- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-07
- Bylos Nr.
- e2-445-930/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32430-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Makelienė
- Ieškovas
- V. Š.
- Atsakovas
- V. Š.
- Trečiasis asmuo
- N. Š.
- Advokatai
- Dimitrijus Fomkinas, Julius Jasaitis
nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovui V. Š. (V. Š.), jo atstovui advokatui Dimitrijui Fomkinui (Dimitrijus Fomkin), atsakovei V. Š., jos atstovui advokatui Juliui Jasaičiui, trečiajam asmeniui N. Š., išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Eglei Matonytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. (V. Š.) ieškinį atsakovei V. Š. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo dydžio pakeitimo, trečiasis asmuo N. Š., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo ieškinys, kuriuo prašoma pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-26 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-42539-391/2017 ir nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti iš atsakovės nepilnamečių vaikų išlaikymą, mokamą kiekvienam vaikui po 190 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, lėšas pervedant iki kiekvieno mėnesio 25 dienos į ieškovo banko sąskaitą, išlaikymui skirtas lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant ieškovą išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.
2. Ieškinyje nurodoma, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, jiems gimė dvi dukros – K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-42539-391/2017 šalių santuoka buvo nutraukta teismui patvirtinus santuokos nutraukimo bendru sutikimu pasekmių sutartį, kurioje šalys susitarė, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su atsakove, ieškovas teiks vaikams išlaikymą, mokamą kiekvienam vaikui po 190 Eur per mėnesį, konkreti bendravimo tvarka nustatyta nebuvo, kadangi tarp šalių nebuvo ginčo šiuo klausimu. Tačiau nuo 2017 m. iki šiol abu nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškovu (duomenys neskelbtini), lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją, atsakovė dukrų neišlaiko. Ieškovas (duomenys neskelbtini) sudarė naują santuoką, ieškovo sutuoktinė gerai sutaria su jo dukromis, padeda jas auginti. Po to, kai ieškovas sudarė naują santuoką, atsakovė pradėjo reikalauti, kad ieškovas grąžintų jai bent jaunesniąją dukrą, nors abi dukros nenori gyventi su atsakove, nenori keisti mokymo įstaigos. Pakeitus vaikų gyvenamąją vietą ieškovas prašo, kad iš atsakovės būtų priteistas ne didesnis išlaikymas nei buvo susitarta teismo 2017-10-26 sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Kadangi nebuvo ir nėra ginčo dėl bendravimo su vaikais tvarkos, ieškovas jos nustatyti neprašo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti ieškovo reikalavimą dėl nepilnametės dukters K. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu ir išlaikymo iš atsakovės vaikų naudai priteisimo.
4. Atsiliepime nurodoma, kad šalių dukros iki 2019 m. rugsėjo mėnesio, kuomet atsakovė nepajėgdama dengti tiek bendrų, tiek ieškovo skolų, išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini), gyveno kartu su atsakove. Atsakovei išvykus dirbti į (duomenys neskelbtini), šalys geranoriškai susitarė, jog vaikų gyvenamoji vieta laikinai bus pas ieškovą. Atsakovei 2018 m. grįžus Šv. Kalėdų šventėms, vaikai pasakė, kad labai jos pasiilgo, todėl atsakovė trumpam grįžo į (duomenys neskelbtini) sutvarkyti darbo reikalų ir 2019-01-07 grįžo į Lietuvą. Kadangi abi mergaitės ieškovo gyvenamojoje vietoje lankė mokymo įstaigas, atsakovė, nenorėdama sukelti vaikams nepatogumų, nereikalavo, kad dukros grįžtu gyventi pas ją. Tačiau vaikai kiekvieną savaitgalį pas ją svečiuojasi, K. nuo 2019 m. liepos mėnesio visą mėnesį praleido pas atsakovę. Atsakovė perka vaikams reikalingų daiktų, duoda pinigų. Šalių dukra B. pageidavo gyventi su ieškovu, tačiau K. norėtų gyventi su atsakove. Ieškovas, galimai dėl materialinių priežasčių, su tuo nesutiko. Kadangi šalių vaikai