Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovei M. A. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių klausimų, ir pagal atsakovės M. A. priešieškinį ieškovui R. A. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės ir su tuo susijusių klausimų, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas R. A. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, kurį papildomai tikslino, atsakovei M. A. (toliau – ir atsakovė), kuriame galutinai prašė: 1) nutraukti ieškovo ir atsakovės (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) atsakovei grąžinti iki santuokos turėtą pavardę; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų G. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. A., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina; 4) priteisti iš ieškovo (tėvo) išlaikymą po 170 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, vaikams skirtų lėšų tvarkytoja paskiriant atsakovę; 5) įpareigoti atsakovę kiekvieną mėnesį ieškovui nurodytu el. paštu pateikti ataskaitą su kvitais, čekiais ar kitais išlaidas patvirtinančiais dokumentais, apie vaikams skirtų išlaikymo lėšų panaudojimą 6) nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; 7) padalinti santuokoje įgytą turtą, ieškovui priteisiant 2/3 dalis santuokoje įgyto buto ir žemės sklypo dalies, o atsakovei – 1/3 dalį; 8) nurodytus kilnojamuosius daiktus natūra; 9) priteisti atsakovui iš ieškovės 5 400 Eur piniginę kompensaciją už šalių buto naudojimą giminaičių apgyvendinimui be sutuoktinio sutikimo; 10) priteisti ieškovui iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (2021 m. sausio 6 d. DOK-2120; 2021 m. kovo 25 d. DOK-56140).

Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriame prašė: 1) šalių santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės; 2) atsakovei palikti santuokinę pavardę; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina; 4) priteisti iš ieškovo išlaikymą po 230 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pinigus pervedant į nurodytą atsakovės banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 20-os dienos; 5) priteisti iš ieškovo 4020 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą dukroms už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2021 m. vasario 1 d.; 6) nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; 7) padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą šalims lygiomis dalimis, po 1/2 dalį; 8) padalinti nurodytus kilnojamuosius daiktus natūra; 9) priteisti ir ieškovo bylinėjimosi išlaidas (2021 m. vasario 3 d. DOK-23627). Atsakovė taip pat teikė patikslintą priešieškinį (2021 m. kovo 25 d. DOK-56641), kuris atsakovei nesumokėjus teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutartimi nurodytos žyminio mokesčio dalies (200 Eur), byloje nebuvo priimtas.

Ieškovas savo patikslintų ieškinių reikalavimus bei atsikirtimus į atsakovės priešieškinį grindė tokiais argumentais ir aplinkybėmis: šalys nuo 2020 m. vasario mėn. negyvena kartu ir neveda bendro ūkio, nes atsakovė pastoviai provokuoja konfliktus, kelia skandalus, iš atsakovės pusės nebeliko pagarbos ieškovui, išryškėjo jos ūmus charakteris, dėl tokio atsakovės elgesio poros šeiminis gyvenimas tapo nebeįmanomas. Prašė, nutraukus santuoką dėl atsakovės kaltės, uždrausti jai naudotis „A.“ pavarde, nes atsakovė šmeižė tiek ieškovą, tiek jo artimuosius, yra teigusi apeliaciniame skunde baudžiamojoje byloje Nr. 1A-501-935/2020, kad ieškovas ir jo artimieji yra neatsakingi, pavojingi, alkoholikai, tuo žemino atsakovo ir jo artimųjų orumą, nes teiginiai neatitinka tikrovės, todėl ieškovei ši pavardė neturi būti palikta, turėtų būti grąžinta jos ikisantuokinė pavardė „S.“. Teigė, kad atsakovė „suvaidino“ įvykius, kad jam būtų iškelta baudžiamoji byla. Kol ieškovas gerino šeimos gerbūvį tol buvo tinkamas vyras, o viską įsigijus tapo atsakovei netinkamas, piktnaudžiaujantis. Atsakovei rūpi tik pinigai, jai nebereikėjo šeimos, yra sunku gyventi, kai kasdien iš moters girdi tik žeminimą ir užgauliojimą. Atsakovė už pasimylėjimą iš ieškovo prašydavo pinigų, būdavo, kad ji laiką leisdavo atskirai nuo ieškovo ir vaikų, kai šis jais rūpindavosi, tai liudija jos nelojalumą. Ieškovas dirba vairuotoju VŠĮ (duomenys neskelbtini) jau dešimt metų, darbe pastoviai tikrinamas blaivumas, ieškovas yra atsakingas ir už kitus žmones, darbas yra sunkus ir atsakingas, ieškovas negalėtų piktnaudžiaudamas alkoholiu dirbti tokio darbo. Nurodė neprieštaraujantis, kad teismas nustatytų nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą su motina (atsakove), o iš ieškovo priteistų dukroms išlaikymą po 170 eurų kiekvienai, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pažymėjo, kad teismų praktikoje pripažįstama išlaikymą teikiančio tėvo (motinos) teisė kontroliuoti, jog vaiko išlaikymui skiriamos lėšos būtų panaudotos išimtinai tik vaiko poreikiams. Ieškovo manymu, atsakovė galimai išlaikymą naudoja ne tik vaikų išlaikymui, bet ir savo interesams tenkinti, todėl ieškovas prašė teismo įpareigoti atsakovę kiekvieną mėnesį pateikti ataskaitą apie išlaikymo lėšų panaudojimą. Nuo 2020 vasario mėn., kuomet atsakovė su vaikais liko gyventi šeimos bute, o ieškovas gyvena skyrium, bute gyvena atsakovės motina bei atsakovės sesuo, taigi dalis pinigų gali būti naudojama būsto ir kitų išlaidų padengimui, kurios reikalingos toms moterims. Dėl nekilnojamojo turto padalijimo ieškovo prašomomis dalimis (2/3 ir 1/3), pažymėjo, kad įsigyjant butą, finansiškai padėjo jo tėvai, kad nereikėtų imti kredito, tėvai grynaisiais padovanojo asmeniškai ieškovui 128 000 Lt (37 071 Eur), dovanojimas vyko 2012 m. spalio 8 d. tarp 12 val. ir 14 val., adresu (duomenys neskelbtini). Kaip liudininkė tuomet buvo pakviesta kaimynė K. P., gim. 1946 m. Teismui pateikti Sodros išrašai apie ieškovo tėvų gautas pajamas liudija, kad jie galėjo sukaupti ženklią pinigų sumą. Dalį gautų grynų pinigų, ieškovas įnešė į savo ir savo sutuoktinės banko sąskaitas, įnešimai vyko per keletą kartų SEB banko bankomatuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), tarp 2012 m. gruodžio 14 d. ir 2013 m. sausio 24 d., turėjo būti užfiksuota vaizdo kamerų. Atsakovė gavusi iš sutuoktinio per įnešimus apie 80 000 Lt, jam 2013 m. sausio 24 d. atgal pervedė 92913 Lt, kad ieškovas galėtų iš savo sąskaitos sumokėti už perkamą butą. Taigi, šeimos gyvenamasis būstas buvo įsigytas dalinai už ieškovo asmenines lėšas. Sutuoktiniai turėjo atskiras sąskaitas, gyvenant kartu ieškovas iš savo sąskaitos mokėjo už butą, darželius, mokyklas, drabužius ir kitas išlaidas, o atsakovė gaunama lėšas taupė savo sąskaitoje. Dėl prašomos priteisti 5400 Eur dydžio kompensacijos nurodė, kad ją apskaičiavo vertindamas, kad atsakovės artimieji (mama ir sesuo) naudojosi butu nuo 2020 vasario 1 d. iki 2021 vasario 1 d., priteistina po 450 Eur už mėnesį. Ieškovas nedavė sutikimo naudotis tretiesiems asmenims butu, kuris yra ir jo nuosavybė. Kai pats ieškovas apsilankė bute 2020 m. rudenį, atsakovė kvietė policiją, policija net nevažiavo, nes čia ir jo butas. Matė lagaminus, darbužius atsakovės artimųjų, tai įrodo, kad jos ten gyveno. Filmavimo kameras bute įrengė siekdamas išvengti atsakovės provokacijų. Atsakovės giminės išsikraustė iš šalių buto, kai atsakovė gavo pirmą ieškinį su dokumentais iš teismo šioje byloje. Kilnojamus daiktus ieškovas suskirstė natūra į dvi dalis, sutinka gauti bet kurią iš šių dalių, vertina, kad jo padalijimas yra teisingas. Nurodė sąrašą kilnojamų daiktų, kuriuos jam padovanojo tėvai, jie laikytini jo asmeniniais ir priteistini jam. Taip pat turi iki santuokos įgytą garažą, kuris nedalintinas nutraukinat santuoką. Dėl bendravimo su dukromis tvarkos, pastebėjo, kad dirba vairuotoju, jo darbas yra pamaininio pobūdžio, todėl prašė nustatyti, kad jei tėvas prieš ne mažiau kaip 10 dienų įspėja motiną apie dėl tėvo neatidėliotinos profesinės veiklos neįvyksiantį vaikų bendravimą su tėvu savaitgalį ar jo dalį, neįvykęs bendravimo laikas kompensuojamas tokios pačios trukmės sekančio savaitgalio laiku. Teigė, kad atsakovė nuteikinėja dukras prieš jį, dukros dėl to nenori bendrauti. 2020 m. gruodžio mėn. po vaiko teisių apsaugos specialistų įsikišimo dukros pradėjo atsiliepti telefonu į tėvo skambučius, vyresnė dukra paprašė net pagalbos su pamokomis, o iki tol vaikai buvo nuteikti prieš ieškovą. Atsakovė nedavė jam savo banko sąskaitos numerio, tai 2020 m. iš pradžių išlaikymą vaikams siuntė pašto perlaidomis, tik prasidėjus procesui tarpininkaujant šalių advokatams 2020 m. rudenį pavyko gauti atsakovės banko sąskaitos numerį.

