Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-865-855/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-03-15
Bylos Nr.: e2A-865-855/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-08982-2021-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Andrius Verikas, Renata Volodko, Giedrė Čėsnienė
Ieškovas: G. B.
Atsakovas: I. B.

Kategorijos

2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-865-855/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08982-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos:2.3.5.2.1.; 3.3.1.18.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų ieškovės G. B. ir atsakovo I. B. (I. B.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui I. B. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė G. B. kreipėsi į teismą, prašydama: (i) nustatyti nepilnamečių vaikų K. B., gim. (duomenys neskelbtini)., ir G. B. (G. B.), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove G. B.; (ii) priteisti iš atsakovo I. B. šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymą kas mėnesį mokamomis po 250 Eur periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovę paskiriant išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukro teise; (iii) priteisti iš atsakovo iš viso 17 424 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams už trejus metus; (iv) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:

1.1. Šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri iki šiol nėra nutraukta. Santuokoje susilaukė dviejų vaikų, kurie šiuo metu yra nepilnamečiai. Ieškovė su vaikais 2017 m. birželio 19 d. išvyko į Didžiąją Britaniją, nuo to laiko ten gyvena, dirba. Būtent dėl atsakovo abejingumo ir moralinės bei materialinės paramos trūkumo, ieškovė prieš daugiau nei tris metus nusprendė su vaikais išvykti į užsienį, kad ten dirbdama turėtų geresnes galimybes pasirūpinti jais finansiškai. Atsakovas, išleisdamas šeimą į užsienį, pats neprisiėmė jokios atsakomybės už šeimos gerbūvį, vengė kaip nors padėti. Atsakovas praktiškai neprisidėdavo prie vaikų priežiūros, jų poreikių tenkinimo, kuomet ieškovė su vaikais grįždavo į Lietuvą. Ieškovė kiekvienais, t. y. 2018, 2019, 2020 metais su vaikais iki trijų savaičių laiko atostogoms buvo grįžusi į Vilnių, tuomet apsistodavo pas savo mamą. Atsakovas, gyvenantis tame pačiame mieste, teigdavo esantis užsiėmęs, susitikdavo kartu praleisti laiko tik kelis pusdienius, vaikų niekur nesiveždavo, nieko nenupirkdavo ir nepadovanodavo.

1.2. Ieškovė nuolat prižiūri ir visapusiškai rūpinasi nepilnamečiais vaikais, vaikai yra prisirišę prie mamos, todėl atsižvelgiant į ieškovės ir vaikų glaudų tarpusavio ryšį, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su mama labiausiai atitiktų vaikų interesus.

1.3. Ieškovė dirba Anglijos bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kurioje kas mėnesį gauna apie 1 300 Eur atlyginimą. Šalia atlyginimo ieškovė papildomai gauna 140 Eur dydžio vaikų išmokas. Ieškovė neturi jokių nuosavybės teisių į kokį nors nekilnojamąjį turtą, nuomojasi dviejų kambarių butą, kuriame gyvena su vaikais, ir vien būstui išleidžia apie 1 000 Eur per mėnesį. Anglijoje pragyvenimo išlaidos yra didesnės nei Lietuvoje, tačiau nepaisant to, ieškovės prašomas 250 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui per mėnesį yra orientuotas į Lietuvos ekonominę situaciją, nes pagal Anglijos standartus net ir 250 Eur išlaikymo suma vaikui nėra pakankama.

1.4. Per paskutinius tris metus atsakovas ne tik neteikė vaikams būtino išlaikymo periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, tačiau ignoravo daugkartinius ieškovės prašymus dėl vaikams reikalingų sveikatos tyrimų, kurie atlikti 2018 metais Anglijos gydymo įstaigoje, kainavę virš 500 eurų. Per paskutinių trijų metų laikotarpį iki ieškinio pateikimo, atsakovas ieškovei iš viso pervedė tik 576 Eur, skirtus vaikų poreikiams, paskutinis pavedimas buvo darytas 2018 m. lapkričio 14 d., 50 Eur sumai. Prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2021 m. kovo 30 d. (iki ieškinio pateikimo dienos), po 250 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį (iš 18 000 Eur atimant 2018 metais ieškovei iš atsakovo pervestus 576 Eur).

1.5. Neginčytina aplinkybė, jog tėvui, su kuriuo gyvena vaikai, tenka visa vaikų priežiūros našta, be to, tokio tėvo galimybės realizuotis darbo rinkoje yra labiau suvaržytos, nei to tėvo, su kuriuo vaikai negyvena. Atsakovas, būdamas sveiko ir darbingo amžiaus vyras, turi geresnes galimybes gauti didesnes pajamas, dirbti viršvalandžius.

2. Atsakovas I. B. su ieškiniu sutiko tik iš dalies, t. y. sutiko su reikalavimu dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, taip pat iš dalies sutiko su reikalavimu dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo, tačiau nesutiko su reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Procesiniuose dokumentuose atsakovas savo poziciją iš esmės grindė šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

2.1. Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo kas mėnesį kiekvienam vaikui po 250 Eur išlaikymą bei nurodydama, kad vaikų poreikiams patenkinti per mėnesį reikia 1 000 Eur, taip pat reikalaudama analogiškos sumos (po 250 Eur/mėn.) už trijų metų laikotarpį, savo reikalavimus grindžia minimalia mėnesio alga (MMA), tačiau neatsižvelgia į teisės aktuose bei teismų praktikoje nurodytus kriterijus, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Nuo 2020 m. sausio 1 d. minimalių vartojimo poreikių dydis bendrai gyvenantiems asmenims yra: pirmam asmeniui 257 Eur, antram 206 Eur, trečiam ir paskesniems - 180 Eur. Vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Neužtenka tik pateikti poreikių lentelę, joje surašyti skaičius bei išlaidų grupių pavadinimus ir manyti, jog tai ir yra pakankami įrodymai išlaikymo dydžiui pagrįsti.

