- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-30
- Bylos Nr.
- 1A-13-923/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-0-00463-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Lina Lesinskienė, Odeta Gruodienė
- Nuteistasis
- D. T. P., ir M
- Advokatai
- Neringa Grubliauskienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. T. P. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo D. T. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229 straipsnyje, ir jam skirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 16 (šešiolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
D. T. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos iš D. T. P. nepriteistos.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir M. J., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. D. T. P. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju – dirbdamas (duomenys neskelbtini) jaunesniuoju specialistu, vykdydamas tarnybines pareigas, dėl nusikalstamo nerūpestingumo netinkamai atliko savo pareigas, dėl to valstybė ir fiziniai asmenys patyrė fizinę žalą ir didelę neturtinę žalą, o būtent: pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (priimtas 1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316 su vėlesniais teisės akto pakeitimais) 16 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 ir 5 punktų reikalavimus, įpareigojančius laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis bei laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba; Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimus, kuriuo numatytas bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principas. Pareigūnas privalo atlikti bendrąsias pareigas ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigas; Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 17 straipsnio 1 dalyje numatytą tarnybos sistemos pareigūno priesaiką; Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies reikalavimus: „Pataisos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais“; (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. V-477 patvirtintų Antrojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 5.5. punkto nuostatas, įpareigojančias „užkardyti ir fiksuoti nuteistųjų drausmės pažeidimus ir nusikaltimus, užtikrinti tinkamą bausmės atlikimo režimo reikalavimų vykdymą, nuteistiesiems nustatytų elgesio taisyklių laikymąsi“, 5.9. punkto nuostatas, įpareigojančias „vykdyti įstaigos direktoriaus patvirtintose instrukcijose ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuteistųjų apsaugą ir priežiūrą, reikalavimus, užtikrinti tinkamą nuteistųjų priežiūrą bei apsaugą“, 5.10. punkto nuostatas, įpareigojančias „kilus nuteistųjų muštynėms <...> pagal galimybes imtis neatidėliotinų priemonių nutraukti neteisėtus nuteistųjų veiksmus, bandymus žalotis ar žudytis bei imtis priemonių gesinti kilusį gaisrą, siekiant užtikrinti asmenų saugumo ar gaisro atveju išvengti didesnių materialinių nuostolių atsiradimo“; Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. V-135 „Dėl saugaus elgesio taisyklių patvirtinimo“ 12 punkto reikalavimus: „Pataisos pareigūnui draudžiama vienam atidaryti gyvenamosios patalpos (kameros) duris, išskyrus atvejus, kai yra įrengtos antros (grotinės) durys. Jas atidaryti galima tik įsitikinus (per įrengtą stebėjimo langelį ir kt.), kad tai padaryti yra saugu; antrąsias gyvenamosios patalpos (kameros) duris atidaryti galima tik esant abipusiam vizualiniam kontaktui su kitu pataisos pareigūnu, o Įstaigos administracijos nedarbo metu tik su vyriausiojo specialisto budinčiajai pamainai ar jį pavaduojančio pataisos pareigūno žinia (leidimu)“, Saugaus elgesio taisyklių 30 punkto reikalavimus: „Tarnybos metu pataisos pareigūnai Įstaigos išduotas specialiąsias ir asmens apsaugai skirtas priemones bei vaizdo registratorius privalo nuolat nešiotis su savimi ir nepalikti be priežiūros, kad suimtieji (nuteistieji) jomis nepasinaudotų“; Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. V-43 „Dėl tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 5.5 papunkčio reikalavimus: „<...> vaizdo registratoriai privalomai naudojami bendraujant su suimtaisiais (nuteistaisiais) <...>“, 2021 m. rugsėjo 13 d. apie 11.49 val. eidamas valstybės tarnautojo - (duomenys neskelbtini) jaunesniojo specialisto pareigas, dėl nusikalstamo nerūpestingumo netinkamai atliko savo pareigas, t. y. neįsitikinęs, kad yra saugu ir nesant abipusiam vizualiniam kontaktui su kitu pataisos pareigūnu - Saugumo valdymo skyriaus jaunesniuoju specialistu S. P., raktu atrakino (duomenys neskelbtini), esančios adresu: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) gyvenamosios patalpos duris bei atsklendęs antrųjų patalpos durų (grotų) skląstį, po ko į gyvenamąją patalpą Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistasis D. Ž. įnešė maistą, o paskui jį į minėtą gyvenamąją patalpą įbėgo - neteisėtai įsibrovė gyvenamosios patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistieji: A. G., G. B., E. P., A. Z., V. R., M. J., L. J., A. L., L. B., G. Ž., V. S., G. L., veidus dengdami kaukėmis, po ko minėtoje gyvenamojoje patalpoje A. G. iš chuliganiškų paskatų – demonstruodamas aiškią nepagarbą kitiems laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems bei darbuotojams, ignoruodamas Pataisos namuose nustatytas ir privalomas visiems nuteistiesiems elgesio taisykles bei paniekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, demonstruodamas savo viršenybę prieš kitus nuteistuosius ir niekindamas požiūrį į juos bei aplinką, tyčia sudavė metaliniu strypu ne mažiau kaip penkis smūgius nuteistajam G. S. į galvą, dešinę ausį, dešinę ranką, dešinę koją, tuo nukentėjusiajam G. S. padarė poodines kraujosruvas dešinės ausies kaušelyje, dešiniame dilbyje ir dešinėje čiurnoje, muštines žaizdas viršugalvyje, dešiniojo alkūnkaulio distalinį skeveldrinį lūžį, dešinio šeivikaulio šoninės kulkšnies lūžį ir pakraujavimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje smilkininėje srityje - nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat, be jokios dingsties, iš karto po suduotų smūgių nuteistajam G. S., tyčia sudavė metaliniu strypu ne mažiau kaip vieną kartą nuteistajam D. S. į kairę ranką, tuo D. S. padarė kraujosruvą kairės alkūnės srityje - nežymų sveikatos sutrikdymą, o tuo pačiu metu G. B. tyčia sudavė rankomis ne mažiau, kaip tris kartus nuteistajam A. M. į galvą, dešinę ir kairę rankas, tuo A. M. padarė žaizdą viršugalvio dešinėje, nubrozdinimą dešiniame žaste, nubrozdinimą kairiame dilbyje - nežymų sveikatos sutrikdymą, kai jis, privalėdamas pagal kompetenciją užtikrinti tinkamą nuteistųjų priežiūrą ir apsaugą, po to, dėl nusikalstamo nerūpestingumo netinkamai atliko savo pareigas, t. y. nesiėmė neatidėliotinų priemonių nutraukti neteisėtus nuteistųjų veiksmus, siekiant užtikrinti nuteistų asmenų saugumo, nebandė sulaikyti neteisėtai į gyvenamąją patalpą Nr. (duomenys neskelbtini) įsibrovusių ir jo akivaizdoje smurtaujančių nuteistųjų iš gyvenamosios patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistųjų iš gyvenamosios patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, nepaisė jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, juos pažeidė, sulaužė duotą priesaiką sąžiningai atlikti jam patikėtas pareigas visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą, pažemino pareigūno vardą, sudarė sąlygas formuotis neigiamai visuomenės nuomonei apie Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kaip institucijos, atsakingos už nuteistųjų saugumą ir priežiūrą, neveiklumą ir nesugebėjimą tinkamai atlikti pavestas funkcijas, ko pasėkoje dėl netinkamų jo pareigų atlikimo buvo sumenkintas pasitikėjimas ir pažemintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kaip nuteistųjų saugumą užtikrinančios teisėsaugos institucijos autoritetas, diskredituotas pataisos įstaigos pareigūno, kaip valdžios atstovo vardas, ir dėl to buvo padaryta didelė neturtinė žala fiziniams asmenims - terminuotą laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems G. S., D. S. ir A. M., kadangi dėl G. S. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, D. S. ir A. M. padarytų nežymių sveikatos sutrikdymų, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtintos garantijos, kad žmogaus asmuo yra neliečiamas, žmogaus orumą gina įstatymas, bei pažeistas iš šių garantijų kylantis draudimas žeminti žmogaus orumą ir žiauriai su juo elgtis, didelės žalos patyrė valstybė ir juridinis asmuo - Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistojo D. T. P. gynėja advokatė Neringa Grubliauskienė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį - D. T. P. išteisinti jam nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 straipsnyje.
