Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam V. R., jo gynėjui advokatui M. L. (dalyvavo nuotoliniu būdu per Zoom);

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), marketingo vadybininku, aukštojo išsilavinimo, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. R. vengė išlaikyti vaikus, t. y. turėdamas pareigą pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2020-02-21 sprendimą mokėti lėšas nepilnamečių vaikų – sūnaus L. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2020-02-21 iki jų pilnametystės kas mėnesį po 500,00 Eur kiekvienam iš vaikų, šias lėšas indeksuojant atsižvelgus į infliaciją kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, laikotarpyje nuo 2020 m. liepos mėnesio iki rugpjūčio mėnesio, bei laikotarpyje nuo 2020 metų spalio mėnesio iki 2021-06-21, būdamas darbingas ir turėdamas galimybę vykdyti šią pareigą, be objektyvių pateisinamų priežasčių visiškai nemokėjo lėšų vaikų išlaikymui, dėl ko susidarė įsiskolinimas 10919,99 Eur. Tokiu būdu, V. R. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus, mokėti lėšas vaikams išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikams.

2021-04-22 iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos gauto pranešimo nustatyta, kad Švedijos Karalystės teisėsaugos institucijų pareigūnai neturi duomenų apie V. R. (2 t., b. l. 3).

Iš kaltinamojo V. R. pateiktos 2021-02-01 pažymos matyti, kad įmonėje (duomenys neskelbtini)V. R. pajamos per mėnesį laikotarpiu nuo 2020 metų rugpjūčio mėnesio iki 2021 m. sausio mėnesio sudarė 1143,29 eurų. (2 t., b. l. 34)

Iš 2021-06-22 V. R. el. laiško V. B. matyti, kad jis siūlė mokėti susidariusi išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą pagal pateikiamą grafiką, prašydamas jos panaikinti uždėtus areštus ir nutraukti visus skolos išieškojimo procesus (2 t., b. l. 58-59).

Iš nukentėjusiosios V. B. atstovės advokatės K. V. el. laiško V. R. matyti, kad jam buvo pasiūlytas kitos skolos mokėjimo sąlygos (2 t., b. l. 60), su kuriomis V. R. nesutiko, nurodydamas, kad kreipsis dėl fizinio asmens bankroto proceso pradėjimo bei išlaikymo vaikams sumažinimo (2 t., b. l. 61-63).

Iš antstolio A. S. 2022-02-07 Pažymos nustatyta, kad išlaikymo skola iki 2022-01-21 yra 17919,99 Eur (2 t., b. l. 176-178).

Iš antstolio A. S. 2022-02-09 patvarkymo nustatyta, kad išlaikymo skola iki 2022-01-21 yra 17519,99 Eur. Nurodoma, kad pagal vaikų įstatyminės atstovės pateiktą raštą, buvo tiesiogiai gauta 400 Eur įmoka vaikų išlaikymui (2 t., b. l. 183-184).

Iš V. B. atstovės advokatės A. K. prašymo nustatyta, kad iš V. R. E. Respublikos antstoliai išieškojo 8000 Eur, todėl išlaikymo skola 2022-01-21 yra 9520 Eur ir 1000 Eur už vasario mėn., t. y. 10520 Eur (2 t., b. l. 181-182, 185).

Iš V. R. ieškinio Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams matyti, kad jis kreipiasi į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio sumažinimo (2 t. b. l. 191-198).

Iš mokėjimo pavedimo nustatyta, kad V. R. 2022-02-01 pervedė į V. B. banko sąskaitą 500 eur vaikų L. ir A. R. išlaikymui už 2021 m. gruodžio mėn. (2 t., b. l. 120).

T. A. H. K. 2022-02-18 sprendimai nutraukti vykdymo procedūrą patvirtina, kad antstolis nusprendė nutraukti V. R. atžvilgiu 2021-02-05 pradėtą vykdymo procedūrą, ieškinį visiškai patenkinus per antstolio profesinę atsiskaitomąją sąskaitą (3 t., b. l. 3, 13).

Iš mokėjimo pavedimo nustatyta, kad V. R. 2022-02-01 pervedė į V. B. banko sąskaitą 500 Eur vaikų L. ir A. R. išlaikymui už 2021 m. gruodžio mėn. (2 t., b. l. 120).

