Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Teismo posėdyje ieškovo atstovėnurodė, kad atsisako dalies ieškinio reikalavimų, prašo priteisti iš atsakovo 11087,19 Eur nuostolių, kuriuos sudaro 2360,20 Eur nuomos mokesčio, 4579,92 Eur permoka už komunalines paslaugas, 3547,02 Eur žalos,atlyginimo, 665,84 Eur kompensacinių palūkanų, 8 proc. dydžio kompensacines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kitos ieškinio reikalavimų dalies atsisako. Nuomos mokesčio suma pasikeitė, kadangi 2016-08-01 ir 2016-08-21 sumos dubliuojasi, dėl to 74,53 Eur sumos atsisako, taip pat atsisako 230,26 Eur sumos, kadangi ji buvo kompensuota atsakovo. Permokėti nuostoliai nuo 2016-07-01 iki 2019-02-18 skaičiuojami pagal nuomos sutarties specialiosios dalies 3 punkte nurodytą 111 kv. m. plotą. Nuomos sutartis surašyta nuomotojo naudai, todėl nurodytas padidintas plotas. Ieškovas priėmimo-perdavimo aktus pasirašė, kadangi siekė išlaikyti sutartį, todėl sutiko su nuomotojo sąlygomis, nors realus plotas buvo ženkliai mažesnis. Dujinio šildymo ieškovas nenaudojo, šildėsi elektra, tai nurodė 2019-02-08 pretenzijoje, be to, 2018-09-21 atsakovas ieškovą informavo, kad šilumos mazgo renovacijos darbai pradėti tik 2018 m. Nėra jokių paaiškinimų apie tai, kokiu būdu ieškovui buvo skaičiuoti mokėtini nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčiai. Žala susidarė dėl to, jog nuo 2018-08-20 iki 2018-08-24 atsakovas savo patalpose atliko remontą, dėl kurio kilo labai daug dulkių, o ieškovas dirba su lazeriais, kurie yra labai jautrūs, nuo dulkių užsiteršė lazerių filtrai ir galvutės, lazeriai buvo sugadinti, dėl to ieškovas turėjo nutraukti savo veiklą bei remontuoti lazerius Latvijoje – 505,78 Eur sumokėta MB „Aprilus“ už lazerio apžiūrą ir remontą, 1110 Eur A.Medical SIA už lazerių transportavimą ir remontą, patyrė 890 Eur nuostolių dėl negautų pajamų atšaukus 2018-08-23 – 2018-08-25 užregistruotus 9 klientus, darbuotojų darbo užmokesčių už 3 darbo dienas prastovos metu, 825,62 Eur išlaidų darbuotojų gydymui. Ieškovas sąskaitas apmokėdavo, kadangi nenorėjo prarasti patalpų, kurios jam tiko, buvo gera vieta, ieškovas neturėjo galimybių pasitikrinti, kaip buvo skaičiuoti mokesčiai. 6 darbuotojai negalėjo dirbti dėl sugedusių lazerių. 1 darbuotoja, vadovaujanti salonui, dėl remonto sukeltų pasekmių turėjo gydytis, kadangi prieš remonto darbus ji naudojosi plastikos chirurgų paslaugomis, buvo gijimo procesas, dėl užterštumo susidarė pūlinys, teko darytis tyrimus, gydytis. Datos nesutampa, kadangi pasekmės nekilo iškart, pūlinys susidarė per tam tikrą laiko tarpą, darbuotoja išvežta greitosios pagalbos automobiliu, kai pasijautė negerai, tačiau prasta savijauta skundėsi nuo pat dulkių susidarymo dienos, plastikos operacija buvo atlikta sausio ar vasario mėn. Diagnozė – pūlinys, operacija – pūlinio atvėrimas (nurodyta 2018-09-04 sąskaitoje). Į privačią kliniką kreipėsi, kadangi yra Baltarusijos pilietė, galbūt turi sutartį su Baltijos-Amerikos klinika. Dėl žemės mokesčio šalys ginčijosi nuo pat įsikėlimo iki išsikraustymo, dažniausiai ieškovas į atsakovą kreipdavosi žodžiu. Nuomos mokestį mokėjo nuo įsikėlimo į patalpas dienos. Negautos pajamos paskaičiuotas pagal depiliacijų, kurioms buvo užrašyti klientai, kainas (kainos skirtingos, kadangi depiliuojamos skirtingos vietos).