2.2. Be to, Jungtinėje Karalystėje yra išplėtota įvairių pašalpų/išmokų sistema: vaiko pašalpa (angl. Child benefit), kurios dydis yra fiksuotas - 20.50 svarų per savaitę už vienintelį ar pirmą vaiką? 13.55 svarų per savaitę už antrą ir t. t. vaiką; vaiko mokesčių kreditas (angl. Child Tax Credit), kurio bazinė vaiko mokesčių kredito suma yra iki 545 svarų per metus; darbo mokesčių kreditas (angl. Working tax credit); būsto pašalpa (angl. Housing benefit), kuri skiriama mažas pajamas gaunantiems žmonėms padėti sumokėti visą ar bent dalį nuomos mokesčio už būstą. Ieškovė nepateikė iš esmės jokių duomenų, kurie pagrįstų konkrečias patiriamas išlaidas, galimybes gauti minėtas išmokas, teikė tik duomenis, kad gauna vaiko išmokas (angl. Child benefit).

2.3. Ieškovės turtinė padėtis yra galimai geresnė, jos gaunamos pajamos galimai didesnės, nei pateikiami duomenys. Atsakovo gaunamos pajamos, atskaičius mokesčius, yra vidutiniškai apie 700-800 Eur per mėn., atsakovas neturi būsto ir jį nuomoja. Atsakovas turi vieną transporto priemonę, 2011 m. gamybos, kurios vertė preliminariai yra 6 000 Eur. Šis automobilis buvo įgytas pasinaudojant finansiniu lizingu, kurio įmokas mokėjo išimtinai atsakovas ir sutartis įvykdyta tik 2021 m. vasario 28 d. Atsakovas turi kreditorinį įsipareigojimą. Paskutinio ieškovės ir vaikų apsilankymo Lietuvoje metu, atsakovo automobilis jo dukros buvo apgadintas (subraižytas).

2.4. Byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis. Byloje nėra pateikta duomenų, kurie sudarytų pagrindą nuspręsti dėl pareikšto reikalavimo, t. y. nėra nei duomenų apie per nurodytą laikotarpį patirtas realias išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, nei apie gautas įvairių rūšių pajamas (išmokas, pašalpas). Ieškovė turi įrodyti, kad teikė išlaikymą už atsakovą ir kokia apimtimi (dydžiu).

3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau –Tarnyba) pateikė 2021 m. gegužės 25 d. išvadą „Dėl nepilnamečių K. B. ir G. B.“, 2021 m. balandžio 27 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą. Išvadoje nurodyta, kad Tarnyba nustatė, jog ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena Anglijoje, vaikai lanko 7 ir 10 klasę vienoje iš Anglijos mokyklų. Tarnyba neturi galimybės patikrinti ieškovės gyvenimo sąlygų. Lankantis atsakovo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad atsakovas su sugyventine gyvena 2 kambarių, su visais patogumais, nuomojamame bute, kuriame yra galimybė vaikų svečiavimuisi. Vyras Tarnybos atstovui nurodė, kad dirba UAB „Eugesta“, sandėlininku, jo darbo pajamos 750-800 Eur/mėn. Pasak atsakovo, 2017 m. ieškovė su vaikais išvyko gyventi į Angliją, pirmą pusmetį jis pervesdavo po 100-150 Eur/mėn., paskui dėl konflikto su ieškove nustojo pervesti pinigus. Vyras teigė, kad su vyresniąja dukra bendrauja telefonu, su vaikais matėsi, kai jie keletą kartų buvo atvykę į Lietuvą, pažymėjo, kad ieškovė neleido jam pabūti su vaikais ilgesnį laiką. Sutiktų nuolat teikti 180 Eur/mėn. dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui. Išvadoje nurodyta, kad šeima dėl galimų vaiko teisių pažeidimų Tarnybai nėra žinoma.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nustatė nepilnamečių vaikų K. B. ir G. B. gyvenamąją vietą su ieškove G. B.; priteisė iš atsakovo I. B. išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 185 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2021 m. kovo 30 d.), išlaikymo sumas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisė iš atsakovo I. B. 12 744 Eur išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą; nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skyrė G. B.. Taip pat priteisė iš atsakovo ieškovei 1 438,50 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, ir iš atsakovo valstybės naudai priteisė 388,38 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

5. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, įvertinęs išvadą teikiančios institucijos išvadą, nenustatęs, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi vaikais ar būtų kitų priežasčių, dėl kurių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta negalėtų būti nustatyta su motina ieškove G. B., sprendė, kad atitinkamas ieškinio reikalavimas tenkintinas.

6. Teismas nesutiko su atsakovu, kad ieškovė nepagrindė fakto, kad ji viena rūpinasi vaikų poreikiais. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus apie vaikų mokymąsi Jungtinėje Karalystėje, šeimos būsto nuomos sutartį, sveikatos poreikių tenkinimą liudijančius dokumentus, ieškovės banko sąskaitų išrašus, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė su vaikais gyvena skyrium nuo atsakovo, o atsakovas yra pervedęs tik nedideles sumas, laikė įrodytu faktą, jog vaikams yra būtinas nuolatinis išlaikymas, kurį privalo teikti abu tėvai.

7. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad vieno vaiko poreikių patenkinimui išleidžiama apie 500 Eur per mėnesį, atsižvelgęs į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) duomenis apie atsakovo gaunamas draudžiamąsias pajamas ir atsakovo paaiškinimus, kad jis turi darbinių įgūdžių, gauna reguliarias pastovias pajamas, taip pat į tai, kad MMA nuo 2021 m. sausio 1 d. yra apie 470 Eur (atskaičius mokesčiu) bei kad valstybė kas mėnesį skiria 70 Eur dydžio išmoką vaikui, taip pat į tai, kad sprendimą išvykti gyventi į Jungtinę Karalystę, ten kurti kitus šeiminius santykius ir negrįžti gyventi su atsakovu ieškovė priėmė iš esmės vienasmeniškai, kad vaikai šiuo metu didesnių sveikatos problemų neturi, kad abi šalys turi kreditorinių įsipareigojimų, abi šalys patiria būsto nuomos išlaidas, turi mokėti komunalinius mokesčius, patiria transporto išlaidų ir pan., įvertinęs didesnes ieškovės pajamas, kiekvienam nepilnamečiam vaikui priteisė iš atsakovo po 185 Eur išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. kovo 30 d.) iki kiekvieno vaiko pilnametystės.

8. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog šioje byloje yra nustatyta, kad iš atsakovo jo kiekvieno vaiko išlaikymui priteistina po 185 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, sprendė, kad tokią sumą kas mėnesį atsakovas turėjo teikti vaikams ir laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 30 d. iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos. Byloje nustatęs, kad atsakovas yra sumokėjęs 576 Eur, teismas iš atsakovo priteisė 12 744 Eur išlaikymo įsiskolinimą dviem vaikams (185 x 2 x 36 mėn. – 576 Eur = 12 744 Eur).

9. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kadangi už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo ieškovė yra atleista, todėl, priteisus iš atsakovo dviem vaikams išlaikymą po 185 Eur, bei 12 744 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 387 Eur dydžio žyminis mokestis. Taip pat teismas nurodė, jog kadangi ieškinio dalyje dėl gyvenamosios vietos ginčo nebuvo, o ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo tenkinus iš dalies, vertintina kad ieškinys tenkintas 74 procentais, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 1 646,50 Eur (2 225 x 0,74) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, atitinkamai atsakovui iš ieškovės priteisė 208 Eur ( 800 x 0,26) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atlikęs tarpusavio užskaitą iš atsakovo ieškovei priteisė 1 438,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 646,50 – 208).

I. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

10. Apeliantė (ieškovė) G. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo I. B. išlaikymą nepilnamečiams šalių vaikams iki jų pilnametystės po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2021 m. kovo 30 d.), išlaikymo sumas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo I. B. susidariusį 17 424 Eur įsiskolinimą už paskutinius trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos už nemokėtą nepilnamečių vaikų išlaikymą; priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Dabartinė minimali mėnesinė alga Lietuvoje nuo 2022 m. sausio 1 d. yra apie 533 Eur (atskaičius mokesčius), kas reiškia, kad skyrium nuo vaikų gyvenantis tėvas prie vaikų materialinio išlaikymo turėtų prisidėti proporcingai 266 Eur suma kiekvieno vaiko atžvilgiu, o valstybės mokama 70 Eur kiekvienam vaikui pinigų suma yra vaiko pinigai, kurie neišskaičiuojami iš tėvų vaikams teikiamo išlaikymo. Tuo tarpu apylinkės teismas, priteisdamas iš atsakovo tik 185 Eur išlaikymo sumą kiekvienam vaikui, t. y. mažesnę nei 2018-2022 metų MMA, nukrypo nuo teismų praktikoje suformuluotų taisyklių, kuriose įtvirtintas orientacinis kriterijus, nustatantis minimaliems ir būtiniems vaikų poreikiams skirtą išlaikymo sumą. Priteisiant iš atsakovo mažiau nei po 250 Eur kiekvienam vaikui, tai atitinkamai reiškia papildomai didesnės finansinės išlaikymo naštos perkėlimą ieškovei, kas lemtų neproporcingą šalių teisių ir pareigų, susijusių su vaikų išlaikymu, paskirstymą.

10.2. Nepaisant to, kad ieškovė uždirba kiek daugiau nei atsakovas, tai nereiškia, kad jos finansinė padėtis yra geresnė. Ieškovė kas mėnesį gauna 1 300 Eur atlyginimą, iš kurio vien būsto nuomai bei komunalinėms paslaugoms išleidžia virš 1 000 Eur, todėl pragyvenimo kitoms reikmėms bei vaikams lieka apie 300 Eur. Tuo tarpu atsakovo darbo užmokestis sudaro apie 1 000 Eur (atskaičius mokesčius) per mėnesį, iš kuriuo atsakovas būstui išleidžia 300 Eur. Taigi, atsakovui lieka 700 Eur, t. y. dvigubai daugiau nei ieškovei.

10.3. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad ieškovei, su kuria gyvena nepilnamečiai vaikai, be kita ko, vienai tenka absoliučiai visa priežiūros našta, kurios priteistas išlaikymas nekompensuoja, o taip pat dėl kurios galimybės realizuotis darbo rinkoje ir gauti didesnes pajamas yra apribotos, skirtingai nei atsakovo atveju.

10.4. Negalima gintis savo prasta turtine padėtimi, jeigu ji susidarė dėl nepateisinamų nuo paties asmens priklausančių subjektyvių priežasčių. Šiuo atveju, įvertinus atsakovo amžių, sveikatos būklę, galimybes dirbti, tai, kad jis neturi kitų išlaikytinių, atsakovas turi visas galimybes gauti pajamas, kurios leistų teikti prašomą išlaikymą, atitinkantį nepilnamečių vaikų minimalius būtinus poreikius.

10.5. Abi šalys turi panašaus dydžio finansinius įsipareigojimus, tik skirtumas tas, kad atsakovas ima kreditus asmeninių poreikių tenkinimui (brangiai kainuojantiems automobiliams ir pan.), o ieškovė – vaikų poreikių tenkinimui.

10.6. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas skolą, turėjo remtis MMA kriterijumi kaip orientaciniu, vertinant aplinkybę, kad kitokie (mažesni nei minimalūs) vaikų poreikiai bylos nagrinėjimo metu nenustatyti.

Atsiliepimas

11. Atsakovas I. B. pateikė atsiliepimą, kuriuo su apeliantės apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi kriterijais, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nagrinėjamu atveju ieškovė, nors ir surašė poreikių lentelę, tačiau viso bylos nagrinėjimo metu niekaip nepagrindė konkrečių vaikų poreikių. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nebuvo pateikti jokie išlaidas patvirtinantys dokumentai, pagrįstai ir teisėtai nustatė 185 Eur teiktino mėnesinio išlaikymo vienam vaikui dydį.