Iš mokėjimo pavedimo nustatyta, kad V. R. 2022-01-31 pervedė į V. B. banko sąskaitą 500 Eur vaikų L. ir A. R. išlaikymui už 2021 m. lapkričio mėn. (3 t., b. l. 5).

Banko „(duomenys neskelbtini)“ pranešimai patvirtina, kad į V. R. sąskaita grąžintos 2022-01-31 ir 2022-02-01 pervedimais atliktos pinigų sumos (3 t. b. l. 7, 11).

Iš Estijos civilinės metrikacijos tarnyboje registruotas gimimo liudijimas patvirtino, kad V. R. yra A. R., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas (3 t. b. l. 9).

2022-03-17 ir 2022-03-25, 2022-03-27 mokėjimo pavedimai patvirtina, kad V. R. sumokėjo 10000 Eur išlaikymo nepilnamečiams vaikams skolos V. B..

Nukentėjusiosios V. B. pateikti dokumentai patvirtina, kad L. R. diagnozuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas, klausos ir regos haliucinacijos. A. R. išduotas sunkios negalios neįgaliojo pažymėjimas.

Nukentėjusioji V. B. 2022-03-28 prašyme nurodė, kad V. R. sumokėjo išlaikymo skolą dalimis, todėl ji atsisako civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo ir prašo jo nenagrinėti.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir išvados

Vengimas išlaikyti vaiką (BK 164 straipsnis) yra pavojinga nusikalstama veika ne tik dėl to, kad nevykdomi teismo paskirti įpareigojimai, tačiau pirmiausia dėl to, kad ją padarius kyla grėsmė normaliam, visaverčiam vaiko aprūpinimui. Priteisto išlaikymo mokėjimas teismo nustatyta tvarka yra būtinas nuolat, nes augančio vaiko poreikiai yra nuolatiniai ir nenutrūkstami. Priteisto išlaikymo nemokėjimas ilgesnį laikotarpį gali būti pateisinamas tik esant itin svarbioms priežastims, kaip nedarbas, liga, ilgalaikė nelaimė ir pan., tačiau kartu pažymėtina, kad išlaikymą vaikui teikiantis asmuo privalo dėti pastangas, kad tokią pareigą įvykdytų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-511/2021).

Šioje byloje nekyla ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-02-21 sprendimu nutraukus V. B. ir V. R. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurios 2.2. punktą V. R. įsipareigojo skirti nepilnamečio sūnų L. R. ir A. R. išlaikymui po 500 Eur kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį, nuo šios sutarties pasirašymo mėnesio iki kol vaikai mokysis pagal vidurinio ugdymo programą, o tuo atveju, jei nesimokytų – iki jų pilnametystės mėnesio imtinai. V. R. įsipareigojo išlaikymo sumą pervesti į V. B. nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą už einamąjį mėnesį iki 25 kalendorinės einamojo mėnesio dienos, o V. B. įsipareigoja šias lėšas skirti išimtinai nepilnamečių sūnų L. R. ir A. R. poreikiams tenkinti. Vaikams mokamas išlaikymas indeksuojamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Už savalaikį kasmetinį išlaikymo perskaičiavimą pagal teisės aktų nustatytą indeksavimo tvarką ir mokėjimą atsako V. R. (1 t., b. l. 23-27). Taip pat nėra ginčo dėl to, kad nuo 2020 m. liepos mėnesio iki rugpjūčio mėnesio, bei laikotarpyje nuo 2020 metų spalio mėnesio iki 2021-06-21 nemokėjo lėšų vaikų išlaikymui, dėl ko susidarė įsiskolinimas 10919,99 Eur.

Šiuo atveju kaltinamojo gynybinė pozicija šioje byloje buvo grindžiama tuo, kad jis kaltinime nurodytu laikotarpiu neturėjo pakankamai pajamų, todėl ir mokėti priteisto išlaikymo sūnums neturėjo galimybių. Tačiau, asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti iki teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas. Teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodymus baudžiamoje byloje, sprendžia, kad šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamasis V. R., žinodamas apie pareigą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-02-21 sprendimą teikti savo sūnums išlaikymą po 500,00 Eur kiekvienam jų kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, laikotarpiu nuo 2020 m. liepos mėnesio iki rugpjūčio mėnesio, bei nuo 2020 m. spalio mėnesio iki 2020-06-21, nemokėjo iš jo priteisto nurodyto išlaikymo, vengė mokėti lėšas vaikų išlaikymui, dėl ko susidarė įsiskolinimas 10919,99 Eur.

