Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-89-606/2022

Teisėja Viktorija Teišerskienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25625-2020-7

2022 m. kovo 3 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eduardo Maškevičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. J. ir A. L. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnį, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, ir paskirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. birželio 29 d. 22.25 val. iki 2020 m. liepos 1 d. 13.40 val. (dvi dienos) ir sulaikymas pagal Europos arešto orderį bei suėmimas laikas nuo 2021 m. liepos 29 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnį bei 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, subendrintos apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnes, ir paskirta subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, ir paskirta subendrinta trejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė dvejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi, kuria buvo subendrintos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų trijų mėnesių ir penkiolikos dienų laisvės atėmimo bausmė.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. birželio 29 d. 22.25 val. iki 2020 m. liepos 1 d. 10.50 val. (dvi dienos), taip pat bausmė, atlikta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. balandžio 7 d. nutartį, ir suėmimo laikas nuo nuosprendžio paskelbimo iki įsiteisėjimo dienos.

Iš M. J. ir A. L. priteista Klaipėdos teritorinės ligonių kasai 105,58 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš A. L. priteista UAB „(duomenys neskelbtini)“ 164,92 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš M. J. priteista valstybei 198,21 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Iš M. J. priteista Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1 735,49 Eur turėtų ekstradicijos išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. J. ir A. L. nuteisti už tai, kad 2020 m. birželio 29 d., apie 02.30 val., veikdami bendrai, ties (duomenys neskelbtini), užpuolė D. Č., jo M. J. paprašė cigaretės, o šiam išsiėmus pakelį, M. J. jį išplėšė iš rankos ir pagrobė bei pareikalavo duoti pinigų, o nukentėjusiajam pasakius, kad pinigų neturi, M. J. sugriebė ranka jam už veido, užkišo koją už nukentėjusiojo kojos ir, tokiu būdu pagriovęs ant žemės, gulinčiam D. Č. vieną kartą spyrė į veidą ir du kartus smogė į veidą kumščiu, A. L. apieškojo rūbų kišenes ir iš kairės kelnių kišenės pagrobė 200 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 6S“, po to M. J. du kartus kumščiu smogė į veidą, o A. L. apieškojo rūbų kišenes ir iš dešinės kelnių kišenės pagrobė 20 Eur vertės piniginę, kurioje buvo 50 Eur grynųjų pinigų. Tokiu būdu M. J. ir A. L., veikdami bendrai, pavartodami fizinį smurtą, padarė D. Č. dešinės akies viršutinio voko muštinę žaizdą, vokų kraujosruvą bei kraujosruvą po akies obuolio jungine, tai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, ir pagrobė D. Č. priklausančio turto už 270 Eur.

2. M. J. ir A. L. nuteisti ir už tai, kad 2020 m. birželio 29 d., apie 22 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrai, viešoje vietoje – baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), lauko terasoje, matant pašaliniams asmenims, priekabiavo žodžiais prie V. C., po to M. J. spyrė jam vieną kartą į pakaušį, o A. L. du kartus spyrė į kairį skruostą, po to abu prispaudė nukentėjusįjį prie terasos tvoros ir bendrai abu sudavė ne mažiau kaip aštuonis smūgius kumščiais ir kojomis į įvairias kūno vietas. V. C. bandančią apginti V. Š. A. L. bloškė į grindis, jai atsistojus, M. J. prispaudė ją prie terasos tvoros, A. L. vieną kartą spyrė jai į kairę koją, M. J. išmetė V. Š. per tvorą, ji bloškėsi ant grindinio, tuo jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. J. keliu smogė V. C. į krūtinę ir vieną kartą spyrė į dešinę ranką, dėl to nukentėjusysis nugriuvo ant suolo, šalia sėdėjusių kitų baro lankytojų, tuomet M. J. abiejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau kaip dvylika smūgių į galvą, o A. L. sudavė ne mažiau kaip septynis smūgius į sprandą, dėl to V. C. nugriuvo ant grindų, ir nugriuvusiam jam M. J. spyrė vieną kartą į dešinę koją, vieną kartą į kairę koją ir vieną kartą į galvą, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam poodines kraujosruvas krūtinės ląstos ir pilvo kairiajame šoniniame paviršiuje, abiejuose klubuose, kairio žasto užpakaliniame paviršiuje, nubrozdinimus kairiame plaštakos nykščio krumplyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, A. L. baro salėje tyčia metė į grindis kėdę, taip ją sulaužydamas bei kliudydamas sieną, ir ją apgadino, išmušdamas skylę.

