- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-07-08
- Bylos Nr.
- 1-853-1202/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16831-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- P. V.
- Nukentėjusysis
- R. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirba, neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
P. V. kaltinamas tuo, kad jis pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis, 2024 m. gegužės 4 d., apie 18.45 val., viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. matant pašaliniams asmenims, kilus žodiniam konfliktui dėl galimai apgadinto automobilio, rankomis sudavė vieną smūgį R. J. į krūtinės sritį bei vieną smūgį į smakrą, po ko R. J. nugriuvo ir susitrenkė galvą, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam R. J. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu kairio momens srityje, nubrozdinimu dešinio žando gleivinėje, muštine žaizda smakro – pasmakrės srityje bei poodine kraujosruva krūtinėje bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
P. V. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis P. V. nurodė, kad kuo yra kaltinamas supranta, kaltu nepripažįsta. Įvykis įvyko praeitų metų gegužės mėn., 1 d. prieš motinos dieną. Su šeima susiruošė mamai nupirkti vazoninių gėlių. Sustojo „(duomenys neskelbtini)“ pasižiūrėti, išėjo iš parduotuvės ir ruošėsi sėsti į automobilį. Automobilyje sėdėjo (duomenys neskelbtini) m. sūnus. Kai atvažiavo buvo daugiau nei pusė aikštelės tuščios, žmona pasistatė automobilį, ne jis vairavo. Pasistatė gal plačiau, prie jų atvažiavo R. ir pasistatė šalia, labai glaudžiai, 60-70 cm atstumu, ne daugiau. Sūnus pasakė, kad kai asmuo atidarinėjo savo automobilio dureles, jomis stuktelėjo. Išlipo iš automobilio pažiūrėjo, jog kaip ir nesimato. Pamatė, jog automobilyje sėdi vaikai ir moteriškė. Moteriškė iš karto pradėjo rėkti ant jo, ko jis žiūri. Jokių skandalų dar nekėlė, gražiai atidarė ir pasakė atidarys jų dureles ir pasižiūrėsim. Atidarė ir tada pamatė, kurioje vietoje buvo įlenkimas. Iš „(duomenys neskelbtini)“ atbėgo R. ir jau būdamas 10 m atstumu nuo jų pradėjo sakyti, „tuoj aš tave išauklėsiu kaip mašiną statytis“. Jis pribėgo buvo iš karto labai agresyviai nusiteikęs. Pasakė, jog aikštelėje labai daug vietos, kodėl pats prisispaudė prie jų, šis atsakė, „oi čia tokie, anokie visą laiką stato kaip nori“ ir pradėjo jį pulti. Žmona į tarpą atsistojo ir pasakė, jog ji vairavo. Siaurame tarpe buvo jis, žmona, nes R. agresyviai šoko ir sakė, jog jį sumuš. Žmona jį bandė ginti, nes nenorėjo, jog įsiveltų. R. prasibrovė per žmoną, tempdamas, bandydamas prieš tai jam smogti, atlauždamas net savo veidrodėlį, o jis bandė vis atsistumti. R. pirmas fiziniais veiksmais bandė jam suduoti būdamas už žmonos. Matė, jog R. nori jam smogti ir prasidėjo konfliktas, bandė atsiremti vis dengdamasis, gaudydamas jo smūgius. Pamatė didelį kampuotą, aštrų žiedą, jeigu jis jam būtų su tuo žiedu trenkęs, būtų dantis išmušęs. Iš praktikos žino, jog geriau aikštelėje po kameromis nesivelti į tokius dalykus, atgal traukdamasis, sakė baigti, kadangi nenori muštis. Jis yra kaltinamas viešosios tvarkos pažeidimu, kodėl R. nėra kaltinamas, jeigu jis irgi ten dalyvavo, tą patį darė, net daugiau negu jis, jį puolė, o jis visą laiką traukėsi. Vaizdo įrašai įrodo, jog vengė kovos. Visą laiką ėjo atbulomis, vos ne bėgo už automobilių, kol buvo įspaustas į kampą ir išsigandęs vieną smūgį net nežiūrėdamas, kur trenkė. Kai per rankas trenkė, R. su ranka bumbtelėjo sau į smakrą. Vieno smūgio užteko, kad jam kraujas prabėgtų ir prasikirstų ir jis tuo metu suklupo. Skaitė nukentėjusiojo parodymus jie pagražinti, pasisamdė advokatą, ieškinį pateikė, nori pasipelnyti, o jis nesikreipė dėl „Opel Zafira“ mažo įlenkimo. Apie susitarimą nekalbėjo, buvo iškviesta policija, jam (R. J.) buvo siūlyta iškviesti ir policiją, greitąją. Turi jau kitą automobilį, tas automobilis parduotas, neplanavo kažko prašyti, nes žinojo, jog yra įdėję skelbimus automobilį ir dėl to mažo įlenkimo, vis tiek nupirks. Nusikaltėlis, kuris jį puolė, o jis nuo jo bėgo, gavo vieną būtinosios ginties smūgį. Jis jam su kumščiais trenkė, su žiedu smūgiavo. Ant jo kūno buvo daug kraujosruvų, mėlynių, ranka mėlyna. Nesikreipė niekur, nebuvo tam pasiruošęs, nežinojo, jog jam to reikės. Jo žmona buvo visa nutampyta, kol nukentėjusysis prasibrovė pro tą automobilį, jo žmoną nuskriaudė, visa ranka mėlyna, bandė jai trenkti, vos į veidą nepataikė. Vaikas iki šiol, klausia prie „(duomenys neskelbtini)“ ar čia nebus vėl to dėdės, kuris užpuls jį, trauma vaikui.
Nukentėjusiojo buvo bandyta suduoti virš 10 smūgių, iš tų smūgių suduota keli, nes pagal mėlynes galima skaičiuoti, keli guzai buvo galvoje. Vis bandė pasilenkti ir praslysdavo jo žiedas. Pasidarė tik nuotraukas. Smūgį nuo kurio jis suklupo, sudavė, o visi kiti buvo smūgių gaudymai, vaizdo įrašuose gali matytis. Bandė gaudyti smūgius, o tai gali atrodyti kaip smūgiavimas, bet tai nebuvo smūgiavimas, o blokavimas. Ėjo visą laiką atbulomis ir traukėsi, nukentėjusysis jį vijosi. Bandė atsistumti nuo jo, galima sakyti, jog jis jį stumdė, jo tikslas ir buvo atsistumti, atitraukti jį, kad jis jam nesuduotų, nenorėjo suduoti ir tą patį kartojo, jog nenori jo mušti. Nesistengė kažkur tiesiai pataikyti, bet maždaug tarp krūtinės ir galvos, jis buvo rankas pakėlęs ir išėjo, jog jam trenkė per rankas, rankos buvo prie veido ir jis sau į smakrą su žiedu pataikė ir praskėlė, nes su plika ranka jis negalėjo jam praskelti. Po suduoto smūgio, kai R. sukrito, išsigando, jog galėjo kažką rimto padaryti, nesiruošė sužaloti. Pradžioje nesuprato iš kur tas kraujas, vėliau apmastė prie policijos ir suprato, jog jo žiedas kaltas. Tuo metu, kai R. susmuko iš automobilio iššoko jo paauglys sūnus ir jis irgi ant jo šoko muštis, sakė „vaikeli nelysk, užtenka to kas dabar nutiko“. R. žmona šalia irgi grasino. Asmeniškai neatsimena, jog skambintų iškviesti greitąją, iš tos vietos niekur neišvažiavo ir laukė, kol atvažiavo policija ir greitoji. R. visą laiką sėdėjo greitosios automobilyje ir sakė „ko tu bėgai, tai ką tu bailys“. Aikštelėje buvo įvykį mačiusių žmonių. Nebuvo žmonių, kurie į tą įvykį sureagavo. Ne jis pradėjo fizinį kontaktą, tik gynėsi. Tiesiog paklausė, jokių durelių, nieko nedaužė. Vaizdo įraše matosi, jog jį pastoviai provokavo smūgiais. Atsitraukdamas į aikštę kvietė, ateik čia bailį, sėdi čia, pastoviai komentavo.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis R. J. nurodė, kad įvykio dieną buvo Šv. Komunijoje, užvažiavo į parduotuvę. Pastatė automobilį ir žmona su vaikais liko automobilyje, o jis nuėjo į parduotuvę. Prieš atvykstant į aikštelę jis vairavo automobilį. Pasistačius automobilį prie kaltinamojo atstumas tarp automobilių nebuvo didelis, bet normalus. Grįždamas iš parduotuvės iš tolo pamatė, jog P. kažką matuoja atidaręs jų automobilio dureles. Jis priėjo, be jokių grasinimų, jis negalėjo eidamas iš tolo sakyti kažkokius grasinimus. Iš karto buvo normalus pokalbis, jis paklausė, ką jis daro, atsakė, jog buvo parduotuvėje, sėdėjo jų vaikai ir pasakė, jog dėdė trinktelėjo su durimis. Apsižiūrėjo, jog nieko ten nėra, nebuvo netgi žymelės, o jis pasakė buvo įlenkimas. Jeigu būtų įlenkimas, tai tikrai nesibaigtų draudimu. Sakė, nieko nėra, konfliktas prasidėjo kai P. laikė savo dureles ir piktybiškai 2-3 kartus trankė į jų automobilį ir tada jis sakė, ką tu darai. Jo automobilis senas, liko brūkšniukai. Jis pasiūlė kreiptis į policiją dėl apgadinimų. Vaizdo įraše matosi, jog sėdi jo vaikai ir žmona, o jie apžiūrinėjo ir laukė. Sakė, kviečiam policiją, o jo pirmieji žodžiai, kai pasiūlė konfliktą spręsti kumščiais buvo „ožį, be policijos negali“. P. pirmas pradėjo fizinį konfliktą, jis atsikėlė, neleido jam net praeiti į automobilį. Jis atsistojo agresyviai tarp automobilių ir pradėjo stumdytis, su kumščiu į krūtinės ląstą atsitrenkė. Dėl to ir prasidėjo visas konfliktas. Tarp jų prasidėjo grumtynės. Grumtynės pasireiškė gal vieno pas kitą brovimasis ir žodžiai ateik čia. Sakė, ateik į tuščią vietą kur nėra žmonos. Daugiau buvo mojavimas koja iš tolo, rankomis, o ne grumtynės, galima sakyti jam ir nepataikė. Pataikė per rankas, per veidą tikrai ne, per veidą vienintelį kartą. Gal kažkur į rankas ir pataikė P. Vienu momentu žmona pasakė, baikit, baikit, jis atsistojo, atsisuko ir tuo momentu jis jam smogė. Jam P. pataikė smūgį į smakrą į rankas nepataikė. Su nugara ir galva griuvo, jam smakras buvo iš kumščio prapjautas, siuvo ir pakaušyje buvo didelė hematoma. Buvo netekęs sąmonės iki 10 sek., po to nieko neprisiminė, netgi orientaciją praradęs buvo. Buvo aplink žmonių be šeimų, kurie matė įvykį. Prisimena, jog kai įrašus žiūrėjo matė, jog vaikšto. Žmona iškvietė policiją. Po to kai jis nukrito kaltinamasis nieko nesiūlė. Iš karto, kai policija atvažiavo pasakė, su galva atsitrenkė, atsikėlė, nieko neprisiminė. Atvažiavo policija. P. rėkė, jog jis girtas. Policija patikrino jo blaivumą, buvo blaivus. Policija klausė ir P., ir jų, rašysit pareiškimą, iš karto atsakė, jog taip. P. pasakė, jog jis nerašys, greičiausiai. Greitoji atvažiavo, pasakė pačiam nevažiuoti, nuvežė į ligoninę. Turtinės žalos nepatyrė. Žaizda buvo 2 savaites užsiūta, galvą 3 savaites skaudėjo (buvo sunku miegoti), todėl neturtinę žalą įvertino kaip mėnesinę algą. Porą dienų gėrė vaistus dėl bendro skausmo, o po to žmona nupirko iš žolelių pagamintus vaistus nuo nervų. Kai buvo išimtos siūlės, skausmas tęsėsi apie mėnesį. Nebuvo nedarbingume. Nusprendė parašyti mėnesio algą, nes buvo tokie skausmai mėnesį. Vaizdo įraše matosi, jog turbūt N. J. bandė patraukti jį už rankos. Ant jų aikštelėje kaltinamasis rėkė, grasino, jog jiems dar padarys, kad jo dėdė dirba policijoje. Greitojoje sėdėdamas nieko nesakė. P. sako, jog jis braudamasis jo žmonai sudavė, kažkokias mėlynes padarė, bet to nebuvo.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas Š. Ž. nurodė, buvo kažkoks konfliktas, kažkieno automobilio dureles apibraižė ir susimušė žmonės. Kai gavo iškvietimą atvyko greitai, nes netoli buvo. Atvyko, kai konfliktas buvo pasibaigęs. Asmenys stovėjo prie savo automobilių, buvo nusiteikę normaliai. Kraują atsimena, bet neatsimena iš kurios vietos, gal iš nosies. Neatsimena ar buvo kartu kortelėje ir policija, ir greitoji, ar jie papildomai kvietė greitąją. Neatsimena dėl ko R. J. turėjo pretenzijų, atrodo sakė, kad rašys pareiškimą. Prie greitosios mašinos taip sakė, gal ir anksčiau minėjo, bet neatsimena. Pirmiausia sakė, jog neturės, vėliau sakė turės pretenzijų. Pakeitė nuomonę, nes gal žmona įtakos turėjo. Kameros fiksuotų, jeigu pretenzijų turi, tai fiksuojama ir tarnybiniame pranešime, jeigu pareiškia, kad iš karto rašys pareiškimą. Jeigu asmuo būtų turėjęs pretenzijų būtų priėmę pareiškimą. P. V. ramiau reagavo nei nukentėjusysis, nes lyg tai tas vyras buvo neblaivus. Neatsimena ar matavo blaivumą, ar jiems iš šono pasirodė, nes po šventės kažkurios, buvo apsirengęs šventiškai. Ramesnė kaltinamojo pusė buvo emocijų prasme, ne taip šūkavo. Tarpusavio atžvilgiu garsiau šnekėjo.