Teismo posėdyje ieškovo atstovė palaikė pareikštus reikalavimus. Paaiškino, kad mokesčiai buvo skaičiuojami nesąžiningai ir neteisingai. Nekilnojamojo turto mokestis skaičiuotas pagal Registrų centro pateiktą patalpos vidutinę rinkos kainą, kuri skaičiuojama pagal patalpų plotą (97,92 kv. m.), kaip buvo įregistruota, atsakovas, skaičiuodamas nekilnojamojo turto mokestį, visą kainą padalino iš mažesnio ploto, gavo mėnesio kainą už kv. m. ir padaugino iš didesnio ploto (nuo grindų, 103 kv. m.) ir gavo perviršį. Tai akivaizdus atsakovo sukčiavimas, kadangi paskaičiuoti 103 kv. m, taip pat yra ir su žemės mokesčiu. Iš atsakovo pateikto plano matyti, kad kelioms patalpoms priklauso vienas dujų katilas, prie kurio prijungtas vienas dujų skaitiklis, esantis ne ieškovo, o jogos studijos patalpose, tai užfiksavo ir antstolė. Ieškovas atskiro individualizuoto dujų apskaitos prietaiso neturėjo, todėl nėra aišku, kaip apskaičiuojamas ir padalinamas vartotojų suvartotas dujų kiekis. Dujų skaitiklį kontroliavo atsakovas, todėl ieškovas nežinojo nei kur buvo dujų apskaitos prietaisas, nei kokie buvo jo parodymai. Dujinio šildymo patalpose nebuvo, buvo šildomasi elektra. Byloje nėra duomenų, kad dujų katilas būtų pajungtas ieškovo patalpose. Grožio salonuose užrašyti klientus į laisvos formos žurnalą yra įprasta praktika. Uždūmijimas prasidėjo rugpjūčio 20 d. ir tęsėsi iki rugpjūčio 24 d. Nurodyti klientai pas ieškovą nebegrįžo, kiti klientai buvo perkelti. Ieškovas kasos knygos neturi, kadangi atsiskaitoma kortelėmis. Procedūrų kainos nurodytos ieškovo tinklapyje, tačiau jų kainodara yra komercinė paslaptis. Atsakovas yra nekilnojamojo turto nuomojimo profesionalas, turėjo pareigą elgtis rūpestingai, tačiau nepažymėjo dujų prietaiso pradinio rodmens.

Dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo.

Ieškovas reiškė reikalavimus priteisti iš atsakovo 12066,65 Eur nuostolių atlyginimo, 727,77 Eur, t. y. 8 procentų dydžio, kompensacines palūkanas už laikotarpį nuo 2019-02-18 iki 2019-11-18. Ieškovas nurodė, kad nuostolius sudaro: 2665,04 Eur permoka už patalpų nuomą, 4579,92 Eur permoka už komunalines paslaugas, 128,76 Eur kompensacinės palūkanos už depozitą, 300,55 Eur negrąžintas depozitas, 600 Eur už kitų patalpų nuomą, dėl atsakovo 2018-08-20 – 2018-08-24 vykdytų remonto darbų patirtų 3824,57 Eur nuostolių – 825,62 Eur ieškovo darbuotojų gydymo ir darbo užmokesčio išlaidas, 2998,95 Eur nuostolių, susijusių su įrangos gedimų, šalinimu.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas atsisakė reikalavimų: priteisti 304,79 Eur už nuomą, 128,76 Eur kompensacines palūkanas už naudojimąsi pinigais už laikotarpį nuo 2016-01-22 iki 2016-06-29, priteisti 300,55 Eur negrąžintą depozito sumą kaip nuostolius, priteisti 600 Eur už patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomą pagal 2016-02-19 sutartį; priteisti 277,55 Eur lazerių transportavimo išlaidų (iš reikalavimo priteisti 2998,95 Eur nuostolių, susijusių su įrangos gedimų šalinimu). Iš viso ieškovas atsisakė nuo reikalavimo priteisti 1611,65 Eur nuostolių (304,79+128,76+300,55+600+277,55). Ieškovo atstovaspatvirtino, kad ieškinio atsisakymo pasekmės yra žinomos.

Vadovaujantis 13 straipsnyje įtvirtintu byloje dalyvaujančių asmenų dispozityvumo (autonomijos) principu, šalys bei kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, gali laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Viena iš tokių procesinių teisių yra ieškovo teisė bet kurioje proceso stadijoje raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio.

