Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

V. P.

2022 m. lapkričio 1 d. apie 16.45 val. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis V. P. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino kaltę, dėl įvykio gailėjosi ir paaiškino, kad 2022 m. lapkričio 1 d. paskambinusi sutuoktinė, kuri buvo (duomenys neskelbtini) pasakė, kad jų sūnus pakviestas į karinius veiksmus (duomenys neskelbtini). Jis susinervavo, parduotuvės aikštelėje išgėrė maždaug 200 g degtinės, po to sėdėdamas automobilyje užmigo, pabudęs norėjo kviesti Bolt, bet nusprendė, kad gali pats vairuoti automobilį ir pats vairuodamas automobilį grįžo namo. Grįžęs pastatė automobilį ir jame sėdėjo. Po kažkiek laiko atvyko policijos pareigūnai, kurie pasiūlė pasitikrinti blaivumą, bet jis atsisakė pasitikrinti. Policininkai informavo, kad kels bylą pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį, pasodino jį į tarnybinį automobilį ir ten jis davė parodymus. Labai gailisi, kad vairavo neblaivus, pripažįsta, kad vengė neblaivumo patikrinimo. Lietuvoje baudos sumokėtos. Automobilis Toyota prius registruotas žmonos vardu, bet pirktas iš bendrų sutuoktinių lėšų, tai bendras turtas. Prašo taikyti laidavimą, nekonfiskuoti automobilio, jis neteistas, baudas sumokėjęs, teisę vairuoti turi.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojai ir gynėjui, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokurorė ir gynėjas, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

Liudytojas A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2022-11-01 apie 16.50 val. jam vairuojant automobilį ,,Audi A8“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuojant (duomenys neskelbtini) pastebėjo įtartinai manevruojantį, keliantį avarines situacijas, be įjungtų šviesų automobilį „Toyota Prius“ (duomenys neskelbtini) valstybinio numerio ženklais. Jis pradėjo važiuoti paskui jį ir nedelsiant pranešė bendruoju pagalbos telefonu „112“. Vairuotojas viršijo leistiną greitį, kėlė grėsmę kitiems eismo dalyviams. Važiavo apie 60-70 km/val. greičiu. Mano, kad abu automobilius užfiksavo stacionarus greičio matuoklis, esantis T. M. gatvėje. Vairuotojas įsuko į daugiabučių namų kiemą ir sustojo, įsiparkavo šalia kitų automobilių. Kaip automobilis parkavosi - nufilmavo savo mobiliuoju telefonu, įrašą pateikė. Kai automobilis „Toyota Prius“ sustojo, jis sustojo šalia jo ir sėdėdamas savo automobilyje jį stebėjo, laukė policijos. Vairuotojas jam nepažįstamas, buvo vienas, nelipo iš automobilio, sėdėjo, gal net ir snaudė vairuotojo vietoje. Jis nieko negėrė ir nevalgė. Atvykus policijos pareigūnams, jis paaiškino situaciją, parašė paaiškinimą ir išvyko (b.l. 56-59).

Liudytojas D. D. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad dirba Kauno AVPK Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2022-11-01 dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu S. B.. Apie 16 val. 43 min. gavo pranešimą iš Kauno AVPK OVS budėtojo, kad R(duomenys neskelbtini) važiuoja neblaivus vairuotojas, pranešėjas jam važiuoja iš paskos. Atvykus T(duomenys neskelbtini), namo kieme pastebėjo stovintį pranešėją, kuris nurodė, kad važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad jam įtartinai keliu važiavo automobilis „Toyota Prius“ valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kurį vairavo vyriškis, automobilyje buvo vienas. Pranešėjas važiavo paskui jį ir tuo metu pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją pagalbos centro telefonu „112“. Pranešėjas jiems paaiškino, kad automobilį atsekė iki šio kiemo T. M. g., fiksavo telefonu, kaip jis statėsi automobilį į vietą, nurodė, kad iš automobilio niekas įlipęs ar išlipęs nebuvo, alkoholio nevartojo. Su kolega priėjo prie „Toyota“ automobilio, vairuotojo vietoje sėdėjo vyriškis, pabeldus į langą, vairuotojas atidarė duris, kalbėjo rusiškai. Kolega kalbos nemokėjo, tad su juo bendravo D. D.. Bendraujant su vairuotoju buvo nustatyta, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis V. P., bendraujant jautėsi iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, todėl buvo nuspręsta patikrinti vairuotojo blaivumą alkotesteriu. Bandant patikrinti vairuotojo blaivumą, jis teigė, kad automobilio nevairavo, jame tik sėdėjo. Paklausus, ar vartojo šiandien alkoholinius gėrimus, jis paaiškino, kad vartojo, tačiau nepamena prieš kiek laiko. Apie tai, kad vairuotojas jo galėjo nesuprasti, jam įtarimo nesukėlė, kadangi jo užduodamų klausimų patikslinti neprašė, juos suprato. Jam bendraujant su vairuotoju, jo kolega patikrino automobilį, atidarius dešinės pusės priekines dureles, iškrito stiklinis degtinės butelis. Vairuotojui buvo išaiškinta, kad atsisakymas pasitikrinti blaivumą užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Vairuotojui atsisakius pasitikrinti, vairuotojas buvo patalpintas į tarnybinio automobilio sulaikymo kamerą. (b.l. 63-66).