yra moteriškos lyties, galimai jų ryšys su mama yra artimesnis. Atsakovė turi ne blogesnes materialines buitines sąlygas, nei ieškovas, gyvena (duomenys neskelbtini), kur vaikams gali būti suteikta ir užtikrinta didesnė jų poreikių tenkinimo įvairovė. Ieškovė su dukromis palaiko labai glaudžius ryšius, dažnai susitinka, nuperka joms buities reikmenų, drabužių, apmoka jų pramogas ir stovyklas, yra sudariusi vyresnei dukrai galimybę išvykti pagyventi į užsienį, yra susitarusi su mokymo įstaiga dėl mažesnės dukros mokymosi galimybių. Ieškovo asmenybė yra problematiška, yra pagrįstų abejonių ar jis dėl savo charakterio, žalingų pomėgių ir sveikatos problemų gali tinkamai pasirūpinti abiem dukrom, užtikrinti tinkamas auklėjimo sąlygas. Gyvendamas santuokoje su atsakove, ieškovas buvo įnikęs į azartinius žaidimus, buvo pralošęs apie 2000 Eur. 2014-2016 m. buvo parašęs prašymą, kad jo neįleistų į lošimo namus. Gyvendamas su atsakove santuokoje, jis kartais piktnaudžiaudavo alkoholiniais gėrimais. 2015 m. buvo pablogėjusi ieškovo psichinė sveikata, jis turėjo suicidinių minčių ir buvo paguldytas į psichiatrinę ligoninę. Ieškovas turėjo kitokių keistų pomėgių – pasinaudodamas metalo ieškikliu surado seną karo laikų sprogmenį ir užkasė jį namo kieme.
5. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius, Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovas su nepilnametėmis dukromis bei sutuoktine gyvena trijų kambarių nuomojamame bute, kuriame vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Atsakovė gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute, kuriame vaikams skirtas pereinamas kambarys. Šalys tarpusavyje buvo sutarusios, kad atsakovės išvykimo į užsienį laikotarpiu dukros gyvens su ieškovu, tačiau atsakovei grįžus į Lietuvą, dukros liko gyventi kartu su ieškovu. Ieškovo aplinkoje vaikai jaučiasi saugūs, jų poreikiai tenkinami. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai jau ilgą laiką gyvena su ieškovu, kuris jais rūpinasi, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu atitiktų geriausius jų interesus, o iš atsakovės turėtų būti priteistas vaikų išlaikymas.
6. 2021-03-19 teisme gauti atsakovės atstovo papildomi paaiškinimai, kuriuose nurodoma, jog atsakovė sutinka su ieškinio reikalavimu dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-27 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2019-12-04, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, todėl išlaikymas priteistinas nuo minėtos datos. Atsakovė rūpinasi vaikais pirkdama jiems drabužius, telefonus, buities reikmenis, apmokėdama jų pramogas, duodama patiems vaikams nedideles pinigų sumas, kurios turėtų būti įskaitytos į reikalaujamą priteisti išlaikymo dydį.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) operatoriumi ir krautuvo vairuotoju, gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 1 000 Eur atskaičius mokesčius. Kiekvieno vaiko poreikiams per mėnesį reikia 100 Eur maistui, 80 Eur drabužiams, 20 Eur higienos prekėms, 20 Eur vitaminams ir papildams, 15 Eur mažosios dukters šokių būreliui (vyresnioji dukra būrelių nelanko), 10-15 Eur kišenpinigiams, 15 Eur kanceliarinėms prekėms, 7 Eur kirpyklai kas antrą mėnesį, 10 Eur kelionėms, 15-20 Eur laisvalaikiui vienam savaitgaliui. Būsto nuoma kainuoja 90 Eur per mėnesį, dar po 250 Eur mokama už komunalinius patarnavimus, kadangi daugiabutis namas yra senas - 1979 m. statybos. Pas atsakovę į svečius vaikai važiuoja kada nori, svečiuojasi nuo penktadienio iki sekmadienio popietės, tačiau ne kiekvieną savaitgalį, dažniausiai kas antrą. Švenčių vaikai su atsakove nešvenčia, per atostogas pas atsakovę praleido iš viso apie tris savaites. Atsakovė yra pirkusi dukroms drabužių, pervedė 100 Eur dukters telefono įsigijimui, tačiau daugiau pinigų vaikų išlaikymui ieškovui nėra davusi. Nepaisant to, kad teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu vykdymas dėl išlaikymo vaikams priteisimo yra sustabdytas, antstolis yra išieškojęs iš ieškovo 600 Eur. Ieškovas nėra skolingas atsakovei.
