- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-07
- Bylos Nr.
- e2A-156-940/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-02465-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Ieškovas
- I. O.
- Atsakovas
- T. M.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. O. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7699-439/2025 pagal ieškovės I. O. ieškinį atsakovui T. M. dėl priteisto vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. O. 2025 m. rugsėjo 25 d. pateiktu patikslintu ieškiniu prašė pakeisti 2019 m. rugsėjo 4 d. Tauragės rajono apylinkės teismo Tauragės rūmų civilinėje byloje Nr. 2YT-3531-439/2019 priimto sprendimo 3 punktą dėl priteisto išlaikymo dydžio vaikui ir priteisti iš T. M. nepilnamečiam sūnui N. M. materialinį išlaikymą po 380 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo teismui padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, šių lėšų administratore uzufrukto teise paskiriant nepilnamečio vaiko mamą I. M., nustatant, kad šias lėšas T. M. perveda į I. O. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, iki einamo mėnesio, už kurį mokamas materialinis išlaikymas, paskutinės dienos, šias lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; bei priteisti iš atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis ir sutartas vaiko išlaikymo dydis, šalių nepilnamečio vaiko poreikiai padidėjo. Be to, atsižvelgiant į infliacijos rodiklius ir bendrą gyvenimo lygio kilimą, dabartinis išlaikymo dydis nebėra adekvatus užtikrinti tinkamas vaiko gyvenimo sąlygas.
3. Pažymėjo, kad šiuo metu vaiko poreikius per mėnesį sudaro: 550 Eur išlaidos maistui, įskaitant dienpinigius; 100 Eur išlaidos higienos priemonėms; 30 Eur išlaidos kirpyklai; 100 Eur išlaidos užklasinei veiklai, būreliams; 200 Eur būsto išlaidos (mokama paskola), iš viso 980 Eur. Sūnus lanko M. M. progimnazijos 6 klasę. Metų eigoje preliminariai vaiko poreikiams buvo išleista: 1 200 Eur kompiuteriui; 650 Eur elektriniam paspirtukui; 250 Eur paprastam paspirtukui su apsaugomis; 300 Eur dviračiui; 300 Eur akiniams; 200 Eur akims būtiniems vaistams; 1 500 Eur išvykoms atostogų metu su tėvais, ekskursijoms, kitoms išvykoms su draugais; 350 Eur aprangai mokyklai ir avalynei; 350 Eur kanceliarinėms prekėms, kuprinei, pratyboms, knygoms; 500 Eur draugų ir bendraklasių gimtadieniams; 460 Eur lovai, čiužiniui, antčiužiniui; 200 Eur patalynei; 200 Eur rašomajam stalui ir kėdei; 200 Eur spintai; 1 000 Eur vykimui į Kauno klinikas pas ortodontus ir akių specialistus; 1 000 Eur kasdieniams ir išeiginiams rūbams; 300 Eur kitoms išlaidoms.
4. Tvirtino, jog ieškovės pajamos yra sumažėjusios, nes šiuo metu ji yra vaiko auginimo atostogose, o atsakovas yra sveikas darbingas asmuo ir turi galimybę prisidėti prie vaiko išlaikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pakeitė 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų civilinėje byloje Nr. 2YT-3531-439/2019 patvirtintos I. M. ir T. M. 2019 m. rugpjūčio 9 d. santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 3 punkte iš T. M. nustatytą išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui N. M. ir priteisė iš T. M. išlaikymą nepilnamečiam vaikui N. M. po 327,45 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2025 m. rugsėjo 1 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė vaiko motiną I. O.; nustatė, kad išlaikymo lėšas T. M. perveda į I. O. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, iki einamo mėnesio, už kurį mokamas materialinis išlaikymas, paskutinės dienos. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo T. M. valstybės naudai 27,88 Eur žyminį mokestį, 341,09 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir 15,86 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
6. Teismas, nustatęs, kad ieškovė dabar turi išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką, kuriam yra 9 mėnesiai, ir dėl to ji yra vaiko priežiūros atostogose ir negali dirbti, jos mėnesio pajamas sudaro 747,71 Eur vaiko priežiūros išmoka ir 122,50 Eur išmoka vaikui, ieškovės vardu registruotas butas su ūkinio pastato dalimi, žemės sklypas, nors ieškovė yra sudariusi santuoką, tačiau jos sutuoktinis šiuo metu laikinai nedirba, tad ieškovei išlaikyti šalių nepilnametį vaiką padeda jos mama, ieškovė taip pat moka po 100 Eur paskolą už butą, įgytą iki santuokos, sprendė, kad ieškovės turtinė padėtis yra pasikeitusi, lyginant su jos turtine padėtimi 2019 metais, kai šalių susitarimu buvo nustatytas išlaikymas iš atsakovo nepilnamečiam vaikui N. M..
