- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-29
- Bylos Nr.
- e2-13992-1102/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08982-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Mauricė
- Ieškovas
- G. B.
- Atsakovas
- I. B.
- Advokatai
- Simas Vitkus, Ina Navickienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui I. B. (I. B.) dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės G. B. (toliau – ir ieškovė) patikslintą ieškinį atsakovui I. B. (toliau – ir atsakovas), kuriuo ieškovė galutinai prašė priteisti iš atsakovo šalių nepilnametei dukrai K. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečiui sūnui G. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis 250 Eur periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovę paskiriant išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukro teise, taip pat iš viso 17 424 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikams už trejus metus, taip pat prašė nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove.
2. Ieškovė savo poziciją procesiniuose dokumentuose grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais: šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, susilaukė dviejų vaikų, kurie yra nepilnamečiai. Ieškovė su vaikais 2017 m. birželio 19 d. išvyko į Didžiąją Britaniją, nuo to laiko ten gyvena, dirba. Šalims gyvenant kartu atsakovas iš esmės niekuomet nesitardavo su ieškove bendro šeimyninio gyvenimo klausimais, ypač priimdamas sprendimus finansiniais klausimais, pavyzdžiui, ne kartą nepasitaręs yra pasiėmęs paskolas tam, kad išsimokėtinai (lizingu) įsigytų nemažai kainuojančius automobilius. Nors atsakovas įsigydavo automobilius, tačiau kai ieškovei būdavo reikalinga transporto priemonė nuvykti šeimos ūkio, vaikų sveikatos priežiūros ar kitais reikalais, atsakovas jos nenuveždavo. Šalių sūnus sirgo reta liga, ieškovė susirgusį sūnų vežiojo viešuoju transportu, taip pat be atsakovo pagalbos vežė sūnų tolimesniam gydymui į Lenkiją, tam turėjo imti paskolą, iki šiol yra negrąžintas beveik 6000 Eur siekiantis kreditas, paimtas vaiko gydymo tikslais. Ieškovė dirba Anglijos bendrovėje (duomenys neskelbtini), kur kas mėnesį gauna apie 1300 eurų atlyginimą. Šalia atlyginimo ieškovė papildomai gauna 140 Eur dydžio vaikų išmoką, tai matyti iš ieškovės banko sąskaitos išrašo, kuriame matosi vaikų išmokos (angl. „Child Benefit“). Ieškovė neturi jokių nuosavybės teisių į kokį nors nekilnojamąjį turtą, nuomojasi dviejų kambarių butą, kuriame gyvena su vaikais, ir vien būstui išleidžia apie 1000 Eur per mėnesį. Anglijoje pragyvenimo išlaidos yra didesnės nei Lietuvoje, nepaisant to, ieškovės prašomas 250 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui yra orientuotas labiau į Lietuvos ekonominę situaciją, nes pagal Anglijos standartus net ir 250 Eur išlaikymo suma vaikui nėra pakankama. Vadovautis kasacinio teismo suformuota praktika, pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (MMA šiai dienai yra 642 Eur „ant popieriaus“), todėl ieškovė mano, kad jai nekyla pareiga įrodinėti ir įrodyti, kad ji teikė vaikams išlaikymą, skirdama jų poreikiams bent minimaliosios algos dydžio išlaidas. Su vaikų poreikių tenkinimu susijusios išlaidos patenka tarp visiems žinomų aplinkybių, jog vaikams reikalinga visavertė mityba, apranga, avalynė, jiems tenka ir komunalinių mokesčių dalis, reikalingos higienos priemonės, lavinimosi reikmenys ir t.t. Būtent dėl atsakovo abejingumo ir moralinės bei materialinės paramos trūkumo, ieškovė prieš daugiau nei tris metus nusprendė su vaikais išvykti į užsienį, kad ten dirbdama turėtų geresnes galimybes pasirūpinti jais finansiškai. Atsakovas išleisdamas šeimą į užsienį pats neprisiėmė jokios atsakomybės už šeimos gerbūvį, vengė kaip nors padėti. Per paskutinių trijų metų laikotarpį iki ieškinio pateikimo, atsakovas ieškovei iš viso pervedė tik 576 Eur, skirtus vaikų poreikiams, paskutinis pavedimas buvo darytas 2018 m. lapkričio 14 d., 50 Eur sumai. