Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-540-777/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-05-03
Bylos Nr.: e2S-540-777/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-00803-2022-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jolanta Gailevičienė
Ieškovas: G. Ž.
Atsakovas: L. Ž.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-540-777/2024Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00803-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.11; 3.1.18.2.1; 3.3.1.11; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei L. Ž. bei atsakovės L. Ž. priešieškinį ieškovui G. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2015 m. rugpjūčio 29 d. įregistruotą ieškovo G. Ž. ir atsakovės L. Ž. santuoką, santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovės L. Ž. kaltės bei išspręsti visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.

2. 2023 m. gruodžio 22 d. teisme gautas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašoma:

Žemesnės instancijos teismas

2.1. pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartimi nustatytą nepilnamečių vaikų P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą, ją nuo 2023 m. gruodžio 18 d. nustatant su ieškovu G. Ž.;

2.2. pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi nustatytą ieškovo G. Ž. laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini)., ir P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, nustatant, kad nuo šio prašymo patenkinimo dienos atsakovė L. Ž. su nepilnamečiais vaikais P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja:

2.2.1. kiekvienos savaitės antradienį, ketvirtadienį ir šeštadienį nuo 18 val. iki 20 val., susitinkant iš anksto šalių sutartoje viešoje vietoje (vaikų žaidimų aikštelėje, parke, vaikų žaidimų kambaryje ir pan.), Klaipėdos mieste ar Klaipėdos rajone, ieškovui atvežant vaikus į sutartą vietą ir iš jos pasiimant;

2.2.2. nuotoliniu būdu (garso ir / ar vaizdo skambučiu, per internetą ar pan.), bendravimo pradžios laiką ir trukmę suderinus su ieškovu, atsižvelgiant į vaikų dienos ir poilsio režimą bei užimtumą;

2.2.3. atsakovė su vaikais numatytą laiką bendrauja nepertraukiamai, tačiau ieškovui turint teisę stebėti susitikimą ir, įvertinus, jog vaikams gresia pavojus arba jie patiria stresą dėl atsakovės veiksmų, nedelsiant nutraukti susitikimą.

2.3. pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartimi nustatytą laikiną išlaikymą vaikams iš ieškovo G. Ž. ir iš atsakovės L. Ž. priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) po 250 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2023 m. gruodžio 18 d. iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje.

2.4. taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įpareigojant:

2.4.1. Klaipėdos rajono savivaldybės Sendvario seniūniją – nuo 2023 m. gruodžio 18 d. iki teismo sprendimo priėmimo nepilnamečiams vaikams P. Ž. ir P. Ž. skirtas universaliąsias išmokas mokėti į ieškovo G. Ž. vardu registruotą banko sąskaitą;

2.4.2. įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nepilnamečiui vaikui P. Ž. skirtą šalpos neįgalumo pensiją nuo 2023 m. gruodžio 18 d. iki teismo sprendimo priėmimo mokėti į ieškovo G. Ž. vardu registruotą banko sąskaitą.

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. sausio 8 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies ir pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartimi nustatytą nepilnamečių vaikų P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą, ir nustatė ją su ieškovu G. Ž. Taip pat pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartimi nustatytą ir Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi ir 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartimis pakeistą laikiną bendravimo su vaikais tvarką, nustatant tokią atsakovės L. Ž. laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

3.1. atsakovė bendrauja su vaikais lyginėmis metų savaitėmis savaitgaliais: šeštadienį paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant vaikus iki 19.00 val., sekmadienį paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant vaikus iki 19.00 val.;

3.2. atsakovė bendrauja su vaikais kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 18.00 val. iki 20.00 val. paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą;

3.3. atsakovė bendrauja su vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvienos savaitės pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val.;

3.4. tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, komandiruotės ir pan.) atsakovė arba vaikai negali pasimatyti nustatytą dieną, jų pasimatymas turi būti nukeliamas į kitą artimiausią visiems tinkamą dieną, kuri suderinama bendru ieškovo ir atsakovės sutarimu;

3.5. jeigu į atsakovės bendravimo su vaikais laiką patenka šventinės dienos ar asmeninės šalių ar vaikų šventės (pvz., gimtadieniai), bendravimo su vaikais tvarka turėtų būti sprendžiama pagal nustatytą bendravimo tvarką, išskyrus nustatant, kad Tėvo dieną vaikai praleidžia su ieškovu, Motinos dieną – praleidžia su atsakove;

3.6. visais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaikų bendravimo su atsakove tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus 3 valandoms, praneša apie tai kitai šaliai SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina ginčo šalių vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus;

3.7. ieškovas ir atsakovė įpareigojami per 3 val. informuoti vienas kitą apie nepilnamečių vaikų ligų / susirgimų atvejus.

4. Taip pat teismo nutartimi pakeistas Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi priteistas ir Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartimi pakeistas laikinas išlaikymas vaikams iš atsakovės priteistas laikinas išlaikymas vaikams P. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir P. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 250 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2023 m. gruodžio 18 d. iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje.

5. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. vasario 26 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. nutartį ir bylą perdavė pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. kovo 8 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies:

6.1. pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartimi nustatytą nepilnamečių vaikų P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą, ir ją nustatė su ieškovu G. Ž.;

6.2. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartimi nustatytą ir Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi ir 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartimis pakeistą laikiną bendravimo su vaikais tvarką, nustatant tokią atsakovės L. Ž. laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais P. Ž/, gimusia (duomenys neskelbtini), ir P. Ž., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką:

6.2.1. atsakovė bendrauja su vaikais lyginėmis metų savaitėmis savaitgaliais: šeštadienį paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant vaikus iki 19.00 val. sekmadienį;

6.2.2. atsakovė bendrauja su vaikais kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį paimant vaikus iš jų ugdymo įstaigų ir grąžinant vaikus iki 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą, įpareigojant atsakovę užtikrinti, kad vaikai paruoštų jiems paskirtas užduotis (namų darbus) bei įpareigojant atsakovę iš anksto (likus ne mažiau nei 3 valandoms iki vaikų paėmimo iš ugdymo įstaigos laiko) informuoti ieškovą, jeigu negalės vaikų paimti iš ugdymo įstaigų;

6.2.3. atsakovė bendrauja su vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvienos savaitės pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val.;

6.2.4. tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, komandiruotės ir pan.) atsakovė arba vaikai negali pasimatyti nustatytą dieną, jų pasimatymas turi būti nukeliamas į kitą artimiausią visiems tinkamą dieną, kuri suderinama bendru ieškovo ir atsakovės sutarimu;

6.2.5. jeigu į atsakovės bendravimo su vaikais laiką patenka šventinės dienos ar asmeninės šalių ar vaikų šventės (pvz., gimtadieniai), bendravimo su vaikais tvarka turėtų būti sprendžiama pagal nustatytą bendravimo tvarką, išskyrus nustatant, kad Tėvo dieną vaikai praleidžia su ieškovu, Motinos dieną – praleidžia su atsakove;

6.2.6. visais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaikų bendravimo su atsakove tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus 3 valandoms, praneša apie tai kitai šaliai SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina ginčo šalių vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus;

6.2.7. ieškovas ir atsakovė įpareigojami per 3 val. informuoti vienas kitą apie nepilnamečių vaikų ligų / susirgimų atvejus, apie pasikeitusius tėvų ir nepilnamečio vaiko kontaktinius telefono numerius.

6.3. pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi priteistą ir Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartimi pakeistą laikiną išlaikymą vaikams ir priteisė iš atsakovės laikiną išlaikymą vaikams P. Ž., (duomenys neskelbtini), ir P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), po 230 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2023 m. gruodžio 18 d. iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje.

6.4. Kitus ieškovo prašymus atmetė.

7. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

7.1. Nustatė, kad ieškovo ir atsakovės nepilnamečiai vaikai 2023 m. gruodžio 18 d. perduoti tėvui (ieškovui), užpildant informacija dėl faktinių aplinkybių patvirtinimo galimo vaiko teisių pažeidimo nagrinėjimo metu. Vaiko teisių apsaugos specialistai nustatė rizikos veiksnius, numatytus Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 25.3.5 punkte: stebimas vaiko motinos (atsakovės) keistas elgesys. Atsakovė neinformavusi tėvo 2023 m. gruodžio 11 d. paėmė sūnų iš Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų, nors pagal teismo nustatytą tvarką sūnus turėjo būti su tėvu. Vaiko motina pasiėmusi sūnų į skambučius neatsiliepė, kur su vaiku buvo visą dieną neaišku. 2023 m. gruodžio 11 d. apie 19 val., dalyvaujant policijos pareigūnams, vaikas buvo perduotas tėvui (ieškovui). Atsakovė pastaruoju metu nebendrauja su socialine darbuotoja, teikiančia šeimai paslaugas, nevykdo pagalbos plane numatytų įpareigojimų.

