byloje nė įrodyta, jis nėra nuteistas, tad vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, ši aplinkybė negali būti pakankamu pagrindu itin ilgą laikotarpį tęsti griežčiausią kardomą priemonę, o taip pat niekaip nepatvirtina teiginio, jog M. B. gali daryti naujus nusikaltimus. Negana to, nė viename iš vykusių ikiteisminių tyrimų, M. B. nebuvo skirtas BPK 142 straipsnyje numatytas atvesdinimas ar skirta BPK 163 straipsnyje numatyta bauda už neatvykimą dalyvauti procesuose, kuriuose yra šaukiamas, kas patvirtina faktą, kad kaltinamasis dalyvauja ikiteisminiuose tyrimuose, bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo pareigūnais ir juo labiau nesislapsto, tad priešingai nei teigiama nėra jokių duomenų, kad M. B. šioje situacijoje veiktų priešingai. Mano, kad nagrinėjamu atveju suėmimą pakeitus į kompleksą kitų kardomųjų priemonių, pvz.: užstatą su rašytiniu pasižadėjimu neišvykti, įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje, namų areštu ir/ar intensyvia priežiūra dėvint elektroninį įtaisą - apykoję, būtų galima pasiekti tų pačių, BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

4.6. Skunde nurodo, kad M. B. su Lietuva sieja itin glaudūs ryšiai, iki sulaikymo pastarasis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėjo pragyvenimo šaltinį susijusį su legaliu darbu, turi galimybę šioje įmonėje dirbti pakeitus jam kardomąją priemonę, tad teigti, kad pastarasis uždirba pinigus neoficialiais/neteisėtais būdais, nėra jokio pagrindo. Be to, nors M. B. ir yra išsiskyręs, tačiau pastarojo ryšiai su buvusia sutuoktine niekada nebuvo nutrūkę - tiek iki skyrybų, tiek po, M. B. nuolat gyveno su ilgamete drauge, buvusia sutuoktine L. S. (išsiskyrimas truko itin trumpą laiką). Buvusi sutuoktinė M. B. nuo pat suėmimo nuolat lankė ir lanko (duomenys neskelbtini), o šiuo metu – laukiasi judviejų kūdikio, ką patvirtina byloje esantis medicininis pažymėjimas. Be to, M. B. palaiko itin artimus ryšius su Lietuvos Respublikoje gyvenančiomis, buvusios sutuoktinės dukra bei motina, kuri kitame ikiteisminiame tyrime yra sumokėjusi už M. B. užstatą, bei šiame ikiteisminiame tyrime taip pat išreiškė norą sumokėti net 15 000 Eur užstatą. Taip pat M. B. turi nepilnamečių vaikų, su kuriais palaiko artimus ryšius, rūpinasi, išlaiko. Be to, M. B. turi nuolatinę deklaruotą gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), kurioje pastoviai gyveno (negyveno tik kol namuose vyko remontas).

5. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė šį skundą atmesti.

Kaltinamojo M. B. gynėjo advokato Liudo Paltanavičiaus skundas atmetamas.

6. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta. Apylinkės teismas kaltinamajam M. B. pratęsdamas kardomąją priemonę – suėmimą, 3 (trims) mėnesiams, tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, laikėsi BPK bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

7. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis M. B. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiųjų D. A., K. K., D. A., liudytojų T. R., A. A. apklausų protokoluose, įvykio vietos apžiūros, vaizdo kamerų įrašų apžiūros protokoluose, automobilių apžiūros protokoluose, telefonų išklotinės, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos kaupimo ir fiksavimo protokoluose bei kitoje rašytinėje bylos medžiagoje.

8. Nors kaltinamojo gynėjo didžioji dalis skundo argumentų susijusi būtent su byloje surinktų įrodymų vertinimu akcentuojant, kad byloje nėra duomenų patvirtinančių jo ginamojo kaltę, tačiau aukštesnysis teismas pabrėžia, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Vertinant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nėra sprendžiamas, byloje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Šie klausimai sprendžiami bylą nagrinėjant teisme iš esmės, kur byloje surinkti įrodymai ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos kvalifikavimo klausimai. Šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu. Minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti M. B. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu ir leidžia taikyti kaltinamajam kardomąsias priemones, tarp jų ir griežčiausią – suėmimą.

9. Suėmimas yra skiriamas tada, kai egzistuoja ir BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos, ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. Ši kardomoji priemonė gali būti taikoma tik tada, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). M. B. kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama sunkiems nusikaltimams (BK 180 straipsnio 3 dalis), kuri patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Už abiejų M. B. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti laisvės atėmimo bausmę, o už sunkų nusikaltimą (BK 180 straipsnio 3 dalis) išimtinai tik laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki dešimties metų. Todėl BPK 122 straipsnio 8 dalies nuostatų pažeidimų nenustatyta.