Ieškovui atsisakius dalies ieškinio reikalavimų grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio, kurį sudaro 27 Eur (36 Eur (1611,65x3 procx 75 proc.) x 75 proc.) bei išaiškinama, jog žyminio mokesčio grąžinimą vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 87 str. 2, 3 d.).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo dėl nuomos sutartyje nurodyto ir VĮ Registrų centre įregistruoto nuomos ploto neatitikimo (103,06 kv. m ir 97 kv. m) permokėto 2360,25 Eur nuomos mokesčio, 4579,92 Eur permoką už komunalines paslaugas, nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčio, 3547,02 Eur nuostolių, patirtų dėl atsakovo 2018-08-20 – 2018-08-24 vykdytų remonto darbų (iš jų 505,78 Eur sumokėta MB „Aprilus“, 1110 Eur serviso įmonei Latvijos Respublikoje už lazerio remontą ir transportavimą, 890 Eur negautų pajamų 2018-08-23-2018-08-25 atšaukus 9 klientus ir 215,62 Eur darbo užmokestis už 3 prastovos dienas, 825,62 Eur darbuotojų gydymo išlaidų), taip pat reikalavimą priteisti 8 procentų kompensacines palūkanas nuo nuostolių sumos už laikotarpį nuo 2019-02-18 iki 2019-11-18. Iš viso ieškovas palaiko reikalavimus priteisti 10487,19 Eur nuostolių (2360,25+3547,02+4579,92) ir 8 proc. kompensacines palūkanas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Dekalatvia“ (nuomininkas) ir atsakovas AB „Saltoniškių verslo centras“ (nuomotojas) 2015 m. gruodžio 17 d. sudarė terminuotą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. SVC-PNS 2015/5 (toliau – nuomos sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo perduoti ieškovui 111 kv. m ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o ieškovas įsipareigojo mokėti 14,50 Eur be PVM / 1 kv. m per mėnesį nuomos mokestį už patalpų naudojimą (nuomos sutarties Specialiųjų sąlygų 3, 5 punktai, Bendrųjų sąlygų 1, 8 punktai). Atsakovas perdavė ieškovui nuomos sutartyje numatytas patalpas 2016 m. birželio 29 d. Patalpų priėmimo–perdavimo aktu prie nuomos sutarties. Priėmimo-perdavimo 2016-06-29 akte šalys susitarė, kad nuomos mokestis bus mokamas nuo 2016-07-01. VĮ Registrų centre 2016-03-21 įregistruotas patalpų plotas yra 97,92 kv. m. Šalys 2016 m. rugpjūčio 31 d. sudarė Papildomą susitarimą prie nuomos sutarties, kuriamesusitarė pakeisti nuomos sutarties Specialiųjų sąlygų 3 dalį, numatant, kad patalpų plotas, pagal kurį skaičiuojamas nuomos mokestis – 103,06 kv. m (skaičiuojamas pagal nuomos sutarties sąlygas be pertvarų plotas). Šalių sutartis nutraukta 2019-02-18dėl nuomininko kaltės jam laiku nemokant mokėjimų pagal nuomos sutartį, bylos duomenimis ieškovas yra atsiskaitęs su ieškovu už nuomą ir kitas paslaugas. Šalių sutarties nutraukimo teisėtumas ir nuostolių atlyginimas patikrintas teismine tvarka Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-10350-608/2019, priėmus 2019-07-11 sprendimą, kuris įsiteisėjo 2020-04-09 (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-477-340/2020).

Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo ieškovui išnuomotų negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje nustatyto ir VĮ Registrų centre įregistruoto ploto neatitikimo (1030,6 kv. m ir 97,92 kv. m) pagrindu permokėto nuomos ir komunalinių mokesčių. Ieškovas reikalavimą priteisti permoką už nuomą ir komunalines paslaugas grindžia CK 6.534 straipsnio 3 dalies nuostata, kad jeigu nuomos mokestis nustatytas už pastato, statinio ar įrenginio ploto vienetą ar kitokį jų dydžio matą, tai nuomos mokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į faktinį išnuomoto pastato, statinio ar įrenginio dydį, taip pat tuo, kad šalys buvo kitaip susitarusios dėl mokesčio dydžio.

Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalys laisvos susitarti dėl sutarties dalyko ir sąlygų (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sandoriai laikomi svarbiausia asmenų privačios autonomijos įgyvendinimo priemone, nes, sudarydami juos, asmenys išreiškia savo valią dėl tarpusavio susitarimu sukuriamų teisių ir pareigų, prisiimamos atsakomybės (CK 1.2, 6.2, 6.156 straipsniai). Sutarčių laisvė yra viena iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų asmens laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis), todėl gali būti vertinama kaip subjektų ūkinei veiklai būtina konstitucinė garantija. Taigi tais atvejais, kai atitinkami teisiniai santykiai reguliuojami dispozityviųjų teisės normų, subjektai, remdamiesi sutarčių laisvės principu, dėl savo teisių ir pareigų gali susitarti kitaip, o teismai, nagrinėdami ginčus dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, privalo aiškinti ir taikyti šalių sudarytos sutarties nuostatas, o ne konkrečią sutarčių rūšį reglamentuojančio įstatymo, nustatančio dispozityvaus pobūdžio reikalavimus, normas (CK 6.189 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Sutarčių laisvės principas taip pat yra susijęs su principu, kad sutarčių reikia laikytis, todėl pripažįstama, kad teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). Šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis), laikytis savo sudarytų sutarčių sąlygų (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2017-12-21 nutartis, priimta civilinėje byloje e2A-1343-258/2017).

Nuomos sutartimi šalys privalo susitarti dėl nuomos objekto ir nuomos kainos (CK 6.477 straipsnio 3 dalis, 6.487 straipsnis, 6.534 straipsnio 1 dalis). Minėtų normų analizė lemia išvadą, kad nuomotojas turi teisę į nuomos sutartyje nurodytą nuomos mokestį už nuomos sutartyje nurodytą nuomos objektą ir negali reikalauti nuomos mokesčio už naudojimąsi daiktu, dėl kurio šalys nėra sudariusios nuomos sutarties ir nėra sutarusios dėl nuomos mokesčio mokėjimo. CK 6.534 straipsnio 3 dalis nustato taisyklę, kad kai nuomos mokestis nustatytas už pastato, statinio ar įrenginio ploto vienetą ar kitokį jų dydžio matą, tai nuomos mokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į faktinį išnuomoto pastato, statinio ar įrenginio dydį. Ši taisyklė reiškia, kad šalims nuomos mokesčio dydį susiejus su pastato, statinio ploto vienetu ir jeigu sutartyje nustatytas nuomojamo statinio, pastato dydis nesutampa su faktiškai nuomojamu dydžiu, tokiu atveju nuomos mokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į faktiškai naudojamą plotą. Tačiau, priešingai nei nurodo ieškovas, minėtoje teisės normoje nėra imperatyviai įtvirtinta, kad nuomos sutartyje nurodomas patalpų plotas (faktiškai naudojamas plotas) privalo atitikti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre nurodytą patalpų plotą ir šalims draudžiama susitarti kitaip. Teismo vertinimu, tarp šalių kilus ginčuidėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais.

Kaip nustatyta aukščiau, 2015 m. gruodžio 17 d. nuomos sutartyje, kuria atsakovas įsipareigojo perduoti ieškovui 111 kv. m ploto patalpas, o ieškovas įsipareigojo mokėti 14,50 Eur be PVM / 1 kv. m per mėnesį nuomos mokestį už patalpų naudojimą (nuomos sutarties Specialiųjų sąlygų 3, 5 punktai), 3 punkte šalys numatė, kad patalpų plotas gali būti tikslinamas pagal kadastrinius matavimus ir Bendrųjų sąlygų 1.2 punktą, kuris numatė, kad patalpų plotas bus skaičiuojamas ir matuojamas pagal grindų plotą tokiu būdu: jokie praėjimai, kolonos, paskirstymo sistemos, vidinės pertvaros ir pan. nesumažins aukščiau nurodytu būdunustatyto ploto (1.2.1 p.); papildomos konstrukcijos (ventiliacijos angos, vamzdžiai, statramsčiai ir t.t.) esančios patalpoje neišskaičiuojamos iš aukščiau nurodytu būdu nustatyto ploto, jeigu jos užima mažiau kaip 1 kv. m grindų ploto, o jeigu kuri nors iš minėtų konstrukcijų užimtų daugiau kaip 1 kv. m grindų ploto, apskaičiuotas plotas