Ieškovas teikė papildomus įrodymus.

Atsakovė priešieškinio reikalavimus bei atsikirtimus į ieškovo reikalavimus grindė tokiais argumentais ir aplinkybėmis: pradžioje šalių santuokinis gyvenimas buvo pakankamai sklandus, tačiau vėliau ieškovo elgesys pasikeitė, jis tapo irzlus, priekabus, konfliktiškas, nuolat nepatenkintas, pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu. Teigė, kad ieškovas nuolat kontroliavo atsakovę, tikrino, pavydėjo, žemindavo, menkindavo, vaikams matant ir girdint įžeidinėjo visokiais žodžiais, išgėręs tapdavo labai agresyvus, keikdavosi, kėlė konfliktus. Ieškovas nuo priklausomybės alkoholiui vieną kartą gydėsi privačioje klinikoje, 2-3 kartus buvo detoksikuojamas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, o namuose su iškviestų specialistų pagalba blaivėsi keliasdešimt kartų. 2020 m. vasario 2 d. ieškovas namuose smurtavo prieš atsakovę, jos pareiškimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ieškovui iškelta baudžiamoji byla, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. l-1480-990/2020 nusprendė ieškovą, padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos M. A. (motinos) atsakomybei pagal laidavimą dvejiems metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukė. Atsakovė nuosprendį apskundė, apeliacinės instancijos teismas skundą atmetė. Šalys kartu negyvena nuo 2020 m. vasario mėn. Ieškovas pažeidė lojalumo, pagarbos sutuoktiniui pareigą, naudojo smurtą, nesiekė išsaugoti šeimos, todėl šeima laikytina iširusia būtent dėl ieškovo kaltės. Dukros nuo gimimo gyvena su atsakove, todėl prašo nustatyti jų gyvenamąją vietą su ja. Atsakovė dirba lopšelyje-darželyje auklėtoja, jos darbo užmokestis sudaro apie 670 Eur per mėnesį. Dukros yra paauglės, jų poreikių tenkinimui, atsakovės paskaičiavimu, kiekvienai reikalinga po 460 Eur per mėnesį. Toks dydis atitinka minimalios mėnesio algos kriterijų, ieškovas turėtų mokėti ne mažiau kaip po 230 Eur kiekvienai dukrai. Gyvenant skyrium ieškovas tik iš dalies prisidėjo prie vaikų poreikių tenkinimo, pervesdavo po 200-300 Eur ne kiekvieną mėnesį, iki priešieškinio pateikimo ieškovė vaikų išlaikymui yra gavusi 1500 Eur abiem dukroms iš viso, todėl iš ieškovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojant, kad turėjo būti kas mėnesį mokama po 230 Eur kiekvienai dukrai. Nesutiko su prašymu dėl ataskaitų teikimo, toks įpareigojimas yra prevencinė prievartos priemonė, kuri įprastai yra taikoma, kai nevykdoma nustatyta pareiga vaikui skirtą išlaikymą naudoti išimtinai jo interesais. Šiuo atveju ieškovas pervesdavo nepakankamas sumas, kurių net nepakako vaikų poreikių tenkinimui, be to ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė kada nors veikė ne vaikų interesais ir vaikų išlaikymui gautus pinigus naudojo ne pagal paskirtį. Kol nėra pateikta duomenų, kad lėšos naudojamos netinkamai, preziumuojama, kad atsakovė gaunamas lėšas panaudoja vaikų interesams tenkinti. Nurodė savo prašomą nustatyti tėvo ir dukrų bendravimo tvarką. Nurodė nesutinkanti su ieškovo prašymu kompensuoti savaitgalį neįvykusį bendravimą sekantį savaitgalį, ieškovas tokiu būdu apsunkina atsakovės laisvalaikio su vaikais planavimą. Pagal prašomą bendravimo tvarką ieškovas gali maksimaliai bendrauti su vaikiais, o susitikimų perkėlimas tik apsunkintų ir taip nelengvą šalių bendravimą. Dėl nekilnojamojo turto padalijimo atsakovės prašomu būdu (natūra po 1/2 dalį) pažymėjo, kad turtas buvo įgytas pagal 2015 m. liepos 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį, todėl vadovaujantis įstatymu, yra bendra jungtinė nuosavybė. Nesutiko su ieškovo reikalavimu dalijant turtą nukrypti nuo lygių dalių principo grindžiant pinigų ieškovui dovanojimo faktu, nesutikimą grindė tuo, kad ieškovo nurodomo dydžio pinigų dovanojimo sutartis remiantis CK 6.469 straipsnio 1 dalimi turėjo būti rašytinės formas, teigė, kad apie neva dovanojimą sužinojo tik gavusi ieškinį. Nurodė neginčijanti, kad abu sutuoktiniai į jos sąskaitą įnešdavo grynų pinigų, iš šių lėšų 2013 metų sausio mėnesį sutuoktiniai nusipirko dviejų kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas butas buvo bendroji jungtinė nuosavybė, ieškovas niekada neužsiminė, kad jo dalis yra didesnės nei pusė arba apie tai, kad prie buto pirkimo prisidėjo jo tėvai, dovanodami jam pinigus. Pardavę šį butą, sutuoktiniai 2015 m. liepos mėn. nusipirko šioje byloje dalijamą butą, adresu (duomenys neskelbtini), butas taip pat buvo įsigytas už bendrus pinigus, kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Atsakovė išvardijo kilnojamus daiktus ir jų vertes, nurodė, kuriuos prašo priteisti jai, o kuriuos – ieškovui, teigė, kad sudarydama sąrašą vadovavosi vaikų interesais. Nepagrįsti yra ieškovo teiginiai, kad ji galinti jam neleisti naudotis šaldytuvu, nes tokiu atveju ir jis galėtų neleisti jai naudotis jam atitenkančiais bendro naudojimo daiktais, pavyzdžiui virtuvės ir vonios baldais ir technika. Atmestinas ieškovo reikalavimas dėl 5400 Eur kompensacijos už buto naudojimą giminaičių apgyvendinimui, nes ieškovo teiginys, kad neva laikotarpiu nuo 2020 m. vasario iki 2021 m. vasario bute gyveno atsakovės artimieji (mama, sesuo) neatitinka tikrovės. Paaiškino, kad atsakovės mama iš tiesų lankosi pas ją, padėjo prižiūrėti vaikus, kai atsakovė turėjo išeiti į darbą, o vaikams buvo atostogos, per nurodytą laikotarpį mama nakvojo šalių bute gal tris kartus, tai negali būti vertinama kaip apsigyvenimas. Pažymėjo, kad šalys bendro gyvenimo pabaigoje turėjo santaupų.

Atsakovė teikė papildomus įrodymus.

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pastaruoju metu šeimoje padaugėjo konfliktų, šalys nesutarė ir dėl to, kad atsakovė prašė į šeimos butą priimti gyventi jos jaunesnę seserį, ieškovui tas netiko. Jau gyvenant ankstesniame bute buvo prašiusi priimti. Smurtas šeimoje buvo vienkartinio pobūdžio. Ieškovas išklausė pozityvaus elgesio kursus, byloje yra pažymėjimas. Taip pat yra pažymėjimas – 2019 m. gruodžio 9 d. vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma, kas rodo, kad tikrinant sveikatą nenustatyta, kad jis negalėtų vairuoti. Vairavimui reikalingas blaivumas. Taip pat pateikta Respublikinio priklausomybės ligų centro pažyma, kad jis 5 metų laikotarpiu nesikreipė į centrą. Atsakovė nebuvo lojali šeimai, likdavo Vilniuje, kai jis su dukromis vykdavo į kaimą pas savo tėvus. Atsakovė su savo artimaisiais beveik nebendravo, o daugiausia šeimai padėjo jo tėvai: maisto produktais, finansiškai, mergaičių priežiūra, net vestuvėms suknelę ir kt. nupirko atsakovei, jos šeima neišgalėjo to padaryti. Ieškovo tėvų paramą maisto produktais galėtų įvertinti apie 200 Eur/mėn., apie pusę visų maisto produktų gaudavo. Ieškovo darbo užmokestis sudaro apie 800 Eur/mėn. „į rankas“. Banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad prieš pirmojo buto pirkimą į ieškovo banko sąskaitą yra įnešta 46 230 Lt grynųjų, o į atsakovės banko sąskaitą – 47 870 Eur grynųjų, visus pinigus įnešė ieškovas. Ieškovas bandė gauti stebėjimo kamerų prie bankomatų įrašus, bet įvykiai buvo seniai. Taip pat į bylą pateikti Sodros 2013 m. pažymos patvirtina, kad jo tėvai per 2003-2012 metus abu kartu gavo 128 tūkst. Lt išmokų. Tėvai turėjo dalinį neįgalumą, buvo didesnės išmokos. Ieškovo tėvas dirbo vairuotoju, mama dirbo per du darbus, taip pat uogaudavo, grybaudavo, prekiavo, tėvai turėjo ir turi ūkį, šiltnamius, iš to papildomai turėjo pajamų. Apie dovanojimą paaiškino, kad tuomet buvo vienas šeimos namuose (duomenys neskelbtini), atvažiavo tėvai, motina užėjo į butą, tuomet atėjo tėvas su kaimyne K. P., padavė pinigus, suskaičiavo. Tėvai pasakė – „jauna šeima, bandykit“. Liudytoja buvo kviečiama, kad būtų žinoma, kad pinigai paduoti. Buvo mintis, kad senatvėje ieškovas prižiūrės tėvus. Tėvas mirė 2015 m. Turi dar vieną brolį, kuriam, jo žiniomis, nedovanojo tėvai. Brolis pats gerai verčiasi.