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. J. nurodė, kad su šeima gegužės 4 d. atvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“, prisiparkavo ir tėtis vienas nuėjo į parduotuvę, jis su mama ir broliu liko mašinoje. Naršė telefone ir po kažkiek laiko atėjo iš kairės pusės mašinos savininkai. Vyras tupėjo iš savo mašinos pusės ir pradėjo žiūrėti savo duris, tada nieko nepasakęs atidarė jų mašinos duris ir matavo kažką. Mama paklausė, kas atsitiko, sako, įbrėžimą padarėt. Mama sakė, jog negali būti, nes tėtis visą laiką atsargiai išlenda. Po kažkiek laiko atėjo tėtis, paklausė, kas atsitiko, tuo momentu jis išlindo ir po kažkiek laiko dar mama. Vyras sakė, jog pabraižėt mašiną, tėvas sakė, jeigu yra problemų kviečiam policiją. Vyras pasakė, jog galima ir be šito apsieiti, tada tėtis prašė parodyti kurioje vietoje įbrėžimas, vyras parodė, bet tėtis sako, kad nieko ten nėra. Tada vyras supyko pasakė „ai, jeigu nieko nėra“, paėmė savo dureles ir pradėjo daužyti į jų mašiną gal 2-3 kartus. Tėtis sakė, ką čia darai, tas vyras didesnis, stambesnis ir jie pradėjo vienas į kitą stumdytis kūnais. Neatsimena, kuria ranka smogė į krūtinę, tada ten buvo chaosas. Vyro žmona buvo iš galo, bet po smūgio į krūtinę ji atsistojo tarp jų, tėtis pasakė kviesti policiją. Vyras pasakė, ką tu ožys, negali be policijos apsieiti. Po šitų žodžių tėtis pabandė jam smūgiuoti, bet nepataikė, nes buvo per toli ir vyras sako, ateik čia, išspręsim vyriškai, tada tėtis apėjo žmoną ir jie pradėjo tolti nuo mašinų iki 10 m. Kovinėje stovėsenoje, bandė vienas kitam trenkti, mojavosi, bet nematė, kad pataikytų, jie su mama arti nėjo, buvo arčiau mašinos. Mama garsiai pasakė, R. baikit ir tėtis tuo momentu atsisuko ir vyras smogė į smakrą. Tėtis nukrito galu, vyras vis tiek stovėjo prie jo, jis nubėgo pas tėtį, jam buvo gaila, norėjo tėtį apginti. Atsistojo į kovinę stovėseną ir sakė „nori gauti kaip tėvas į galvą“ ir jam tada baisu tapo. Iš galo tuo metu atėjo mama, paėmė už rankų ir jie nuėjo prie tėvo ir jį pakelė. Po kažkiek laiko atvažiavo greitoji ir policija, tėtį nuvedė į greitąją. Konfliktas kilo dėl automobilio apgadinimų. Matė kaip žodinis konfliktas perėjo į fizinį, vyras pirmas pradėjo fizinį kontaktą, pirmiausia stumdymasis ir po to smūgis į krūtinę. Po smūgio į krūtinę prasidėjo chaosas ir vyro žmona įbėgo į vidurį, kad toliau nebūtų. Konfliktas tęsėsi toliau. Kai moteris atbėgo, tėtis pasakė mamai iškviesti policiją. Vyras pasakė, negalima be jos, ateik čia, tėtis pabandė smūgiuoti, bet buvo per toli. Nutoldami jie vienas į kitą ėjo ir bandė pataikyti vienas kitam ir taip tolo. Po suduoto smūgio, kai tėtis nukrito konfliktas nurimo. Kai matė smūgį ir nukritimą buvo prie mašinų ir idealiai viską matė. Nebuvo, kitų asmenų mačiusių įvykį, gali neatsiminti. Tėtis nesielgė agresyviai. Po nukritimo tėtis atsigavo po 15-20 sek. Tėtis gal bandė suduoti 3 smūgius.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja A. V. nurodė, kad gegužės 4 d., tai buvo diena prieš motinos dieną ir važiavo mamai pirkti gėlių. Užsuko į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, (duomenys neskelbtini) g., kadangi aikštelė buvo pustuštė, prisiparkavo arčiau parduotuvės ir nubėgo pasižiūrėti gėlių, po kelių minučių grįžo prie automobilio. Priėjus prie automobilio pastebėjo, jog prie pat, šalimais yra prisiparkavęs kitas automobilis sūnus informavo, jog iš to automobilio išlipęs vyriškis trenkė savo automobilio durelėmis į jų automobilio dureles. Jos vyras atidarė kito automobilio dureles, pakalbino šalia sėdėjusią moterį, kuri sėdėjo keleivio vietoje. Moteris nesileido į kalbas, pradėjo iš karto rėkti, jog jie nieko neatlenkė net neišlipo pasižiūrėti ar iš tikrųjų buvo į dureles trenkta. Vyras atidarė jų dureles, norėjo tiesiog sulyginti, pasižiūrėjo, jog išties yra naujas įtrenkimas, nes automobilis buvo apdulkėjęs ir tikrai matosi, kad įbrėžta ir įlenkimas. Po 1-2 min. kol buvo pasilenkę atbėgo iš „(duomenys neskelbtini)“ vyras, jis ėjo gan greitu žingsniu, jau iš toli ėjo rėkdamas rusiškus keiksmažodžius. Jis net nepriėjęs, gal buvo likę 4-5 m jau labai grubiai bendravo nors buvo nepažįstami, jis taip nelabai gražiai paminėjo, kas čia jums nepatinka, čia gal jie nori po teismus pasitampyti, jums parodysiu. Net nesuprato apie ką jis kalba, norėjo pasikalbėti, paklausti, kodėl jis ten automobilį pasistatė, norėjo draugiškai išsiskirstyti. Jis labai arti prisiparkavo, jeigu būtų stambesnis žmogus ten nebūtų įmanoma įlipti. Atstumas tarp automobilių buvo 50 cm, vos žmogui pralysti. Automobilis buvo pastatytas teisiai tarp linijų, buvo pastatytas tvarkingai, policija patvirtino. Vyras stovėjo ir apžiūrinėjo tas dureles, ji stovėjo per vidurį, o R. kadangi pribėgo iš karto pradėjo agresyviai elgtis. Sakė, palaukti, pasikalbėti gražiai ir vyras sakė, pasikalbam. Jos vyras tada ištiesė ranką ir sakė, tai praleisk nori praeiti ir jis tada puolė kumščiuotis, vos nepataikė kelis kartus jai. Spėjo pasilenkti, bet ant jos rankų nuo stumdymo žymės, liko mėlynės, nes R. buvo ją sugriebęs už rankų, kai ji jo nenorėjo praleisti, o į žodžius palauk jis labai agresyviai reagavo. Jo žmona stovėjo šalia ir nieko nedarė, nesakė, kad jis nusiramintų, pasikalbėtų. R. prasibrovė pro ją smūgiuodamas, net užlenkė savo mašinos veidrodėlį ir bėgo paskui jos vyrą smūgiuodamas. Labai agresyviai elgėsi, smūgiavo, jos vyras traukėsi. Girdėjo kaip jos vyras sakė, palauk, nesimušam, t. y. vieša vieta, pasikalbam. Jis toliau smūgiavo, vyras ėjo atbulomis kurį laiką, matė, jog kelis kartus smūgiuodamas jis jam pataikė. Ant jos vyro rankų buvo mėlynės, galvoje buvo guzas ir mėlynė, tepė tepalu. Kiek matė gal 5-6 kartus pataikė. Galų gale buvo tokia situacija, jog vos ne jos vyrui trenkė į veidą ir jis gindamasis trenkė vieną smūgį, ir R. tiesiog susmuko. Ne priekiu nukrito, gal priklaupė labiau. Po tos situacijos pribėgo R. sūnus ir dar norėjo muštis su vyru, tiesiog su kumščiais pribėgo, bet vyras sakė „palauk vaikeli, nesikišk, nenoriu muštis“. Po to vyriškis labai greitai atsikėlė, apsiramino po to ir atvyko policija. Jie neturėjo pretenzijų dėl laiko stokos, nenorėjo papildomai gaišti laiko, nebuvo susidūrę su tokia situacija, todėl nerašė pareiškimo. Su tuo asmeniu neatliko automobilio patikrinimo, nes jis nenorėjo kalbėtis, jam tai buvo neaktualu, jis norėjo fiziniais būdais išspręsti situaciją. Jos vyras nedaužė automobilio durelėmis į jų automobilį. Nukentėjusysis pirmas padėjo fizinį konfliktą, nes jis ją pradėjo stumdyti, už rankų pagriebęs, tampė tarp automobilių. Jis galvojo, jog automobilį pastatė jos vyras ir jis jį pradėjo įžeidinėti rusiškais keiksmažodžiais, vadinti stora kiaule ir nurodinėti, aiškinti kaip jis turi automobilį pasistatyti. Dėl to, kai policija atvyko labai norėjo, jog būtų girtumas patikrintas, nes žmogus tikrai elgėsi neadekvačiai. Fizinis kontaktas pirmiausiai prasidėjo su ja. Turbūt norėjo link jos vyro prasibrauti. Kai brovėsi pro veidrodėlį, ten buvo tarpas nedidelis, tai jis jos vos nenugriovė ir prabėgo, laikė ją už rankų labai stipriai suėmęs, buvo likę pirštų antspaudai, mėlynės. Po to, visą tą laiką jos vyras ėjo atbulomis nuo tos vietos, kur pastatė automobilį iki pat išvažiavimo ir stengėsi išvengti smūgio, blokavo rankomis. Nukentėjusysis smūgiavo, matė, jog kojomis ir rankomis smūgiavo, pataikė 5-6 kartus. Jos vyras sudavė tik vieną smūgį. Buvo stresinėje situacijoje, nepastebėjo, jog kažkas stebėtų tą įvykį. Būdamas greitosios automobilyje grasino, jog paduos į teismą už tokius dalykus, vėliau apsiramino, galų gale pasakė, jog pretenzijų neturi. Vyro matė sužalojimus galvos srityje, ant rankų mėlynės. Kita pusė kvietė policiją, nes kai viskas aprimo jie staiga iškvietė policiją, laukė bendrai.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoja N. J. nurodė, kad buvo gegužės 4-5 d., važiavo iš Komunijos šventės ir vyrui reikėjo statybinių medžiagų. Užvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) g., pastatė automobilį, vyras išėjo, o ji su vaikais liko. Kažkoks nepažįstamas vyras atidarė dureles ir kažką matavo prie savo automobilio. Per juokus sakė, ne, šito mums nebandykit prikišti, nes jie visą laiką atsargiai atidarinėja dureles. Jis uždarė duris ir jie toliau sėdėjo. Per veidrodėlį matė, jog ateina jos vyras, atidaro dureles abudu, matuoja vėl žymes. Kai vyras atėjo, pradėjo bendrauti su kaltinamuoju. Ji sėdėjo automobilyje ir durys buvo tai atidarytos, tai uždarytos, tai nelabai girdėjo ką kalbėjo. Tas vyras savo vaiko paklausė ar buvo stuktelėjimas durelių. Jos vyras tada sakė, kviečiam policiją ir žiūrim, kur apgadinimai, nes nieko nėra. Kaltinamasis pasakė „Ai nieko nėra, tai tuoj bus“, atidarė savo mašinos dureles ir trankė į jų mašiną 2-3 kartus. Konfliktas kilo, nes pasakė, jog kaltinamajam apgadino automobilį. Toks chaosas prasidėjo ir tada vėl uždaro duris ir matė, jog tas vyras pilvu išstūmė jos vyrą į mašinos galą. Nematė kada žodinis konfliktas peraugo į fizinį. Tada išlipo iš automobilio, vyras jai rėkė kviesk policiją, ji kvietė policiją, sakė, jog muštynės prie „(duomenys neskelbtini)“. Baigėsi pokalbis tada nubėgo, galvojo nuramins kažkaip savo vyrą. Jos vyras stovėjo kairėje, o tas vyras ir žmona apsikeisdavo. Chaosas prasidėjo, jie išbėgo į aikštelę, jai paskambino policija norėjo patikslinti adresą. Matė, jog jie ten mosikuojasi, spardosi, bet į orą viskas, nepataikydavo, bėgioja vienas paskui kitą. Vyras bėgo paskui kaltinamąjį ir smūgiavo, nes jis jį kvietė. Jos vyras bandė suduoti smūgius, bet nepataikė. Sakė, R. baikit ir jos kaip tik policija klausė ar greitosios reikia, nes iki šiol nereikėjo. Vyras pasuko į ją galvą ir jis gavo smūgį, ir krito ant žemės atbulomis. Vyrui suduotą smūgį matė. Krisdamas trenkė galva į žemę.. Galvojo, jog jis iš viso mirė, nes jokių gyvybės ženklų. Kraujas bėgo ir pasakė, jog reikia greitosios ir tuo metu matė, jog jos sūnus pamatęs, jog tėvas krito negyvas pradėjo bėgti ginti tėvą, ji iš paskos bėgo, bet sulaikė. Jie su sūnumi pakėlė vyrą, buvo kraujas, kažkas popierių atnešė. Atvažiavo policija, greitoji. Kažkas buvo iš parduotuvės, bet jie toliau stebėjo, prie jų nebuvo priėję asmenys po įvykio. Nebuvo asmenų, kurie bandytų skirti. Policija atvyko greitai, per kelias minutes. Kai vyrą pakėlė jis nieko neatsiminė, greitosios mašinoje atmintis atsirado. Jie pasakė, jog rašys pareiškimą. Kita moteris, ji stovėjo ir nieko nedarė, galvojo, kodėl ji jokių veiksmų nesiėmė sustabdyti, nors žodį ištartų. Kai išlipo moteris atsidurdavo tarp jų, tai už savo vyro. Jos vyras nebuvo agresyviai nusiteikęs. Vyras turėjo žiedą, kurį užsideda šventėms. Vyrui buvo prakirsta barzda, galvą skaudėjo, gal apie 3 savaites skundėsi, kad ant nugaros negali miegoti. Galvą skaudėjo, nes sutrenkimas, kai krito ant šaligatvio ir mėlynė. Vyras gėrė vaistus ibuprofen, vėliau kentėjo, raminančius gėrė visi. Siūlus ištraukė po 10 d., po maždaug 2 savaičių. Neatsimena kiek laiko po smūgio vyras atsigavo, 15-20 sek. jis tikrai buvo be sąmonės.