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas neviršija įstatyme nustatytos trijų metų ribos. Išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamą už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2021 m. kovo 30 d. (iki ieškinio pateikimo dienos), po 250 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, iš 18000 Eur atimtini 2018 metais ieškovei iš atsakovo pervesti 576 Eur. Per paskutinius tris metus atsakovas ne tik neteikė vaikams būtino išlaikymo periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, tačiau ignoravo daugkartinius ieškovės prašymus dėl vaikams reikalingų sveikatos tyrimų, kurie atlikti 2018 metais Anglijos gydymo įstaigoje, kainavę virš 500 eurų. Atsakovo prašymas pateikti įrodymus. Liudijančius vaikų interesų tenkinimo išlaidas už trejus metus reikštų nepagrįstai sunkią įrodinėjimo naštą nepilnamečių vaikų teises ir interesus siekiančio apginti asmens atžvilgiu, nes dokumentai turėtų būti verčiami iš anglų į lietuvių kalbą. Ieškovė viena, kaip anksčiau, taip ir dabar visapusiškai turi pasirūpinti vaikų poreikiais, nepaisant to, kad galimybių tam turi mažiau nei atsakovas, su kuriuo vaikai negyvena. Neginčytina aplinkybė, jog tėvui, su kuriuo gyvena vaikai, tenka visa vaikų priežiūros našta, be to, tokio tėvo galimybės realizuotis darbo rinkoje yra labiau suvaržytos, nei to tėvo, su kuriuo vaikai negyvena. Atsakovas, būdamas sveiko ir darbingo amžiaus vyras, turi geresnes galimybės gauti didesnes pajamas, dirbti viršvalandžius. Atsakovas praktiškai neprisidėdavo prie vaikų priežiūros, jų poreikių tenkinimo, kuomet ieškovė su vaikais grįždavo į Lietuvą. Ieškovė kiekvienais, t. y. 2018, 2019, 2020 metais su vaikais iki trijų savaičių laiko atostogoms buvo grįžusi į Vilnių, tuomet apsistodavo pas savo mamą. Atsakovas, gyvenantis tame pačiame mieste, teigdavo esantis užsiėmęs, susitikdavo kartu praleisti laiko tik kelis pusdienius, vaikų niekur nesiveždavo, nieko nenupirkdavo ir nepadovanodavo. Byloje esantys šalių 2020 metų susirašinėjimai patvirtina atsakovo atsisakymą ne vienerius metus iš eilės materialiai prisidėti prie vaikų išlaikymo ir vengimą palaikyti ryšį bei bendrauti su vaikais. Atsakovas iš esmės per visą laiką nuo ieškovės išvykimo į užsienį nerodė iniciatyvos palaikyti ryšį ir bendrauti su vaikais, nesveikino jų gimtadienių proga, nesidomėjo jais, socialiniuose tinkluose buvo užblokavęs ieškovę ir netgi vaikus. Ieškovė nuolat prižiūri ir visapusiškai rūpinasi nepilnamečiais vaikais, vaikai yra prisirišę prie mamos, todėl atsižvelgiant į ieškovės ir vaikų glaudų tarpusavio ryšį, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su mama labiausiai atitiktų vaikų interesus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime, kituose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad su ieškiniu sutinka tik iš dalies, t. y. sutinka su reikalavimu dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, taip pat iš dalies sutinka su reikalavimu dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis, tačiau nesutinka su reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo. Savo poziciją atsakovas grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais: ieškovė savo procesiniuose dokumentuose dėsto aplinkybes, kurios nėra susijusios su nagrinėjama byla, pavyzdžiui pasisako dėl atsakovo kaltės, bendravimo su vaikais, santuokos metu prisiimtų prievolių, tačiau nepateikė tiesiogiai su nagrinėjamais klausimais dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydžio susijusių įrodymų. Ieškovė prašydama priteisti iš atsakovo kas mėnesį kiekvienam vaikui po 250 Eur bei nurodydama, kad vaikų poreikiams patenkinti per mėnesį reikia 1000 Eur, taip pat reikalaudama analogiškos sumos (po 250 Eur/mėn.) už trejų metų laikotarpį, savo reikalavimus grindžia teiginiu, kad vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Nuo 2018 m. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatyme atsirado nauja sąvoka – minimalių vartojimo poreikių dydis (toliau – MVPD) – rodiklis, nurodantis asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį. Nuo 2020 m. sausio 1 d. minimalių vartojimo poreikių dydis bendrai gyvenantiems asmenims yra: pirmam asmeniui 257 Eur, antram 206 Eur, trečiam ir paskesniems180 Eur.Kurį laiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo praktiką, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 minimalią mėnesinę algą (MMA), tačiau šiuo metu akcentuojama, jog vaikui priteistino išlaikymo dydis nesietinas su kokiu nors konkrečiu dydžiu ir turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei tėvų galimybėms. Suprantama, kad vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Neužtenka tik pateikti poreikių lentelę, joje surašyti skaičius bei išlaidų grupių pavadinimus ir manyti, jog tai ir yra pakankami įrodymai išlaikymo dydžiui pagrįsti. Ieškovės turtinė padėtis yra galimai geresnė, jos gaunamos pajamos galimai didesnės, nei pateikiami duomenys. Atsakovo gaunamos pajamos atskaičius mokesčius yra vidutiniškai apie 700-800 Eur per mėn., atsakovas neturi būsto ir jį nuomoja. Atsakovas turi vieną transporto priemonę, 2011 m. gamybos Toyota Auris, kurios vertė preliminariai yra 6000 Eur. Šis automobilis buvo įgytas pasinaudojant finansiniu lizingu, kurio įmokas mokėjo išimtinai atsakovas ir sutartis įvykdyta tik 2021 m. vasario 28 d. atsakovas turi kreditinį įsipareigojimą. Paskutinio ieškovės ir vaikų apsilankymo Lietuvoje metu, atsakovo automobilis buvo apgadintas (subraižytas). Apie paliktą „siurprizą“ atsakovą žinute informavo dukra, patvirtindama, kad tai jos poelgis. Jungtinėje Karalystėje yra išplėtota įvairių pašalpų/išmokų sistema, pavyzdžiui vaiko pašalpa (angl. Child benefit) skiriama žmonėms, dirbantiems Jungtinėje Karalystėje ir auginantiems vaiką (us) iki 16 metų ar jauną asmenį (is) iki 20 metų, vaiko pašalpos dydis nepriklauso nuo pajamų ar santaupų, todėl ji skiriama daugeliui žmonių, kurie turi teisę ją gauti. Vaiko pašalpos dydis yra fiksuotas: 20.50 svarų per savaitę už vienintelį ar pirmą vaiką? 13.55 svarų per savaitę už antrą ir t. t. vaiką. Taip pat yra ir vaiko mokesčių kreditas (angl. Child Tax Credit), kuris priklauso asmenims, atsakingiems už mažiausiai vieno vaiko ar jauno žmogaus (16-20 metų, jei vaikas mokosi) išlaikymą. Nebūtina dirbti norint gauti vaiko mokesčių kreditą. Bazinė vaiko mokesčių kredito suma yra iki 545 svarų per metus. Už vaiką galima gauti iki 2 780 svarų per metus, už neįgalų vaiką – 3 355 svarų ir papildomus 1 360 svarų per metus. Taip pat yra darbo mokesčių kreditas (angl. Working tax credit), kuris mokamas asmenims, gyvenantiems ir dirbantiems Jungtinėje Karalystėje, ši išmoka yra skirta mažai uždirbantiems žmonėms nuo 25-erių metų. Taip pat yra būsto Pašalpa (angl. Housing benefit), kuri skiriama mažas pajamas gaunantiems žmonėms padėti sumokėti visą ar bent dalį nuomos mokesčio už būstą. Šią pašalpą moka vietinės savivaldybės (angl. Councils). Yra ir konsulinis būstas (angl. Council Housing), t. y. viešo apgyvendinimo forma, dar kitaip vadinama socialiniu būstu. Ieškovė nepateikė iš esmės jokių duomenų, kurie pagrįstų konkrečias patiriamas išlaidas, teikė tik duomenis, kad gauna vaiko išmokas (angl. Child benefit). Byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis. Byloje nėra pateikta duomenų, kurie sudarytų pagrindą nuspręsti dėl pareikšto reikalavimo, t. y. nėra nei duomenų apie per nurodytą laikotarpį patirtas realias išlaidas, nei apie gautas įvairių rūšių pajamas (išmokas, pašalpas). Ieškovė turi įrodyti, kad teikė išlaikymą už atsakovą.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė 2021 m. gegužės 25 d. išvadą „Dėl nepilnamečių K. B. ir G. B.“, 2021 m. balandžio 27 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą. Išvadoje nurodyta, kad Tarnyba nustatė, jog ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena Anglijoje, vaikai lanko 7 ir 10 klasę vienoje iš Anglijos mokyklų. Tarnyba neturi galimybės patikrinti ieškovės gyvenimo sąlygų. Lankantis atsakovo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad atsakovas su sugyventine gyvena 2 kambarių, su visais patogumais, nuomojamame bute, kuriame yra galimybė vaikų svečiavimuisi. Vyras Tarnybos atstovui nurodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) sandėlininku, jo darbo pajamos 750-800 Eur/mėn. Pasak atsakovo, 2017 m. ieškovė su vaikais išvyko gyventi į Angliją, pirmą pusmetį jis pervesdavo po 100-150 Eur/mėn., paskui dėl konflikto su ieškove nustojo pervesti pinigus. Vyras teigė, kad su vyresniąja dukra bendrauja telefonu, su vaikais matėsi, kai jie keletą kartų buvo atvykę į Lietuvą, pažymėjo, kad ieškovė neleido jam pabūti su vaikais ilgesnį laiką. Sutiktų nuolat teikti 180 Eur/mėn. dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui. Išvadoje nurodyta, kad šeima dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, Tarnybai nėra žinoma. Pažymėta, kad ieškinys pareikštas vaikų interesais.