Ieškovo atstovas advokatas posėdžio metu akcentavo, kad abi šalys stokojo lojalumo, pagarbos vienas kitam, todėl nesutiktina išskirtinai tik su ieškovo kalte dėl santuokos iširimo. Buitiniai barniai nelaikytini kalte. Abu tėvai turi bendradarbiauti, siekti, kad būtų atkurtas ir palaikomas skyrium gyvenančio tėvo bendravimas su dukromis. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė posėdžio metu duodama parodymus pažymėjo, kad gal ir galėjo jo tėvai sutaupyti lėšas, taip pat pripažino, kad ieškovas įnešinėjo lėšas į atsakovės banko sąskaitą. Kalbant apie ataskaitų už išlaikymo lėšų panaudojimą teikimą, nesutiktina su atsakove, kad nėra įrodymų – atsakovės šeimos nariai lankosi bute, juo naudojasi, o vaikams skirtos lėšos galimai išleidžiamos ir buto išlaikymui.

Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Nurodė, kad mokėsi (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo pedagogikos, būdavo paskaitos, egzaminai, dėl to vieną kartą su šeima nevažiavo į kaimą. Dirbo auklėtojos padėjėja, dabar – auklėtoja, palaipsniui didėjo darbo užmokestis, buvo apie 670 Eur/mėn., dabar sudaro apie 820-830 Eur/mėn. Kol gyveno santuokoje atsakovė su savo tėvais mažai bendravo, o su ieškovo tėvais gerai sutarė. Pripažįsta, kad ieškovo tėvai padėdavo su ūkyje užauginta produkcija, būdavo ir pinigų duoda jai, ieškovui, mergaitėms, po 20-50 Eur. Kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, jos artimieji negyveno nuolat, tik atvykdavo padėdavo prižiūrėti vaikų. Ieškovui buvo pritaikytos kardomosios priemonės nesilankyti šeimos bute. Ieškovo tėvai turi daug žemės, laiko vištas, gal ir galėjo gyvendami ūkiškai sutaupyti, bet ji nežinojo, kad būtų kas nors dovanota jų šeimai. Dėl sutaupymo nurodė, kad gyvendami santuokoje sutuoktiniai išsigrynindavo gaunamas lėšas, taip sutaupė butui, tuomet sutaupytas lėšas įnešė į abiejų banko sąskaitas ir lygiomis dalimis įsigijo pirmą butą. Iš atsakovės banko sąskaitos išrašo už 2005-2014 m. laikotarpį matyti, kad iš jos sąskaitos yra išgryninta apie 55 000 Lt. Tuo metu dirbo bendrovėje (duomenys neskelbtini), taip pat ligoninėje. Abu su ieškovu išsirinko dabartinį butą. Nenuteikinėja dukrų prieš tėvą, priešingai kreipėsi į psichiatrą, klausdama kaip atstatyti vaikų ir tėvo ryšį, kai vaikai nenori bendrauti. Anksčiau buvo dukroms sakiusi, kad nekeltų ragelio, kai tėvas skambina. Kai šeimai buvo pradėta taikyti atvejo vadyba, tuomet atsinaujino bendravimas. Ieškovo elgesį vertina ir kaip psichologinį smurtą. Fizinio smurto, išskyrus tą atvejį, dėl kurio buvo iškelta baudžiamoji byla, nebuvo. Ieškovo alkoholio vartojimas buvo visos šeimos bėda, problema, prasidėjo apie 2012 metus, stengėsi su tuo tvarkytis, bet atsakovė nebeturi daugiau jėgų kažką pakeisti. Kai ieškovas vartodavo alkoholį, tai paprastai visuomet prireikdavo medikų pagalbos. Per daug niekam nepasakojo apie tai atsakovė, išsiverkdavo draugėms. Vyresnioji mergaitė labiau išgyvena, ji matė daug negerų dalykų šeimoje.

Atsakovės atstovė advokatė posėdžio metu akcentavo, kad teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu yra konstatuotas ieškovo kaltumas pagal baudžiamąjį kodeksą, nors ieškovas ir buvo atleistas nuo atsakomybės pagal laidavimą, taigi smurto faktas užfiksuotas teismo nuosprendžiu, tai savaime yra kaltės prezumpcija. Ieškovas teikė sau parankias pažymas, kurios liudijo jo neva blaivų gyvenimo būdą, tačiau ieškovės pagal tesimo išduotą liudijimą surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovės gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui, jam būdavo teikiamos išblaivinimo sveikatos paslaugos. Pastebėjo, kad ieškovas nors siūlo teikti išlaikymą po 170 Eur, tačiau temoka po 100 Eur vaikui. Yra susidaręs įsiskolinimas, kuris priteistinas minusuojant ieškovo sumokėtas sumas. Pastebėjo, kad šalių prašomos bendravimo tvarkos nedaug skiriasi. Ieškovo prašomas kompensacinis mechanizmas tik didintų tarp šalių ginčus.

Liudytoja M. A., ieškovo mama, paaiškino, kad mergaitės daug laiko praleisdavo pas ją, ypač per atostogas, būdavo kaip princesės, nieko joms netrūkdavo. Pirkdavo anūkėms drabužius, avalynę. Ieškovo (sūnaus) šeimą paremdavo, išvykstant prikraudavo pilną bagažinę gėrybių iš ūkio, duodavo ir pinigų. Vienu metu sūnus pradėjo kalbėti apie kreditą, kad norėtų įsigyti butą, tuomet liudytoja su vyru nusprendė padėti, padovanojo tuomet sūnui 128 tūkst. Lt. Dovanojo sūnui, ne šeimai, marčios tuomet nebuvo. Pinigus sutaupė, nes daug dirbo, niekur nevažiuodavo atostogauti, laikė namuose grynais. Dirbo bazėje, kiemsarge, turguje, turėjo „grupę“. Pardavinėjo, ką užaugindavo, taip pat ir konservuodavo, pavyzdžiui rinkdavo baravykus, konservuodavo ir parduodavo, 4 Eur puslitris, pavyzdžiui kainavo. Per metus apie 3000 Eur papildomai iš ūkio gfalėdavo užsidibti. Turi 25 a žemės, šiltnamius, 10 vištų. Vantas su vyru rišdavo. Gerai sutarė su marčia, o dabar neatveža jai anūkių.

Liudytoja K. P., buvusi kaimynė, paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), atsimena, kad 2012 m. spalio 8 d. buvo pirmadienis, pas ją užėjo I. A., sako, „K., ateik pas mus, yra reikalas“. Visi buvo virtuvėje. Matė, kaip ieškovo mama išėmė nemažą paketą ir pasakė, „R., čia tau dovana“. Ten buvo 3 paketėliai – du po 50 tūkst. Lt ir vienas – 28 tūkst. Lt. Nedaug pasėdėjo tuomet, nes reikėjo namo gaminti pietus. Pasakė, „oi, kokia dovana“, paskui sužinojo, kad čia butui pirkti. Ieškovo ir atsakovės šeimą pažinojo, buvo keletą kartų vyresniąją mergaitę žiūrėjusi, kai atsakovė važiavo gimdyti jaunesniosios, žiūrėjo. Kol šeima gyveno, negirdėjo barnių, nežinojo, kad būtų buvę kokių išgertuvių.