11.2. Tokiu atveju, kai vaikas vieno iš tėvų iniciatyva išvyksta gyventi į užsienio valstybę, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, tai likusiam gyventi Lietuvoje vaiko tėvui neturėtų kilti pareiga prisiimti dėl šios priežasties padidėjusių išlaidų tenkinant vaiko poreikius. Todėl vien ta aplinkybė, jog šalių vaikai motinos iniciatyva yra išvykę gyventi į užsienio valstybę, savaime nesudaro pagrindo tokias išlaidas perkelti atsakovui. Taip pat atsakovas negali būti įpareigotas finansuoti vaikų kelionių, vykstant į Lietuvą, kadangi riziką dėl tokių išlaidų privalo prisiimti ieškovė, nes jos sprendimu vaikai gyvena svetur.

11.3. Ieškovė, kuri negavusi atsakovo sutikimo, prisiėmė kreditorinį įsipareigojimą, jo niekada sąmoningai nevykdė ir nevykdo. Šiuo metu skola su vykdymo išlaidomis išaugo beveik dvigubai. Ieškovės paaiškinimai, kad esą gautas lėšas ji išleido sūnaus gydymui, nėra nei įtikinami, nei pagrįsti. Byloje nebuvo pateikta visiškai jokių duomenų apie tai, kur konkrečiai buvo išleistos lėšos, bet yra duomenų apie tai, kad jų dalimi naudojosi ieškovės motina bei pati atsakovė. Tuo tarpu atsakovas turi realų kreditorinį įsipareigojimą, įsiskolinimų neturi, nes visus turėtus/turimus įsipareigojimus vykdo sąžiningai.

11.4. Kadangi ieškovei reiškiant reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo už trijų metų laikotarpį, t. y. sprendžiant klausimą ne dėl būsimo nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo priteisimo ir vaikų būsimų poreikių, bet jau įvykdytos prievolės išlaikyti nepilnamečius vaikus, todėl tokios prievolės įvykdymas turi būti įrodytas konkrečiais tokias išlaidas pagrindžiančiais įrodymais. Tuo tarpu byloje nebuvo pateikta jokių leistinų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima bent preliminariai nustatyti, kokia apimtimi ieškovė vykdė už atsakovą jo prievolę išlaikyti vaikus.

12. Atsakovas I. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo jis nesutiko su pirmosios instancijos teismo 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalimi, kuria iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistas būtent 12 744 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2021 m. kovo 30 d., ir prašė šioje dalyje sprendimą pakeisti, sumažinant atsakovo išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams dydį iki 11 604 Eur sumos; taip pat prašė sumažinti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iki 800 Eur, nustatant, kad ieškovės reikalavimai buvo patenkinti 34 procentais, atitinkamai šias ir kitas bylinėjimosi išlaidas paskirstyti; kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Byloje nebuvo ir nėra ginčo dėl laikotarpio, už kurį galimas išlaikymo įsiskolinimo skaičiavimas; taip pat byloje nėra ginčo dėl atsakovo suteikto išlaikymo apimties, t. y. kad per laikotarpį nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2021 m. kovo 30 d. atsakovas suteikė 576 Eur išlaikymą vaikams. Tačiau byloje liko nenustatytos pačios reikšmingiausios aplinkybės – kokias konkrečiai išlaidas vaikų išlaikymui patyrė ieškovė ir kokie prašomo įsiskolinimo laikotarpiu buvo vaikų poreikiai. Ieškovė į bylą nepateikė jokių leistinų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima bent preliminariai nustatyti, kokia apimtimi ieškovė įvykdė už atsakovą jo prievolę išlaikyti vaikus. Nors ieškovė pateikė išlaidų lentelę, tačiau ji nėra pagrįsta jokiais dokumentais; taip pat ieškovė nėra pateikusi duomenų apie savo per laikotarpį gautas pajamas, kas būtų padėję nustatyti, kiek ji galėjo skirti vaikų poreikių tenkinimui.

12.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tokią atsakovo prievolę apskaičiavo remdamasis MMA dydžiu, galiojusiu ieškinio pateikimo metu. Laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. MMA (atskaičius mokesčius) sudarė 332 Eur (išmoka vienam vaikui sudarė 30 Eur), laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. – 430 Eur (išmoka vienam vaikui – 50 Eur), nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. – 460 Eur (išmoka vienam vaikui – 60 Eur) ir nuo 2021 m. sausio 1 d. iki sprendimo priėmimo – 470 Eur (išmoka vienam vaikui – 70 Eur). Tokiu būdu per laikotarpį nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2021 m. kovo 30 d. išlaikymo įsiskolinimo suma abiem vaikams galėtų sudaryti 12 180 Eur, iš kurios minusavus jau suteiktą 576 Eur išlaikymą, galutinė suma būtų 11 604 Eur.

12.3. Ieškovei buvo kompensuotos pernelyg didelės bylinėjimosi išlaidos. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas galimai neteisingai paskaičiavo ieškovės patenkintų reikalavimų proporcijas, nustatydamas, kad buvo patenkinta 74 procentai jos pareikštų reikalavimų. Šiuo atveju byloje buvo pareikšti trys reikalavimai: dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, dėl išlaikymo priteisimo bei dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Byloje visiškai nebuvo ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iš dalies nebuvo ginčo dėl vaikų išlaikymo sumos (atsakovas sutiko su 185 Eur/mėn. išlaikymo suma), atsakovas iš dalies sutiko ir su reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo. Taigi, iš esmės galima būtų teigti, kad ginčas buvo dėl mažiau nei pusės pareikštų reikalavimų, t. y. realiai dėl vieno reikalavimo – iš dalies dėl išlaikymo ir iš dalies dėl įsiskolinimo. Antra, nagrinėjama byla nėra sudėtinga, nereikalaujanti specialių žinių, byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, bylos apimtis nėra didelė, dėl to advokato darbo sąnaudos realiai nebuvo didelės.