Šalies argumentai
8. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad, nors teismas priėmė nutartį dėl vaikų išlaikymo išieškojimo sustabdymo, atsakovė 2021 m. vasario mėnesį pateikė antstoliui prašymą dėl priverstinio išieškojimo. Kadangi nuo ieškinio teismui pateikimo iki teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria buvo sustabdytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-26 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-42539-391/2017 vykdymas dalyje dėl išlaikymo iš ieškovo nepilnamečiams vaikams priteisimo, praėjo nedaug laiko, išlaikymas vaikams iš atsakovės gali būti priteistas nuo 2020-11-27 (nutarties dėl laikino vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo priėmimo dienos). Vieno vaiko išlaikymui reikia 367 Eur per mėnesį. Jei šalys teiktų išlaikymą vaikams lygiomis dalimis, tai kiekvienas iš jų turėtų teikti po 183 Eur kiekvienam vaikui. Atsakovė uždirba 880 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius, turi gyvenimo draugą, kuris jai padeda.
Atsiliepimas
9. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad sutinka dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu tik atsižvelgdama į jų norą. Teikti po 190 Eur per mėnesį išlaikymą kiekvienam vaikui neturi finansinių galimybių, gali teikti kiekvienai iš dukrų po 100 Eur per mėnesį. Šias lėšas sutiktų pervesti į trečiojo asmens banko sąskaitą, nes iš ieškovo sąskaitos lėšas išieškodavo antstoliai. Atsakovės pajamos per mėnesį sudarė 500-600 Eur, jei dirba per šventes, gauna apie 700 Eur. Tačiau 2021 m. kovo mėnesį atsakovė liko be darbo, nuo balandžio mėnesio gaus darbo biržos išmoką, kuri sudaro apie 200 Eur per mėnesį, iki rugsėjo mėnesio turėtų gauti iki 300 Eur siekiančią išmoką. Atsakovė yra įgijusi vidurinį išsilavinimą, jos specialybė – kepėja/konditerė, tačiau pagal specialybę šiuo metu dirbti negali, nes jai operuota ranka. Atsakovė nuomojasi būstą už kurį kartu su komunaliniais mokesčiais moka apie 250 Eur (90 Eur sudaro būsto nuoma). Turi draugą, kuris jai padeda, nuperka maisto. Atsakovė yra sveika, kitų išlaikytinių neturi, tačiau turi dar nepadengtų kreditorinių įsipareigojimų (200 Eur). Vaikams atsakovė skiria vidutiniškai 200 Eur, kartais 300 Eur per mėnesį, priklausomai nuo pajamų dydžio. Vaikai pas atsakovę lankosi kada nori ir gali, pas ją praleidžia visas laisvas dienas arba du - tris savaitgalius per mėnesį. Vasaros atostogų metu atvažiuoja dažniau, tačiau vyresnioji dukra pabūna trumpiau. Atsakovė yra pirkusi dukrai transporto kortelę bei ją pildžiusi, pirko telefoną, duoda vaikams pinigų gimtadieniams, perveda pinigų K., atidarė kaupiamąją sąskaitą B., į kurią kas mėnesį perveda po 60 Eur. Sudarytos kaupiamojo draudimo sutartys, pagal kurias mokama po 30 Eur. Šalims nutraukus santuoką, ieškovas nemokėjo vaikams išlaikymo, slėpė nuo antstolių pajamas, nepadėjo atsakovei išmokėti skolų, vis dar skolingas už jos kreditus, kuriuos dengė atsakovė.
10. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog pagal antstolio patvarkymą yra susidariusi 2 400 Eur dydžio ieškovo skola už vaikų išlaikymą. Priteisiant iš atsakovės išlaikymą vaikams, prašoma atsižvelgti į tai, jog atsakovė dengė bendras šalių skolas, dėl ko ir buvo išvykusi dirbti į (duomenys neskelbtini). Atsakovė neuždirba daugiau nei 500 Eur per mėnesį. Ieškovas uždirba 1000 Eur per mėnesį, jo sutuoktinė taip pat gauna pajamas, todėl atsakovė prie vaikų išlaikymo turi prisidėti mažesne dalimi. Priteisiant iš atsakovės išlaikymą vaikams reikia proporcingai jį mažinti sumomis, kuriomis ji kiekvieną mėnesį prisideda prie vaikų išlaikymo.