Liudytoja A. S., atsakovės mama, nurodė, kad anksčiau mažai bendravo su dukra (atsakove), susitikdavo per didžiąsias šventes, o pastaruoju metu padėdavo prižiūrėti anūkes. Prižiūrėjo tiek, kiek dukra prašė, 3-4 diena, paskui kitą savaitę keletą dienų. Iki 10 kartų galėjo prižiūrėti per metus. Kai baigėsi 2021 m. pavasarį karantinas, liudytojai reikėjo į darbą, todėl nebeprižiūrėjo daugiau. Dukra jai nemokėjo už mergaičių priežiūrą. Su žentu (ieškovu) neturėjo jokio kontakto, žinojo iš dukros apie alkoholio problemą, sakydavo „laikykis, gal kažkaip išsispręs“. Dėl šalių įsigytų butų nieko negali pasakyti, nežino, iš kur pinigai. Nėra finansiškai padėjusi dukrai. Liudytojai atrodo, kad mergaitės prisibijo tėvo, matė, kad nekelia ragelio, kai jis skambindavo, ypač vyresnioji, jaunesnioji pakeldavo.

Liudytoja B. S., 24 m. amžiaus atsakovės sesuo, patvirtino, kad nėra nakvojusi pas M. A., ir mergaičių nėra žiūrėjusi. Žino, kad mama pora kartų nakvojo, kai žiūrėjo mergaites.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2021 m. vasario 3 d. pateikė išvadą „Dėl nepilnamečių M. ir G. A.“, 2021 m. sausio 19 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą Nr. 1TSD-244, Vaiko nuomonės išklausymo aktą; 2021 m. vasario 9 d. išvadą „Dėl M. A. priešieškinio reikalavimų“ Nr. 1SD-1370 (8.1.27), 2020 m. gruodžio 16 d. pagalbos šeimai planą, 2020 m. gruodžio 4 d. vaiko situacijos vertinimo anketas, 2020 m. gruodžio 14 d. Informaciją apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kitus dokumentus. Tarnyba nurodė, kad nustatyta, kad ieškovas gyvena adresu (duomenys neskelbtini), vyro teigimu, jo motinai priklausančiame 3 kambarių, apie 80 kv. m name su patogumais. Namai švarūs, tvarkingi, jaukūs bei šilti, mergaitėms yra skirtas šviesus ir jaukus kambarys su reikiamais joms baldais. Tarnybos atstovei ieškovas nurodė, kad mergaitės gyvena su jų motina šeimos būste (duomenys neskelbtini), ieškovas kas mėnesį perveda nuo 200 iki 300 eurų sumą skirtą dukrų išlaikymai, o nutraukus šalių santuoką, sutinka, jog iš jo būtų priteista po 170 Eur/mėn. kiekvienam vaikui, nurodė neprieštaraujantis, kad dukrų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, tačiau pažymėjo, jog sutuoktinė trukdo jam bendrauti su vaikais, manipuliuoja, neišleidžia savaitgaliais į kaimą, kur dukros pragyveno apie 10 metų, leisdavo atostogas ir savaitgalius, būdavo ligos metu. Vėliau vyras patikslino, jog apsilankęs paskutinį kartą pas dukras sausio 12 d., iš vaikų suprato, jog mama jau nebedraudžia joms susitikti ir bendrauti su juo. Taip pat nustatyta, kad atsakovė ir ir dvi nepilnametės šalių dukros gyvena šalims priklausančiame 3 kambarių, apie 75 kv. m bute su patogumais. Šeimos būstas tvarkingas, erdvus, švarus, naujos statybos name. Mergaitės dalinasi vienu kambariu, turi atskiras lovas, žaislų, ugdymosi priemonių. Tarnybos atstovei moteris nurodė, jog su ieškovu atskirai gyvena nuo 2020 m. vasario mėnesio, moters teigimu, vyras smurtavo jos atžvilgiu nepilnamečių vaikų akivaizdoje, todėl teko kviesti policiją bei vyrui buvo taikytos kardomosios priemonės. Nurodė, kad išlaikymas dukroms yra teikiamas nereguliariai, vasarą tėvas dukroms jokio išlaikymo neteikė, nuo lapkričio mėnesio vėl pradėjo pervedinėti pinigus dukroms, kitaip prie vaikų poreikių tenkinimo ieškovas neprisideda. M. Nurodė, jog ieškovas vartojo alkoholį, smurtavo. Teigė, kad tėvas pastaruoju metu lanko dukras jų gyvenamojoje vietoje, tačiau pasimatymai vyksta nereguliariai, vyresnioji duktė nenori bendrauti su tėčiu, išgyvena dėl matytų girtavimo epizodų. Nustatyta, kad jaunesnioji šalių dukra M. A. yra (duomenys neskelbtini) progimnazijos antrokė, papildomai lanko nemokamus šokius, sveikata nesiskundžia, tačiau vaikas lanko psichologo konsultacijas. Kalbant mergaitė pasakojo, jog tėvai gyvena atskirai nuo praeitos žiemos, tėtis yra mušęs mamą, ją keikęs ir toks elgesys pasikartodavo labai dažnai. Mergaitė pasakojo, jog kai tėtis būdavo girtas, jam skaudėdavo širdį ir tada tekdavo kviesti greitąją pagalbą. Tokiomis akimirkomis Mergaitė būdavo išsigandusi, jautėsi nelaiminga. Prisiminė, jog tėtis grasindavo atimti televizorių, kompiuterį ir kitus daiktus, ji dėl to nerimavo. Teigė, jog dabar, kai tėtis kartu negyvena, ji jaučiasi ramiai ir saugiai. Ja visuomet rūpinosi ir tebesirūpina mama, kuri padeda ruošti namų darbus, perka rūbus, maistą, prižiūri sveikatą, jos kartu kur nors važiuoja. Mergaitės teigimu, mama gera, kartais būna nervuota, bet su ja visada jaučiasi gerai, ramiai, mėgsta kartu piešti. M. nori likti gyventi su mama, kadangi ji visada elgiasi gerai. Tėtį apibūdino kaip gerą, geros širdies, pasakojo, kad gyvenant kartu, jeigu jis būdavo blaivus, gamindavo šeimai valgį. Mergaitė teigė, jog anksčiau tėčio labai bijodavo, dabar jau nebe taip bijo, nes jis pradėjo gražiai elgtis, kartu pažymėjo, jog tėtis yra neprognuozojamas. Nustatyta, kad vyresnioji šalių dukra G. A. lanko (duomenys neskelbtini) progimnazijos 7 klasę, nemokamai lanko aerobikos treniruotes. Mergaitė nešioja akinius, lankosi pas psichologą. Mergaitė nurodė, jog tėvai jau ilgą laiką gyvena atskirai, tėvams gyvenant kartu, tėčio bijojo, nes jis gėrė, elgėsi agresyviai, mergaitei buvo baisu žiūrėti kaip jis girtas griūdavo. Anot vaiko, dabar, kai tėtis kartu nebegyvena, ji jaučiasi lengviau, ramiau. Tėvą G. apibūdino kaip agresyvų, egoistą, mėgstantį išgerti, vengiantį kitų žmonių, dėl ko dažniausiai visur ji eidavo su mama. Mergaitė pyksta ant tėčio, tačiau kartu jaučia ir nuoskaudą, gailestį jam. Vaikas nurodė, jog tėtis pastaruoju metu gana dažnai atvažiuoja jų aplankyti, jie būna namuose, bet niekur kitur kartu važiuoti jos su sese nenori. Apie mamą G. atsiliepė šiltai, nurodė jog ji yra gera, rūpestinga, teisinga, kartu su mama jos mėgsta pasivaikščioti, sportuoti. Mergaitei gaila mamos dėl tokio tėvo elgesio. Su mama jaučiasi saugiai ir ramiai, ji visada rūpinasi mergaite, perka rūbus ir maistą, duoda kišenpinigių, apmoka telefono sąskaitą, visada pagelbsti, prižiūri mergaitės sveikatą. Mergaitė nori likti gyventi su mama, nes tėtis yra agresyvus, su juo neįmanoma kalbėtis, todėl ji ir nenori su juo bendrauti. Netiki, kad per tokį trumpą laiką žmogus iš esmės pasikeisti. Tarnybos išvadoje pažymėta, kad šeima Tarnybai dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma: dėl tėvų tarpusavio konfliktų nepilnamečių vaikų akivaizdoje, 2020 m. vasario 3 d. ir 2020 m. lapkričio 27 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai abiejų nepilnamečių atžvilgiu, 2020 m. gruodžio 4 d. įvertinta vaikų situacija. Nustačius pagalbos vaikui ir/arba šeimai poreikį, 2020 m. gruodžio 4 d. buvo inicijuotas atvejo vadybos procesas. Tarnyba išvadose iš esmės neprieštaravo ieškinio ir priešieškinio reikalavimams, pastebėjo, kad tarp atsakovės ir mergaičių pastebimas saugus, pasitikėjimu grįstas tarpusavio ryšys.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovo R. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. A. (pavardė iki santuokos – S.), gim. (duomenys neskelbtini), santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (toliau – Vilniaus miesto CMS), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos priedas, b. l. 2). Šalys turi dvi nepilnametes dukras: G. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. A., gim. (duomenys neskelbtini) (gimimo įrašo Nr. 2142).

Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas civilinio kodekso normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.

Ieškovas prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodė, kad šeimoje nebeliko pagarbos, lojalumo, atsakovė jo nepalaikė, užgauliodavo. Atsakovė prašė nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, nes jis smurtavo, ne vienerius merus vartojo alkoholį, problemos nesprendė. Atsižvelgiant į tai, jog šalys beveik dvejus metus nebegyvena kartu, kad abu sutuoktiniai reiškė reikalavimą nutraukti santuoką, spręstina, kad ieškovo ir atsakovės šeiminis gyvenimas faktiškai yra pasibaigęs.