5. Byloje teismas 2021 m. balandžio 16 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai ir nepilnamečiui sūnui po 185 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2021 m. kovo 30 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos, vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skyrė ieškovę.
6. Posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti visa apimtimi. Nurodė, kad siekė taikaus susitarimo, tačiau tarp šalių liko pozicijų skirtumų, todėl taikos sutarties nepavyko sudaryti. Mano, kad ji privalo ginti nepilnamečių vaikų interesus, todėl negali daryti nepagrįstų nuolaidų atsakovui. Ieškovei vaikus išlaikyti padeda jos sugyventinis, kurio darbo užmokestis didesnis nei ieškovės, apie 1800-2400 Eur per mėnesį, tačiau vaikų išlaikymo prievolė tenka atsakovui, ji negali būti perkelta kitiems asmenims. Ieškovė dirba daug, taip pat ir naktinėse pamainose, kad daugiau uždirbtų. Pats atsakovas jai sakęs, kad ji kreiptųsi į teismą ir prisiteistų iš jo išlaikymą. Išvyko, nes Lietuvoje negalėjo išgyventi. Anglijoje viskas brangsta, pavyzdžiui didėja išlaidos vaikų lavinimui, transportui į mokyklą ir kt. Nuvykti į mokyklą ir grįžti anksčiau kainavo 6 svarai, dabar – 8 svarai, mokykla kainuoja apie 350 svarų per mėnesį. Anksčiau turėdavo lydėti sūnų iki mokyklos, kuomet jis buvo jaunesnis nei 12 metų, tai taip pat jai kainavo papildomai už transportą. Drabužiai, avalynė nėra brangesni Anglijoje nei Lietuvoje, taip pat maistas panašiai kainuoja, tačiau, pavyzdžiui, mėsa yra brangesnė. Buitinės ir higienos prekės Anglijoje yra pigesnės. Būsto išlaikymo išlaidas sudaro: apie 600 Eur už nuomą, apie 40-50 Eur už elektrą, apie 25 Eur už vandenį, 45 Eur už internetą, apie 140 Eur už apsaugą ir kitus patarnavimus. Paaiškino, kad kelionė dėl sūnaus ligos į Lenkiją vyko anksčiau nei laikotarpis, už kurį prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Vaikų sveikta šiuo metu yra nebloga. Ieškovė visus tris metus dirbo tą patį darbą, pajamos buvo panašios. Atsakovas yra leidęs sau skraidyti į užsienio keliones, pavyzdžiui skrido į Kanarus, taigi atsakovo padėtis nėra sunki. Vaikai išgyvena, kad tėvas su jais mažai bendrauja. Ieškovės atstovas advokatas pažymėjo, kad išlaidas pagrindžiantys kvitai, čekiai yra surinkti, tačiau neatlikus jų vertimo, nebuvo pateikti į bylą, vertimai būtų ženkliai padidinę bylinėjimosi išlaidas.
7. Posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad ieškovei su vaikais išvykus pradžioje pervedinėjo pinigus, o paskui ieškovė jam pasakiusi, kad „nereikia man tavo 200 Eur, taupyk“, todėl nustojo mokėti. Daugiau dirbti ir uždirbti neturi galimybių, turi sveikatos problemų, dėl diabeto, kraujo spaudimo. Dirba visas diena, tik viena diena per savaitę laisva. Automobilius keitė dėl to, kad turimas gedo, reikėjo remontuoti, todėl pardavė, pirko kitą. Ieškovė žadėjo grįžti gyventi į Lietuvą, tačiau po kurio laiko atsakovas iš vaikų sužinojo, kad ieškovė pradėjo gyventi su kitu vyru. Paaiškino, kad prieš kelis metus skrido į Kanarus pas ten gyvenantį brolį, tai buvo brolio dovana jam. Gyvenamojo būsto nuoma kainuoja 300 Eur per mėnesį, moka per pusę su drauge. Nesutinka su išlaikymo įsiskolinimu, nes pati ieškovė nesikreipė laiku. Ieškovė taip pat nesitarė su juo, kai būdama santuokoje pasiėmė 4000 Eur kreditą, lėšas išleido savo, vaiko ir savo mamos kelionei į Lenkiją apmokėti, taip pat stomatologo paslaugoms, šio kredito negrąžino, skola su palūkanomis šiuo metu sudaro apie 7000 Eur. Atsakovo atstovė advokatė akcentavo, kad visu bylos nagrinėjimo metu ieškovė taip ir nepateikė patirtų vaikų išlaikymo išlaidų dokumentų. Advokatė būtų supratusi turinį net ir be vertimo, nes supranta anglų kalbą. Neįrodyta, kad kelionė į Lenkiją buvo būtina, kad nebuvo galimybės vaikui gauti gydymo Lietuvoje. Pastebėjo, kad šalys buvo iš esmės suderinę taikaus susitarimo sąlygas, tačiau liko nesutarimų dėl bylinėjimosi išlaidų pasidalinimo. Prašė sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumažinti ieškovės patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, nes jos nepagrįstai didelės, atsižvelgti, kad atsakovas dalyje sutinka su ieškiniu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
8. Byloje leistinais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė G. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir atsakovas I. B., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarė ir Vilniaus miesto CM skyriuje registravo santuoką. Šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. B., (duomenys neskelbtini) – sūnus G. B.. Mergaitei šiuo metu yra 16 metų, berniukui – 13 metų. Šalių santuoka nėra nutraukta.
9. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176–185 straipsniai), ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas teismo posėdžio metu pateiktus ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, Tarnybos poziciją, bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas iš dalies. Toliau teismas pasisako dėl kiekvieno iš pareikštų reikalavimų.
I. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų
10. CK 3.174 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.
11. Ieškovė prašė nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas tokiam ieškinio reikalavimui neprieštaravo, su juo sutiko. Byloje nesant ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, teismas išsamiau nevertina ir nepasisako dėl tėvo ir motinos asmeninių bruožų ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą. Atsižvelgęs į ieškinio reikalavimą nustatyti šalių dukros ir sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, į teisinį reguliavimą, numatantį, kad vaiko gyvenamoji vieta esant ginčui gali ir turi būti nustatyta tik su vienu iš tėvų, kitam iš tėvų sudarant galimybes bendrauti su vaiku (CK 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.170 straipsnis), įvertinęs išvadą teikiančios institucijos išvadą, nenustatęs, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi vaikais ar būtų kitų priežasčių, dėl kurių nepilnamečių K. B. ir G. B. gyvenamoji vieta negalėtų būti nustatyta su motina ieškove G. B., teismas sprendžia, kad atitinkamas ieškinio reikalavimas tenkintinas.
II. Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo
12. Nustačius nepilnametės šalių dukros ir nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikams. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi.
13. Teismas, spręsdamas dėl nuolatinio išlaikymo dydžio ir nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; kt.).
14. Nesutiktina su atsakovu, kad ieškovė nepagrindė fakto, kad ji viena rūpinasi vaikų poreikiais. Įvertinus byloje esančius įrodymus apie vaikų mokymąsi Jungtinėje Karalystėje, šeimos būsto nuomos sutartį, sveikatos poreikių tenkinimą liudijančius dokumentus, ieškovės banko sąskaitų išrašus, byloje nesant ginčo dėl to, kad ieškovė su vaikais gyvena skyrium nuo atsakovo, atsakovas yra pervedęs tik nedideles sumas, spręstina, kad laikytina, jog yra įrodyta, kad vaikams yra būtinas nuolatinis išlaikymas, kurį privalo teikti abu tėvai. Išlaikymas vaikui gali būti teikiamas šiomis formomis: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 1.196 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo ne kartą yra pažymėta, kad išlaikymo teikimas periodinėmis išmokomis, lyginant su kitomis išlaikymo formomis (CK 3.196 straipsnio 1 dalis) geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Įvertinus bylos duomenis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) duomenis apie atsakovo gaunamas draudžiamąsias pajamas ir atsakovo paaiškinimus, kad jis turi darbinių įgūdžių, gauna reguliarias pastovias pajamas, atsižvelgus į šalių procesinių dokumentų reikalavimus dėl išlaikymo formos, iš atsakovo priteistinas išlaikymas jo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis.
