Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. S. atskirąjį skundą dėl 2023 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų akcinės bendrovės „Swedbank“ ir A. S. bei R. S. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Teisme 2023 m. birželio 6 d. gautas prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininkų A. S. bei R. S., kurias sudaro: 1) skola, kurią sudaro 316 170,05 Eur negrąžinto kredito suma bei 37 918,21 Eur nesumokėtų palūkanų suma, iš viso 354 088,26 Eur; 2) taikos sutarties 2.1.1 ir 2.1.2 numatytos palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo visos 316 170,05 Eur negrąžinto kredito sumos.

3. Prašyme nurodoma, kad įsipareigojimai pagal patvirtintą taikos sutartį nėra vykdomi, skolininkai ir įkeisto turto savininkai 2022 m. spalio 17 d. raštu Nr. SR-22-15039 buvo informuoti, kad nepadengus įsiskolinimo AB „Swedbank“, pastaroji kreipsis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Skolininkai įsiskolinimo nepadengė ir neįvykdė pretenzijoje nurodytų reikalavimų, todėl yra pagrindas teikti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Šio prašymo surašymo dieną skolininkų A. S. bei R. S. skola pagal kredito sutartį sudaro 316 170,05 Eur (taikos sutarties 1.1.1 punktas). Taikos sutarties 3.1 punkte numatyta, kad skolininkai turi mokėti taikos sutarties 2.1.1-2.1.2 punktuose numatytas palūkanas. Nuo taikos sutarties sudarymo iki šio prašymo surašymo dienos atsakovams priskaičiuota 37 918,21 Eur palūkanų suma, kuri nėra sumokėta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Atskirajame skunde nurodoma, kad pareiškėja R. S. iš AB „Swedbank“ niekada negavo jokio pranešimo apie netinkamą taikos sutarties vykdymą, taip pat pranešimo apie galimą taikos sutarties nutraukimą ar galimą kreipimąsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Sutuoktinis neinformavo, kad yra gauti kokie nors pranešimai iš AB „Swedbank“ ar teismo, neturi duomenų, ar jis buvo tinkamai informuotas apie tai. Teismui nori pateikti išsamius duomenis apie taikos sutarties vykdymą, todėl dėl vykdomojo rašto išdavimo turėjo būti surengtas teismo posėdis, kadangi AB „Swedbank“ atliktus mokėjimus įskaitė ne į pagrindinę skolą ir palūkanas pagal sutartį, o procesines palūkanas, tai yra neteisėta ir pažeidžia paskolos gavėjų teises. Teismas privalėjo surengti teismo posėdį, pareikalauti skolininkų duomenų apie taikos sutarties vykdymą, tačiau to nebuvo padaryta, vykdomasis raštas išduotas neteisėtai, neįvertinus skolininkų mokėjimų pagal taikos sutartį.

13. Pareiškėjas A. S. 2023 m. spalio 5 d., t. y. teismo posėdžio dieną, pateikė pareikšimą, kuris teisėjos rezoliucija laikytinas rašytiniais paaiškinimais, kadangi pateiktas praleidus terminą atsiliepimui į atskirąjį skundą pateikti ir neprašoma šio termino atnaujinti. Pareiškėjas A. S. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartį, netenkinti prašymo išduoti vykdomąjį raštą, paskirti teismo posėdį byloje dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

17. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro 2023 m. liepos 4 d. nutartis, kuria tenkintas pareiškėjos AB „Swedbank“ prašymas ir nutarta išduoti pareiškėjai AB „Swedbank“ vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2SP-3799-1030/2021 pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1.1, 1.1.1, 1.1.2, 1.2, 2.1, 2.1.1, 2.1.2 punktus, 3.1 punkto pirmąją pastraipą.

18. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi skolininkai A. S. ir R. S. vykdo teismo patvirtintą taikos sutartį.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

19. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, nagrinėja fakto ir teisės klausimus, tačiau yra saistomas ne tik byloje pareikšto reikalavimo ribų, bet ir apelianto pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo apeliaciniame procese ir negali peržengti apeliaciniu skundu nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

20. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti nuspręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

21. Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

22. Pareiškėja AB „Swedbank“ su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus, t. y. pretenzijų skolininkams, skolos grąžinimo ataskaitos, elektroninių laiškų kopijas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naujai pateikti įrodymai gali turėti reikšmės šios bylos įrodinėjimo dalykui, be to, šalys turėjo galimybę dėl jų pasisakyti, todėl įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į tai, naujai pateikti įrodymai priimtini.