2024 m. lapkričio 8 d. įtariamojo P. V. apklausos protokole nurodyta, kad įteikus pranešimą apie įtarimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, savo kaltės nepripažino ir parodė, kad įtariamojo teisės jam įteiktos ir aiškios, teisės dėl gynėjo jam aiškios, pareiškia, kad gynėjas jam šiuo metu nereikalingas. Psichikos sveikatos sutrikimų neturi ir nėra turėjęs, priklausomybių ligų centro įskaitoje įrašytas nėra. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, jo esmė aiški ir suprantama, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltės nepripažįsta. Parodymus duoti sutinka. 2024 m. gegužės 4 d. jis su šeima, žmona ir vaikais – M., (duomenys neskelbtini) m., ir A., (duomenys neskelbtini) m., išvyko į miestą. Buvo mamos diena, ieškojo mamai gėlių ir tiksliai neprisimena laiko, bet gali būti, kad, kaip nurodyta įtarime, atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Atvyko savo automobiliu, žmona vairavo automobilį, Opel, v. n. (duomenys neskelbtini) jį jau pardavė, jo nebeturi. Atvyko į stovėjimo aikštelę, žmona prisiparkavo automobilį joje, iš šono automobilių kitų nebuvo. Išlipo jie su žmona ir nuėjo į (duomenys neskelbtini), o mašinoje liko jų vaikai. Grįžus prie automobilio, jam sūnus M. iš karto pasakė, kad atvažiavo šalia automobilis, kuris labai glaudžiai prisiparkavo ir išlipant sudavė durelėmis į jų automobilį. Jis apžiūrėjo savo automobilį ir pamatė žymes ant durelių, jog matosi žymės, kad buvo įdaužta. Apžiūrinėjant pamatė, kad šalia mašinoje, kurios durelėmis ir buvo apgadinta jo mašina, sėdi moteris ir du vaikai, berniukai. Jis moterį užkalbino, paklausė, kas čia nutiko, o moteris pradėjo necenzūriniais žodžiais jį pulti. Jis pasakė, kad atidarys jų automobilio dureles ir pažiūrės, ar sutampa jų atidarytos durelės su žymėmis ant jo automobilio. Pradaręs dureles iš karto pamatė, kad sutampa su jo automobilio įdaužimu. Matėsi, kad atidarius kito automobilio dureles, jos atsiremia į tą jo automobilio vietą, kur ir matėsi apgadinimai. Jie su žmona lauke apžiūrinėjo savo automobilį, kuriuo metu tiksliai, net nepastebėjo, pamatė, kad ta moteris iš kito automobilio irgi yra išlipusi į lauką. Bežiūrint savo automobilį, iš tolo pamatė vyrą, kuris jau eidamas link jų matėsi yra piktai nusiteikęs. Galbūt jis pagalvojo, kad jis užsipuolė jo žmoną ar dar kažkas, jis nežino. Vyras priėjęs iš karto buvo agresyviai nusiteikęs. Jie stovėjo tarpe tarp jų mašinų. Jis stovėjo maždaug prie durelių, prie jo buvo jo žmona ir iš priekio priėjo minėtas vyras. Gavosi, kad jie su vyru stovi vienas priešais kitą, o tarpe jo žmona. Vyras jo nenorėjo praleisti, jis užstojo kelią ir nenorėjo praleisti ir jo žmonos. Jis tiesiog žodžiais šnekėjo ir jam sakė, kad pasitrauktų ir duotų kelią jam ir jo žmonai. Galiausiai jis ištiesė savo ranką link jo, kad jis pasitrauktų, jis jo nestūmė, tiesiog jam sakė, kad jis nuo jo atsitrauktų, apsisaugodamas ištiesė ranką, kad prie jo neprisiartintų. Jis matė, kad jie konfliktiški žmonės, todėl norėjo tiesiog praeiti ir atsisėsti į savo automobilį. Vyras nenorėjo praleisti, jis jam kažką žodžiais pasakė, kad pasitrauktų, tiksliai neprisimena, ką jis ten jam pasakė, bet jis pradėjo skėsčiotis ir jį pulti, stumdyti. Jis šoko muštis, pamatė, kad pas jį ant rankos didelis kampuotas žiedas, tai iš karto išsigando, kad jei suduos jam, bus sužeistas. Jis vis traukėsi atgal, o jis bėgo ir šoko ant jo, agresyviai nusiteikęs visą laiką kovinėje padėtyje jį jis puolė, stumdė, jis vis bandė atsistumti traukdamasis atgal. Jis jam pataikė ne vieną smūgį, pataikė į galvos sritį, liko guzai, pataikė per rankas, į rankos raumenį, buvo mėlynė. Taip pat jis tampė ir jo žmoną, jai ant rankų taip pat buvo mėlynės. Visą laiką jis gynėsi nuo jo smūgio, stengėsi išvengti, išsisukinėdamas. Galiausiai jis neiškentėjo ir jam sudavė vieną gynybinį smūgį su savo dešine ranka į jį. Jis taikėsi į veido sritį, bet vyras kovinėje padėtyje laikė rankas iškėlęs į viršų, prie veido ir gynėsi, todėl jo smūgis pataikė jam į rankas ir jis pats savo rankomis ir minėtu žiedu galimai sudavė sau į veidą, todėl jis galėjo tokiu būdu susižeisti smakrą. Po to matė, kad jam iš smakro bėgo kraujas. Pasisiūlė iškviesti greitąją ir policiją. Po gynybinio smūgio vyras apsiramino, pradėjo tik žodžiais keiktis ir konfliktuoti. Jis iš karto nuėjo pas (duomenys neskelbtini) apsaugą, kad pažiūrėti kameras. Tuo metu vyras išsikvietė greitąją, jam ant smakro užklijavo pleistrą. Atvykus policijos pareigūnams, jie jo paklausė, ar rašys pareiškimą, jis jiems pasakė, kad nerašys, tik gaila dėl mašinos, kad į ją sudavė, bet ir dėl jos neturi pretenzijų asmenims. Jis nesikreipė į medikus, nes jie nerašė pareiškimo ir to neplanavo daryti, todėl niekur ir nesikreipė. Jie nebenorėjo gaišti laiko, o tiesiog vykti savo keliais. Todėl jis savo kaltės nepripažįsta ir kaip nurodė visas aplinkybes, tai vertina kaip būtinąją gintį, kadangi jis jam sudavė tiek smūgių, o jis tik vieną jam atgal. Jo žmoną irgi sužalojo fiziškai. Ir automobilį (1 t., b. l. 142-146).
2024 m. gruodžio 31 d. įtariamojo P. V. apklausos protokole nurodyta, kad įteikus jam patikslintą pranešimą apie įtarimą pagal BK 284 straipsnį, savo kaltės nepripažino ir parodė, kad įtariamojo teisės jam aiškios, teisės dėl gynėjo taip pat aiškios, pareiškia, kad gynėjas jam šiai apklausai nereikalingas. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, jo esmė aiški ir suprantama, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltės nepripažįsta ir nurodo, kad tai buvo savigyna bei būtinoji gintis. Jis savo išsamius parodymus apie įvykį davė pirmos apklausos metu, joje išsamiai papasakojo apie visą įvykį. Jis savo duotų parodymų laikosi, jų nekeis. Jis tik dar kartą gali paaiškinti, kad agresyviai nusiteikęs vyras jį pirmas puolė. Puolė ne tik jį, bet ir jo žmoną. Kaip ir minėjo pirmos apklausos metu, jis visą laiką nuo vyro traukėsi eidamas atbuline eiga atgal. Jis pats ant jo šoko muštis, matė, kad pas jį ant rankos yra didelis kampuotas žiedas, todėl iš karto išsigando, kad jei jis juo suduos jam, bus smarkiai sužeistas, gali būti pavojus jo gyvybei. Jis visą laiką stengėsi išvengti smūgių, save dengdamas savo rankomis, bandydamas atremti jo smūgius savo rankomis. Viską darė instinktyviai gindamasis. Nebegalėdamas atremti jo smūgių ir nebeiškentęs jis jam sudavė vieną gynybinį smūgį, kad jis atsitrauktų nuo jo ir jo nebepultų. Kaip ir minėjo, jam sudavė vieną kartą iš dešinės rankos į veido sritį. Jis taikėsi į veido sritį, bet vyras kovinėje padėtyje laikė rankas iškėlęs į viršų, prie savo veido ir tokiu būdu gynėsi, todėl jo smūgis galimai pataikė jam į rankas ir jis pats savo ranka, ant kurio buvo minėtas didelis žiedas, galimai pats sudavė sau į veidą, todėl jis galėjo tokiu būdu susižeisti smakrą, iš kurio vėliau bėgo kraujas. Po šio smūgio jis ir susižalojo smakrą bei galimai įtarime nurodytą sužalojimą, kuris konstatuotas žando gleivinėje. Iš kur pas jį ant krūtinės nustatytas sužalojimas, jis nežino, galbūt tai galėjo atsirasti tuomet, kai jis gindamasis bandė ne vieną kartą nuo jo atsistumti su ranka, laikydamas savo ištiestą ranką, kad jis prie jo nesiartintų. Po jo vienintelio suduoto smūgio vyras apsiramino, jis suklupo, susmuko, nebuvo, kad jis visai be sąmonės kristų ant žemės. Jis nukritęs galbūt galėjo susižaloti viršugalvį. Kai jis susmuko, jis jo nepuolė mušti ar kažko jam daryti, jis kaip tik atsitraukė. Jo suduoto smūgio ir buvo toks tikslas, kad jis jo nebepultų. Vyras atsistojęs tik toliau necenzūriniais žodžiais jį keikė ir konfliktavo, galimai norėjo jį išprovokuoti, tačiau jis nebekreipė į jo žodžius dėmesio. Jis pats pasiūlė jam pagalbą, pasiūlė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Stovėjimo aikštelėje buvo pašalinių asmenų, jų kontaktų ar duomenų neturi ir neklausė, nemanė, kad to reikės. Kadangi, kaip minėjo, prie pareigūnų tiek jis, tiek vyras pasakė, kad nerašys jokių pareiškimų. Jis nesutinka, kad pažeidė viešąją tvarką ar kažkam įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą, kadangi vyras pats jį puolė, jis viešoje vietoje garsiai keikėsi ir jį puldamas trikdė aplinkinių rimtį. Dėl patirto streso ir jaudulio, minėto vyro agresyvų elgesį, jo necenzūrinius žodžius, jo puolimą, jo žmonos tampymą už rankos ir jiems kelio užstojimą jis suprato ir įvertino, kaip grėsmę savo ir savo žmonos sveikatai. Todėl visiškai nesutinka, kad būtų tyčia sužalojęs R. J. sveikatą. Priešingai, mano, kad turėjo teisę gintis nuo agresyviai jį bei jo žmoną puolusio tariamo nukentėjusiojo (1 t., b. l. 150-154).
2024 m. gegužės 5 d. R. J. apklausos protokole nurodyta, kad 2024 m. gegužės 4 d., apie 18.45 val., adresu (duomenys neskelbtini), esančioje parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ atviroje automobilių stovėjimo aikštelėje, eidamas prie savo automobilio, pastebėjo šalia jo stovintį jam nepažįstamą ir nematytą vyrą. Vyriškis žiūrėjo jo automobilį ir kažką tikrino. Jis priėjo ir paklausė, kas čia vyksta? Šis atsakė, kad jam jo vaikai pasakė, kad jis, išlipdamas iš savo automobilio Ford, v. n. (duomenys neskelbtini) sudavė durelėmis į jo automobilį Opel, v. n. (duomenys neskelbtini) Jis paaiškino, kad su durelėmis į jo automobilį jokio smūgio nebuvo ir jokio įbrėžimo nesimatė. Tada vyras supyko ir tyčia atidaręs savo automobilio dureles sudavė du kartus jomis į jo automobilį. Jis iš karto paklausė šaukdamas, ką jis daro ir pasakė, kad dėl įvykio iškvies policiją, o šis atsakė: „o ką, tu ožys, be policijos nesusitvarkysi? išsiaiškinam patys“. Po šių žodžių vyras tada priėjo prie jo arčiau ir pradėjo kūnu stumti jį. Tada vyras pradėjo stumti jį rankomis ir jis jį nuo savęs bandė nusistumti. Įvyko tarp jų grumtynės, kurių metu jis jam ir jis jam sudavė kelis smūgius vienas kitam į kūną, o tuo metu jo žmona N. J. bandė jį nuo asmens atitraukti. Kadangi jo žmona pradėjo šaukti, jis atsisuko į ją ir tuo metu pajuto, kaip vyras jam sudavė nenustatyta ranka į veidą ir nuo smūgio jis nukrito ant žemės ir prarado sąmonę. Kai asmuo jam sudavė į veidą, jis pajuto fizinį skausmą, kurį vertina 8 iš 10 balų. Jam žmona vėliau pasakė, kad jis sąmonę buvo praradęs apie 15 sekundžių. Jį užpuolęs vyras buvo apie (duomenys neskelbtini) amžiaus, stambaus kūno sudėjimo, apie 190 cm ūgio, be barzdos, trumpų tamsių plaukų, ką dėvėjo, negali pasakyti, kadangi konfliktas įvyko labai staigiai ir jis po smūgio prarado sąmonę. Asmenį dar kartą pamatęs, tikrai atpažintų. Jam atsigavus iš automobilio tuo metu išlipo jo sūnus, kuris bandė jį apginti, tačiau su juo konflikto neįvyko. Po apie minutės į įvykio vietą atvyko policija. Jam tuo metu svaigo galva ir jis sunkiai gaudėsi aplinkoje. Pareigūnams bandė paaiškinti, kad konfliktas kilo dėl apgadinto automobilio ir bandė parodyti apgadinimų žymes, tačiau kas toliau vyko, sunkiai prisimena, nes buvo apsvaigęs po minėto smūgio. Atvykusi į įvykio vietą greitoji medicinos pagalba jį apžiūrėjo ir nuvežė į (duomenys neskelbtini) ir ten susiuvus jo smakrą buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini), kur jam nustatytas smegenų sukrėtimas. Jam buvo diagnozuota smakro 2 cm ilgio žaizda iki raumenų, galvos sukrėtimas. Visą įvykį matė jo žmona ir automobilyje buvę vaikai. Dėl civilinio ieškinio galimai kreipsis nustačius jį sumušusį asmenį tyrimo eigoje. Daugiau nieko naudingo tyrimui pasakyti negali (1 t., b. l. 16-19).