13. Ieškovė G. B. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai pastarosios patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Atsakovas, apskaičiuodamas „į rankas“ gaunamą MMA, visur taiko šiuo metu galiojančias mokestines normas. Tačiau pagal tokią savo logiką atsakovas, apskaičiuodamas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. „į rankas“ gaunamą MMA, turėjo vadovautis būtent 2018 m. galiojusiomis mokesčių normomis, dėl ko susidarytų ne 332 Eur (kaip nurodo atsakovas), tačiau 361 Eur „į rankas“ tuo laikotarpiu gaunama MMA.

13.2. MMA perskaičiavimo metodas pradėtas taikyti tik nuo 2019 m. sausio 1 d., atitinkamai nurodant, kad 555 Eur yra neperskaičiuotas dydis, o 430 Eur – perskaičiuotas. Tai reiškia, kad anksčiau (t. y. nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) galiojusi 400 Eur MMA nebuvo niekaip perskaičiuojama, dėl ko šiuo laikotarpiu teismų praktikoje civilinėse bylose dėl vaikų išlaikymo orientacinė išlaikymo suma buvo laikoma 400 Eur ir ji nebuvo niekaip perskaičiuojama ar mažinama.

13.3. Vaikų pinigus, kuriuos atsakovas išskaičiuoja iš vaikams mokėtino išlaikymo, valstybė, teikdama piniginę paramą išmokos vaikui būdu, siekia pagerinti vaikų padėtį, sudarant jiems geresnes sąlygas, ir užtikrinti, kad vaikų poreikiai būtų visapusiškiau patenkinti. Šios išmokos paskirtis nėra mažinti tėvų teikiamo išlaikymo vaikams dydį.

13.4. Nors atsakovas kartoja, kad ieškovė privalėjo įrodyti visas vaikams patirtas išlaidas ginčo laikotarpyje, tačiau pagal kasacinio teismo praktiką vaikų išlaidas pagrindžiantys įrodymai nėra būtini, siekiant priteisti vaikų išlaikymą, ypač kuomet prašomas išlaikymo dydis iš esmės atitinka teismų praktikoje orientaciniu laikomą vaikų išlaikymo dydį.

13.5. Dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atsakovas tik kartoja tuos pačius argumentus dėl neva neprotingai didelių ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau tuo pat metu pats prieštarauja, kalbant apie sureglamentuotus maksimalius bylinėjimosi išlaidų dydžius, kurie šioje byloje iš ieškovės pusės nebuvo viršyti, taip pat byloje yra jų pagrįstumą patvirtinantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir ginčo esmė

16. Ieškovė G. B. ir atsakovas I. B. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Santuokoje šalims gimė du vaikai, K. B., gim. (duomenys neskelbtini)., ir G. B., gim. (duomenys neskelbtini)., kurie šiuo metu yra nepilnamečiai.

17. Nors santuoka nėra nutraukta, tačiau šalys gyvena atskirai – ieškovė su nepilnamečiais vaikais nuo 2017 m. birželio 19 d. išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę, tuo tarpu atsakovas gyvena Lietuvoje. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieškovės reikalavimą nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja; ginčo byloje dėl to nekilo; šios sprendimo dalies taipogi neginčija nei vieną iš šalių.

18. Byloje iš esmės kilo ginčas dėl (i) išlaikymo, o būtent – dėl periodinio mėnesinio išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams, taip pat dėl (ii) nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus dydžio priteisimo.

19. Ieškovė nurodo, ir ginčo byloje dėl to iš esmės nėra, kad atsakovas neprisideda prie šalių nepilnamečių vaikų materialinio išlaikymo ir kad per paskutinių 3 metų laikotarpį, t. y. nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2021 m. kovo 30 d., yra pervedęs tik 576 Eur sumą abiejų vaikų išlaikymui.

20. Byloje iš esmės kilo ginčas būtent dėl sprendimo dalies, kuria pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės reikalavimus, sumažino ieškovės ieškiniu prašomo išlaikymo po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvieno vaiko išlaikymui dydį iki 185 Eur per mėnesį kiekvienam iš vaikų, ir tuo pagrindu iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikams įsiskolinimo dydžio, t. y. vietoj ieškovės prašomos priteisti iš atsakovo 17 424 Eur įsiskolinimo sumos, pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė 12 744 Eur įsiskolinimo sumą.

21. Tiek ieškovė, tiek atsakovas nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir pateikė apeliacinius skundus.

22. Savo nesutikimo su teismo sprendimu poziciją ieškovė grindė tuo, kad prašoma priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymo suma yra pagrįsta teismų praktikoje pripažintinu orientaciniu kriterijumi – 1 MMA dydžiu, kuris suformuotoje teismų praktikoje yra laikomas minimaliu dydžiu būtiniesiems vaikų poreikių tenkinimui. Būtent su šiuo orientaciniu dydžiu (1 MMA) ieškovė sieja ir reikalavimą dėl per 3 paskutinius metus iki ieškinio pateikimo dienos išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

23. Savo ruožtu atsakovas, sutikdamas su iš jo nepilnamečiams vaikams priteista 185 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokama periodinių išmokų išlaikymo suma, nesutiko su iš jo priteista 12 744 Eur vaikų išlaikymo įsiskolinimo suma, argumentuodamas tuo, kad, visų pirma, ieškovė nepagrindė per ginčo laikotarpį (3 metus) vaikų poreikių bei ieškovės patirtų konkrečių išlaidų vaikų išlaikymui, antra, teismas neteisėtai ir be pagrindo rėmėsi ieškinio pateikimo momentu galiojusia MMA, nors turėtų būti imama konkrečiu laikotarpiu galiojusi MMA suma. Šių argumentų pagrindu, anot atsakovo, mokėtina įsiskolinimo suma turėtų būtų mažintina.