7. Teismas nustatė, kad atsakovas yra darbingo amžiaus asmuo, dirba, neturi neįgalumo, daugiau išlaikytinių neturi; kas mėnesį moka 350 Eur dydžio banko paskolą ir indeksuotą išlaikymą (348 Eur) nepilnamečiam vaikui; atsakovo mėnesio pajamas sudaro apie 1 200 Eur darbo užmokestis ir apie 1 174 Eur dienpinigiai; turi turto (transporto priemonių, butą, pastatų, žemės). Atsižvelgęs į tai, kad dienpinigiai yra pagal darbo sutartį gaunamos pajamos, teismas atsakovo pagal darbo sutartį gaunamus dienpinigius pripažino jo gaunamomis pajamomis. Teismas vertino, jog atsakovas nepateikė duomenų, kad jo turtinė padėtis pablogėjo, palyginus su 2019 metais, kai iš jo buvo nustatytas išlaikymas nepilnamečiam vaikui.
8. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes apie iš esmės pasikeitusią ieškovės turtinę padėtį, nustatęs, kad po 2019 metų padidėjo šalių nepilnamečio vaiko N. M. poreikiai, atsirado papildomų išlaidų dėl to, kad vaikas pradėjo lankyti mokyklą, dėl vaiko sveikatos problemų, pasikeitė vaiko poreikiai jam augant ir padidėjo išlaidos maistui, aprangai, avalynei, laisvalaikiui, vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, teismas sprendė, jog ieškovės reikalavimas padidinti išlaikymą nepilnamečiam šalių vaikui yra pagrįstas.
9. Teismas, vadovaudamasis minimalios mėnesinės algos kriterijumi, nustatęs, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje minimalus mėnesinis darbo užmokesčio dydis, atskaičius mokesčius, yra lygus 777,39 Eur, sprendė, jog ši suma yra pakankama šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti. Atsižvelgęs į tai, teismas vertino, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma nepilnamečiam šalių vaikui neviršija teismų praktikoje nurodomo orientacinio išlaikymo dydžio – pusės minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius, sumos.
10. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovės ir atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui valstybė moka 122,50 Eur per mėnesį, taip pat į tai, kad ieškovės ir atsakovo bendra teiktina nepilnamečiam vaikui išlaikymo suma pagal ieškovę yra nuo 2025 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje nustatytas minimalus mėnesinis darbo užmokesčio dydis, atskaičius mokesčius, t. y. 777,39 Eur, teismas sprendė, jog ši suma mažintina 122,50 Eur suma. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad atsakovo teiktino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis yra 327,45 Eur kas mėnesį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė I. O. prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-7699-439/2025 ir ieškinį tenkinti visiškai – pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3531-439/2019 patvirtintos I. M. ir T. M. 2019 m. rugpjūčio 9 d. santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 3 punkte iš T. M. nustatytą išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui N. M., priteisiant iš T. M. išlaikymą nepilnamečiam vaikui N. M. po 380 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2025 m. rugsėjo 1 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaiko motiną I. O., nustatant, kad išlaikymo lėšas T. M. perveda į I. O. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, iki einamo mėnesio, už kurį mokamas materialinis išlaikymas, paskutinės dienos.