2.1. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, apkaltinamąjį nuosprendį grindė prieštaringais įrodymais, netinkamai juos vertino, byloje esančių abejonių nepašalino ir jų netraktavo kaltinamojo naudai, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį.
2.2. Byloje nėra nustatytas BK 229 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinasis objektyvusis požymis - priežastinis ryšis tarp veikos ir pasekmių bei subjektyvusis požymis - kaltė. Todėl pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. T. P. kaltu pagal BK 229 straipsnį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą - pripažino jį kaltu, nors jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties.
2.3. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas nuosprendžio motyvuose, išskyrus atkartotą kaltinimą, D. T. P. kaltės formos nenurodė bei nepasisakė dėl jo suvokimo ir sugebėjimo įvertinti savo veikos padarinių dydį, jau nekalbant apie tai, kad teismo konstatuotas didelės žalos padarymas valstybei ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas prie LR TM) iš viso jokiais motyvais ir įrodymais nepagrįstas bei nemotyvuotas.
2.4. Apeliantės įsitikinimu, byloje nenustatytas esminis BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymis - didelė žala ir konkrečiai įvardintiems subjektams - valstybei ir Kalėjimų departamentui prie LR TM. Byloje neginčytinai nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) patvirtintuose vidaus dokumentuose – (duomenys neskelbtini) būrio pasivaikščiojimo grafike bei dienotvarkėje nurodyti pasivaikščiojimo ir maitinimo grafikai dubliavosi. Neva tai didelę žalą patyrusi įstaiga - Kalėjimų departamentas prie LR TM ne kartą yra konstatavusi, kad (duomenys neskelbtini) priimti vidaus dokumentai prieštarauja vieni kitiems, ne tik, kad nepareikalavo šią situaciją išspręsti, tačiau konstatavusi pažeidimą, apsunkinantį pareigūnų darbą, nekontroliavo, ar šis pažeidimas pašalintas. Aplinkybė, kad žemesniosios grandies pareigūnų ir aukštesnės grandies pareigūnų paaiškinimai dėl (duomenys neskelbtini) vidaus tvarkos skiriasi, dar kartą patvirtina, jog svarbūs įstaigos veiklos klausimai nebuvo tinkamai reglamentuoti bei aiškiai ir nedviprasmiškai pateikti darbuotojams, kurie privalo tos tvarkos laikytis. Esant byloje nustatytoms aplinkybės, kad Kalėjimų departamento prie LR TM pavaldžioje įstaigoje vidaus tvarkos dokumentai buvo prieštaringi, tvarka, susijusi su maisto dalinimu, pareigūnų aiškinta skirtingai, akivaizdu, kad vieninga tvarka tinkamai pareigūnams nebuvo išaiškinta ir nebuvo kontroliuojama. Kadangi Kalėjimų departamentas nevykdė tinkamos pavaldžios įstaigos kontrolės, pritarti teiginiui, kad Kalėjimų departamentas ar valstybė patyrė didelės žalos nėra jokio pagrindo, nes jeigu tokia žala ir buvo padaryta, tai ji buvo padaryta ne D. T. P. veiksmais.
2.5. Be nurodytų aplinkybių teismas, spręsdamas dėl didelės žalos padarymo aplinkybių, nukrypo ir nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Sprendžiant, ar valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo savo neteisėtais veiksmais padarė didelę neturtinio pobūdžio žalą valstybei, reikia įvertinti ne tik objektyvius veikos padarinius, bet ir kaltininko galimybę šiuos padarinius suvokti. Atsižvelgiant į tai, kad BK 229 straipsnio sudėties būtinas požymis yra didelė žala, byloje turi būti konstatuotas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko veikos ir tos veikos padarinių - didelės žalos. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinti vidaus tvarkos dokumentai, prieštaraujantys vieni kitiems, šių dokumentų vykdymas pareigūnams buvo privalomas, pati įstaiga apie esamus prieštaravimus vidaus tvarkoje žinojo, tačiau nieko nedarė, kad šiuos prieštaravimus pašalintų, t. y., akivaizdžiai šiuos prieštaravimus ignoravo, dėl ko vykdant tokią vidaus tvarką, įvyko incidentas, už kurio pasekmes D. T. P., kaip pareigūnas, nesusijęs su šių dokumentų rengimu, nėra ir negali būti atsakingas. Tai reiškia, kad tarp D. T. P. veiksmų ir tų veiksmų padarinių nėra priežastinio ryšio.
