Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-3295-1094/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-05-18
Bylos Nr.: e2-3295-1094/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-34549-2020-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Irena Bielskytė
Ieškovas: G. B.
Atsakovas: P. P.

Kategorijos

2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus

Civilinė byla Nr. e2-3295-1094/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34549-2020-8Procesinio sprendimo kategorija 2.3.5.2.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irena Bielskytė,sekretoriaujant Laurai Cibulskaitei,dalyvaujant ieškovei G. B., ieškovės atstovei advokatei Agnei Gaurelienei,atsakovui P. P.,

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui P. P. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo (padidinimo), išvadą teikianti byloje institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė G. B. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas) su ieškiniu atsakovui P. P., prašydama: 1) pakeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas), patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5 punktą, nustatant, kad P. P. nepilnamečio sūnaus J. P. išlaikymui moka po 293 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės; 2) priteisti ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu yra susilaukę sūnaus J. P., gimusio (duomenys neskelbtini) d., Sprendimu buvo nutraukta jos ir atsakovo santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 5 punktu atsakovas įsipareigojo iki vaiko pilnametystės jo išlaikymui mokėti po 140 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis. Toks atsakovo teikiamas išlaikymo dydis šiuo metu yra nepakankamas nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimui ir visiškai neatitinka vaiko interesų. N. S. priėmimo ženkliai pasikeitė vaiko poreikiai, pradėjus lankyti mokyklą atsirado papildomos išlaidos sūnaus lavinimui, lavinimo priemonėms mokykloje, būreliams, ekskursijoms, sūnui augant didėja ir išlaidos maistui, aprangai, taip pat atsiranda papildomos išlaidos laisvalaikiui. Be to, pasikeitė šalies pragyvenimo lygis, išaugo prekių ir paslaugų kainos bei, ieškovės žiniomis, pačio atsakovo turtinė padėtis yra pagerėjusi. Ieškovės teigimu, sūnaus minimaliausių ir būtiniausių poreikių tenkinimui reikia per mėnesį 646 Eur, šią sumą sudaro išlaidos: maistui – 100 Eur, maitinimui mokykloje – 70 Eur, aprangai – 35 Eur, avalynei – 35 Eur, vaistams, vitaminams – 10 Eur, buto nuomos dalis, tenkanti vaikui – 150 Eur, komunaliniams mokesčiams, internetui, televizijai – 25 Eur, higienos reikmenims – 20 Eur, mokyklinėms priemonėms – 15 Eur, dailės ir keramikos būreliui – 32 Eur, baseinui – 24 Eur, sūnaus gimtadienio šventei, dovanoms gimtadieniui, Kalėdoms – 25 Eur, ekskursijoms mokykloje – 5 Eur, atostogoms – 30 Eur, kurui – 40 Eur, pramogoms (kino teatrui, teatrui, draugų gimtadieniams, savaitgalio išvykoms su šeima) – 30 Eur. Pažymi, kad faktiškai vaiko poreikių patenkinimui tenka netgi didesnė suma, nei įmanoma apibrėžti tokiu paskaičiavimu, kadangi itin dažnai atsiranda nenumatytų išlaidų.

3. Ieškovė nurodo, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos gaunamas pajamas atskaičius mokesčius sudaro (duomenys neskelbtini) Eur, atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Pasak ieškovės, atsakovas yra jaunas, darbingas, neturintis sveikatos problemų, gaunantis stabilias pajamas, o sūnus yra vienintelis jo vaikas. Be to, atsakovas yra žymiai pagerinęs savo turtinę padėtį – turi nekilnojamąjį turtą, kurį nuomoja ir gauna pajamas. Taigi atsakovas yra finansiškai pajėgus prisidėti prie sūnui reikalingo išlaikymo dydžio ir tinkamai pasirūpinti būtiniausių vaiko poreikių tenkinimu.

Atsiliepimas

4. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Teigia, kad nepilnametis sūnus gauna visapusišką išlaikymą, kurio pakanka daugiau nei vidutiniams jo poreikiams tenkinti. Be to, per paskutinius ketverius metus jo turtinė padėtis nėra iš esmės pagerėjusi: jo pajamos yra sumažėjusios ir šiuo metu siekia (duomenys neskelbtini) Eur, turi vieną transporto priemonę, pirktą po skyrybų, o jo vardu įregistruotas butas yra įsigytas paėmus paskolą iš banko, dėl ko jo išlaidos per mėnesį padidėjo 207,65 Eur. Taigi nėra pagrindo teigti, kad atsakovo turtinė padėtis iš esmės pagerėjo, o ieškovė nenurodo, jog jos turtinė padėtis po skyrybų iš esmės pablogėjusi, abiejų tėvų pajamos yra vienodo dydžio. Atsakovas neginčija, kad vaiko poreikiai per ketverius metus padidėjo, tačiau tvirtina, jog padidėjusias sūnaus išlaidas kompensuoja geranoriškai, skirdamas sūnui per mėnesį papildomai apie 200 Eur, iš kurių 42,22 Eur – karate treniruotėms ir reikalingoms priemonėms, 45 Eur – gyvybės draudimo įmokos, 15,90 Eur – mobilaus ryšio paslaugoms, 20 Eur – drabužiams, avalynei, 30 Eur – maistui pirkti, 50 Eur – kirpyklos paslaugoms, įvairioms pramogoms, atostogoms. Be to, per paskutinius dvejus metus nupirko sūnui planšetinį kompiuterį – 600 Eur, elektrinį paspirtuką – 915 Eur, mobilaus ryšio telefoną – 300 Eur, dviratį – 300 Eur, skiria pinigų vaiko pasiruošimui mokyklai, sportinei aprangai. Pažymėjo, kad papildomos išlaidos susidaro, kadangi kas antrą savaitgalį pasiima vaiką iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), dėl ko patiria išlaidas kurui – apie 180 Eur, vaikas po pusę laiko visų žiemos, pavasario, vasaros, rudens atostogų būna su juo.