Liudytoja H. P. paaiškino, kad dėl karinių veiksmų, vykstančių (duomenys neskelbtini), atvyko su savo vyru ir dukra į Lietuvą 2022 metų balandžio pabaigoje. Iš šeimos santaupų Lietuvoje įsigijo lengvąjį automobilį „Toyota Prius“. 2022-10-22 išvyko su dukra atgal į (duomenys neskelbtini) pasiimti reikalingų daiktų gyvenimui Lietuvoje, vyras liko vienas Lietuvoje. 2022-11-01 anksti ryte sužinojo iš sūnaus, kad jis yra siunčiamas kariniams veiksmams šalyje. Tą pačią dieną paskambino savo vyrui V. ir pranešė jam apie tai. Po kiek laiko ji vėl su juo kalbėjo telefonu, jai pasirodė, kad jis yra šiek tiek išgėręs. Po šio pokalbio jie dar bendravo telefonu, tačiau tik 2022-11-03 susiskambinus jis jai pasakė, kad 2022-11-01 jį sulaikė policija, kadangi matė jį neblaivų važiuojantį su jai priklausančiu automobiliu. Jis pasakė, kad tikrai važiuodamas buvo neblaivus, išgėrė susijaudinęs dėl sūnaus situacijos, važiavo iš parduotuvės namo, o namo kieme (duomenys neskelbtini), Kaune automobilyje jį sulaikė policijos pareigūnai. Dėl šio įvykio jos vyras labai pergyvena, iki šio įvykio niekada nėra jisai važiavęs neblaivus. (b.l. 69-72).

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2022-11-01 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281-1 str. 1 d. (b.l. 6-8).

Iš 2022-11-01 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti T. (duomenys neskelbtini), ten stovintis automobilis „Toyota Prius“, (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po apžiūros paimtas automobilis, jo užvedimo raktelis ir degtinės butelis. (b.l. 29-31).

Iš 2022-11-01 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad V. P. atsisakė pasitikrinti blaivumą. Neblaivumo nustatymo akte nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, negali eiti tiesia linija. (b.l. 107).

Iš VĮ "Regitra" išrašo iš duomenų bazės matyti, kad automobilio „Toyota Prius“, (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas H. P., gim. (duomenys neskelbtini) m. (b.l. 80).

Iš VŠĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Toyota Prius“, 2009 metų laidos, vertė su PVM yra 6830 Eur. (b.l. 81).

Iš 2022-11-23 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas liudytojo A. L. pateiktas vaizdo įrašas, kuris užfiksavo įvykį 2022-11-01 (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašo trukmė 0.56 sekundės. (b.l. 84-86).

Iš 2022-11-30 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti tyrimui reikšmingi policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti 2022-11-01 (duomenys neskelbtini) pareigūnų vykdyti veiksmai ir galimai nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Apžiūrėti vaizdo įrašai: „pradžia“, „raginimas pasitikrinti blaivumą“, „raginimas pasitikrinti blaivumą tęsinys“, „atsisakymas“. (b.l. 90-92).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Byloje pačio kaltinamojo V. P. parodymais, kurie tiek teisiamojo posėdžio tiek ikiteisminio tyrimo metu iš esmės sutapo, liudytojų apklausos protokolais, įvykio vietos apžiūros protokolu, kitų objektų apžiūros protokolais, vaizdo medžiaga, tarnybiniu pranešimu neginčijamai įrodyta, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, t. y. V. P. 2022 m. lapkričio 1 d. apie 16.45 val. (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti.

