Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-151-562/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-03-03
Bylos Nr.: e2A-151-562/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-26785-2018-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė, Rosita Patackienė, Jadvyga Mardosevič
Ieškovas: S. B.
Atsakovas: V. B., V. M.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
2.4.2.13Kiti su nuosavybės teise susiję klausimai
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-151-562/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26785-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 3.3.1.18.1; 3.3.1.18.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič ir Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. B. (S. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. B. patikslintą ieškinį atsakovėms V. B. ir V. M. dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir piniginės kompensacijos priteisimo ir atsakovių V. B. bei V. M. patikslintą priešieškinį ieškovui S. B. dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, H. B., A. K., D. K., J. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas S. B. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškinių atsakovėms V. B. ir V. M. (toliau kartu – atsakovės), kurį vėliau patikslinęs prašė nustatyti ieškovui 693/1000 dalį bendroje dalinėje nuosavybėje gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinti ieškovui priklausančias gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis, nustatant asmeninės nuosavybės patalpas: 1-10 (6,19 m2), 1-11 (2,27 kv. m), 1-12 (8,85 kv. m) 1-13 (3,30 kv. m), 1-14 (27,11 kv. m), 1-15 (19,02 kv. m), 1-16 (4,24 kv. m), 1-17 (3,08 kv. m), 1-18 (1,25 kv. m), 1-19 (2,64 kv. m) bei virš šių išvardintų patalpų esančią palėpę, iš rūsio plane patalpas, pažymėtas indeksais R-4 (8,32 kv. m) ir R-5 (14,93 kv. m); priteisti iš ieškovo atsakovių naudai 6 900 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui atitenkančias gyvenamojo namo dalis (Plane pažymėtomis indeksais 1-11, 1-12); priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šalims ir tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, tokiomis dalimis: ieškovui priklauso 53423/1171000 dalys, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, H. B. priklauso 7334/117100 dalys, atsakovei V. B. – 9033/117100 dalys, atsakovei V. M. – 183577/1171000 dalys ir 9033/117100 dalys, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, J. S. – 46700/117100 dalys, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. K. – 1065/11710 dalys, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, D. K. – 1065/11710 dalys.

3. Ieškovas teigė, kad Žemės sklypu bendraturčiai naudojasi pagal sudarytą naudojimosi tvarką ir, ieškovo nuomone, ginčo dėl to nėra. Žemės sklype yra kiti inžineriniai pastatai (tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie bendraturčiams priklauso tokiomis dalimis: ieškovui – 6/72 dalys, atsakovei V. B. – 1/72 dalis, atsakovei V. M. – 5/72 dalys, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, J. S. – 48/72 dalys; trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. K. – 6/72 dalys; trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, D. K. – 6/72 dalys. Ieškovas taip pat nurodė, kad gyvenamajame name bendro naudojimo patalpų nėra. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. S. jai priklausančią namo dalį atsidalino 2017 m. rugsėjo 26 d. teismo nutartimi. Tarp bendraturčių nėra sudaryta naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarka, tačiau bendraturčiai realiai naudojasi namu taip: ieškovas naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-13, 1-14, 1-15, 1-16, 1-17, 1-18, 1-19 bei priestatu Nr. 1-10, kurį ieškovas pasistatė; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. K. ir D. K. naudojasi patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-7, 1-8, 1-9; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. S. naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, kurių bendras plotas yra 81,75 kv. m, katilinėmis R1 (7,93 kv. m) ir R2 (15,11 kv. m); atsakovės namo patalpomis, ieškovo teigimu, nesinaudoja.

4. Ieškovas papildomai nurodė, kad Vilniaus miesto spalio rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1989 m. vasario 3 d. potvarkiu J. B. (J. B.) ir ieškovui buvo leista rekonstruoti jiems priklausančią namo dalį, statyti garažą, ūkio pastatą ir pirtį adresu Žemės sklype. Buvo parengtas garažo, ūkio pastato ir pirties projektas. Vilniaus miesto Vilkpėdės seniūnijos 1995 m. lapkričio 27 d. potvarkio Nr. 001-353-02 1 punktu ieškovo vardu leista įteisinti gyvenamojo namo, esančio Žemės sklype, priestatą, kurio indeksas 6aI/m. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1999 m. gegužės 19 d. sprendimu nurodyta potvarkio dalis nebuvo panaikinta. Po atliktos rekonstrukcijos, kurios metu buvo perstatytos patalpų pertvaros, pastatytos papildomos patalpos, padidėjo gyvenamojo namo bendras plotas, prie gyvenamojo namo pietinės pusės pristatytas mūrinis priestatas su rūsiu (1-10) ir tai matyti iš 2011 m. balandžio 8 d. atliktų kadastrinių matavimų pagrindu sudaryto 2011 m. balandžio 12 d. plano, lyginant su 1995 m. balandžio 20 d. plano duomenis.

5. Ieškovo teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7962-790/2013 ieškovui leista gauti statinio projektavimo sąlygas ir statybą leidžiantį dokumentą rekonstrukcijos metu padarytiems pertvarkymams ir pristatymams (1-10, 1-13, 1-14, 1-17, 1-18, R-4, R-5) pagal 2011 m. balandžio 12 d. planą be bendraturčių sutikimo, nes ieškovas statybos darbus atliko savo jėgomis ir lėšomis. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2014 m. balandžio 23 d. suteikė ieškovui leidimą rekonstruoti gyvenamąjį namą, todėl, ieškovo nuomone, ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso ne tik patalpos (1-13, 1-14, 1-15, 1-16, 1-17, 1-18, 1-19, R-4, R-5), dėl kurių ginčo nėra, bet ir patalpos, pažymėtos indeksu 1-10. Ieškovo nuomone, svarbu tai, kad kitos ginčo patalpos (1-11 ir 1-12) ieškovui buvo paliktos 2002 m. liepos 5 d. testamentu. Ieškovas atliko ir šių patalpų kapitalinį remontą, 2011 metais padarė kadastrinius matavimus. L. B. (L. B.) 2013 m. gegužės 8 d. dovanojimo sutartimi ieškovui padovanojo 19,10 kv. m savo namo dalį, kuri 1974 metų plane buvo žymima 3-2. Pažymėjo, kad ginčo pastato 5/72 dalimi uzufrukto teise iki gyvos galvos pagal 2013 m. vasario 22 d. dovanojimo sutartį turėjo teisę naudotis J., kuris yra miręs. Ieškovas patalpomis (1-11, 1-12) taip pat naudojasi, nes jose laiko daiktus, jas išlaiko. Šių patalpų nėra galimybės atskirti nuo patalpų, kuriomis naudojasi ieškovas, jos negali atitekti atsakovėms, nes jose nėra inžinierinės įrangos, komunikacijų, yra tik vienas langas. Ieškovas, suprasdamas, kad, šias patalpas priskyrus jam, padidėtų jo dalis bendrojoje nuosavybėje, teikė atsakovėms pasiūlymą išpirkti iš atsakovių 6/72 dalį gyvenamojo namo patalpų, kurias ir sudaro patalpos 1-11 ir 1-12 už 2 000 Eur. Atsakovės su ieškovo pasiūlymu nesutiko ir, ieškovo nuomone, savavališkai pradėjo naudoti patalpas 1-11 ir 1-12 nepaisant to, kad neturi realaus poreikio šiose patalpose gyventi, kadangi turi kito nekilnojamojo turto, kuriame ir gyvena. Ieškovo nuomone, nurodytos patalpos atsakovėms nėra reikalingos, bet atsakovės trukdo ieškovui nurodytomis patalpomis naudotis, jas prižiūrėti, užimdamos ne tik 1-11, 1-12 patalpas, bet ir priestatą 1-10. Pažymėjo, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, sutiko, jog trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, H. B. ir ieškovas gautų statybą (rekonstrukciją) leidžiančius dokumentus, įformintų ir įregistruotų patalpas, kuriose gyvena ir kuriomis naudojasi. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, taip pat sutiko, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, H. B. ir ieškovas nurodytas patalpas įregistruotų, kaip atskirą nekilnojamojo turto vienetą savo vardu. Pagal ieškovo teiktą 2020 m. spalio 30 d. pastato dalių paskaičiavimo projektą ieškovui atitektų 693/1000 dalys namo, sudarančios 90,08 kv. m.

Atsiliepimas

6. Atsakovės su ieškinio reikalavimais nesutiko dalyje dėl patalpų 1-10, 1-11, 1-12 atidalijimo ir piniginės kompensacijos mokėjimo. Neprieštaravo dėl patalpų 1-13, 1-14, 1-15, 1-16, 1-17, 1-18, 1-19, R4, R5 atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės. Patvirtino, kad Žemės sklypas šalims ir tretiesiems asmenims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise tokiomis dalimis, kurias nurodė ieškovas. Naudojimosi žemės sklypu tvarka patvirtinta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-0058-67/2005. Nurodė, kad Žemės sklype yra ne tik ieškovo nurodyti statiniai šalims ir tretiesiems asmenims priklausantys bendrosios dalinės nuosavybės teise, bet ir pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis atsakovei V. B.. Trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, D. K. priklausęs ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nugriautas, tačiau neišregistruotas. Trečiajam asmeniui J. S. priklausęs šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nugriautas, tačiau neišregistruotas. Atkreipė dėmesį į viešajame registre nurodytus duomenis, kurių pagrindu gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Žemės sklype, priklauso bendraturčiams, ir kurių pagrindu nustatytos bendraturčiams priklausančios gyvenamojo namo dalys: J. S. 48/72 dalys priklauso pagal 1975 m. liepos 15 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 5-8195 ir 1983 m. liepos 20 d. dovanojimo sutartį Nr. 7-707; D. K. – 6/72 dalys pagal 1976 m. balandžio 14 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 5-1676; A. K. – 6/72 dalys pagal 1976 m. balandžio 14 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 5-1676; ieškovui – 6/72 dalys pagal 1977 m. vasario 28 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 5-880 ir 2013 m. gegužės 8 d. dovanojimo sutartį Nr. 4062; 2014 m. spalio 17 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą; atsakovei V. B. 1/72 dalis pagal 1995 m. vasario 20 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 4-1087; atsakovei V. M. – 5/72 dalys pagal 1995 m. vasario 20 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 4-1087, 2013 m. vasario 22 d. dovanojimo sutartį Nr. 4-338 ir 2017 m. spalio 3 d. dovanojimo sutartį Nr. 4-3089.