24. Taigi, apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies buvo patenkinti ieškovės reikalavimai atsakovui dėl išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis dydžio

25. Įstatyme nėra reglamentuota, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.192 straipsnis. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Pagal 2020 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1114 „Dėl 2021 m. taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 642,00 Eur dydžio, neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 468,41 Eur. Todėl šiuo atveju, išlaikymo orientacinis dydis 2021 m. galėtų būti pusė šios sumos – 234,21 Eur (468,41:2=234,21). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2022 m. MMA – 730,00 Eur, neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 533,65 Eur. Todėl šiuo atveju išlaikymo orientacinis dydis 2022 m. galėtų būti pusė šios sumos – 266,83 Eur (533,65:2=266,83).

27. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, priteisė iš atsakovo išlaikymą kasmėnesinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 185 Eur, t. y. priteisė netgi mažesnę sumą (185 Eur – 234,21 Eur = 49,21 Eur), negu nustatytas išlaikymo orientacinis dydis 2021 m., ir mažesnę sumą, negu nustatytas išlaikymo orientacinis dydis 2022 m. (185 Eur – 266,83 Eur = 81,83 Eur). Tuo pačiu, kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, teismas sutiko su ieškovės ieškinio teiginiais, kad vieno vaiko poreikių patenkinimui yra būtina apie 500 Eur per mėnesį išlaidų suma, kurią faktiškai ieškovė ir patiria. Tokiu būdu nėra aišku, kodėl pirmosios instancijos teismas, netgi pats konstatuodamas, jog vieno vaiko poreikių patenkinimui reikalinga apie 500 Eur per mėnesį suma, tuo pačiu nurodydamas, jog 1 MMA sprendimo priėmimo metu sudarė apie 470 Eur, atskaičius mokesčius, ir iš jos turėtų būti minusuojama 70 Eur valstybės mokama išmoka vaikui, vis dėlto, sprendė, kad kiekvienam vaikui išlaikyti atsakovas turėtų mokėti po 185 Eur per mėnesį.

28. Nors atsakovas nurodo, kad ieškovė nepagrindė vaikų poreikiams kas mėnesį reikalingos 500 Eur išlaikymo sumos, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo yra išaiškinta, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas MMA dydžio išlaikymas, ir tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius vaiko poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai). Todėl remiantis kasacinio teismo suformuota teismų praktika šiuo aspektu, sutiktina su ieškovės nurodomais argumentais, kad jai, nuolatos gyvenančiai su nepilnamečiais vaikais ir faktiškai vienai patiriančiai visas vaikų išlaikymo išlaidas, nekyla pareiga įrodinėti, kad ji teikė išlaikymą vaikams, skirdama jų poreikiams bent minimaliosios algos dydžio išlaidas. Tuo tarpu atsakovas, teigdamas, kad šalių nepilnamečiams vaikams pakaktų mažesnių, nei MMA išlaidų per mėnesį, turėjo pareigą į bylą pateikti detalius įrodymus, pagrindžiančius, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydis yra ženkliai mažesnis, nei minimalioji mėnesinė alga. Tokios įrodinėjimo pareigos atsakovas I. B. neįvykdė (CPK 178 straipsnis).

29. Atsakovo nurodomos aplinkybės dėl užsienio valstybėje – Jungtinėje Karalystėje, esančios pašalpų vaikams sistemos, dėl ieškovės teisės kreiptis dėl vaikų pašalpų, taip pat vaiko mokesčio kredito gavimo, dėl darbo užmokesčio kredito gavimo, būsto pašalpos ir pan., vertintinos kaip atsakovo siekis perkelti savo imperatyvią nepilnamečių vaikų išlaikymo prievolę ar jos dalį valstybei / užsienio valstybės institucijoms, bei skatinti pačią ieškovę imti paskolas vaikų išlaikymo ir poreikių patenkinimo išlaidoms padengti, pačiai prisiimti papildomas finansines prievoles, tokiu būdu visiškai ar iš dalies atleidžiant patį atsakovą nuo jų vykdymo. Tokią atsakovo poziciją teisėjų kolegiją vertina neigiamai ir paties atsakovo nenaudai, kaip nepagrįstą siekį išvengti jam tenkančių imperatyvių prievolių vykdymo, kas akivaizdžiai pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus, abiejų tėvų pareigų vaikų atžvilgiu lygiateisiškumo principą, tėvų interesų pusiausvyrą, proporcingumą ir pan., o tuo pačiu ir pačių nepilnamečių vaikų teises bei interesus.

30. Be to, byloje nėra duomenų, kad visos atsakovo nurodomos teorinės galimybės dėl vienokių ar kitokių pašalpų ir išmokų užsienyje gavimo gali būti realiai įgyvendintos ieškovės ir jos vaikų situacijos atžvilgiu, t. y. kad ieškovė ir vaikai atitinka užsienio valstybės teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkamoms pašalpoms bei lengvatiniams kreditams gauti. Pažymėtina, kad ieškovė nurodė ir pateikė duomenis, kad gauna 140 Eur valstybės išmoką vaikams, t. y. po 70 Eur kiekvienam vaikui. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog valstybės skiriamų išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas). Be to, teismo vertinimu, vaikų visapusiškam vystymuisi užtikrinti turi būti užtikrinami ne tik būtinieji jų poreikiai, bet ir poilsis, laisvalaikis, saviraiška ir pan., todėl teismas, atsižvelgęs į teismų formuojamą praktiką, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016), sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju iš nustatytos minimalios vaikų poreikių sumos nėra pagrindo išskaičiuoti valstybės vaikams skiriamos išmokos sumos.