5. Atsakovas teigia, kad ieškovė savo reikalavimo padidinti išlaikymą nepagrindžia leistinais įrodymais, prie ieškinio nepridėti kvitai dėl prekių įsigijimo, buto nuomos sutartis sudaryta su kitu asmeniu ir neįregistruota viešame registre. Atsakovas nesutinka su ieškovės pateiktoje poreikių lentelėje nurodytomis sumomis ir teigia, kad vaiko vaistams ir vitaminams kas mėnesį užtenka po 5 Eur, aprangai ir avalynei – 40 Eur, higienos reikmenims – 10 Eur. Teigia, kad išlaidos kurui (40 Eur) nepagrįstos, kadangi ieškovė neturi automobilio, išlaidos gimtadieniui (25 Eur) nėra susijusios su poreikių tenkinimu kas mėnesį, todėl atmestinos, o išlaidos atostogoms ir pramogoms dubliuojasi bei yra per didelės, todėl mažintinos iki bendros 30 Eur sumos. Taigi realių nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimui per mėnesį reikia apie 500 Eur. Šiuo metu atsakovas be 150 Eur papildomai sūnaus išlaikymui skiria dar ne mažiau kaip 200 Eur, viso apie 350-450 Eur. Atsakovo nuomone, papildomas pajamas ieškovė naudos savo reikmėms, nes (duomenys neskelbtini) pragyvenimas brangesnis, o tokiu atveju jis tiesiogiai vaikui papildomo išlaikymo natūra nebegalės teikti, nebegalės taip dažnai vykti į (duomenys neskelbtini) pasimatyti su sūnumi, mažės ryšys tarp jo ir sūnaus.

6. Atsikirsdamas į ieškovės argumentus, atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad kelionių išlaidas vykimui į (duomenys neskelbtini) apmoka iš savo pajamų, per paskutinius du metus ieškovė sūnų perdavė (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) vidutiniškai 7 kartus per metus, o jis vyksta į (duomenys neskelbtini) pasimatyti su sūnumi po 23 kartus per metus. Ieškovės už 725,99 Eur pirktas nešiojamas kompiuteris nepilnamečio sūnaus mokslams, kai jam tebuvo 5 metai ir 3 mėnesiai, buvo skirtas ne sūnui, o pirmiausia pačiai ieškovei. Dėl jo pajamų iš buto nuomos teigė, kad paskolos grąžinimui kas mėnesį bankui moka apie 210 Eur, o už buto nuomą kas mėnesį gauna po 250 Eur, todėl atėmus 15 proc. gyventojų pajamų mokestį, kuris sudaro 37,50 Eur, jam pelno nebelieka. Pati ieškovė nepateikė duomenų, kad būtent ji nuomojasi būstą (duomenys neskelbtini), jog turi teisę kartu su nuomininku gyventi nurodytame bute ir koks ryšys, neturint savo vardu sudarytos nuomos sutarties, ją sieja su minėtu butu. Be to, po santuokos nutraukimo santuokoje paimtą paskolą bankui iki 2019 m. kovo 25 d. grąžino jis vienas iš savo asmeninių lėšų. Atsakovas taip pat nurodė, kad sūnaus draudimams kas mėnesį moka dar papildomai 88,52 Eur. Atsakovas pateikė į bylą detalius jo patiriamų išlaidų kurui, jo skiriamų išlaidų vaikui paskaičiavimus ir daro išvadą, kad jo išlaidos per 1 mėn. viršija ieškovės skiriamą sumą vaikui apie 100 Eur, per metus jo patiriamos vienkartinės išlaidos vaiko lavinimui, informacinėms technologijoms, drabužiams/avalynei sudarė apie 2645 Eur. Atsakovas pažymėjo, kad didesnės sumos vaiko išlaikymui neįstengtų skirti, nes tiesiog nebeužtektų gaunamo atlyginimo, be to, šiuo metu pablogėjo jo sveikata, atsakovas susirgo cukriniu diabetu, dėl padidėjusio kraujospūdžio bei II tipo diabeto privalo pirkti medikamentus.

7. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad buvo apsilankyta ieškovės G. B. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), pasak ieškovės, būstas yra nuomojamas, vaikas turi savo atskirą kambarį, namuose sudarytos sąlygos vaiko ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. Nepilnametis J. P., gim. (duomenys neskelbtini) d., mokosi (duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje, 2-oje klasėje. Pasak ieškovės, iki karantino vaikas lankė karate treniruotes, keramikos ir dailės užsiėmimus, baseiną. J. pasakojo, kad gyvena su mama G. ir mamos draugu Ž., o tėtis P. gyvena (duomenys neskelbtini). Berniukas pasakojo, kad pas tėtį važiuoja kas antrą savaitgalį, nuveža arba mama, arba tėtis atvažiuoja pasiimti. J. tėtį apibūdino kaip gerą, smagų ir mielą, jam patinka svečiuotis pas tėtį, smagiai leidžia laiką. Pasak berniuko, tėtis yra jam nupirkęs basutes, žaislų, kompiuterį, telefoną, duoda mamai pinigų, už kuriuos ji perka mokyklinius reikmenis. G. B. nurodė, kad su atsakovu skyriumi gyveno nuo 2016 m. rugpjūčio, o santuoką nutraukė 2016 m. spalio mėn. Ieškovė teigė, kad atsakovas reguliariai teikia išlaikymą pagal teismo nutartį, t. y. po 150 Eur per mėnesį. Pasak ieškovės, augant vaikui didėja ir vaiko poreikiai, todėl dabartinis išlaikymas netenkina vaiko poreikių. Atsakovas vaikui yra nupirkęs kompiuterį, dviratį, el. paspirtuką, tačiau šie daiktai lieka atsakovo gyvenamojoje vietoje, kuriais jis taip pat naudojasi. Moteris sakė, kad atsakovas papildomai prie vaiko išlaikymo neprisideda, tik kartą yra davęs papildomai 170 Eur prieš pirmą klasę, dažnai atsakovas nepatiria kelionės išlaidų, nes vaikas yra nuvežamas iki (duomenys neskelbtini), iš kur atsakovas pasiima vaiką. Pokalbio su atsakovu P. P. metu nustatyta, kad atsakovas teikia 150 Eur išlaikymą sūnui, yra nupirkęs kompiuterį, telefoną, planšetę, paspirtuką, dviratį, o vaikui svečiuojantis, teikia pilną išlaikymą, apmoka visas papildomas išlaidas, taip pat patiria dideles išlaidas kurui, kadangi vyksta pasiimti vaiko. Anot vyro, jis vaikui išleidžia apie 450 Eur/mėn. įskaitant išlaikymui skirtus pinigus. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškinio reikalavimais teikti 293 Eur vaiko išlaikymui, sutiktų teikti didesnį išlaikymą, jeigu būtų peržiūrėtas ir pakeistas bendravimo tvarkos punktas, dėl vaiko paėmimo ir grąžinimo į vaiko gyvenamąją vietą. Tarnybos vertinimu, prašomo priteisti išlaikymo dydis siejamas su individualiais J. P. poreikiais.

Šalies argumentai

8. Ieškovė G. B. teismo posėdyje palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad teismo sprendimu priteistas išlaikymas sūnui po 140 Eur per mėnesį nėra šiuo metu pakankamas, sūnus auga, lanko mokyklą. Skyrybų metu gyveno (duomenys neskelbtini), mažesniame mieste, vaikas buvo mažesnio amžiaus, o dabar persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), didesnį miestą. Be to, vaikas daugiau valgo, daugiau reikia rūbų, avalynės. Pasak ieškovės, per mėnesį sūnaus poreikių patenkinimui reikia 646 Eur. Vaikas išreiškė norą lankyti futbolo treniruotes, kurios kainuos 50 Eur. Jei vežtų vaiką į (duomenys neskelbtini) pasimatyti su tėvu, tai už kelionę nereikalautų pinigų, o toks šalių susitarimas buvo ir santuokos nutraukimo metu, kad vaikas paimamas iš jo gyvenamosios vietos. Pažymėjo, kad geranoriškai papildomų vaiko poreikių apmokėti atsakovas nebuvo pasisiūlęs. Patvirtino, kad vaikas neturi specialiųjų poreikių. Ji „į rankas“ gauna (duomenys neskelbtini) Eur, už būsto nuomą moka 450 Eur + 110 Eur būsto išlaikymo mokesčiai, bute gyvena trys asmenys, jos draugas prisideda prie išlaidų, jas dalinasi per pusę. Ieškovė teigė, kad vieną kartą per 5 metus tėvas vaikui nupirko striukę ir batus, telefoną – Kalėdoms, o kompiuteris likęs pas atsakovą namuose, dviračio ir paspirtuko vaikas taip pat nėra parsivežęs į (duomenys neskelbtini). Ieškovė nežino, ką atsakovas perka vaikui (duomenys neskelbtini), ji vaiką pilnai suruošia buvimui pas tėtį (apatinius ir viršutinius rūbus, avalynę ir pan.). Vaiko perdavimas atsakovui kartais vyksta ne (duomenys neskelbtini), nors po skyrybų pirmus 2 metus atsakovas sūnų pasiimdavo tik iš (duomenys neskelbtini), vėliau vaiko perdavimas vykdavo ir (duomenys neskelbtini), arba pati ieškovė nuveždavo vaiką į (duomenys neskelbtini), kadangi dažnai vyksta pas savo tėvus į (duomenys neskelbtini).

9. Ieškovės atstovė advokatė Agnė Gaurelienė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad Sprendimas priimtas prieš 5 metus, vaikui buvo priteistas 140 Eur/mėn. išlaikymas, todėl su indeksavimu atsakovas moka 150 Eur/mėn. Per šį laikotarpį padidėjo vaiko poreikiai, pasikeitė ekonominė situacija, be to, pagerėjo atsakovo finansinė padėtis, jis įgijo butą, iš kurio nuomos gauna 250 Eur, šių pajamų negavo santuokos nutraukimo metu, pats gyvena pas savo mamą. Ieškovė pateikė išsamią vaiko poreikių apskaičiavimo lentelę, kurioje pateikti tik bendrieji ir būtiniausieji vaiko poreikiai, pažymėjo, jog ieškovė kartais vaiką atveža į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur atsakovas vaiką pasiima, taigi normalu, kad susidaro išlaidos kurui. Prie nenumatytų išlaidų atsakovas neprisideda, jo teigimu, vaikui turi pakakti 370 Eur, nors pats įrodinėja, kad vaiko poreikiams skiria 550 Eur. Vaiko motina neturi nuosavo būsto, patiria papildomas išlaidas buto nuomai, o priešingai, nei teigia atsakovas, nuomos sutartis galiojanti. Atsakovas yra jaunas, darbingas, gauna nemažas pajamas. Atstovė pažymėjo, kad nėra garantijos, jog gyvybės draudimo įmokos bus mokamos, be to, gyvybės draudime naudos gavėjas atsakovas, o ne vaikas. Byloje esantis šalių susirašinėjimas patvirtina, kad vaiką atsakovas dažnai paima iš (duomenys neskelbtini), o sekmadienį grąžina vaiką ieškovei taip pat (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), be to, atsakovo darbo pobūdis taip pat leidžia susiderinti vaiką paimti iš (duomenys neskelbtini), taigi vaiko perdavimo klausimas vyksta sklandžiai ir atsakovas ne visada vyksta į (duomenys neskelbtini) pasiimti vaiko.

