Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Alytus, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, faktinė gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), teistas, kaltinamas tuo, kad nesunkiai sužalojo J. M., o būtent 2022-08-17 apie 12.00 val., Elektrėnų sav., Pastrėvio kaimo teritorijoje, Elektrėnų gatvėje, neprivažiavus nusukimo į Pagrendos kaimą, kilus žodiniam konfliktui su J. M., tyčia sudavė stovinčiam J. M. ne mažiau kaip tris kartus į veido sritį, tuo padarydamas muštinę žaizdą veido srityje su aplinkine poodine kraujosruva nusitęsiančia į kairės akies vokus, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, po suduotų smūgių į veidą nukentėjusiajam parkritus ant kelio, spyrė nenustatytą ikiteisminio tyrimo metu skaičių spyrių į įvairias kūno sritis, padarydamas nukentėjusiajam kairiojo stipinkaulio distalinio galo lūžį, kairio riešo raiščių trauminį plyšimą ir patempimą, tuo padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais A. R. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2022-11-28 akistatos tarp nukentėjusiojo J. M. ir įtariamojo A. R. metu parodė, nukentėjusysis J. M. parodė, kad jį su A. supažindino kaimynas A. K., jie išgėrė alaus (duomenys neskelbtini), kur jis buvo, jis pasitikėjo A. K. ir dėl to A. kartu įsileido, nors jo nepažinojo. Po to išėjo kalba, kad jis A. R. parvežtų namo, nes jiems pakeliui. Dar A. R. pirko šašlykų, sakė, kad išsikeps ar kažką panašaus kalbėjo. Jiems bevažiuojant, A. R. sėdėdamas už keleivio A. K., atsidarė alaus, jis liepė negerti, nes jo automobilyje negeriama. A. K. butelį užsisuko, o A. R. ne. A. R. turėjo butelį rankose. Todėl jis pasakė, kad jeigu A. R. neklausys, nes pradėjo ginčytis, tai turės išlipti. A. R. vis tiek nedarė kaip jis sakė, todėl jis sustojo. Įtariamasis A. R. nesutiko su šiais parodymais ir parodė, kad jis važiuodamas mašinoje, kol jis sėdėjo gale, jam atrodo, kad jis atsidarė skardinę alaus, J. M. jam pradėjo sakyti kažką, pavadino jį pyderu. Jis pasakė, kad jo taip nevadintų, nes bus blogai. Tada J. M. ėmė ginčytis, sakyti: "Ką tu pasakei, ką?", sustabdė automobilį, atidarė jam dureles, liepė lipti lauk ir ėmė jį spardyti kojomis. Jis gynėsi, J. M. pataikė jam į rankas, nes jis smūgius "nusiiminėjo". Jis J. M. vis sakė, kad bus blogai, kad liautųsi. J. M. jam pataikė į laikrodį, kuris nučiuožė ant žemės, ir jam trūko kantrybė. Tada jis ne daugiau trijų smūgių sudavė J. M. į kaktą, ne į veidą, o būtent į kaktos sritį. Ar jis tada griuvo, neatsimena. Jis daugiau nieko J. M. nedarė. Nespyrė nei karto. J. M. nugriuvo ir viskas, gulėjo. Jis susirinko iš jo automobilio savo daiktus ir nuėjo. Į klausimą:" Kokius veiksmus Jūsų atžvilgiu atliko A. R. jums abiem būnant ant kelio? nukentėjusysis J. M. parodė, kad jis sustabdęs automobilį, išlipo, apėjo automobilį, atidarė dureles galines, kur sėdėjo A. R., liepė išlipti. A. R. išlipo lauk. Jis A. R. nespyrė. Jis su juo ginčijosi, ir tada A. R. sudavė jam į veidą iš kumščio ir jis parvirto ant kairės pusės, ir ant rankos. Jis dar nesusivokė ar skauda ar neskauda. Tada A. R. jį pradėjo spardyti, spyrė į veidą, kiek kartų negali pasakyti, taip pat spyrė į kitas kūno vietas, jis jau negali pasakyti į kurias tiksliai, nes buvo ne vienas smūgis ir jis buvo išsigandęs, dėl to neskaičiavo kiek kartų spyrė. Įtariamasis A. R. su šiais nukentėjusiojo J. M. parodymais sutiko iš dalies, nes jis sudavė J. M. į kaktą ne daugiau kaip tris kartus, ir J. M. nuvirto, bet jis J. M. nei karto nespyrė. Jam tai garbės nedaro, gulintį spardyti. Jis dar nueidamas atsisuko pasižiūrėti, kad ar J. M. neguli ant kelio, kad mašina nepervažiuotų. J. M. krito ant asfalto, po to kai jis jam smūgį sudavė, nes jie buvo ties keleivio vieta už vairuotojo. Į klausimą nukentėjusysis J. M. parodė, kad jis A. R. nesudavė nei vieno smūgio, ir nespyrė. Jis jo dureles atidarė, ir liepė išlipti iš automobilio ir viskas. Įtariamasis A.R. nesutiko su šiais nukentėjusiojo parodymais ir parodė, kad J. M. kokius 5-6 kartus jam spyrė ir jis nusiiminėjo rankomis J. M. spyrius, bet jis dėl to į policiją nesikreipė ir nesikreips, jam jokia žala nepadaryta. Fizinio skausmo nejautė. Klausimas nukentėjusiajam J. M.: "Kokius įvykio liudininkus galite nurodyti, jeigu tokių buvo?" Atsakymas: Įvykio liudininkas A. K., kuris važiavo automobilyje, sėdėjo priekyje šalia vairuotojo, jis buvo išlipęs ir matė kaip A. R. jį spardė. Įtariamasis A.R. nesutiko su šiais nukentėjusiojo parodymais ir parodė, kad A. K. buvo, bet jis visą laiką sėdėjo mašinoje ir nieko nematė. ( 1 t., b. l. 172-176).

BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK (duomenys neskelbtini)) duomenimis 2022-08-17 14.38 val. A. P. telefonu pranešė, kad jos sūnus (60 metų) grįžo namo sumuštas. Mano, kad sulaužyta ranka, suspardytas. Sūnus pažįsta tuos kas jį sumušė. Lauks. (1 t., b. l. 11-12)

2022-08-18 įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota, kad įvykio vieta yra Elektrėnų sav., Pastrėvio sen., Pastrėvio k., asfaltuotas kelias Elektrėnai-Pastrėvys-Strėvininkai, ties posūkiu į Pagrendos kaimą, nusukus į Pagrendos kelią kelias -žvyrkelis. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. ( 1 t., b. l. 22-27)

2022-08-17 alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale fiksuota, kad alkoholio kiekio matuokliu "Drager Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini)", patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), galioja iki 2022-12-17, 2022-08-17 15.23 val. J. M. nustatytas 2,55 prom. girtumas, 2022-08-17 16:12 val. A. K. nustatytas 2,49 prom. girtumas. ( 1 t., b. l. 28-31)

2023-01-06 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus skaitmeninis garso įrašas, kurio pavadinimas: (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fiksuota, kad iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priklausomybė tyrimo metu nustatyta, kad yra A. P., t. y. J. M. motinos, pranešėja kviečia policiją į (duomenys neskelbtini), pranešdama, kad jos sūnus grįžo į namus sumuštas, ranka sulaužyta, visas kruvinas, sūnus žino, kas jį sumušė. Jam labai skauda. (1 t., b. l. 34-37)

2022-12-12 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų rajono policijos komisariato pareigūnų BODY kameromis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2022-08-17 užfiksuoti vaizdo ir garso įrašai.