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo

23. Šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.983 straipsnio 1 dalis).

24. Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas, tačiau tik teismo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis joms turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 dalis).

25. Kadangi esminis šios sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, tai taikos sutarties sąlygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikšmės, tačiau šalims ji svarbi jų subjektinėms teisėms ir pareigoms nustatyti, t. y. ši sutartis turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2012).

26. Taigi taikos sutartis – tai viena iš civilinių sutarčių, nustatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, rūšių. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia apie taikos sutarties turinį, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. Sutarties laisvės principą ir procesinį šalių dispozityvumą šiuo atveju riboja tik CK 6.984 straipsnyje įtvirtinti atvejai, t. y. taikos sutartis negalioja dėl asmenų teisinio statuso ar veiksnumo, dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyviosios teisės normos, taip pat dėl klausimų, susijusių su viešąja tvarka. Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, privalo patikrinti, ar joje nėra CK 6.984 straipsnyje įtvirtintų draudimų. Jeigu taikos sutarties sudarymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, teismas tokios sutarties netvirtina (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

27. Tvirtindamas taikos sutartį, teismas priima nutartį, kuria nutraukia bylą, joje nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 629 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Remiantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi pirmiau nurodytame CPK straipsnyje yra įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, kuris reiškia, kad teismo sprendime esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys, o teismo sprendimo nevykdymas vertintinas kaip viešosios tvarkos pažeidimas. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad, teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu ginčas išsprendžiamas galutinai ir teismo sprendimas turi būti vykdomas toks, koks jis yra priimtas, nes vykdymo procese teismo sprendimo pakeisti negalima. Teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas ir pakeistas tik instancine tvarka arba, esant įstatyme nurodytam proceso atnaujinimo pagrindui, – atnaujinus civilinės bylos procesą (CPK 365–369 straipsniai).

28. Kaip minėta, šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), be to, tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013).

29. Pagal bendrąsias vykdymo proceso nuostatas teismo patvirtintos taikos sutartys priskirtos prie vykdytinų dokumentų, kurie vykdomi pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tačiau vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra ne vykdytini dokumentai, bet nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimų, nutarčių pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 punktas).

30. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti; spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Remiantis CPK 647 straipsnio 1 dalimi, jeigu sprendimas priimtas kelių ieškovų naudai ar keliems atsakovams arba jeigu nuspręsta išieškoti iš solidarių atsakovų, teismas gali išduoti kelis vykdomuosius raštus, tiksliai nurodydamas vykdymo vietą arba sprendimo dalį, kuri turi būti vykdoma pagal tą vykdomąjį raštą. Jeigu tam pačiam sprendimui vykdyti išduodami keli vykdomieji raštai, tai pažymima vykdomajame rašte nurodant, kuris vykdomasis raštas pagrindinis, o kuris antrinis, tretinis ir t. t. (CPK 648 straipsnio 4 dalis).

31. Vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismas gali keisti tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 3 dalis). Gavęs tokį prašymą, teismas, vadovaudamasis sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos pakeitimo instituto nuostatomis, gali nuspręsti tik dėl procesinių tokio sprendimo (nutarties) vykdymo klausimų, pavyzdžiui, skolos, kitų pagal taikos sutartį mokėtinų sumų išdėstymo, mokėjimo atidėjimo, o dėl materialinių teisinių santykių aspektų negalėtų būti sprendžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015).

32. Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014).