Atsiliepimas

10. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad palaiko savo poziciją, pateiktą procesiniuose dokumentuose. Papildomai nurodė, kad sutiktų geranoriškai mokėti po 170 Eur/mėn. ir pasidalinti sūnaus vežiojimo naštą, bet ieškovė nesutiko. Šalims gyvenant kartu, buvo paėmę paskolą buities pagerinimui, dėl to buvo sutarta, kad nutraukiant santuoką išlaikymas sūnui bus 140 Eur, o paskolą atsakovas išmokės vienas. Pažymėjo, kad sūnui išleidžia nemažai pinigų, domisi sūnaus gyvenimu telefonu, pati ieškovė, išvykusi gyventi į (duomenys neskelbtini), apsunkino bendravimą su sūnumi, nes jam tenka vykti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pasiimti vaiką, o po to grąžinti vaiką iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Atsakovas teigė, kad jo pajamos yra apie 700 Eur/mėn. (ne sezono metu), sezono metu (vasarą) – apie 1000 Eur. Atsakovas patvirtino, kad J. P. yra vienintelis jo vaikas, sutiko, jog sūnaus poreikiai šiuo metu šiek tiek padidėję, todėl sūnaus poreikiams patiria papildomų išlaidų pagal išgales. Mano, kad sūnaus išlaikymui užtenka 370 Eur, t. y. 150 Eur jo mokama suma + 150 Eur ieškovės skiriama suma + 70 Eur valstybė išmoka vaikui.

11. Tarnybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai, pateiktas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

1. Bylos medžiaga patvirtina tokias reikšmingas faktines aplinkybes:

1.1. ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų J. P., gim. (duomenys neskelbtini) d. ((duomenys neskelbtini) d. gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)).

1.2. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), šalių santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu, patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią, be kita ko, šalys sulygo, kad nepilnamečio J. išlaikymui tėvas P. P. įsipareigoja mokėti po 140 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės (Sprendimo 5 punktas).

1.3. Ieškovė su nepilnamečiu sūnumi J. gyvena (duomenys neskelbtini). Atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina absoliučią tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti, sustabdyti ar perkelti jos vykdymo kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatoje, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, išreikšta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdus ir priemones. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas), šeimos santykius reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas (3.3 straipsnis ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti.

3. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

4. Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 279 straipsnio 5 dalis).

5. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Šio straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

6. Pirmiau įvardytos materialiosios teisės normos patvirtina, kad tėvų turtinės padėties pasikeitimas gali būti pagrindas peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, tačiau ne bet koks turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas ar pablogėjimas) gali nulemti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą – CK 3.201 straipsnio 1 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad pasikeitimas turi būti esminis. Turtinės padėties pokyčio laipsnio reikšmingumas akcentuojamas ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; ir kt.). Kitas teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindas, išplaukiantis iš CK 3.201 straipsnio 2 dalies, yra nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimas – padidėjimas (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimas (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; ir kt.).

7. Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikams reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos (ne)konstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo (ar motinos) turtinė padėtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006; ir kt.).

8. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; ir kt.), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; ir kt.). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; ir kt.), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; ir kt.).

9. Taigi teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios(ių) sąlygos(ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; ir kt.).

10. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12, 178 straipsniai). Tai, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, apranga, būstas, higienos priemonės, ugdymo priemonės ir kt. yra visuotinai žinomos aplinkybės, kurių įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šių poreikių tenkinimui turi būti protingos ir realaus dydžio.

11. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, investicijas, sveikatą, būtinas išlaidas, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti ar gauti pajamas vaikams išlaikyti bei vaiko poreikius (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; ir kt.). Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; ir kt.).

12. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus ir teismų praktikoje išplėtotus išlaikymui nepilnamečiam vaikui pakeisti reikšmingus kriterijus, nustatinėja ir vertina, kaip nuo Sprendimo priėmimo iki ieškinio teismui pateikimo pasikeitė šalių turtinė padėtis (ji pagerėjo ar pablogėjo) ir jų sūnaus poreikiai (jie išaugo ar sumažėjo).

13. Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad šalys turi nepilnametį sūnų J. P., gim. (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) šalių santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu, patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią, be kita ko, šalys sulygo, kad nepilnamečio J. išlaikymui tėvas P. P. įsipareigoja mokėti po 140 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės (Sprendimo 5 punktas).