11. Trečiasis asmuo N. Š. (ieškovo sutuoktinė) teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos ir vaikų santykiai yra labai geri, vaikai su jais gyvena trejus metus. Jos gaunamos mėnesio pajamos sudaro 530-800 Eur, turto neturi. Sutinka, kad atsakovė vaikų išlaikymui skirtas lėšas pervestų į jos sąskaitą.
12. Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos tarp šalių nėra, o klausimas dėl išlaikymo dydžio iš atsakovės priteisimo paliktinas spręsti teismo nuožiūrai.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismo posėdžio metu apklausta šalių nepilnametė dukra K. Š. paaiškino, jog gyvena kartu su tėčiu, sese ir pamote, su kuria sieja draugiški santykiai. Nurodė, jog keisti nieko nenorėtų, nori gyventi su tėčiu, o pas mamą lankytis laisvomis dienomis. Su mama gyventi nenorėtų, mokyklos keisti nenorėtų, gyvendama pas mamą neturėjo daug draugų. Su mama sutaria gerai, jas sieja draugiški santykiai. Kai baigė 4 klasę mama išvažiavo į (duomenys neskelbtini), todėl ji pradėjo gyventi su tėčiu, pradėjo mokytis naujoje mokykloje. Pas mamą lankosi kas antrą savaitgalį, vasaros atostogų metu pabūna ilgiau, nakvoja. Su mama iškilusias problemas sprendžia retai, dažniau pasipasakoja pamotei, kuri ją supranta. Sesė nori gyventi su tėčiu, tačiau ji nori dažniau važiuoti pas mamą. K. pas mamą labiau patinka važiuoti kartu su sese, nes vienai nuvažiavus būna liūdna. Tėtis nori, kad jos bendrautų su mama, tačiau jam nepatinka, kai pas mamą ateina draugės. Mama turi draugą, kuris K. nelabai patinka.
14. Teismo posėdžio metu apklausta šalių dukra B. Š. nurodė, jog šiuo metu gyvena su tėčiu, nori, kad viskas liktų taip, kaip dabar, nori gyventi pas tėtį. Sesei labiau patinka gyventi su tėčiu, o ji nori gyventi kartu su sese. Tėtis leidžia važiuoti pas mamą, nors kartais jai išvažiuojant liūdi. Daugiau leisti laiko pas mamą nei šiuo metu ji nenorėtų, kadangi ten neturi draugų. Būdama pas mamą nieko neveikia, kartais eina į parduotuvę, kartais padeda mamai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
15. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė turi du nepilnamečius vaikus: K. Š., gi. (duomenys neskelbtini), ir B. Š., gim. (duomenys neskelbtini). 2017-10-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-42539-391/2017 patvirtinta tarp šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, ieškovas įsipareigojo teikti nepilnamečių vaikų išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 190 Eur kiekvienam vaikui nuo 2017-07-01 iki vaikai sulauks pilnametystės.
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo.
16. Ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos tarp šalių nėra. Bylos nagrinėjimo metu, apklausus šalių nepilnamečius vaikus, atsakovė pakeitė ankstesnę savo poziciją ir sutiko su ieškovo reikalavimu dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu.
17. Tarnyba savo išvadoje nurodė, jog ieškovo gyvenamojoje vietoje vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Byloje nėra duomenų apie netinkamą tėvo valdžios panaudojimą nepilnamečių vaikų atžvilgiu, netinkamą tėvo pareigų vykdymą. Šalių nepilnametės dukros, apklaustos teismo posėdžio metu, taip pat išreiškė norą gyventi su tėvu. Tam neprieštarauja ir jo sutuoktinė – trečiasis asmuo N. Š..
18. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, nustatant ją su ieškovu, tenkinamas.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
19. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, būtina pakeisti teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatas dėl išlaikymo vaikams priteisimo iš ieškovo ir priteisti vaikams išlaikymą iš skyrium gyvenančios atsakovės, išspręsti klausimą dėl ieškovo skyrimo vaikų išlaikymui teikiamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.
20. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų.
21. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
22. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės tokio paties dydžio išlaikymą, koks buvo numatytas teismo 2017-10-26 sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, jog kiekvienos dukters poreikiams tenkinti reikalinga 367 Eur per mėnesį suma. Ieškovas teismo posėdžio metu detalizavo, jog kiekvienam vaikui reikia skirti 100 Eur maistui, 80 Eur drabužiams, 20 Eur higienai, 20 Eur vitaminams ir papildams, 15 Eur mažosios dukters šokių būreliui (vyresnioji dukra būrelių nelanko), 20 Eur vyresniosios dukters telefono ryšio išlaidoms ir 5 Eur – jaunesniosios, 10-15 Eur kišenpinigiams, 15 Eur kanceliarinėms prekėms, 7 Eur kirpyklai kas antrą mėnesį, 10 Eur kelionėms į miestą, apie 15-20 Eur laisvalaikiui vienam savaitgaliui. Ieškovas nurodė, jog už buto nuomą moka 90 Eur per mėnesį, o už komunalinius patarnavimus - 250 Eur per mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
23. Teismo vertinimu, ieškovo nurodyti abiejų nepilnamečių vaikų poreikiai maistui, drabužiams, kanceliarinėms prekėms, transporto išlaidoms, telefono (ar interneto) ryšio išlaidoms, kišenpinigiams ir kirpyklos paslaugoms, nors ir nepagrįsti į bylą pateiktais duomenimis, tačiau yra realūs ir būtini, jiems tenkinti reikalingos sumos, įvertinant visuotinai žinomas prekių ir paslaugų rinkos kainas, yra pagrįstos ir protingo dydžio. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė šių poreikių dydžio neginčijo.
24. Nors ieškovas nurodė nemažas išlaidas higienos prekėms, teismas atsižvelgia į tai, kad jis nenurodė išlaidų buities prekėms, todėl 20 Eur per mėnesį suma atitinkamiems kiekvieno vaiko poreikiams tenkinti vertintina kaip būtina.
25. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog vaikai yra sveiki, neserga, tačiau vertinant vaikų poreikius yra atsižvelgiama į sveikatos profilaktikai reikalingų vitaminų, maisto papildų poreikį, todėl 20 Eur per mėnesį suma šių poreikių tenkinimui nėra neprotingai didelė.
26. Ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, pagrindžiančių būsto nuomos ir komunalinių mokesčių dydį. Vis dėl to atkreipiamas dėmesys į tai, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovas neturi nuosavo būsto, o atsakovė neginčijo nei to, kad jis ir šalių nepilnamečiai vaikai gyvena nuomojamame būste, nei nuomos mokesčio dydžio. Atsižvelgiant į tai, atsakovei tenka pareiga prisidėti prie vaikų teisės į būstą užtikrinimo.
27. Ieškovas nurodė labai dideles išlaidas būsto komunalinėms paslaugoms, paaiškino, kad gyvena senos statybos name, tačiau jokių nurodytų aplinkybių nepagrindė. Remiantis viešai skelbiamais statistiniais duomenimis, (duomenys neskelbtini) vidutinės išlaidos už komunalinius mokesčius, sudaro apie 150 Eur per mėnesį.
28. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad patiriamos nuomos ir komunalinių paslaugų išlaidos dalintinos į 4 dalis (būste gyvenančių žmonių skaičius) teismas daro išvadą, kad atitinkami vieno vaiko poreikiai sudaro apie 60 Eur per mėnesį.
29. Minėta, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys ir vaiko laisvalaikio, bendravimo pomėgiams ir poreikiams. Šventės, teatrai, koncertai, kitos vaiko kultūrinį ugdymą skatinančios priemonės būtinos siekiant, kad vaikas užaugtų pilnaverte, išsilavinusia asmenybe. Remiantis kasacinio teismo praktika, turi būti tenkinami ne tik būtinieji, bet ir protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
30. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog kiekvienos dukters laisvalaikiui vieno savaitgalio išlaidos sudaro 15-20 Eur. Taigi šiam poreikiui, ieškovo teigimu, per mėnesį reikia skirti iki 80 Eur. Nors atsakovė ginčijo, kad ieškovas nepramogauja su vaikais kiekvieną savaitgalį, teismo vertinimu, tokio dydžio mėnesio išlaidos vaikų laisvalaikiui, atsižvelgiant į visuotinai žinomas laisvalaikio paslaugų kainas, nėra neprotingai didelės.