2022-11-29 nukentėjusysis J. M. savanoriškai pateikė policijos pareigūnams žalios ir baltos spalvos marškinėlius ilgomis rankovėmis, "Hummel" size M/L, ant apykaklės užrašas žalios spalvos "V.V. Warnsveldse Boys", kurių kairės rankovės gale yra sugadinimas ir dėmės. (1 t., b. l. 43-44)

2022-12-16 daiktų apžiūros protokole fiksuota, kad apžiūrios objektas yra sportiniai baltos ir žalios spalvos marškinėliai ilgomis rankovėmis (foto Nr. 1,2). Marškinėlių visas ilgis nuo peties yra 74 cm, plotis ties pažastimis 54 cm. Marškinėliai yra su apykakle marškinių tipo, be sagų, baltos spalvos su žalios spalvos užrašais "V.V. Warnsveldse Boys". Ant marškinėlių priekio yra užrašai baltos spalvos: "HUMMEL" "Warnsveldse Boys SINDS 1929" ir herbas, kurie yra žaliame fone (Foto Nr. 3) Marškinėlių priekyje ir lygiagrečiai nugaros pusėje žalia spalva yra per visą marškinėlių ilgį ir yra 28,5 cm pločio. Ant marškinėlių apykaklės nugarinės dalies iš vidaus yra nuoroda į marškinėlių dydį - M/L. Marškinėlių rankovės yra baltos. Jų ilgis nuo peties 63 cm. Plotis ties petimi iki pažasties 28 cm, o prie rankovės galo 14 cm. Marškinėlių kairė rankovė, nuo jos pradžios 14x8 cm plote yra sugadinta ir dėmėta. Dėmės yra tamsios spalvos, įvairių storių ir ilgių bei ryškumo. 3 cm atstumu nuo rankovės krašto matomos tamsios dėmės, sugadintas audinys, jame yra 0,5x2 cm dydžio netaisyklingos formos skylė, nuo jos 2 cm atstumu, o 5 cm atstumu nuo rankovės krašto yra dar viena netaisyklingos formos 1x0,4 cm dydžio skylė. Aplink jas matomas audinio sugadinimas (Foto Nr. 4,5). Daugiau ant marškinėlių sugadinimų apžiūros metu nepastebėta. (1 t., b. l. 45-51)

2022-08-24 kaltinamasis A. R. savanoriškai policijos pareigūnams pateikė laikrodžio grandinėlę, pilkos spalvos su pavadinimu ant užsegimo "CASIO". (1 t., b. l. 53-58).

2022-08-24 daiktų apžiūros protokole fiksuota, kad laikrodžio apyrankė yra metalinė, pilkos spalvos. Viename jos gale yra kilputės tuščios (foto Nr. 4), kitame kilputė su jame esančia detale, kurios viena dalis palenkta (fotono Nr. 5). Apyrankės viduryje yra trys metalinės plokštelės, kurios sujungtos tarpusavyje ir ant vienos iš plokštelių yra išgraviruotas užrašas CASIO (foto Nr. 2) ant kitos vidinės dalies yra išgraviruota "Stainless steel" (foto Nr. 3). Viena iš metalinių plokštelių, kuri turi mintą graviūrą, yra šiek tiek deformuota. Plokštelių briaunose ir kraštuose matyti purvo, o visas daikto paviršius turi smulkių įbrėžimų. Daugiau tyrimui reikšmingų objektų ant daiktų neužfiksuota. (1 t., b. l. 59-66)