14. Ieškovė prašo padidinti Sprendimu priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui nuo 140 Eur iki 293 Eur. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepilnamečio sūnaus poreikius vertina 646 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro išlaidos maistui – 100 Eur, maitinimui mokykloje – 70 Eur, aprangai – 35 Eur, avalynei – 35 Eur, vaistams, vitaminams – 10 Eur, buto nuomos dalis, tenkanti vaikui – 150 Eur, komunaliniams mokesčiams, internetui, televizijai – 25 Eur, higienos reikmenims – 20 Eur, mokyklinėms priemonėms – 15 Eur, dailės ir keramikos būreliui – 32 Eur, baseinui – 24 Eur, sūnaus gimtadienio šventei, dovanoms gimtadieniui, Kalėdoms – 25 Eur, ekskursijoms mokykloje – 5 Eur, atostogoms – 30 Eur, kurui – 40 Eur, pramogoms (kino teatrui, teatrui, draugų gimtadieniams, savaitgalio išvykoms su šeima) – 30 Eur. Ieškovė taip pat pažymi, kad faktiškai vaiko poreikių patenkinimui tenka didesnė suma, kadangi itin dažnai atsiranda nenumatytų išlaidų.

15. Sprendžiant dėl šalių sūnaus poreikių pasikeitimo ir jiems patenkinti kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio, nustatyta, kad Sprendimu iš atsakovo priteisus 140 Eur (150 Eur po indeksavimo) išlaikymą nepilnamečiam sūnui, jam tebuvo 4 metai ir penki mėnesiai. Šiuo metu šalių sūnui yra 9 metai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011; ir kt.), tačiau vien to nepakanka konstatuoti, kad situacija, lyginant su buvusia Sprendimo priėmimo metu, yra pasikeitusi iš esmės. Pastaroji aplinkybė turi būti įrodyta konkrečiai pagrindžiant išaugusius šalių vaiko poreikius.

16. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017). Vaiko poreikių ir išlaidų, reikalingų jiems patenkinti, dydžio pagrįstumas gali būti nustatomas atsižvelgiant ne tik į pateiktus įrodymus, bet ir į visuotinai žinomas atitinkamų prekių ir paslaugų kainas, teismų praktiką.

17. Taigi, kaip matyti, ieškovė įrodinėja didesnius, nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, todėl ieškovei tenka pareiga tokius vaiko poreikius pagrįsti (CPK 178 straipsnis).

18. Ieškovės nurodytos išlaidos yra grindžiamos į bylą pateiktais mokėjimo pranešimais ir mokėjimų nurodymais, ieškovės banko sąskaitos išrašais, sąskaitomis-faktūromis, kvitais, kurie iš dalies įrodo patiriamas išlaidais, susijusias su nepilnamečio maistu, maitinimu mokykloje, apranga, avalyne, vaistais ir vitaminais, ugdymu ir pan. Be to, teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Atsakovas iš esmės neginčijo šių būtinųjų vaiko poreikių, taip pat vaiko poreikių, susijusių su užklasine veikla (būreliai, ekskursijos mokykloje), tačiau, jo skaičiavimu, vaistams ir vitaminams kas mėnesį užtenka po 5 Eur, aprangai ir avalynei bendrai – 40 Eur, higienos reikmenims – 10 Eur. Išlaidos gimtadieniui (25 Eur) nėra susijusios su poreikių tenkinimu kas mėnesį, todėl atmestinos, o išlaidos atostogoms ir pramogoms dubliuojasi bei yra per didelės, todėl mažintinos iki bendros 30 Eur sumos.

19. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, kad ieškovės nurodyti J. P. kasdieniai poreikiai, susiję su maistu (100 Eur), maitinimu mokykloje (70 Eur), vaistais, vitaminais (10 Eur), mokyklinėms priemonėmis (15 Eur), dailės ir keramikos būreliais (32 Eur), baseinu (24 Eur), ekskursijomis mokykloje (5 Eur), pramogomis – 30 Eur yra realūs ir protingo dydžio, todėl pripažintini pagrįstais.

20. Atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, kad protinga ir reali suma, reikalinga nepilnamečio J. P. aprangai ir avalynei – 50 Eur, higienos reikmenims – 10 Eur, sūnaus gimtadienio šventei, dovanoms gimtadieniui, Kalėdoms – 15 Eur, kuri yra pripažintina įrodyta.

21. Ieškovė, be kita ko, į sūnaus poreikius įtraukė išlaidas atostogoms. Atsižvelgdamas į kiekvienos iš šalių teisę bendrauti su vaiku švenčių, atostogų metu, organizuoti vaiko poilsį, pasirinkti jo praleidimo būdus bei savo nuožiūra, atsižvelgiant į finansines galimybes, atostogauti, teismas šias išlaidas pripažįsta susijusiomis jau ne su būtinaisiais, o su papildomais vaiko poreikiais, kurie turėtų būti tenkinami, atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes.