Nagrinėjamoje byloje V. R. tyčios turinį, jo sąmoningą vengimą teikti sūnums išlaikymą atskleidžia jo elgesys. Nors kaltinamasis kaltės nepripažino, bet patvirtino, kad jis žinojęs apie jam priteistą sūnų išlaikymą ir supratęs, kad turi teikti išlaikymą sūnums, to tinkamai nedarė, išlaikymo nemokėjo, nes tam neturėjo finansinių galimybių. Tai, kad V. R. neteikė išlaikymo pagal teismo sprendimą patvirtina ne tik jo paties parodymai, bet nukentėjusiosios V. B. parodymai, taip pat byloje pateikti antstolio A. S. pranešimai, kad išlaikymo vaikams skola iki 2020-11-24 buvo 3919,99 Eur (t. 1, b. l. 35), ir ji vis augo – skola 2021-05-21 buvo 9919,99 eurų (1 t., b. l. 188), 2022-01-21 – 17519,99 Eur (2 t., b. l. 183-184), V. B. atstovės advokatės A. K. prašymas, kad iš V. R. E. Respublikos antstoliai išieškojus 8000 Eur, išlaikymo skola 2022-01-21 buvo t. y. 10520 Eur (2 t., b. l. 181-182, 185). Kaltinamasis nurodo, jog jo finansinė padėtis nebuvo gera dėl nedidelių gaunamų pajamų. Iš kaltinamojo V. R. pateiktos 2021-02-01 pažymos matyti, kad įmonėje (duomenys neskelbtini) V. R. pajamos per mėnesį laikotarpiu nuo 2020 metų rugpjūčio mėnesio iki 2021 m. sausio mėnesio sudarė 1143,29 eurų (2 t., b. l. 34). Vis tik, aplinkybė, kad kaltinamasis gaudavo tik tokias pajamas, jog išmokėjus sūnums priteistą išlaikymą, praktiškai neliktų lėšų pragyvenimui, nešalina kaltinamojo pareigos teikti išlaikymą vaikams tiksliai taip, kaip numatyta sprendime. Šios kaltinamojo nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad jis išlaikymo neteikė dėl objektyvių priežasčių – ligos, ilgalaikės nelaimės ir kitų pateisinamų (svarbių) priežasčių. Teismų praktikoje nurodoma, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Kasacinis teismas bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Šiuo atveju nėra abejonių, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, turi aukštąjį išsilavinimą, jokių duomenų apie turimas sveikatos problemas ar kitokius specialiuosius poreikius, kurios ribotų kaltinamojo darbingumą, nenustatyta. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis, sudarydamas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-02-21 sprendimu patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, sąmoningai, savo apisprendimu prisiėmė pareigą teikti būtent sprendime nurodyto dydžio išlaikymo, todėl privalėjo ir imtis visų priemonių šiam sprendimui tinkamai vykdyti – jei dėl gaunamų pajamų negalėjo tinkamai vykdyti sprendimo, ieškoti kitų priemonių finansiniai padėčiai pagerinti – ieškoti geriau mokamo ar papildomo darbo, ar pan. Be to, kaltinamasis, kilus finansiniams sunkumams, galėjo kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, tačiau tai padarė tik baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu (2 t., b. l. 191-198). Kaltinamasis tvirtino, jog kreipėsi į nukentėjusiąją dėl išlaikymo skolos išdėstymo, tačiau jam siūlomos nukentėjusiosios sąlygos buvo nepriimtinos. Vis dėlto, kaltinamasis į nukentėjusiąją privalėjo kreiptis ne tada, kai jau buvo susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, o tada, kai kilo finansiniai sunkumai vykdyti sprendimą ir tartis dėl išlaikymo teikimo sąlygų pakeitimo, tačiau tokių duomenų byloje nepateikta. Kita vertus, kaltinamasis, gaudamas pajamas, nors jos ir nebuvo itin dideles, vaikų išlaikymui neteikė jokio, net mažesnio, nei buvo priteistas teismo sprendimu, išlaikymo, tuo visiškai nusišalindamas nuo pareigos išlaikyti vaikus. Teismo vertinimu, jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis negalėjo teikti nustatyto dydžio išlaikymo, byloje nenustatyta.