bus sumažintas ta dalimi, kuria užimamas plotas viršija 1 kv. m (1.2.2 p.); nuomos mokesčio, mokėtino už patalpas, suma yra apskaičiuota remiantis Bendrųjų sąlygų 1.2 punkte nurodytais matavimais bei remiantis Specialiojoje dalyje nustatyta kaina (1.2.3 p.). Atsakovas perdavė ieškovui nuomos sutartyje numatytas patalpas 2016 m. birželio 29 d. Patalpų priėmimo–perdavimo aktu prie nuomos sutarties, kuriame šalys susitarė, kad nuomos mokestis bus mokamas nuo 2016-07-01. VĮ Registrų centre 2016-03-21 įregistruotas patalpų plotas yra 97,92 kv. m. Ieškovas procesiniuose dokumentuose tvirtino, kad 2016 m. liepą jam paaiškėjo, kad ieškovo užimamas plotas sudaro 97,92 kv. m, todėl prašė pakeisti nuomos sutartį dėl 111 kv. m (e. b. l. 49). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys 2016 m. rugpjūčio 31 d. sudarė Papildomą susitarimą prie nuomos sutarties, kuriamesusitarė pakeisti nuomos sutarties Specialiųjų sąlygų 3 dalį, numatant, kad patalpų plotas, pagal kurį skaičiuojamas nuomos mokestis – 103,06 kv. m (skaičiuojamas pagal nuomos sutarties sąlygas be pertvarų plotas).Šio susitarimo preambulėje ir 3 punkte šalys nurodė, kad užbaigus patalpų įrengimo ir pastato, kuriame yra patalpos, kapitalinės statybos darbus, atsakovas (nuomotojas) atliko kadastrinius matavimus ir įregistravo duomenis ir kadastrinių matavimų bylą Nekilnojamojo turto registre. Po nuomotojo (ieškovo) atliktų ir įregistruotų kadastrinių matavimų paaiškėjo patalpų ploto, pagal kurį skaičiuojamas nuomos mokestis neatitikimas palyginus su nuomos sutartyje nurodytų plotu, šiuo 230,26 Eur be PVM nuomos mokesčio permokos dydžiu už laikotarpį nuo nuomos mokesčio mokėjimo pradžios iki 2016-08-31 yra sumažinama artimiausios po šio susitarimo dienos išrašytinos PVM sąskaitos-faktūros pagal nuomos sutartį (e. b. l. 42-43). Šio susitarimo 3 punkte nurodyta, kad nuomos mokestis pagal šiame susitarime 1 punkte nurodytą patalpų plotą skaičiuojamas nuo 2016-09-01. Minėto susitarimo 1 punkte nurodyta, kad patalpų plotas, pagal kurį skaičiuojamas nuomos mokestis 103,06 kv. m (skaičiuojamas pagal nuomos sutarties sąlygas be pertvarų). Byloje nėra duomenų ir ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių, jis žinodamas, jog viešame registre yra įregistruotas patalpų plotas 97,92 kv. m, nereiškė reikalavimo dėl sutarties sąlygų pakeitimo, jeigu laikė, kad patalpų plotas skaičiuotinas kitaip nei buvo nurodyta sutartyje(pagal grindų plotą). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio susitarimo 7 punkte taip pat įtvirtinta, jog šis susitarimas atitinka šalių valią ir laikomas neatskiriama nuomos sutarties dalimi; kiekviena iš šalių turėjo pakankamai laiko ir galimybių įvertinti iš susitarimo kylančias rizikas, prisiimamus įsipareigojimus, pasitelkti atitinkamus kvalifikuotus patarėjus ir specialistus siekiant įvertinti susidariusią situaciją ir susitarime nurodytas aplinkybes.Byloje taip pat nustatyta, kad šalys 2017 m. birželio 22 d. sudarė susitarimą prie 2015 m. gruodžio 17 d. nuomos sutarties, kuriuo ieškovas, kaip nuomininkas, pripažino, kad šio susitarimo pasirašymo dienai nuomininkas yra skolingas nuomotojui 648,78 Eur nekilnojamojo turto ir žemės mokesčio kompensaciją, taip pat 1873,28 Eur nuomos mokesčio ir su patalpų naudojimu susijusių mokesčių sumą (Susitarimo 1, 2 punktai).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių atstovų paaiškinimų teismo posėdyje nustatyta, kad šalių susitarimas skaičiuoti nuomojamų patalpų plotą sutartyje nurodytu būdu (pagal grindų be pertvarų plotą, specialiųjų sąlygų 3 punktas, Bendrųjų sąlygų 1.2 punktas) buvo pasirinktas ir dėl tos priežasties, kad ieškovui kaip pirmajam nuomininkui buvo išnuomotos patalpos, todėl jos buvo įrengiamos, įskaitant pertvarų pastatymą, pagal ieškovo nurodymą. Ieškovas neneigė atsakovo nurodytų aplinkybių, kad nuomojamų patalpų grindų plotas lyginant su įregistruotu viešame registre skiriasi ieškovo, kaip pirmojo nuomininko, nurodymu įrengus patalpas.