Iš bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. l-1480-990/2020 nusprendė ieškovą, padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos M. A. (motinos) atsakomybei pagal laidavimą dvejiems metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukė. Teismas nuosprendžiu skyrė R. A. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendyje konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo policijos pareigūnas parodė, kad 2020 m. vasario mėn. pradžioje buvo gautas pranešimas, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neblaivus tėvas muša mamą, vyksta konfliktas. Apie šį įvykį pranešė dukra. Atvykus į įvykio vietą prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), juos pasitiko nukentėjusioji M. A., šalia kurios stovėjo dvi mažametės mergaitės. Moteris buvo susijaudinusi, buvo matyti, kad prieš jiems atvykstant ji verkė. Moteris papasakojo, kad jos sutuoktinis R. A. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) sukėlė konfliktą, tampė ją už riešų, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą, be to, svetainėje norėjo ją pasmaugti, griebė ranka už gerklės, tačiau jai pavyko ištrūkti ir nubėgti į vonios kambarį, kur ją pasivijęs R. A. vieną kartą trenkė jai dešinės rankos delnu į kairįjį skruostą. Pasak nukentėjusiosios, jos vyras visą savaitgalį gėrė, o dabar „užėjo balti arkliai“, be to, smurtas šeimoje kartojasi nebe pirmą kartą. R. A. viso pokalbio metu atsiprašinėjo nukentėjusiosios, prašė jos pakeisti savo parodymus, nerašyti pareiškimo ir atšaukti policiją. R. A. buvo sulaikytas įvykio vietoje, kuomet pradėjo skųstis, kad jam bloga nuo alkoholio perdozavimo, dėl to buvo palydėtas į ligoninę. Po medikų apžiūros R. A. buvo pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiąjį komisariatą. Alkotesterio šaknelėje užfiksuota, kad 2020 m. vasario 2 d. 23.36 val. R. A. iškvepiamame ore rasta 1,97 promilės alkoholio.

Į bylą atsakovės prašymu išreikalauti/pateikti sveikatos priežiūros įstaigų dokumentai patvirtina jos teiginius, kad ieškovas turi priklausomybę alkoholiui, jam būna reikalinga medikų pagalba (pavyzdžiui, VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2018 m. vasario 7 d. Medicinos dokumentų išraše nurodoma: „alkoholio kvapas iš burnos, nerišli kalba, /../ teigia šiandien vartojęs alkoholį /../ kelias dienas piktnaudžiavo alkoholiu, vakar namuose atvažiavo slaugytojas /../ ir blaivė namuose“ ir kt.).

3.60 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintos sutuoktinio kaltės prezumpcijos: preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Ieškovas nepateikė pagrįstų atsakovės kaltės įrodymų, jos kaltę įrodinėjo tik savo samprotavimais. Tuo tarpu byloje nustatyta, kad atsakovas yra teistas už tyčinį nusikaltimą, taigi egzistuoja viena iš CK 3.60 straipsnyje nurodytų kaltės prezumpcijų. Spręstina, kad ieškovas pažeidė, savo kaip sutuoktinio pareigas, nesiekė keisti savo gyvenimo būdo, kuris darė žalą visai šeimai, įskaitant nepilnametes dukras, galiausiai kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas nutraukti santuoką. Santuoka laikytina iširusia ir nutrauktina dėl ieškovo kaltės (CK 3.27, 3.61 straipsniai).

Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovas prašė atsakovei nepalikti jo pavardės „A.“, grąžinti pavardę „S.“, savo prašymą grindė tuo, kad atsakovė nei jo, nei jo giminės nevertina, šmeižia, rėmėsi CK 3.69 straipsnio 2 dalies nuostata. Atsakovė prašė jai palikti santuokinę pavardę.

CK 3.69 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Iš šio reguliavimo išplaukia, kad ieškovo prašymo tenkinimui yra būtinos dvi sąlygos: pirma, santuoka turi būti pripažinta iširusia išimtinai dėl atsakovės kaltės, ir antra, šalys turi neturėti nepilnamečių vaikų.

Atsižvelgus į atsakovės prašymą, įvertinus tai, kad šalys turi nepilnamečių vaikų ir kad teismas nepripažino atsakovės kalta dėl santuokos iširimo, po santuokos nutraukimo atsakovei paliekama santuokinė pavardė. Ieškovo pavardė nekeičiama.

Šalys nereiškė reikalavimų priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio. Teismui nenustačius, kad sutuoktiniams būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo šalims sau išlaikymo nereikalaujant, įvertinus tai, jog šalys yra darbingo amžiaus, išlaikymas vienas kitam nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

4. Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto padalijimo.

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

Iš bylos medžiagos bei valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenų nustatyta, kad sutuoktiniai santuokos metu abiejų vardu 2015 m. liepos 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4141 pagrindu įgijo ir valdo: 1) butą/patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) 2097/1464250 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Šalys prašo dalinti turtą natūra.

Įstatymas nustato, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Kasacinio teismo praktikoje pažymėtina, kad turto padalijimo natūra būdas laikomas prioritetiniu. Toks padalijimo būdas labiausia atitinka ir apsaugo savininko teises. Kiti (ne natūra) padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis).

Teismo vertinimu, buto su žemės sklypo dalimi, kuris laikytinas vertingu turtu, padalijimas natūra šalims atitinka formuojamą teismų praktiką ir nepažeis nei vienos iš ginčo šalių interesų. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas, kokiomis dalimis dalintinas šalių turimas nekilnojamasis turtas: ieškovas prašė jam priteisti 2/3 turto dalis, atsakovei paliekant 1/3 dalį, atsakovė prašė turtą dalinti lygiomis dalimis, po 1/2.

Ieškovas liudytojų parodymais, banko sąskaitų išrašais, duomenimis apie tėvų gautas pajamas įrodinėjo, kad šalims santuokos metu 2013 m. įsigyjant pirmąjį butą, jo tėvai jam asmeniškai padovanojo 128 000 Lt, perduodami grynus pinigus liudytojos akivaizdoje 2012 m. spalio 8 d. Teismui pateikė Sodros 2013 m. kovo 22 d. pažymas, kurios patvirtina, kad jo tėvai per 2003-2012 metus gavo 128 tūkst. Lt išmokų: motina M. A. – 61 262,72 Eur, o tėvas I. A. – 67293,19 Eur (e. bylos priedas, b. l. 3-31). Teigė, kad byloje esantis atsakovės banko sąskaitos išrašas patvirtina jo teiginius, nes liudija, kad ieškovas įnešė tokias sumas į atsakovės banko sąskaitą AB SEB banke: 2013 m. sausio 16 d. 500 Lt, 18 430 Lt, 2013 m. sausio 18 d. 18 740 Lt, 200 Lt, 2013 m. sausio 21 d. 10 000 Lt, iš viso 47 870 Lt. Iš banko sąskaitos išrašo taip pat nustatyta, kad atsakovės darbo užmokestis 2011 m. dirbant M. G. paslaugų ir prekybos įmonėje (duomenys neskelbtini) sudarė apie 1800 Lt/mėn., atskaičius mokesčius. Ieškovas pateikė teismui to laikotarpio savo banko sąskaitos filtruotus išrašus (el. bylos priedas, b. l. 62-63, 67), nurodė, kad 2013 m. pradžioje į savo banko sąskaitą įnešė 46 230 Lt grynaisiais, o 33 900 Lt pasiliko buto remontui, nes perkamas butas buvo be apdailos. Nurodė, kad anksčiau taip pat dirbo vairuotoju.

Atsakovė teigė, kad iš jos banko sąskaitos išrašo matyti, jog ji gavus pajamų jas iš karto išgrynindavo, teigė, kad taip šeima taupė pinigus, buto įsigijimui sutaupė patys. Per 2005-2012 m. laikotarpį ji išgrynino apie 55 tūkst. Lt. Teigė, kad abu sutuoktiniai įnešdavo grynųjų pinigų į jos sąskaitą, kuri buvo skirta taupymui, taip sutaupė lėšas pirmojo buto įsigijimui, o pardavę pirmąjį butą išgalėjo nusipirkti antrąjį, didesnį. Nurodė, kad ieškovo tėvai gal ir galėjo turėti ir duoti pinigų, bet ji apie tai nieko nežinojo iki šios bylos pradžios.

Byloje yra pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad pirmą 2 kambarių butą sutuoktiniai įsigijo 2013 m. įsigijo už 185 000 Lt, jį pardavė 2015 m. už 54 000 Eur, o dabar turimą 3 kambarių butą su žemės sklypo dalimi 2015 m. įsigijo už 67 409 Eur.

Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas (jo dalis) yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Teismas įvertinęs, kad šalių su darbo santykiais susijusios pajamos nebuvo ypač didelės, sprendžia, kad yra tikėtina, jog ieškovo tėvai galėjo finansiškai prisidėti šalims įsigyjant gyvenamąjį būstą (būstus). Atsakovė teismui nepateikė nei žodinių paaiškinimų, nei rašytinių įrodymų, iš kur šalys gaudavo grynųjų pinigų, kuriuos įnešdavo į jos sąskaitą. Tačiau kartu pripažintina, kad nagrinėjamu atveju šalių, liudytojų parodymai negali būti pakankami nuspręsti, kokia tiksliai suma buvo padovanota, taip pat nuspręsti, ar lėšos buvo padovanotos asmeniškai ieškovui, ar šeimai. Iš bylos aplinkybių nustatyta, kad atsakovė gerai sutarė su ieškovo tėvais, ieškovas posėdžio metu nurodė, kad „tėvai pasakė – „jauna šeima, bandykit“, todėl neatmestina tikimybė, kad lėšos galėjo būti dovanojamos (skirtos) ir abiem sutuoktiniams. Iš ieškovo parodymų ir paaiškinimų darytina išvada, kad jis gerai prisimena, kad bankomatuose įnešinėjo grynus pinigus, tačiau detalėse dalinai painiojosi. Nesant rašytinės dovanojimo sutarties, sutarties pobūdis negali būti nustatytas. Svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad šalys būdamos santuokoje du kartus pirko gyvenamąjį būstą ir abu kartus jį įsigijo abiejų vardu, nenustatydami dalių, nepasisakydami dėl asmeninių lėšų panaudojimo ar pan. Todėl vertintina, kad šalys sąmoningai sutiko su būsto įsigijimu bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, kurioje sutuoktinių dalys laikomos lygiomis. Ta aplinkybė, kad ieškovas savo darbu įrengė būstą nereiškia, kad būstas (jo dalis) tampa asmenine nuosavybe, nes santuokos metu iš bet kurio sutuoktinio darbinės veiklos gaunamos pajamos (darbinės veiklos rezultatas) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 punktai).

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, ieškinio reikalavimas dėl nekilnojamojo turto padalijimo dalių atmestinas, o priešieškinio – tenkintinas. Turtas dalintinas po 1/2 dalį.

Ieškovas teismo prašė jam po santuokos nutraukimo natūra priteisti ginčo bute esančius šiuos kilnojamuosius daiktus: dulkių siurblį (100 Eur), televizorių (600 Eur), prieškambario baldus (1500 Eur), šaldytuvą (1000 Eur), virtuvės stalą su 4 kėdėm (400 Eur), sekciją (700 Eur), minkštą kampą (1000 Eur), integruotą spintą (1000 Eur), o atsakovei priteisti vaikiškas komplektą (1500 Eur), skalbimo mašiną (700 Eur), kompiuterį (600 Eur), dvigulę lovą (300 Eur), rašomąjį stalą (200 Eur), vonios komplektą (500 Eur), integruotą virtuvės komplektą (2500 Eur), integruotą viryklę su orkaite (1500 Eur).

Teismas pažymi, kad vaikų poreikių tenkinimui skirti daiktai nedalijami ir atitenka tam iš sutuoktinių, su kuriuo nustatoma vaikų gyvenamoji vieta. Taigi, nagrinėjamu atveju dvi vaikiškos lovos perduotinos atsakovei, nepriteisiant už jas ieškovui kompensacijos (CK 3.120 straipsnis).

Taip pat konstatuotina, kad integruoti baldai ir buitinė technika, vonios, prieškambario baldai laikytini neatskiriamais buto priklausiniais, be jų butas negalėtų būti tinkamai naudojamas pagal jo paskirtį, todėl jie priskirtini butui ir atskirai kaip kilnojamieji daiktai nedalintini. Remiantis pareikštais reikalavimais, dalintinų daiktų sąrašas yra toks: (ieškovo vertinimu) dulkių siurblys (100 Eur), televizorius (600 Eur), šaldytuvas (1000 Eur), virtuvės stalas su 4 kėdėm (400 Eur), sekcija (700 Eur), minkštas kampas (1000 Eur), skalbimo mašina (700 Eur), kompiuteris (600 Eur), dvigulė lova (300 Eur), rašomasis stalas (200 Eur); (atsakovės vertinimu) minkštų baldų komplektas (1000 Eur), šaldytuvas (1000 Eur), kompiuteris (150 Eur), skalbimo mašina (700 Eur), virtuvės stalas su 4 kėdėmis (400 Eur), televizorius (600 Eur), sekcija (700 Eur), dvigulė lova (200 Eur), rašomasis stalas (200 Eur).

Įvertinęs šalių reikalavimus, skirtingas nurodomas daiktų vertes, daiktų reikalingumą vienam ar kitam sutuoktiniui teismas sprendžia, kad kilnojamieji daiktai padalintini tokiu būdu: ieškovui priteistina: dulkių siurblys, sekcija, televizorius, šaldytuvas, dvigulė lova, o atsakovei priteistina: virtuvės stalas su 4 kėdėm, minkštų baldų komplektas, skalbimo mašina, kompiuteris, rašomasis stalas.

CK 3.126 straipsnyje yra įtvirtinta kreditorių teisė būti informuotiems apie bylos, kurioje sprendžiamas klausimas dėl turto, kuris yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, iškėlimą ir įstoti į bylą suinteresuotais asmenimis. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi pasisakyti dėl prievolių kreditoriams vykdymo po santuokos nutraukimo (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis). Iš bylos duomenų nenustatyta, kad šalys turėtų bendrų ar asmeninių kreditorių, todėl dėl to sprendime nepasisakoma.

Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.

Abi šalys prašė (sutiko), kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina (atsakove). Byloje nesant tarp šalių ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos, teismas išsamiau nevertina ir nepasisako dėl tėvo ir motinos asmeninių bruožų, gebėjimo rūpintis vaikais, kitų reikšmingų aplinkybių sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą. Teismui neturint duomenų, kad motina netinkamai naudotųsi motina valdžia, atsižvelgiant į Tarnybos išvadą, nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina M. A..

7. Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, todėl teismas, gindamas vaiko interesus, turi atsižvelgti į įvertinti aplinkybes, dėl kurių būtų tinkamos sąlygos vaikui augti, harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje. Konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje – teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtina principinė nuostata, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.175 straipsnio 2 dalis numato, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka turi sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik siekiant apginti vaiko interesus.

Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečių dukrų labui.

Šalys savo procesiniuose dokumentuose reiškė panašaus pobūdžio reikalavimus dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukromis tvarkos. Teismas bendravimo tvarką išdėsto šio sprendimo rezoliucinėje dalyje, įvertinęs abiejų šalių reikalavimus, vadovaudamasis geriausiais vaikų interesais. Kompensavimo mechanizmas nenustatomas, siekiant mažinti prieliadas ginčams kilti – šalys kviečiamos dėl to tarpusavyje tartis kiekvienu atskiru atveju.

Pažymėtina, kad teismo sprendimu nustačius bendravimo tvarką, šalys yra laisvos ją keisti konkrečiais rašytiniais tarpusavio (ad hoc pobūdžio) susitarimais, jei tai atitinka nepilnamečių vaikų interesus ir dienotvarkę, tėvų užimtumą, norus ir galimybes ir jei dėl to tarp šalių nekyla konfliktų. Šalys raginamos ieškoti kompromisų, veikti vaikų interesais. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad tėvai turi pareigą bendradarbiauti (kooperuotis) vykdant sprendimą. Sprendimo dėl bendravimo su vaiku nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, tuo pačiu užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Teismų praktikoje pažymima, kad atsižvelgiant į tai, kad toks sprendimas susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų, teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas šiuo atveju apima be kita ko ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio palaikymas (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1247-855/2020; kt.).

Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su bendru prašymu ar bet kuris iš jų su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo

8. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Nustačius nepilnamečių šalių dukrų gyvenamąją vietą su atsakove, iš ieškovo priteistinas išlaikymas vaikams. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi.

Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017; kt.).

Ieškovas prašė priteisti iš jo kiekvienai dukrai po 170 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovė prašė priteisti po 230 Eur, teikė vaikų poreikių paskaičiavimo lenteles, kuriose nurodė, kad vyresniosios dukros išlaikymui reikia 457,5 Eur per mėnesį, o jaunesniosios – 414,5 Eur, poreikius detalizavo. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad nepilnametė M. A. yra (duomenys neskelbtini) progimnazijos antrokė, papildomai lanko nemokamus šokius, sveikata nesiskundžia, tačiau vaikas lanko psichologo konsultacijas. G. A. lanko tos pačios ugdymo įstaigos 7 klasę, nemokamai lanko aerobikos treniruotes. Mergaitė nešioja akinius, lankosi pas psichologą. Vertintina, kad yra realu, kad šalių kiekvienos dukros poreikių tenkinimui yra reikalingos atsakovės nurodomos sumos.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio svarbu įvertinti ne tik vaikų poreikius, bet ir tėvų galimybes. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, į tai, kokių priemonių tėvai ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018 21 punktą; kt.).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenų nustatyta, kad ieškovas nuo 2012 m. gegužės 10 d. dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis sudaro apie 1400-1600 Eur (neatskaičius mokesčių). Taip pat iš VSDFV duomenų nustatyta, kad atsakovė nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis sudaro apie 1200 Eur (neatskaičius mokesčių). Iš Antstolių informacinės sistemos registro duomenų nustatyta, kad nei ieškovo, nei atsakovės atžvilgiu nėra vykdomi išieškojimai vykdomosiose bylose. Šalių vardu nėra registruota transporto priemonių. Ieškovas asmeninės nuosavybės teise valdo garažą, šalys turi bendrą butą.