7. Atsakovės atsiliepime į patikslintą ieškinį taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal viešojo registro duomenis ieškovo ir abiejų atsakovių kartu dalys gyvenamajame name lygios. Paaiškino, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Žemės sklype, pirminis plotas sudarė 28 kv. m ir jo savininke buvo V. Z., turėjusi 6 vaikus, kurie po savininkės mirties namą paveldėjo po 1/6 dalį. J. S. paveldėjo 1/6 namo dalį, o 3/6 namo dalis jai padovanojo broliai ir sesuo. Po J. Z. (J. Z.), kuriam priklausė 1/6 namo dalis, mirties šią dalį paveldėjo D. K. ir A. K.. Po G. Z., kuriai priklausė 1/6 namo dalis, šią dalį 1977 metais po 3/72 dalis paveldėjo J. B., L. B., J. B. ir ieškovas. Po J. B. mirties jo dalį paveldėjo atsakovės. J. B. savo dalį padovanojo atsakovei V. M., o L. B. savo dalis padovanojo ieškovui. Paaiškino, kad J. B. sudarius santuoką su G. Z., trūko ploto, todėl J. B. pristatė prie namo patalpas pagal 1988 metų kadastrinius matavimus pažymėtas 4-3 (18,48 kv. m), 3-3 (6,39 kv. m), 4-2 (5,85 kv. m), 3-4 (10,22 kv. m), kurios 2011 metų kadastriniuose matavimuose žymimos 1-11, 1-12 ir 1-15. Šių asmenų vaikams sudarius santuokas, buvo pristatytas prieangis pagal 1988 metų kadastrinius matavimus 3-1 (4,97 kv. m), pagal 2011 metų kadastrinius matavimus – 1-17 ir 1-18, kadangi patalpa buvo padalinta. Buvo pristatytas priestatas 6a1/ž arba patalpa 4-1 pagal 1988 m. lapkričio 25 d. kadastrinių matavimų bylą, kuri pagal 2011 metų kadastrinių matavimų bylą yra 1-10. Ieškovas padarė pertvarą patalpoje 4-3 pagal 1988 metų kadastrinius matavimus ir taip buvo suformuotos esamos patalpos pagal 2011 metų kadastrinius matavimus žymimos 1-15 ir 1-12, taip pat nugriovė seną priestatą 3-4 ir 3-1 (10,22 kv. m), o vietoje jo pastatė mūrinį priestatą, kuris 2011 metų plane pažymėtas patalpomis 1-13 ir 1-14 su rūsio patalpomis R4 ir R5. Statinių kadastrinių matavimų 2002 metų patikslinime nurodoma, kad 1997 metų duomenimis buvo susiformavę keturi pastato naudotojai, turintys atskirus įėjimus ir tie naudotojai buvo: J. S. šeima (butas 1), D. K. ir A. K. (butas 2) ir šių patalpų (abiejų butų) naudojimas atitinka ir šiandieninę situaciją; J. B. su trimis sūnumis turėjo du įėjimus ir naudojo patalpas 2011 metų kadastriniuose matavimuose pažymėtas 1-18, 1-17, 1-19, 1-16, 1-15, 1-14, 1-13 ir 1-10, 1-11, 1-12. Ieškovas, savavališkai, be likusių bendraturčių sutikimo, pastatė patalpas 1-13, 1-14 ir rūsio patalpas R4 ir R5, rekonstravo patalpos 1-10 įėjimą. Po rekonstravimo į ieškovo naudojamas patalpas patenkama per patalpas 1-13, o per patalpą 1-10 įeinama į patalpas 1-11 ir 1-12. Atkreipė dėmesį, kad įėjimo į kitas patalpas iš patalpos 1-12 nėra. Patalpomis 1-10, 1-11, 1-12 naudojosi J. B., kuris dėl sveikatos ir amžiaus paskutiniu metu gyveno pas sūnų L. B., ieškovo brolį.

8. Atsakovės atkreipė dėmesį, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančia gyvenamojo namo dalimi nuo 2008 metų naudojasi tik jo sutuoktinė – trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, H. B.. Taip pat paaiškino, kad namo 6/72 dalių savininkės tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. K. ir D. K. faktiškai naudojasi patalpomis, sudarančiomis 25,97 kv. m, plane pažymėtomis indeksais 1-7 (3,81 kv. m), 1-8 (13,33 kv. m), 1-9(8,83 kv. m), ir sandėliu R3 (2,89 kv. m). Namo 48/72 dalių savininkė J. S. faktiškai naudojasi patalpomis, kurių plotas 81,75 kv. m, plane pažymėtomis indeksais 1-1 (3,25 kv. m), 1-2 (10,66 kv. m), 1-3 (26,98 kv. m), 1-4 (31,30 kv. m), 1-5 (7,12 kv. m), 1-6 (2,44 kv. m), ir katiline R1 (7,93 kv. m), sandėliu R2 (15,11 kv. m). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2-12052-809/2017 buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria J. S. asmeninės nuosavybės teise valdoma gyvenamojo namo 48/72 dalis, atskirta į atskirą butą, tačiau pagal viešo registro duomenis butas nesuformuotas, nekilnojamasis turtas priklauso bendraturčiams dalinės nuosavybės teise. Ieškovas, kuris yra 6/72 dalių patalpų savininkas, faktiškai naudojasi patalpomis, kurių plotas 77,95 kv. m, plane pažymėtomis indeksais 1-15 (19,02 kv. m), 1-16 (4,24 kv. m) 1-19 (2,64 kv. m), naujai pastatytomis be teisinės registracijos patalpomis 1-13 (3,30 kv. m), 1-14 (27,11 kv. m), rekonstruotomis patalpomis 1-17 (3,08 kv. m), 1-18 (1,25 kv. m), ir naujos statybos sandėliu ir katiline, be teisinės registracijos R4 (8,32 kv. m), R5 (14,93 kv. m). Atsakovėms bendrai priklauso 6/72 dalys. Patalpomis 1-10, 1-11 ir 1-12 naudojosi J. B., o šias patalpas prižiūrėjo L. B. ir atsakovės. Ginčo metu patalpose gyvena atsakovės V. M. dukra. Atkreipė dėmesį, kad ieškovo nurodytas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1999 m. gegužės 19 d. sprendimas buvo peržiūrėtas kasacine tvarka ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2000 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2000 byla grąžinta pirmos instancijos teismui, nurodant, kad pagal Vietos savivaldos įstatymą teisė įteisinti statybas seniūnui nėra suteikta. Viešame registre nebuvo įregistruoti namo dalinės nuosavybės pakeitimai nei po 1999-2000 metų ginčo, nei vėliau. Ieškovai pateikė Vilniaus miesto Spalio rajono LDT VK 1989 m. vasario 3 d. potvarkį, kuriuo leista J. B. ir ieškovui vykdyti namo rekonstrukciją, tačiau pagal statinio inventorizaciją priestatas 6 al/ž (1-10) buvo fiksuotas iki 2011 metų ir registruotas pagal 1996 metų duomenis viešajame registre. Atkreipė dėmesį, kad po patalpa 1-10 niekada nebuvo ir nėra rūsio, šis priestatas yra medinis, o mūrinis priestatas yra patalpos 1-13 ir 1-14 šalia 1-10 priestato. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7962-790/2013 leido ieškovui be bendraturčių sutikimo gauti statinio projektavimo sąlygas ir statybą leidžiantį dokumentą gyvenamojo namo, esančio Žemės sklype, rekonstrukcijos metu padarytiems pertvarkymams ir pristatymams 2011 m. balandžio 12 d. plane pažymėtiems indeksais 1-10, 1-13, 1-14, 1-17, 1-18 ir rūsio patalpoms, pažymėtoms R-4, R-5. Teismas sprendime taip pat nurodė, kad savavališka rekonstrukcija pasireiškė tuo, kad ieškovas prie gyvenamojo namo pietinės pusės pristatė mūrinį (baltų plytų) priestatą su rūsiu (2011 metų plane patalpos pažymėtos indeksais 1-13, 1-14, R-4, R-5), bendro ploto 53,36 kv. m, ir dalį priestato 11 al/p, 1,25 kv. m ploto (2011 metų plane pažymėtas indeksu 1-18). Dėl patalpos 1-10 teismas nurodė, kad, lyginant 1996 metų ir 2011 metų planus, matyti, jog pasikeitė patalpos plotas, bet tai nėra savavališka statyba. Atkreipė dėmesį, jog į 1-10, 1-11 ir 1-12 patalpas yra įvestas atskiras elektros įvadas, atskirai mokama už elektros energiją, komunalines paslaugas. Atsakovės patalpų negriovė, o jas remontavo, atlikdamos kosmetinį remontą. Pažymėjo, kad atsakovėms priklauso ne tik gyvenamojo namo, bet ir Žemės sklypo, dalis, esanti po ginčo patalpomis.