31. Pati atsakovė pateikė įrodymus apie tai, kad už dukters B. šokių būrelį mokėjo 25 Eur per mėnesį.
32. Iš nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kiekvieno vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga ne mažesnė nei 435 Eur suma.
33. Atsižvelgtina ir į kasacinio teismo praktikoje nustatytą orientacinį minimaliosios mėnesinės algos dydžio kriterijų, pažymint, kad tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių, be kita ko, bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).
34. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės vaikų išlaikymui mažesnį nei pusės minimalios mėnesinės algos dydį. Teismui 2017-10-26 sprendimu tvirtinant šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šalys buvo susitarę dėl ieškovo teiktino 190 Eur dydžio išlaikymo vienam vaikui, kas tuo metu sudarė pusę minimalios algos, todėl manytina, kad atsakovė prie vaikų išlaikymo turėjo prisidėti tokia pat suma. Atsakovė byloje nenurodė, kad nuo 2017 m. vaikų poreikiai sumažėjo, nei atsiliepimu nei teismo posėdžio metu iš esmės neginčijo ieškovo nurodytų vaikų poreikių, prieštaravimus dėl prašomo priteisti išlaikymo argumentavo tik savo prasta finansine padėtimi ir tuo, jog taip pat patiria išlaidų vaikų išlaikymui.
35. CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaikų poreikius. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-186-378/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-330-378/2016). Tačiau kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai, įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
36. Šalių turtinę padėtį teismas nustato remdamasis į bylą pateikta raštine bylos medžiaga, šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu. Be to, būdamas aktyvus šeimos bylose, siekdamas apsaugoti nepilnamečių vaikų teises ir interesus, teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 375 str. 1, 2 d.) ar naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 str. 3 d.).
37. Minėta, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovas nekilnojamojo turto neturi. VĮ Regitra duomenimis ieškovas nuosavybės teise neturi ir transporto priemonių. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatyta, kad ieškovas dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir jo gaunamos mėnesio pajamos šioje įmonėje siekia vidutiniškai apie 1800 Eur neatskaičius mokesčių.
38. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovei 2020-09-17 dovanojimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), beveik 6000 Eur vidutinės rinkos vertės masinio vertinimo duomenimis. VĮ Regitra duomenimis transporto priemonių atsakovė neturi. Remiantis į bylą pateikta 2020-09-18 darbo sutartimi, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ir atsakovės į bylą pateiktų pavedimų duomenimis, atsakovė iki 2021-03-17 dirbo UAB (duomenys neskelbtini), jos gaunamos pajamos sudarė 880 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių ir vidutiniškai apie 560 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius.
39. Nors atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys patvirtina, kad atsakovė nuo 2021-03-17 niekur nedirba, kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu, ši pareiga negali būti perkelta tik vienam iš tėvų ar kitiems asmenims. Čia pažymėtina, kad nors atsakovės atstovas prašė atsižvelgti į tai, jog ieškovas gyvena su sutuoktine, kuri taip pat dirba ir gauna pajamas, todėl jų šeimos biudžetas yra didesnis ir ieškovas privalo didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo, tačiau ieškovo sutuoktinė neturi pareigos išlaikyti šalių vaikus.
40. Atsakovė, būdama jauno amžiaus, darbinga (duomenų apie sveikatos problemas, turinčias įtakos jos darbingumo lygiui, byloje nėra), privalo imtis priemonių vaikų teisėms ir interesams apsaugoti. Vaikams gyvenant su ieškovu, atsakovei su vaikais nebendraujant darbo dienomis, ji turi didesnes galimybes dirbti ir užsidirbti, dėti maksimalias pastangas, kad gautų pakankamas pajamas nepilnamečių vaikui poreikių tenkinimui.
41. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į tai, kad atsakovė, skirtingai nei ieškovas, turi nekilnojamojo turto, šalių turtinė padėtis vertinama kaip lygiavertė ir teismas daro išvadą, kad šalys išlaikymą vaikams turi teikti lygiomis dalimis.