12. Nurodo, kad pagal Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3531-439/2019 patvirtintą šalių santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 3 punktą, buvo nustatytas 250 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo dydis šalių nepilnamečiam vaikui. Nuo 2025 m. vasario 1 d. išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, galutinė vaiko išlaikymo suma buvo mokama 348 Eur. Tačiau teismas priteisė mažesnę sumą nei buvo mokama, taigi teismas skundžiamu sprendimu vaiko išlaikymo išmoką dar sumažino. Nurodytos aplinkybės pablogina šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo sąlygas nei buvo iki kreipimosi į teismą. Be to, atsakovui reikės grąžinti indeksacijos skirtumą nuo šių metų rugsėjo 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
13. Atkreipia dėmesį į atsakovo netinkamą elgesį byloje, kadangi atsakovas bandė nuslėpti realias pajamas, t. y. dėjo visas pastangas, kad į bylą nepatektų informacija apie jam priskaičiuotus ir mokamus dienpinigius, kas taip pat laikoma pajamomis, ir tik teismo reikalavimu minėta informacija buvo pateikta. Apeliantės tvirtinimu, atsakovo finansinė padėtis po santuokos nutraukimo tik pagerėjo, nes prieš santuokos nutraukimą atsakovo darbo užmokestis buvo ženkliai mažesnis.
Šalies argumentai
14. Apeliantės teigimu, jos materialinė padėtis pasikeitė, t. y. ieškovė dabar turi išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką, kuriam yra 9 mėnesiai, ir dėl to ji yra vaiko priežiūros atostogose bei negali dirbti. Be to, ženkliai pablogėjo ir N. M. sveikata, atsirado daugiau ligų nei buvo 2019 metais. Vaikas reguliariai lankosi pas gydytojus, dantų priežiūros specialistus, o kartais prireikia ir specializuotų medicininių paslaugų, tokių kaip akių patikrinimai bei akinių įsigijimas. Byloje yra pateikti išrašai iš medicinos įstaigų, kurie patvirtina apie vaiko sveikatos būklę ir vaikui reikalingų didesnių išlaidų dėl vykimo į gydymo įstaigas.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas T. M. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Tauragės apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
16. Nurodo, kad apeliacinis skundas grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir pirmosios instancijos teisme. Skunde nepateikiama jokių naujų faktinių aplinkybių ar naujų įrodymų, kurie galėtų paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas.
Žemesnės instancijos teismas
17. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jo gaunami dienpinigiai yra komandiruočių kompensacija, o ne darbo užmokestis ar pastoviosios pajamos. Ieškovės teiginiai, kad dienpinigiai turėtų būti prilyginami atsakovo pastoviosioms pajamoms, neatitinka galiojančio teisinio reguliavimo ir nusistovėjusios teismų praktikos.
18. Pažymi, kad ieškovės nurodomos vaiko išlaidos yra grindžiamos apytikslėmis, subjektyviomis sumomis, nepateikiant jas patvirtinančių dokumentų (sąskaitų, kvitų ar mokėjimų išrašų). Atsakovo manymu, teismas tinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio nuostatas, užtikrindamas vaiko interesų apsaugą, išlaikymo proporcingumą ir atsakovo realias finansines galimybes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
20. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo ieškinys dėl priteisto vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
21. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jie turi teisę bendru sutarimu nustatyti tvarką ir formą (CK 3.193 straipsnio 1 dalis). Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pasikeisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
22. CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas, atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra); prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.
23. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).
Žemesnės instancijos teismas
24. Nagrinėjamu atveju, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama padidinti Tauragės rajono apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3531-439/2019 priteistą 250 Eur išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui iki 380 Eur išlaikymo dydžio, argumentuodama tuo, jog pablogėjo jos turtinė padėtis, kadangi ieškovė augina dar vieną vaiką ir yra jo priežiūros atostogose, taip pat padidėjo šalių nepilnamečio vaiko poreikiai sveikatos priežiūrai, laisvalaikiui, maistui, drabužiams ir kt. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovės turtinė padėtis yra pasikeitusi, o duomenų, kad atsakovo turtinė padėtis pablogėjo, nėra, taip pat nustatęs, kad po 2019 metų padidėjo šalių nepilnamečio vaiko poreikiai, vertino, jog ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma nepilnamečiam šalių vaikui yra pagrįsta, tačiau, atsižvelgęs į tai, jog šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui valstybė moka 122,50 Eur per mėnesį, taip pat į tai, kad šalių bendra teiktina nepilnamečiam vaikui išlaikymo suma pagal ieškovę yra minimalus mėnesinis darbo užmokesčio dydis, atskaičius mokesčius, t. y. 777,39 Eur, teismas šią sumą mažino 122,50 Eur suma.