22. Ieškovė į vaiko poreikių lentelę įtraukė 150 Eur vaikui tenkančią buto nuomos dalį, taip pat 25 Eur komunalinių mokesčių dalį, tenkančią vaikui. Atsakovas laikosi pozicijos, kad šios išlaidos yra nepagrįstos, kadangi į bylą pateikta nuomos sutartis nesusijusi nei su ieškove, nei su vaiku, nėra įregistruota viešame registre, neaišku, ar ji yra galiojanti. Pažymėtina, kad būtinuoju vaiko poreikiu pripažintinos išlaidos būsto išlaikymui. Teismo vertinimu, ieškovės į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) d. nuomos sutartis dėl buto (duomenys neskelbtini), nuomos bei (duomenys neskelbtini) d. priedas Nr. 1 prie buto nuomos sutarties, kuriuo nuomos terminas nustatytas iki (duomenys neskelbtini) d., pagrindžia būsto nuomai ir išlaikymui patiriamas išlaidas. Ieškovės paaiškinimais, taip pat Tarnybos pateiktoje išvadoje nurodyta, kad ieškovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tarnybos atstovės apsilankymo metu nustatyta, kad ieškovė su vaiku faktiškai gyvena minėtame bute, kuriame vaikas turi savo atskirą kambarį. Be to, byloje nėra duomenų apie jokią kitą vaiko gyvenamąją vietą, ieškovė savo vardu nėra įregistravusi kito nekilnojamojo turto. Vien ta aplinkybė, kad būsto nuomos sutartis nebuvo įregistruota viešame registre, savaime nepaneigia būsto nuomos sutarties sudarymo fakto. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės paaiškinimus, teismas sprendžia, kad ieškovės nurodoma vaikui tenkanti išlaidų dalis – 150 Eur už būsto nuomą ir 25 Eur už komunalinius patarnavimus yra pagrįsta ir įrodyta. Atsakovo argumentai, kad ieškovei priėmus sprendimą su vaiku išsikelti gyventi į (duomenys neskelbtini), kur pragyvenimas yra brangesnis, todėl ji turi prisiimti papildomas išlaidas, atmestini. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad vaiko ir motinos persikėlimas į (duomenys neskelbtini) yra priešingas vaiko interesams, nenustatyta, jog motina ribotų vaiko bendravimą su tėvu, todėl gyvenimiškos aplinkybės, susijusios su vaiko ir motinos gyvenamosios vietos pasikeitimu, šiuo atveju nesudaro pagrindo mažinti vaiko išlaidų jo būtiniausiems poreikiams.

23. Ieškovė į vaiko poreikių lentelę įtraukė 40 Eur išlaidas kurui, nurodydama, kad veža vaiką į mokyklą ir ten, kur būtina. Atsakovas teigė, kad šios išlaidos yra nepagrįstos, kadangi atsakovė neturi automobilio. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad ieškovė savo vardu nėra įregistravusi jokios transporto priemonės, nesudaro pagrindo laikyti šias išlaidas nepagrįstomis. Ieškovė nurodė, kad naudojasi savo draugo automobiliu, be to, išlaidos kurui, susijusios su vaiko poreikių tenkinimu, gali būti patiriamos naudojantis viešojo transporto, pavežėjų paslaugomis. Taigi teismas sprendžia, kad ieškovės nurodoma vaikui tenkanti kuro dalis – 40 Eur per mėnesį yra pagrįsta ir įrodyta.

24. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad per penkerius metus pasikeitė situacija, padidėjo kainos, taip pat atsirado didesnių vaiko poreikių maistui, drabužiams, higienai, laisvalaikiui. Teismas, remdamasis nustatytų aplinkybių apie šalių nepilnamečio sūnaus poreikius, visuma, sprendžia, kad nuo 2016 m. spalio 17 d., kuomet šalių sūnui buvo šiek tiek daugiau nei ketveri ir kuomet teismo procesiniu sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis – 140 Eur per mėnesį, šalių sūnaus poreikiai išaugo. Berniukas pradėjo lankyti mokyklą, būrelius, dėl ko atsirado papildomų mokymosi priemonių, drabužių ir avalynės poreikis, patiriamos kitos susijusios išlaidos. Sūnui augant taip pat atsirado išlaidų jo papildomo ugdymo veiklai ir turiningam, lavinančiam laisvalaikiui, transporto išlaidos. Atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją, kylančias prekių bei paslaugų kainas, pagrįstai tikėtina, kad išaugo ir kiti vaiko poreikiai, daugiau išlaidų, nei 2016 m. patiriama vaiko maistui, aprangai, higienos priemonėms. Be to, atsakovas taip pat neginčijo aplinkybės, kad vaiko poreikiai šiuo metu yra išaugę. Daroma išvada, kad iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistas 140 Eur išlaikymas šiai dienai negali būti pakankamas vaiko poreikiams patenkinti.

25. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog šiuo metu pakankama ir atitinkanti šalių sūnaus J. P. amžių ir ne tik minimalius būtinuosius poreikius (maistas, apranga, būstas, higiena, sveikata, mokslas, poilsis, laisvalaikis, bendravimas, saviraiškos pomėgių ir gabumų lavinimas ar tobulinimas, kultūrinio ir kitokio ugdymo tenkinimas) išlaikymo suma yra ne mažiau kaip 576 Eur (100 + 70 + 50 + 10 + 150 + 25 + 10 + 15 + 32 + 24 + 15 + 5 + 40 + 30).

26. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę, kad pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

27. Pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiui vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, kuri šiuo metu (nuo 2021 m. sausio 1 d.) yra 70 Eur. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, šalių teiktinas išlaikymas vaikui mažintinas šia suma.

28. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrindė, o atsakovas nenuginčijo aplinkybių, jog pirmiau išvardintų nepilnamečio vaiko J. P. poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis sudaro ne mažiau kaip 500 Eur (576 Eur – 70 Eur), kuris pripažintinas pagrįstu ir įrodytu (CPK 178, 185 straipsniai). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.

29. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad aplinkybė, jog jis vaikui geranoriškai skiria papildomas lėšas, perka vaikui maistą, rūbus, įvairius daiktus ir tokiu būdu kas mėnesį skiria vaikui daugiau lėšų, nei pati ieškovė, eliminuoja jo pareigą teikti didesnio dydžio išlaikymą.

30. Nagrinėjamu atveju pagal Sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką jis su sūnumi bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį, taip pat atostogų, švenčių dienomis, todėl bendravimo metu tėvas faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdamas atitinkamų išlaidų ir šių išlaidų (maistui, kitoms reikmėms) suma nėra mažinamas išlaikymo vaikui dydis, mokamas tam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Be to, sutiktina su ieškovės argumentais, kad, be kita ko, jai tenka papildomų, nenumatytų išlaidų našta.