42. Įvertinant atsakovės turtinę padėtį šiuo metu (jos gaunamos pajamos nėra didelės, ji nedirba), nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokama išmoka vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 2020 gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020), kuri šiuo metu sudaro 70 Eur per mėnesį.
43. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu prašė priteistiną iš atsakovės nepilnamečių vaikų išlaikymą proporcingai mažinti atsakovės bendravimo su vaikais metu patiriamų išlaidų dydžiu.
44. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog tuo atveju, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas, abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų; šių išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019, 77 punktas). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju iš šalių ir nepilnamečių vaikų paaiškinimų nustatyta, jog atsakovė su nepilnametėmis dukromis bendrauja tik savaitgaliais (dažniausiai kas antrą savaitgalį) taigi minėta kasacinio teismo praktika, kuomet iš skyrium gyvenančio tėvo priteistino išlaikymo dydis gali būti mažinamas atsižvelgiant į bendravimo metu patiriamas išlaidas, netaikytina. Atsakovei su vaikais bendraujant tik savaitgaliais, pareiga rūpintis visų nepilnamečių vaikų kasdienių poreikių patenkinimu tenka ieškovui. Nors sutiktina, jog atsakovė bendraudama su vaikais patiria papildomų išlaidų, tačiau svarbu ir tai, kad vaikams gyvenant su vienu iš tėvų, šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, susijęs su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Kadangi šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškovu, jam tenka didesnė rūpinimosi jais našta, todėl atsakovė turi daugiau prisidėti materialiai.
45. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog kiekvieną mėnesį perveda dukrai į sąskaitą 60 Eur, moka po 60 Eur per mėnesį gyvybės draudimo įmokas, patiria išlaidų kitiems vaikų poreikiams tenkinti, ką iš dalies patvirtina į bylą pateikti mokėjimo nurodymai, pirkimo kvitai. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovės nurodytų pirkinių ir mokėjimų neginčija.
46. Tačiau remiantis teismų praktika, gyvybės ar sveikatos draudimas nelaikytinas būtinuoju vaiko poreikiu, o kišenpinigiai – išlaikymu. Atsižvelgiant į tai, jog vaiko gyvenamąją vietą nustačius su vienu iš tėvų, jis tampa vaiko lėšų ir turto tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis), būtent jam priklauso vaikų turto tvarkymo teisė, todėl atsakovė vaikams skirtą išlaikymą turi pervesti ieškovui, o ne patiems nepilnamečiams vaikams ar draudimo įmokoms, kadangi būtent ieškovas sprendžia, kokiems vaiko poreikiams tenkinti reikia skirti teikiamą išlaikymą. Priešingu atveju, atsakovei skiriant išlaikymo lėšas vaikų draudimui ar kišenpinigiams gali susidaryti situacija kuomet trūkstant lėšų liktų nepatenkinti būtinieji vaikų poreikiai.
47. Atsakovės argumentai, susiję su šalių tarpusavio kreditoriniais santykiais, šalių ar ieškovo skolų kreditoriams dengimu ir atgręžtiniais tarpusavio reikalavimais, neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nes kreditoriumi išlaikymo prievolėje yra ne ieškovas, o vaikas. Ieškovas, kaip minėta, tik tvarko vaikų išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise. Todėl ieškovo galimų įsiskolinimų atsakovei įskaitymas į jos vaikų išlaikymui teiktinas sumas nėra įmanomas ir prieštarautų imperatyvioms teisės normoms, reglamentuojančioms vaikų išlaikymo pareigas.
48. Tas pats pasakytina apie antstolio vykdomą priverstinį vaikų išlaikymo išieškojimą iš ieškovo atsakovei. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog ieškovas vaikams gyvenant su atsakove, galimai neprisidėjo prie jų išlaikymo, nereiškia, jog atsakovė neturi pareigos teikti vaikams reikalingą išlaikymą jiems gyvenant kartu su ieškovu. Priešingu atveju nukentėtų vaikų interesai, kurie laikomi prioritetiniais, neteikiant tinkamo išlaikymo galimai nebūtų patenkinti jų poreikiai.
49. Teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti reikalinga ne mažesnė nei 435 Er per mėnesį suma kiekvienam vaikui, kad iš jos išskaičiuotinos 70 Eur dydžio valstybės išmokos, kad šalys prie vaikų išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis, ieškovo reikalavimą tenkina iš dalies ir priteisia iš atsakovės nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokamą kiekvienam vaikui po 183 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis. Pastebėtina, kad būtent tokią sumą ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė kaip kiekvienos šalies teiktiną kiekvieno vaiko išlaikymui.
50. Teismo sprendimas dėl vaikų išlaikymo neįgyja res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
51. Atsakovės atstovas prašė išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš atsakovės priteisti nuo nutarties dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos įsiteisėjimo. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu neprieštaravo, kad išlaikymas iš atsakovės būtų priteistas nuo nutarties priėmimo dienos.
52. 2019-11-27 nutartimi tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, laikina šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, sustabdytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-42539-391/2017 vykdymas dalyje dėl išlaikymo iš ieškovo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
53. Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai (CPK 152 str. 1 d.), todėl, jos įsiteisėjimas reikšmės atsakovės pareigos teikti išlaikymą vaikams pradžios momentui neturi. Ieškovui sutinkant, kad išlaikymas būtų priteistas nuo nutarties, kuria pakeista vaikų gyvenamoji vieta, priėmimo, išlaikymas priteistinas nuo šio momento, nes būtent nuo jo ieškovas nebeturėjo pareigos teikti išlaikymą vaikams pagal teismo sprendimą, o tokį išlaikymą turėjo užtikrinti atsakovė.
54. Ieškovas yra nepilnamečių vaikų atstovas pagal įstatymą, todėl pakeitus vaikų gyvenamąją vietą, jis skiriamas vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).
55. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pageidauja išlaikymo lėšas pervedinėti į trečiojo asmens sąskaitą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vaikų išlaikymui skirtų lėšų uzufruktoriumi yra ieškovas, todėl lėšos vaikų išlaikymui negali būti pervedamos į kito asmens sąskaitą.
56. Prašymui nustatyti, kad lėšos pervedamos iki kiekvieno mėnesio 25 dienos atsakovė neprieštaravo.
57. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
58. 2019-11-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
59. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
60. Ieškovas, teikdamas ieškinį sumokėjo 75 Eur dydžio žyminį mokestį už reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, kuris teismo sprendimu tenkintas, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistinas 75 Eur dydžio žyminis mokestis.
61. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovės valstybės naudai priteistinas 131,76 Eur (183 Eur x 2 vaikai x 12 mėn. x 3 proc.) žyminis mokestis.
62. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
63. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, pateikė 400 Eur dydžio išlaidas už advokato konsultacijas, ieškinio surašymą ir atstovavimą pagrindžiančius įrodymus – sąskaitos išrašo ir pavedimo kopijas. Ieškovo patirtos advokato pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose už civilinėse bylose priteistiną advokato pagalbą numatyto maksimalaus dydžio už ieškinio parengimą.
64. Ieškinio reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas visiškai, patenkinta apie 96 procentus reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo. Daroma išvada, kad patenkinta apie 98 procentus ieškinio reikalavimo. Todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 392 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
65. Atsakovė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidos nepateikė, todėl jos neatlyginamos (CPK 98 str. 1 d.).
66. Byloje susidarė 23,50 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovės valstybės naudai priteisiama 23,03 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.
67. Atsižvelgiant į tai, kad iš ieškovo priteistina teismo turėtų pašto išlaidų dalis neviršija 5 Eur, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Teisingumo ir Finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovo nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti 2017 m. spalio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-42539-391/2017 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1 punktą, nustatant nepilnamečių vaikų K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškovu V. Š. (V. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini)
Nutraukti 2017 m. spalio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-42539-391/2017 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktu nustatyto ieškovo V. Š. (V. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) teiktino išlaikymo nepilnametėms dukroms K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) išieškojimą.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą, priteisiant iš atsakovės V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 183 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt tris eurus) kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2019 m. lapkričio 27 d. iki vaikų pilnametystės, lėšas pervedant iki kiekvieno mėnesio 25 dienos į ieškovo banko sąskaitą, vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriant ieškovą V. Š. (V. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2019 m. lapkričio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš atsakovės V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo V. Š. (V. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 467 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio ir teisinės pagalbos išlaidų.
Priteisti iš atsakovės V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 131,76 Eur žyminio mokesčio ir 23,03 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 154,79 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus 79 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.