2025 m. sausio 9 d. R. J. apklausos protokole nurodyta, kad apie įvykį gali paaiškinti, kad jis buvo parduotuvėje. Grįždamas iš jos, ėjo link automobilio ir prie jo pamatė stovintį vyrą, kuris atidarinėjo jo automobilio duris ir kažką matavosi. Priėjus jam prie automobilio, žmona pasakė, kad šalia stovintis vyras atidarinėjo jų automobilio duris ir tikrino kažkokias žymes. Į parduotuvę ėjo jis vienas, kiti iš mašinos nelipo ir savo durų neatidarinėjo. Tuomet jam priėjus, jie kartu su juo apžiūrinėjo automobilius. Ant automobilių jokių apgadinimų nesimatė. Nei ant jo, nei ant to vyro. Jis vyrui ir pasakė, kad nėra gi jokių apgadinimų. Vyras apgadinimus žiūrėjo ir tikrino atsitūpęs. Tada jis pasakė: „ai nėra apgadinimų“ ir paėmęs už rankenos, atidarė savo automobilio duris ir jomis specialiai kelis kartus (du ar tris, tiksliai neprisimena) pats sudavė į jo automobilį. Jis matydamas, kad vyras gadina jo automobilį, jam pasakė: „ką čia darai“. Jis tuomet atsistojo, nes prieš tai buvo pasilenkęs, ar klūpėjo. Vyras visą laiką buvo agresyvus, vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo. Tuomet jis šiek tiek atsitraukinėjo atgal, o vyras ėjo link jo. Jis priėjo prie pat jo, kadangi buvo aukštesnis, palenkė galvą prie jo ir jį provokavo. Jis iš karto jam pasiūlė kviesti policiją, kad jie nuspręstų dėl automobilio apgadinimų. Vyras, priėjęs prie jo, jam pasakė, jog „ką, tu ožys ir be policijos nesusitvarkysi“. Ir visą laiką stovėjo priešais jį, jį provokuodamas ir neduodamas jam erdvės, nedavė kelio eiti į savo automobilį ir atsisėsti. Tačiau jis jam neleido grįžti į savo automobilį, kuriame sėdėjo jo žmona ir vaikai. Jis matydamas, kad vyras yra agresyvus ir suprasdamas, ką jis gali toliau daryti, nesitraukė nuo savo mašinos norėdamas apsaugoti ne tik savo turtą, bet ir vaikus bei žmoną. Todėl jis visą laiką stovėjo šalia automobilio ir nuo jo nesitraukė. Vyras jam lindo į veidą, kišdamas savo galvą, bei kūnu vis jį spaudė. Tuo momentu, jis savo žmonai sakė, kad ji kviestų policiją, tai ji tą ir padarė, skambino į policiją. Į policiją žmona paskambino dar prieš pat visą konfliktą. Tuomet jis ištiesė savo ranką ir stūmė jį, jis neleido būti pastumdomas ir atsakė jam tuo pačiu. Nuo tada tarp jų prasidėjo muštynės, stumdymasis. Visų grumtynių metu, kuomet jie stovėjo tarp mašinų, buvo įsikišusios žmonos. Jos vis bandė juos raminti. Sunku prisiminti patį konfliktą, gerai prisimena tik tą pradžią, kai jis jam pasakė, kad: „ką, tu ožy, negali be policijos“, toliau visas konfliktas vyko greitai ir spontaniškai, todėl tiksliai viso įvykio atpasakoti negali. Tarp jų vyko konfliktas, kurio metu jie daugiau bėgiojo, nei mušėsi. Kur jis jam ir kiek tiksliai kartų pataikė, jis tikrai nebeprisimena. Jis konflikto metu galėjo irgi pataikyti jam į korpusą, bet ne į veidą ar galvą. Galėjo kelis kartus pataikyti į korpusą. Konflikto metu nebuvo taip, kad jis jį puolė ir jį gaudė, vyras jį visą laiką pats provokavo ir taip įvyko muštynės. Tai nebuvo tos muštynės, kur jie atsistoję vienas kitą talžo smūgiais, tai tiesiog buvo spontaniški veiksmai, kurių metu vyras jį provokavo muštis ir savo agresyviais veiksmais bei žodžiais jį kvietė aiškintis santykius kumščiais. Vietoj to, kad priimtų jo pasiūlymą kviesti policiją. Galiausiai jie priartėjo vienas prie kito ir jis jam sudavė vieną smūgį į veido sritį, po kurio jis nukrito ir prarado sąmonę. Jis jam pataikė į smakrą, iš jo bėgo kraujas. Krisdamas susitrenkė galvą. Jis pats sau tikrai negalėjo susižaloti smakro ar kitų kūno vietų. Nepamena tiksliai ant kurios rankos, bet kiek prisimena, ant dešinės rankos turėjo žiedą, nebuvo jis kažkoks smailus, tai buvo paprastas žiedas. Jis su juo sau tikrai negalėjo suduoti. Visas smūgis į smakrą buvo iš vyro rankos. Po nukritimo jis buvo praradęs sąmonę ir atsipeikėjęs iš karto net nesuprato, kas čia įvyko. Po nukritimo jis atsistojo ir daugiau tarp jų konflikto nebebuvo. Išbėgo jį saugoti sūnus, bet jis jam pasakė, kad nereikia daugiau su vyru konfliktuoti. Todėl sūnus su juo irgi nebekonfliktavo. Taip ir baigėsi tarp jų konfliktas. Po suduoto smūgio vyras jam nesiūlė pagalbos, nesiūlė iškviesti greitąją medicinos pagalbą ar kitos pagalbos. Vyras visą laiką buvo agresyvus, jį šmeižė, kad yra girtas, nors net nebuvo išgėręs. Tik atvykus policijos pareigūnams jis pats pirmas pribėgo prie policijos pareigūnų ir puolė jiems aiškinti, kad jis yra girtas, nors jis buvo visiškai blaivas. Pareigūnai patikrino blaivumą ir užfiksavo, kad jis tikrai yra blaivas. Policijos pareigūnams vyras pasakė, kad neturi pretenzijų ir taip pat jis sakė, kad jis pastovės, pagalvos ir irgi nebeturės pretenzijų. Nors jis iš karto pareigūnams pasakė, kad jis rašys pareiškimą, po to, kai apžiūrės jį medikai. Todėl jis taip ir padarė, jį iš įvykio išvežė su GMP, o po to jis parašė pareiškimą dėl patirtų sužalojimų. Dėl jo pareikšto civilinio ieškinio, jis norėtų, kad jo pareikštą civilinį ieškinį įtariamasis atlygintų į nukentėjusiųjų fondą, jam asmeniškai pinigų nereikia, jis ne dėl to rašė pareiškimą, kad gautų pinigų ar dar kažkokios naudos. Norėtų teisingumo, kad kitą kartą neatsitiktų toks įvykis kitiems žmonėms, koks atsitiko jam. (1 t., b. l. 41-43).
2024 m. lapkričio 29 d. liudytojo Š. Ž. apklausos protokole nurodyta, kad dirba (duomenys neskelbtini). Viskas užfiksuota Body kameromis. Jis tikslios datos neprisimena, nes tai buvo seniai, bet sutinka, kad tai galėjo būti 2024 m. gegužės 5 d., kada ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jam kartu dirbant su kolega M. V. iš (duomenys neskelbtini) gavo pranešimą, kad parduotuvės (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelėje vyksta konfliktas, muštynės. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko asmenys, dvi konflikto pusės. Atvykus nurodytu adresu, pasitiko dvi konflikto pusės: R. J., N. J. ir kita konflikto pusė P. V. ir A. V.. R. J. ir N. J. paaiškino, jog šiems einant prie savo automobilio FORD, v. n. (duomenys neskelbtini) pastebėjo kaip keli asmenys žiūrėjo į jų automobilį, kurį apžiūrinėja, jiems tai sukėlė nerimą, jog jų automobilį apgadino, todėl šie norėjo tai išsiaiškinti ir dėl to kilo konfliktas, o konflikto metu P. V. pastūmė R. J. ir šis nugriuvo ant žemės, dėl ko susižalojo galvos sritį, daugiau apie įvykį tikslių detalių negalėjo nurodyti, kadangi buvo šoko būsenos bei konfliktiškai nusiteikę. P. V. ir A. V. paaiškino, jog šiems lipant į savo automobilį OPEL, v. n. (duomenys neskelbtini) jų vaikas M. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., pranešė, kad į jų automobilį durelėmis atsitrenkė FORD automobilio durelėmis sėdėję asmenys, todėl jie išėjo apsižiūrėti, ar ant automobilio nėra apgadinimų. Apžiūrint automobilį, prie jų priėjo R. J. ir pradėjo su jais konfliktuoti, mosikuotis rankomis, kėlė muštynes, bandė smūgiuoti P. V., o tuo metu A. V. bandė savo vyrą ginti. R. J. taip pat už rankų griebė ir A. V., dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Konflikto metu P. V. neaišku kuriuo metu, nustūmė R. J., dėl ko jis nukrito. Daugiau tikslesnių paaiškinimų vietoje gauti nebuvo galimybės. Atlikta įvykio vietos apžiūra. P. V. ir A. V. jokių pretenzijų dėl sužalojimų ar turto sugadinimo neturėjo. R. J. turėjo pretenzijų dėl P. V. veiksmų, tačiau vietoje iš jo priimti pareiškimo nebuvo galimybės, kadangi GMP brigada asmenį išvežė į ligoninę apžiūrai, asmuo nukreiptas, jei turės pretenzijų, rašyti pareiškimą per e-policiją ar komisariate, ROIK numeris suteiktas. Kartu su R. J. ir N. J. buvo vaikai E. J. ir A. J. (1 t., b. l. 79-81).
2024 m. gegužės 4 d. liudytojos N. J. apklausos protokole nurodyta, kad 2024 m. gegužės 4 d., apie 18.40 val., su savo vyru R. J. ir vaikais - E. J. ir A. J., buvo prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje. Ten buvo, kadangi jos vyras nuėjo apsipirkti prekybos centre, o ji su vaikais pasiliko jų automobilyje Ford, v. n. (duomenys neskelbtini) Jiems sėdint automobilyje, jai nepažįstamas ir niekada nematytas vyras atidarė jų automobilio vairuotojo duris. Vyras buvo apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, gal 190 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, juodų trumpų plaukų, be barzdos, vilkėjo žaliais marškinėliais trumpomis rankovėmis, daugiau detalių nepamena. Kaip suprato, tas vyras buvo šalia stovėjusio Opel vairuotojas Atidaręs duris jis pradėjo žiūrėti ir lyginti abiejų automobilių dureles. Ji suprato, kad jis matuoja apgadinimus, ji jam iškart pasakė, kad apgadinimų, esančių ant jo automobilio, jie negalėjo padaryti, kadangi tiek ji, tiek jos vyras ir vaikai, atidarydami duris, uždeda ranką, kad apsaugoti kitus automobilius. Tas vyras paklausė jo automobilyje sėdėjusio vaiko, kuriam gal septyni metai: „Sūnau, ar girdėjai stuktelėjimą?“, į ką tas vaikas atsakė palinksėdamas galvą. Tuo metu prie automobilio grįžo jos vyras R. ir pradėjo aiškintis su tuo kitu vyru, ką konkrečiai jie kalbėjo, ji negirdėjo. Vėliau išgirdo, jos vyras pasakė, kad jokio apgadinimo nėra, o tada tas kitas vyras pasakė: „Ai, nesimato? Tuoj padarysim“. Po šių žodžių tas kitas vyras su savo automobilio durelėmis tyčia pradėjo trankyti jų automobilio duris ir jas gadinti, trenkė gal du ar tris kartus, ar po šių jo veiksmų liko apgadinimai, ji nežino. Tuo metu pastebėjo, kad jos vyras pradėjo stumdytis su tuo kitu vyru. Kuris pradėjo stumdyti, ji nežino, nematė. Besistumdydami jie nuėjo link jų automobilio galo, todėl ji išlipo ir pradėjo šaukti „Nusiraminkit“, tačiau abu vyrai ją ignoravo. Tuo metu ji pradėjo skambinti bendruoju pagalbos numeriu. Besistumdant kito automobilio vairuotojas dešine ranka vieną kartą trenkė jos vyrui į smakrą, dėl ko jos vyras nugriuvo ant nugaros, buvo praradęs sąmonę gal 15 ar 20 sekundžių. Jam gulint, ji matė, kad yra prakirstas smakras, iš žaizdos bėgo kraujas. Jos vyrui atsikėlus nuo žemės, prie jų atvyko greitoji ir policija, kuriems paaiškino situaciją, medikai jos vyrą nuvežė į (duomenys neskelbtini) dėl smakro žaizdos, o po (duomenys neskelbtini) greitosios pagalbos medikai nuvežė jos vyrą į (duomenys neskelbtini) tolimesnei apžiūrai. Vyro žmona įvykio metu nieko nedarė, nelabai kažką ir sakė, tik žiūrėjo, jokių veiksmų nesiėmė. Taip pat nori paminėti, kad nematė, jog jos vyras R. kažkam trenktų, matė tik kad mojavo kumščiais nepataikydamas. Dėl įvykio nukentėjo jos vyras R., ji pati nukentėjusi nesijaučia, jai jokia žala nepadaryta (1 t., b. l. 68-70).