2.6. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių D. T. P. veiksmuose yra prieštaringos. Nors nuosprendžio motyvuojamoje dalyje teismas, pasisakydamas dėl D. T. P. veiksmų, konstatavo, kad būtent jo veiksmais buvo padaryta didelė žala valstybei ir juridiniam asmeniui - Kalėjimų departamentui prie LR TM, tačiau nuosprendžio motyvuose, pasisakydamas dėl bausmės, nurodė, jog iš tiesų byloje nustatyta, kad pačioje įstaigoje - (duomenys neskelbtini) (nuteistųjų drausmės grupėje) dubliavosi du grafikai, t. y. dubliavosi nuteistiesiems pasivaikščiojimui skirtas laikas su jų maitinimo laiku, ir pareigūnai šių grafikų laikėsi. Liudytojo T. M. parodymais nustatyta, jog dėl to ne kartą institucijai buvo sakoma, kad negali dubliuotis nuteistųjų, atliekančių bausmę drausmės grupėje, pasivaikščiojimo laikas su maitinimo laiku, ir skambinimo laikas prasidubliuoti, tačiau iki šio įvykio ši problema dėl grafikų dubliavimosi laiko nebuvo išspręsta. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas nusprendė nuteistajam neskirti baudžiamojo poveikio priemonės - teisės dirbti darbą valstybės tarnyboje atėmimo. Iš to seka, kad vertindamas D. T. P. veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 straipsnyje, požymių buvimą, teismas šios reikšmingos aplinkybės nenurodė, tačiau pasisakydamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, pripažino šią aplinkybę svarbia, patvirtindamas, kad D. T. P. veiksmai buvo ne vienintelė žalos (jeigu tokia yra patirta) atsiradimo priežastis, t. y. teismas laikė įrodyta aplinkybe, kad prie galimai atsiradusios didelės žalos atsiradimo prisidėjo ir kiti veiksniai. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismui nepašalinus abejonių, visi prieštaravimai turėjo būti traktuojami nuteistojo naudai, kas akivaizdžiai nebuvo padaryta, tuo pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą.
3. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nuteistojo D. T. P. gynėja prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo D. T. P. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai aiškino ir pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nepagrįstai pripažino D. T. P. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 229 straipsnyje. Sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
5. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, apeliacinio skundo reikalavimus ir argumentus, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė baudžiamojo proceso nuostatų, tinkamai išnagrinėjo visas baudžiamosios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė nors ir ne itin motyvuotas, tačiau pagrįstas išvadas dėl D. T. P. kaltės įvykdžius BK 229 straipsnyje numatytą nusikaltimą. Vien tai, kad nuteistasis ir jo gynėja nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl D. T. P. kaltės, kitaip interpretuoja byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertina, savaip supranta teisės aktų, reglamentuojančių pataisos pareigūnų funkcijas, jų pareigas, užtikrinant nuteistųjų dienotvarkę ir jų teisę į pasivaikščiojimus, nėra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą.
6. Nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde, visų pirma, ginčijamas vienas iš nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo, nurodyto BK 229 straipsnyje, objektyviojo sudėties požymio – priežastinio ryšio tarp veiklos ir padarinių nustatymas. Apeliantės įsitikinimu, dėl kilusių padarinių yra atsakingas ne nuteistasis D. T. P., o laisvės atėmimo vietų įstaigų administracija, Kalėjimų departamentas prie LR TM. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
7. Pagal BK 229 straipsnį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelę žalą. Tarnybos pareigų neatlikimo objektyvieji požymiai pasireiškia: priešinga tarnybai veikla – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neatlikimu savo pareigų arba netinkamu jų atlikimu; nusikalstamais padariniais – didele žala atitinkamiems subjektams; priežastiniu ryšiu tarp šios veiklos ir padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2019, 2K-7-25-495/2020, 2K-150-303/2020).
8. Tarnybos pareigų neatlikimas gali būti padaromas dviem alternatyviomis veikomis – neatliekant tarnybos pareigų arba netinkamai jas atliekant. Tarnybos pareigų neatlikimas yra neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai, neatlikimas ir nepasinaudojimas savo įgaliojimais, kuriuos suteikia teisės aktai, kai tai būtina tarnybos interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-150-303/2020, 2K-7-25-495/2020, 2K-67-942/2022). Netinkamas tarnybos pareigų atlikimas – tai valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens aplaidus, nekokybiškas, atmestinas ar nepakankamai veiksmingas savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-38-788/2019, 2K-7-628/2020, 2K-7-25-495/2020). Visais atvejais tarnybos pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas – tai nevykdymas pareigos, kuri priklauso valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens kompetencijai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-489/2017). Tarnybos pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas gali pasireikšti tiek ilgalaikiu, sistemingu tarnybos pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu, tiek vienkartiniu poelgiu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-305/2011). Darydamas nusikalstamą veiką, nurodytą BK 229 straipsnyje, valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo pažeidžia teisės aktus (įstatymus, nuostatus, instrukcijas ir kt.), kurie apibrėžia ir nustato jo kompetenciją, teises ir pareigas, todėl bylose turi būti nustatoma ir konkrečiais teisės aktais pagrindžiama, kokių savo pareigų, kylančių iš atitinkamų teisės aktų, valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neatliko arba atliko netinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42-942/2016, 2K-295-942/2017, 2K-38-788/2019).
9. Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad D. T. P. dirbo (duomenys neskelbtini) jaunesniuoju specialistu ir kad 2021 m. rugsėjo 13 d. apie 11.49 val., vykdydamas tarnybines pareigas, nesant abipusiam vizualiniam kontaktui su kitu pataisos pareigūnu - Saugumo valdymo skyriaus jaunesniuoju specialistu S. P., raktu atrakino (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) gyvenamosios patalpos duris bei atsklendė antrųjų patalpos durų (grotų) skląstį, po ko į gyvenamąją patalpą Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistasis D. Ž. įnešė maistą, o paskui jį į minėtą gyvenamąją patalpą įbėgo gyvenamosios patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistieji ir smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam G. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, D. S., A. M. - nežymius sveikatos sutrikdymus.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. T. P. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 ir 5 punktų reikalavimus, įpareigojančius laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis bei laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba; Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimus, numatančius, kad pareigūnas privalo atlikti bendrąsias pareigas ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigas; Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 17 straipsnio 1 dalyje numatytą tarnybos sistemos pareigūno priesaiką; Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies reikalavimą atliekant tarnybines pareigas, vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais; (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. V-477 patvirtintų Antrojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 5.5. punkto nuostatas, įpareigojančias užkardyti ir fiksuoti nuteistųjų drausmės pažeidimus ir nusikaltimus, užtikrinti tinkamą bausmės atlikimo režimo reikalavimų vykdymą, nuteistiesiems nustatytų elgesio taisyklių laikymąsi, 5.9. punkto nuostatas, įpareigojančias vykdyti įstaigos direktoriaus patvirtintose instrukcijose ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuteistųjų apsaugą ir priežiūrą, reikalavimus, užtikrinti tinkamą nuteistųjų priežiūrą bei apsaugą, 5.10. punkto nuostatas, įpareigojančias kilus nuteistųjų muštynėms <...> pagal galimybes imtis neatidėliotinų priemonių nutraukti neteisėtus nuteistųjų veiksmus; Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. V-135 „Dėl saugaus elgesio taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Saugaus elgesio taisyklės) 12 punkto reikalavimą, pagal kurį pataisos pareigūnui draudžiama vienam atidaryti gyvenamosios patalpos (kameros) duris, išskyrus atvejus, kai yra įrengtos antros (grotinės) durys. Jas atidaryti galima tik įsitikinus (per įrengtą stebėjimo langelį ir kt.), kad tai padaryti yra saugu; antrąsias gyvenamosios patalpos (kameros) duris atidaryti galima tik esant abipusiam vizualiniam kontaktui su kitu pataisos pareigūnu, o Įstaigos administracijos nedarbo metu tik su vyriausiojo specialisto budinčiajai pamainai ar jį pavaduojančio pataisos pareigūno žinia (leidimu), Saugaus elgesio taisyklių 30 punkto reikalavimus, numatančius, kad tarnybos metu pataisos pareigūnai Įstaigos išduotas specialiąsias ir asmens apsaugai skirtas priemones bei vaizdo registratorius privalo nuolat nešiotis su savimi ir nepalikti be priežiūros, kad suimtieji (nuteistieji) jomis nepasinaudotų; Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. V-43 „Dėl tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašas) 5.5 papunkčio reikalavimą, numatantį, kad vaizdo registratoriai privalomai naudojami bendraujant su suimtaisiais (nuteistaisiais).