2022-10-12 gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G (duomenys neskelbtini), kurioje remiantis J. M. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis pateikiama išvada, kad J. M. padaryta muštinės žaizdos veide su aplinkine poodine kraujosruva, nusitęsiančia į kairės akies vokus, sugijusios odos randais, kairiojo stipinkaulio distalinio galo lūžis, kairiojo laivakaulio lūžis, kairiojo riešo raiščių trauminis plyšimas ir patempimas. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais, galimai spardant nukentėjusįjį į veidą ir į kairę ranką, kategoriškai neatmetama galimybė, kad tiriamasis kairę ranką galėjo susižaloti ir pargriautas - atsitrenkęs kaire ranka į kietą buką paviršių, tai yra kai užpuolikas jį pargriovė (kaip nurodoma įvykio aplinkybėse). Sužalojimai padaryti iki stacionarizavimo į ligoninę 2022-08-17 16:34 val. Muštinės žaizdos veide su aplinkine poodine kraujosruva, nusitęsiančia į kairės akies vokus atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą; stipinklaulio distalinio galo lūžis, kairiojo laivakaulio lūžis, kairiojo riešo raiščių trauminis plyšimas ir patempimas - atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl to nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgiau 10 dienų. Duomenų, kad J. M. nustatyti sužalojimai gali turėti pasekmių nenustatyta. (1 t., b. l. 84-87).

Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. R. nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Jis 2022 m. vasarą, t. y. 2022-08-17, J. M. sudavė tris kartus į veido sritį, dėl ko J. M. parvirto ant asfaltuotos kelio dangos, netoli nusukimo į Pagrendos kaimą, Elektrėnų gatvėje, Pastrėvio kaime, Elektrėnų sav., bet daugiau jam nieko nedarė. Kai sudavė smūgius ir J. M. nukrito, jis paėmė tašę ir nuėjo. Sudaviau į kaktą smūgių seriją kairė, dešinė. Jis J. M. nespardė, kaip nukentėjęs teigia. Mano, kad jis susilaužė rankas griūdamas. Supranta, kad griuvo dėl mano smūgio, todėl prisipažįsta, kad buvo 3 smūgiai kairė, dešine ir kairė, kai jis griuvo, tada galėjo susilaužyti. Dar atsisuko ir pažiūrėjo, kad nepervažiuotų mašina, nes jis buvo vidury kelio. Mašina buvo kelkraštyje, bet jis jau buvo mašinoje, suprato, kad jo nepervažiuos. Nukentėjęs jį įžeidė. Atsidarė mašinoje alaus, jis pasipiktino, pavadino necenzūriniais žodžiais. Sakė jam, nevadink taip, nes bus blogai, nukentėjęs pradėjo jį spardyti, tiesiai į pilvo ir krūtinės sritį, jis dengėsi, bet kai laikrodis nukrito, jam trūko kantrybė ir sudavė tuos smūgius.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis J. M. nurodė, kad kaltinamasis A. R. meluoja, jog jis gulinčio nemušė. Krentant susilaužyti ar susitrupinti kaulų neįmanoma. Po smūgių jis nukrito, o kaltinamasis su kojomis spardė, buvo riešo 2 pusėse kaulai lūžę, kai nukrito, papildomai suduoti smūgiai, todėl jis meluoja. Ir dabar matosi, kad antakis susiūtas 3 siūlais. Kaltinamasis parvertė jį iš pirmo smūgio, parvertęs su kojomis spardė, net buvo praradęs sąmonę. Net ranka kabojo, nesilaikė ant kaulo. Iki namų nuvairavo pats. Kaltinamasis paliko jį, kai nuėjo neprisimena, nepamena, kai atsikėlė.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. nurodė, kad jis su kaimynu A. M., 2022 m. rugpjūčio mėn. 17 dieną, trečiadienį, atvažiavo į Elektrėnus, jam reikėjo apsipirkti maisto produktų. Jis dažniausiai su A. ir važiuoja. A. jam pasakė, kad jis pasidarytų savo reikalus, o A. bus tuo metu bute, (duomenys neskelbtini), kurį prižiūri. Jis buvo Maxima parduotuvėje, kur apsipirkinėjo ir sutiko pažįstamo A. R., kurį pažįsta seniai, gyvenantį gretimame, (duomenys neskelbtini), sūnų A. R. Jie pasikalbėjo apie tai, ką jis čia veikia, A. sakė, kad grįžta iš Vilniaus ir ilgai laukti autobuso, tai vaikštinėja po miestą. Klausė su kuo jis atvažiavęs, nes jį pažinojo, kad gyvena nelabai toli vieni nuo kitų. Jis A. pasakė, kad atvežė kaimynas, kuris dabar bute čia, Elektrėnuose. A. R. buvo blaivus. A. R. paklausė, gal galėtų kartu su jais važiuoti pas savo tėvą į (duomenys neskelbtini). Jis pasakė, kad reikia su A. M. apie tai kalbėti ir pasiūlė A. eiti pas A. M. į butą. Jis pasiskambino, kad pasiklausti ar neprieštarauja A. M., kad jie tuojau ateis. A. M. sutiko. Atėjus į butą, jis pavaišino A. R. alumi, 6 laipsnių stiprumo, 1 l talpos butelį, kurį išgėrė per pusę. A. M. negėrė. Kol buvo bute, visi trys bendravo draugiškai, A. M. susipažino su A. R., nes vienas kitą matė pirmą kartą. A. M. negėrė. Tiksliai kiek laiko buvo pasakyti negali, gal jau po pietų, susiruošė važiuoti namo. A. M. automobiliu Nissan, valstybinių numerių nežino, susėdę tokia tvarka: A. M. už vairo, jis šalia jo priekyje, o A. R. lyg už jo gale, bet nėra tikras. Jiems važiuojant, A. R. išsitraukė gerti alaus, bet A. M. pasakė, kad pas jį automobilyje negeriama. Jie apsižodžiavo, vienas kitą apkeiksnojo. A. M. pravažiavęs Pastrėvio kaimo ribos ženklą, jau kaimo ribose, sustabdė savo vairuojamą automobilį. A. M. pasakė, kad A. R. turės išlipti lauk ir eiti iki namų pėsčias, nes jis nelaido jam gerti alaus ir ginčijosi. Kai A. M. išlipo, apėjo apie automobilį ir atidarė galines dureles, kur sėdėjo A. R., nes A. R. sėdėjo už jo, ir liepė jam lipti lauk. A. R. išlipęs su A. M. susimušė, o šiam nukritus, A. R. spardė jį į priekinę kūno dalį, į šonus, gulintį ant žemės, o paskui nuėjo. Kai M. atsistojo, liudytojas paklausėjo, ar galės vairuoti. Pasakė, kad galės. Taip pat liudytojas nurodė, kad parodymus ikiteisminio tyrimo metu keitė arba nurodė, kad nematė, kaip A. R. spardė A. M., nes jam buvo grasinama, jei jis liudys, dėl to nenorėjo iš pradžių liudyti. Grasino ne pats A. R., o per savo draugus.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.).