7.2. Nurodė, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) 2023 m. lapkričio 9 d. gautas vaiko tėvo (ieškovo) pranešimas, kuriame nurodoma, kad atsakovė ne pirmą kartą nenuveža dukters pas psichologę. Socialinė darbuotoja informavo, kad ji kalbėjosi su atsakove ir ji neketino vežti dukters pas psichologą. 2023 m. gruodžio 4 d. atlikus pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimą nustatytas trečias socialinės rizikos veiksnių reiškimosi lygis. Rizikos veiksniai daugiausiai nustatomi mamos atsakovės atžvilgiu. Siūlyta atsakovei kreiptis į gydytojus specialistus dėl klausos korekcijos, nes pastebima, kad moteris stipriai neprigirdi. Išvadą teikiančios institucijos pateiktais duomenimis, nuo 2023 m. gruodžio 11 d. atsakovė nebeatsiliepia į socialinės darbuotojos skambučius, neatsako į SMS žinutes, o atvejo vadybininkės telefono numeris galimai yra užblokuotas, kadangi jai visiškai nepavyksta susisiekti su atsakove. Stebimas atsakovės neadekvatus elgesys.

7.3. Taip pat nurodė, kad 2023 m. gruodžio 11 d. atsakovė nuvyko į vaikų ugdymo įstaigas, sutrikdė vaikų ugdymo procesą, iškvietė dukrą iš pamokos, ją nufotografavo ir vaikui nieko nepaaiškinusi išvažiavo. Sūnų motina pasiėmė iš Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų, kur vaikui teikiamos visapusiška reabilitacija, teigdama, kad vaiką veža pas medikus, bet pas specialistus vaiko nenuvežė, kur praleido laiką su P. Ž., nepaaiškino. Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų darbuotojams sukėlė susirūpinimą L. Ž. elgesys, todėl jie informavo ieškovą. Pažymėjo, kad nustatyti Aprašo 25.3.7 punkte nustatyti rizikos veiksniai. Vaiko motina perduodama vaikus, neperduoda vaikams reikalingų rūbų tame tarpe ir mokyklinės uniformos, šokių aprangos, nenuveža dukters į psichologo konsultacijas (2023 m. gruodžio 28 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 5VSV-5651). Atkreipė dėmesį, jog į bylą pateikti susirašinėjimai patvirtina, kad atsakovė paėmė sūnų 2023 m. gruodžio 11 d. iš ugdymo įstaigos ir vengė bendrauti su tėvu, atsakyti į klausimus dėl jo grąžinimo.

7.4. Nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas geba pasirūpinti nepilnamečių vaikų poreikiais. Pažymėjo, kad iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog šalių sūnui nustatytas sunkus neįgalumas. Į bylą pateiktas pažymėjimas, kad ieškovas dalyvavo programoje ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvams „Neįtikėtini metai“, apmoka psichologo konsultacijas dukrai. Laikė, jog į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas rūpinasi vaikų ugdymu, sveikata, nuolat perka vaiko ugdymui skirtas priemones. Atkreipė dėmesį, jog į bylą pateikti rašytiniai įrodymai rodo, kad atsakovė taip pat geba pasirūpinti tiek vaikų ugdymu, tiek jų sveikata. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. nutarimu kaltinimai, kad atsakovė nesilaiko gydytojų rekomendacijų, neskiria dėmesio ir laiko vaiko lavinimui bei ugdymui, buvo atmesti. Taip pats akcentavo, kad į bylą pateikti susirašinėjimai ir vaizdo medžiaga rodo, jog atsakovė iš esmės nelinkusi laikytis nustatytos bendravimo tvarkos, jos nevykdo arba nesilaiko nustatytų laiko režimo, ne visais atvejais praneša, kad negalės susitikti su vaikais, provokuoja konfliktines situacijas nurodydama, kad vaikų neketina grąžinti, arba grąžinti ne pagal nustatytą tvarką, arba nurodydama ketinimą vykti į užsienį, tačiau nepateikdama jokių konkrečių duomenų apie kelionės trukmę ar tikslą, nesiekdama suderinti konfliktinių klausimų.

7.5. Pažymėjo, kad į bylą pateikti mamos ir vaiko susirašinėjimai rodo, jog tarp mamos ir vaiko yra šiltas ryšys. Kad vaikai su abiem tėvais turi artimus ir šiltus ryšius patvirtina ir išvadą teikiančios institucijos atstovė, tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad be šiltų ryšių vaikams reikia ir stabilios bei saugios aplinkos. Nurodė, kad atsakovei sudėtinga laikytis nustatytų tvarkų, ji tik iš dalies laikėsi nustatytos bendravimo tvarkos, vengia bendrauti su socialiniais darbuotojais, atvejo vadybininku, vaiko teisių specialistais, ne visada bendrauja ir atsako į parašytas žinutes, nepaaiškina nei socialiniams darbuotojams, nei vaikų tėvui savo elgesio, susijusio su vaikais, priežasčių. Darė išvadą, jog abu tėvai turi sąlygas, kad vaikai pas juos galėtų gyventi. Akcentavo, kad išvadą teikiančios institucijos atstovai palaiko išvadą, jog šiuo atveju vaikų interesus labiau atitinka jų gyvenamosios vietos nustatytas su tėvu. Teismas vertino, jog vaikų gyvenamosios vietos nustatytas su tėvu šiuo metu labiausiai atitinka vaikų interesus.

7.6. Akcentavo, kad teismo anksčiau nustatyta bendravimo su vaikais tvarka nepajėgė sumažinti tėvų tarpusavio ginčų rizikos ir kai kuriais klausimais, susijusiais su bendravimo tvarka, sukėlė naujus konfliktus, siekiant išlaikyti santykių stabilumą ir gyvenimo ritmą. Konstatavo, kad skyrium gyvenančio vieno iš tėvų tvarka keistina nustatant galimybę vaikų mamai daugiau bendrauti su vaikais atsižvelgiant į išvadą teikiančios institucijos siūlymus ir nustatytus rizikos veiksnius. Darė išvadą, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo nustatyti mamos ir vaikų bendravimą itin ribojančią bendravimo tvarką, t. y. tik viešoje vietoje ir suteikiant teisę ieškovui stebėti bendravimą, į jį kištis.

7.7. Nurodė, kad pakeistus vaikų laikiną gyvenamąją vietą, pakeistina ir laikinoji apsaugos priemonė dėl laikino išlaikymo priteisimo, priteisiant iš skyrium gyvenančio tėvo laikiną išlaikymą – po 230 Eur kas mėnesį. Teismas šiuo atveju atkreipė dėmesį, kad iš esmės pakeitus skyrium gyvenančios mamos ir vaikų bendravimo tvarką, pasikeičia ir tėvų patiriamos išlaidos vaikų kasdieniams poreikiams. Teigia, kad atsižvelgiant į visuotinai žinomas aplinkybes apie vaikų būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingas lėšas, atsižvelgiant į šiuo metu nurodytas aplinkybes, kad vaikų mama šiuo metu nedirba ir gauna nedarbo draudimo išmokas, teismo vertinimu, 230 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui atitinka vaikų interesus ir yra būtina siekiant patenkinti vaikų poreikius. Pažymėjo, kad pagal byloje turimus duomenis, atsakovė nors ir nedirba, tačiau gavo išeitinę išmoką, gauna apie 800 Eur pastovias pajamas, yra darbingo amžiaus, todėl priteistiną laikiną išlaikymą laikė proporcingu.