Šalies argumentai

9. Atsakovės pateikė priešieškinį, kurį vėliau patikslinusios prašė nustatyti, kad atsakovei V. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 318/23485 dalys, atsakovei V. M. – 1592/23485 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Žemės sklype; iš bendros dalinės nuosavybės atidalinti atsakovėms priklausančią nekilnojamojo turto dalį ir priteisti joms bendrąja daline nuosavybe gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Žemės sklype, patalpas, statinių kadastrinių matavimų byloje pažymėtas indeksais 1-10, 1-11, 1-12; iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

10. Atsakovės pakartotinai išdėstė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytas faktines aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad Žemės sklypas yra 0,1171 ha ploto. Pagal patvirtintą naudojimosi Žemės sklypu tvarką sklypo dalies 467 kv. m plotu, žymimu „1“, naudojasi J. S.; 190 kv. m plotu, žymimu „2“, naudojasi D. K. ir A. K.; 138 kv. m ploto, žymimo „3“, dalimis po 79 kv. m naudojasi ieškovas, J. B. ir L. B.; 189 kv. m ploto dalimi, žymima „4“, po 89 kv. m naudojasi atsakovės ir A. B.; 95 kv. m Žemės sklypo plotu bendrai naudojasi ieškovas, J. B. ir L. B., atsakovės, A. B., D. K. ir A. K.; 92 kv. m Žemės sklypo dalimi bendrai naudojasi ieškovas, J. B. ir L. B., atsakovės, A. B.. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ Vilniaus filialo matininkės L. V. atliktu paskaičiavimu nekilnojamojo turto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Žemės sklype, 6/72 dalis pagal 2011 m. balandžio 8 d. parengtus kadastrinių matavimų planus be papildomai pastatyto priestato sudaro 19,10 kv. m. Ieškovas be pristatytos namo dalies naudojasi 30,23 kv. m ploto namo dalimi ir tai 11,13 kv. m daugiau nei ieškovui priklausanti 6/72 idealioji namo dalis. Atkreipė dėmesį, kad atsakovės nori naudotis joms priklausančia nekilnojamojo turto dalimi, kuri yra lygiai tokio paties dydžio, kaip ir ieškovo dalis. Atsakovėms priklauso idealioji 7/62 namo dalis, t. y. 19,10 kv. m. Patalpų, plane pažymėtų indeksais 1-10 (6,19 kv. m), 1-11 (2,27 kv. m), 1-12 (8.85 kv. m), bendras plotas sudaro 17,31 kv. m, į patalpas yra atskiras įėjimas, atskiras elektros įvadas, nėra bendrojo naudojimo patalpų, todėl šių patalpų atidalijimas atsakovėms nepažeistų kitų bendraturčių teisėtų interesų. Atkreipė dėmesį, jog ieškovo į bylą pateiktas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Statika“ vienbučio gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektas Nr. 05.05-3643-TP paneigia ieškovo argumentus, kad patalpos 1-10, 1-11 ir 1-12 negali būti naudojamos atskirai nuo kitų ieškovo naudojamų patalpų. Atsakovių nuomone, tai, kad ieškovas, nederindamas su kitais bendraturčiais, imasi savavališkų veiksmų – atlieka remontus, stato priestatus, nėra teisinis pagrindas tam, kad ieškovas įgytų daugiau teisių, nei jam priklauso pagal nuosavybę patvirtinančius dokumentus.

11. Ieškovas atsiliepime į patikslintą priešieškinį prašė jį atmesti. Papildomai paaiškino, kad atsakovės nėra teisios teigdamos, kad ieškovui ir atsakovėms priklauso vienodo dydžio namo dalys, nes tuo metu, kai atsakovės savo dalį paveldėjo, ginčo namas buvo kito ploto, jame buvo kitos patalpos, kitoks išdėstymas, nebuvo dalies patalpų. Pagal 1974 metų namo kadastrinių matavimų planą L. B. su šeima gyveno 3-2 (19,10 kv. m), 3-1 (5,80 kv. m) indeksais pažymėtose patalpose. J. B. su šeima gyveno 1-3 (10,80 kv. m), 1-4 (7,80 kv. m) patalpose ir 1988 metais pastatytose 4-3 (4,97 kv. m) patalpose. Ieškovas su sutuoktine po 1989 metų apsigyveno 3-3 (6,40 kv. m) patalpose. L. B. 1989 metais gavo žemės sklypą ir jame pradėjo statyti namą. J. B. ir ieškovas nusprendė statyti namą atskirai 1990 metais. J. B. gyveno ne name. Tarp giminaičių buvo sutarta, kad dalys, kur gyveno J., L. ir ieškovas, liks ieškovui ir jis name darys kapitalinį remontą. Patalpa 3-1 buvo perdaryta iš virtuvės į gyvenamąjį kambarį ir įrengti atskiri įėjimai L. ir ieškovui. Iš 1995 metų plano matyti, kad buvo įrengtas kambarys 3-3 (9,89 kv. m). Po šių pertvarkymų ieškovas su šeima gyveno 3-3 (9,89 kv. m) ir 3-4 (10,22 kv. m) patalpose. Ieškovas 1990 metais pastatė namo priestatą 4-1 (6,23 kv. m), nes L. B. buvo reikalingas įėjimas į jo naudojamas patalpas. J. B. 1993 metais pasiūlė ieškovui gyventi namo patalpose, pažymėtose indeksais 1-3, 1-4, 1-2. J. B. mirė 1994 metais, tuo metu ieškovas jau buvo pradėjęs rekonstrukciją. Rekonstrukcijos metu buvo nugriautas priestatas 3-4 (10,22 kv. m) ir vietoje jo pastatytos 1-14 ir 1-15 patalpos. Iki 1997 metų patalpos 1-13, 1-14 jau buvo pastatytos. L. B. 2013 metais savo dalį perleido ieškovui. Atkreipė dėmesį, kad pagal teismo 2002 m. liepos 12 d. sprendimą ieškovo šeima buvo iškeldinta iš patalpų, pažymėtų plane indeksu 4-1 (1995 metų planas), dėl šios priežasties ir todėl, kad buvo reikalinga įvesti vandentiekį ir elektrą, namui Žemės sklype, kuriuo naudojosi L. B., ieškovas su L. 2002 metais padalino patalpas, pažymėtas indeksu 4-3. Name, esančiame Žemės sklype, ieškovas įsigijo papildomą skaitliuką ir elektros galią. J. B. patalpų 1-10, 1-11, 1-12 neprižiūrėjo, jomis nesirūpino. Atsakovės 1-11 ir 1-12 patalpų nenaudojo iki ieškinio šioje byloje pareiškimo.

12. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, H. B. prašė patikslintą ieškinį tenkinti, o patikslintą priešieškinį - atmesti. Patvirtino, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Žemės sklype, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovo nurodytiems bendraturčiams. Ieškovas naudojasi patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-13, 1-14, 1-15, 1-16, 1-17, 1-18, 1-19, R-4, R-5 ir dėl to ginčo nėra. Ieškovas priestatą, žymimą 1-10, pasistatė už asmenines lėšas ir savo jėgomis, todėl jis turėtų ieškovui priklausyti asmeninės nuosavybės teise. Ieškovas taip pat naudojasi ir patalpomis, pažymėtomis 1-11, 1-12, jose laiko asmeninius daiktus, nes šios patalpos neatsiejamai susijusios su kitomis ieškovo naudojamomis patalpomis. Ieškovas negali tvarkyti patalpų 1-11 ir 1-12, nes į jas pretenzijas reiškia atsakovės ir trukdo ieškovui patalpomis naudotis, jas rakina ir tokiu būdu riboja ieškovo teisę naudotis ne tik 1-11 ir 1-12 patalpomis, bet ir priestatu 1-10. Pažymėjo, kad atsakovės ne tik trukdo ieškovui naudotis patalpomis 1-10, 1-11, 1-12 bei kitomis patalpomis, bet ir gadina patalpas, mažina jų plotą, kelia konfliktus, triukšmauja. Palaikė ieškovo poziciją, kad atidalinti patalpų 1-11, 1-12 techniškai nėra galimybės, nes jose nėra galimybės įrengti inžinerijos ir kanalizacijos tinklų, patalpose yra vienas langas, nėra šildymo, vandens. Išdėstė poziciją, kad atsakovių dalis bendrojoje nuosavybėje yra maža, atsakovės turi kito nekilnojamojo turto, kuriame gyvena. Priteisus atsakovėms kompensaciją ir atidalinus namą taip, kaip pageidauja ieškovas, būtų užtikrinti bendraturčių interesai, užkirstas kelias turto niokojimui ir konfliktams ateityje. Papildomai paaiškino, kad po santuokos sudarymo su ieškovu ginčo name apsigyveno 1989 m. balandžio 22 d. Tuo metu šildomos patalpos sudarė 24 kv. m ir buvo žymimos 1980 metų plane indeksais 3-1 ir 3-2. J. B. šeima gyveno patalpose, kurios 1995 metų plane buvo žymimos 1-2, 3-2, 3-1. L. B. ir ieškovo šeimos gyveno kartu patalpose, kurių šildomą patalpą naudojo L., o nešildomoje apie metus gyveno ieškovas su sutuoktine. Siekdami pagerinti gyvenimo sąlygas, ieškovas su broliu J. B. gavo leidimą rekonstruoti jiems priklausančią namo dalį, statyti garažą, ūkio pastatą ir pirtį, o L. B. gavo žemės sklypą namo statybai. Ieškovo tėvas J. B. 1975 metais iš namo išsikėlė. Ieškovas ir L. B. nusprendė padaryti patalpoje du atskirus įėjimus, šaltoje patalpoje įrengė krosnį. Tam, kad palengvintų patekimą į patalpas, kuriomis naudojosi L. B., ieškovas sukonstravo priestatą, kuris 2011 metų plane žymimas 1-10. Broliai buvo susitarę, kad seno namo dalis liks ieškovui, o L. B. išsikels į naujai pastatytą namą. Po SSRS žlugimo J. B. su ieškovu susitarė, kad bendrame kieme vietoje planuotų statyti pirties ir ūkinių pastatų, J. B. statys namą, o seno namo dalį dovanos ieškovui. Į naują namą J. B. išsikėlė 1992 metais, o patalpas, 1995 metų plane žymimas 1-2, 3-2, 3-1 sename name užleido ieškovui. Susitarimas nebuvo patvirtintas notarine tvarka, nes J. B. 1995 metais mirė. Paaiškino, kad 1994 metais buvo nagrinėjama civilinė byla dėl naudojimosi tvarkos patalpomis 1-2, 3-2, 3-1 ir buvo nustatyta naudojimosi tvarka, pagal kurią J. S. priskirta naudotis patalpa 4-1 (10,80 kv. m), o ieškovui palikta naudotis 4-2 (7,80 kv. m) ir 4-3 (4,57 kv. m) patalpomis. Ieškovas tuo metu jau buvo pradėjęs namo pietinės pusės renovaciją, kuri buvo baigta per porą metų. Renovuotose patalpose negalėjo apsigyventi, nes renovuotos ir nerenovuotos patalpos nebuvo sujungtos. L. B. su šeima tuo metu dar gyveno ginčo name, nes naujai pastatytame name nebuvo komunikacijų. Buvo nuspręsta komunikacijas į naują namą pravesti iš ginčo namo, tačiau nepakako elektros energijos galios ir buvo padidinta galia, o apskaitos prietaisas registruotas L. B. vardu. Teismo 2002 m. liepos 12 d. sprendimu ieškovo šeima buvo iškeldinta iš 4-1 patalpų. L. B. išsikėlė į naują namą, susitaręs savo dalį ginčo name perleisti ieškovui. Ieškovo tėvas J. B. buvo deklaruotas adresu (duomenys neskelbtini), savo nuosavybės 3/72 dalį buvo nusprendęs palikti ieškovui 2002 metais surašytu testamentu. Išdėstė nuomonę, kad atsakovės nori neatlygintinai, per tiek metų nieko neinvestavusios, užimti patalpas, pažymėtas 1-10, 1-11, 1-12, kurios joms nėra reikalingos, kadangi jos turi kito nekilnojamojo turto, kuriame gyvena.

13. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. S. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nuo gimimo gyvena name, esančiame Žemės sklype. Paaiškino, kad namo, kurio plotas iš pradžių buvo 28 kv. m, savininke buvo jos mama V. Z.. Šeima buvo didelė, todėl prie namo savavališkai buvo statomi priestatai. B. J. Z., D. K. sutuoktinis ir A. K. tėvas, pristatė priestatą iš patalpų 2-1, a2 (1966 m. lapkričio 23 d. planas). B. M. Z. pristatė patalpas 1-3 ir 1-4 (1966 m. lapkričio 23 d. planas). Sesuo G. su savo sutuoktiniu J. B. pristatė priestatą iš patalpų a3, 3-1, 3-2, 3-3 (1966 m. lapkričio 23 d. planas). Ji pastatė patalpas 1-4, 1-5, 1-6 (1988 m. lapkričio 25 d. planas). Kiti broliai ir seserys išvyko iš tėvų namo ir apsigyveno kitur. Mirus mamai, vaikai paveldėjo registruoto 28 kv. m ploto namo dalis, nes savavališkai pastatyti priestatai nebuvo įregistruoti. Sesuo G. mirė 1977 metais. Po jos mirties paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas sutuoktiniui J. B. ir jų vaikams – ieškovui, L. B., J. B.. Kiekvienas jų paveldėjo po 3/72 namo dalis. Po brolio J. mirties jo 1/6 dalį paveldėjo lygiomis dalimis A. K. ir D. K.. Ji paveldėjo 1/6 namo dalį, o dar 3/6 dalis jai padovanojo. B. M. padovanojo savo statytą priestatą. J. B. sudarė naują santuoką ir su ieškovu, kuris buvo jauniausias sūnus, išvyko gyventi pas sutuoktinę. Ginčo name ir J. B. pastatytame priestate liko L. ir J., kurie naudojo patalpas 1988 m. lapkričio 25 d. kadastrinių matavimų plane pažymėtas 4-3 (18,48 kv. m), 3-3 (6,39 kv. m), 4-2 (5,85 kv. m), 3-4 (10,22 kv. m), 2011 metų kadastriniuose matavimuose, pažymėtose atitinkamai 1-11, 1-12, 1-15. J. ir L. remontavo patalpas, stogą, namo fasadą, statė naujas krosnis, nutiesė į savo namo dalį vandens inžinerinius tinklus. J. B. su atsakove V. B. įrengė vietinę nuotekų sistemą, pristatė prieangį, kuris 1988 metų kadastriniuose matavimuose pažymėtas 3-1 (4,97 kv. m). L. B. pristatė priestatą 6a1/ž, kuris 1988 m. lapkričio 25 d. plane žymimas 4-1, o 2011 metų plane – 1-10. Visi savavališki priestatai buvo užregistruoti VĮ „Registrų centras“ bendrai visų namo bendraturčių J. S., J. B., J. B., L. B., ieškovo, A. K., D. K. vardu, todėl padidėjo kiekvienos dalies plotas. Ieškovas, tapęs pilnamečiu, grįžo gyventi į ginčo namą, namo dalyje apsigyveno trys šeimos. Ploto buvo mažai, todėl kildavo konfliktai. Ieškovas vienasmenišku sprendimu užmūrijo įėjimą iš patalpos 3-1 į patalpą 4-2 (pagal 1988 m. lapkričio 28 d. planą). L. neteko galimybės iš bendro įėjimo 3-4 patekti į naudojamą 4-3 (18,48 kv. m) patalpą, todėl L. B. per keletą dienų pristatė medinę patalpą 4-1 (pagal 1988 m. lapkričio 25 d. planą), tam, kad būtų įėjimas į kambarius 4-2 ir 4-3 (pagal 1988 m. lapkričio 25 d. planą). J. B. su sutuoktine tuo metu gyveno paties pristatytame prieangyje 4-3 (4,97 kv. m), patalpoje 4-1 (10,76 kv. m) ir 4-2 (7,77 kv. m) (pagal 1988 metų planą), o ieškovas su šeima gyveno patalpose 3-1, 3-2, 3-3. Po kiek laiko ieškovas be namo bendraturčių sutikimo nugriovė J. B. statytus priestatus 3-4 (10,22 kv. m) ir 3-1 (2,52 kv. m) (pagal 1988 m. lapkričio 25 d. planą) ir vietoje jų pastatė mūrinį priestatą, kuriame yra patalpos 1-13 ir 1-14 (pagal 2011 metų planą).

14. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. K. paaiškino, kad jai ir D. K. priklausančios patalpos yra atskiros nuo kitų bendraturčių naudojamų patalpų. Jos tėvas pastatė namo dalį, kuri po jo mirties ir atiteko jai bei jos motinai D. K.. Ji ir jos motina neturi jokių pretenzijų į ginčo patalpas. Konfliktai tarp atsakovių bei trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, H. B., prasidėję nuo statybų, ginčo namo dalybų, vyksta jau 30 metų. Nežino, kokie susitarimai buvo tarp ieškovo ir jo brolių, bet J. vienas pradėjo statyti namą, o ieškovas ir L. pradėjo tvarkyti ginčo namą. L. ginčo name gyveno gal iki 2000 metų pradžios. Ginčo patalpose iki 2016 – 2017 metų gyveno ieškovo tėvas J., kuris, pablogėjus sveikatai, išsikėlė pas L. J. išsikėlus, ieškovas ir jo šeima tėvo naudotose patalpose laikė daiktus. Atsakovės nuo daiktų atlaisvino patalpas ir ėmė jas tvarkyti gal 2017 metais. Jose apsigyveno atsakovės V. M. dukra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-882-862/2021 ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino – atidalino atsakovėms iš bendrosios dalinės nuosavybės gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Žemės sklype, 17,31 kv. m bendro ploto patalpas, 2011 m. balandžio 8 d. kadastrinių matavimų byloje žymimas indeksais 1-10, 1-11 ir 1-12 (atitinkančias viso namo ploto 1/72 ir 5/72 dalis); nustatė, kad atidalintinos gyvenamojo namo patalpos atsakovėms priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise tokiomis idealiosiomis dalimis: atsakovei V. B. – 1/6 atidalintų patalpų dalis, atsakovei V. M. – 5/6 atidalintų patalpų dalys; priteisė iš ieškovo atsakovei V. M. 3 390 Eur bylinėjimosi išlaidas, trečiajam asmeniu, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, J. S. 847 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 52,94 Eur išlaidas valstybei.

16. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus miesto Vilkpėdės seniūnijos 1995 m. lapkričio 27 d. potvarkio Nr. 001-353-02 1 punktu buvo leista ieškovo vardu įregistruoti priestatą, plane žymimą indeksu 6a1/m, o šio potvarkio 3.2 punktu bendrasavininkiai buvo įpareigoti atlikti priestato teisinę registraciją. VĮ „Registrų centras“ pateiktoje medžiagoje esančiuose Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro Vilniaus filialo 1996 m. vasario 8 d. atliktoje pastatų teisinės registracijos išvadoje ir 1996 m. gegužės 13 d. pažymėjime 103762 nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovas būtų įregistravęs priestatą, plane žymimą 6a1/m, kaip asmeninę nuosavybę ir tokiu būdu padidinęs jam priklausančią dalį bendrame turte.

17. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, J. S. pateikti namo planai ir VĮ „Registrų centras“ medžiagoje esantys namo planai, sudaryti 1950 m. rugpjūčio 5 d., 1966 m. lapkričio 23 d., 1974 m. vasario 8 d., 1974 m. gruodžio 10 d. ir 1988 m. vasario 25 d., labai aiškiai parodo, kaip kito gyvenamasis namas 1A1/m, kokie namo gyvenamieji priestatai bei kiti priestatai buvo pastatyto vienu ar kitu periodu. Iš planų ir inventorinės medžiagos pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad priestatas, kurio plotas 6,23 kv. m, buvo žymimas 6a1/m, 5-3, 4-1. Šis priestatas planuose ir inventoriniuose namo duomenyse buvo fiksuojamas 1988 metais sudarytuose planuose, todėl pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįstais ieškovo ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, H. B. argumentus, jog ieškovas savo lėšomis priestatą pastatė po santuokos sudarymo, t. y. po 1989 metų, ir sutiko su atsakovių argumentais, kad, siekiant užtikrinti to laikotarpio namo bendraturčių poreikius naudojantis gyvenamosiomis patalpomis, 1989-1995 metais buvo padaryti ginčo priestato pertvarkymai, įrengiant priestate (1995 metų žymėjimas 4-1) duris, tam, kad tiesiogiai iš kiemo būtų galima patekti į gyvenamąsias patalpas 4-2 ir 4-3. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovas į priestatą, tuo metu žymėtą indeksu 6aI/m (kiti žymėjimai 5-3, 4-1, 10-1), neįgijo daugiau teisių nei kiti namo bendraturčiai, todėl bendraturčių idealiosios dalys bendrojoje nuosavybėje nepakito.

18. Nurodė, kad trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, J. S. pateikti namo planai ir VĮ „Registrų centras“ medžiagoje esantys namo planai, sudaryti 1950 m. rugpjūčio 5 d., 1966 m. lapkričio 23 d., 1974 m. vasario 8 d., 1974 m. gruodžio 10 d. ir 1988 m. vasario 25 d., inventorinė medžiaga patvirtina, kad nuo 1966 metų planuose yra fiksuojamas namo priestatas, žymimas a3. Vėliau sudarytuose 1974 metų planuose šis priestatas žymimas a31/p ir 3-4, 1992 metų planuose žymimas 3-1 ir 3-2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tarp šalių ir trečiųjų asmenų nėra ginčo, kad šį priestatą ieškovas savavališkai nugriovė ir jo vietoje pastatė priestatus, 2011 metų planuose žymimus 1-13 ir 1-14. G. B., kuriai nuosavybės teise priklausė 1/6 idealioji ginčo namo dalis, mirė 1973 m. lapkričio 30 d. Pažymėjo, kad G. B. mirties momentu nugriautasis priestatas realiai egzistavo, jis buvo įteisintas, vadovaujantis Vilniaus miesto Spalio rajono liaudies deputatų tarybos 1987 m. kovo 11 d. sprendimu Nr. 84 ir jį įteisino visi tuo metu buvę pastato bendraturčiai J. S., D. K., A. K., ieškovas, J. B., L. B. ir J. B., todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas sutikti su atsakovėmis, jog visiems namo bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė ieškovo savavališkai nugriauto priestato (žymėjimai a3, a31/p, 3-4, 3-1 ir 3-2), 10,22 kv. m plotas, ant kurio ieškovas savavališkai pastatė priestato (2011 metų planuose žymimo 1-14, 1-13) dalį, taip sumažindamas realiąsias bendraturčiams priklausančių dalių plotus.

19. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje esantys nekilnojamo turto registro išrašai, sudaryti po 2013 metų, patvirtina, kad, vadovaujantis įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7962-790/2013, ieškovas atliktą namo rekonstrukciją įteisino 2014 m. spalio 29 d. Pagal 2011 m. balandžio 8 d. atliktus kadastrinius matavimus gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 234,85 kv. m, naudingas plotas – 173,79 kv. m, gyvenamasis plotas – 146,08 kv. m.

20. Atkreipė dėmesį, kad tarp bendraturčių 2013 metais ir 2017 metais sudarytais sandoriais iš bendrosios nuosavybės pasitraukė trys bendraturčiai. Šių sandorių pasekmė – ieškovo ir abiejų atsakovių kartu idealiosios dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje padidėjo dvigubai, tačiau išliko vienodo dydžio, t. y. po 6/72 idealiąsias dalis, o tai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, reiškia, kad ieškovas neįgijo daugiau teisių į ginčo gyvenamąjį namą, nei abi atsakovės kartu. Pažymėjo, jog vien tai, kad savavališkai atlikta gyvenamojo namo rekonstrukcija ieškovo buvo įteisinta, savaime nepadidino ieškovo dalies bendrojoje nuosavybėje. Nereikšmingais laikė šalių argumentus, kuriais buvo aiškinama, kaip kuris bendraturtis nuo 1998 metų naudojosi jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančia turto dalimi.

21. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovo argumentai, jog jis pastatė 6,23 kv. m priestatą (2011 metų planuose žymimą 1-10), yra paneigti byloje esančiais rašytiniais įrodymais, visų bendraturčių sutikimas, kad šios patalpos būtų priskirtos ieškovui asmeninės nuosavybės teise, nėra gautas, šios patalpos yra naudojamos vieninteliam patekimui į izoliuotas patalpas, kurios 2011 metų planuose žymimos 1-11 ir 1-12, todėl konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti patalpų, 2011 metų planuose žymimų 1-10, ieškovo asmenine nuosavybe ir tokiu būdu padidinti ieškovo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir nėra pagrindo šių patalpų neįtraukti, nustatant realiąsias bendraturčiams atidalintinas dalis.

22. Atsakovės ir byloje dalyvavę tretieji asmenys J. S., A. K. ir D. K. sutinka, kad ieškovo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje būtų padidinta jo pastatytomis patalpomis, 2011 metų planuose žymimose indeksais 1-13, 1-14, R-4 ir R-5, kurių bendras plotas sudaro 53,66 m2, todėl šių patalpų pirmosios instancijos teismas neįtraukė į plotą, nuo kurio nustatytinos realiosios bendraturčiams priklausančios gyvenamojo namo ploto dalys.

23. Byloje esanti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-12052-809/2017, patvirtina, kad šioje byloje po namo rekonstrukcijos įregistravimo buvo sprendžiamas šalių ir trečiųjų asmenų ginčas dėl trečiojo asmens J. S. dalies bendrojoje dalinėje gyvenamojo namo nuosavybėje atidalijimo. Buvo sudaryta taikos sutartis.

Žemesnės instancijos teismas

24. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra ginčo, jog iš namo ploto atėmus trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, J. S. atidalinto ploto dalį, bendrojoje dalinėje nuosavybėje liko 130,06 kv. m gyvenamojo namo ploto dalis. Ieškovo pateiktame 2020 m. spalio 30 d. A. G. F. sudarytame pastato dalių paskaičiavimo projekte bendraturčiams priskirtinų realiųjų namo dalių plotai apskaičiuoti, susumuojant ieškovo ir/ar trečiojo asmens H. B. nurodytas patalpas, neįvertinus aplinkybės, kad nėra visų bendraturčių sutikimo dėl to, kad ieškovui būtų priskirtos visos šiame paskaičiavime nurodytos patalpos, kurių bendras plotas sudaro 90,08 kv. m. Šiame paskaičiavime ieškovui priskirtos ne tik jo realiai naudojamos patalpos, bet ir patalpos, dėl kurių šioje byloje yra kilęs ginčas, todėl konstatavo, kad, sprendžiant šalių ginčą, nėra pagrindo vadovautis ieškovo pateiktu dalių paskaičiavimo projektu.

25. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad 6/72 idealiąsias viso gyvenamojo namo dalis atitinka 19,10 kv. m gyvenamojo namo plotas.

26. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai apie tai, kaip buvo naudojamasi gyvenamojo namo patalpomis, byloje esantys faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, teismų sprendimai ir nuosprendis patvirtina, kad visi gyvenamojo namo bendraturčiai negeba klausimų, susijusių su jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu (gyvenamuoju namu ir žemės sklypu), spręsti bendru sutarimu. Namo bendraturčių nesutarimai tęsiasi daugiau nei dvidešimt metų, ir tai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, yra viena iš priežasčių laikyti deklaratyviais trečiųjų asmenų A. K. ir D. K., H. B. argumentus, kad, atidalinus gyvenamojo namo dalis ieškovo siūlomu būdu, bus užkirstas kelias kilti konfliktams ateityje.

27. Kita priežastis, dėl kurios atsakovių siūlomas atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės laikytinas teisingesniu, pirmosios instancijos teismo vertinimu, yra ta, kad ieškovas siekia iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinti tik gyvenamojo namo dalis, nekeldamas naudojimosi Žemės sklypu tvarkos pakeitimo, ar Žemės sklypo dalies, esančios po ginčo patalpomis, kompensavimo atsakovėms klausimų, nors ieškovui yra žinoma, kad pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. balandžio 15 d. sprendimu nustatytą naudojimosi Žemės sklypu tvarką atsakovėms priskirta naudotis Žemės sklypo dalis yra ir po ginčo patalpomis. Ieškovo pozicija, kad, sprendžiant gyvenamojo namo atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą, neturi būti sprendžiami su Žemės sklypu susiję klausimai, itin aiškiai išreikšta, sprendžiant teismo ekspertizės skyrimo byloje klausimus, todėl sprendė, kad yra pakankamas pagrindas ir išvadai, jog, atidalijus dalį gyvenamojo namo iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovo siūlomu būdu, tarp šalių neišvengiamai kils ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu ar jo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

28. Nustačius, kad atsakovių bendrosios dalinės nuosavybės realios dalies plotas yra didesnis, nei teigė ieškovas, patenkinus ieškinio reikalavimus ir atsakovėms priteisus ieškovo siūlomą kompensaciją, atsakovėms, pirmosios instancijos teismo teigimu, nebūtų teisingai kompensuotas bendrosios dalinės nuosavybės į gyvenamąjį namą praradimas. Be to, ieškovo teismui pateikti įrodymai (susirašinėjimas su užimtumo tarnybos atstovais ir užimtumo tarnybos tinklapio duomenys) patvirtina, jog ieškovas nuo 2021 m. liepos 21 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kaip darbo ieškantis asmuo. Kadangi ieškovas yra bedarbio statusą turintis asmuo, byloje nesant įrodymų, kurie leistų įvertinti jo turtinę padėtį, yra pagrindas abejoti ieškovo finansinėmis galimybės sumokėti atsakovėms piniginę kompensaciją už turto netekimą, todėl tai yra dar viena priežastis, sudaranti pagrindą tenkinti priešieškinį ir bendrąją dalinę nuosavybę atidalinti atsakovių siūlomu būdu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

29. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, patikslintą priešieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

29.1. Su pirmosios instancijos teismo motyvais, nurodytais šios nutarties 16 pastraipoje, ieškovas nesutinka ir teigia, kad nors VĮ „Registrų centras“ ir nėra įrašų, kad priestatas, plane žymimas indeksu 6a1/m, yra ieškovo asmeninė nuosavybė, Vilniaus miesto Vilkpėdės seniūnijos 1995 m. lapkričio 27 d. potvarkis patvirtina aplinkybes, kad būtent ieškovas statė ginčo 1-10 patalpą, nes nuspręsta įteisinti buvo būtent ieškovo vardu 1-10 patalpas. Byloje esantis 1987 m. kovo 11 d. sprendimas taip pat patvirtina, kad juo buvo įteisinti kiti ginčo pastato priestatai, tačiau nebuvo įteisintas priestatas, pažymėtas indeksu 1-10, kuris tuo metu dar nebuvo pastatytas. Šie motyvai taip pat tik patvirtina, kad ginčo patalpa 1-10 nebuvo įteisinta 1995 m.

29.2. Pirmosios instancijos teismo motyvai, kad teismų sprendimais buvo panaikintas Vilniaus miesto Vilkpėdės seniūnijos 1995 m. lapkričio 27 d. potvarkio Nr. 001-353-02 2 punktas, todėl ieškovas negalėjo įteisinti potvarkio 1 punkte nurodyto priestato, kad minėtu potvarkiu negali būti įteisinta statinių statyba, nepagrįsti, nes Vilniaus miesto Vilkpėdės seniūnijos 1995 m. lapkričio 27 d. potvarkio Nr. 001-353-02 2 punktą panaikinus, liko galioti šio potvarkio 1 punktas, kuriuo leista ieškovo vardu įregistruoti priestatą, plane žymimą indeksu 6a1/m. Šio potvarkio 1 punktas niekada nebuvo panaikintas.

29.3. Ieškovui statant 2011 metų plane 1-10 pažymėtas patalpas bei atliekant kitų patalpų rekonstrukciją, atsakovės neprieštaravo tokių darbų atlikimui. Šios aplinkybės yra konstatuotos ir 2013 m. spalio 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-7962-790/2013, teismui nurodžius, jog nėra matyti, kad atsakovės rekonstrukcijos darbų metu ir po jų užbaigimo 2005 m. būtų prieštaravusios atliktiems statybos darbams, reiškusios dėl jų pretenzijas. Taigi, tokių įrodymų atsakovės nepateikė ir šioje byloje. Šios aplinkybės paneigia skundžiamo sprendimo motyvus, kad ieškovas gyvenamojo namo rekonstrukciją atliko, neturėdamas bendraturčių sutikimo, nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų. Buvo raštiški bendraturčių A. K., D. K. ir J. S. sutikimai.

29.4. Nepagrįsti skundžiamo sprendimo motyvai, kad iš planų ir inventorinės medžiagos matyti, jog priestatas, kurio plotas 6,23 kv. m, buvo žymimas 6a1/m, 5-3, 4-1, kad šis priestatas planuose ir inventoriniuose namo duomenyse buvo fiksuojamas 1988 metais sudarytuose planuose, todėl nėra pagrįsti ieškovo ir trečiojo asmens H. B. argumentai, jog ieškovas savo lėšomis priestatą pastatė po santuokos sudarymo, t. y. po 1989 metų, ir yra pagrindas sutikti su atsakovių argumentais. Šiuos skundžiamo sprendimo motyvus paneigia bylos medžiagoje esanti VĮ „Registrų centras“ 1988 m. lapkričio 25 d. pastatų vidaus plotų eksplikacija, kurioje yra detalizuotos visos tuo metu buvusios patalpos ir jų dydžiai (4 patalpų grupės – butai).

29.5. Nepagrįsti skundžiamo sprendimo motyvai dėl 2011 plane pažymėtos patalpos 1-10, kad ji buvo ne naujai pastatyta ieškovo, o suformuota, pertvarkius visiems namo bendraturčiams priklausiusias patalpas. Patalpomis 1-10, 1-11, 1-12 naudojosi ieškovas apytiksliai nuo 1987 metų iki 2017 metų.

29.6. Ieškovui statant ir jau pastačius patalpas, 2011 metų planuose žymimas 1-14, 1-13, atsakovės tam niekada neprieštaravo. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė ir neįvertino, jog dar 1994 m. rugsėjo 30 d. teismo sprendimu ieškovui palikta naudotis 4-2, 4-3 indeksais pažymėtomis patalpomis. Naujame 2011 metų plane patalpos atitinkamai pažymėtos 1-16, 1-17, 1-18, 1-19. Taigi, jau 1994 metais daliai patalpų nustatyta naudojimosi tvarka. 1995 metų. plane patalpos pažymėtos indeksais 3-1, 4-1 namo bendraturčių bendru sutikimu buvo nugriautos. Vietoje jų visiškai naujai pastatytos patalpos 1-17, 1-18. Patalpos nebuvo pertvarkomos, jos buvo visiškai naujai statomos, gauti statybą, o ne rekonstrukciją, leidžiantys leidimai.

29.7. Visiškai nepagrįsti skundžiamo sprendimo motyvai visiškai atmesti ieškinį, nors atsakovės ir neprieštaravo, kad ieškovui būtų atidalinta patalpos 1-13, 1-14, 1-15, 1-16, 1-17, 1-18, 1-19, R4, R5 iš bendros dalinės nuosavybės (atsakovių 2018 m. rugsėjo 25 d. atsiliepimas į ieškinį, 2021 m. liepos 27 d. patikslintas priešieškinis). Tretieji asmenys A. K. bei D. K. taip pat neprieštaravo ieškovo ieškinio patenkinimui, nes ieškovas yra atlikęs namo rekonstrukciją ir padidinęs patalpas, tačiau minėti tretieji asmenys sutinka, kad jiems priklausanti 6/72 dalis, kuri sudaro 28,43 kv. m gyvenamojo namo ploto (nors šiems tretiesiems asmenims priklauso didesnė patalpų dalis, nei nurodyta teismo sprendime (1-7 (3,81 kv. m), 1-8 (13,33 kv. m), 1-9 (8,83 kv. m) R3 rūsys (2,89 kv. m) iš viso 28,86 kv. m).

29.8. Pirmosios instancijos teismo motyvai, kad ieškovo paskaičiavimai netikslūs, yra nepagrįsti. Visgi ieškovui įrodžius, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso patalpa 1-10, ši patalpa priskirtina ieškovui prie jo realiai naudojamų patalpų bei turėtų būti atimama iš atsakovių pateikto dalių paskaičiavimo. Įvertinus ir tai, akivaizdu, kad ieškovo reikalavimas nustatyti 693/1000 dalį bendroje dalinėje nuosavybėje gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Žemės sklype, yra pagrįstas ir įrodytas. Atsakovių pateiktas 2020 m. vasario 12 d. ginčo namo dalių paskaičiavimo projektas yra netikslus. Ieškovo pateiktame A. G. F. sudarytame pastato dalių paskaičiavimo projekte atsakovėms yra paskaičiuota joms priklausanti dalis 9,26 kv. m, ir 1,86 kv. m, t. y. 11,12 kv. m. Šis plotas yra labai panašus ir į ieškovo paskaičiuotą 12,13 kv. m (dėl skaičiavimo apvalinimų šiek tiek skiriasi).

29.9. Nepagrįsti skundžiamo sprendimo motyvai, kad iš VĮ „Registrų centras“ 1983 metų pastato inventorinių žinių matyti, kad nurodytais metais pakeistas pagalbinių pastato dalių ir priestatų žymėjimas, be gyvenamąjį plotą ir pagalbinį plotą sudarančių patalpų buvo inventorizuojamas 8,04 kv. m tamburas, su kuriuo namo plotas sudarė 156,81 kv. m. Tačiau byloje nėra įrodymų, planų, kad tuo metu būtų buvęs ginčo pastate 8,04 kv. m tamburas.

29.10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovas paskaičiavimo, kuriame būtų nustatyta reali ploto dalis, atitinkanti idealiąją 1/72 gyvenamojo namo ploto dalį ar 6/72 ploto dalį, nepateikė, todėl nėra pagrindo abejoti atsakovių pateiktu 6/72 idealiąsias dalis atitinkančio ploto paskaičiavimu ir yra pagrindas konstatuoti, kad 6/72 idealiąsias viso gyvenamojo namo dalis atitinka 19,10 kv. m gyvenamojo namo plotas. Šie motyvai yra nepagrįsti, nes ieškovas pateikė A. G. F. sudarytą pastato dalių paskaičiavimo projektą su bendraturčiams priskirtinų realiųjų namo dalių plotais bei ieškovas yra pateikęs savo skaičiavimus.