10. Marijampolės apylinkės teismas suėmimo terminą kaltinamajam M. B. pratęsė, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus. Abejoti šių suėmimo pagrindų egzistavimu, įvertinus kaltinamojo skundo nagrinėjimui pateiktoje baudžiamojoje byloje užfiksuotus duomenis, nėra pagrindo.

11. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

12. Spręsdamas dėl šio suėmimo pratęsimo pagrindo egzistavimo apylinkės teismas pagrįstai vertino aplinkybes, jog M. B. kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas – sunkų ir nesunkų nusikaltimą, už vieną iš jų numatyta tik itin griežta laisvės atėmimo bausmė iki 10 metų, anksčiau teistas, paskutinį kartą už analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 3 dalyje padarymą. Sutiktina su skundo argumentais, jog pagal ankstesnius teistumus kaltinamasis bausmę (laisvės atėmimą) jau yra atlikęs ir nors teistumas išnykęs, tačiau tai yra kaltinamąjį charakterizuojanti aplinkybė, dėl ko jos vertinimas teisiškai pagrįstas. Akivaizdu, kad iš ankstesnių teistumų M. B. išvadų nepadarė, kas neabejotinai didina jo pavojingumą visuomenei ir aplinkybes, reikšmingas griežčiausios kardomosios priemonės taikymui, reikalauja vertinti itin atidžiai. Esant šiems duomenims, M. B. jau atlikinėjus laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, tokiu būdu, jam jau žinant laisvės atėmimo bausmės pasekmes ir jos vykdymo sunkumus, pagrįstai darytina išvadai, jog būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Be to, Sodros informacinės sistemos duomenimis kaltinamasis iki nusikaltimų padarymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo neilgą laikotarpį nuo 2022 m. kovo 23 d. iki 2022 m. balandžio 26 d. dėl ko pateiktame skunde akcentuojamas darbas ir legalus pragyvenimo šaltinis kelia pagrįstų abejonių. Nors skunde deklaruojama pozicija, jog kaltinamasis palaiko itin glaudžius šeimyninius ryšius, su buvusia sutuoktine laukia šeimos pagausėjimo, tačiau minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo besąlygiškai teigti, kad yra nustatyti būtent tie socialiniai ryšiai, kurie sumažintų M. B. prognozuojamo bėgimo nuo teismo tikimybę, kam užtikrinti ir pratęsta griežčiausia kardomoji priemonė. Juolab, kad bylos duomenys patvirtina, jog po įvykdytos nusikalstamos veikos M. B. naudojo įvairius konspiracinius būdus bendraudamas su buvusia sutuoktine, kad jo buvimo vieta nebūtų nustatyta, apie tai žinojo ir tam pritarė buvusi sutuoktinė L. S.. Akivaizdu, kad buvusios sutuoktinės veiksmai pasirenkant bendravimo būdą, vietą, laiką, kad policijos pareigūnai nenustatytų M. B. buvimo vietos nėra suderinami su asmens dalyvavimo procese tinkamu ir savalaikiu užtikrinimu. Dėl M. B. deklaruotos gyvenamosios vietos turėjimo pažymėtina, jog ji deklaruota buvusios sutuoktinės motinos namuose, tuo tarpu pats kaltinamasis jam priklausančio nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neturi. Pateiktame skunde taip pat nurodomi deklaratyvūs duomenys dėl kitų nepilnamečių vaikų išlaikymo, tačiau kaip ir kokiu būdu pastarasis prisideda prie jų materialinio aprūpinimo, auklėjimo bei švietimo, bylos medžiagoje nėra. Teisėjų kolegijos nuomone, aukščiau aptarti ryšiai nėra pakankami tam, jog būtų galima daryti pagrįstą išvadą apie tai, kad puoselėjami santykiai veikia kaip apsauginis veiksnys nuo galimybės bėgti (slėptis) nuo teismo ir nuteisimo atveju gresiančios griežtos bausmės.

13. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje pagrįsto manymo sąvoka nėra prilyginama įrodymų sąvokai. BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai laikomi perspektyviniu pagrindu, t. y. remiantis pagrįstu spėjimu, prielaida, kad suimtasis gali imtis proceso požiūriu neigiamų veiksmų ateityje.

