Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. B. gynėjo advokato Liudo Paltanavičiaus skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. sausio 9 d. nutarties, kuria kaltinamajam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 13 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. (toliau – M. B.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nuo 2022 m. kovo 23 d. iki suėmimo dirbo UAB „V.“ vadybininku, gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 6 kartus, paskutinį kartą 2012 m. gruodžio 28 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 5 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atlikęs,

kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, padarymu tuo, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos, tačiau ne vėliau, kaip nuo 2022 m. balandžio 4 d., veikdamas organizuotoje grupėje, susidedančioje iš T. A. bei tyrimo metu nenustatytų asmenų, turėdamas bendrą tikslą pagrobti svetimą D. A. turtą ir būdami pasiskirstę vaidmenimis, bendrais veiksmais atimdami D. A. ir K. K. laisvę, grasinant panaudoti ir panaudojant fizinį smurtą, kankinimus, sunaikinant ir sugadinant D. A. priklausantį turtą, pagrobė D. A. ir K. K. priklausantį turtą, bendros 31 129,20 eurų vertės.

Ikiteisminio tyrimo metu M. B. ir T. A. siekdami plėšimo būdu pagrobti didelės vertės pinigines lėšas, kuriomis, jų įsitikinimu, disponavo D. A., ne vėliau, kaip 2022 m. balandžio 4 d. sukūrė nusikaltimo padarymo planą, susirado nusikaltimo bendrininkus ir pasiskirstė užduotis bei vaidmenis, parengė nusikaltimo darymo įrankius ir priemones įgydami statybininko aprangas, šalmus, kaukes, respiratorius ir antrankius, bei vykdydami nusikalstamą sumanymą patys betarpiškai kontroliavo nusikalstamo sumanymo įgyvendinimą.

Vykdant šį nusikalstamą sumanymą ir kiekvienam organizuotos grupės nariui atliekant savo atskirą vaidmenį, M. B. 2022 m. balandžio 4 d. apie 09.55 val. automobiliu „Mercedes Benz E320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į (duomenys neskelbtini) miestą turėdamas užduotį mobiliojo ryšio telefonu koordinuoti nusikalstamus veiksmus bei stebėti aplinką ir esant būtinumui apie kilusias grėsmes ar policijos pareigūnų atvykimą informuoti T. A. ir nustatinėjamus nusikalstamos veikos bendrininkus.

Tuo tarpu T. A., važiuodamas paskui M. B. kitu automobiliu BMW5, su Vokietijos Federacijos valstybinio numerio tipo ženklais (duomenys neskelbtini), ir vykdydamas savo atskirą užduotį – atvežti betarpiškai plėšimą vykdančius asmenis, 2022 m. balandžio 4 d. apie 09.55 val. atvyko į (duomenys neskelbtini) miestą ir į nusikaltimo vietą – (duomenys neskelbtini), kur atgabeno du nenustatytus organizuotos grupės narius, bei šiems išlipus, savo automobilį pastatė kitoje (duomenys neskelbtini), taip stebėdamas aplinką ir užtikrindamas galimybę organizuotos grupės nariams saugiai po įvykdyto plėšimo pasišalinti iš įvykio vietos.