33. Pažymėtina, kad tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstytiems motyvams ir argumentams.

34. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-3799-1030/2021 patvirtino tarp pareiškėjų AB „Swedbank“, R. S. ir A. S. sudarytą taikos sutartį, pagal kurios 1–2, 5.3 punktus skolininkai įsipareigojo negrąžintą skolą, t. y. 366 333,82 Eur, grąžinti sutartyje numatytais terminais, sumomis ir tvarka; negrąžintą skolą sudarė 334 450,07 Eur negrąžinta kredito dalis ir 31 883,75 Eur iki sutarties pasirašymo priskaičiuotos įstatymų numatytos palūkanos; tačiau bankas įsipareigojo, kad, jeigu skolininkai laiku ir tinkamai įvykdys prisiimtus įsipareigojimus, bankas atsisakys iki sutarties pasirašymo priskaičiuotų (31 883,75 Eur) įstatymų numatytų palūkanų ir taip pat atsisakys po sutarties pasirašymo priskaičiuotų įstatymų numatytų palūkanų (5 proc.); skola turėjo būti grąžinama pagal sutartyje nurodyta grafiką mėnesinėmis įmokomis, kurios laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 25 d. iki 2023 m. gegužės 25 d. svyravo nuo 913,87 Eur iki 1 075,86 Eur; be to, nuo negrąžintos kredito dalies skolininkams buvo skaičiuojamos kintamos metinės palūkanos (EURIBOR-6 + 2,2 proc. marža), kurias skolininkai turėjo mokėti kartu su mėnesinėmis kredito dalies grąžinimo įmokomis; skolininkams nevykdant įsipareigojimų pagal sutartį ir bankui kreipusis dėl vykdomojo rašto pagal šią sutartį išdavimo, skolininkai privalės sumokėti iki sutarties pasirašymo priskaičiuotas (31 883,75 Eur) įstatymų numatytas palūkanas ir taip pat po sutarties pasirašymo priskaičiuotas įstatymų numatytas palūkanas (5proc.); skolininkams ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų negrąžinant bankui sutartyje numatytais terminais numatytos skolos dalies ar nesumokant priskaičiuotų palūkanų ir (ar) kitų sutartyje numatytų mokėjimų, taip pat nevykdant kitų įsipareigojimų pagal šią sutartį, bankas turi teisę be atskiro skolininkų įspėjimo kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl visos skolos ir sutartyje numatytų palūkanų išieškojimo.

35. Iš apeliacinės instancijos teismui pateikto skolos mokėjimo išrašo matyti, kad skolininkai nesilaikė sutarties sąlygų, t. y. 2022–2023 metais ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų negrąžino bankui sutartyje numatytais terminais numatytos skolos dalies, nesumokėjo priskaičiuotų palūkanų. Matyt, kad AB „Swedbank“ 2023 m. birželio 6 d. prašymu išduoti vykdomąjį raštą kreipusis į teismą buvo pradelsta 7 885,70 Eur skolos ir 4 061,53 Eur palūkanų. Kitokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nebuvo ir nėra pateikta. Taigi darytina išvada, kad bankas, vadovaudamasis taikos sutarties 5.3 punktu, turėjo teisę be atskiro skolininkų įspėjimo kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl visos skolos ir sutartyje numatytų palūkanų išieškojimo, o teismas tokį vykdomąjį raštą išduoti (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

36. Kaip minėta, CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šioje dalyje taip pat nustatyta, jog šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka ir tik teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Taigi, priešingai nei nurodo pareiškėjai, teismas neprivalo surengti žodinio teismo posėdžio dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal taikos sutartį. Atsižvelgiant į šalių tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas, nenustatė pagrindo dėl ko šiuo atveju prašymas išduoti vykdomąjį raštą būtinai turėjo būti nagrinėjamas žodiniame teismo posėdyje.

37. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

38. Pažymėtina, kad šalys, siekdamos kitokio teisių ir pareigų įgyvendinimo, nei nustatyta teismo patvirtintoje taikos sutartyje, gali pasinaudoti vykdomąjį procesą reglamentuojančių teisės normų suteiktomis teisėmis: jos gali sudaryti naują taikos sutartį, kuri CPK 595 straipsnyje nustatyta tvarka tvirtinama teismo; išieškotojas turi teisę atsisakyti išieškojimo (CPK 629 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, 641 straipsnis). Be to, kaip minėta, teismas gali keisti nutarties, kuria patvirtintos taikos sutarties sąlygos, vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 3 dalis).

39. Taip pat sutiktina, kad pats vykdomojo rašto išdavimas nesukelia teisinių pasekmių ir kad šias pasekmes šalims sukelia jo pateikimas priverstiniam vykdymui, todėl, jei pareiškėjai geranoriškai ir tinkamai vykdys 2021 m. kovo 17 d. teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį, AB „Swedbank“ šio vykdomojo rašto antstoliams gali ir neteikti, o pateikus – skolininkai turi teisę teikti antstoliui įrodymus, kad įsipareigojimus vykdė.

Dėl bylos procesinės baigties

40. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Priimti su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus naujus įrodymus.

Atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.