Ieškovas teigė, kad atsakovas nepagrįstai skaičiavo ieškovui mokėtiną nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokestį. Šie ieškovo argumentai nepripažinti pagrįstais. Pagal bendrąją taisyklę, įtvirtintą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, nekilnojamojo turto mokestį moka nekilnojamojo turto savininkai – fiziniai ir juridiniai asmenys.Nuomos sutarties 12.1.9 punkte nurodyta, kad papildomi mokėjimai yra su žemės sklypu susiję taikytini mokesčiai (pvz., žemės nuomos mokestis, žemės mokestis ir pan.), su Verslo centru susiję taikytini mokesčiai (pvz., nekilnojamojo turto mokestis ir pan.). Sutarties 12.2 punkte įtvirtinta, kad išlaidos, nurodytos 12.1 punkte, priskiriamos nuomininkui proporcingai pagal visą patalpų plotą nuomotino ploto atžvilgiu. Iš byloje esančių PVM sąskaitų faktūrų nustatyta, kad nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčiai ieškovui buvo skaičiuojami už 103,06 kv. m.Taigi priešingai nei nurodo ieškovas, ieškovas sutartyje buvo įsipareigojęs mokėti nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčius. Nurodytos nuostatos nuomos sutarčių šalims turi įstatymo galią, taigi – vykdytinos, todėl ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo šiuos ieškovo sumokėtus mokesčius netenkintas (CK6.189 straipsnis 1 dalis). Atsakovas procesiniuose dokumentuose pateikė detalų paaiškinimą kaip buvo apskaičiuota nekilnojamojo turto mokesčio dalis (500,87 Eur) ir žemės nuomos mokesčio dalis (už 6 mėn. 35,31 Eur), tenkanti ieškovui už 2016 m. (e. b. 182-183). Nekilnojamojo turto mokestis skaičiuojamas pagal turto mokestinę vertę, kurią nustato VĮ Registrų centras kas 5 metus, dauginant iš tarifo nustatyto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu; gauta suma dalijama iš 12 mėn. ir dauginama iš faktinio nuomos mėnesių skaičiaus, atsižvelgiant į patalpų nuomą. Žemės nuomos mokestis skaičiuojamas pagal žemės nuomos deklaracijos duomenis ir bendrą atsakovo patalpų sumą (pvz., 2016 m.: deklaruotas žemės nuomos mokestis 7364 Eur, patalpų plotas 10755,91 kv. m, mėnesio žemės nuomos mokestis 613,67 Eur, 1 kv.m tenkantis mokestis už 1 mėn. 0,0571 Eur, atsakovui žemės nuomos mokestis už 2016 m. 6 mėn. sudaro 103,06 kv. m x 0,0571 Eur x 6 mėn.). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad kaip jau minėta, 2017-06-22 susitarime prie nuomos sutarties šalys buvo susitarę dėl nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčių skolos išdėstymo. Remdamasis išdėstytu, teismas nepagrįstais pripažįsta ieškovo reikalavimus priteisti iš atsakovo ieškovo sumokėtą nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokestį (CPK 185 straipsnis).