T. A. atvežti du nenustatyti organizuotos grupės nariai 2022 m. balandžio 4 d. apie 09.55 val. būdami užsimaskavę statybininkais, užsidėję šalmus, kaukes ir respiratorius, tokiu būdu apgaule pateko į D. A. ir K. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Įėję į butą šie asmenys vykdydami savo užduotį panaudojo fizinį smurtą D. A. atžvilgiu suduodami nenustatytą smūgių skaičių kumščiais į įvairias kūno vietas, spardydami surakino D. A. rankas antrankiais, o kojas surišo, taip atimdami jam galimybę priešintis. Taip pat panaudojo fizinį smurtą K. K. atžvilgiu suduodami smūgius kumščiu į galvą, surakino rankas antrankiais, taip atimdami jai galimybę priešintis, ir šiais veiksmais K. K.padarė kraujosruvas kairės alkūnės, kairio riešo ir dešinio dilbio srityse, nubrozdinimą dešinio dilbio srityje, sukeldami nežymų sveikatos sutrikdymą. Toliau vykdydami savo atskirą užduotį – surasti pinigines lėšas, grasino naudoti fizinį smurtą D. A. atžvilgiu ir naudojo fizinį smurtą bei kankinimus D. A. atžvilgiu suduodami nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas, pylė verdantį vandenį, grasino nupjauti pirštus ir tokiu būdu kankindami D. A. reikalavo atskleisti piniginių lėšų buvimo vietą, ir tokiais veiksmais padarė D. A. paviršinius sužalojimus galvos plaukuotoje dalyje, nubrozdinimus kaktoje ir kraujosruvą kairės akies vokuose, sukeldami nežymų sveikatos sutrikdymą. Siekdami surasti kur bute yra paslėptos piniginės lėšos, du nenustatyti organizuotos grupės nariai supjaustė minkštų baldų pamušalą, suplėšė lovos čiužinį, išdraskė palėpės patalpų sienas, nuskėlė stalo stalviršį, nulaužė spintos duris, sulaužė įėjimo durų vaizdo kamerą, tokiu būdu tyčia sunaikino ir sugadino svetimą D. A. priklausantį 2170 Eur vertės turtą.

Dėl panaudoto fizinio smurto D. A. atskleidus piniginių lėšų buvimo vietą, du nenustatyti organizuotos grupės nariai, vykdydami bendrą nusikalstamą sumanymą, pagrobė D. A. priklausančius pinigus – 6500 Eur, mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone 11 Pro Max“ 800 Eur vertės, bevertį mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone 6“, bevertį mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi Redmi“, 1700 Eur vertės Šveicarišką rankinį laikrodį „M. L.“, bei K. K. priklausantį 18 000 Eur vertės automobilį BMW 328D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pinigus – 2000 Eur, 1279,20 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone 13 Pro Max“, tris poras auksinių auskarų, kurių bendra vertė 300 Eur, du auksinius žiedus, kurių bendra vertė 250 Eur, sidabrinių papuošalų už bendrą 100 Eur sumą, 200 Eur vertės kvepalus „Creed“, tokiu būdu bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam D. A. 9000 Eur turtinę žalą, o K. K. 22 129,20 Eur turtinę žalą ir pagrobė bendros 31 129,20 eurų vertės turto, t. y. pagrobė didelės vertės turtą, bei dėl sunaikinto ir sugadinto turto D. A. padarė 2170 Eur turtinę žalą.

Toliau organizuotos grupės nariai vykdydami bendrą nusikalstamą sumanymą, pagal iš anksto suderintą planą, plėšimą betarpiškai įvykdžiusiems asmenims išėjus iš nukentėjusiųjų buto panaudodami bute paimtus K. K. automobilio BMW 328D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)užvedimo raktelį ir dokumentus, pagrobė šį automobilį išvarydami jį iš kiemo, o M. B. toliau vykdydamas savo atskirą užduotį koordinuoti nusikalstamus veiksmus ir stebėti aplinką, lydimas pagrobto automobilio BMW 328D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir T. A. vairuojamo automobilio BMW5,su Vokietijos Federacijos valstybinio numerio tipo ženklais (duomenys neskelbtini), automobiliu „Mercedes Benz E320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvyko iš (duomenys neskelbtini) miesto.

M. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio numatyta tvarka laikinai sulaikytas 2022 m. balandžio 13 d. 06.00 val. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi M. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 14 d. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. ir 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartimis, Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartimi suėmimo terminas buvo tęsiamas. 2022 m. gruodžio 12 d. baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti Marijampolės apylinkės teismui. Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. sausio 9 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 13 d.

Kaltinamojo M. B. gynėjas advokatas L. Paltanavičius skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. sausio 9 d. nutartį, prašo ją ir suėmimą panaikinti arba suėmimą pakeisti bet kuria kita švelnesne kardomąja priemone arba jų kompleksu.