11. Apeliaciniame skunde tvirtinant, kad nuteistojo D. T. P. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje, sudėties, akcentuojama, jog (duomenys neskelbtini) priimti vidaus dokumentai prieštarauja vieni kitiems, kad svarbūs įstaigos veiklos klausimai nebuvo tinkamai reglamentuoti bei aiškiai ir nedviprasmiškai pateikti darbuotojams, kurie privalo tos tvarkos laikytis, tvarka, susijusi su maisto dalinimu, pareigūnų aiškinta skirtingai. Kadangi D. T. P. vykdė pataisos namų administracijos parengtą tvarką, jis, nebūdamas susijęs su vidaus tvarkos dokumentų rengimu, kilus incidentui, negali būti atsakingas už kilusias pasekmes. Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus, kad D. T. P. negali būti atsakingas už kilusias pasekmes, atmeta kaip nepagrįstus.
12. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2016 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-143 buvo patvirtinta 2-ame sektoriuje drausmės grupėje ((duomenys neskelbtini) būryje) bausmę atliekančių nuteistųjų dienotvarkė, pagal kurią nuteistųjų pietūs yra 11.30 val. - 12.00 val. (2 t., b. l. 126-128). 2021 m. balandžio 30 d. l. e. direktoriaus pavaduotojo pareigas S. S. patvirtino (duomenys neskelbtini) būryje bausmę atliekančių nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore grafiką, pagal kurį 21 būrio 2-os brigados nuteistųjų pasivaikščiojimo laikas įvykio dieną buvo numatytas 10.30 val. – 12.30 val. (2 t., b. l. 124). Tad sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad į 21 būrio 2 brigados nuteistųjų pasivaikščiojimo laiką įsiterpė nuteistųjų maitinimo laikas, kuris buvo nustatytas pataisos įstaigos direktoriaus patvirtinta nuteistųjų dienotvarke. Tačiau iš liudytojų D. K., D. C. viso proceso metu duotų parodymų matyti, kad nuteistųjų pasivaikščiojimo grafikas yra tik pagalbinė priemonė valdyti nuteistųjų srautus, o pagrindinis dokumentas yra dienotvarkė ir pareigūnai privalo jos laikytis. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas D. C., įvykio metu ėjęs vyriausiojo specialisto pareigas, atlikęs skyriaus viršininko funkcijas, nurodė, kad įstaiga nėra įpareigota sudaryti nuteistųjų pasivaikščiojimo grafikų, t. y., tik kaip pagalbinė priemonė valdyti nuteistųjų srautus, kad pareigūnams būtų lengviau juos sukontroliuoti. Pagrindinis dokumentas, kuris numatytas ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, yra dienotvarkė ir juo privalu vadovautis Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas D. K., įvykio metu ėjęs (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo funkcijas, nurodė, kad pagrindinės D. T. P. funkcijos buvo užtikrinti nuteistųjų dienotvarkės laikymąsi, o kaip minėta, maitinimosi laikas buvo įtvirtintas (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2016 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-143 patvirtintoje 2-ame sektoriuje drausmės grupėje ((duomenys neskelbtini) būryje) bausmę atliekančių nuteistųjų dienotvarkėje.
Žemesnės instancijos teismas
13. Liudytojai M. K., D. K., D. C., T. M. paaiškino, kaip, laikantis teisės aktų reikalavimų, turi būti vykdomas nuteistųjų maitinimas. Liudytojas M. K., įvykio metu užėmęs Saugumo valdymo skyriaus specialisto pareigas, paaiškino, kad kai vykdavo nuteistųjų, atliekančių bausmę drausmės grupėje, maitinimas, visi nuteistieji turėdavo būti kameroje užrakinti, maitinimo metu niekas nevaikšto. Dalinant maistą turi dirbti du pareigūnai, maistas paduodamas atrakinant kiekvieną kamerą. Vienas pareigūnas negali atrakinti kameros, kadangi tai nėra saugu, turi sulaukti kito pareigūno. Jis patvirtino, kad ir jam pačiam asmeniškai teko dirbti drausmės grupėje. Apeliacinės instancijos teisme šis liudytojas parodė, kad įvykio nebūtų buvę, jei pareigūnas būtų tinkamai atlikęs savo pareigas.
14. Liudytojas D. K., įvykio metu ėjęs (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo funkcijas, paaiškino, kad tam, jog nebūtų pažeistas Saugaus elgesio taisyklių 12 punktas, reikia užsinešti maistą į antrą aukštą ir išdalinti, paskui pirmajame aukšte išdalinti maistą. Apeliacinės instancijos teisme liudytojas D. K. paaiškino, kad pagrindinės D. T. P. funkcijos buvo užtikrinti nuteistųjų dienotvarkės laikymąsi. Pareigūnas buvo supažindintas su tuo, kaip vykdomas maitinimas. Maitinimo metu į kameras iš pasivaikščiojimo grįžta nuteistieji, visos kameros užrakinamos ir pradedamas maitinimas. Papietavus, vėl pasiūloma pasivaikščioti, jei dar neišnaudotas laikas. Visada reikalaujama, kad negalima atidaryti daugiau nei vienos kameros ir kad kamerą atidarytų mažiausiai du pareigūnai. Atidarius duris, maisto dalintojas paduoda atitinkamą kiekį porcijų ir tada pareigūnas uždaro kamerą, užrakina ir atidaro sekančią. Pasivaikščiojimo grafikas sudaromas tam, kad pareigūnams būtų paprasčiau reguliuoti nuteistųjų srauto judėjimą. Grafike numatoma, kokiu eiliškumu išleidžiamos nuteistųjų kameros.