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinimas V. P. dėl neblaivumo patikrinimo vengimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, pasitvirtino. Kaip minėta, kaltinamasis pripažino, jog tą dieną automobilyje prieš vairuojant buvo vartojęs stipriuosius alkoholinius gėrimus – degtinę, minėtas degtinės butelis buvo rastas automobilyje, pripažino, jog policijos pareigūnams atsisakė tikrintis blaivumą, nors buvo išaiškinta baudžiamoji atsakomybė už tai, tačiau vis tiek atsisakė tikrintis neblaivumą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. V-1312 redakcija) patvirtintoje Bendros asmens būklės įvertinimo metodikoje nurodyta, kad bendra asmens būklė vertinama siekiant nustatyti, ar transporto priemones vairuojantys asmenys yra blaivūs / neblaivūs (girti), neapsvaigę / apsvaigę, o neblaivumo požymiams nustatyti pakanka sklindančio alkoholio kvapo, neadekvačios elgsenos, nerišlios kalbos, nekoordinuotų judesių. Nustatę tokius požymius policijos pareigūnai turi teisę reikalauti neblaivumo patikros naudojant sertifikuotus alkotesterius, o vengimas tokio patikrinimo užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Policijos pareigūno, apklausto kaip liudytojo parodymai bei vaizdo įrašai, apžiūrėti ir kitų objektų apžiūros protokolais, laikytini tinkamais įrodymais, nustatant šią aplinkybę, kuri yra reikšminga veiką kvalifikuojant pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Taigi, tiek kaltinamojo parodymais, tiek liudytojų parodymais, tiek rašytine bylos medžiaga nustatyta neginčijama aplinkybė, jog kaltinamasis vengė tikrintis neblaivumą, nors jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. V. P. veikė tiesiogine tyčia. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Laidavimo instituto taikymas

Kaltinamasis V. P. teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą H. P. atsakomybei, nurodydamas, kad ji galės daryti jam teigiamą įtaką, nes ji yra jo sutuoktinė, jo autoritetas, jie kartu gyvena jau (duomenys neskelbtini) metus. Nurodė, jog pripažįsta nusikalstamą veiką, labai gailisi dėl to, savo poelgį vertina labai blogai, įsipareigoja daugiau nepažeidinėti nustatytos tvarkos. Nurodo, jog yra neteistas, augina nepilnametę dukrą, šiuo metu nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, pragyvena iš santaupų.

Laiduotoja H. P. teismo posėdžio metu prašė perduoti V. P. jos atsakomybėn pagal laidavimą, nes ji gali daryti įtaką sutuoktiniui, ji jam autoritetas, jis jos klauso, jis labai pergyveno dėl šios veikos, gailisi, anksčiau niekada girtas nevairuodavo Nurodė, jog ji nėra teista, nebausta administracine tvarka, nedirba, Lietuvoje jokio kito turto išskyrus šį automobilį neturi, (duomenys neskelbtini) turi butą, bet dėl karo ten negyvena.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo apie fizinį asmenį V. P. esančių duomenų, jis traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pirmą kartą, anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 110). Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, prisipažino ir nuoširdžiai dėl to gailisi, suprato savo veikos pavojingumą ir pažada daugiau nenusikalsti. Vertinant ar yra pagrindo manyti, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas atsižvelgia į tai, kad V. P. labai kritiškas savo veiksmų atžvilgiu, nenustatyta jo pozicijos viso baudžiamojo proceso metu kaitos ir nenuoseklumo, priešingai, jis veiką pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, jis baustas administracine tvarka du kartus už nešiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, kaip nurodė teismo posėdžio metu baudas sumokėjęs (b. l. 114- 115). Pastebėtina, kad nors Administracinių nusižengimų išraše nurodoma, jog V. P. yra surašytas dar vienas administracinio nusižengimo protokolas, tačiau duomenų apie šį baustumą nėra. Nors V. P. baustas administracine tvarka, tačiau kasacinės instancijos teismo buvo ne kartą pažymėta, jog šių aplinkybių buvimas, aptariant administracinių nusižengimų esmę, pats savaime nesudaro prielaidų netaikyti BK 40 straipsnio nuostatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-96-628/2019, 2K-250-976/2020, 2K-108-648/2022). V. P. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nėra registruotas, psichiatrijos klinikoje nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b. l. 112, 113). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę lengvina tai, kad nusikalstamą veiką pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi viso proceso metu. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis yra linkęs laikytis įstatymų, yra pilnavertis visuomenės narys, nusikalto pirmą kartą, praeityje nėra baustas už vairavimą būnant neblaiviu. Atsižvelgdamas į tai, kad padarytas nusikaltimas yra nesunkus, į kaltinamojo asmenybę, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad byloje nėra aplinkybių, kliudančių atleisti V. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, nes kaltinamasis pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, žala nepadaryta, nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio ir kaltinamasis nėra linkęs pažeidinėti įstatymų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 5 dalis).