29.11. Pažymėtina, kad ekspertizės akto Nr. 21-05-21 KK išvadoje 35 100 Eur suma nustatyta ir už 1-7, 1-8, 1-9 patalpas, kuriomis naudojasi tretieji asmenys A. K. bei D. K.. Minėtoje išvadoje pateikta patalpų, 2011 metų planuose žymimų indeksais 1-11 ir 1-12, vertė – 6900 EUR (620 eurų už 1 kv. m). Teismui nustačius atitinkamą atsakovių bendrosios dalinės nuosavybės realios dalies plotą bei žinant teismo eksperto nustatytą vieno kv. m patalpų ploto dalies rinkos kainą, tokią sumą buvo galima priteisti iš ieškovo atsakovėms. Todėl visiškai nepagrįsti skundžiamo sprendimo motyvai, kad atsakovėms nebūtų teisingai kompensuotas bendrosios dalinės nuosavybės į gyvenamąjį namą praradimas. Taip pat nepagrįsti teismo argumentai dėl ieškovo bedarbio statuso ir negalėjimo sumokėti atsakovėms.

Žemesnės instancijos teismas

29.12. Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino bylos šalių konfliktų esmę, kadangi tarp ieškovo ir atsakovių susiklostė itin konfliktiniai santykiai tik dėl to, jog atsakovės patalpose Nr. 1-10, 1-11, 1-12 (dėl kurių ieškovas nori sumokėti kompensaciją) sukelia tokią padėtį, jog ieškovui yra kliudoma ramiai ir tinkamai naudotis patalpų dalimis Nr. 1-13, 1-14, 1-15, 1-16, 1-17, 1-18, 1-19 ir rūsiu (R-4 ir R-5). Todėl, tik atidalinus namo dalis (Nr. 1-10, 1-11, 1-12) ir pripažinus ieškovui į jas nuosavybės teisę, būtų išspręsti konfliktai.

29.13. Atsakovė V. M. 2017 m. birželio 9 d. išlaužė durų spyną, išmetė visus ieškovo šeimai priklausančius daiktus (nuotraukos, filmuota medžiaga) (ieškovas iki tol naudojosi patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-11, 1-12. Jose laiko asmeninius daiktus, prisidėjo prie šių patalpų išlaikymo) ir savavališkai užėmė patalpas. Šios aplinkybės paneigia atsakovių, trečiojo asmens S., B. rašytinius paaiškinimus, motyvus, kad ieškovas niekada nesinaudojo ginčo patalpomis.

29.14. Savavališkai užėmusi 1-10, 1-11, 1-12 patalpas, be ieškovo leidimo išgriovė sieną, sujungdama 1-11 ir 1-12 patalpas į vieną, kur nugriovė ir patalpose esančią krosnį. Šiuo metu atsakovės nori įrodyti, kad patalpos 1-10, 1-11, 1-12 yra joms būtinos, nes ten epizodiškai užeina atsakovės M. dukra A., tačiau tai nėra tiesa. Patalpos 1-10, 1-11, 1-12 yra naudojamos nepažįstamų vyrų susitikimams, šuns laikymui bei vakarėliams, o pati A. gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), pas atsakovę B., kuriame ji ir gimė. Todėl paneigiamas atsakovių pagrindinis argumentas, kad ginčo patalpose galėtų gyventi atsakovės M. dukra A. B..

29.15. Patalpoje nuo 1-10 iki 1-11 atsakovės įrengė metalines duris, kurios kelia triukšmą, durų atstumas nuo ieškovo gyvenamosiose patalpose esančios lovos itin mažas, ieškovas su šeima neturi galimybės pailsėti, ramiai miegoti. Atsakovės dukra su sugyventiniu/iais nuolatos grįžta naktimis, tranko duris, kelia triukšmą nakties metu, garsiai leidžia muziką, palieka įjungtą šviesą, o dienos metu palieka įjungtą garsiai televizorių arba šunį ir išvyksta į miestą. Dėl atsakovių aktyvių veiksmų, patalpų rakinimo ieškovas netenka galimybės naudotis ir jam priklausančiu priestatu, pažymėtu indeksu Nr. 1-10, bei jam trukdoma naudotis kita nuosavybės teise priklausančia patalpų dalimi, kadangi patalpos 1-11 ir 1-12 neatskiriamai susijusios su patalpomis 1-10, 1-13, 1-14, 1-15, 1-16, 1-17, 1-18, 1-19.

29.16. Teismo nuosprendžiu atsakovė V. M. (B.) nuteista, nes ieškovo sutuoktinę H. B. 2017 m. birželio 9 d. nežymiai sužalojo būtent ginčo patalpose. Trečiasis asmuo K., teisme duodama paaiškinimus, nurodė, kad tarp šalių yra konfliktiniai santykiai jau 30 metų. H. B. dar 2019 m. gegužės 20 d. pareiškimu kreipėsi į teisėsaugos institucijas, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes A. B. jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, sugadino turtą. Prašymu kreiptasi į Valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybą, dėl to, kad kyla nuolatiniai konfliktai su nepilnamete A. B., jos elgesys žalingas, ji gyvena su sugyventiniu/ais, kurie gauna ginčo turto adresu pašto korespondenciją.

29.17. Akivaizdu, jog visi ieškovo ir atsakovių konfliktai yra išimtinai susiję su patalpomis 1-10, 1-11 ir 1-12, todėl būtent ieškovo ieškinio patenkinimas ir išspręstų šiuos konfliktus.

29.18. Pirmosios instancijos teismo sprendimas tenkinti atsakovių priešieškinį yra visiškai nelogiškas ir prieštaraujantis byloje esantiems įrodymams, kadangi patalpas 1-10, 1-11 ir 1-12 atsakovės naudoja tokiu būdu, jog sukeltų nepatogumus ieškovui taip trukdant ieškovo šeimai pailsėti ir ramiai miegoti. Taigi, atsakovės trukdo naudotis ieškovui priklausančiomis patalpomis, jas savavališkai rakina, tačiau patalpose 1-11 ir 1-12 faktiškai negyvena. Tą patvirtina antstolio M. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 28-55-2018K, kuriuo konstatuota, kad namo adresu Vilniuje, Riovonių g. 41, vidiniame kieme H. B. parodė langą, kuris yra patalpos, plane pažymėtos indeksu Nr. 1-12. Patekti į patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-12, nepavyko, nes ant durų kabo spyna. Kieme buvusios moters, kuri, pasak H. B., yra atsakovė V. B. ir yra patalpos bendraturtė, H. B. paprašė atrakinti durų spyną ir leisti apžiūrėti patalpas. Moteris, kuriai buvo prisistatyta, kad atvyko antstolis M. D., kuris teikia paslaugą – faktinių aplinkybių konstatavimą ir parodytas antstolio pažymėjimas, atsisakė prisistatyti ir pranešė, kad rakto neturi nuo spynos.

29.19. Atmesdamas ieškinį ir tenkindamas priešieškinį, pirmosios instancijos teismas neįvertino faktinių aplinkybių jog atsakovė V. M. turi ir kitą turtą – butą (duomenys neskelbtini), dviejų aukštų namą ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad atsakovei V. M. nėra būtinos ginčo patalpos. Atsakovė V. B. turi namą (duomenys neskelbtini), virš 200 kv. m ploto prieš ginčo patalpas, todėl jai šios patalpos taip pat nereikalingos, juolab jomis niekada ji nesinaudojo, jų neremontavo ir neprižiūrėjo.

30. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, H. B. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas iš esmės ieškovo pateiktais argumentais.

Atsiliepimas

31. Atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

31.1. Atsakovių nuomone, ieškovas polemizuoja su teismu dėl skirtingo pateiktų įrodymų vertinimo, nepateikdamas skundžiamo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo teisinių argumentų. Ieškovas apeliaciniame skunde nenurodo apeliacijos pagrindų, o vien tai, kad pirmosios instancijos teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su ieškovo vertinimu, nepatvirtina, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas.

Šalies argumentai

31.2. Ieškovas negali apeliaciniu skundu rungtis su teismo sprendimu ir, nurodydamas apeliacijos pagrindus, teikti papildomus įrodymus tik todėl, kad teismas priėmė ieškovui nepalankų sprendimą. Nebuvo jokių priežasčių, kad visų ieškovo su apeliaciniu skundu pateikiamų dokumentų nebūtų buvę galima pateikti pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teisme nebuvo situacijos, kai teismas nepagrįstai įrodymus būtų atsisakęs priimti. Todėl ieškovas nepagrįstai teikia namų valdos techninės apskaitos bylą (su planu).

31.3. Vilniaus miesto spalio rajono LDT vykdomojo komiteto 1989 m. vasario 3 d. potvarkiu Nr.11p buvo leista J. B. ir ieškovui (duomenys neskelbtini), rekonstruoti jiems priklausančią namo dalį, statyti garažą, ūkio pastatą ir pirtį, buvo parengtas garažo, ūkio pastato ir pirties projektas. Pastebėtina, kad potvarkyje numatyta, kad statytojai turi parengti projektus ir po to atlikti teisinę pastatų registraciją. Ieškovo teiginiai, kad būtent šio dokumento pagrindu jis pasistatė priestatą 1-10, nepagrindžiami jokiais įrodymais ir tuo labiau, kad ieškovo vardu nėra atlikta teisinė registracija. Ieškovo pateikti dokumentai nepatvirtina ginčo priestato statybos fakto. Pažymėtina, kad byloje esanti VĮ „Registrų centras“ bylos medžiaga patvirtina, kad šis priestatas, kuriame yra ginčo patalpa 1-10, yra jau 1988 m. lapkričio 25 d. sudarytame gyvenamo namo plane.

31.4. Vienas iš gyvenamojo namo savininkų L. B. pristatė gyvenamojo namo priestatą 6a 1 / ž (pagal 1988 m. lapkričio 25 d. planą patalpą 4-1, o pagal 2011 planą – patalpą 1-10). Civilinėje byloje nei viename dokumente nėra nurodyta, kad patalpa 1-10 yra priestatas. Priestatas, kuriame yra patalpa 1-10, dokumentuose žymimas indeksu 6a 1/m ( 6a 1/ž) ir yra 1988, 1990 ir 1995 metų gyvenamojo namo inventorizacijos planuose.