15. Liudytojas D. C., įvykio metu ėjęs vyriausiojo specialisto pareigas, atlikęs skyriaus viršininko funkcijas, parodė, kad kai vyksta maitinimas, sueina visi nuteistieji į kamerą, pavalgo ir paskui eina vėl pavaikščioti likusį laiką. Nuteistieji žino, kada yra maitinimo laikas ir būna parėję į kameras, jų varyti nereikia. Kad liudytojo parodymai apie tai, jog nuteistieji žino savo maitinimosi laiką, būna tuo metu parėję į kameras, yra teisingi, galima spręsti ir iš vaizdo įraše užfiksuotų duomenų. Vaizdo įraše užfiksuota, kad incidento metu iš Nr. (duomenys neskelbtini) kameros išėjo 13 nuteistųjų, o (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo A. S. 2021 m. rugsėjo 17 d. rašte Nr. 14-8879 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) brigadoje gyveno 13 nuteistųjų. (2 t., b. l. 116-117). Tad akivaizdu, jog visi tuo metu Nr. (duomenys neskelbtini) kameroje gyvenę nuteistieji dienotvarkėje numatytu maitinimo laiku, nepriklausomai nuo to, kad dar buvo jų pasivaikščiojimo laikas, buvo sugrįžę į kamerą. Liudytojas A. L., kuris įvykio metu gyveno Nr. (duomenys neskelbtini) kameroje, nurodė, kad visi nuteistieji maždaug žino pietų laiką ir grįžta į kamerą iš pasivaikščiojimo. Be to, liudytojas D. C. paaiškino, kad pareigūnas gali duoti nurodymą eiti į kamerą maitintis dar nepasibaigus pasivaikščiojimo laikui. Atvežus maistą iki (duomenys neskelbtini) būrio, maisto atvežėją pasitinka pareigūnai, patikrina maistą ir paskui turi susinešti visą maistą į antrą aukštą, išdalinti po vieną kamerą. Apeliacinės instancijos teisme liudytojas nurodė, kad pareigūnas, eidamas maitinti pirmą patalpą, turėjo uždaryti kitos patalpos duris. Pasimaitinę nuteistieji vėl išleidžiami.
Žemesnės instancijos teismas
16. Liudytojas T. M., nors ir pripažino, kad pataisos namams buvo ne kartą sakyta, kad pasivaikščiojimo ir maitinimosi laikas neturi dubliuotis, tačiau taip pat pažymėjo, kad šioje situacijoje pareigūnas turėjo uždaryti nuteistuosius į kameras ir tik tada dalinti maistą. Pareigūnas privalėjo laikytis Saugaus elgesio taisyklių reikalavimų. Atidarant antras grotines duris šiuo atveju jas atidarantis pareigūnas privalėjo pasikviesti kitą pareigūną, vienas atidaryti durų negalėjo.
17. Saugaus elgesio taisyklių 12 punkte numatyta, kad pataisos pareigūnui draudžiama vienam atidaryti gyvenamosios patalpos (kameros) duris, išskyrus atvejus, kai yra įrengtos antros (grotinės) durys. Jas atidaryti galima tik įsitikinus (per įrengtą stebėjimo langelį ir kt.), kad tai padaryti yra saugu; antrąsias gyvenamosios patalpos (kameros) duris atidaryti galima tik esant abipusiam vizualiniam kontaktui su kitu pataisos pareigūnu. Tų pačių taisyklių 30 punkte numatyta, kad tarnybos metu pataisos pareigūnai Įstaigos išduotas specialiąsias ir asmens apsaugai skirtas priemones bei vaizdo registratorius privalo nuolat nešiotis su savimi ir nepalikti be priežiūros, kad suimtieji (nuteistieji) jomis nepasinaudotų.
18. Kad pareigūnams buvo žinoma, suprantama, jog, nepriklausomai nuo to, kad pagal dienotvarkę ir pasivaikščiojimų grafiką yra susidubliavimas, kada kurio nors būrio nuteistiesiems pasivaikščiojimo laikas susidubliuoja su maitinimosi laiku, svarbu, jog atliekant maitinimą būtų laikomasi Saugaus elgesio taisyklių reikalavimų, o susiklosčius situacijai, kad durys atrakinamos nesant vizualinio kontakto su kitu pareigūnu, siekiant išvengti incidentų, saugumui užtikrinti, būtina imtis priemonių, jog būtų atrakinamos tik vienos kameros durys, galima spręsti iš liudytojų T. B., A. B., S. P., A. S., tiesiogiai vykdžiusių nuteistųjų priežiūrą, parodymų.
19. Liudytojas A. S., kuriam yra anksčiau tekę dirbti drausmės grupėje, nors ir nurodė, kad buvo problemos dėl maitinimo ir pasivaikščiojimo laiko ir jis neprisiminė, kaip tiksliai toje situacijoje elgdavosi, tačiau taip pat pabrėžė, kad maitinimosi metu visos kameros turi būti užrakintos. Nurodė, kad tvarkinys turi susinešti visą maistą iš kiemelio į vidų. Nors liudytojas M. S. negalėjo nurodyti, kaip reiktų elgtis pareigūnui tuo atveju, kai dubliuojasi pasivaikščiojimo ir maitinimo laikas, tačiau jis taip pat patvirtino, kad maitinimo metu atvežus maistą iki (duomenys neskelbtini) būrio teritorijos, maistas turi būti susineštas ir tada atliekamas maitinimas, kas atitinka aukštesnės grandies pareigūnų liudytojų D. K. ir D. C. parodymus. Liudytojas M. S. taip pat nurodė, kad kai dalinamas maistas, nuteistieji negali būti išleisti, kai atrakinta kamera, pašaliniai negali vaikščioti. Iš paminėtų tiek aukštesnės, tiek žemesnės grandies liudytojais apklaustų pareigūnų parodymų matyti, jog tam, kad būtų užtikrinamas Saugaus elgesio taisyklių 12 punkto reikalavimų laikymasis, tvarkinys iki teritorijos karučiu atvežtą maistą turi susinešti į viršų ir tik tada galima pradėti maitinimą. Pastebėtina, kad tokiu atveju būtų užtikrintas reikalavimas, kad durų atrakinimo metu būtų abipusis vizualinis kontaktas su kitu pataisos pareigūnu, nes pastarasis, pasaugojęs maistą lauke, iki tol, kol tvarkinys jį susineš į vidų, grįžtų prie kamerų ir galėtų padėti kolegai užtikrinti saugumą nuteistųjų maitinimo metu.
20. Visgi kaip galima spręsti iš paties nuteistojo D. T. P., o taip pat ir kitų liudytojais apklaustų pataisos pareigūnų parodymų, dalis pataisos pareigūnų pažeidinėdavo Saugaus elgesio taisykles, nesilaikė 12 punkto reikalavimų ir buvo susikūrę savas nerašytas taisykles dėl drausmės grupėje bausmę atliekančių nuteistųjų maitinimo.