Skunde nurodoma, kad pagal EŽTT praktiką pirminė laisvės atėmimo atitikties Konvencijos 5 straipsnio 1 daliai sąlyga yra ta, kad laisvės atėmimas turi būti teisėtas, įskaitant įstatyme nustatytos tvarkos laikymąsi. Be to, bet koks laisvės atėmimas turi atitikti Konvencijos 5 straipsnio tikslą, tai yra, apsaugoti asmenis nuo savivalės. EŽTT praktikoje apsaugos nuo savivalės kontekste, be kita ko išaiškinta, kad laisvės atėmimas pagal Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punktą turi atitikti proporcingumo reikalavimą, tai yra, būti griežtai būtinas, siekiant šioje nuostatoje nurodytų tikslų, kai kitų, švelnesnių priemonių jiems pasiekti nepakanka, ko taip pat nebuvo paisoma.

Teismo posėdyje kaltinamojo M. B. gynėjas prašė skundą tenkinti, panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. sausio 9 d. nutartį ir suėmimą arba pakeisti suėmimą kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Prokurorė prašė gynėjo skundo netenkinti, palikti galioti skundžiamą Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. sausio 9 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. B. gynėjo skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, išklausiusi proceso dalyvių paaiškinimus, daro išvadą, kad skundžiama Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. sausio 9 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimui būtini pagrindai, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų pasiekti negalima.

BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos, ar pratęsiamas jų taikymo terminas, tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pritartina apylinkės teismo išvadai, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis M. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tai: nukentėjusiųjų D. A., K. K., D. A., liudytojų T. R., A. A. apklausų protokolai, įvykio vietos apžiūros, vaizdo kamerų įrašų apžiūros protokolai, automobilių apžiūros protokolai, telefonų išklotinės, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos kaupimo ir fiksavimo protokolai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Nors kaltinamojo gynėjas skunde pažymi, kad pratęsiant suėmimą šiuo atveju buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, tačiau svarbu pažymėti, kad skiriant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, ar pratęsiant jos taikymo terminą, suimtojo kaltės klausimas nėra sprendžiamas, o baudžiamojoje byloje esantys duomenys dėl asmeniui inkriminuojamų nusikalstamų veikų vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo taikymo (pratęsimo) pagrindų ir sąlygų nustatymu ar kitų kardomųjų priemonių skyrimu. Skiriant kardomąją priemonę (ar pratęsiant jos terminą), nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant teismo nuosprendį, o šioje pradinėje teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje duomenų, leidžiančių manyti, kad M. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, teisėjų kolegijos vertinimu, pakanka.