Pagal BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatą asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad kiekvienas asmuo atsako už konkrečią kaltai padarytą nusikalstamą veiką, kurios požymiai yra aprašyti BK specialiosios dalies straipsniuose.

BK 14 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltė yra vienas iš įrodinėjimo dalykų ir apkaltinamasis teismo nuosprendis yra teisingas tik tada, kai iš jo matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingą veiką, kaltė.

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti (LR BPK 20 str.).

Pagal BK 138 str. 1 d. tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad A. R. nesunkiai sužalojo J. M., o būtent 2022-08-17 apie 12.00 val., Elektrėnų sav., Pastrėvio kaimo teritorijoje, Elektrėnų gatvėje, neprivažiavus nusukimo į Pagrendos kaimą, kilus žodiniam konfliktui su J. M., tyčia sudavė stovinčiam J. M. ne mažiau kaip tris kartus į veido sritį, tuo padarydamas muštinę žaizdą veido srityje su aplinkine poodine kraujosruva nusitęsiančia į kairės akies vokus, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, po suduotų smūgių į veidą nukentėjusiajam parkritus ant kelio, spyrė nenustatytą skaičių spyrių į įvairias kūno sritis, padarydamas nukentėjusiajam kairiojo stipinkaulio distalinio galo lūžį, kairio riešo raiščių trauminį plyšimą ir patempimą, tuo padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d.