14. Nagrinėjamu atveju Marijampolės apylinkės teismas, skundžiama nutartimi tinkamai įvertino aplinkybes, pagrindžiančias manymą, kad kaltinamasis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo prieštarauti skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams, jų nepaneigia ir apelianto gynėjo skunde išdėstyti deklaratyvūs argumentai.

15. Kaip jau minėta, M. B. kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama sunkiems nusikaltimams (BK 180 straipsnio 3 dalis), kuri patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamojo M. B. galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, bet iš anksto suplanuoti, gerai organizuoti, galimai padaryti dėl savanaudiškų paskatų, siekiant finansinės naudos, nusikalstamos veikos padarytos veikiant organizuotoje grupėje, sukuriant nusikaltimo padarymo planą, susirandant nusikaltimo bendrininkus, pasiskirstant užduotimis bei vaidmenimis, parengiant nusikaltimo darymo įrankius ir priemones, tokiu būdu betarpiškai kontroliuojant nusikalstamo sumanymo įgyvendinimą. Iš pareikštų kaltinimų matyti, kad darydamas nusikalstamas veikas, kaltinamasis iš esmės galimai siekė gauti neteisėtų pajamų. Tuo tarpu Sodros duomenys rodo, kad oficialių, stabilių darbinių pajamų sistemingas gavimas kaltinamojo atžvilgiu nefiksuojamas, priešingai, pastarojo darbiniai santykiai truko neilgą laiko tarpą (nuo 2022 m. kovo 23 d. iki 2022 m. balandžio 26 d.). Visiškai pagrįstai įvertintos ir tos aplinkybės, jog M. B. kaltinamas dar ir kitoje byloje, kuri nagrinėjama Kauno apygardos teisme dėl BK 25 straipsnio 3 dalyje, 167 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo. Be to, M. B. anksčiau teistas, nors teistumas ir išnykęs, tačiau tiek ankstesni teistumai, tiek šiuo metu teismuose nagrinėjamos baudžiamosios bylos kaltinamojo atžvilgiu rodo, jog dominuoja tapataus pobūdžio nusikaltimų darymas (nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams). Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad būdamas laisvas, kaltinamasis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, dėl ko suėmimo terminas jam pagrįstai pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

16. Kardomosiomis priemonėmis siekiama baudžiamojo proceso tikslų. Teismas kiekvienu individualiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti arba sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas neprarado tikslingumą. Analizuojamu atveju M. B. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis, jų sunkumas, pakartotinumas, leidžia susiformuoti vidiniam įsitikinimui, kad nėra pagrindo paleisti suimtą kaltinamąjį į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Nei intensyvi priežiūra, nei asmens dokumento paėmimas ar užstatas, šiuo atveju neužtikrins siekiamų tikslų bei tyrimo sėkmės. Tai, kad skunde deklaruojama, jog kaltinamasis bendradarbiaus su teismu, kad ankstesnių procesų metu jam nebuvo skiriamas BPK 142 straipsnyje numatytas atvesdinimas ar BPK 163 straipsnyje numatyta bauda už neatvykimą dalyvauti procesuose, nėra kuo nors išskirtinė aplinkybė. Aptariamu atveju yra svarbesnis viešasis interesas netrukdomai ištirti bei teisiškai įvertinti visuomenei pavojingas nusikalstamas veikas.

17. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Nors suėmimas ir suvaržo kaltinamojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šiuo atveju be paminėtų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. M. B. šiuo metu suėmime laikomas jau 12 mėnesių, tačiau maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas konkrečiu atveju baudžiamojo proceso metu nepažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Teisėjų kolegija pastebi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, jog ilgas suėmimo terminas savaime nereiškia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimą. M. B. taikomo suėmimo terminas yra pagrįstas jo asmenybę apibūdinančiomis aplinkybėmis, galimai jo padarytų veikų pobūdžiu, kiekiu, siekiu užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir pateisinamas tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teisės aktų taikymo kontekste. Teismas privalo užkirsti kelią daryti naujus nusikaltimus. Taikyti švelnesnes kardomąsias priemones, kaip to prašo kaltinamojo gynėjas, nėra pagrindo.

18. Atsakant į skundo argumentus dėl kaltinamajam daromo neteisėto poveikio jo sulaikymo metu pažymėtina, kad byloje tokių duomenų nenustatyta, tuo tarpu byla nagrinėjama apylinkės teisme, todėl visų aktualių klausimų sprendimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyvoje. Nagrinėjamu atveju šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrįstumo.

19. Remiantis išdėstytu, skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta, o kaltinamojo gynėjo advokato skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 2, 4 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo M. B. gynėjo advokato Liudo Paltanavičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. balandžio 11 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.