2025 m. sausio 21 d. liudytojo E. J. apklausos protokole nurodyta, kad 2024 m. gegužės 4 d. jis su šeima atvyko į (duomenys neskelbtini) aikštelę, kuri yra (duomenys neskelbtini). Jo tėtis išlipo iš automobilio vairuotojo vietos ir nuėjo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę, mama liko sėdėti keleivio vietoje, jis sėdėjo gale už mamos, o brolis gale, už vairuotojo vietos. Jie tuo laiku naršė telefonu. Po kurio laiko atėjo gretimai stovinčios mašinos savininkas su žmona ir pradėjo kažką apžiūrinėti savo ir jų mašinoje. Paskui nieko nesakęs atidarė jų automobilio vairuotojo dureles ir pradėjo matuoti. Pasakė, kad neva jie savo durelėmis įbrėžė į jo mašiną. Jo mama pasakė, kad to negali būti, nes tėtis visada labai atsargiai atidaro dureles ir visus juos, taip pat mokina. Tas vyras vis tiek toliau apžiūrinėjo jų mašinos dureles ir savo mašiną. Tuo laiku atėjo jo tėtis ir paklausė, kas vyksta. Kitos mašinos savininkas pasakė, kad neva jie įbrėžė jo mašinos dureles. Tėtis pasakė, jeigu taip yra, tada reikia kviesti policiją. Tas vyras pasakė, kam reikalinga policija, galima apsieiti ir be jos. Tėtis norėjo prieiti prie savo mašinos ir lipti į jos vidų, tačiau tas vyras su savo kūnu neleido praeiti jam. Pamatęs, kad galimai prasidės konfliktas, jis išlipo iš mašinos, kiek prisimena, išlipo ir mama. Tėtis su tuo vyru pradėjo kartu apžiūrinėti įbrėžimus ir tėtis pasakė, kad jokio įbrėžimo jis nemato. Tas vyras pasakė: „ai jeigu nėra“ ir tuo pat metu savo automobilio durelėmis trenkė į jų automobilio dureles, kiek pamena, apie 2-3 kartus sudavė durelėmis. Tuo momentu, iš karto tėtis atsisuko į mamą ir pasakė: „kviesk policiją“. Girdėjo, kad mama skambina policijai. Vyras, išgirdęs, kad kviečiama policija, tėčiui pasakė: „ką, tu ožys, negali be policijos“. Vyras buvo aukštesnis ir truputį stambesnis už jo tėtį. Tada tėtis su tuo vyru pradėjo stumdytis krūtinėmis. Matė, kaip tas vyras vieną kartą kumščiu sutrenkė į jo tėčio krūtinę. Jo mama pradėjo juos raminti. Po minėto smūgio, tėtis dar kartą mamos paklausė, ar jau iškvietė policiją. Vyras jo tėčiui pasakė: „ką, negali išsiaiškinti be policijos, ateik čia“. Matė, kaip tėtis vieną kartą ranka bandė smūgiuoti vyrui, bet jis to vyro nepalietė. Tada tas vyras nuėjo į laisvą vietą, už automobilių. Jo tėtis taip pat praėjo pro vyro moterį, jos nestumdė. Vyras jau stovėjo kovinėje padėtyje, laikė sugniaužęs kumščius, pasiruošęs muštis ir laukė. Tėtis irgi išėjo artyn jo. Jie ėjo vienas paskui kitą gal apie 10 metrų smūgiuodami į orą, bet niekur nepataikydami. Jis tuo laiku priėjo arčiau jų, kad juos matytų, bet liko stovėti arčiau automobilių, jie buvo nutolę toliau. Jie paėjo maždaug apie 10 metrų. Jo mama tuo momentu pasakė: „R., baikit“, tėtis, išgirdęs mamos žodžius, pasuko galvą į ją. Tuo laiku, kai tėtis buvo pasukęs galvą į mamą, tas vyras kumščiu tėčiui trenkė į smakrą. Tėtis iš karto po smūgio atbulomis nukrito. Jis iš karto pribėgo prie tėčio, pamatė, kad jam bėga kraujas iš smakro. Kadangi tas vyras stovėjo netoli, jis bijojo, kad jis toliau kažką darys. Jis pradėjo šaukti ant vyro, kad jis nueitų nuo jų. Jam priėjus prie jo, vyras visą laiką buvo kovinėje padėtyje, jis jau buvo pasiruošęs su juo muštis. Ir jis jam pasakė: „ar tu irgi nori gaut į galvą, kaip tėvas“. Tuo momentu prie jo iš nugaros priėjo mama, jį apkabino iš nugaros ir suspaudusi laikė. Tada jie su mama atsitraukė nuo jo ir iš karto nubėgo prie tėčio. Jie tėtį pakėlė, padėjo jam nueiti iki automobilio, jam bėgo kraujas. Po kelių minučių atvyko pareigūnai. Atvykus pareigūnams, vyras iš karto bėgo prie jų ir aiškino bei pasakojo savo istoriją iš savo pusės. Jie vis laukė, kol pareigūnai prieis ir prie jų. Tada jo mama jiems paaiškino apie konfliktą. Neužilgo atvyko greitoji ir jo tėtį išvežė į ligoninę. Po to pas tėtį į ligoninę nuvyko ir jie (1 t., b. l. 86-88).
2024 m. lapkričio 5 d. liudytojos A. V. apklausos protokole nurodyta, kad 2024 m. gegužės 4 d., apie 18.00 val., kartu su vyru P. V. ir vaikais A. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir M. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., savo automobiliu OPEL ZAFIRA, v. n. (duomenys neskelbtini) atvyko į (duomenys neskelbtini), esantį prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“. Tikslas buvo nupirkti mamai gėlių, buvo visi gerai nusiteikę. Jiems su vyru nuėjus į prekybos centrą, nerado, ką norėjo nupirkti, todėl maždaug po penkių minučių grįžo prie automobilio, kuriame buvo jų abu vaikai. Jiems atėjus, sūnus informavo, kad prie jų automobilio priparkavo žmonės automobilį, kurio modelio nepamena, ir vairuotojas durelėmis kliudė jų automobilį. Jie su vyru apžiūrėjo savo automobilį ir abu pastebėjo, kad ant jų automobilio yra įkirtimas, kurio ankščiau nebuvo. O automobilyje šalia sėdėjo moteris su vaiku, kurią vyras jos pakalbino, sakydamas, kad jų sūnus matė ir girdėjo, kaip durelėmis vairuotojas kliudė automobilį. Ta moteris buvo nusiteikusi priešiškai, iš karto pradėjo rėkti, kad niekas nieko nedarė. Tuomet jos vyras atidarė šalia esančio automobilio vairuotojo duris, kad sulygintų įkirtimą. Įkirtimas atitiko, tačiau moteris nepripažino situacijos. Tuomet prie automobilių atėjo iš tolo jau rėkdamas nepažįstamas vyras, kuris aiškino, kad blogai priparkuotas jos automobilis, nors jį priparkavo pirma ir nepažeidė kelių eismo taisyklių pustuštėje aikštelėje. Tuomet jos vyras tam vyrui paaiškino, kad įkirtimas atitinka. O tas vyras pradėjo keiktis rusiškais keiksmažodžiais, kurių nepamena ir mosikuoti rankomis prie jos vyro. Taip pat įžeidinėjo jos vyrą, replikuodamas jo išvaizdą, vadino jį stora kiaule. Ji atsistojo tarp jų, nors jos vyras elgėsi demokratiškai, norėjo situaciją išsiaiškinti taikiai, tačiau konfliktas tik aštrėjo. Jai būnant tarp jų, tas vyras pradėjo rankomis ją stumti ir mosikavo rankomis, norėdamas pasiekti jos vyrą su tikslu smūgiuoti. Kelis kart pro ją buvo smūgiuota prie pat veido, tačiau baigėsi be pasekmių, taip pat jis sugriebė jai už rankų, norėdamas prasprūsti pro ją. Po sugriebimo už rankų, pajuto fizinį skausmą. Tuomet viskas įvyko žaibiškai, tas vyras prasispraudė jėga pro ją ir įvyko susistumdymas. Jai buvo šokas, nes neprisimena, kas kam smūgiavo pirmas. Jos vyras viso konflikto metu vengė muštynių, bandė atsitraukti, prašė nekonfliktuoti. Sakė atsitrauk, nes nukentėsi, o tas vis tiek artinosi kumščiuodamas. Tuomet jos vyras kumščiu vieną kartą sudavė tam vyrui į veido sritį ir pasibaigė konfliktas. Nepažįstamas vyras nurimo ir abipusiu sprendimu nutarė iškviesti policijos pareigūnus. Pabendravus su pareigūnais, vieni kitų atsiprašė ir liko be pretenzijų. Nors po keturių dienų jos rankos buvo visos mėlynos, jas nusifotografavo, į medikus nesikreipė. Labai nustebo, kai paskambino tyrėja 2024 m. lapkričio 4 d. ir pranešė, kad nori apklausti dėl šio įvykio, nes buvo kaip ir išsiskyrę taikiai (1 t., b. l. 72-74).
2024 m. gegužės 4 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta stovėjimo aikštelė, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis, tyrimui reikšmingų objektų/pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 29-38).
2024 m. gegužės 14 d. apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini)vaizdo įrašai pavadinimu:
- „10.10.9.200_12_20240508095024773“. Vaizdo įrašas apžiūrimas naudojantis Windows operacine sistema, VLC media player leistuvu. Vaizdo įraše matosi kameros pavadinimas „IEJIMAS“ nurodyta data 2024 m. gegužės 4 d. ir laikas 18.38.54. Vaizdo įraše matosi natūralus apšvietimas, stebėjimo kamera randasi ant pastato, nukreipta į automobilių stovėjimo aikštelę. Vaizdo įraše, nuo 02:38 matyti, kaip automobilių stovėjimo aikštelėje prie baltos spalvos autobuso (v. n. nesimato dėl vaizdo stebėjimo kameros padėties), įvyksta konfliktas tarp dviejų vyrų. Vyras Nr. 1 (duomenys neskelbtini) amžiaus, juodų plaukų, stambesnio kūno sudėjimo, apsirengęs tamsiai žalios spalvos marškinėliais, tamsiomis kelnėmis bei juodais sportbačiais. Vyras Nr. 2, (duomenys neskelbtini) amžiaus, juodų plaukų, vidutinio kūno sudėjimo, apsirengęs juodos spalvos marškinėliais, juodomis kelnėmis, baltais sportbačiais. Minėtų vyrų veidų bruožų nesimato dėl vaizdo įrašo kokybės. Minėti vyrai bando smūgiuoti vienas kitam, Vyras Nr. 1 bandė smūgiuoti 2 kartus, vyras Nr. 2 taip pat bandė smūgiuoti 2 kartus. Vaizdo įraše nuo 02.44 matyti, kaip konfliktuojančius vyrus išskiria dvi moterys. Moteris Nr. 1, šviesių plaukų, vidutinio kūno sudėjimo, apsirengusi pilkos spalvos suknele, Moteris Nr. 2 vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų, apsirengusi juodos spalvos suknele bei juodos spalvos bateliais. Vaizdo įraše nuo 03.41 matyti, kaip vyras Nr. 2 ir moteris Nr. 2 prilaiko Vyrą Nr. 3, kuris yra vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų, apsirengęs baltais marškiniais, tamsiomis kelnėmis bei tamsiais batais. Vyras Nr. 1 taip pat prieina prie minėtų asmenų ir su jais bendrauja. Visi minėti asmenys nueina už vaizdo stebėjimo kameros matomumo ribų;
- „10.10.9.200_11_20240508084126954_2“.Vaizdo įrašas apžiūrimas naudojantis Windows operacine sistema, VLC media player leistuvu. Vaizdo įraše matosi kameros pavadinimas „PAGRINDINIS IEJIMAS“ nurodyta data 2024 m. gegužės 4 d. ir laikas 18.40.03. Vaizdo įraše matosi natūralus apšvietimas, stebėjimo kamera randasi ant pastato, nukreipta į automobilių stovėjimo aikštelę. Vaizdo įraše nuo 00.37 matyti, kaip Vyras Nr. 1 ir Vyras Nr. 3 pradeda konfliktuoti, stumdytis, Vyras Nr. 1 pirmas pastumia Vyrą Nr. 3. Vyrus išskiria moterys, moteris Nr. 1 ir moteris Nr. 2. Vaizdo įraše nuo 1.06 matyti, kaip vyras Nr. 3 pradeda pulti vyrą Nr. 1 ir jam su ranka suduoda iki 5 kartų ( kiek kartų suduoda vyras Nr. 3 pamatyti neįmanoma dėl vaizdo įrašo kokybės bei, vaizdo stebėjimo kameros padėties ). Minėti vyrai konfliktuoja toliau, vaizdo įraše nuo 01.19 matyti, kaip Vyras Nr. 3 toliau puola Vyrą Nr.1, Vyras Nr. 3 su kaire koja atlieka 2 spyrius ir toliau eina link vyro Nr.1.Vaizdo įraše nuo 1.28 matyti, kaip Vyras Nr.1 atsitraukinėdamas su dešine ranka smogia vyrui Nr. 3 į galvos sritį, Vyras Nr. 3 po smūgio nukrenta. Vaizdo įraše nuo 01.33 matyti kaip Vyras Nr. 2 užpuola Vyrą Nr. 1. Dėl vaizdo įrašo kokybės ir vaizdo stebėjimo kameros padėties, minėtų vyrų veiksmų nesimato (1 t., b. l. 109-114).