31. Kaip jau nutartyje minėta, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką, prie išlaikymo prisidedant proporcingai pagal savo turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

32. Bylos duomenims nustatyta, kad atsakovas visą laiką nepertraukiamai dirba ir gauna pastovias su darbo santykiais susijusias pajamas, jo mėnesinės pajamos iš esmės labai panašios į ieškovės gaunamas su darbo santykiais susijusias pajamas, abi šalys neturi nekilnojamojo turto, atsakovas turi transporto priemonę, abu nurodė turintys kreditorinių įsipareigojimų, patvirtino būsto nuomos išlaidas, t. y. abiejų šalių turtinė padėtis iš esmės yra vienoda ar labai panaši. Be to, pažymėtina, kad pats atsakovas nurodė, jog ilgą laiką prisiėmė ir vykdė su transporto priemonės įsigijimu susijusius turtinius įsipareigojimus lizingo bendrovei, kai tuo pačiu laikotarpiu išlaikymo nepilnamečiams vaikams neteikė, visą jo naštą perkeldamas išimtinai ieškovei, kuriai be to tenka ir nuolatinė bei nepertraukiama vaikų kasdienės priežiūros, auginimo ir auklėjimo našta, atsakovui šiuose procesuose, kaip jis neneigė ir pats, beveik nedalyvaujant.

33. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis negali būti vertinama kaip itin sunki ir neleidžianti atsakovui teikti net minimalaus išlaikymo vaikams: atsakovas, kaip ir ieškovė, yra jauno, darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų, nėra jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių jis nebūtų pajėgus susirasti atitinkamą darbą, leidžiantį jam teikti vaikams tokio dydžio išlaikymą. Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Kasacinio teismo pažymima, kad pajamų negavimas ar minimalios gaunamos pajamos, tėvui (motinai) esant sveikam ir darbingam, negali pateisinti pareigos išlaikyti vaiką nevykdymą ar netinkamą vykdymą, nes rūpestingas tėvas gali ir privalo susirasti savo amžių ir profesines galimybes atitinkantį darbą bei vykdyti imperatyvią pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Teismas taip pat pažymi, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ir pan., o juo labiau išlaikymo tiekėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

34. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikai ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad ieškovei, su kuria gyvena du šalių nepilnamečiai vaikai, galimai atsiras ir nenumatytų papildomų vaikų išlaikymo išlaidų, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės galimybės gauti didesnes pajamas nei atsakovas, visuomet bus mažesnės, nes jai teks skirti daugiau laiko rūpintis dviem šalių nepilnamečiais vaikais: slaugyti vaikus jiems sergant, rūpintis kasdiene buitimi, sekti ugdymą, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje. Šios pareigos apriboja asmens galimybes dirbti papildomą darbą bei gauti daugiau pajamų.

36. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų ir įrodymų apie galimai atsakovo turimas sveikatos problemas, nedarbingumą, kitus išlaikytinius ir pan., esant abiejų tėvų turtinei padėčiai iš esmės vienodai, vadovaujantis abiejų tėvų lygių dalių vaikų išlaikymo prievolėje prezumpcija ir principu spręstina, kad iš atsakovo turėtų būti priteistas 250 Eur dydžio išlaikymas per mėnesį kiekvienam vaikui, tad ieškovės ieškinio reikalavimai šioje dalyje turėtų būti tenkinami pilnai, o pirmosios instancijos teismo argumentai, kuriais šie reikalavimai buvo patenkinti tik iš dalies, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra nepakankami ir logiškai nepagrįsti.

37. Pirmosios instancijos teismo argumentas, jog pati ieškovė, persikeldama gyventi į Jungtinę Karalystę ir ten augindama vaikus, vienasmeniškai priėmė sprendimą gyventi užsienio valstybėje, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, šiuo atveju apskritai nėra teisiškai reikšmingas, kadangi iš ieškinio ir ieškovės pozicijos byloje matyti, kad prašydama priteisti iš atsakovo būtent po 250 Eur/mėn. išlaikymą kiekvienam vaikui, ji vadovavosi tokiais vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga išlaidų suma, kokia būtų buvusi vaikams ir toliau tebegyvenant Lietuvoje, t. y. neprašė kaip į orientacinį kriterijų atsižvelgti nei į Jungtinės Karalystės pragyvenimo lygį, nei į ten taikomą minimalų / vidutinį darbo užmokestį ar kitas panašaus pobūdžio išmokas, nei apskritai vertinti ieškovės patiriamas vaikų išlaikymui išlaidas gyvenimo Jungtinėje Karalystėje kontekste.

38. Taigi, įvertinus aukščiau nurodytus argumentus, bei tai, jog nuo 2022 m. sausio 1 d. 1 MMA, kaip orientacinis išlaikymo dydžio nustatymo kriterijus, yra 730 Eur, neatskaičius mokesčių, ir 533,65 Eur - atskaičius mokesčius, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą, dalyje dėl vaikams priteistino išlaikymo dydžio, pakeisti ir šioje dalyje ieškovės ieškinio reikalavimus tenkinti pilnai, t. y. priteisti iš atsakovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

39. Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

40. Išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas iki momento, nuo kada nustatomas išlaikymas, t. y. išlaikymas vaikui yra prievolė į ateitį, o išlaikymo įsiskolinimas yra skolinis reikalavimas, kuris yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

41. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (i) vaiko poreikiai; (ii) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (iii) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (iv) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (v) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).

42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. minimalus darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) sudarė - 292 Eur dydžio sumą (LR Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. Nutarimas Nr. 814), nuo 2019 m. sausio 1 d. minimalus darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) sudarė - 405 Eur dydžio sumą (LR Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. Nutarimas Nr. 1025), nuo 2020 m. sausio 1 d. minimalus darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) sudarė - 443 Eur dydžio sumą (LR Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. Nutarimas Nr. 669) ir nuo 2021 m. sausio 1 d. minimalus darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) sudarė - 468 Eur dydžio sumą (LR Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. Nutarimas Nr. 1114). Vadinasi, atsakovas, siekdamas patenkinti nors minimalius nepilnamečių vaikų poreikius, turėjo mokėti kiekvieno jų išlaikymui po 96 Eur (nuo 2018 metų), šiai sumai proporcingai kasmet didėjant. Duomenų byloje apie tai, jog trejus metus atsakovo finansinė padėtis buvo tokia prasta, jog jis negalėtų užtikrinti būtiniausių vaikų poreikių, nėra. Be to, prasta finansinė padėtis, minėta, neatleidžia nuo atsakomybės išlaikyti savo vaikus.

43. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas nepilnamečiams vaikams laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. turėjo suteikti (292 Eur × 2 vaikai × 9 mėn. ÷ 2) 2 628 Eur dydžio sumos išlaikymą; laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. (405 Eur × 2 vaikai × 12 mėn. ÷ 2) 4 860 Eur dydžio sumos išlaikymą; laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (443 Eur × 2 vaikai × 12 mėn. ÷ 2) 5 316 Eur dydžio sumos išlaikymą ir laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 30 d. (468 Eur × 2 vaikai × 3 mėn. ÷ 2) 1 404 Eur dydžio sumos išlaikymą. Bendras atsakovo teiktino minimalaus išlaikymo dydis už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2021 m. kovo 30 d. turėjo sudaryti – 14 208 Eur dydžio sumą, tačiau atsakovas faktiškai suteikė tik 576 Eur dydžio sumą (ginčo dėl sumokėtos 576 Eur sumos byloje nėra). Minėtų priežasčių pagrindu, už visą trijų metų laikotarpį atsakovo išlaikymo įsiskolinimo suma sudaro 13 632 Eur (14 208 Eur – 576 Eur).

44. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo teiginiais, kad tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų. Teismas pažymi, kad ieškovė prašė išlaikymo įsiskolinimą priteisti ne sau LR CK 6.50 straipsnio pagrindu, kaip įvykdžiusiam prievolę už atsakovą asmeniui (regreso tvarka), kaip visiškai nepagrįstai savo apeliaciniame skunde nurodė atsakovas, o šalių nepilnamečiams vaikams. Būtent todėl ieškovė neturėjo įrodinėti, kaip ir kokia apimtimi įvykdė turtinę prievolę už atsakovą. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo spręsti, kad nepaisant to, ieškovės vaikai per visą prašomą priteisti jiems išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį, nebuvo ieškovės vienasmeniškai išlaikomi (išskyrus minėtus 576 Eur).

45. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir dalyje dėl iš atsakovo priteistos nepilnamečiams vaikams išlaikymo įsiskolinimo sumos, priteisiant iš atsakovo 13 632 Eur per trejus metus susidariusio įsiskolinimo sumą už nepilnamečiams vaikams nemokėtą išlaikymą.

Dėl procesinės bylos baigties

46. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti iš dalies – priteisti iš atsakovo I. B. nepilnamečių vaikų išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki kiekvieno vaiko pilnametystės, uzufrukto teise lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę G. B., taip pat priteisti iš atsakovo I. B. 13 632 Eur susidariusį įsiskolinimą už nemokėtą nepilnamečių vaikų išlaikymą per paskutinius trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos, likusią apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliekant nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

47. Kiti apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

48. Kadangi šia nutartimi yra keičiamas skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir ieškinys yra tenkinamas didesne dalimi – 89 proc. (ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo byloje nebuvo, priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 250 Eur/mėn. (100 proc. patenkintas reikalavimas), priteistas 13 632 Eur išlaikymo įsiskolinimas (78,24 proc. patenkintas reikalavimas)), atitinkamai padidinama pirmoje instancijoje ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma.

49. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 2 225 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 75 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei 2 150 Eur advokato teisinės paslaugos. Atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 800 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti.

50. Ieškinį patenkinus iš dalies – 89 proc. – iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1 980,25 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (2 225 Eur * 89 proc. / 100), atitinkamai atsakovui iš ieškovės priteistina 88 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma (800 Eur * 11 proc. / 100). Atlikus tarpusavio užskaitą iš atsakovo ieškovei priteistina 1 892,25 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

51. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo nurodytais argumentais dėl ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų mažinimo. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, turi atsižvelgti į Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus: bylos sudėtingumą; advokato darbo ir laiko sąnaudas; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytą advokato darbo užmokestį, į nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, procesinių dokumentų kiekį bei jų apimtį, atstovavimo teismo posėdžiuose apimtį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovės prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato teisine pagalba, nėra didelės, yra pagrįstos ir proporcingos suteiktoms paslaugoms.

52. Ieškovė įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl priteisus iš atsakovo dviem vaikams išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį, bei 13 632 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą, remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 441,72 Eur dydžio žyminis mokestis už reikalavimus dėl išlaikymo (250 Eur * 2 vaikai * 12 mėn. + 13 632 Eur * 0,03 * 0,75) bei 1,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, t. y. viso -443,58 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

54. Nagrinėjamu atveju atmetus apelianto (atsakovo) apeliacinio skundo reikalavimus, jo patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme yra nepriteistinos.

55. Ieškovė pateikė įrodymus, kad už teisinę advokato pagalbą, rengiant apeliacinį skundą, sumokėjo 800 Eur, o už atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą – 350 Eur. Ieškovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies (89 proc.), todėl šios išlaidos iš atsakovo priteistinos proporcingai tenkintų reikalavimų daliai (1 150*89 proc.), t. y. 1 023,50 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliantės (ieškovės) G. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Apelianto (atsakovo) I. B. (I. B.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti ir šioje dalyje sprendimą išdėstyti taip:

Priteisti iš atsakovo I. B. (I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų: K. B., gim. (duomenys neskelbtini)., ir G. B. (G. B.), gim. (duomenys neskelbtini)., išlaikymui po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki kiekvieno vaiko pilnametystės, uzufrukto teise lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) bei išlaikymo sumas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo I. B. (I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 13 632 Eur (trylika tūkstančių šešis šimtus trisdešimt du eurus) išlaikymo nepilnamečiams vaikams: K. B., gim. (duomenys neskelbtini)., ir G. B. (G. B.), gim. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimo.

Priteisti ieškovei G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo I. B. (I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 892,25 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus devyniasdešimt du eurus 25 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo I. B. (I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 443,58 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt tris eurus 58 centus) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo I. B. (I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 023,50 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt tris eurus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Giedrė ČėsnienėAndrius VerikasRenata Volodko