Kardomosios priemonės pagal BPK 119 straipsnio nuostatas gali būti skiriamos ar pratęsiamas jų taikymo terminas siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui. Kaltinamojo gynėjo skunde teisingai pažymėta, kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama ar pratęsiamas jos taikymo terminas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje išvardintų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytų pagrindų. Nagrinėjamu atveju griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminas M. B. buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, tai yra, pagrįstai manant, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir, kad darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų pagrindų buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. M. B. kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama sunkiems nusikaltimams (BK 180 straipsnio 3 dalis), kuri patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Už abiejų M. B. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti laisvės atėmimo bausmę, o už sunkų nusikaltimą (BK 180 straipsnio 3 dalis) išimtinai tik laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki dešimties metų. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti ar lemiama sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad M. B. yra išsituokęs, turi nepilnamečių vaikų, jo buvusi sutuoktinė šiuo metu laukiasi kūdikio, kaltinamasis turi ir deklaruotą gyvenamąją vietą. Nors apylinkės teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, šių aplinkybių pagrindu sprendė, kad kaltinamojo nesieja tamprūs ryšiai su Lietuvos Respublika, teisėjų kolegija prieina išvados, kad M. B. yra saistomas tam tikrais socialiniais (šeimyniniais) ryšiais su Lietuvos Respublika, tačiau nurodyti ryšiai konkrečiu atveju neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jie buvo ir yra ypatingai tvirti bei absoliučiai paneigtų prognozuojamo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybę. Šiame kontekste būtina įvertinti ir tai, kad šios bylos ikiteisminio tyrimo stadijoje kaltinamasis M. B. naudojo konspiracinius būdus, jog nebūtų išaiškinta jo buvimo vieta, o apie tai žinojo ir jo buvusi sutuoktinė A. S.. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad M. B., būdamas anksčiau teistas už sunkaus nusikaltimo padarymą, atliko jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl gerai suvokia bausmės neišvengiamumą. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad suvokdamas gresiančią atsakomybę kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl suėmimo terminas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu pratęstas pagrįstai.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas), jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Sprendžiant dėl šio suėmimo pagrindo apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis M. B. anksčiau teistas už tokios pačios nusikalstamos veikos (BK 180 straipsnio 3 dalis) padarymą. Šioje byloje inkriminuotas nusikalstamas veikas jis padarė, kai jam buvo taikomos švelnesnės kardomosios priemonės kitame ikiteisminiame tyrime, kad duomenų apie oficialias jo pajamas nėra, įsidarbino tik prieš galimai padarytą nusikaltimą ir kad nusikalstamos veikos galėjo būti jo pragyvenimo šaltinis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios apylinkės teismo nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis M. B., anksčiau teistas už sunkaus nusikaltimo padarymą, yra nusikalsti linkusi asmenybė, iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamojo M. B. galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, bet iš anksto suplanuoti, gerai organizuoti, galimai padaryti dėl savanaudiškų paskatų, veikiant organizuotoje grupėje. Be to, iš pareikštų kaltinimų matyti, kad galimai darydamas nusikalstamas veikas, kaltinamasis galėjo gauti neteisėtų pajamų. Nors gynėjas skunde akcentuoja kaltinamojo darbinius ryšius su UAB ,,V.”, tačiau pažymėta, kad M. B. minėtoje bendrovėje įsidarbino tik 2022 m. kovo 23 d., o nusikalstamos veikos, kuriomis kaltinamas, galimai padarytos 2022 m. balandžio 4 d. Toks laiko tarpas yra per trumpas daryti išvadą apie tvirtus darbinius santykius. Duomenų apie ankstesnius ilgalaikius ir oficialius jo darbinius santykius, byloje nėra. Visos aptartos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad būdamas laisvas, kaltinamasis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, dėl ko suėmimo terminas jam pagrįstai pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

Įtariamojo gynėjas skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas kaltinamajam M. B. skirti kitas švelnesnes kardomąsias priemones, tačiau įvertinus kaltinamojo asmenybę, inkriminuotų nusikaltimų sunkumą, gresiančią bausmę, kitame ikiteisminiame tyrime (Nr. (duomenys neskelbtini)) jam taikytą švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksą, kurios nebuvo efektyvios ir pakankamos užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus, daroma išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtą M. B. į laisvę ir skirti jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, nes nė viena jų, ar jų visuma, nebus pakankami užtikrinti, kad asmuo dalyvaus baudžiamajame procese ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Sutiktina su gynėju, jog pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam M. B. taikoma jau gana ilgą laiką – nuo 2022 m. balandžio 13 d. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Taigi, taikomo suėmimo terminas ir šiuo aspektu yra teisėtas ir pagrįstas, o kardomojo kalinimo laikotarpis, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus aspektus, nelaikytinas neproporcingu. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad byla su kaltinamuoju aktu teismui perduota 2022 m. gruodžio 12 d. ir įrodymų tyrimas byloje tik pradėtas (2023-01-27), kas rodo, kad bylos nagrinėjimas teisme nėra vilkinamas ir kaltinamojo laisvė nėra nepagrįstai varžoma dėl prastai organizuojamo proceso.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas kaltinamajam M. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui pratęsė tinkamai įvertinęs kaltinamojo asmenybę, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei kitas bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant kardomosios priemonės klausimą, dėl ko buvo priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas, todėl kaltinamojo gynėjo skundas atmetamas, o skundžiama Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. sausio 9 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo M. B. gynėjo advokato Liudo Paltanavičiaus skundą atmesti.

Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. sausio 9 d. nutartimi kaltinamajam M. B. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.