7.8. Nurodė, kad šiame proceso etape netenkintinas prašymo dėl įpareigojimo Klaipėdos rajono savivaldybės Sendvario seniūniją ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą dėl išmokų mokėjimo į ieškovo sąskaitą, nes šie veiksmai gali būti atlikti kreipiantis į šias institucijas jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad byloje nėra gauta duomenų, jog būtų kreiptasi į šias institucijas ir prašymai būtų dėl kokių priežasčių netenkinti ir kiltų poreikis papildomai teismui reguliuoti santykius šioje srityje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Atskiruoju skundu ieškovas prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nutartį, dalyje dėl laikinos bendravimo tvarkos, konkrečiai – pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartimi nustatytą ir Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. bei 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartimis pakeistą laikiną bendravimo su vaikais tvarką, nustatant tokią atsakovės laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią:

8.1. atsakovė bendrauja su vaikais lyginėmis metų savaitėmis savaitgaliais: šeštadienį paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant vaikus iki 19.00 val., sekmadienį paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant vaikus iki 19.00 val.;

8.2. atsakovė bendrauja su vaikais kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, atsakovei paimant vaikus iš jų ugdymo įstaigų iki 16.00 val. (jeigu iki nurodyto laiko atsakovė vaikų nepasiima, laikoma, kad atsakovė vaikų tą dieną nepasiims ir jos bendravimas su vaikais tą dieną nevyks) ir iki tos dienos 20.00 val. atsakovei grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą;

8.3. atsakovė bendrauja su vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvienos savaitės pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val.;

8.4. tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, komandiruotės ir pan.) atsakovė arba vaikai negali pasimatyti nustatytą dieną, jų pasimatymas turi būti nukeliamas į kitą artimiausią visiems tinkamą dieną, kuri suderinama bendru ieškovo ir atsakovės sutarimu;

8.5. jeigu į atsakovės bendravimo su vaikais laiką patenka šventinės dienos ar asmeninės šalių ar vaikų šventės (pvz., gimtadieniai), bendravimo su vaikais tvarka turėtų būti sprendžiama pagal nustatytą bendravimo tvarką, išskyrus nustatant, kad Tėvo dieną vaikai praleidžia su ieškovu, Motinos dieną – praleidžia su atsakove;

8.6. visais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaikų bendravimo su atsakove tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus 3 valandoms, praneša apie tai kitai šaliai SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina ginčo šalių vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus;

8.7. ieškovas ir atsakovė įpareigojami per 3 val. informuoti vienas kitą apie nepilnamečių vaikų ligų / susirgimų atvejus.

9. Taip pat prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nutartį, dalyje dėl laikino išlaikymo nustatymo ir iš atsakovės priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2023 m. gruodžio 18 d. iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje civilinėje byloje.

Žemesnės instancijos teismas

10. Kitoje dalyje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

11. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

11.1. Nurodė, kad valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimu abu nepilnamečiai vaikai buvo perduoti tėvui – ieškovui, nes skyrius nustatė vaikams nesaugią aplinką su motina. Pažymėjo, kad skyriaus Informacijoje dėl faktinių aplinkybių patvirtinimo galimo vaiko teisių pažeidimo nagrinėjimo metu Nr. 5TSD-2211 nurodyta, kad „2023 m. gruodžio 18 d. apie 10 val. su L. Ž. bendrauja jos namuose. Moteris negalėjo paaiškinti, kodėl 2023 m. gruodžio 11 d. pasiėmė P. Ž. iš Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų, kur vaikui teikiamos reabilitacinės specialistų paslaugos, kur praleido dieną su vaiku iki vaiko perdavimo tėvui. Taip pat nurodė, kad 2023 m. gruodžio 11 d. nuvyko į (duomenys neskelbtini). mokyklą per anglų kalbos pamoką, išsikvietusi dukrą iš pamokos ir pridėjusi telefoną prie vaiko akies nufotografavo. Dukra negalėjo paaiškinti tokio mamos elgesio. Moteris atsisako bendrauti su socialine darbuotoja, lankyti psichologo ir/ar psichiatro konsultacijas. Darė išvadą, jog įvertinus visas aplinkybes, kyla abejonių dėl motinos gebėjimo sudaryti vaikams saugias sąlygas savo namuose, tinkamai rūpintis vaikais“.

11.2. Pažymėjo, kad tai ne pirmas kartas, kada skyriaus sprendimu abu nepilnamečiai vaikai buvo perduoti tėvui – ieškovui, nes skyrius nustatė vaikams nesaugią aplinką su motina. Teigia, kad pirmas atvejis buvo prieš pusmetį, t. y. 2023 m. liepos 4 d., kai Skyrius, reaguodamas į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, 2023 m. liepos 4 d. patikrino faktines aplinkybes ir nustatė vaikams nesaugią aplinką kartu su motina – atsakove. Nurodo, kad šios aplinkybės buvo užfiksuotos skyriaus 2023 m. liepos 4 d. informacijoje dėl faktinių aplinkybių patvirtinimo galimo vaiko teisių pažeidimo nagrinėjimo metu Nr. 5TSD-1135. Skyriaus sprendimu vaikai 2023 m. liepos 4 d. buvo perkelti gyventi pas tėvą – ieškovą. Akcentavo, kad informaciniame pranešime nurodyta, jog ieškovas P. Ž. pasiėmė iš ugdymo įstaigos, o P. Ž. – iš stovyklos (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad šalių sutarimu P. Ž. iš tiesų pas ieškovą gyveno jau nuo 2023 m. liepos 1 d., kadangi sūnus tiesiog nėjo pas atsakovę, jos vengė ir atsisakydavo su ja būti, su ja gyventi.

11.3. Teigia, kad nurodomas aplinkybes dėl atsakovės neadekvataus elgesio patvirtino ir Klaipėdos rajono paramos šeimos centro 2023 m. liepos 14 d. pagalbos planas Nr. (6.6) PP-260, kuriame atvejo vadybininkas A. S. pateikė duomenis, jog buvo gautas policijos pranešimas, kuriame nurodoma, kad pranešėja atsakovė namuose aptiko rozetėse ir kituose įrenginiuose įmontuotas vaizdo stebėjimo kameras. Įtaria, kad vaizdo stebėjimo kameras sumontavo sutuoktinis (ieškovas), su kuriuo šiuo metu vyksta skyrybų procesas. Pranešėja namuose su spec. aparatu aptiko galimai vaizdo stebėjimo kameras šviestuve, rozetėse, aparatas rodo, kad kameros yra ir tualete bei vonioje. Pareigūnai apžiūrėjo vietas, kur nurodė pranešėja, bet jokių kamerų neužfiksavo. Taip pat vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistai apsilankymo pas atsakovę namuose metu pastebėjo antrame namo aukšte, vonios kambaryje ant lubų atvirus neizoliuotus laidus. L. Ž. specialistams paaiškinom kad ji aptiko vonios šviestuve kamerą, todėl nuėmė šviestuvą. <...> Stebimas atsakovės neadekvatus elgesys, atsakovė teigia, kad yra stebima ieškovo, teigia, kad namuose sumontuotos pasiklausymo, stebėjimo kameros, rodo varžtus, varžas, kuriuose galimai įmontuoti šie įrenginiai, juos laiko susukusi į foliją, nors apžiūrint nustatyta, kad tai paprasti varžtai bei varžos, teigia, kad ieškovas galimai įlipęs pro vonios stoglangį į maistą, kavą, cigaretes pridėjo psichiką veikiančių vaistų. Ji būdama namie ieškodama pasiklausymo įrenginių nuėmė šviestuvus bei paliko atvirus elektros laidus, užklijavo namuose esančias orlaides. 2023 m. birželio 27 d. apsilankius atsakovės namuose, ši paaiškino, kad vyras ją persekioja, stebi slapčia įmontuotomis kameromis, kurios paslėptos varžtuose įsuktuose prie šviestuvų, tuos varžus atsakovė laiko įvyniotus į aliuminio foliją. Tačiau nepastebėta, kad varžtuose būtų įmontuoti kažkokie įrenginiai, ar kažkas panašaus.