Kasacinio teismo ne kartą yra pažymėta, kad išlaikymo teikimas periodinėmis išmokomis, lyginant su kitomis išlaikymo formomis (CK 3.196 straipsnio 1 dalis) geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Byloje nenustačius, kad ieškovas būtų pripažintas nuolat nedarbingu (dalinai nedarbingu), vertintina, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams iš ieškovo priteistinas periodinėmis išmokomis.

Teismų praktikoje yra suformuluotas orientacinis kriterijus – minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris taikomas priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) nuo 2021 m. sausio 1 d. yra 642 Eur neatskaičius mokesčių, arba apie 470 Eur „į rankas“. Pastebėtina ir tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, šiuo metu sudaranti 70 Eur. Kadangi šios išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, skiriant šią išmoką vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal nurodytus įstatymus valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Taigi kiekvienas iš tėvų prie vaiko būtinųjų poreikių tenkinimo, įvertinus valstybės mokamus „vaiko pinigus“, turėtų prisidėti ne mažesne kaip (470 – 70 ) / 2 = 200 Eur suma. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Atsižvelgiant į tai, kad šalių dukros yra augančios, jų poreikiai palaipsniui didėja, spręstina, kad ieškovo prašoma priteisti 170 Eur suma neužtikrins nepilnamečių M. A. ir G. A. poreikių tenkinimo. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas priteisiamas dviem vaikams, spręstina,k ad yra pagrindas mažinti atsakovės prašomą sumą ir priteisti iš ieškovo kiekvienai dukrai po 200 Eur/mėn. dydžio išlaikymą. Spręstina, kad nurodyto dydžio periodinėmis išmokomis mokamo išlaikymo priteisimas iš ieškovo nepažeis vaikų interesų, atitiks proporcingumo tarp vaikų poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių kriterijų ir garantuos būtinųjų vaikų poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Atsakovė yra nepilnamečių vaikų atstovė pagal įstatymą, todėl ji skirtina iš ieškovo vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai, CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis). Išlaikymas priteisiamas nuo ieškovo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 7 d.). Pastebėtina, kad ieškovo po 2020 m. gruodžio 7 d. vaikų išlaikymui sumokėtos sumos įskaičiuotinos į šiuo sprendimu priteistas mokėti išlaikymo sumas.

Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Šią teisę turi užtikrinti tėvai, t. y. jie yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems asmenims, taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas ne ilgiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Atsakovė byloje teikdama 2021 m. vasario 3 d. priešieškinį prašė priteisti iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą dukroms, kurį skaičiavo po už 12 mėnesių, t. y. už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2021 m. vasario 1 d., taigi toks reikalavimas atitinka CK 3.200 straipsnyje nurodytą sąlygą. Atsakovė išlaikymo dydį skaičiavo po 230 Eur/mėn., minusavo ieškovo sumokėtas sumas.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Tai reiškia, kad kiekvienu atveju turi būti nustatytas momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką. Aiškindamas įrodinėjimo pareigos paskirstymą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Nagrinėjamu atveju iš šalių rašytinių ir žodinių paaiškinimų nustatyta, kad byloje nėra ginčo, jog šalys skyrium gyveno 2020 m. vasario mėn. Šalys taip pat neginčijo, kad gyvendamas skyrium tam tikrą išlaikymą ieškovas teikė, o kitaip prie vaikų poreikių tenkinimo tuo laikotarpiu iš esmės neprisidėjo. Ieškovas teigė, kad atsakovė ribojo jo bendravimą su dukromis.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl byloje kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, reikia nustatyti šias reikšmingas faktines aplinkybes: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog šioje byloje yra nustatyta, jog iš ieškovo jo kiekvienos dukros išlaikymui priteistina po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, sprendžia, kad tokią sumą kas mėnesį ieškovas turėjo teikti vaikams ir 2020 metais. Kadangi išlaikymas šiuo sprendimu priteistas nuo ieškovo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 7 d.), taip pat iš bylos duomenų nustatyta, kad konfliktas, dėl kurio pradėtas ikiteisminis tyrimas ir iškelta baudžiamoji byla, įvyko 2020 m. vasario 2 d., ieškovas buvo sulaikytas ir po šios dienos nebegyveno kartu su atsakove ir vaikais, išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 3 d. iki 2020 m. gruodžio 6 d. Įvertintini ieškovo atlikti mokėjimai šiuo laikotarpiu. Ieškovas teismui pateikė įrodymus, kad yra pervedęs vaikams 2020 m. kovo 3 d. 200 Eur, balandžio 24 d. 300 Eur, gegužės 25 d. 200 Eur, birželio 25 d. 200 Eur, lapkričio 16 d. 200 Eur, iš viso 100 Eur (el. bylos priedas, b. l. 45-49). Todėl išlaikymo įsiskolinimas apskaičiuotinas taip: ((200 / 30 d. x 27 d.) + (200 Eur x 9 mėn.) + (200 Eur / 30 d. x 6 d.) ) x 2 – 1100 = 2940 Eur.

Ieškovas prašė teismą įpareigoti atsakovę kas mėnesį teikti jam ataskaitas apie vaikams skirtų lėšų panaudojimą.

Pažymėtina, jog CK 3.203 straipsnis numato galimybę išieškoti netinkamai panaudotas lėšas vaiko išlaikymui iš asmens, tą padariusio, tačiau CK III Knygos nuostatos nenumato besąlyginės prievolės periodiškai teikti išlaidų suvestines išlaikymą teikiančiam asmeniui. Ieškovas, teigdamas, jog yra tikimybė, kad jo teikiami ir ateityje numatomi teikti vaiko išlaikymui skirti pinigai nebuvo ar nebus panaudoti išimtinai nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, o savo abejones grindė tik prielaidomis. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog atsakovei vaikus retkarčiais padeda prižiūrėti jos artimieji, kas reiškia, kad bute sunaudojama nežymiai daugiau vandens, elektros, reiškia ir tai, kad atsakovei nereikia samdyti auklės ir išleisti žymiai didesnių lėšų. Vertintina, kad atsakovė pasitelkdama artimuosius į pagalbą elgiasi tinkami ir racionaliai, veikia vaikų interesais. Byloje nesant įrodymų apie netinkamą lėšų panaudojimą, konstatuotina, jog įpareigojimas atsakovei kas mėnesį teikti lėšų panaudojimo ataskaitą nepagrįstai suvaržytų atsakovės teises – užkraunant jai papildomus įpareigojimus, susijusius su išlaidų suvestinių rengimu bei čekių rinkimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-994-619/2017; kt.).

Atsižvelgiant į tai, nėra faktinio pagrindo tenkinti šį ieškinio reikalavimą, todėl jis atmestinas.

Kaip šiame sprendime jau pažymėta, atsakovės patikslintas priešieškinis, teisme gautas 2021 m. kovo 25 d. (DOK-56641), laikomas nepaduotu, nes atsakovė per teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutartimi nustatytą 10 dienų terminą nepašalino nurodytų priešieškinio trūkumų, t. y. nesumokėjo teismo nurodytos 200 Eur dydžio žyminio mokesčio dalies. Teismas 2021 m. balandžio 6 d. nutartyje buvo atkreipęs dėmesį į tai, kad atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Vilniaus skyriaus 2021 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-20-P-570-2183) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo galiojimo termino pratęsimo ir lygio pakeitimo“, yra 50 proc. atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, vertino, kad už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, reikalavimą priteisti 1/2 dalį buto, kurio vertė teismo turimais duomenimis yra 88100 Eur, taip pat 1/2 dalį žemės sklypo, kurio vertė 2335,81 Eur, kilnojamuosius daiktus (baldus), kurių vertė, remiantis pirminiu priešieškiniu, yra 6650 Eur, bei 5099,02 Eur dydžio piniginę kompensaciją (turtinių reikalavimų vertė – 56 966,93 Eur) mokėtinas 1155 Eur dydžio žyminis mokestis, o atsakovei esant 50 proc. apimtimi atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo, jos mokėtinas žyminis mokestis yra 578 Eur. Teismas sprendė, kad visos apskaičiuotos žyminio mokesčio sumos sumokėjimo reikalavimas pernelyg apsunkintų atsakovės galimybes kreiptis tinkamos teisinės gynybos, todėl atsakovei atidėtinas dalies žyminio mokesčio mokėjimas (CPK 84 straipsnis), atsižvelgė į tai, kad ieškovas šioje byloje yra sumokėjęs 735 Eur žyminio mokesčio, nurodė, kad atsakovei atidėjus visos žyminio mokesčio sumos mokėjimą galėtų būti keliamas klausimas ir apie neatitikimą proporcingumo ir rungtyniškumo principams, kurie įpareigoja užtikrinti balansą tarp šalių teisės reikšti reikalavimus ir teisės gintis nuo pareikštų reikalavimų, ir sprendė, kad atsakovė turėtų sumokėti bent 200 Eur žyminio mokesčio už reiškiamus patikslinto priešieškinio reikalavimus, arba pateikti teismui papildomus įrodymus apie savo itin sunkią finansinę padėtį. Atsakovė prašymų ir (ar) dokumentų neteikė, nurodytos sumos nesumokėjo.