Tokią išvadą teismas daro remdamasis byloje esančiais duomenimis, kuriais nustatyta, kad pats kaltinamasis A. R. iš dalies pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. tyčia sudavęs stovinčiam J. M. tris kartus į veido sritį, dėl ko J. M. parvirto ant asfaltuotos kelio.

Vertindamas kaltinamojo A. R. nurodytas aplinkybes, kad jis J. M. nespardė, o šis susilaužė ranką griūdamas, teismas pripažįsta, kad jų negalima pripažinti pagrįstomis atsižvelgiant į kitas byloje nustatytas aplinkybes bei esančius įrodymus.

Visų pirma, 2022-10-12 gautoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G (duomenys neskelbtini) pateikiama išvada, kad J. M. nustatytas kairiojo stipinkaulio distalinio galo lūžis, kairiojo laivakaulio lūžis, kairiojo riešo raiščių trauminis plyšimas ir patempimas ir šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais, galimai spardant nukentėjusįjį į veidą ir į kairę ranką (1 t., b. l. 84-87).

Antra, nors 2022-10-12 išvadoje kategoriškai neatmetama galimybė, kad tiriamasis kairę ranką galėjo susižaloti ir pargriautas - atsitrenkęs kaire ranka į kietą buką paviršių, tai yra kai užpuolikas jį pargriovė (kaip nurodoma įvykio aplinkybėse), tačiau tokią galimybę teismas atmeta atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu liudytojo A. K. duotus parodymus. Liudytojas nurodė, kad A. R., išlipęs iš automobilio su A. M. susimušė, o šiam nukritus, A. R. spardė jį į priekinę kūno dalį, į šonus, gulintį ant žemės, o paskui nuėjo. Taip pat teismas pripažįsta svarbia aplinkybe, kad liudytojas nurodė, jog parodymus ikiteisminio tyrimo metu keitė arba nurodė, kad nematė, kaip A. R. spardė A. M., nes jam buvo grasinama, jei jis liudys ir dėl to nenorėjo iš pradžių liudyti. Grasino ne pats A. R., o per savo draugus.

Trečia, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo vienodai ir nuosekliai papasakotos konflikto užuomazgos aplinkybės, o taip pat tai, kad liudytojas ir nukentėjęs nuosekliai ir vienodai apibūdina aplinkybes, kai A. M. buvo spardomas ir dėl to sužalotas, leidžia pripažinti, kad kaltinamojo kaltė šioje byloje yra visiškai įrodyta byloje surinktais įrodymais.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamasis A. R. pripažįstamas kaltu dėl to, kad nesunkiai sužalojo J. M., o būtent 2022-08-17 apie 12.00 val., Elektrėnų sav., Pastrėvio kaimo teritorijoje, Elektrėnų gatvėje, neprivažiavus nusukimo į Pagrendos kaimą, kilus žodiniam konfliktui su J. M., tyčia sudavė stovinčiam J. M. ne mažiau kaip tris kartus į veido sritį, tuo padarydamas muštinę žaizdą veido srityje su aplinkine poodine kraujosruva nusitęsiančia į kairės akies vokus, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, po suduotų smūgių į veidą nukentėjusiajam parkritus ant kelio, spyrė nenustatytą skaičių spyrių į įvairias kūno sritis, padarydamas nukentėjusiajam kairiojo stipinkaulio distalinio galo lūžį, kairio riešo raiščių trauminį plyšimą ir patempimą, tuo padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais A. R. pripažįstamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d.

Bausmės skyrimas ir su tuo susiję klausimai

Pagal BK 54 straipsnio nuostatas teismas, skirdamas bausmę, turi laikytis trijų taisyklių, kurių visuma ir sudaro bausmės skyrimo pagrindus: 1) bausmė skiriama pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, 2) teismas vadovaujasi Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatomis, 3) teismas, skirdamas bausmę, įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvą ir tikslą; nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis A. R. įvykdė nesunkų tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad šią nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, t. y. turėdamas neišnykusį teistumą.