3. M. J. ir A. L. nuteisti ir už tai, kad 2020 m. birželio 29 d., laikotarpiu nuo 22 val. iki 22.30 val., bare „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrai, lauko terasoje iš prie stalo paliktos V. Š. rankinės A. L. pagrobus jai priklausantį 149 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P Smart“ su 12 Eur vertės dėklu ir 10 Eur vertės 64 GB atminties kortele, iš viso pagrobus V. Š. turto už 171 Eur, tęsiant nusikalstamus veiksmus, atvirai, matant lauko terasoje buvusiems asmenims, A. L. pagrobus iš V. C. kelnių kišenės ant grindų iškritusį šiam priklausantį 170 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A5“, baro patalpų viduje M. J. kartu su A. L. atrakino ir taip įsibrovė į kasos aparatą bei pagrobė jame buvusius UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 30 Eur. Tęsdami nusikalstamus veiksmus ir veikdami bendrai, matant bare ir lauko terasoje buvusiems asmenims, jie iš baro lentynų pagrobė ir išsinešė 12,03 Eur vertės 0,5 l talpos butelį trauktinės „Malūnininkų“, 13,59 Eur vertės 0,7 l talpos butelį brendžio „Alita“, bendros 37,7 Eur vertės 0,7 l talpos du butelius viskio „Jack Daniels“, bendros 51,16 Eur vertės 0,7 l talpos du butelius viskio „Tullamore Dew“, 16,79 Eur vertės 0,7 l talpos butelį brendžio „J.P. Chenet“, 6,99 Eur vertės 0,7 l talpos butelį putojančio vyno „Zonin Prosecco“, 1,43 Eur vertės 0,33 l talpos butelį alaus „Banginio dieta“, 7,99 Eur vertės 0,5 l talpos butelį balzamo „Žalios devynerios“ su jame buvusiu 0,3 l alkoholinio gėrimo, 9,98 Eur vertės 0,7 l talpos butelį balzamo „Raudonos devynerios“ su jame buvusiu 0,5 l alkoholinio gėrimo, 15,40 Eur vertės 0,7 l talpos butelį viskio „Jim Beam“, iš viso alkoholinių gėrimų už 173,06 Eur. Tokiu būdu jie, veikdami bendrai, pagrobė V. Š. turto už 171 Eur, atvirai pagrobė 170 Eur vertės V. C. turtą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto už 173,06 Eur bei įsibrovę į saugyklą pagrobė 30 Eur.

4. A. L. nuteistas ir už tai, kad 2020 m. spalio 3 d., apie 18 val., iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios prekybos ir pramogų centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), prekybinės salės paėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias 119,97 Eur vertės striukę „Adidas“ ir 44,95 Eur vertės kelnes „Nike“, iš viso pasikėsino pagrobti prekių už 164,92 Eur, ir, nesusimokėjęs už prekes, iš parduotuvės išėjo, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi išėjęs pro apsaugos vartelius buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Nuteistojo M. J. apeliacinis skundas tenkintinas, nuteistojo A. L. apeliacinis skundas atmestinas.

9. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

11. Pažymėtina, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.

Dėl paskirtos bausmės dydžio ir BK 75 straipsnio taikymo nuteistajam M. J.

12. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis M. J. neginčija paskirtų bausmių rūšies, prašo jam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas arba bent sumažinti paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydžius.

13. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmes nuteistajam M. J. už padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į padarytų veikų sunkumo ir pavojingumo laipsnius, kaltės formas bei rūšis, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai) bei sunkinančias aplinkybes (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai), taip pat atsižvelgė į nusikalstamomis veikomis padarytų žalų dydžius bei į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis).

15. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 61 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę, o nagrinėjamu atveju nustatytos ne tik nuteistojo atsakomybę lengvinančios, bet ir jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Be to, kaip numatyta BK 61 straipsnio 2 dalyje, teismas, nustatydamas bausmės dydį, privalo įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kartu pažymėtina, kad už nusikalstamų veikų padarymą negali būti skiriama tik kaltininkui paranki bausmė.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti M. J. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. J. už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, pagrįstai ir teisėtai paskyrė laisvės atėmimo bausmes. Šiuo atveju įvertinus visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, atsižvelgus ne tik į nustatytas nuteistojo atsakomybę lengvinančias, bet ir į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, t. y., kad jis BK 178 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupe, ir BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe, už šių nusikalstamų veikų padarymą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiai ir taip žymiai mažesni nei BK 178 straipsnio 2 dalies, 284 straipsnio bei 180 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės dydžių vidurkiai, ir šiuo atveju skundžiamu nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas nustatytų bausmių dydžius mažinti dar labiau nėra jokio pagrindo, jie nustatyti laikantis BK 61 straipsnio nuostatų. Bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu. Pažymėtina, kad dėl to, jog nuteistasis pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, buvo taikytos ir BK 64¹ straipsnio nuostatos, ir skundžiamu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

17. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. J. teigia, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimas pataisos namuose neatitiktų bausmės tikslų ir gali tik pakenkti jo asmenybei, socializacijai, jo šeimos interesams, ir šiuo atveju bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo.

18. Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Minėto straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

19. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas.

20. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, negali būti atsižvelgiama vien į nuteistojo interesus ir ignoruojami nukentėjusiųjų teisėti interesai ir panašiai, ne mažiau svarbu įvertinti ir nusikaltimo padarymo aplinkybes.

21. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016). Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Pagal teismų praktiką, taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir panašiai, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-91/2014, 2K-372-697/2017).

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. J. anksčiau teistas, būdamas dar nepilnametis, teistumas išnykęs, jis paskutinį kartą teistas 2012 m. vasario 22 d., t. y. prieš 10 metų. Skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas už trijų tyčinių – nesunkaus (BK 11 straipsnio 3 dalis), nukreipto į viešąją tvarką ir dviejų apysunkių (BK 11 straipsnio 4 dalis), nukreiptų į vieną esminių, prigimtinių įstatymo saugomų teisių – asmens teisę į nuosavybę – nusikaltimų padarymą, šios nusikalstamos veikos padarytos viena po kitos. M. J. baustas ir administracine tvarka, jam paskirtų baudų nesumokėjęs, tačiau atsižvelgtina į tai, kad jis yra pakankamai jauno amžiaus ir darbingas asmuo, yra vedęs, augina dvi nepilnametes dukras, dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, nusikalstamomis veikomis padarytų turtinių žalų dydžiai nėra dideli, jis nukentėjusiesiems padarytas turtines žalas atlygino, su nukentėjusiaisiais susitaikė ir jie jam pretenzijų neturi. Nuteistojo teigimu, jis, būdamas užsienyje, dirbo. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis taip pat nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikaltimų, tvirtino, kad susitiko netinkamą draugą ir labai suklydo, tačiau dėl savo elgesio labai gailisi, tikrai siekia pasitaisyti ir pradėti naują gyvenimą, rūpintis šeima ir nebedaryti naujų nusikalstamų veikų. Tai, kad nuteistasis M. J. yra linkęs pasitaisyti, sudaro pagrindo manyti ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateikta nuteistojo M. J. charakteristika. Iš jos nustatyta, kad nuteistasis M. J. turi gerus bendravimo įgūdžius, dalyvauja Šiaulių tardymo izoliatoriaus organizuojamuose laisvalaikio renginiuose, mokosi suaugusiųjų mokyklos skyriuje, su administracijos atstovais bendrauja mandagiai ir taktiškai, savarankiškai stengiasi savyje ugdyti teigiamas savybes, taip pat palaiko socialinius ryšius su žmona, vaikais, tėvu, broliu ir sese. Akcentuotina, kad kolegija teigiamai vertina tokį nuteistojo norą bei pastangas pasitaisyti. Todėl, atsižvelgdama į nustatytas nuteistąjį M. J. teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, jo dar jauną amžių, kolegija mano, kad nuteistasis M. J. gali pasitaisyti ir nebedaryti naujų nusikalstamų veikų bei gyventi visuomenei priimtiną gyvenimą, bei konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo daryti išvadą, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti M. J. atlikus dalį laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, t. y. kad padarytos nusikalstamos veikos, kurių dvi priskiriamos apysunkių nusikalstamų, o viena veika nesunkių nusikaltimų kategorijai, M. J. taikytinos BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatos, ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas M. J. iš dalies atidėtinas, bausmės vykdymo atidėjimo terminą nustatant didesnį nei baudžiamajame įstatyme numatytas minimalus terminas – dvejus metus, nedelsiant atliktinos bausmės dalį taip pat nustatant didesnį nei baudžiamajame įstatyme numatytas nedelsiant atliktinos bausmės dydis – aštuonis mėnesius. Kartu siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu, 8 punktu, M. J. skirtinos pareigos, kurios laikytina teigiamai įtakos jo elgesį, tai yra bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigojant M. J. dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Dėl paskirtos bausmės dydžio nuteistajam A. L.

23. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmes nuteistajam A. L. už padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į padarytų veikų sunkumo ir pavojingumo laipsnius, kaltės formas bei rūšis, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai) bei sunkinančias aplinkybes (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktai), taip pat atsižvelgė į nusikalstamomis veikomis padarytų žalų dydžius bei į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis).