31. Atsakovas, reikšdamas nesutikimą dėl išlaikymo padidinimo, taip pat nurodo, kad kas mėnesį moka už sūnaus gyvybės draudimą ir, anot jo, šios sumos įskaitytinos į išlaikymą. Su šiais argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. Minėta, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti: vaiko maistui, aprangai, būstui, mokslui, sveikatai, vaiko ugdymui ir kt. Taigi susitarimas mokėti draudimo įmokas išeina už nepilnamečio vaiko išlaikymo tikslų. Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymo 2 straipsnio 23 punkte nurodoma, kad draudimo objektas – turtiniai interesai, susiję su asmens gyvybe, sveikata, turtu ar civiline atsakomybe. Teismo vertinimu, sūnaus gyvybės ir sveikatos draudimas negali būti pripažįstamas būtinomis vaiko išlaikymo išlaidomis, nes draudimo įmokų mokėjimas neatitinka išlaikymo instituto paskirties – sudaryti vaikui sąlygas, reikalingas visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, visi vaikai yra draudžiami privalomuoju draudimu valstybės lėšomis, todėl papildomai drausti vaiką gyvybės draudimu nėra būtina. Draudimo įmokų mokėjimas gali būti tik savanoriškas tėvų pasirinkimas. Be to, atsakovas gali pasinaudoti savo teise nutraukti sudarytą gyvybės ir sveikatos draudimo sutartį.

32. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo nurodomos patirtos išlaidos tokiems vaiko pirkiniams, kaip kompiuteris, dviratis, telefonas ir pan., susijusios ne su būtinaisiais, o su papildomais vaiko poreikiais, kurie turėtų būti tenkinami, atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes. Taigi šių išlaidų suma negali būti mažinamas vaiko išlaikymo dydis, kuris siejamas su būtinaisiais vaiko poreikiais. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovo asmeninės išlaidos kurui, kurias jis patiria vykdamas pasiimti vaiko ir grąžindamas jį į Vilnių nesusijusios su būtinųjų vaiko poreikių tenkinimu. Be to, abi šalys patvirtino, kad ne visada atsakovas patiria tokias išlaidas, kadangi kartais ieškovė pati veža vaiką atsakovui. Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad vaiką atsakovas dažnai paima iš (duomenys neskelbtini), o sekmadienį grąžina vaiką ieškovei (duomenys neskelbtini), taip pat vaiko perdavimas vyksta (duomenys neskelbtini), be to, atsakovo darbo pobūdis (vairuotojas) taip pat sudaro galimybes susiderinti vaiko paėmimą iš (duomenys neskelbtini). Taigi viena vertus, atsakovo patiriamų išlaidų kurui, susijusių su bendravimo tvarkos vykdymu, suma negali būti pripažinta išlaikymu vaikui ir šia suma mažinamas išlaikymo vaikui dydis, kita vertus, šios išlaidos ne visada patiriamos.

33. Atskirai paminėtina, kad šalių tarpusavio santykiai dėl buvusių santuokos metu prisiimtų įsipareigojimų ir prievolių vykdymo po santuokos nutraukimo neturi teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, t. y. padidinimo.

34. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2–3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.

35. Remiantis VĮ Registrų centro, VĮ Regitra, ir Juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovės pajamos sudaro apie (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį. Byloje nėra duomenų apie ieškovės turimas santaupas, kitas gaunamas pajamas, kitus išlaikytinius, taip pat duomenų, kad ieškovė yra nedarbinga ir (ar) turi įsiskolinimų tretiesiems asmenims.

36. Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad atsakovas po Sprendimo priėmimo asmeninės nuosavybės teise pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo butą (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 42 000 Eur, ir kuriam yra taikoma hipoteka. Atsakovas būsto įsigijimui sudarė kredito sutartį su banku, moka 207,65 Eur kredito įmoką. Atsakovas šį butą nuomoja už 222 Eur sumą. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovo vardu jau po Sprendimo priėmimo registruota viena transporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (pirma registracija – (duomenys neskelbtini) d.). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų ir iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovas šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, teismo posėdyje atsakovas nurodė, jog jo vidutinės mėnesinės pajamos yra apie 700 Eur ne sezono metu ir apie 1000 Eur sezono metu, t. y. vasarą. Atsakovas neturi kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų; be mokamo būsto kredito, neturi įsiskolinimų tretiesiems asmenims. Nors atsakovas pateikė į bylą duomenis apie pablogėjusią savo sveikatos būklę, duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, kurios įtakotų jo darbingumo lygį ir (ar) mažesnes galimybes susirasti darbą, byloje nėra. Be to, aplinkybė, kad po santuokos nutraukimo atsakovui bankas suteikė būsto kreditą, taip pat netiesiogiai patvirtina, jog jo finansinė padėtis nėra bloga. Išlaikymą vaikui turinčių teikti tėvų turtinei padėčiai didelę įtaką daro ir jų turimos finansinės prievolės. Tačiau, priklausomai nuo jų prisiėmimo ir vykdymo aplinkybių, finansinės prievolės gali būti vertinamos ne kaip objektyviai mažinančios išlaikymą turinčio teikti tėvo (motinos) pajamas, bet kaip patvirtinančios tėvo (motinos) galimybę vykdyti didesnius finansinius įsipareigojimus, taip pat ir vaikui, arba kaip neatsakingas finansinis elgesys, negalintis būti teisėta priežastis mažinti išlaikymo vaikui dydį. Teismai laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti; atsakovo mokamas būsto kreditas ir grąžinamos periodinės įmokos reiškia asmens nekilnojamojo turto įgijimą arba jo gausinimą bei tokio asmens turtinės padėties gerėjimą, dėl to būsto kredito įsipareigojimai nereiškia sunkios atsakovo turtinės padėties ir negali būti pagrindas išlaikymo dydžiui vaikams mažinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006; 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-35-516/2011; ir kt.).

37. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

38. Minėta, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius.

39. Dėl atsakovo argumentų, kad jis neišgali teikti didesnio išlaikymo vaikui, pažymėtina, jog pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad esant tam tikroms aplinkybėms, pvz. dėl ligos, mažesnio darbo užmokesčio ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikui išlaikymo, nereiškia, jog toks išlaikymas vaikui nepriklauso ar kad tuo metu vaiko poreikiai yra mažesni.

40. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, jog visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; ir kt.).

41. Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinio teismo praktika aiškinant civilinio proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; ir kt.). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019; ir kt.).

42. Viena vertus, atsakovas pateikė duomenis apie jo gaunamas pajamas. Kita vertus, atsakovas nepateikė įrodymų apie patiriamas išlaidas savo kasdieniams poreikiams tenkinti. Be to, aplinkybė, kad jis, kaip pats pripažįsta, skiria ne mažas sumas papildomoms sūnaus išlaidoms, perka sūnui įvairius daiktus, organizuoja turiningą laisvalaikį, patvirtina, jog atsakovas iš esmės turi finansines galimybes teikti sūnui didesnį, nei Sprendimu buvusį nustatytą išlaikymą.

43. Vaikai turi būtinuosius poreikius, kuriuos tenkinti yra abiejų šalių pareiga ir atsakovo galimybės ją vykdyti nėra ribotos, jis turi dėti maksimalias pastangas šiai pareigai tinkamai vykdyti. Teismo vertinimu, atsakovas yra jaunas ir darbingo amžiaus vyras, todėl turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, nepaliekant išlaikymo naštos vien vaiko motinai.

44. Nors abiejų tėvų gaunamos pajamos yra apylygės, tačiau atsakovas turi nuosavybės teise nekilnojamojo turto, taip pat turi automobilį. Paminėtina ir tai, kad ieškovei gyvenant kartu su sūnumi, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaiku, užtikrinant jo poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Taigi, jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ne visada prisideda. Paminėtina ir tai, kad ieškovė neprašo nustatyti tėvui didesnės vaiko išlaikymo naštos, kadangi prašo pusę vaiko poreikiams reikalingos sumos.

45. Visgi, teismo vertinimu, laikytina, kad šalių turtinė padėtis ir galimybės tenkinti vaiko poreikius 2016–2021 m. esmingiau nesikeitė. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas įsigijo nekilnojamojo turto, nepatvirtina, jog jo finansinė padėtis pagerėjo iš esmės, kadangi turtas yra įkeistas bankui, atsakovas juo negali laisvai disponuoti, o iš turto nuomos gaunamos pajamos iš esmės padengia kredito įmoką. Kita vertus, atsakovo argumentas, kad jis kas mėnesį moka kredito įmokas bankui ir dėl to patiria papildomas išlaidas, atmestini, kadangi, minėta, iš turto nuomos jis gauna papildomas pajamas, būsto kredito įsipareigojimai nereiškia sunkios atsakovo turtinės padėties ir negali būti pagrindas išlaikymo dydžiui vaikams mažinti. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šalys prie vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis.

46. Teismas, atsižvelgdamas į iš esmės pasikeitusius (padidėjusius) šalių nepilnamečio vaiko poreikius, kadangi Sprendimu nustatytas išlaikymo dydis 140 Eur, teismo vertinimu, šio sprendimo priėmimo momentu neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), taip pat proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principo ir vaiko teisėtų interesų, įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį, pajamas, sprendžia ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies. Nustačius, kad šalių sūnaus J. P. racionalių poreikių užtikrinimui reikia ne mažiau kaip 500 Eur per mėnesį, iš atsakovo priteistinas 250 Eur dydžio išlaikymas nepilnamečiam sūnui J. P., mokamas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos ((duomenys neskelbtini) d.) iki sūnaus pilnametystės. Kadangi išlaikymo tikslas yra vaiko poreikių tenkinimas, tais atvejais, kai nustatomi didesni vaiko poreikiai ar didesnės tėvo (motinos) finansinės galimybės tenkinti vaiko poreikius, didesnis išlaikymas turėtų būti priteisiamas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos, o ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, nes tai gali užvilkinti tinkamą vaiko interesų užtikrinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2005; 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018; ir kt.).

47. Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau laikytina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

49. Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą padidinti priteisto išlaikymo dydį. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 30 Eur (250 Eur – 140 Eur) x 12 x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

50. Byloje nustatyta, kad ieškovė patyrė iš viso 670 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas duomenų nepateikė. Ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalių dydžių.

51. Ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (72 proc. patenkintų (ne)turtinių reikalavimų). Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies ir vadovaudamasis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktais, 93 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsniu, teismas sprendžia, jog ieškovei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 482,40 Eur (670 Eur x 72 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

52. Teisme patirta 1,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje neviršija 5 Eur, todėl jos iš šalių nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“) (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259–260, 263–267, 268–270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192, 3.201 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui priteisimo, priteisiant iš atsakovo P. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 250 (du šimtai penkiasdešimt) Eur per mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos ((duomenys neskelbtini) d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdo ieškovė G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo P. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 482,40 Eur (keturi šimtai aštuoniasdešimt du eurai, 40 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo P. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 30 (trisdešimt) Eur žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irena Bielskytė