15. Ieškovė prašė priteisti kiekvienam vaikui iš atsakovo po 250 Eur, teigė, kad vieno vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį yra reikalinga 500 Eur (dviem vaikams – 1000 Eur). Nurodė, kad su vaikais gyvena Jungtinėje Karalystėje, sūnus mokosi 7-oje klasėje, dukra 10-oje klasėje (duomenys neskelbtini) bendruomeninėje akademijoje. Patikslintame ieškinyje detalizavo vaikų poreikius per mėnesį (vienam vaikui): išlaidos maistui – 150 Eur, vaiko dalis būsto išlaidose – 125 Eur, drabužiai ir avalynė – 90 Eur, išlaidos mokyklai – 20 Eur, sveikatos priežiūrai – 20 Eur, higienai – 20 Eur, laisvalaikiui ir užklasinėms veikloms – 35 Eur, įvairioms šventėms – 20 Eur, nenumatytos išlaidos – 20 Eur. Posėdžio metu paaiškino, kad kai kurių prekių ir paslaugų kainos didesnės Jungtinėje Karalystėje, kai kurių – Lietuvoje. Patvirtino, kad per mėnesį iš viso gauna 140 Eur išmoką dviem vaikams, kas sudaro 70 Eur vienam vaikui. Atsakovas nesutiko su prašoma suma, teigė, kad galėtų mokėti po 180 Eur kiekvienam vaikui, arba po 200 Eur tuo atveju, jeigu iš jo nebūtų priteistas išlaikymo įsiskolinimas. Nurodė, kad nėra atsakingas už tai, kad ieškovė nori prabangiai gyventi. Atsakovas mano, kad vaikus galima išlaikyti už mažesnę sumą, jo pajamos nepakankamos teikti prašomą išlaikymą.
16. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017; kt.). Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio pastebėtina, kad Lietuvos teismų praktikoje yra suformuluotas orientacinis kriterijus – minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris taikomas priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) nuo 2021 m. sausio 1 d. yra 642 Eur neatskaičius mokesčių, arba apie 470 Eur atskaičius mokesčius. Vertintina, kad minimali orientacinė suma, kuri reikalinga per mėnesį vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui, įvertinus, kad valstybė skiria 70 Eur dydžio išmoką vaikui, turi būti ne mažesnė kaip 470 – 70 = 400 Eur. Nagrinėjamu atveju iš bylos dokumentų ir ieškovės parodymų nustatyta, kad ieškovė augindama vaikus Jungtinėje Karalystėje gauna tokios paties dydžio, t. y. 70 Eur/mėn. vienam vaikui išmoką. Atsižvelgęs į tai, kad sprendimą išvykti gyventi į Jungtinę Karalystę, ten kurti kitus šeiminius santykius ir negrįžti gyventi su atsakovu ieškovė priėmė iš esmės vienasmeniškai, teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad jis, gyvendamas ir dirbdamas Lietuvoje, negali būti atsakingas už tai, kad vaikų poreikiai gyvenant užsienio valstybėje galimai yra didesni dėl aukštesnio pragyvenimo lygio. Sutiktina ir su ieškove, kad vieno vaiko poreikių tenkinimui ji galimai išleidžia po 500 Eur per mėnesį, tačiau, kaip jau nurodyta, teismas šiuo atveju vadovaujasi Lietuvos teismų praktika. Pastebėtina ir tai, kad ieškovė pati pasirinko Lietuvos teismo jurisdikciją, nors nuo 2017 metų su vaikais gyvendama Jungtinėje Karalystėje, turėjo galimybę rinktis vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos, t. y. Jungtinės Karalystės, teismo jurisdikciją.