Kaltinamasis tvirtino, jog nutraukus santuoką, visas santuokoje įgytas turtas liko buvusiai sutuoktinei – nukentėjusiajai V. B., todėl ji neturėtų reikšti pretenzijų dėl išlaikymo skolos. Bet, kaip matyti iš santuokos nutraukimo sutarties 1.12 punkto, juo sutuoktiniai susitaria, kad, atsižvelgiant į tai, jog su V. B. po santuokos nutraukimo liks gyventi sutuoktinių nepilnamečiai vaikai, sutuoktinė V. B. nemokės sutuoktiniui V. R. kompensacijos už jai tenkančią didesnę dalinamo turto dalį, sutuoktinis V. R. su tuo sutinka ir pretenzijų sutuoktinei V. B. dėl to nereiškia. Neabejotina, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai, tenka didesnė atsakomybė už vaikus, nes tik jam tenka nuolatinė vaikų priežiūra ir kasdienis materialinis jų aprūpinimas, kurių visiškai nekompensuoja kito tėvo teikiamas išlaikymas, juo labiau, kad pateikti duomenys patvirtina, kad šalių vaikai L. R. ir A. R. turi rimtų sveikatos problemų. Taigi, po santuokos nutraukimo V. B. atitekusi didesnė turto dalis nebuvo skirta vaikų išlaikymui, o tik kompensuoti motinai tenkančią didesnę vaikų kasdienio rūpinimosi naštą.

Kita vertus, pradėjus baudžiamąjį procesą V. R. rado finansinių galimybių visiškai padengti susidariusį įsiskolinimą (3 t., b. l. 3, 13, 2022-03-17 ir 2022-03-25, 2022-03-27 mokėjimo pavedimai). Toks kaltinamojo elgesys suponuoja išvadą, kad jo sprendimas neteikti teismo sprendimu numatyto išlaikymo vaikams nebuvo susijęs su jo gaunamų pajamų dydžiu, nes duomenų, kad jo finansinė ir turtinė padėtis pagerėjo, nėra pateikta. Vis tik tai, kad kaltinamasis po teismo sprendimo priėmimo išlaikymą vaikams mokėjo, o vėliau įsiskolinimą padengė, nešalina kaltinamojo kaltės, nes pareigos išlaikyti vaiką vykdymas vienu laikotarpiu nepašalina atsakomybės už jų nevykdymą kitu laikotarpiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-511/2021).

Įvertinus aptartus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamojo tyčia neteikti savo nepilnamečiams sūnums išlaikymo teismo sprendimu nustatyta forma ir dydžiu nėra tiek susijusi su kaltinamojo finansinėmis galimybėmis, kiek su jo asmeniniais interesais. Kaltinamasis akcentuoja aplinkybę, jog perduodavo vaikams pinigų, kad jų motina galėtų nupirkti vaistų, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog kaltinamasis vengė pareigos išlaikyti vaikus, nes, asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui konkrečia suma, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti, kol teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas, juo labiau, kad pastaruosius kaltinamojo argumentus pagrindžiančių įrodymų nepateikta. Šiuo atveju teismo sprendimas, kuriuo nustatytas išlaikymo, kurį privalo kaltinamasis teikti savo vaikams, būdas ir dydis, nepakeistas ir nepanaikintas, todėl teismo sprendimu paskirtą pareigą V. R. privalėjo vykdyti taip, kaip nustatyta.

Nors teismas pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu kaltinamasis V. R. buvo atsidūręs keblioje situacijoje: gavo mažesnes pajamas bei iš jų turėjo išlaikyti 2020-02-01 gimusią dukrą A. R., kita vertus turėjo vykdyti teismo sprendimu nustatytą prievolę – materialiai išlaikyti buvusioje santuokoje gimusius vaikus, tačiau prievolė vykdyti teismo sprendimu nustatytą pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus turi prioritetinę reikšmę prieš asmeninius kaltinamojo interesus. Juo labiau, kad tokia pareiga kyla ne tik iš nurodyto teismo sprendimo, bet ir iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą tinkamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir padarinius tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2014).