Ieškovas taip pat teigė, kad atsakovas nepagrįstai nuo 2016-10-01 skaičiavo mokesčius už dujų suvartojimą, kadangi patalpų atsakovui perdavimo metu katilinės darbai dar nebuvo užbaigti ir dujų skaitiklių parodymai priėmimo-perdavimo akte nėra užfiksuoti, dujų skaitiklių rodmenys nustatyti 2019-02-18 defektavimo akte. Ieškovas teigė, kad patalpos nebuvo šildomos dujomis, buvo šildomos elektra.Šiai aplinkybei pagrįsti ieškovas neteikė įrodymų. Atsakovas neginčijo, kad pasirašant 2016 m. birželio 29 d. Patalpų priėmimo–perdavimo aktą prie nuomos sutarties dujų katilinės darbai nebuvo baigti, todėl ir dujų skaitiklio rodmenys nebuvo užfiksuoti. Atsakovo atstovo, liudytojo paaiškinimais nustatyta, kad dujinis šildymas atsakovo patalpose buvo įrengtas nuo 2016 m. rugsėjo pradžios, patalpose yra įrengti radiatoriai. Šiuos atsakovo teiginius patvirtina ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai, Nekilnojamojo turto registro išraše taip pat nurodyta, kad atsakovui išnuomotose patalpose yra dujinis šildymas. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė patvirtino, kad šildymo laikotarpiu ieškovo mokėtinos sumos už elektros energiją reikšmingai nesiskyrė nuo mokėtinos sumos už elektros energiją ne šildymo laikotarpiu. Remdamasis byloje esančių įrodymų visetu, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovo jam išnuomotose patalpose nebuvo dujinio šildymo, kad patalpas ir vandenį ieškovas šildė elektriniais prietaisais. Iš byloje esančių PVM sąskaitų faktūrų nustatyta, kad tik nuo 2016 m. rugsėjo mėn. atsakovui teikiamose sąskaitose buvo nurodytas mokėjimas „dujų suvartojimas“ pagal dujų katilo skaitiklio rodmenis.Teismo vertinimu, vien tai, kad patalpų priėmimo-perdavimo akte nebuvo nurodyti dujų skaitiklio rodmenys, kadangi dujų katilinės darbai tuo metu dar nebuvo baigti, nesudaro pagrindo vienareikšmei išvadai, kad dėl to ieškovas neturi pareigos sumokėti už jam suteiktas paslaugas (CPK 12,178, 185 straipsniai).

Ieškovas taip pat pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 3547,02 Eur nuostolių, patirtų dėl atsakovo 2018-08-20 – 2018-08-24 vykdytų remonto darbų, kuriuos sudaro atsakovo veikloje naudotos lazerinės įrangos remontas (1625,78 Eur), negautos pajamos (890 Eur)2018-08-23-2018-08-25 atšaukus 9 klientus, 215,62 Eur darbo užmokestis už 3 prastovos dienas, 825,62 Eur darbuotojų gydymo išlaidų. Reikalavimas grindžiamas tuo, kad dėl atsakovo pastato remonto darbų nurodytu laikotarpiu į atsakovo grožio ir kosmetikos paslaugoms skirtas patalpas skverbėsi dulkės, dūmai, virinamo-pjaustomo metalo kvapas, todėl buvo sugadinta paslaugoms naudojama lazerinė įranga, teko atšaukti klientus, o darbuotojams sumokėti darbo užmokestį bei sumokėti už vieno darbuotojo gydymo išlaidas. Ieškovas taip pat nurodo, kad ieškovas 2018-10-29 pareikalavo atsakovo atlyginti tiesioginius nuostolius ir nuostolius ieškovo darbuotojai,2018-11-29 ieškovas atsakovui pateikė galutinius reikalavimus, atsakovas 2018-08-28 pranešime su tuo sutiko, tačiau nuostolių neatlygino. Atsakovas su tuo nesutinka, teigdamas, jog jo vykdyti remonto darbainetrukdė ieškovui naudoti patalpas pagal paskirtį ir negalėjo sukelti žalą ieškovui, t. y. sugadinti įrangą ir pakenkti ieškovo darbuotojų sveikatai. Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad 2018-08-28 pranešime ieškovui (e. b. l. 72) pateiktas pasiūlymas yra bendradarbiavimo principo sutartiniuose santykiuose įgyvendinimo išraiška.

Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad laikotarpiu nuo 2018-08-20 iki 2018-08-24 atsakovas atliko remonto (šilumos punkto renovavimo) darbus pastate. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas 2018-08-21 kreipėsi į atsakovą, informuodamas, jog jo patalpose sklinda nemalonus kvapas „kaip kažkas degtų“. Atsakovas 2018-08-21 atsakydamas nurodė, kad vyksta šilumos mazgo renovacijos darbai, vamzdžių virinimo metu atsiranda panašus kvapas (e. b. l. 68). Ieškovas 2018-08-23 (15:19, 16:49 val.) kreipėsi į atsakovą, nurodydamas, jog salone atsirado dūmai ir nemalonus kvapas „kaip degtų“, prašydamas informuoti, kiek laiko vyks remonto darbai bei nurodė, kad darbuotojams pasidarė bloga, kad kabinetuose „kaip rūke“, jaučiami dūmai. Atsakovas 2018-08-23 (16:36, 17:33 val.) atsakydamas nurodė, kad dėl vykdomų darbų susidarę dūmai šiuo metu yra pašalinti, demontavimo darbai bus baigti iki rytojaus pietų, bet dūmų daugiau nebebus (e. b. l. 69, 70). Liudytojas teismo posėdyje paaiškino, kad šilumos mazgo renovavimo darbai vyko tame pastate, kuriame ieškovas nuomojosi patalpas, tačiau šilumos mazgas yra pastato krašte, rūsio patalpoje, šilumos mazgą ir ieškovo nuomotas patalpas skiria virš 30 m, tiesioginio susijungimo tarp rūsio ir ieškovo patalpų nėra, rūsio ir ieškovo patalpų durys atsidaro į skirtingas puses, bendrų ventiliacinių angų nėra, kiekvienas nuomininkas turi individualią rekuperacinę sistemą, remonto metu buvo pjaustomi seni šilumos tinklo vamzdžiai, svilo medžiaga (vata), atviros liepsnos nebuvo, dulkių buvo. Įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių atstovų, liudytojo paaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovui vykdant šilumos punkto renovavimo darbus nurodytu laikotarpiu ieškovas savo patalpose galėjo jausti degėsių (dūmų) kvapą.Sutiktina su ieškovu, kad degėsių (dūmų) kvapas nėra malonus. Tačiau, teismo vertinimu, iš surinktų įrodymų negalima daryti vienareikšmės išvados, kad dėl atsakovo vykdytų darbų ieškovo patalpose susidarė tokia tarša ir dulkių koncentracija, kad dėl jos sugedo atsakovo veikloje naudojama įranga (CPK 185 straipsnis). Iš byloje esančio MB „Aprilus“ 2018-09-21 defektų akto (e. b. l. 75, 76) matyti, kad atlikus plaukų šalinimo lazerinės sistemos DEKA Motus AX ir LPG apžiūrą nustatyta, jog visos DEKA Motus ir LPG viduje ir išorėje esančios dalys ir komponentai padengti neaiškios kilmės riebaliniu sluoksniu; kad tikėtina, jog tai dėl riebalinių apnašų įrenginio DEKA Motus aušinimo kontūras neišsklaido šilumos, todėl įrenginio temperatūra per aukšta; taip pat nustatyti DEKA Motus šviesolaidžio jungties optinio paviršiaus pažeidimai, nurodyta, kad DEKA Motus programinė lazerio įranga yra pasenusi, kad visi LPG filtrai užsiteršę. Šiame akte nurodyta atlikti šiuos būtinuosius darbus – išvalyti abu prietaisus nuo riebalinių apnašų, pakeisti šviesolaidį, įdiegti naujausią programinės įrangos versiją, papildyti aušinimo skystį ir nuorinti aušinimo kontūrą, nusiųsti DEKA Motus į dedikuotą gamintojo servisą papildomai ekspertizei, pakeisti LPG filtrus. Byloje esančiame 2018-11-16 elektroniniame laiške ieškovui nuo (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 92) nurodyta, kad patvirtinama, jog lazerinis įrenginys MOTUS AX spalio 4-10 dienomis buvo A MedicalLtd serviso centre Rygoje remontui ir buvo sutarta, kad blykstės lempa bus įsigyta, įskaitant montavimą, už 1110 Eur. Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog 1110 Eur buvo sumokėta (pateikta 2018-11-07 išankstinio apmokėjimo sąskaita faktūra, b. l. 94). Ieškovas neteikė argumentų, įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kokios kilmės yra riebalinis sluoksnis ant plaukų šalinimo lazerinės sistemos, ar riebalinis sluoksnis ant įrangos vidaus ir išorės detalių susidarė staigiai, t. y. per tas dienas, kai atsakovas vykdė darbus, ar yra ilgalaikio kaupimosi pasekmė, neteikė įrodymų, kad po nurodytų atsakovo darbų buvo atliktas ieškovo patalpų generalinis valymas, susijęs su padidinta tarša, dezinfekcija ir pan. Taigi sutiktina su atsakovo argumentais, kad ieškovas neįrodė, jog akte išvardyti įrangos trūkumai (neaiškios kilmės riebalinės apnašos, aušinimo kontūro gedimas, optinio paviršiaus pažeidimai, pasenusi įrenginio programinė įranga) yra tiesiogiai susiję su atsakovo vykdytais šilumos punkto renovacijos darbais, kad elektroniniame laiške nurodytas susitarimas dėl lempos blykstės įsigijimo yra tiesiogiai susijęs su atsakovo vykdytais darbais, defektinio akto sudarymo ir ieškovo nusiskundimų dėl kvapų laikas yra atitolęs. Remdamasis išdėstytu, teismas netenkina ieškovo reikalavimo priteisti dėl įrangos remonto patirtas išlaidas.