17. Vaiko išlaikymas turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų galimybėms. Pažymėtina, kad tėvams turint finansinių galimybių turi būti tenkinami ir papildomi vaiko poreikiai ugdymui, laisvalaikiui. Tėvams pradėjus gyventi skyriumi vaiko poreikių tenkinimas neturėtų būti ženkliau ribojamas, tėvai turėtų siekti rasti finansinių galimybių užtikrinti įprastinius vaiko poreikius, kurie buvo tenkinami tėvams gyvenant kartu. Pastebėtina, kad tam iš tėvų, su kuriuo nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, tenka visos nenumatytos, neordinarinės išlaidos, pavyzdžiui už vaiko ugdymą ir pan. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, būtina nustatyti ir tėvų turtinę padėtį, galimybes teikti išlaikymą, sveikatos būklę, kitų išlaikytinių skaičių, kitas svarbias aplinkybes. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos, dividendus ir kt., lėšas bankuose, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius ir kt. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
18. Iš SODROS duomenų nustatyta, kad, atsakovas nuo 2011 m. spalio 24 d. iki 2020 m. rugpjūčio 19 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki rugpjūčio 28 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. vasario 3 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini), kur jo darbo užmokestis sudaro apie 1300-1500 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Ieškovė iki išvykdama į Jungtinę Karalystę iki 2017 m. birželio 1 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), kur jos darbo užmokestis sudarė apie 700 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Ieškovė nurodė, kad gyvendama Jungtinėįje Karalystėje dirba bendrovėje (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis sudaro 1200-1300 Eur „į rankas“. Iš valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenų nustatyta, kad atsakovas neturi nekilnojamojo turto, turi 2011 m. gamybos transporto priemonę. Atsakovo, kaip skolininko atžvilgiu nėra vykdomas išieškojimas vykdomosiose bylose. Atsakovas nurodė, kad turi sveikatos problemų, tačiau neteikė teismui tai pagrindžiančių įrodymų. Ieškovė nurodė, kad vaikai šiuo metu didesnių sveikatos problemų neturi, tačiau reikalinga periodinė sveikatos priežiūra. Abi šalys nurodė turinčios kreditorinių įsipareigojimų, taip pat abi šalys patiria būsto nuomos išlaidas, turi mokėti komunalinius mokesčius, patiria transporto išlaidų ir pan. Visuotinai žinoma, kad vieno asmens kasdienio pragyvenimo (maistas, higienos priemonės) išlaidos didesnėje šeimoje yra mažesnės nei mažesniame namų ūkyje, taigi šiuo atveju ieškovei, gyvenančiai 4 asmenų ūkyje, pigiau atsieina bendro naudojimo išlaidos (higienos, švaros prekės ir pan.) nei atsakovui, gyvenančiam 2 asmenų ūkyje. Įvertinus didesnes ieškovės pajamas, taip pat vaikų, kuriems turi būti teikiamas išlaikymas, skaičių, spręstina, kad iš atsakovo kiekvienam jo nepilnamečiui vaikui priteistina po 185 Eur išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. kovo 30 d.) iki kiekvieno vaiko pilnametystės.
19. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė G. B. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
20. Nuo sprendimo priėmimo dienos panaikintinos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis buvo nustatyta pareiga atsakovui teikti laikiną išlaikymą po 185 Eur/mėn. kiekvienam vaikui. Pagal 2021 m. balandžio 16 d. nutartį atsakovo sumokėtos sumos įskaičiuotinos į šiuo sprendimu priteistas mokėti išlaikymo sumas.
III. Dėl išlaikymo įsiskolinimo
21. Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Šią teisę turi užtikrinti tėvai, t. y. jie yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems asmenims, taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas ne ilgiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą vaikams, kurį skaičiavo už 36 mėnesius iki kreipimosi į teismą dienos. Toks reikalavimas atitinka CK 3.200 straipsnyje nurodytą sąlygą. Atsakovė išlaikymo dydį skaičiavo po 250 Eur/mėn. vienam vaikui, įvertino, kad atsakovas yra sumokėjęs 576 Eur, skirtus vaikų poreikiams, todėl išlaikymo įsiskolinimas nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2021 m. kovo 30 d. (iki ieškinio pateikimo dienos), sudaro 250 Eur x 2 x 36 mėn. – 576 Eur = 17424 Eur. Atsakovas nesutiko su išlaikymo įsiskolinimo priteisimu, motyvuodamas tuo, kad ieškovė pati jam yra nurodžiusi nebepervedinėti lėšų vaikams, o taupyti, taip pat tuo, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, jog suteikė išlaikymą už atsakovą.
22. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Tai reiškia, kad kiekvienu atveju turi būti nustatytas momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką. Aiškindamas įrodinėjimo pareigos paskirstymą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
23. Byloje nebuvo ginčo, kad šalys gyvena skyriumi nuo 2017 m. birželio mėn., kuomet ieškovė su vaikais išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę, o atsakovas liko gyventi Lietuvoje. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovas ir jo atstovė laikėsi pozicijos, kad įrodinėjimo našta, jog ieškovė viena išlaikė vaikus, tenka ieškovei, tačiau remiantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, yra priešingai – esant pareikštam reikalavimui dėl išlaikymo įsiskolinimo, būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad jis teikė išlaikymą vaikams pastaraisiais metais. Atsakovas neginčijo ieškovės nurodytos aplinkybės, pagrįstos banko išrašu, kad per trejus metus iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos yra pervedęs ieškovei 576 Eur vaikų išlaikymui. Atsakovas neteikė papildomų įrodymų apie kitą savo teiktą išlaikymą. Nors šalys skirtingai aiškino priežastis, dėl kurių atsakovas minimaliai bendravo su vaikais jiems viešint Lietuvoje (ieškovė teigė, kad pastangų bendrauti nedėjo atsakovas, atsakovas teigė, kad bendravimą ribojo ieškovė), tačiau teismas laiko esant nustatyta, kad atsakovas ženkliau finansiškai neprisidėjo prie vaikų poreikių tenkinimo jiems 2018, 2019, 2020 metasi atvykstant kelioms savaitėms į Lietuvą. Konstatuotina, kad atsakovo suteikto išlaikymo apimtis per laikotarpį nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2021 m. kovo 30 d. sudarė 576 Eur.
24. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl byloje kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, reikia nustatyti šias reikšmingas faktines aplinkybes: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).
25. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog šioje byloje yra nustatyta, jog iš atsakovo jo kiekvieno vaiko išlaikymui priteistina po 185 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, sprendžia, kad tokią sumą kas mėnesį atsakovas turėjo teikti vaikams ir laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 30 d. iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos. Byloje nustačius, kad atsakovas yra sumokėjęs 576 Eur, spręstina, kad iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas dviem vaikams, kuris apskaičiuotinas taip: 185 x 2 x 36 mėn. – 576 Eur = 12 744 Eur.
IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
26. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalis, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
27. Ieškovė byloje per savo advokatą Simą Vitkų sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (2021 m. birželio 21 d. mokėjimo nurodymas Nr. 26 banke „Swedbank“, AB). Ieškovė įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Priteisus iš atsakovo dviem vaikams išlaikymą po 185 Eur, bei 12744 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą, remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas (185 x 2 x 12 + 12744) x 0,03 x 0,75 = 387 Eur dydžio žyminis mokestis už reikalavimus dėl išlaikymo.
28. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 75 Eur dydžio žyminis mokestis ir 2150 Eur patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (2021 m. gruodžio 9 d. DOK-229375). Atsižvelgiant į bylos trukmę, teismo nurodymu rengtų procesinių dokumentų skaičių, ieškovei suteiktų teisinių paslaugų būtinumą, esant pateiktam prašymui su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, įvertinus, jog išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintų rekomendacinių atlygių advokatams dydžių, laikytina, kad išlaidos yra pagrįstos. Ieškovės patirtos išlaidos iš viso sudaro 2225 Eur. Atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 800 Eur patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (2021 m. lapkričio 24 DOK-218295).
29. Ieškinio dalyje dėl gyvenamosios vietos nebuvus ginčo, o ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo tenkinus iš dalies, vertintina kad ieškinys tenkintas 74 procentais, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 2225 x 0,74 = 1646,50 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui atitinkamai iš ieškovės priteistina 800 x 0,26 = 208 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atlikus tarpusavio užskaitą iš atsakovo ieškovei priteistina 1646,50 – 208 = 1438,50 Eur.
30. Byloje patirta 1,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios tarp šalių paskirstytinos: atsakovo mokėtina suma sudaro 1,38 Eur, ieškovės – 0,48 Eur. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, kuriuo nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (5 Eur), iš ieškovės priskaičiuota suma į valstybės biudžetą nepriteistina.
31. Iš viso į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistina 387 + 1,38 = 388,38 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečių vaikų K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jų mama G. B., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai K. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 185 Eur (šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus) iki jos pilnametystės, taip pat nepilnamečiui sūnui G. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 185 Eur (šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus) iki jo pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2021 m. kovo 30 d.), išlaikymo sumas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Nustatyti, kad sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytinas skubiai. Sprendimo apskundimas šioje dalyje nesustabdo jo vykdymo.
Priteisti iš atsakovo I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 12 744 Eur (dvylika tūkstančių septynis šimtus keturiasdešimt keturis eurus) išlaikymo nepilnamečiams vaikams K. B. ir G. B. įsiskolinimo.
Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirti G. B., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1438,50 Eur (tūkstantį keturis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 50 ct) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 388,38 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 38 ct) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Išaiškinti atsakovui, kad į valstybės pajamas priteistas sumas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).
Panaikinti byloje 2021 m. balandžio 16 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 (trisdešimt dienų) nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.