21. Nuteistasis D. T. P. aiškino, kad pietų metu būdavo taip, jog vienas pareigūnas likdavo saugoti prie vartų maistą, o įvykio dieną jis liko dalinti maistą nuteistiesiems į kameras. Tokia tvarka, kad vienas pareigūnas likdavo saugoti maisto prie vartų, jam žinoma iš vyresnių pareigūnų. Tai sužinojo pradėjęs dirbti. Įvykio dieną maistą pradėjo dalinti nuo antro aukšto. Viena kamera šiame aukšte buvo atrakinta, nes tuo metu buvo joje gyvenančių nuteistųjų pasivaikščiojimo laikas, o jis, norėdamas paduoti maistą, atrakino Nr. (duomenys neskelbtini) kamerą ir tada įvyko šioje kameroje gyvenančių nuteistųjų užpuolimas.
22. Liudytojas S. P., įvykio metu (duomenys neskelbtini) būryje dirbęs kartu su D. T. P., paaiškino, kad jam įvykio metu dar buvo apmokymo laikotarpis. Tvarką, kaip vyksta maitinimas, jis išgirdo iš dirbančių pareigūnų. Nurodė, kad drausmės grupėje, maistas atvežamas iki vartų, nes karutis per juos nepravažiuoja. Tada patikrinamas. Tvarkinys neša maistą į vidų, o pareigūnas lieka saugoti maisto. Kitas pareigūnas atrakinėja kamerų duris, o tvarkinys paduoda maistą nuteistiesiems. Pareigūnai tarpusavyje pasiskirsto, kas liks prie vartų. Liudytojas pripažino, kad jis nėra skaitęs, jog tokia maitinimo tvarka turi būti.
23. Liudytojas G. A. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) būrio maitinimas vykdavo taip, kad maistą išvežiojantis nuteistasis maistą palikdavo prie vartų, o pareigūnas likdavo jį saugoti. Kitas pareigūnas dalindavo maistą. Tokia tvarka buvo daug metų. Taip darydavo iš patirties, o ar tokios taisyklės buvo rašytos, nežino.
24. Liudytojas T. B. parodė, kad jam pačiam yra tekę dirbti drausmės grupėje 2012 -2013 m. Maisto dalinimo metodas tuo metu buvo toks pats. Tuo metu, kai jis dirbo, drausmės grupėje dirbo du pareigūnai. Nežiūrint to, liudytojas nurodė ir tai, kad maitinimo metu stengiamasi, kad būtų viena patalpa atrakinta, pareigūnas stengiasi pateikti maistą ir turi stengtis, kad nebūtų dviejų kamerų kontakto. Pastebėtina, kad ir liudytojas S. P., įvykio metu pataisos namuose būdamas išdirbęs tik du mėnesius, ir laikęsis nerašytų pataisos pareigūnų taisyklių, paaiškino, kad pamaitinama viena kamera, tada ji užrakinama ir maitinama kita kamera. Liudytojas A. B. parodė, kad aptariamas įvykis buvo pareigūnų klaida, reikėjo suleisti visus nuteistuosius į kamerą ir tada dalinti maistą. Tai leidžia daryti išvadą, kad tie pareigūnai, kurie nuteistųjų maitinimo metu nesilaikydavo Saugaus elgesio taisyklių 12 punkto reikalavimų, siekdami užtikrinti tiek savo, tiek kitų nuteistųjų saugumą, kameras atrakindavo po vieną ir taip išvengdavo skirtingose kamerose kalinčių nuteistųjų kontakto. Tačiau aplinkybė, kad tarp dalies pataisos pareigūnų buvo nusistovėjusi tvarka, jog maitinimo metu kameros durys atrakinamos nesant vizualinio kontakto su kitu pareigūnu, tačiau esant užrakintoms kitų kamerų durims, nereiškia, jog ši nerašyta tvarka nepažeidė teisės aktų reikalavimų, kurių nepriekaištingas laikymasis užtikrina tinkamą nuteistųjų priežiūrą ir apsaugą. Tuo tarpu D. T. P. nagrinėjamoje situacijoje nesilaikė ir Saugaus elgesio taisyklių 12 punkto reikalavimų, ir tarp kitų pataisos pareigūnų, atrakinėjančių kamerų duris nesant vizualinio kontakto su kitu pareigūnu, nusistovėjusios praktikos, kuri kyla iš bendrųjų reikalavimų užkardyti nuteistųjų drausmės pažeidimus ir nusikaltimus, užtikrinti tinkamą nuteistųjų priežiūrą bei apsaugą, kad maitinimo metu gali būti atrakinta tik viena kamera. Pastebėtina, kad jei D. T. P. būtų laikęsis bent jau tarp dalies pareigūnų nusistovėjusios tvarkos ir maitinimo metu, kol bus pateiktas maistas Nr. (duomenys neskelbtini) kameros nuteistiesiems, būtų užrakinęs Nr. (duomenys neskelbtini) kameros duris, incidentas, kurio metu buvo užpulti Nr. (duomenys neskelbtini) kameros nuteistieji, nebūtų įvykęs.
25. Išvadą, kad nuteistasis D. T. P. atsainiai žiūrėjo į savo tarnybinių pareigų tinkamą atlikimą, leidžia daryti ir sekančios aplinkybės. 2021 m. rugsėjo 13 d., jis buvo paskirtas dirbti drausmės grupėje, (duomenys neskelbtini) būryje, t. y., bendruomenėje, kuri turi savo neformalios subkultūros taisykles, neretai iškreiptą žmonių tarpusavio bendravimo supratimą. Veiklos tokiame būryje ypatybės lemia tai, kad jame dirbančiam pareigūnui taikomi didesni atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, kurie įpareigoja griežtai laikytis teisės aktų reikalavimų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šiame būryje, tiek Nr. (duomenys neskelbtini), tiek Nr. (duomenys neskelbtini) kamerose gyveno ir po vieną linkusį užpulti asmenį (2 t., b. l. 152), apie ką buvo informuoti šiame būryje paskirti dirbti pareigūnai. Nežiūrint to, kaip matyti, iš vaizdo įraše užfiksuotų duomenų, D. T. P. įvykio metu net nedėvėjo tarnybinės uniformos, buvo su trumparankoviais marškinėliais, nors pareigūno aprangos stilius pagal liudytojo D. C. apeliacinės instancijos teisme duotus parodymus duoda informaciją nuteistiesiems, kad nedaryti blogų dalykų. Jis nesilaikė Saugaus elgesio taisyklių 30 punkto ir Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo 5.5 papunkčio reikalavimų, t. y., neturėjo su savimi jam išduotų specialiųjų priemonių bei vaizdo registratoriaus, bendraudamas su nuteistaisiais, nenaudojo vaizdo registratoriaus, nors neabejotina, kad šių priemonių turėjimas taip pat drausmina nuteistuosius, o kilus incidentui suteikia pareigūnui galimybę nedelsiant imtis aktyvių veiksmų, kad būtų nutrauktas daromas pažeidimas ar nusikaltimas. Iš vaizdo įraše užfiksuotų duomenų matyti, kad ant antrųjų (grotinių) durų buvo pakabintas medžiagos uždangalas, kuris uždengė Nr. (duomenys neskelbtini) patalpos vidaus vaizdą. Tad pareigūnas neturėjo galimybės matyti, ką toje patalpoje veikia nuteistieji, negalėjo įsitikinti, kad atidaryti duris yra saugu, o pagal Saugaus elgesio taisyklių 12 punkte numatytus reikalavimus, grotines duris galima atidaryti tik įsitikinus, kad tai yra saugu. Šiuo atveju D. T. P. nepaisė ir šio reikalavimo, nepareikalavo, kad nuteistieji nuimtų uždangalą nuo durų, neįsitikinęs per stebėjimo langelį, kad yra saugu, atidarė duris. Negana to, duris atidarė nesant vizualinio kontakto su kitu pareigūnu, neįsitikinus, kad duris atidaryti saugu. Jis neįvertino ir galinčios kilti grėsmės dėl to, kad ir kitos kameros durys tuo metu buvo atrakintos, ir kad į šią kamerą iš pasivaikščiojimo yra grįžę visi nuteistieji, nors pagal jo Pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, privalėjo užtikrinti ne tik tinkamą bausmės atlikimo režimo reikalavimų vykdymą, nuteistiesiems nustatytų elgesio taisyklių laikymąsi, bet ir nuteistųjų apsaugą.