BK 40 straipsnio 3 dalis numato, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Įstatyme plačiau nedetalizuojami laiduotojui keliami reikalavimai, tad, sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui palikta diskrecija spręsti, ar pasirinktas laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojos H. P. asmenines savybes, gyvenimišką patirtį, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Nagrinėjamu atveju siūloma laiduotoja yra kaltinamojo sutuoktinė, santuokoje asmenys yra virš 22 metų. Kaip matyti iš kaltinamojo ir laiduotojos teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų, jie yra labai artimi, besidalinantys problemomis, aptariantys įvairius kylančius klausimus, tarp jų susiklostę tarpusavio supratimo, pagarbūs santykiai. Laiduotoja neteista, nebausta administracine tvarka, charakterizuojama teigiamai. Šios paminėtos aplinkybės rodo, kad H. P. yra tinkama laiduotoja ir teismo pasitikėjimo vertas asmuo, turintis akivaizdžią bei realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad V. P. gali būti perduotas pagal laidavimą šio asmens atsakomybėn.

Teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje nustatytos ir aukščiau išanalizuotos aplinkybės patvirtina, kad nustatytos tiek formaliosios BK 40 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir laidavimo taikymo sąlygos, tiek prašymas perduoti asmenį pagal laidavimą pateiktas teismo pasitikėjimo verto asmens, kuris pagal asmenines savybes, gyvenimišką patirtį, bendravimo su V. P. pobūdį, saistomus tvirtus asmeninius ryšius, bendravimo reguliariumą, siejamus glaudžius draugiškus ir kaimyniškus santykius, darys jam teigiamą įtaką, kad pastarasis nedarytų nusikalstamų veikų ateityje. Įvertinęs kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes, jų tvirtą santuokinį ryšį ir tarpusavio santykius, laiduotojos galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, laiduotojos finansines galimybes, tai, kad ji nedirba, Lietuvoje jokio kito turto išskyrus automobilį neturi, gyvena Lietuvoje iš santaupų, teismas nustato laidavimą be užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamoji laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o užstato skyrimas nėra būtinas, siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys). Kadangi padaryta viena nesunki nusikalstama veika, po jos įvykdymo praėjo nemažas laiko tarpas, per kurį kaltinamasis jokių naujų teisės pažeidimų nepadarė, todėl laidavimo terminas nustatytinas BK 40 straipsnio 4 dalyje numatytam laidavimo termino minimumui. Kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos H. P. atsakomybėn, baudžiamoji byla V. P. atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnis, BPK 303 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Laiduotojai H. P. išaiškintina jos teisė atsisakyti laidavimo – tuo atveju, jei ji atsisakytų laidavimo, teismas, atsižvelgęs į laidavimo atsisakymo priežastis, spręstų dėl V. P. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 straipsnio 6 dalis).

Atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės V. P. išaiškintinos naujos nusikalstamos veikos padarymo pasekmės, numatytos BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyse – jam laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo motyvai

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

V. P.

vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, vengė neblaivumo nustatymo, kai nustatyti neblaivumo požymiai: iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, siekiant apriboti kaltinamojo galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumą, tikslinga uždrausti kaltinamajai naudotis ir įgyti BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę ateityje per nuosprendyje nustatytą laiką. Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, turi dvi galiojančias nuobaudas. Atsižvelgus į šias aplinkybes kaltinamojo piktybišku Kelių eismo taisyklių pažeidėju negalima laikyti. Pastebėtina, kad pagal teismų praktiką draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam terminui įprastai skiriamas tais atvejais, kai asmuo sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kai dėl jo nusikalstamų veiksmų kyla sunkūs padariniai ir pan. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, tačiau pažymėtina, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei, pats KET pažeidimas laikytinas šiurkščiu, veika padaryta tyčine kaltės forma, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, į padaryto nusikaltimo pobūdį, į kaltinamojo, į tai, kad jis nelinkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, į tai, kad sunkių padarinių šiuo atveju buvo išvengta, į tai, kad asmuo nedirba ir teisė vairuoti nėra būtina darbui, nenukrypstant nuo teismų nuosekliai suformuotos praktikos analogiškose bylose, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis (įgyti) specialia (- ią) teise (- ę) vairuoti transporto priemones dviejų metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis) (žr., pvz., kasacinės nutartys: 2K-201-303/2022, Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 1A-341-397/2020, Nr. 1A-609-634/2019, Nr. 1A-606-348/2019, Nr. 1A-579-966/2019, Nr. 1A-518-919/2019 ir kt.). Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistosios asmenybės pavojingumui, toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamosios galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021, 2K-91-303/2021). Todėl tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tokiais atvejais, be kita ko, turi būti motyvuota, kodėl byloje nenustatytos galimybės konfiskuoti pačią priemonę, kodėl tokios priemonės vertės (jos dalies) konfiskavimas yra tikslingesnis. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, taip pat apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, įvertinamas ir tokio išieškojimo proporcingumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-107-976/2021, 2K-91-303/2021).