Atsakovė patikslintame priešieškinyje, lyginant su pirminiu priešieškiniu, formulavo iš esmės vieną naują reikalavimą – prašė priteisti 5099,02 Eur dydžio piniginę kompensaciją iš ieškovo, kaip ieškovo turėtų santaupų dalį 2020 m. vasario 1 d. datai (įvertinus ir jos turėtas santaupas tai datai). Patikslintą priešieškinį laikant nepaduotu, šis reikalavimas dėl banko sąskaitose esančių (buvusių) lėšų padalijimo paliekamas nenagrinėtu. Vertintina, kad šalių sąskaitose esančios lėšos laikytinos šalių asmenine nuosavybe. Pastebėtina ir tai, kad atsakovė šioje byloje nekėlė reikalavimo nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių teisėms ir pareigoms teisines pasekmes sukėlė nuo 2020 m. vasario 1 d.

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas (atsakovas) buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo (ieškovo) į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas už ieškinio reikalavimus sumokėjo 735 Eur žyminio mokesčio (200 Eur mokėta 2020 m. lapkričio 30 d., dok. Nr. 129, 335 Eur mokėta 2020 m. gruodžio 30 d., dok. Nr. 133, 200 Eur mokėta 2021 m. kovo 24 d. dok. Nr. 140 AB SEB banke). Byloje pateikti įrodymai, kad ieškovas yra sumokėjęs 900 Eur už advokato suteiktas teisines konsultacijas ir procesinių dokumentų rengimą (2020 m. lapkričio 16 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 833178, 2021 m. sausio 21 d., 2021 m. gegužės 18 d. mokėjimai AB SEB banke).

Atsakovei, remiantis VGTPT Vilniaus skyriaus 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. (8.1)TP-20-T-570-2754, buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, taip pat VGTPT Vilniaus skyriaus 2021 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-20-T-570-2183, buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, 50 proc. atleidžiant (nuo 2021 m. vasario 1 d.) nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Remiantis VGTPT Vilniaus skyriaus 2021 m. spalio 20 d. pažyma Nr. (12.32Mr)PT-7261 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, valstybės naudai priteistina suma sudarė 1670,48 Eur (el. b. priedas, b. l. 91; 2021 m. spalio 20 d. DOK-195171).

Kadangi byloje nagrinėtas pirminis atsakovės priešieškinis, kuomet ji buvo 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, žyminis mokestis iš atsakovės nepriteistinas. Pagal minėtus sprendimus ieškovė nėra atleista nuo reikalavimo atlyginti kitos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato pagalba (CPK 88 str. 1 dalies 6 punktas), todėl ji įpareigotina atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintiems/atmestiems reikalavimams, ieškovo mokėjimų už advokato teisinę pagalbą apimtyje. Atsižvelgiant į tai, jog šalių prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikti laiku, išlaidos buvo būtinos ir yra pagrįstos, jos priteistinos ieškovui iš atsakovės ir valstybei iš ieškovo, proporcingai tenkintų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų daliai.

Teismas sprendžia, kad ieškinio ir priešieškinio reikalavimai tenkinti santykiu 38 proc. : 62 proc. Atitinkamai teismas priteisia iš atsakovės M. A. ieškovui R. A. 342 Eur (900 x 0,38) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Taip pat teismas priteisia iš ieškovo R. A. valstybės naudai 1035,70 Eur (1670,48 x 0,62) už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi ieškovui buvo atidėtas žyminio mokesčio dalies mokėjimas iki sprendimo priėmimo. Iš teismo apskaičiuotos mokėtinos 1070 Eur sumos ieškovas yra sumokėjęs 735 Eur žyminio mokesčio, todėl baigus bylą nagrinėti turi sumokėti likusią dalį – 335 Eur.

Byloje patirta 1,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios iš ieškovo priteistinos 62 proc. apimtyje – 1,15 Eur.

Iš viso į valstybės biudžetą iš ieškovo priteistina 335 + 1,15 = 336,15 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

1. Nutraukti ieškovo R. A., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ieškovo kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo atsakovei M. A. palikti santuokinę pavardę „A.“.

3. Nustatyti nepilnamečių vaikų G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina M. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

4. Priteisti iš ieškovo R. A., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2020 m. gruodžio 7 d.) iki dukra sulauks pilnametystės, taip pat išlaikymą nepilnametei M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2020 m. gruodžio 7 d.) iki dukra sulauks pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymo lėšos sumokamos iki einamojo mėnesio 20-os dienos.

5. Priteisti iš ieškovo R. A., a. k. (duomenys neskelbtini), 2940 Eur (du tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt eurų) išlaikymo nepilnametėms G. A. ir M. A. įsiskolinimą.

6. Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirti ieškovę M. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai. Sprendimo apskundimas apeliacine tvarka nesustabdo šios dalies vykdymo.

7. Nustatyti, kad tėvas R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – tėvas), su nepilnametėmis dukromis G. A. ir M. A. (toliau – dukros, vaikai), bendrauja:

- kiekvienos savaitės trečiadienį vaikai bendrauja su tėvu nuo 17 val. iki 20 val.

- lyginių metų savaičių (kas antrą) savaitgalį vaikai bendrauja su tėvu (su nakvyne) nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 20 val.

- kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimtadienį, vaikų gimimo dienas nelyginiais metais, per oficialias šventines/nedarbo dienas lyginiais metais nuo prieššventinės dienos 20 val. iki šventinės dienos 20 val. Kai minėtų švenčių (tėvo ar vaiko gimtadieniai) diena yra darbo diena, tėvas bendrauja su vaikais nuo šios šventinės dienos 17 val. ir parveža vaikus į gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 20 val.

- kiekvieną Motinos dieną ir motinos gimtadienio dieną, nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais, lyginiais metais su vaikais bendrauja motina.

- vaikai su tėvu praleidžia 14 paeiliui einančių dienų tėvo kasmetinių atostogų metu. Tėvas apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaikais, vaikų motiną įspėja prieš 2 mėnesius. Pirmumo teisę pasirinkti su vaikais atostogų laiką lyginiais metais turi tėvas, nelyginiais – vaikų motina. Tėvas savo atostogų su vaikais periodu vaikus pasiima pirmą atostogų dieną 9:00 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 18:00 val. Tėvas informuoja motiną apie numatomų su vaikais atostogų vietą ir pobūdį; motina pateikia tėvui turimus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus atostogoms.

7.4. Tėvas ir vaikų motina gali raštu, el. paštu ar sms žinutėmis susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos ar pakeisti šios tvarkos atskirus aspektus.

8. Priteisti ieškovui R. A., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį buto/patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), taip pat 1049/1464250 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

9. Priteisti atsakovei M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį buto/patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), taip pat 1048/1464250 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

10. Priteisti ieškovui R. A., a. k. (duomenys neskelbtini), dulkių siurblį, sekciją, televizorių, šaldytuvą, dvigulę lovą.

11. Nustatyti, kad ieškovui R. A., a. k. (duomenys neskelbtini), atitenka mikrobangų krosnelė Samsung, bulvių trynimo mašinėlė, lygintuvas, šildytuvas, trys kilimai, keturis paveikslai, mažas kavos staliukas, sudedamas rudos spalvos stalas, šilta raudonos spalvos antklodė, dvi pagalvės, du komplektai patalynės, dvi dėžės santechnikos instrumentų, du maži rudos spalvos foteliukai, mėlynos spalvos lėkščių servizas, šakučių ir šaukštų komplektas, krištoliniai bokalai ir stikliukai, antikvarinės figūrėlės, gėlių stovas.

12. Priteisti atsakovei M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) virtuvės stalą su 4 kėdėm, minkštų baldų komplektą, skalbimo mašiną, kompiuterį, rašomąjį stalą.

13. Nustatyti, kad atsakovei M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) atitenka nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti skirti kilnojamieji daiktai.

14. Priteisti iš atsakovės M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui R. A., a. k. (duomenys neskelbtini), 342 Eur (tris šimtus keturiasdešimt du eurus) ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Kitų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų netenkinti.

Priteisti iš ieškovo R. A., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 1035,70 Eur (tūkstantį trisdešimt penkis eurus 70 ct) išlaidų už antrinę teisinę pagalbą. Išaiškinti, kad šią sumą įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – Įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Priteisti iš ieškovo R. A., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 336,15 Eur (tris šimtus trisdešimt šešis eurus, 15 ct) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Išaiškinti, kad šią sumą įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5660, paskirtis – Žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu) ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui, valstybės įmonei Registrų centrui.