Taigi, aptartų duomenų visuma patvirtina, kad V. R., žinodamas apie teismo sprendimą, įpareigojantį jį teikti išlaikymą savo vaikams L. R. ir A. R., ir turėdamas tam realią galimybę, vengė teikti lėšas nepilnamečiams vaikams išlaikyti ir nesistengė nustatyta forma ir dydžiu išlaikyti savo sūnų. Nustatytos veikos padarymo aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad V. R. suvokė veikęs neteisėtai (laikotarpiu 2020 m. liepos mėnesio iki rugpjūčio mėnesio, bei laikotarpyje nuo 2020 metų spalio mėnesio iki 2021-06-21, būdamas darbingas ir turėdamas galimybę vykdyti šią pareigą, vengė mokėti periodines išmokas vaikų išlaikymui pagal teismo sprendimą be objektyvių pateisinamų priežasčių) ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia, todėl konstatuotina, kad jo veiksmai pagal BK 164 straipsnį kvalifikuoti tinkamai.

Dėl bylos teismingumo

Kaltinamojo gynėjas baigiamoje kalboje išreiškė nuomonę, kad ši baudžiamoji byla yra neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, nes šalys yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, padariniai atsirado Vokietijoje.

Teismas su šiais gynėjo argumentais nesutinka. Pirmiausia, nusikalstama veika, numatyta BK 164 straipsnyje, padaroma neveikimu ir ji laikoma baigta nuo vengimo pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas ar teikti būtiną materialią paramą vaikui pradžios, t. y. nuo to momento, kai galėdamas mokėti lėšas, teikti išlaikymą ar kitą materialią paramą kaltininkas to nepadaro. Tai reiškia, kad šis nusikaltimas yra formalios sudėties ir padarinių nereikalauja, todėl nusikalstamos veikos padarymo vieta nustatoma ne pagal vietą, kurioje atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai, o pagal vietą, kurioje asmuo veikė arba turėjo ir galėjo veikti (BK 4 straipsnio 2 dalis). Antra, BK 164 straipsnyje numatytas nusikaltimas yra klasikinis trunkamojo nusikaltimo pavyzdys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238/2011). Tai, kad nusikaltimas padaromas kaltininkui nevykdant turimos prievolės tam tikrą laiko tarpą, suponuoja aplinkybę, kad tokios nusikalstamos veikos padarymo vietos nustatyti negalima, nes prievolės – išlaikyti savo vaikus – vykdymo pareiga neatsiranda ir neišnyksta priklausomai nuo kaltininko buvimo vietos – ją kaltininkas bet kada, naudodamasis savo konstitucine teise, gali laisvai keisti, tačiau pareiga vykdyti teismo sprendimą ir mokėti išlaikymą nuo to nesikeičia (Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2010 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-790-350/2010). Juo labiau, kad pagal BK 4 straipsnio 3 dalį, tuo atveju kai ta pati nusikalstama veika padaryta ir Lietuvos valstybės teritorijoje, ir užsienyje, laikoma, kad ta veika padaryta Lietuvos valstybės teritorijoje, jeigu šioje teritorijoje ji buvo pradėta, baigta arba nutrūko. Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso 784 straipsnio 1 dalis nurodo, kad Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju išlaikymas buvo priteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimu, nukentėjusioji sprendimo priverstinį vykdymą pavedė Klaipėdos mieste veikiančiai antstolių kontorai, duomenų, kad sprendimas būtų perduotas vykdyti Vokietijoje, kur šiuo metu gyvena nukentėjusioji su vaikais, nėra, todėl pareiga vykdyti teismo sprendimu nustatytą prievolę kaltinamajam atsirado būtent Lietuvos Respublikoje ir konkrečiai Klaipėdos mieste. Tuo labiau, kad Gyventojo registro duomenimis būtent Klaipėdos mieste yra deklaruota gyvenamojo vieta. Be to, šios bylos teismingumą Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijoms patvirtina ir tai, kad dėl nusikalstamos veikos pradėjimo V. B. atstovė kreipėsi būtent į Lietuvos Respublikos teisėsaugos instituciją (1 t., b. l. 1-3). Taigi, aptartos aplinkybės ir teisinis reglamentavimas patvirtina, jog šiuo atveju bylos teismingumas perduodant ją nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams nebuvo pažeistas.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytomis nusikalstamomis veikomis daromą žalą bei kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