26. Vaizdo įraše matyti, kad D. T. P. užlipęs laiptais eidamas priešais maisto dalintoją, praeidamas pro plačiai atidarytas Nr. (duomenys neskelbtini) kameros duris, net nežvilgtelėjo į kameros vidų tam, kad pažiūrėtų, kuo užsiima šioje kameroje gyvenantys nuteistieji, kad įsitikintų, ar visi šios kameros nuteistieji yra grįžę į kamerą, nors, kaip matyti iš aukščiau aptartų įrodymų, nuteistieji, esant maitinimo laikui, įprastai patys grįžta į kameras. Tad ir šiuo atveju D. T. P. turėjo numatyti, kad visi nuteistieji buvo kameroje ir vykdydamas bendrąsias pataisos pareigūnų pareigas, apimančias nuteistųjų saugumo užtikrinimą, trumpam užrakinti šios kameros duris. Vaizdo įraše matyti, kaip priėjęs prie Nr. (duomenys neskelbtini) kameros, jis iškart atrakino ir atidarė abejas duris ir įleido į kamerą maisto dalintoją, nors tuo metu iš paskos maisto dalintojo greitu žingsniu ateidinėjo Nr. (duomenys neskelbtini) kameroje gyvenantis nuteistasis ir ėmė neva tai kažko ieškodamas ant grindų nukreipinėti D. T. P. dėmesį rodydamas pirštu į grindis. Toks pašalinio asmens pasirodymas prie Nr. (duomenys neskelbtini) kameros durų D. T. P., kaip jau pakankamą patirtį turinčiam pataisos pareigūnui, turėjo sukelti įtarimų ir paskatinti jį nedelsiant reaguoti. Tačiau, kaip matyti iš vaizdo įraše užfiksuotų duomenų, D. T. P. ne tik kad neliepė šiam asmeniui pasišalinti, tačiau net ir pasidavė pastarojo provokacijai, pats, stovėdamas prie atidarytų Nr. (duomenys neskelbtini) kameros durų, laikydamas rankas kišenėse, žvalgėsi pažemiui, visiškai nekreipdamas dėmesio į tai, kad iš Nr. (duomenys neskelbtini) kameros išėjo ir pradėjo staigiai artėti link Nr. (duomenys neskelbtini) kameros visi Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenantys nuteistieji ir kad vienas pirmųjų iš jų buvo nuteistasis, rankoje laikantis pailgą daiktą. Visų šių jo padarytų nusižengimų visuma nulėmė tai, kad Nr. (duomenys neskelbtini) kameros nuteistiesiems buvo sudarytos sąlygos nekliudomai patekti į Nr. (duomenys neskelbtini) kamerą ir sužaloti šioje patalpoje gyvenančius nuteistuosius. Nuteistasis D. T. P. neužkardė Nr. (duomenys neskelbtini) kameros nuteistųjų neteisėtų veiksmų, jų nenutraukė, neturėdamas su savimi specialiųjų priemonių, vaizdo registratoriaus, būdamas pats vienas esant atrakintoms abejoms kameroms, prarado galimybę užtikrinti Nr. (duomenys neskelbtini) kalinčių nuteistųjų saugumą, nutraukti ar bent pristabdyti neteisėtus nuteistųjų veiksmus. Tad aptarti duomenys patvirtina, jog D. T. P. pažeidė kaltinime nurodytų teisės aktų reikalavimus.
27. BK 229 straipsnyje nurodyto neatsargaus nusikaltimo sudėtis yra materialioji, jis laikomas baigtu kilus baudžiamajame įstatyme nustatytiems padariniams – didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Vertinant, ar pirmiau nurodytais D. T. P. veiksmais buvo padaryta didelė žala, pažymėtina, kad pagal teismų praktiką valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, neatlikdamas arba netinkamai atlikdamas savo pareigas, visada diskredituoja savo vardą, tačiau ne bet koks valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala. Kasacinėje praktikoje pabrėžiama, kad tokio pobūdžio bylose didelės žalos padarymas turi būti konstatuojamas nurodant argumentus, iš kurių būtų aišku, kodėl padaryta žala vertinama kaip didelė ir kodėl padarytas pažeidimas negali būti vertinamas kaip drausminis pažeidimas. Didelė žala valstybei galėtų būti konstatuojama nustačius, kad dėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginamo asmens poelgio sutriko normali valstybės institucijų veikla, buvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, pažeisti daugelio žmonių interesai, pakirstas pasitikėjimas valstybės valdymo tvarka ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262/2011, 2K-42-942/2016).