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog vairuotas įvykio dieną automobilis pirktas už bendras sutuoktinių lėšas, tai bendras sutuoktinių turtas, tik registruotas sutuoktinės vardu. Taigi, kaltinamasis, būdamas neblaivus, vairavo sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Prius“, valstybiniais Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone.

Pagal bylos aplinkybes kaltinamajam taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra pagrindo, nes nenustatyta nė viena iš BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Jei kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir kitam asmeniui, toks bendraturtis BK 72 straipsnio 5 dalies prasme nelaikomas „trečiuoju asmeniu“, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas panaudotas darant nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tokiu atveju sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl to sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-628/2018 ir kt.). Vien tai, kad automobilis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso kaltinamajam ir jo sutuoktinei, nesant nustatytų kitų svarbių aplinkybių, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju išieškotina konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, o ne konfiskuota nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281¹ straipsnyje, padarymo priemonė.

Pažymėtina, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-107-976/2021). Teismo vertinimu, tai, kad V. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimo institutą be užstato, nesudaro pagrindo automobilio konfiskavimą laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją, užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės, šeiminės aplinkybės negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, leidžiančiomis netaikyti automobilio konfiskavimo, juolab kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų, todėl nors ir nėra piktybiškas KET pažeidėjas, tačiau negali būti laikomas ir pavyzdingu vairuotoju. Be to, kasacinio teismo išaiškinta, jog nei kaltinamojo asmenybė, nei jo šeimos narių interesai ir (ar) pan. patys savaime negali būti laikomi išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio nuostatų taikymą (žr., pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-182-303/2022). Vien automobilio vertė, pagal teismų praktiką, taip pat negali būti esminis kriterijus, sprendžiant turto konfiskavimo taikymo klausimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-205-628/2018, Nr. 2K-168-511/2020). Šioje byloje nėra pagrindo netaikyti BK 72 straipsnio nuostatų ir nekonfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „Toyota Prius“, taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė yra neproporcinga padarytam teisės pažeidimui.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam V. P. nusikalstamumui, transporto priemonė – automobilis Toyota Prius konfiskuotinas, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams (kasacinės nutartys: Nr. 2K-287-1073/2018, Nr. 2K-77-648/2019, Nr. 2K-182-303/2022).

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintinos.

2022 m. lapkričio 24 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „Toyota Prius“, valstybiniais Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, panaikintinas įsiteisėjus nuosprendžiui, apie tai nedelsiant informuotinas turto arešto aktų registro tvarkytojas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Automobilio užvedimo raktas, saugomas UAB „Augenas“, perduotinas automobilio konfiskavimą vykdysiančiai institucijai, vaizdo įrašai CD laikmenoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

V. P. , padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojos H. P. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą V. P. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, BK 72 straipsnio 2 dalimi paskirti V. P. baudžiamojo poveikio priemones:

– naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dviem) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai pranešant Valstybės įmonei „Regitra“, (duomenys neskelbtini) ambasadai Lietuvoje;

– konfiskuoti V. P. priklausantį automobilį „Toyota Prius“, valstybiniais Nr. (duomenys neskelbtini) su jo užvedimo raktais, saugomais uždarosios akcinės bendrovės „Augenas“ aikštelėje, esančioje Kaune, Technikos g. 18A.

V. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į automobilį „Toyota Prius“, valstybiniais Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus - panaikintini. Apie panaikintą laikiną nuosavybės apribojimą pranešti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Automobilio „Toyota Prius“, valstybiniais Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktus perduoti automobilio konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

Vaizdo įrašus CD laikmenose, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui V. P. ir laiduotojai H. P. išaiškinti, kad pagal BK 40 straipsnio 6, 7, 8 dalių nuostatas:

– laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

– jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

– jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti kaltinamajai, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.