A. R. pripažinus kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 dalyje, jam skirtina laisvės apribojimo vieneriems metams bausmė su intensyvia priežiūra, t. y. buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad intensyviosios priežiūros taikymo metu nuo 22 val. iki 6 val. jis turi būti namuose, jei tai nesusiję su darbu arba lankymusi gydymo įstaigose.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Dėl civilinių ieškinių

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 1 459,26 Eur civilinį ieškinį (1 t., 93-97).

Kaltinamasis A. R. teismo posėdžio metu nurodė sutinkąs pilnai atlyginti turtinę žalą, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos 1 459,26 Eur ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra tenkinamas.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. M. pareiškė 4000.00 Eur civilinį ieškinį (1 t., b. l. 104).

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118/2013). Sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnį, patirtos traumos pobūdį, atsiradusias dėl sveikatos sutrikdymo turtines ir neturtines pasekmes (lėšas, būtinas sveikatai pagerinti, fizinius ir dvasinius išgyvenimus ir pan.), pasikeitimus įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitas aplinkybes, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-167/2010, 3K-3-402-421/2016, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-1073/2021).

Vertindamas nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydį, teismas remiasi kasacinio teismo praktika bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (dėl nusikaltimų, nurodytų BK 138 straipsnio 1 dalyje), kuriose priteisiama nuo 144,8 Eur iki 7240,50 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21-942/2016, 2K-24-895/2017, 2K-166-788/2017, 2K-289-693/2019, 2K-160-719/2022, 2K-49-495/2022, 2K-17-648/2023).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad J. M. padaryta muštinės žaizdos veide su aplinkine poodine kraujosruva, nusitęsiančia į kairės akies vokus, sugijusios odos randais, kairiojo stipinkaulio distalinio galo lūžis, kairiojo laivakaulio lūžis, kairiojo riešo raiščių trauminis plyšimas ir patempimas (2022-10-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G (duomenys neskelbtini), (1 t., b. l. 84-87). Vertindamas priteistinos neturtinės žalos už patirtus sužalojimus dydį, teismas remiasi viena iš naujausių kasacinio teismo nutarčių, priimta 2023 m. vasario 9 d. baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-648/2023, kurioje nustatyta, kad konflikto metu kaltinamasis tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip vieną kartą Š. V. į veidą, taip padarydamas jam abipusį apatinio žandikaulio lūžį, tokiu būdu nukentėjusiajam Š. V. nesunkiai sutrikdė sveikatą, todėl nukentėjusiojo naudai priteista 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Remdamasis nurodytomis įstatymo nuostatomis, kasacinio teismo praktika ir byloje nustatytomis aplinkybėmis bei atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas pripažįsta, kad adekvati nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai kompensuoti suma, kuri turi būti priteisiama priteistina iš kaltinamojo, yra nustatytina atsižvelgiant į tai, kad jo patirtų sužalojimų pobūdis nėra toks pats, kaip abipusis apatinio žandikaulio lūžis (kaip nurodytoje 2023 m. vasario 9 d. baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-648/2023), tačiau jis patyrė žymių veido sužalojimų ir rankos lūžių dėl daugybinių kaltinamojo smūgių rankomis ir kojomis. Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteisiamas 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimas,

Atsižvelgiant į išdėstytą teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4, 6 dalimis, 307 straipsnio 5, 6, 7 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. R., a .k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. l d. ir paskirti jam laisvės apribojimo vieneriems metams bausmę su intensyvia priežiūra, t. y. nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad intensyviosios priežiūros taikymo metu nuo 22 val. iki 6 val. A. R. turi būti namuose, jei tai nesusiję su darbu arba lankymusi gydymo įstaigose.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 1 459,26 Eur turtinės žalos.

Nukentėjusiojo J. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo J. M. naudai 3000 eurų neturtinės žalos.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus apeliaciniu skundu.