24. Pažymėtina, kad skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. L. anksčiau teistas net 10 kartų, daugiausia už analogiško ir panašaus pobūdžio nusikaltimus, teistumas neišnykęs, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnis). Skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas net už trijų tyčinių – nesunkaus (BK 11 straipsnio 3 dalis), nukreipto į viešąją tvarką ir dviejų apysunkių (BK 11 straipsnio 4 dalis), nukreiptų į vieną esminių, prigimtinių įstatymo saugomų teisių – asmens teisę į nuosavybę – nusikaltimų padarymą – bei pasikėsinimą padaryti tyčinį baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). A. L. nuteistas ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. sausio 19 d. nuosprendžiu taip pat už vagystę ir nesunkų sveikatos sutrikdymą (nuosprendis neįsiteisėjęs), dar viena baudžiamoji byla dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, plėšimo ir vagystės nagrinėjama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose, jis taip pat baustas ir administracine tvarka, daugiausia už smulkias vagystes bei už nusižengimus viešajai tvarkai, jam paskirtų baudų nemoka, yra darbingo amžiaus, tačiau nusikalstamų veikų padarymo metu oficialiai niekur nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo. Ir šios nustatytos aplinkybės parodo, kad nuteistasis A. L. gyventi visuomenei priimtino gyvenimo būdo nesiekė. Aptartos aplinkybės charakterizuoja jį kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų ir nuolat nusikalsti, neįvertinantį savo elgesio pasekmių bei nelinkusį pasitaisyti. Tai, kad nuteistasis A. L. pripažino kaltę dėl padarytų nusikaltimų, iš dalies atlygino nusikaltimais padarytą turtinę žalą, šios aplinkybės buvo pripažintos jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, į jas buvo atsižvelgta nustatant bausmės dydžius. Kartu pažymėtina, kad skiriant kaltinamajam bausmę, teismas nėra saistomas prokuroro pasiūlytos bausmės ir jos dydžio, nes tik teismas, atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas, siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį, atsižvelgdamas į BK 61 straipsnio nuostatas, sprendžia, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę paskirti kaltu pripažintam asmeniui už padarytas nusikalstamas veikas.

26. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti A. L. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. L. už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, pagrįstai ir teisėtai paskyrė laisvės atėmimo bausmes bei už pasikėsinimą padaryti baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, – arešto bausmę. Šiuo atveju įvertinus visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, atsižvelgus ne tik į nustatytas nuteistojo atsakomybę lengvinančias, bet ir į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, t. y., kad jis BK 178 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe ir būdamas recidyvistas, BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe ir būdamas recidyvistas, už šių nusikalstamų veikų padarymą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiai ir taip žymiai mažesni nei BK 178 straipsnio 2 dalies, 284 straipsnio bei 180 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės dydžių vidurkiai, ir šiuo atveju skundžiamu nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas nustatytų laisvės atėmimo bausmių dydžius mažinti dar labiau nėra jokio pagrindo. Paskirtos arešto bausmės dydis už pasikėsinimą padaryti vagystę (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 178 straipsnio 4 dalis) žymiai mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis. Skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas subendrintos apėmimo ir nuteistajam palankesniu – dalinio bausmių sudėjimo būdu. Pažymėtina, kad dėl to, jog nuteistasis pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, buvo taikytos ir BK 64¹ straipsnio nuostatos, ir skundžiamu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

27. Byloje gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažymos bei prašymai iš nuteistojo A. L. priteisti valstybei 126,60 Eur, iš nuteistojo M. J. priteisti valstybei 73,40 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo (BPK 106 straipsnio 2 dalis), t. y. už gynėjų advokatų V. Janušausko ir A. Mačernytės suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistiesiems nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

28. Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, 2K-174/2014, 2K-322/2014, 2K-8-696/2015, 2K-14-895/2015, 2K-84-699/2015, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016).

29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundė nuteistieji. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, nuteistojo M. J. apeliacinis skundas tenkintinas, jis apeliacinį skundą rašė pats, advokato paslaugomis nesinaudojo, tačiau, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra privalomas. Todėl, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, iš nuteistojo M. J. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos. Šiuo atveju nuteistojo A. L. apeliacinis skundas atmestinas, tačiau nuteistajam A. L. yra paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kurią jis šiuo metu atlieka, pajamų neturi, jis apeliacinį skundą rašė pats, advokato paslaugomis nesinaudojo, o, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra privalomas. Todėl, nors nuteistojo A. L. apeliacinis skundas atmestinas, tačiau, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo A. L. neišieškotinos.

30. Esant aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės nuteistajam M. J. (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, kolegija

nusprendžia:

nuteistojo M. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 3 dalimi, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu M. J. paskirtos galutinės subendrintos dvejų (2) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidėti, po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nustatant nedelsiant atlikti aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems (2) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu, 8 punktu, M. J. paskirti pareigas ir M. J. bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigoti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistųjų M. J. ir A. L. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų neišieškoti.