V. R. padarė vieną nesunkų (BK 11 straipsnio 3 dalis) tyčinį nusikaltimą, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 37-40), dirba, visiškai padengė susidariusį išlaikymo įsiskolinimą, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kitų neigiamai charakterizuojančių aplinkybių taip pat nėra. Atsižvelgiant į visa tai, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai V. R. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, paskyrus laisvės apribojimo bausmę, mažesnę už laisvės apribojimo bausmės vidurkį, be intensyvios priežiūros (BK 48 straipsnio 2 dalis). Atitinkamai pagal BK 48 straipsnio 4 dalį, asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis šio straipsnio 5 dalyje numatytus draudimus bei šio straipsnio 6 dalyje įtvirtintus įpareigojimus. Laisvės apribojimo bausme skiriamų įpareigojimų bei draudimų tikslas – įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, be kita ko, pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, tai yra savo tikslų ateityje siektų tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nusikaltimo pobūdį, V. R. skirtinas įpareigojimas visą laisvės apribojimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 6 dalis).

Kaltinamajam kardomoji priemonė nebuvo paskirtas, todėl jos panaikinimo klausimas nesprendžiamas.

Dėl civilinių ieškinių

Civilinių ieškovų V. B., A. R. ir L. R. atstovė advokatė K. V. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, priteisiant iš V. R. V. B. 10 000,00 EUR, A. R. 20 000,00 Eur, L. R. 10 000,00 Eur (1 t., b. l. 109-115).

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. B. atstovė advokatė A. K. teismui pateikė 2022-03-28 prašymą, kuriuo atsisakoma nuo civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo ir prašoma jo nenagrinėti, nes kaltinamasis dalimis sumokėjo visą išlaikymo įsiskolinimą.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis).

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad civiliniai ieškovai atsisakė civilinio ieškinio, nes kaltinamasis V. R. visiškai padengė nepilnamečiams vaikams skirto išlaikymo įsiskolinimą, procesas dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal civilinių ieškovų V. B., A. R. ir L. R. civilinį ieškinį nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Byloje prašoma iš kaltinamojo V. R. priteisti nukentėjusiajai V. B. 2000 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, rengiant procesinius dokumentus, pagalba (2 t., b. l. 151-155, 2022-03-28 prašymas).

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Advokatui mokėtinos sumos dydis yra advokato ir kliento susitarimo dalykas, šios išlaidos yra realios. Advokato dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme yra viena iš nukentėjusiojo teisių gynimo teisminiame procese formų. Patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai yra pateikti byloje, tai sąskaita už teisines paslaugas ir atlikti mokėjimai (1 t., b. l. 116-117, 2 t., b. l. 122-124, 152-156, 2022-03-24 mokėjimo nurodymas). Pažymėtina, jog nukentėjusiąją advokatė atstovavo nuo pat tyrimo pradžios, nes būtent pagal advokatės K. V. pateiktą pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, atstovės rinko įrodymus, taip pat ir iš užsienio valstybių, ruošė civilinį ieškinį, dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose, teikė prašymus ir kitus procesinius dokumentus. Nukentėjusiosios atstovės bylos nagrinėjimo metu buvo aktyvios, teikė bylai reikšmingus procesinius dokumentus. Įvertinus bylos pobūdį ir gana didelę apimtį, teisme vykusių posėdžių skaičių ir trukmę, nukentėjusiosios atstovių advokačių darbo ir laiko sąnaudas ginant nukentėjusiosios interesus teisme, suteiktų paslaugų apimtį, taip pat atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį, daroma išvada, kad yra pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir jos priteistinos iš kaltinamojo V. R. nukentėjusiosios naudai (BPK 106 straipsnis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninės laikmenos su vaizdo įrašais (5 vnt.), saugomos baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302–305 straipsniais, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

V. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje ir paskirti jam bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Priteisti iš kaltinamojo V. R. nukentėjusiajai V. B. 2000 Eur (du tūkstančius eurų) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. B. atsisakymą nuo V. R. pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos V. B., A. R. ir L. R. priteisimo priimti ir procesą dėl šio ieškinio nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmenines laikmenas su vaizdo įrašais (5 vnt.), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.