11.4. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pagalbos plane į rekomendacijų sąrašą buvo įtraukta ir gydytojo psichiatro konsultacija atsakovei, buvo numatyta, kad atsakovė turi iki rugsėjo mėnesio užsiregistruoti pas gydytoją psichiatrą ir pagal poreikį laikytis gydytojo rekomendacijų. Nurodė, kad atsakovė kartu su 2023 m. liepos 27 d. atsiliepimu pateikė UAB „Mano šeimos gydytojas“ psichiatro 2023 m. liepos 20 d. išduotą medicinos dokumentų išrašą/siuntimą ir nurodė, kad šio medicinos dokumento grafos 3.2. „Būklės įvertinimas objektyviai“ matyti, kad atsakovei jokie sutrikimai, juolab psichiniai nėra užfiksuoti, taip pat kad atsakovei neskirtas joks medikamentinis gydymas, jokia diagnozė nenustatyta. Akcentavo, kad tame pačiame 2023 m. liepos 20 d. UAB „Mano šeimos gydytojas“ psichiatro išduotame medicinos dokumentų išraše/siuntime, grafoje 3.2. apie atsakovę buvo nurodyta, kad: „Nuotaika disforiška. Mąstymas stokoja nuoseklumo ir logiškumo. Šiuo metu išsako persekiojimo, santykio mintis. Trūksta duomenų, kad galima būtų tvirtinti, jog tai kliedesiai.“ Darė išvadą, jog šį medicinos dokumentą išdavusi gydytoja psichiatrė G. B. nepatvirtino, kad atsakovė yra psichiškai sveika, nes to psichiatrei nebuvo įmanoma padaryti dėl per mažo surinktų duomenų kiekio, šiuo atveju – remiantis tik vienu pokalbiu su atsakove. Mano, kad dėl to 2023 m. liepos 27 d. medicinos dokumentų išraše / siuntime, grafoje 2 apie atsakovę buvo nurodyta: „Nukreipiama detaliam psichologiniam ištyrimui. Anamnezė surinkta tik iš pacientės, nėra objektyvių, patikimų duomenų“.

11.5. Pažymėjo, kad skyrius 2024 m. kovo 13 d. rašytinėje nuomonėje atskirai pasisakė dėl šeimai teikiamų socialinių paslaugų, nurodydamas, jog „2024 m. vasario 21 d. Klaipėdos rajono „Paramos šeimai centro“ pateiktame rašte nurodoma, kad 2024 m. sausio 16 d. vykusio atvejo valdybos posėdžio metu, sudarytas pagalbos planas Nr. (6.6) PP-23. Atvejo vadybos posėdyje atsakovė nedalyvavo. Su ja po 2023 m. gruodžio 11 d. dienos, kai moteris buvo pasiėmusi sūnų iš (duomenys neskelbtini) reabilitacijos dienos centro visai dienai, bendrauta tik keletą kartų telefonu: pokalbiai telefonu trumpi, nes atsakovė nuolat užsiėmusi. Socialinei darbuotojai nėra sudarytos sąlygos apsilankyti atsakovės namuose, taip pat nepavyksta moters įkalbėti susitikti kitoje aplinkoje. Pasiūlius kreiptis psichologo ar psichiatro konsultacijai pokalbiai yra nutraukiami. Paskutinis toks pokalbis buvo sausio 22 dieną, pokalbis nutrauktas atsakovės iniciatyva, nes socialinė darbuotoja pasiūlė save sustiprinti apsilankius pas psichologą ar psichiatrą. Po nutraukto pokalbio išsiųstas elektroninis laiškas, kuriame nurodyti psichologinės pagalbos kontaktai bei informuota apie būtinybę laikytis laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo dėl bendravimo su vaikais. Į elektroninį laišką sureaguota nebuvo. Sausio 26 dieną išsiųstas pranešimas su motyvavimu laikytis teismo sprendimo dėl laikinųjų vaiko apsaugos priemonių, priminta apie tai, kad vaikai pas mamą šiuo metu nakvoti negali, savaitgalį būna tik dienomis.“. Darė išvadą, kad faktinės aplinkybės leidžia teigti, jog atsakovės elgesys ir jos psichinės, psichologinės sveikatos būklė nuo 2023 m. gruodžio 18 d., kada vaikai buvo paimti iš atsakovės ir perduoti ieškovui, iki 2024 m. kovo 8 d. nutarties priėmimo ne tik kad nepagerėjo, bet net ir pablogėjo arba bent jau nepasikeitė.

11.6. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (toliau – ir MMA) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Teigia, kad vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydis nuo 2024 m. sausio 1 d., atskaičius mokesčius, yra apie 709 Eur. Taip pat pažymėjo, jog ieškovas, su kuriuo gyvena vaikai, gauna iš valstybės už kiekvieną vaiką ir išmoką vaikui (vaiko pinigus), kurios dydis nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 96,25 Eur. Todėl orientaciniu vieno tėvo teikiamo išlaikymo vienam nepilnamečiui vaikui būtiniems poreikiams tenkinti dydžiu šiuo metu galėtų būti laikoma 306 Eur suma (709Eur - 96,25 Eur / 2). Tuo tarpu ieškovas 2023 m. gruodžio 21 d. prašymu prašė priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą po 250 Eur kiekvienam vaikui, t. y. gerokai mažesnę laikino išlaikymo sumą nei taikoma 2024 m. kovo 8 d. teismo nutarties priėmimo metu galiojančioje teismų praktikoje.

11.7. Teigia, kad ieškovas 2023 m. gruodžio 21 d. prašyme pagrindė nepilnamečių vaikų būtinuosius poreikius, taip pat pateikė į bylą jo patirtas vaikų laikino išlaikymo išlaidas patvirtinančius įrodymus, kurių yra gausu. Mano, kad iš šių įrodymų akivaizdu, jog vaikų būtinųjų poreikių, kuriems priskirtinos ir išlaidos dukros psichologui, sūnaus reabilitacijai, kineziterapeuto paslaugoms, kurių nekompensuoja valstybė, ugdymo priemonėms ir kt., bendra vertė pinigine išraiška yra didesnė nei 500 Eur bei siekia vidutiniškai po 700-800 Eur per mėnesį vienam vaikui, priklausomai nuo metų laiko.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti apelianto atskirojo skundo reikalavimus kaip neteisėtus ir nepagrįstus. Taip pat prašė išeiti iš atskirojo skundo ribų, ir nustatyti tokią bendravimo tvarką:

12.1. Nepilnamečių vaikų P. Ž. ir P. Ž. gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove jos gyvenamojoje vietoje bei nustatant bendravimo tvarką tarp nepilnamečių vaikų ir ieškovo tokia, kad ieškovas bendrauja su vaikais lyginėmis metų savaitėmis nuo penktadienio iki pirmadienio, paimant vaikus penktadienį iš ugdymo įstaigos ir pristatant vaikus pirmadienį į ugdymo įstaigą;

12.2. Ieškovas bendrauja su vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvienos savaitės pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val.;

12.3. Tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, komandiruotės ir pan.) ieškovas arba vaikai negali pasimatyti nustatytą dieną, jų pasimatymas turi būti nukeliamas į kitą artimiausią visiems tinkamą dieną, kuri suderinama bendru ieškovo ir atsakovės sutarimu;

12.4. Jeigu į ieškovės bendravimo su vaikais laiką patenka šventinės dienos ar asmeninės šalių ar vaikų šventės (pvz. gimtadieniai), bendravimo su vaikais tvarka turėtų būti sprendžiama pagal nustatytą bendravimo tvarką, išskyrus nustatant, kad Tėvo dieną vaikai praleidžia su ieškovu, Motinos dieną - praleidžia su atsakove;

12.5. Visais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių būtina nukrypti nuo šioje tvarko numatytos vaikų bendravimo su ieškovu tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus 3 valandoms, praneša apie tai kitai šaliai SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina ginčo šalių vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus;

12.6. Ieškovas ir atsakovė įpareigojami per 3 val. informuoti vienas kitą apie nepilnamečių vaikų ligų / susirgimų atvejus;

12.7. Priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams P. Ž. ir P. Ž., po 250 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje civilinėje byloje;

12.8. Tuo atveju, jeigu teismas paliktų galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. kovo 8 d. nutartį, tai priteisti iš ieškovo atsakovei mokėti kiekvienam nepilnamečiam vaikui P. Ž. ir P. Ž. laikinai po l00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje.

13. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

13.1. Nurodė, kad iš 2023 m. liepos 20 d. UAB „Mano šeimos gydytojas“ gydytojos psichiatrės G. B. E027 medicinos dokumentų išrašo / siuntimo matyti, kad joks atsakovei gydymas nebuvo taikytas bei nekonstatuota jokia diagnozė. Tačiau ieškovas/apeliantas visiškai nepagrįstai, neturėdamas jokių rašytinių įrodymų apie tai, neteisėtai nuolat teigia, jog atsakovės psichinė sveikata yra bloga, ar pablogėjusi, ar ji yra neadekvati. Laikė, kad ieškovas tiesiog šmeižia atsakovę, bei kelia pagrįstų abejonių dėl jo kliedesių dėl atsakovės sveikatos būklės. Mano, kad jam pačiam reikėtų paskirti teismo psichiatrinę ekspertizę, ko ir yra prašoma teismo. Pažymėjo, kad remiantis ieškovo taikytu fiziniu smurtu prieš atsakovę, ką įrodo atliktos dvi specialisto išvados, o būtent 2022 m. balandžio 7 d. specialisto išvada Nr. G 419/2022 (03) ir 2023 m. gruodžio 13 d. specialisto išvada Nr. G 1268/2023 (03), o taip pat ir Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro raštai 2022 m. birželio 6 d. ir 2023 m. liepos 23 d. apie tai, kad atsakovė patiria ir patyrė psichologinį smurtą nuo ieškovo, tik įrodo priešingai, nei kad teigia apeliantas.

13.2. Dėl galimo vaiko teisių pažeidimo aplinkybių, kad atsakovė negalėjo paaiškinti kodėl pasiėmė sūnų iš Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų, kur praleido dieną. Taip pat kad neva nepragrįstai išsikvietė iš pamokų dukrą, ją nufotografavo ir išvažiavo. Atsakovė nurodė, kad apygardos teismas jau buvo konstatavęs, jog vežė sūnų dėl liežuvio pasaitėlio vizitui pas gydytoją. Teigia, kad sūnui nepaleidžiant mamos, ji ir nusprendė vežti vaiką tuo pačiu pas gydytoją odontologą ir šias aplinkybes žinojo Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorė. Dėl dukters pažymėjo, jog ji buvo pametusi telefoną, o jam surasti reikėjo jos fotonuotraukos, todėl atsakovė susitiko su dukra ir nufotografavus dukra liko toliau pamokose. Mano, kad skyrius visiškai nepagrįstai, neteisėta nusprendė, kad vertinant visas aplinkybes, kyla abejonių dėl motinos gebėjimo sudaryti vaikams saugias sąlygas savo namuose, tinkamai rūpintis vaikais. Laiko, kad toks skyriaus priimtas sprendimas yra šmeižtas atsakovės atžvilgiu, pažeidžiantis jos kaip motinos prigimtines teises auklėti, globoti, bendrauti su savo vaikais, ir svarbiausia pažeidžia nepilnamečių vaikų prioritetines teises bendrauti su savo motina, būti jos globojamiems, ugdomiems.

13.3. Pažymi, kad pirmą kartą vaikai buvo perduoti tėvui/ieškovui 2023 m. liepos 4 d., nes ieškovas kreipėsi į skyrių po to, kai atsakovė kreipėsi į policiją kaltindama atsakovą tuo, kad jis atsakovės namuose įmontavimo pasiklausymo ir vaizdo filmavimo įrangą, ir kad policija tai patikrintų. Tačiau ieškovas dar gyvendamas šeimoje buvo įmontavęs pasiklausymo ir vaizdo filmavimo įrangą ir apie tai žinojo net vaikų auklė. Akcentavo, kad ieškovas reikalauja nustatyti tokią atsakovės bendravimo tvarką netgi ir tuo atveju, kai atsakovė su vaikais bendrauja viešose vietose, o jis per nuotolį juos stebėtų. Mano, kad tokie ieškovo reikalavimai tik įrodo norą visur ir viską stebėti, kontroliuoti, bei netiesiogiai įrodo buvusios pasiklausymo ir vaizdo filmavimo įrangos įrengimą atsakovės namuose.

13.4. Teigia, kad , ieškovas nuolat inicijuoja konfliktinę situaciją, į ją įtraukia savo motiną, vaikus, dukrai nuolat pasakoja, kad „mama serga“, kad „mama mirs“. Paklausus dukters kuo mama serga, ji atsako nežinant, taip sako tėtis, kad mama serga, kad mama mirs ir ji bijo pasilikti su mama, nes ji gali numirti prie jos. Laikė, jog tokiu būdu ieškovas taiko psichologinį smurtą ne tik atsakovės atžvilgiu, bet svarbiausia vaikų atžvilgiu.

13.5. Pažymėjo, kad dukters mokslai šiuo metu yra labai pablogėję, t. y. jos pasiekimai. Teigia, jog kai gyveno su mama, ji mokėsi puikiai, o šiuo metu blogai, ir tai atsakovei pasakė P. klasės auklėtoja. Atkreipė dėmesį, kad pablogėjo ne tik dukters mokymosi rezultatai, tačiau ir elgesys. Mano, kad siekiant maksimaliai išvengti konfliktinių situacijų, atsakovės įsitikinimu, geriausiai kai ji su ieškovu nekontaktuoja, todėl geriausiai yra kai atsakovė pasiima vaikus iš ugdymo įstaigos ir juos nuveža į ugdymo įstaigą be kontakto su ieškovu.

13.6. Mano, kad vaikų teisių apsaugos tarnyba (jos skyrius) tendencingai yra šališkas ieškovo atžvilgiu. Teigia, kad ieškovas nuolat rašinėja nepagrįstus skundus vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl neva tai atsakovės netinkamo elgesio nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Pažymi, jog 2023 m. gruodžio 4 d. atlikus pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimą nustatytas trečias socialinės rizikos veiksnių reiškimosi lygis. Rizikos veiksniai daugiausiai nustatomi atsakovei. Rizikos veiksnys kaip antai nustatytas atsakovei todėl, kad ji atvažiavo į ugdymosi įstaigą nufotografavo dukrą ir išvažiavo. Paaiškino, kad atsakovė tiesiog buvo pasiilgusi savo vaikų, todėl ir nuvažiavo pasimatyti, nusifotografuoti prisiminimui. Be to, buvo pasiilgusi ir sūnaus, jį pasiėmė ir praleido kartu laiką. Darė išvadą, jog mylinti motina nori pabūti su vaikais, turėti jų fotografijų, tačiau jeigu vaiką motinai fotografuoti yra susiję su vaiko rizika, tuomet bet kuris vaiko tėvas ar motina fotografuodami vaiką daro pažeidimus.

13.7. Teigia, kad po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo vaikai, o ypač dukra, kuri byloje esančiais rašytiniais įrodymais yra išreiškusi aiškų norą gyventi su mama (atsakove), patiria didelį stresą, nesaugumo jausmą dėl atskyrimo nuo mamos. Pažymi, kad atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė dukters mamai siųstą žinutę, kurioje dukra nurodo, norinti pas mamą - ,,Aš noriu pas tave“, ,,Geriausia pasaulyje mama“. Darė išvadą, kad skundžiama nutartimi teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja nepilnamečių vaikų teisėms ir teisėtiems interesams, ir priešingai nei nurodo teismas, ne išsprendžia tarp šalių kilusį konfliktą, bet iš esmės baudžia atsakovę ir šalių nepilnamečius vaikus.

13.8. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-347-440/2024 konstatuota, jog (24 punktas) Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-936-538/2023 Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. ir 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutartis pakeitė, pripažino, kad ieškovas yra skolingas atsakovei už nepilnamečių vaikų išlaikymą už 2023 m. liepos mėnesį po 100 Eur kiekvienam vaikui, pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartimi iš ieškovo priteistą laikiną išlaikymą ir iš ieškovo priteisė laikiną išlaikymą vaikams po 100 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje. Pažymi, kad atsakovė nuo 2024 m. vasario 2 d. yra registruota užimtumo tarnyboje kaip ieškanti darbo, t. y. bedarbė. Todėl mano, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas paliks skundžiamą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą dėl bendravimo tvarkos, prašoma sumažinti atsakovei laikiną vaikams išlaikymą mokant kas mėnesį po 100 Eur kiekvienam vaikui iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo šioje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

14. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

15. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pakeistos byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – pakeista laikina šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta ją nustatant su tėvu (ieškovu) ir vaikams priteistas laikinas materialinis išlaikymas iš motinos (atsakovės), teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujai pateiktų įrodymų pridėjimo prie bylos

16. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Žemesnės instancijos teismas

17. Kartu su atskiruoju skundu, ieškovas į bylą pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo pridėti prie bylos, t. y. 2024 m. kovo 13 d. valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonę į antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą Nr. SSD-2220, 2024 m. kovo 12 d. ir 2024 m. kovo 14 d. ieškovo ir atsakovės susirašinėjimą, 2024 m. kovo 15 d. TAMO informaciją apie užduotus namų darbus, 2024 m. kovo 14 d. ieškovo žinutę dukters mokytojos padėjėjai, informaciją dėl kelionės laiko nuo ieškovo gyvenamosios vietos iki atsakovės gyvenamosios vietos. Ieškovas nurodė, kad būtinybė pateikti minėtus įrodymus iškilo jau po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, todėl mano, kad yra pagrindas šiuos įrodymus prie bylos pridėti. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su į bylą pateiktais naujais įrodymais, konstatuoja, jog nauji įrodymai yra susiję su bylos nagrinėjimu, ieškovas remiasi jais savo atskirajame skunde, jų pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė turėjo galimybę susipažinti su naujai pateiktais įrodymais bei dėl jų priėjimo, ar reikšmės pasisakyti pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą, tačiau dėl naujų įrodymų pridėjimo neprieštaravo, todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai kas nustatyta, daro išvadą, jog minėti ieškovo naujai pateikti įrodymai prie bylos pridėtini.

18. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo pridėti prie bylos. Nors atsakovė nenurodė priežasčių, kodėl minėtų įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais duomenimis konstatuoja, jog atsakovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti įrodymai, jau yra byloje, o pakartotinis tokių įrodymų pridėjimas prie bylos tik apsunkintų bylos medžiagą, todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes daro išvadą, kad kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti įrodymai į bylą nepridėtini.

19. 2024 m. balandžio 24 d. 15:36:48 val. teisme gautas ieškovo (apelianto) prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo. Prašė pridėti prie bylos: 1) 2024 m. kovo 28 d. vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 5VSV-1389 su priedais; 2) 2024 m. kovo 28 d., 2024 m. balandžio 19 d. ieškovo G. Ž. el. laiškus VTAS; 3) 2024 m. balandžio 23 d. ieškovo G. Ž. el. laišką atsakovei L. Ž.; 4) VTAS 2024 m. balandžio 5 d. atsakymą Nr. 5SD-2901 „Dėl gauto pranešimo“; 5) 2024 m. balandžio 5 d. kvitą, fotonuotraukas, 2024 m. balandžio 7 d. šalių susirašinėjimą dėl vaikų rūbų ir 2024 m. balandžio 8 d. el. laišką; 6) 2024 m. kovo 13 d. – 2024 m. kovo 18 d. ieškovo G. Ž. el. laiškus VTAS; 7) 2024 m. balandžio 12 d. ieškovo G. Ž. pareiškimą policijai. Prašymu nurodė, kad šių duomenų ieškovas negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su 2024 m. kovo 15 d. atskiruoju skundu, nes teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės dėl laikino atsakovės bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais vykdymo (nevykdymo) ir teikiami rašytiniai įrodymai atsirado po pirmosios instancijos teismo 2024 m. kovo 8 d. nutarties priėmimo ir po 2024 m. kovo 15 d. atskirojo skundo pateikimo apeliacinės instancijos teismui, šalims pradėjus vykdyti 2024 m. kovo 8 d. teismo nutartį.

20. 2024 m. balandžio 25 d. nutartimi atsakovei nustatytas terminas iki 2024 m. gegužės 2 d. 12:00 val. pateikti nuomonę dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos, tačiau iki šios nutarties priėmimo dienos, atsakovės nuomonė dėl minėtų įrodymų pridėjimo prie bylos, negauta. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su į bylą pateiktais naujais įrodymais, konstatuoja, jog nauji įrodymai yra susiję su bylos nagrinėjimu, ieškovas remiasi jais savo atskirajame skunde, jų pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog būtinumas ieškovui teikti naujus įrodymus kilo jau po skundžiamos nutarties priėmimo ir po atskirojo skundo pateikimo teismui, todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai kas nustatyta, daro išvadą, jog minėti ieškovo naujai pateikti įrodymai prie bylos pridėtini.

Dėl atskirojo skundo argumentų

21. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šeimos teisinių santykių kylančiose bylose teismai gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje. Vienos iš CK 3.65 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių – nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.

22. Svarbu akcentuoti, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Taigi nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius.

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teisme nagrinėjama civilinė byla dėl šalių santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo. Nustatyta, kad byloje šalys reiškė prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. birželio 27 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė, atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino ir iki teismo sprendimo priėmimo nustatė laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove. Taip pat iki teismo sprendimo priėmimo, nustatė ieškovo laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.

24. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi buvo pakeista teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartimi nustatyta ir teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi pakeista laikina bendravimo su vaikais tvarka, nustatant tokią ieškovo laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: 1) ieškovas bendrauja su vaikais kas antrą savaitę, sekmadienį pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 19.00 val. ir grąžina į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val., tvarką pradedant vykdyti 2023 m. rugpjūčio 13 d. 19.00 val. ieškovui perduodant vaikus jų gyvenamojoje vietoje atsakovei; tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (ligos, komandiruotės ir panašiai) ieškovas arba vaikai negali pasimatyti nustatytą dieną, jų pasimatymas turi būti nukeliamas į kitą artimiausią visiems tinkamą dieną, kuri suderinama bendru ieškovo ir atsakovės sutarimu; jeigu į ieškovo bendravimo su vaikais laiką patenka šventinės dienos ar asmeninės šalių ar vaikų šventės (gimtadieniai), bendravimo su vaikais tvarka turėtų būti sprendžiama pagal nustatytą grafiką (šventės metu vaikui būnant su tuo iš tėvų, kuriam tą dieną numatytas bendravimo su vaikais laikas), išskyrus nustatant, kad Tėvo dieną vaikai praleidžia su ieškovu, Motinos dieną – praleidžia su atsakove; visais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaikų bendravimo su ieškovu tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus vienai parai, praneša apie tai kitai šaliai telefono žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina ginčo šalių vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus; ieškovas ir atsakovė įpareigojami per vieną dieną informuoti vienas kitą apie nepilnamečių vaikų ligų / susirgimų atvejus. Taip pat pakeistas Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 27 d. nutartimi iš ieškovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 170 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje.

Žemesnės instancijos teismas

25. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-936-538/2023 Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. ir 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutartis pakeitė, pripažino, kad ieškovas yra skolingas atsakovei už nepilnamečių vaikų laikiną išlaikymą už 2023 m. liepos mėnesį po 100 Eur kiekvienam vaikui, pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartimi iš ieškovo priteistą laikiną išlaikymą ir iš ieškovo priteisė laikiną išlaikymą vaikams po 100 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje.

26. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. sausio 8 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies. Pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartimi nustatytą nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą, ir ją nustatė su ieškovu; pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartimi nustatytą ir Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi ir 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartimis pakeistą laikiną bendravimo su vaikais tvarką ir nustatė atsakovės bendravimo su vaikais tvarką. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. vasario 26 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. nutartį ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

27. Atskiruoju skundu ieškovas prašo iš dalies pakeisti nustatytą atsakovės bendravimo su vaikais tvarką bei mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino prašomą priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymo vaikams dydį.

28. Apeliantas iš esmės teigia, kad dėl neadekvataus atsakovės elgesio, įvertinus visas aplinkybes, kyla abejonių dėl motinos gebėjimo sudaryti vaikams saugias sąlygas savo namuose, tinkamai rūpintis vaikais“. Apelianto nuomone, teismas nevertino aplinkybių, kokią įtaką vaikų gerovei gali turėti skundžiama teismo nutartimi nustatyta atsakovės bendravimo su vaikais tvarka, kai vaikams leidžiama nakvoti pas atsakovę, todėl prašo iš dalies pakeisti nustatytą bendravimo su vaikais tvarką.

29. Kaip minėta, CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui, nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020). Taigi, kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis).

30. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių – tai teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

31. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).