28. D. T. P. netinkamas pareigų atlikimas nulėmė tai, kad buvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti nusikalstamus veiksmus, pažeisti Nr. (duomenys neskelbtini) kameroje bausmę atlikusių nuteistųjų interesai, jų teisė į neliečiamumą, orumą, saugumą. Pasinaudoję D. T. P. netinkamu pareigų atlikimu Nr. (duomenys neskelbtini) kameros nuteistieji užpuolė Nr. (duomenys neskelbtini) kameroje gyvenančius nuteistuosius ir juos sužalojo. Vienas iš jų, t. y., A. G. buvo įtrauktas į linkusių užpulti asmenų sąrašą. Nuteistajam A. G. nukentėjusiajam G. S. metaliniu strypu sudavus ne mažiau kaip penkis smūgius į galvą, dešinę ausį, dešinę ranką, dešinę koją, buvo padarytos poodinės kraujosruvos dešinės ausies kaušelyje, dešiniame dilbyje ir dešinėje čiurnoje, muštinės žaizdos viršugalvyje, dešiniojo alkūnkaulio distalinis skeveldrinis lūžis, dešinio šeivikaulio šoninės kulkšnies lūžis ir pakraujavimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje smilkininėje srityje, kas vertinamu nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (5 t., b. l. 37-41). Dėl patirtų sužalojimų G. S. buvo skubiai išgabentas į gydymo įstaigą, gydomas ligoninėje. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad patirtų sužalojimų pasekmes jaučia iki šiol. Į Nr. (duomenys neskelbtini) kamerą įsibrovusio nuteistojo A. G. veiksmais, t. y., metaliniu strypu sudavus ne mažiau, kaip vieną kartą nuteistajam D. S. į kairę ranką, jam padaryta kraujosruva kairės alkūnės srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (5 t., b. l. 79-81), o G. B. sudavus rankomis ne mažiau, kaip tris kartus nuteistajam A. M. į galvą, dešinę ir kairę rankas, padaryta žaizda viršugalvio dešinėje, nubrozdinimas dešiniame žaste, nubrozdinimas kairiame dilbyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (5 t., b. l. 106-108). Tad akivaizdu, jog netinkamas D. T. P. pareigų atlikimas pirmiausia sąlygojo Nr. (duomenys neskelbtini) kameroje gyvenusių nuteistųjų G. S., D. S. ir A. M. sveikatos sutrikdymus, padarytus tyčiniais nusikalstamais Nr. (duomenys neskelbtini) kameroje kalėjusių nuteistųjų A. G. ir G. B. veiksmais, o tuo pačiu iškraipė pataisos namų, kaip valstybės teisėsaugos institucijos, funkcijas ir veiklos principus, jos paskirtį, sumenkino Kalėjimų departamento prie LR TM kaip nuteistųjų saugumą užtikrinančios teisėsaugos institucijos autoritetą, sudarė sąlygas formuotis neigiamai visuomenės nuomonei apie Kalėjimų departamento prie LR TM, kaip institucijos, atsakingos už nuteistųjų saugumą ir priežiūrą, neveiklumą ir nesugebėjimą tinkamai atlikti pavestas funkcijas, užtikrinti drausmės grupėje kalinčių nuteistųjų apsaugą nuo kitų nuteistųjų smurtinių veiksmų. Dėl to pritartina apylinkės teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju dėl netinkamo D. T. P. pareigų atlikimo buvo padaryta didelė žala. Esant padarytai didelei žalai, byloje nustatyto D. T. P. poelgio – netinkamo tarnybos pareigų atlikimo pavojingumas peržengė tarnybinio nusižengimo ribas. Tarp nuteistojo D. T. P. veikos ir kilusių padarinių yra dėsningas priežastinis ryšys. Ne pataisos namų administracijos ar Kalėjimų departamento prie LR TM neveiklumas ar netinkamas darbo organizavimas, kaip kad įrodinėjama apeliaciniame skunde, o D. T. P. veika, pasireiškusi nurodytų teisės aktų nuostatų nesilaikymu, buvo tiesioginė didelės žalos atsiradimo priežastis ir būtina jos atsiradimo sąlyga.
29. Apeliaciniame skunde itin akcentuojamas faktas, kad pataisos namų administracijos patvirtinta dienotvarkė, kurioje nurodytas nuteistųjų maitinimo laikas, dubliavosi su pasivaikščiojimo grafiku, D. T. P. atsakomybės dėl netinkamo tarnybinių pareigų atlikimo, esant aptartoms aplinkybėms, nešalina. Sutiktina, kad toks grafikas ir dienotvarkė galėjo apsunkinti pareigūnų, siekiančių išvengti nuteistųjų priekaištų, nepasitenkinimo, darbą, įnešti tam tikros maišaties, tačiau tai nesudaro pagrindo nesilaikyti Saugaus elgesio taisyklėse ir kituose pataisos namų pareigūnų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktų nurodomų reikalavimų, kurių pagrindą sudaro saugių sąlygų nuteistiesiems atlikti bausmę užtikrinimas.
30. BK 229 straipsnis numato atsakomybę tik esant neatsargiai kaltei, kuri gali pasireikšti nusikalstamu pasitikėjimu arba nusikalstamu nerūpestingumu. Veikos kvalifikavimui nepakanka vien objektyvaus padarytos žalos ir jos dydžio konstatavimo, – būtina nustatyti, kaip netinkamu pareigų atlikimu sukelti padariniai atsispindėjo kaltininko sąmonėje. Nusikalstamas nerūpestingumas yra tada, kai asmuo, konkrečiai nenumatydamas pavojingų pasekmių, ignoruoja visuomenės interesus, nepakankamai apdairiai vykdo tarnybines ir profesines pareigas, nesilaiko įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimų, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes didelę žalą galėjo ir turėjo numatyti.
31. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad D. T. P. netinkamai atliko tarnybos pareigas dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Jis nors ir nenumatė, kad dėl netinkamo pareigų atlikimo kils žalingi padariniai, tačiau, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, tai, kad buvo supažindintas su jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, į jo profesinę patirtį, darbo specifikos žinojimą, gebėjimą prognozuoti įvykio eigą ir pasekmes, galėjo ir turėjo suprasti, kad drausmės grupėje atidarant kameros duris, esant praviroms kitos kameros, į kurią grįžę visi nuteistieji, tarp kurių ir nuteistasis, kuris įtrauktas į linkusių užpulti nuteistųjų sąrašą, neįsitikinus, kad tai daryti saugu, nesant vizualinio kontakto su kitu pataisos pareigūnu, neturint su savimi jokių specialiųjų priemonių, nesugebės užtikrinti nuteistųjų saugumo, užkardyti teisės pažeidimų ir kad tokie veiksmai gali sukelti didelius neigiamus padarinius.
32. Taigi darytina išvada, kad pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes D. T. P. veika atitinka visus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, nustatytos BK 229 straipsnyje, požymius. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jis pagrįstai pripažintas kaltu dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiant į išdėstytą, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme
33. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. gruodžio 20 d. pažyma Nr. APD-2024-1304 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant teisinę pagalbą nuteistajam D. T. P. valstybė patyrė 200 eurų išlaidas.
34. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021 ir kt.).
35. Byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas. Šioje byloje nuteistajam D. T. P. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja (advokatė Neringa Grubliauskienė) buvo paskirta Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutartimi, esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas laikomas būtinu (BPK 322 straipsnio 1 dalis), tai yra gynėja nuteistajam buvo paskirta ne dėl nuo jo valios priklausančių priežasčių. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam buvo paskirta piniginė bauda. Iš bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme esančios prokurorės baigiamosios kalbos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pasiklausoma nuteistojo telefoninių pokalbių ir nustatyta, kad nuteistasis D. T. P. turėjo finansinių sunkumų. Duomenų apie jo nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį ar vertingesnį kilnojamąjį turtą byloje nėra. Įvertinus šias aplinkybes bei tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš nuteistojo D. T. P. išieškoti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo D. T. P. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš D. T. P. valstybės naudai nepriteisti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.