25. Apeliantė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia tuo, jog: (1) teismas sumažino išlaikymo dydį, kadangi, kasmet indeksuojant, buvo mokamas 348 Eur išlaikymas vaikui; (2) atsakovo turtinė padėtis pagerėjo; (3) ieškovės turtinė padėtis pasikeitė, nes ji augina dar vieną vaiką ir yra vaiko priežiūros atostogose; (4) ženkliai pablogėjo šalių nepilnamečio vaiko sveikata, dėl ko padidėjo jo sveikatos priežiūros išlaidos.
26. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi ne tik turi būti tenkinami jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
27. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).
28. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad šalių vaikui, nustatant 250 Eur išlaikymo dydį, buvo šešeri metai, šiuo metu dvylika. Byloje pateikti išrašai iš esveikata.lt paskyros patvirtina, jog pablogėjo šalių nepilnamečio vaiko sveikata, jam nustatytos trumparegystės, astigmatizmo, dantų dygimo sindromo, danties padėties anomalijos ir kt. diagnozės, kas neabejotinai pagrindžia padidėjusias vaiko sveikatinimui būtinas išlaidas, kurios ne visos kompensuojamos iš valstybės biudžeto. Kita vertus, šalių sūnus auga, tad natūralu, kad didėja ir jo poreikių tenkinimui būtinų išlaidų suma. Paaugus vaikui, padidėjo jo poreikiai drabužiams ir avalynei, skirtiems mokyklai ir laisvalaikiui, ugdymui, papildomoms lėšoms mokslo reikmėms, sporto būreliams, maitinimui, higienai, laisvalaikiui. Atsirado poreikis vaiko asmeninėms smulkioms išlaidoms. Pažymėtina, kad didesni vaiko poreikiai jam paaugus ir šalyje pasikeitusi ekonominė situacija dėl infliacijos yra visiems žinomos aplinkybės ir atskirai jų įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnis). Nors atsakovas nurodo, jog ieškovės nurodomos vaiko išlaidos yra grindžiamos apytikslėmis, subjektyviomis sumomis, nepateikiant jas patvirtinančių dokumentų, tačiau savo skaičiavimų bei įrodymų, pagrindžiančių kitokį nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo dydį, byloje neteikia. Be to, ieškovės prašoma priteisti išlaikymo dydžio suma neviršija minimalios mėnesinės algos, galiojusios sprendimo priėmimo metu (apie 777 Eur atskaičius mokesčius), dydžio, todėl, remiantis nutarties 27 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, ieškovė neturi pareigos itin detaliai įrodinėti mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų pagrįstumo.
29. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
30. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).
31. Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes apie ieškovės auginamą dar vieną 9 mėnesių vaiką, kurio priežiūros atostogose ji šiuo metu yra ir dėl to sumažėjusias ieškovės pajamas, taip pat galimybę gauti didesnes pajamas, pirmosios instancijos teismo pagrįstai nustatyta, jog ieškovės turtinė padėtis, lyginant ją su 2019 m., kai buvo nustatytas 250 Eur išlaikymo dydis šalių nepilnamečiam vaikui, yra pasikeitusi (pablogėjusi). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas turi vieną išlaikytinį (šalių sūnų) yra jauno, darbingo amžiaus, dirbantis, jo mėnesio pajamas sudaro apie 1 200 Eur darbo užmokestis ir apie 1 174 Eur dienpinigiai, turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių atsakovas negalėtų gauti tokių pajamų, kurios leistų užtikrinti jo nepilnamečio vaiko poreikių. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas yra dirbantis, jo turtinė padėtis nėra pablogėjusi, priešingai, kadangi atsakovo sūnus gyvena su ieškove, tai atsakovas turi didesnes galimybes ieškoti papildomo darbo, gauti papildomų pajamų, kurios galėtų būti skiriamos jo vaiko poreikių tenkinimui. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad ieškovei ir taip tenka didesnė išlaikymo ir kasdienio rūpinimosi šalių nepilnamečiu vaiku našta, kadangi būtent su ja nuolat gyvena šalių vaikas. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas turi didesne dalimi prisidėti prie materialinio sūnaus aprūpinimo.
32. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, be kita ko, nurodo, kad teismas sumažino išlaikymo dydį, taip pablogindamas šalių nepilnamečio vaiko padėtį, kadangi, kasmet indeksuojant, buvo mokamas 348 Eur išlaikymas vaikui. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, šį apeliantės argumentą laiko nepagrįstu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio padidinimas ir išlaikymo dydžio indeksavimas yra skirtingos kategorijos. Išlaikymo padidinimo institutas siejamas su pasikeitusiais vaiko poreikiais ir tėvų galimybėmis tokį išlaikymą teikti, o priteisto išlaikymo indeksavimas skirtas dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastoms pajamoms visiškai ar iš dalies kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-684/2025).
33. Apibendrinant nurodytus argumentus, atsižvelgus į šalių nepilnamečio vaiko amžių (12 m.), įvertinus vaiko būtinuosius ir kitus poreikius, padidėjusius poreikius sveikatos priežiūrai, taip pat ekonominę situaciją šalyje, į tai, kad nepilnamečio N. M. poreikiai per šešerius metus neabejotinai pasikeitė ir išaugo, įvertinus ieškovės turtinės padėties pasikeitimą (pablogėjimą) ir atsakovo turtinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog, vadovaujantis prioritetiniais vaiko interesais, teisingumo ir protingumo principais, protinga bei pagrįsta, užtikrinančia padidėjusius šalių nepilnamečio vaiko poreikius, išlaikymo suma yra 370 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui N. M. po 370 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2025 m. rugsėjo 1 d., iki vaiko pilnametystės.
Dėl bylos procesinės baigties
34. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą dėl priteisto vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo vaikams priteisimą, nesivadovavo kasacinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu, išsamiai ir visapusiškai neįvertino byloje esančių įrodymų, dėl to yra faktinis ir teisinis pagrindas skundžiamą teismo sprendimą dėl priteisto vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kita ieškovės apeliacinio skundo dalis atmestina.
35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose
36. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
37. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius byloje pateikė duomenis apie patirtas 395,83 Eur atstovavimo išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Duomenų apie atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.
38. Šiuo procesiniu sprendimu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra teisinis pagrindas, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, spręsti, kad ieškovės ieškinys yra tenkintas 97 procentus (iš dalies tenkinus reikalavimą dėl priteisto vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo)), o apeliacinis skundas – 81 procentą (pakeistas sprendimas dėl vaiko išlaikymo dydžio).
39. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas dėl priteisto vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) tenkinamas 97 procentus, iš atsakovo į valstybės pajamas priteisiamas 43 Eur ((370 Eur – 250 Eur) x 12 mėn. x 3 proc.) žyminis mokestis; taip pat 384 Eur (395,83 Eur x 97 proc.) antrinės teisinės pagalbos išlaidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93, 96 straipsniai).
40. Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos patirtos tik už procesinių dokumentų pirmosios instancijos teisme siuntimą atsakovui, ir pirmosios instancijos teismas visas jas priteisė iš atsakovo, šios išlaidos, pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies pakeitus, neperskirstomos. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidų priteisimo paliekama nepakeista.
41. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ieškovei taip pat buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius byloje pateikė duomenis apie patirtas 175 Eur atstovavimo išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Ieškovės apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (81 proc.) iš atsakovo į valstybės pajamas priteisiamas 18,63 Eur žyminis mokestis ir 141,75 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimą pakeisti iš dalies.
„Priteisti iš T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 370 Eur (tris šimtus septyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2025 m. rugsėjo 1 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną I. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Išlaikymo lėšas T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) perveda į I. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, iki einamo mėnesio, už kurį mokamas materialinis išlaikymas, paskutinės dienos.“
Sprendimo rezoliucinės dalies 5-6 pastraipas išdėstyti taip:
„Priteisti iš atsakovo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 43 Eur (keturiasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį. Priteistos lėšos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodu – 5660.
Priteisti iš atsakovo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 384 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Priteistos lėšos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).“
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18,63 Eur (aštuoniolikos eurų ir 63 ct) žyminį mokestį, įmokos kodas 5660, ir 141,75 Eur (vieno šimto keturiasdešimt vieno euro ir 75 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.