32. Preliminariai įvertinus byloje pateiktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje dėl santuokos nutraukimo, Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės bei nustatyta nepilnamečių šalių vaikų laikinoji gyvenamoji vieta su atsakove bei nustatyta laikina bendravimo su vaikais tvarka. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi ir 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartimis pakeistą laikiną ieškovo bendravimo su vaikais tvarką. Taip pat nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės nepilnamečiai vaikai 2023 m. gruodžio 18 d. perduoti tėvui G. Ž., užpildant Informacija dėl faktinių aplinkybių patvirtinimo, galimo vaiko teisių pažeidimo. Vaiko teisių apsaugos specialistai nustatė rizikos veiksnius, numatytus Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 25.3.5 punkte: stebimas vaiko motinos keistas elgesys. Atsakovė neinformavusi tėvo 2023 m. gruodžio 11 d. paėmė sūnų iš Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų, nors pagal teismo nustatytą tvarką sūnus turėjo būti su tėvu. Vaiko motina pasiėmusi sūnų į skambučius neatsiliepė, kur su vaiku buvo visą dieną neaišku. 2023 m. gruodžio 11 d. apie 19 val., dalyvaujant policijos pareigūnams, vaikas buvo perduotas tėvui (ieškovu). Atsakovė pastaruoju metu nebendrauja su socialine darbuotoja, teikiančia šeimai paslaugas, nevykdo pagalbos plane numatytų įpareigojimų.

33. Taip pat preliminariai įvertinus byloje pateiktus duomenis nustatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje 2023 m. lapkričio 9 d. gautas vaiko tėvo (ieškovo) pranešimas, kuriame nurodoma, kad atsakovė ne pirmą kartą nenuveža dukters pas psichologę. Socialinė darbuotoja informavo, kad ji kalbėjosi su atsakove ir ji neketino vežti dukters pas psichologą. 2023 m. gruodžio 4 d. atlikus pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimą nustatytas trečias socialinės rizikos veiksnių reiškimosi lygis. Rizikos veiksniai daugiausiai nustatomi mamos (atsakovės) atžvilgiu. Siūlyta atsakovei kreiptis į gydytojus specialistus dėl klausos korekcijos, nes pastebima, kad moteris stipriai neprigirdi. Išvadą teikiančios institucijos pateiktais duomenimis, nuo 2023 m. gruodžio 11 d. atsakovė nebeatsiliepia į socialinės darbuotojos skambučius, neatsako į SMS žinutes, o atvejo vadybininkės telefono numeris galimai yra užblokuotas, kadangi jai visiškai nepavyksta susisiekti su atsakove. Stebimas atsakovės neadekvatus elgesys. 2023 m. gruodžio 11 d. atsakovė nuvyko į vaikų ugdymo įstaigas, sutrikdė vaikų ugdymo procesą, iškvietė dukrą iš pamokos, ją nufotografavo ir vaikui nieko nepaaiškinusi išvažiavo. Sūnų motina pasiėmė iš Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų, kur vaikui teikiamos visapusiška reabilitacija, teigdama, kad vaiką veža pas medikus, bet pas specialistus vaiko nenuvežė, kur praleido laiką su sūnumi, nepaaiškino. Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų darbuotojams sukėlė susirūpinimą atsakovės elgesys, todėl jie informavo ieškovą. Nustatyti Aprašo 25.3.7 punkte nustatyti rizikos veiksniai. Vaiko motina perduodama vaikus, neperduoda vaikams reikalingų rūbų tame tarpe ir mokyklinės uniformos, šokių aprangos, nenuveža dukters į psichologo konsultacijas (2023 m. gruodžio 28 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 5VSV-5651). Į bylą pateikti susirašinėjimai patvirtina, kad atsakovė paėmė sūnų 2023 m. gruodžio 11 d. iš ugdymo įstaigos ir vengė bendrauti su tėvu, atsakyti į klausimus dėl jo grąžinimo.

34. Preliminariai vertinant šalių gebėjimą pasirūpinti savo vaikais nustatyta, kad ieškovas geba pasirūpinti nepilnamečių vaikų poreikiais. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad šalių sūnui nustatytas sunkus neįgalumas. Į bylą pateiktas pažymėjimas, kad šalių sūnus dalyvavo programoje ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvams „Neįtikėtini metai“, apmoka psichologo konsultacijas šalių dukrai. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas rūpinasi vaikų ugdymu, sveikata, nuolat perka vaiko ugdymui skirtas priemones. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai rodo, kad atsakovė taip pat geba pasirūpinti tiek vaikų ugdymu, tiek jų sveikata. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. nutarimu kaltinimai, kad L. Ž. nesilaiko gydytojų rekomendacijų, neskiria dėmesio ir laiko vaiko lavinimui bei ugdymui, buvo atmesti. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė iš esmės nelinkusi laikytis nustatytos bendravimo tvarkos, jos nevykdo arba nesilaiko nustatytų laiko režimo, ne visais atvejais praneša, kad negalės susitikti su vaikais, provokuoja konfliktines situacijas nurodydama, kad vaikų neketina grąžinti, arba grąžinti ne pagal nustatytą tvarką, arba nurodydama ketinimą vykti į užsienį, tačiau nepateikdama jokių konkrečių duomenų apie kelionės trukmę ar tikslą, nesiekdama suderinti konfliktinių klausimų.

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad byloje susiklostė situacija reikalaujanti keisti tiek šalių nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą ją paskiriant su tėvu (ieškovu), tiek nustatyti naują atsakovės laikino bendravimo su šalių vaikais tvarką.

36. Nors atsiliepimu į atskirąjį skundą apeliantė ir prašo išeiti iš už skundo ribų bei šalių nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su ja, tačiau apeliacinės instancijos teismas, pagrindo išeiti iš už atskirojo skundo ribų nenustatė. Esminiai argumentai, kurie atsakovės nuomone sudaro pagrindą išeiti iš už atskirojo skundo ribų yra tai, kad byloje nesant duomenų, apie prastą atsakovės psichinę sveikatos būklę, nebuvo pagrindo keisti ankstesnėmis teismų nutartimis nustatytą laikiną vaikų gyvenamąją vietą su atsakove. Taip pat atsakovės teigimu, nustatyta nauja laikinoji vaikų gyvenamoji vieta su ieškovu, neigiamai veikia ir šalių vaikus. Atsakovė nurodo, kad dėl to, jog šalių vaikai ėmė gyventi su ieškovu, suprastėjo ne tik šalių dukters mokymosi pasiekimai, bet ir jos elgesys mokykloje. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais argumentais. Preliminariai vertinant byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas nenustatė tiesioginio ryšio tarp šalių vaikų gyvenimo su ieškovu ir suprastėjusiais šalių dukters mokymosi pasiekimais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neigiamą įtaką tiek šalių dukters mokslo pasiekimams, tiek ir elgesiui, gali daryti konfliktiški šalių tarpusavio santykiai bei pats skyrybų procesas, kuris neabejotinai kelia vaikams stresą, o to pasekmė laikytinas mokymosi proceso suprastėjimas. Be to, ieškovas į bylą pateikė duomenis, iš kurių matyti, jog pati atsakovė, tuo metu kai šalių dukra būna jos žinioje, ne visada užtikrina vaiko lavinimosi procesą (neužtikrina, jog būtų atlikti namų darbai). Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs tai kas nustatyta, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė šalių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu, o atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai nesudaro pagrindo išeiti iš už atskirojo skundo ribų.

37. Atskirajame skunde ieškovas iš esmės remiasi tais pačiais argumentais, kaip ir teikdamas prašymą pakeisti byloje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovas labai plačiai ir išsamiai analizuoja atsakovės elgesį, pasisako dėl atsakovės psichologinės būsenos bei galimų vaiko teisių pažeidimų, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamu sprendimu į šiuos argumentus buvo atsižvelgta tiek pakečiant laikinąją vaikų gyvenamąją vietą, ją nustatant su ieškovu, tiek ir nustatant vaikų bendravimo su mama (atsakove) apimtis.

38. Vertindamas skundžiama nutartimi nustatytą atsakovės bendravimo su vaikais tvarką, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylos šalių tarpusavio santykiai itin konfliktiški, todėl esminiai konfliktai kyla būtent vaikų perdavimo metu. Byloje esančiose valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadose nurodyta, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė geba pasirūpinti vaikų ugdymu bei jų sveikata. Taip pat vaikų teisių apsaugos specialistų pokalbių su šalių dukra metu nurodyta, kad ji myli tiek mamą, tiek tėtį, abiejų palaikymas yra svarbus, jai patinka bendrauti ir leisti laiką su abiem tėvais. Preliminariai įvertinus byloje esančius duomenis konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra jokių požymių, kad šalių vaikams liekant nakvoti pas mamą (atsakovę), galėtų kilti pavojus jų sveikatai, ar gerovei, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje teismo nutartyje padarytomis išvadomis, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo nustatyti mamos ir vaikų bendravimą itin ribojančią bendravimo tvarką bei uždrausti vaikams likti nakvoti atsakovės gyvenamojoje vietoje.