2024 m. lapkričio 4 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad perklausytas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2024 m. gegužės 4 d. 18 42 03)“, įrašo trukmė 01.08 min., skambutis gautas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Įraše užfiksuotas moters, prisistačiusios kaip N. J., pranešimas apie tai, kad vyrai susimušė dėl mašinos prie (duomenys neskelbtini), esančios netoli (duomenys neskelbtini) g., reikia greitosios, trenkė į veidą, kraujas bėga iš barzdos (1 t., b. l. 102-103).
2024 m. lapkričio 4 d. apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrėti/perklausyti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo/garso įrašai pavadinimu – PSS-20240504-184644UTC+0300, PSS-20240504-185924UTC+0300, PSS-20240504-184711UTC+0300, PSS-20240504-234749UTC+0300, PSS-20240504-234730UTC+0300, PSS-20240504-194339UTC+0300. Įrašuose užfiksuotos įvykio aiškinimosi aplinkybės įvykio vietoje (1 t., b. l. 104-105).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. J. nustatytas odos nubrozdinimas kairio momens srityje, nubrozdinimas dešinio žando gleivinėje, muštinė žaizda smakro - pasmakrės srityje, poodinė kraujosruva krūtinėje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2024 m. gegužės 4 d.. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. R. J. sužalojimų padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu (1 t., b. l. 57-58).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. J. nustatytas odos nubrozdinimas kairio momens srityje, nubrozdinimas dešinio žando gleivinėje, muštinė žaizda smakro - pasmakrės srityje, poodinė kraujosruva krūtinėje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2024 m. gegužės 4 d. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. VšĮ (duomenys neskelbtini) diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas nėra pagrįstas objektyvaus ištyrimo ir radiologiniais duomenimis, todėl kaip sužalojimas nekvalifikuojamas. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais, iš kurių vieno trauminio poveikio padaryti pakako odos nubrozdinimui momens kairėje, vieno - nubrozdinimui dešiniame žande, vieno – žaizdai smakro – pasmakrės kairėje, vieno poodinei kraujosruvai krūtinėje. Sužalojimai visumoje nėra būdingi griuvimui. Nustatytų sužalojimų vietos yra pasiekiamos R. J. rankomis. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo (1 t., b. l. 63-64).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, dėl ko turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Įžūlus elgesys, kaip vienas iš alternatyvių viešosios tvarkos pažeidimo būdų, reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms elgtis įprastu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-310-942/2016).
Remiantis teismų praktika dėl BK 284 straipsnio taikymo, visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370-511/2018, Nr. 2K-160-697/2019). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, kai tai daroma viešoje vietoje, leidžia daryti išvadą, jog tokia asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, kadangi prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį taikyti būtina nustatyti ir tokiu įžūliu elgesiu sukeltus padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Sprendžiant veikos pavojingumo klausimą, būtina atsižvelgti į jos pobūdį ir įvertinti kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą, trukmę, nukentėjusiųjų asmenybę, viešosios vietos specifiką. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2013; 2K-171/2015; 2K-198/2015; 2K-310-942/2016).. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-689/2019).
Žemesnės instancijos teismas
Teismų praktikoje yra pažymėta, jog viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent, gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (2017 m. gruodžio 5 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-942/2017).
Šioje baudžiamojoje byloje P. V. kaltinamas viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams – matant pašaliniams asmenims, kilus žodiniam konfliktui, dėl galimai apgadinto automobilio, rankomis sudavęs smūgį R. J. į krūtinės sritį bei smūgį į smakrą, po ko R. J. nugriuvo ir susitrenkė galvą, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam R. J. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu kairio momens srityje, nubrozdinimu dešinio žando gleivinėje, muštine žaizda smakro – pasmakrės srityje bei poodine kraujosruva krūtinėje bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu P. V. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad konfliktas prasidėjo dėl automobilio durelių įlenkimo. Kol jie apžiūrinėjo automobilius, R. J. nuo pat pradžių buvo agresyviai nusiteikęs. Žodinis konfliktas peraugo į fizinį, kai R. J. pradėjo jį pulti, o tuo metu per vidurį, tarp automobilių stovėjo kaltinamojo žmona. R. J. sakė, kad jį sumuš brovėsi pro žmoną, tempdamas, bandydamas jam smogti, o kaltinamasis bandė atsistumti. R. J. pirmas fiziniais veiksmais bandė suduoti smūgius būdamas už žmonos. R. J. jį puolė, sudavinėjo smūgius, o jis visą laiką traukėsi, dengdamasis, gaudydamas smūgius, kol buvo įspaustas į kampą ir išsigandęs sudavė vieną gynybinį smūgį į R. J. veido sritį. Nukentėjusysis buvo pakėlęs rankas, į kurias pataikė ir nukentėjusysis su savo ranka ir ant jos buvusiu žiedu pataikė sau į smakrą, po to suklupo ir konfliktas pasibaigė. Neigė pradėjęs fizinį kontaktą ir tvirtino, kad tik gynėsi. Tapačias aplinkybes kaltinamasis nurodė apklausiamas ir ikiteisminio tyrimo metu. Apie konflikto pradžią ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis tiesiog kalbėjo ir R. J. sakė, kad pasitrauktų ir duotų kelią jam ir jo žmonai. Galiausiai jis ištiesė savo ranką link jo, kad jis pasitrauktų, jis jo nestūmė, tiesiog jam sakė, kad jis nuo jo atsitrauktų, apsisaugodamas ištiesė ranką, kad prie jo neprisiartintų.
Kaltinamojo išdėstytas aplinkybes paantrino teisme apklausta liudytoja A. V. (kaltinamojo žmona). R. J. priėjęs pradėjo agresyviai elgtis, jie norėjo žodžiu viską išspręsti. Jos vyras tada ištiesė ranką ir sakė, tai praleisk nori praeiti ir nukentėjusysis tada puolė kumščiuotis. R. J. prasibrovė pro ją smūgiuodamas, net užlenkė savo mašinos veidrodėlį ir bėgo paskui jos vyrą smūgiuodamas. Labai agresyviai elgėsi, smūgiavo, jos vyras traukėsi. Girdėjo kaip jos vyras sakė, palauk, nesimušam. Matė, kad pataikė jos vyrui 5 ar 6 kartus. Galiausiai jos vyrui trenkė į veidą ir jis gindamasis trenkė vieną smūgį, po kurio nukentėjusysis susmuko. Nukentėjusysis pirmas pradėjo fizinį konfliktą, nes R. J. ją pradėjo stumdyti, už rankų pagriebęs, tampė tarp automobilių. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja davė iš esmės panašius parodymus.
Nukentėjusysis ir jo šeimos nariai, kurie buvo apklausti liudytojais, analizuojamą situaciją prisiminė ir apibūdino kitaip. Nukentėjusysis R. J. teisme paaiškino, kad konfliktas prasidėjo dėl automobilio durelių apgadinimo. Jis jokio apgadinimo nepastebėjo ir siūlė kviesti policiją. P. V. pasiūlė situaciją spręsti kumščiais, provokavo nukentėjusįjį, sumenkindamas jį, kad jis negali be policijos išsiaiškinti. P. V. laikė savo dureles ir piktybiškai 2-3 kartus trankė į jų automobilį. P. V. pirmas pradėjo fizinį konfliktą, neleido jam net praeiti į automobilį. P. V. atsistojo agresyviai tarp automobilių ir pradėjo stumdytis, su kumščiu į krūtinės ląstą atsitrenkė. Dėl to ir prasidėjo visas konfliktas ir grumtynės. Grumtynės pasireiškė gal vieno pas kitą brovimusi ir žodžiais ateik čia. Jam P. V. sakė, ateik į tuščią vietą, kur nėra žmonos. Daugiau buvo mojavimas koja iš tolo, rankomis, o ne grumtynės, galima sakyti jam ir nepataikė. P. V. galėjo pataikyti per rankas. Vienu momentu N. J. pasakė, baikit, jis atsistojo, atsisuko ir tuo momentu kaltinamasis jam smogė ir pataikė į smakrą, į rankas nepataikė. Po smūgio jis nugriuvo. Konflikto metu žmona iškvietė policiją. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis detaliau prisiminė konflikto pradžią ir nurodė, kad vyras visą laiką buvo agresyvus, vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo. Tuomet jis šiek tiek atsitraukinėjo atgal, o vyras ėjo link jo. Jis priėjo prie pat jo, kadangi buvo aukštesnis, palenkė galvą prie jo ir jį provokavo, lindo į veidą, kišdamas savo galvą, bei kūnu vis jį spaudė. P. V. ištiesė savo ranką ir stūmė jį, jis neleido būti pastumdomas ir atsakė jam tuo pačiu. Nuo tada tarp jų prasidėjo muštynės, stumdymasis. Vyko konfliktas, kurio metu jie daugiau bėgiojo, nei mušėsi. Jis konflikto metu galėjo P. V. irgi pataikyti į korpusą. Vyras jį provokavo muštis ir savo agresyviais veiksmais bei žodžiais jį kvietė aiškintis santykius kumščiais.
Nukentėjusiojo išdėstytas aplinkybes patvirtino teisme apklausta liudytoja N. J.. Paaiškino, kad konfliktas kilo, nes pasakė, jog kaltinamajam apgadino automobilį. Jos vyras nebuvo agresyviai nusiteikęs. Matė, jog tas vyras pilvu išstūmė jos vyrą. Vyras jai rėkė kviesk policiją, ji kvietė policiją. Matė, jog jie ten mosikuojasi, spardosi, bet į orą viskas, nepataikydavo, bėgioja vienas paskui kitą. Vyras bėgo paskui kaltinamąjį ir smūgiavo, nes jis jį kvietė. Jos vyras bandė suduoti smūgius, bet nepataikė. Sakė, R. baikit ir jos kaip tik policija klausė ar greitosios reikia, nes iki šiol nereikėjo. Vyras pasuko į ją galvą ir jis gavo smūgį, ir krito ant žemės atbulomis. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė iš esmės panašias aplinkybes. Akcentavo, kad nematė, jog jos vyras R. J. kažkam trenktų, matė tik kad mojavo kumščiais nepataikydamas.
Liudytoju teisme apklaustas E. J. (nukentėjusiojo sūnus) paaiškino, kad Vyras sakė, jog pabraižėt mašiną, tėvas sakė, jeigu yra problemų kviečiam policiją. Vyras pasakė, jog galima ir be šito apsieiti, tada tėtis prašė parodyti kurioje vietoje įbrėžimas, vyras parodė, bet tėtis sako, kad nieko ten nėra. Tada vyras supyko pasakė „ai, jeigu nieko nėra“, paėmė savo dureles ir pradėjo daužyti į jų mašiną gal 2-3 kartus. Tėtis sakė, ką čia darai, tas vyras didesnis, stambesnis ir jie pradėjo vienas į kitą stumdytis kūnais. Tėtis nesielgė agresyviai. Vyras pirmas pradėjo fizinį kontaktą, pirmiausia stumdymasis ir po to smūgis į krūtinę. Vyro žmona buvo iš galo, bet po smūgio į krūtinę ji atsistojo tarp jų, tėtis pasakė kviesti policiją. Vyras pasakė, ką tu ožys, negali be policijos apsieiti. Po šitų žodžių tėtis pabandė jam smūgiuoti, bet nepataikė, nes buvo per toli ir vyras sako, ateik čia, išspręsim vyriškai, tada tėtis apėjo vyro žmoną ir jie pradėjo tolti nuo mašinų iki 10 m. Kovinėje stovėsenoje, bandė vienas kitam trenkti, mojavosi, bet nematė, kad pataikytų, jie su mama arti nėjo, buvo arčiau mašinos. Tėtis gal bandė suduoti tris smūgius. Mama garsiai pasakė tėčiui baigti ir tėtis tuo momentu atsisuko ir vyras smogė į smakrą. Tėtis nukrito galu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. J. nurodė iš esmės tapačias aplinkybes.
Priešingų konflikto pusių paaiškinimai dėl pagrindinių įvykio aplinkybių (kas pradėjo konfliktą, kas pirmas panaudojo fizinį smurtą, kokius veiksmus atliko) buvo skirtingi, o išsakytos pozicijos prieštaringos. Siekiant objektyviai įvertinti analizuojamo įvykio detales, teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėti vaizdo įrašai iš įvykio vietos, kuriuose užfiksuota konflikto eiga. Vaizdo įrašai peržiūrėti priartinus vaizdą (VLC grotuvas turi vaizdo priartinimo funkciją (Interactive Zoom)), todėl konflikto dalyvių veiksmai aiškiai matomi.