39. Akcentuotina ir tai, kad skundžiama nutartimi buvo konstatuota, jog atsakovė nebendrauja su socialine darbuotoja, teikiančia šeimai paslaugas, nevykdo pagalbos plane numatytų įpareigojimų, tačiau naujai į bylą pateikti duomenys rodo, kad po skundžiamos nutarties priėmimo, atsakovės elgesys keičiasi teigiama linkme, t. y. atsakovė pradėjo bendradarbiavimą su socialiniais darbuotojais. Iš į bylą pateiktos 2024 m. kovo 28 d. valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko situacijos vertinimo anketos matyti, kad šeimai paskutinis pagalbos planas sudarytas 2024 m. sausio 16 d. Plane nurodyta, kad socialinė darbuotoja nuolat periodiškai lankosi šeimos namuose 2 kartus per savaitę, esant poreikiui ir dažniau. Plano 4.9 punkte nurodoma socialinei darbuotojai tarpininkauti, esant poreikiui suteikti pagalbą sprendžiant vaikų perdavimo, informavimo apie vaikus, aprūpinimo konfliktines situacijas. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovė yra linkusi bendradarbiauti, o pasitelkus šeimai priskirtos socialinės darbuotojos pagalbą vaikų perdavimo vienas kitam metu, galima išvengti nereikalingų konfliktinių situacijų susidarymo, kas neabejotinai turės teigiamos įtakos vaikų teisių ir interesų apsaugai.

40. Atkreiptinas dėmesys, jog naujai į bylą teikiamais įrodymais, apeliantas įrodinėja, jog atsakovė nesilaiko skundžiama nutartimi nustatytos laikinos atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, t. y. mano, kad 2024 m. kovo 28 d. vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 5VSV-1389 su priedais, 2024 m. kovo 28 d., 2024 m. balandžio 19 d. ieškovo el. laiškas vaiko teisių apsaugos skyriui, 2024 m. balandžio 23 d. ieškovo el. laiškas atsakovei ir VTAS 2024 m. balandžio 5 d. atsakymas Nr. 5SD-2901 „Dėl gauto pranešimo“ patvirtina, kad atsakovė neužtikrina, jog bendravimo metu kiekvienos savaitės antradieniais, ketvirtadieniais šalių dukra paruoštų namų darbus, dėl ko atsakovė pažeidžia 2024 m. kovo 8 d. teismo nutarties 2 punktą. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs minėtus įrodymus pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju nėra galimybės objektyviai nustatyti, ar atsakovė pažeidžia skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies 2 punktą, kadangi ieškovo pateiktuose naujuose įrodymuose iš esmės atsispindi tik pačio ieškovo teiginiai apie daromus pažeidimus. Nei 2024 m. kovo 28 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje, nei VTAS 2024 m. balandžio 5 d. atsakyme Nr. 5SD-2901 „Dėl gauto pranešimo“ nėra nustatyta, kad atsakovė nuolat pažeidinėja minėtą skundžiamos teismo nutarties punktą.

41. Be to, preliminariai įvertinus naujai pateiktus įrodymus, t. y. 2024 m. balandžio 5 d. kvitą, fotonuotraukas, 2024 m. balandžio 7 d. šalių susirašinėjimą dėl vaikų rūbų ir 2024 m. balandžio 8 d. el. laišką, nėra galimybės objektyviai spręsti, jog atsakovė tyčia perrenginėja vaikus netinkamais rūbais, o ieškovo perduodamus naujus rūbus sąmoningai slepia, naikina, ar kitaip pradangina. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo matyti, kad šalių dukters rūbai dingo šokio konkurso metu, o atsakovė užpildė prašymą konkurso rengėjams, dėl dingusių daiktų. Preliminariai vertinant šalių argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad atsakovė dėl nepaaiškinamų priežasčių slėptų vaikų rūbus, ar siektų jiems pakenkti, o naujai pateikti įrodymai nėra pagrindas dar labiau riboti vaikų teisių matytis su abiem tėvais.

42. Apibendrindamas tai kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis dėl atsakovės bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, kadangi užtikrinus vaikų bendravimą tiek su tėvu, tiek su mama, bus geriausiai užtikrinami prioritetiniais laikomi šalių nepilnamečių vaikų interesai.

43. Atskiruoju skundu be kita ko nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatyta laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo dydžiu. Ieškovas nurodo, kad vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydis nuo 2024 m. sausio 1 d., atskaičius mokesčius, yra apie 709 Eur. Taip pat pažymėjo, jog ieškovas, su kuriuo gyvena vaikai, gauna iš valstybės už kiekvieną vaiką ir išmoką vaikui (vaiko pinigus), kurios dydis nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 96,25 Eur, todėl laiko, kad orientaciniu vieno tėvo teikiamo išlaikymo vienam nepilnamečiui vaikui būtiniems poreikiams tenkinti dydžiu šiuo metu galėtų būti laikoma 306 Eur suma (709,00 Eur - 96,25 Eur / 2). Atkreipė dėmesį, jog šiuo atveju ieškovas prašė priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą po 250 Eur kiekvienam vaikui, t. y. gerokai mažesnę laikino išlaikymo sumą nei taikoma 2024 m. kovo 8 d. teismo nutarties priėmimo metu galiojančioje teismų praktikoje.

44. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė objektyvių argumentų, kodėl ieškovo prašoma priteisti laikinas išlaidymo dydis turėjo būti sumažintas.

45. Akcentuotina, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Vaikui turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymas. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu ir užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki jo tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, yra laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir prioritetas teikiamas vaiko interesų apsaugai.

46. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi, teisminio proceso pradžioje spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali vertinti argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Klausimai dėl išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai bei dėl vaiko būtiniems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų bus vertinami sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis.

47. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Visgi minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Pažymėtina, kad nuo 2024 m. sausio MMA iki mokesčių sudaro jau 924 Eur arba 708 Eur atskaičius mokesčius.

48. Pažymėtina, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tačiau tokia praktika yra nevienareikšmė, kadangi kasacinis teismas yra pažymėjęs ir aplinkybę, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

49. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka, kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. (taip pat ir skundžiamos nutarties priėmimo metu) – 85,75 Eur. Nuo 2024 m. sausio 1 d. skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka vaikui, t. y. 96,25 Eur.

50. Kaip minėta, nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA, atskaičius mokesčiu, siekia 708 Eur, o kiekvienam vaikui mokama 96,25 Eur vaiko išmoka, dėl to spręstina, kad vieno vaiko poreikiams patenkinti reikalinga suma 708 Eur turėtų būti mažintina 96,25 Eur ir ši suma dalintina abiem tėvams po lygiai, t. y. po 306 Eur. Nagrinėjamu atveju, ieškovas prašė priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą po 250 Eur kiekvienam vaikui. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai mažino ieškovo prašomą priteisti laikino išlaikymo dydį. Skundžiama nutartimi iš atsakovės priteistas laikino išlaikymo dydis sudarė 230 Eur, tačiau atsižvelgiant į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos 2024 m. kovo 8 d. todėl ir turėjo būti taikytini nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigalioję MMA ir valstybės mokamo vaiko išmokos dydžiai. Įvertinus tai, kad ieškovas iš esmės prašo priteisti net mažesnį nei pagal formuojamą teismų praktiką rekomenduojama priteisti laikino išlaikymo dydį, byloje nesant duomenų, kad atsakovė būtų nepajėgi tokį išlaikymą teikti, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog yra pagrindas skundžiamą nutartį pakeisti ir ieškovo prašymą dalyje dėl išlaikymo dydžio tenkinti bei priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikams po 250 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2023 m. gruodžio 18 d. iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje.

51. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama ir kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

52. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas susijusias su laikino išlaikymo vaikams priteisimu, todėl priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri keistina, padidinant šalių vaikams priteistiną laikino išlaikymo dydį iki 250 Eur (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovės L. Ž. priteistas laikinas išlaikymas vaikams P. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir P. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 230 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2023 m. gruodžio 18 d. iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje, priteistą laikino išlaikymo dydį padidinant iki 250 Eur.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėja Jolanta Gailevičienė