Vaizdo įraše pavadinimu 10.10.9.200_11_20240508084126954_2 (1) matoma, kad nuo 18.40:01 prie automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, tarp automobilių Ford ir Opel stovi trys asmenys – moteris pilka suknele (A. V.), vyras baltais marškiniais (R. J.), vyras žaliais marškinėliais (P. V.). Iki 18:40:25 asmenys apžiūrinėja automobilius, kažką kalbasi. P. V. 18:40:23 vieną kartą pradaro savo automobilio vairuotojo dureles ir jas vėl uždaro. R. J., N. J. ir E. J. nurodytos aplinkybės, kad P. V. savo automobilio durelėmis 2-3 kartus trenkė į nukentėjusiojo automobilio dureles, nėra užfiksuotos. 18:40:27 P. V. prieina prie pat R. J., o šis šiek tiek atsitraukia, toliau vyrai stovi arti vienas kito, kažką kalbasi. Užfiksuotos aplinkybės atitinka R. J. ir E. J. parodymų dalį, jog P. V. buvo priėjęs prie pat, kadangi buvo aukštesnis, palenkė galvą prie nukentėjusiojo, lindo į veidą, kišdamas savo galvą, bei kūnu vis jį spaudė. Matyti, kad A. V. stovi už R. J. nugaros per maždaug 1 metrą. 18:40:35 P. V. pradeda stumti R. J. abejomis rankomis į krūtinės sritį, o dar kartą jį pastumia kaire ranka į krūtinės sritį 18:40:37, tuo momentu iš automobilio Ford galinės keleivio vietos išlipa E. J.. 18:40:39 P. V. kumščiu, bet ištiesta ranka stumia R. J. į krūtinės sritį. 18:40:40 P. V. suduoda kumščiu smūgį R. J. į krūtinę, o šis atsilošia atgal. R. J. pradeda rankomis stumti P. V., asmenys atsistoja į kovines pozicijas pakelia rankas. R. J. 18:40:43 bando suduoti smūgį (kaire ranka), P. V. smūgį nukreipia, tuo momentu iš Ford automobilio išlipa N. J.. 18:40:46 tarp vyrų atsistoja A. V..
Vaizdo įraše iki šio momento užfiksuotos aplinkybės paneigia P. V. ir jo žmonos duotus parodymus, kad fizinį smurtą pirmas pradėjo naudoti R. J.. Priešingai nei nurodė liudytoja A. V., ji nestovėjo tarp abiejų vyrų nuo konflikto pradžios ir smurtiniai veiksmai nebuvo pirmiausia nukreipti į ją. Tarp konfliktuojančių vyrų ji atsistojo tik po to, kai P. V. stumdė ir sudavė smūgį į krūtinę R. J.. Nukentėjusiojo papasakotos detalės apie konflikto pradžią visiškai atitiko vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes. Taigi konstatuotina, kad pirmas fizinį smurtą naudoti pradėjo P. V..
Toliau vaizdo įraše matyti, kad R. J. 18:40:49 per A. V. dešine ranka stumia P. V.. 18:40:51 N. J. ir E. J. bando atitraukti nukentėjusįjį imdami jam už alkūnių. 18:40:54 R. J. ištraukia kairę ranką, kurią suėmusi laiko jo žmona, kuri dėl jo veiksmo susverdėja. 18:41:00 P. V. apsisuka ir eina link savo automobilio galo, o tuo metu R. J. puola veržtis pro kaltinamojo žmoną, link jo. R. J. traukia jo žmona, neleidžia praeiti A. V.. 18:41:02 P. V. apsisuka ir grįžtą prie savo žmonos, kuri neleidžia praeiti R. J.. 18:41:05 R. J. žmona tempia jį už kairės rankos, o nukentėjusysis dešinę ranką laiko išteista link A. V.. 18:41:07 R. J. bando suduoti smūgius rankas keldamas virš A. V. galvos, vyksta grumtynės. Vaizdo įraše užfiksuotas R. J. elgesys paneigia, liudytojų N. J. ir E. J. duotus paaiškinimus, kad nukentėjusysis nebuvo nusiteikęs agresyviai. Tuo metu per automobilių stovėjimo aikštelę eina pašalinis asmuo, kuris veidu atsisukęs stebi konfliktą. 18:41:09 R. J. suima už kairės rankos P. V., o šis bando ištraukti ranką. 18:41:10 P. V. ištraukia ranką ir šiek tiek susverdėja. 18:41:11 R. J. prasibrauna pro A. V. ir suduoda smūgį P. V. dešine ranka į viršutinę kūno dalį, o savo kaire ranka laiko už P. V. marškinėlių. 18:41:12 bando dešine ranka suduoti dar vieną smūgį kaltinamajam į galvą, bet nepataiko, nes P. V. atsitraukia ir nukentėjusysis nežymiai praranda pusiausvyrą, tuo metu P. V. į jį yra atsisukęs nugara. 18:41:13 R. J. stumia P. V. į nugarą ir suduoda dar vieną smūgį dešine ranka P. V. į galinę galvos dalį, o P. V. bando užsidengti galvą ranka ir pasilenkia. 18:41:14 P. V. kaire ištiesta ranka bando atstumti R. J.. 18:41:15 asmenys atsiskiria ir atsistoja į kovinę stovėseną (abiejų rankos pakeltos prie veido). 18:41:16 R. J. puola P. V. pradeda bėgti į jį, o kaltinamasis traukiasi atbulomis. 18:41:17 R. J. smūgiuoja P. V. į galvos sritį kaire ranka, bet šis smūgio išvengia. Šiuo momentu matomi prie gatvės einantys pašaliniai asmenys, su vaiko vežimėliu, kurie atsisukę stebi konfliktą. Iki 18:41:23 R. J. nuolat juda link P. V., o šis traukiasi. Asmenys nuo pirminės konflikto vietos prie automobilių nutolę per maždaug 10 metrų. 18:41:24 R. J. kaire koja spiria P. V. į apatinę kūno sritį, o šis atsitraukdamas rankomis atremia spyrį. 18:41:27 R. J. dar kartą kaire koja spiria P. V. į apatinę kūno sritį, kaltinamasis smūgį nukreipia ir atsitraukia. Šiuo momentu atokiau stovėdami prie automobilio konfliktą stebi ir E. J., N. J., matyti, kaip iš Opel automobilio išlipa P. V. nepilnametis sūnus ir bėga pasižiūrėti konflikto, mato R. J. spyrius P. V., tačiau po to sugrįžta. Vaizdo įrašuose neužfiksuota, kad N. J. kalbėtų telefonu, nors parodymuose tvirtino, kad buvo kviečiama policija. Prie balto Škoda automobilio stovi kitas pašalinis asmuo, kuris mato konfliktą. 18:41:29 R. J. eina link P. V. nuleidęs rankas, šis laiko rankas pakėlęs iki juosmens ir atlieka gestą panašu į raminimo (delnais rodo sustoti), taip tarsi ramindamas konfliktą. Šiuo momentu pro konfliktuojančius asmenis praeina pašalinis asmuo nešdamasis didelių gabaritų prekę. 18:41:31 R. J. veidu pasisuka į šalimais stovinčią žmoną pakelia ranką prie veido ir iš karto ją nuleidžia, o 18:41:32 P. V. žengia žingsnį į priekį ir suduoda R. J. smūgį dešine ranka į veidą, po smūgio R. J. nukrenta. Priešingai nei tvirtino kaltinamasis, vaizdo įraše matyti, kad smūgį jis sudavė nukentėjusiajam ne į rankas, o tiesiai į veidą. Šiuo momentu matyti, kad prie balto furgono VW stovi pašalinis asmuo žaliais marškinėliais, kuris matė konfliktą.
R. J. ir jo žmona bei sūnus teisme patvirtino, kad R. J. bandė suduoti P. V., bet sumenkino tokių veiksmų pavojingumą, nurodydami, kad smūgiai labiau buvo mojavimas į orą, R. J. nepataikė suduoti smūgių ir asmenys daugiau bėgiojo, nei mušėsi. Su tokiu nukentėjusiojo veiksmų vertinimu teismas nesutinka. Pažymėtina, kad nuo P. V. atliktų stumdymo ir smūgio sudavimo į krūtinę R. J. veiksmų, visi tolesni nukentėjusiojo veiksmai buvo puolamojo pobūdžio. Jis agresyviai veržėsi pro A. V., sudavė smūgius ir spyrė P. V., kuris nuo tokių nukentėjusiojo puolamųjų veiksmų nuolat traukėsi ir pats sudavė paskutinį smūgį, po kurio nukentėjusysis nukrito. Tai, kad R. J. reikšmingai nepataikė P. V. ir nesukėlė jam pavojingų padarinių neleidžia teigti, kad jo veiksmai buvo betikslis mojavimas rankomis. R. J. sudavė smūgius P. V., o aplinkybė, kad nepataikė, nepaneigia smūgių sudavimo fakto. R. J. pats teisme patvirtino, kad P. V. jį provokavo muštis ir savo agresyviais veiksmais bei žodžiais jį kvietė aiškintis santykius kumščiais. Liudytoja apklausta N. J. parodė, kad jos vyras bėgo paskui kaltinamąjį ir smūgiavo, nes jis jį kvietė. Akivaizdu, kad R. J. sutiko pasiūlymui konfliktą spręsti ir santykius aiškintis naudodamas smurtą, o ne pasirinkti kitą elgesio variantą. Darytina išvada, kad tarp P. V. ir R. J. įvyko abipusės muštynės. P. V. pirmas pradėjo naudoti fizinį smurtą, pirmas iniciavo fizinį konfliktą, tačiau R. J. situaciją eskalavo ir taip pat prieš kaltinamąjį naudojo fizinį smurtą, atliko puolamojo pobūdžio veiksmus. R. J. agresyvesnį nusiteikimą teisme įvardijo ir liudytoju apklaustas (duomenys neskelbtini) Š. Ž..
Kaltinamasis teisme ir ikiteisminio tyrimo metu akcentavo, kad smūgį R. J. sudavė, nes nebeturėjo kitos išeities, nebegalėjo atremti smūgių, todėl sudavė gynybinį smūgį, kad daugiau nebebūtų puolamas. Pasinaudojo teise ginti savo žmoną ir save nuo agresyviai besielgiančio nukentėjusiojo.
Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2014, 2K-90-746/2017, 2K-163-303/2017, 2K-36-788/2021 ir kt.). Ar buvo pavojingas kėsinimasis, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybes, susijusias su konflikto pobūdžiu, nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykiais, jų elgesiu prieš nusikaltimo padarymą ir anksčiau, konflikto dalyvių jėgų santykį ir pan.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad kai muštynių metu abi pusės naudoja fizinį smurtą ne gynybos, bet puolimo tikslais, teisė į būtinąją gintį nekyla, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-273/2012, 2K-392/2012, 2K-275/2013, 2K-501/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-163-303/2017, 2K-3-648/2021). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad abi pusės elgėsi agresyviai. P. V. inicijavo fizinį konfliktą, pirmas atliko smurtinius veiksmus, nukentėjusiajam irgi pradėjus elgtis agresyviai ir suduodant smūgius, jis jų vengė, atsitraukinėjo, bet R. J. pristabdžius agresyvų puolimą, pats sudavė smūgį nukentėjusiajam. P. V. smūgis nelaikytinas gynybiniu, nes R. J. buvo nustojęs jį pulti, buvo pasisukęs nuo kaltinamojo, nuleidęs rankas, o P. V. ištaikęs progą sudavė staigų, netikėtą smūgį nukentėjusiajam žengdamas žingsnį link nukentėjusiojo, o ne atsitraukdamas nuo jo. Atkreiptinas dėmesys, kad smūgį R. J. į veidą P. V. sudavė iš karto po to, kai skatino stabdyti konfliktą, nes, neva, nenori muštis. Visa aptarta situacija prilyginama muštynėms, o ne pavojingam kėsinimuisi. Tuo tarpu būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruošia panaudoti smurto, o smurtas panaudojamas netikėtai esant užpultam. Šioje situacijoje abi pusės buvo puolančiosios, besiginančiųjų nebuvo. Kėsinimuisi praradus pavojingumą kaltininko tęsiami smurtiniai veiksmai nebegali būti vertinami kaip būtinoji gintis.
P. V. veiksmais nukentėjusiajam padarytus sužalojimus patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos aplinkybės, kad R. J. nustatytas odos nubrozdinimas kairio momens srityje, nubrozdinimas dešinio žando gleivinėje, muštinė žaizda smakro – pasmakrės srityje, poodinė kraujosruva krūtinėje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2024 m. gegužės 4 d. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. R. J. sužalojimų padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą.
Kaltinamasis nusikalstamai veikė viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, šviesiu paros metu – vietoje, kurioje gali būti ir buvo pašalinių asmenų, konfliktas truko pakankamai ilgai (apie 2 minutes). Iš aptarto vaizdo įrašo ir vaizdo įrašo pavadinimu 10.10.9.200_12_20240508095024773 (1) matyti, kad konfliktą matė ir stebėjo pašaliniai asmenys, taip pat konfliktuojančių pusių šeimos nariai, nepilnamečiai vaikai. Taigi kaltinamojo veiksmai atkreipė su įvykiu nesusijusių asmenų dėmesį, o fizinis smurtas panaudotas matant pašaliniams asmenims, kuriems tokie veiksmai sukėlė neigiamas emocijas, kaltinamojo elgesys atrodė pavojingas ir tai laikytina įžūliu elgesiu. Be to, dėl kaltinamojo nusikalstamo elgesio buvo iškviesta policija. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012 ir kt.). Be to, specialiųjų tarnybų iškvietimas vertintinas kaip visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-693/2018). Visa tai neleidžia abejoti, kad P. V. savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad P. V. savo veika sukėlė BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytus padarinius. Visgi teismas pažymi, kad BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytus padarinius savo veiksmais galimai galėjo sukelti ir nukentėjusysis, nes abipusių muštynių metu, kurias matė pašaliniai asmenys, nukentėjusysis taip pat elgėsi agresyviai.
Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju bylos duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad P. V., veikdamas viešoje vietoje, pasirinkdamas smurtinį veikimo būdą, veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, tačiau bendrais bruožais numatė, kad sutrikdys visuomenės tvarką ir rimtį, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu.
Nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog P. V. 2024 m. gegužės 4 d., apie 18.45 val., viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. matant pašaliniams asmenims, kilus žodiniam konfliktui dėl galimai apgadinto automobilio, rankomis sudavė vieną smūgį R. J. į krūtinės sritį bei vieną smūgį į smakrą, po ko R. J. nugriuvo ir susitrenkė galvą, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam R. J. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu kairio momens srityje, nubrozdinimu dešinio žando gleivinėje, muštine žaizda smakro – pasmakrės srityje bei poodine kraujosruva krūtinėje bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad P. V. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 61 straipsnyje pateiktomis bausmės skyrimo taisyklėmis.
Teismas, skirdamas bausmę P. V., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – P. V. vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, kuri priskirtina nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).
P. V. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. P. V. neteistas (teistumas išnykęs), administracine tvarka baustas, paskutinį kartą 2024 m. liepos mėnesį, už automobilio stovėjimo pažeidimą, baudos sumokėtos (1 t., b. l. 130-136). Niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Byloje nėra duomenų apie P. V. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, įvertinęs bausmės skyrimo pagrindus ir taisykles, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti – už padarytą nusikaltimą P. V. paskyrus trečią pagal griežtumą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, švelnesne, nei laisvės apribojimas bausme nebus pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Viešųjų darbų bausmė būtų akivaizdžiai per švelni bausmės rūšys ir reikšmingai nepaveiktų bausmę atlikusio asmens. Baudos bausmė, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, prižiūri du (duomenys neskelbtini) vaikus – turėtų neigiamos įtakos visos šeimos finansinei padėčiai ir neigiamai paveiktų ne tik tiesiogiai kaltinamąjį. Areštas ir laisvės atėmimas, nagrinėjamu atveju, pirmą kartą teisiamam asmeniui būtų per griežta bausmė ir ja, iš esmės, būtų įgyvendinamas tik vienas iš bausmės tikslų – nubaudimas. Taigi, už BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, P. V. skirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į prieš tai paminėtas bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo būvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nagrinėjamu atveju P. V. laisvės apribojimo bausmė skiriama be intensyvios priežiūros, nes jos paskirtis ir poreikis neatitinka nagrinėjamos nusikalstamos veikos pobūdžio. Vietoje intensyvios priežiūros P. V. skirtini įpareigojimai – per pirmus septynis laisvės apribojimo bausmės vykdymo mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), per pirmus septynis laisvės apribojimo bausmės vykdymo mėnesius atlyginti R. J. nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas), pradėti dirbti ir viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).
Prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė skirti kaltinamajam įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Teismo vertinimu, tokio įpareigojimo paskyrimas būtų perteklinis ir neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio (veika padaryta ne nakties, papildoma kaltinamojo kontrolė nakties metu nereikalinga), tokio įpareigojimo paskyrimas neturėtų papildomo teigiamo poveikio kaltinamajam, todėl neskirtinas.
V. Civilinių ieškinių išsprendimas ir kiti klausimai
Baudžiamojoje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai – 2024 m. liepos 26 d. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 219,21 Eur turtinės žalos atlyginimo už R. J. gydymo išlaidas ir 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki visiško žalos atlyginimo (Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą turtinę žalą dėl R. J. gydymo) (1 t., b. l. 96-99), nukentėjusiojo R. J. civilinis ieškinys dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 87-89).
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniame ieškinyje nurodytas turtinės žalos dydis atitinka Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtas išlaidas ir civilinis ieškovas pateikė padarytą žalą patvirtinančius dokumentus (1 t., b. l. 97). Teismas konstatuoja, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, tarp kaltinamojo veiksmų ir civilinio ieškovo patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys (dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos sukeltų sužalojimų, nukentėjusiajam buvo būtinas gydymas), todėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir civiliniam ieškovui minėta 219,21 Eur suma priteistina iš kaltinamojo P. V.
Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa prašo priteisti penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Baudžiamajame procese, visų pirma, sprendžiamas asmens kaltės klausimas, žalos padarymo faktas jo neteisėtais veiksmais ir nustatomas padarytos žalos dydis. Įsiteisėjus teismo sprendimui, atsiranda ir prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose teisė reikalauti procesinių palūkanų atsiranda įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam nusikaltimu padarytos žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš P. V. priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Nukentėjusysis R. J. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad buvo užpultas nepažįstamo asmens, be jokios pateisinamos priežasties, jam buvo suduoti smūgiai, patyrė smakro sužalojimą, kuris buvo sutvarkytas ligoninėje, įvykio metu po suduoto smūgio buvo praradęs sąmonę. Įvykis įvyko jo šeimos akivaizdoje. Patyrė fizinį skausmą, dvasinį išgyvenimą, pablogėjo emocinė sveikata. Jis ir šeimos nariai turėjo vartoti raminančius preparatus. Teisiamojo posėdžio metu palaikė savo civilinį ieškinį ir detalizavo, kad neturtinė žala pasireiškė patirtais sužalojimais, sukeltu skausmu ir nepatogumais – gulėjo ligoninėje, žaizda buvo užsiūta dvi savaites, 3 savaites skaudėjo galvą, buvo sunku miegoti, gėrė vaistus nuo skausmo, o po to nuo nervų. Nukentėjusysis įvertinęs patirtus nepatogumus, nusprendė įrašyti mėnesio atlyginimą atitinkančią pinigų sumą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.
Pažymėtina, kad teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Teismų praktikoje pasisakoma, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais iš esmės nėra įmanomas teisės pažeidimu sukeltų padarinių pašalinimas natūra, t. y. padėties, buvusios iki pažeidimo, sukėlusio neigiamus dvasinius išgyvenimus, atkūrimas, ir kartu visiško žalos atlyginimo principo, kuris yra kertinis turtinės žalos atlyginimo atvejais, įgyvendinimas. Kita vertus, ši neturtinės žalos atlyginimo specifika neeliminuoja teismo pareigos maksimaliai įmanomai individualizuoti kiekvieną neturtinės žalos patyrimo atvejį ir parinkti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis kuo labiau sumažintų asmens patirtą dvasinę skriaudą ir kitokio pobūdžio emocinius išgyvenimus ir suteiktų jam adekvačią satisfakciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).
Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Nustatant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo, sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 100–1200 Eur (Vilniaus apygardos teismo nutartys ir nuosprendžiai Nr. 1A-290-891/2022, 1A-132-988/2022, 1A-219-851/2022, 1A-138-1035/2022, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1A-106-606/2022, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-281-923/2022, 1A-540-397/2024, 1A-466-876/2024 ir kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-227/2017, 2K-347/2018, 2K-70-942/2022, 2K-130-387/2023 ir kt.). Didesnis neturtinės žalos dydis paprastai siejamas su atvejais, kuomet neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai arba kai dėl tam tikro sveikatos sutrikdymo masto atsiranda neigiamų trunkamųjų pasekmių įvairiose nukentėjusiojo gyvenimo srityse. Pažymėtina, kad 1 000,00 Eur ir didesnės sumos priteisiamos dažniausiai tai atvejais, kai nustatytas itin intensyvus smurtas (pavyzdžiui, ne mažiau nei 16 trauminių poveikių), neturtinė žala patiriama ne vien dėl sveikatos sutrikdymo (pavyzdžiui, nukentėjusioji išgyvena ir dėl vaikų patiriamo smurto) ir kt. (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-576/2023). R. J. sužalojimų mastą patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad R. J. padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jų padarymas sukėlė fizinį skausmą. Civiliniame ieškinyje nenurodyta, kad dėl padarytų sužalojimų nukentėjusiajam būtų pasireiškę kokie nors liekamieji reiškiniai, neigiamos trunkamosios pasekmės, papildomų medicininių paslaugų poreikis.
Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų neabejotina, jog nukentėjusysis įvykio metu ir po jo patyrė fizinį skausmą, įvairius nemalonius išgyvenimus, stresą, nepatogumus. Kita vertus neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Nukentėjusiojo reikalavimas priteisti piniginę kompensaciją neturtinei žalai atlyginti, teismui yra suprantamas ir pagrįstas, tačiau reikalaujama 2000 Eur suma yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga padarytam nusikaltimui ir atsiradusioms pasekmėms, todėl teismas ją mažina. Atsižvelgtina į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė padarytos žalos per daug nesureikšminantis. Teigė norintis, kad jo pareikštą civilinį ieškinį įtariamasis atlygintų į nukentėjusiųjų fondą, jam asmeniškai pinigų nereikia. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį – P. V. niekur nedirba, augina du (duomenys neskelbtini) vaikus.
Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes ir aktualią teismų praktiką, į tai, jog neturtinė žala padaryta tyčiniais kaltininko veiksmais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nustatytinas 600 Eur nukentėjusiajam padarytos priteistinos neturtinės žalos dydis. Tokio dydžio neturtinė žala atitinka padarytos veikos pavojingumą, neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, aktualiai teismų praktikai bei yra proporcinga nukentėjusiojo patirtiems sužalojimams ir išgyvenimams. Taigi nukentėjusiojo R. J. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir iš kaltinamojo P. V. priteisiama 600 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.
Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis R. J. pateikė prašymą dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo, kuriuo prašo priteisti patirtas atstovavimo išlaidas – 1 000 Eur iš kaltinamojo P. V.. Byloje pateikta nukentėjusiojo atstovo advokato A. J. 2025 m. balandžio 29 d. išlaidų paskaičiavimo pažyma dėl patirtų bylinėjimo išlaidų (2 t., b. l. 45). Byloje pateikti ir teisinių paslaugų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai (pinigų priėmimo kvitas) (2 t., b. l. 46). Nukentėjusiojo atstovas advokatas baigiamųjų kalbų metu prašė R. J. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti priteisti iš P. V.
Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, visų pirma pažymi, kad kiekvienas nukentėjusysis turi teisę sudaryti teisinių paslaugų sutartį dėl jo atstovavimo baudžiamojoje byloje, kad būtų tinkamai ginamos jo teisės.
BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendžiant prašymą dėl tokių išlaidų priteisimo, teismas privalo atsižvelgti ir į nuteistojo turtinę padėtį ir gali tokių išlaidų nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Pabrėžtina, kad pagal minėtą normą teismas turi teisę, bet ne pareigą, asmenį pripažinus kaltu iš pastarojo priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Tai nėra imperatyvus įstatymo reikalavimas, todėl bylą nagrinėjantis teismas turi diskreciją dėl to priimti sprendimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Paminėta įstatymo nuostata nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam, teisinio lūkesčio, kad baudžiamojoje byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės išlaidos. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012).
Išlaidos, susijusios su teisine pagalba priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.
Apskaičiuojant išlaidų dydį vadovaujamasi 2022 m. balandžio 29 d. Nr. 1R-184 teisingumo ministro įsakymu priimtomis rekomendacijomis dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos).
Rekomendacijose numatyta, kad baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamas maksimalus dydis už visas suteiktas teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu, kai ginamasis įtariamas padaręs nesunkų nusikaltimą – 1,5 (10.1.3 punktas), už procesinių dokumentų parengimą bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu – 2,5 (10.2. punktas), 10.12. už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1 (10.12 punktas). Koeficientas skaičiuojamas pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių) dydį. 2024 metų IV (užpraeitas nuo dabartinio) ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje buvo 2 335,9 Eur.
A. A. J. nukentėjusįjį atstovavo dar ikiteisminio tyrimo metu (advokato orderis 2025 m. sausio 23 d. (1 t., b. l. 162), nukentėjusiojo interesus atstovavo ir teisme. Advokatas dalyvavo bylą nagrinėjant teisme keturiuose teisiamuosiuose posėdžiuose. Teismas, atsižvelgdamas į bylos esmę ir sudėtingumą (byloje atliktas pilnas įrodymų tyrimas), specialių žinių reikalingumą, įvertinęs advokato laiko sąnaudas (suteiktų teisinių paslaugų valandų skaisčius nurodomas 10 val.), suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, vadovaudamasis kitais ankščiau išdėstytais argumentais, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad prašymas priteisti atstovavimo išlaidas – iš viso 1 000 Eur – tenkinamas, nenustatyta, kad atstovavimo išlaidos yra aiškiai per didelės ir neproporcingos.
2024 m. lapkričio 8 d. nutarimu (1 t., b. l. 147-148) P. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Kaltinamasis T. G. ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, procesinių išlaidų nėra.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esančios laikmenos (2 CD) su vaizdo ir garso įrašais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktinos saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
P. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje jos skiriant įpareigojimus per pirmus septynis laisvės apribojimo bausmės vykdymo mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), per pirmus septynis laisvės apribojimo bausmės vykdymo mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai (219,21 Eur) ir neturtinę žalą nukentėjusiajam R. J. (600 Eur) (viso 819,21 Eur) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
Bausmės pradžią P. V. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
P. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiojo R. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš P. V. priteisti nukentėjusiajam 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visa apimtimi ir civilinei ieškovei iš P. V. priteisti 219,21 Eur (du šimtus devyniolika eurų, dvidešimt vieną euro centą) turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų, už priteistas sumas, skaičiuojamų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esančius vokus su 2 laikmenomis (CD) su garso ir vaizdo įrašais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nukentėjusiojo R. J. atstovo advokato A. J. prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo tenkinti visiškai ir iš P. V. nukentėjusiojo naudai priteisti 1000 Eur turėtų išlaidų advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovo, paslaugoms apmokėti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.