31.5. Ieškovas nenurodo, kodėl skundžiamame sprendime nurodyti argumentai dėl civilinių bylų, kuriose potvarkis buvo ginčijamas, yra nepagrįsti. Tuo labiau ieškovas, pateikdamas šiuos argumentus, nepasisako dėl minėto potvarkio 3.2. punkto, kuriame numatyta pareiga atlikti priestato teisinę registraciją inventorizavimo ir paslaugų biure „Valda“. Ieškovas nepateikia turto registracijos dokumentų, o pagal VĮ „Registrų centras“ esančius duomenis ieškovas bendrame turte neregistravo ir neturi asmeninės nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo turto daiktų ar jo dalių.

Šalies argumentai

31.6. Ieškovas klaidingai sutapatina teiginius „neprieštarauti“ ir „gauti sutikimą“. Duomenų apie tai, kad iki 2001 m. liepos 1 d. būtų pasikeitusios savininkams priklausančios gyvenamojo namo dalys dėl jų lėšomis pastatytų papildomų patalpų, nėra. Nėra duomenų ir apie tai, kad ieškovas būtų turėjęs kitų gyvenamojo namo ir žemės sklypo bendraturčių rašytinį sutikimą gyvenamojo namo rekonstrukcijai/priestato statybai. Ieškovas, pakeisdamas gyvenamąjį namą, pristatydamas priestatus ar keisdamas išplanavimus, privalėjo gauti visų bendraturčių sutikimą ir laikytis teisės aktų reikalavimų, tame tarpe gauti statinio kapitalinio remonto projektavimo sąlygų sąvadą, parengti projektą, gauti leidimą statyboms. Ginčo statybos, pirmiausia, buvo pripažintos savavališkomis ir tik teismo sprendimu buvo leista gauti statybos leidimus.

31.7. Ieškovas į civilinę bylą pateikia UAB „Statika“ vienbučio gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą Nr.05.05-3643-TP, kuriame suprojektuotos patalpos 1-10 (tamburas), 1-11 virtuvė, 1-12 kambarys ir paliktos izoliuotomis. Akivaizdu, kad ieškovo teiginiai, kad šių patalpų naudojimas negalimas, jas atskyrus, nepagrįstas, nes pagal jo užsakymu rengtą rekonstrukcijos planą jos ir lieka izoliuotos.

31.8. Joks dokumentas nepatvirtina, kad ieškovui nuosavybės teise priklausė tokio dydžio idealioji gyvenamojo namo dalis, kurią pagal naudojamas patalpas senojo namo dalyje nurodo ieškovas: 1-15 – 19.02 kv. m, 1-16 – 4,24 kv. m, 1-17 – 3,08 kv. m, 1-18 – 1,25 kv. m, 1-19 – 2,64 kv. m, t. y. 30,23 kv. m. Ieškovo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje be papildomai pastatyto priestato yra 6/72, kas sudaro 19,1 kv. m. Kokiu pagrindu ieškovas naudojasi likusiais 11,13 kv. m, ieškovas nepagrindžia. Juolab priestatas pastatytas ant dalies seno gyvenamojo namo – priestato a3 1/p (10,22 kv. m).

31.9. Tretieji asmenys D. K. ir A. K. naudojasi 28,43 kv. m gyvenamojo namo ploto dalimi, o tai yra 9,77 kv. m mažesnis gyvenamojo namo plotas, nei šioms bendraturtėms priklausanti idealioji gyvenamojo namo ploto dalis. Atidalinus iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovo naudojamas patalpas, 2011 metų planuose žymimas 1-13, 1-14, 1-15, 1-16, 1-17, 1-18, 1-19 ir R-4, R-5, ieškovui atidalinta namo dalis sudarytų 83,89 kv. m plotą ir būtų 14,13 kv. m didesnė, nei ieškovui pagal idealiąsias dalis priklausanti ploto dalis. Tuo tarpu D. K. ir A. K. dalis 9,77 kv. m mažesnė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovas reikalavimą dėl atidalinimo pareiškė tik atsakovėms, neįvertindamas to, kad jo naudojama gyvenamojo namo dalis yra didesnė už idealiąją ieškovui priklausančią dalį.

32. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. K. ir D. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas iš esmės apeliaciniame skunde pateiktais ieškovo argumentais, papildomai nurodant:

32.1. Atsakovė V. M. savavališkai užėmė 1-10, 1-11, 1-12 patalpas be ieškovo sutikimo, savavališkai darė remonto darbus jose, o dabar nori įrodyti, kad tos patalpos atsakovėms yra reikalingos.

32.2. Ginčo patalpomis naudojasi ir svetimi asmenys, lankosi vyrai, kurie triukšmauja, yra laikomas šuo, kuris kaukia.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos esmės.

33. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

34. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

35. Remiantis byloje esančiais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, nustatyta, kad 0,1171 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui (53423/1171000), 7334/117100 dalys ieškovui ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, H. B., atsakovei V. B. (9033/117100 dalys), atsakovei V. M. (B.) (183577/1171000 ir 9033/117100 dalys), 46700/117100 dalys trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, J. S., 1065/11710 dalys trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. K., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, D. K. (1065/11710 dalys). Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO, nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. balandžio 15 d, sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-0058-67/2005 nustatyta bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra pakeista, yra galiojanti. Žemės sklype yra du gyvenamieji namai: 1) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (planuose žymimas 1A1/m) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (planuose žymimas 2A2b(p)). Ginčas tarp šalių yra kilęs dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (planuose žymimas 1A1/m), dalių atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui ir atsakovėms. Minėti nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise iki 2017 metų priklausė šiems bendraturčiams: 48/72 dalys – trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, J. S., 6/72 dalys – trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, D. K., 6/72 dalys – trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. K., 6/72 dalys – ieškovui, 5/72 dalys – atsakovei V. M. ir 1/72 dalis – atsakovei V. B..

36. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skundžiamo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino ir atidalino atsakovėms iš bendrosios dalinės nuosavybės gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Žemės sklype, 17,31 kv. m bendro ploto patalpas, 2011 m. balandžio 8 d. kadastrinių matavimų byloje žymimas indeksais 1-10, 1-11 ir 1-12 (atitinkančias viso namo ploto 1/72 ir 5/72 dalis), nustatė, kad atidalintinos gyvenamojo namo patalpos atsakovėms priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise tokiomis idealiosiomis dalimis: atsakovei V. B. – 1/6 atidalintų patalpų dalis, atsakovei V. M. – 5/6 atidalintų patalpų dalys.

37. Ieškovas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu ir jame išdėstytais pirmosios instancijos teismo motyvais bei išvadomis, apeliaciniame skunde teigia, kad byloje esančioje ekspertizės akto Nr. 21-05-21 KK išvadoje konstatuota patalpų 1-11 ir 1-12 rinkos vertė 6 900 Eur, todėl atsakovių teisės ir interesai nebūtų pažeisti. Papildomai nurodo, kad tikslinga turtą atidalinti iš bendrosios nuosavybės, siekiant išvengti konfliktinių situacijų disponuojant nekilnojamuoju turtu ateityje. Perėjus iš bendros nuosavybės teisės į asmeninės nuosavybės teisę, savininkams bus lengviau valdyti gyvenamąjį namą, nekilnojamojo turto vienetas ir teisė į jį taps mažiau varžomi, bus mažiau konfliktinių situacijų, sprendžiant turto atnaujinimo ir panašius klausimus, tai leis operatyviau ir pigiau valdyti priklausantį turtą. Taip pat vertina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines bei materialines teisės normas, todėl teismo sprendimas privalo būti panaikintas.

38. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, H. B. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą palaiko ieškovo reikalavimus.

39. Atsakovės, nesutikdamos su ieškovo apeliaciniu skundu ir jame išdėstytais argumentais, atsiliepime į apeliacinį skundą teigi, kad ieškovo siūlomu turto atidalinimo būdu siekiama maksimaliai patenkinti tik ieškovo interesus, ignoruojant kitų bendraturčių interesus, nuosavybės neliečiamumą, per daug metų nusistovėjusią naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką, todėl toks ieškovo reikalavimas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5, 4.75 straipsnių nuostatų, kasacinio teismo praktikos.

40. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. K. ir D. K. atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko ieškovo apeliacinį skundą ir jame išdėstytus reikalavimus.

Dėl patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimų.

41. Teisėjų kolegija su ieškovo apeliaciniu skundu dalyje dėl reikalavimo panaikinti skundžiamą sprendimą ir patikslintą priešieškinį atmesti nesutinka.

42. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis).

43. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

44. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016). Sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2010).

45. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, pabrėžiama bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014), laikomasi nuostatos, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą, teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-403/2019 19 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

46. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011). Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka reikia parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006).

47. Jau minėta, kad teismas, spręsdamas dėl atidalijimo būdo, turi parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Šioje dalyje teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovių prašyto atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės patalpų ploto dydis neviršija joms bendrai priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės idealiosios dalies ploto. Bendrai atsakovėms iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalintinos patalpos yra izoliuotos nuo kitų gyvenamojo namo patalpų, turi atskirą įėjimą. Atsakovėms atidalintoms patalpoms yra tiekiama elektros energija iš atskiro elektros įvado, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesutiko su ieškovo ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, H. B. argumentais, kad patalpos, 2011 metų planuose žymimos indeksais 1-10, 1-11, 1-12, negali būti atskirtos nuo kitų namo patalpų ir naudojamos kaip atskiras turtinis vienetas.

48. Vertinant argumentus, kad ieškovas statė ginčo patalpą, pažymėtą indeksu 1-10, pažymėtina, jog 1989 m. vasario 3 d. Vilniaus miesto spalio rajono LDT vykdomojo komiteto potvarkiu Nr. 11p ( T.1, b/l 42) buvo leista J. B. ir ieškovui rekonstruoti jiems priklausančią namo dalį, statyti garažą, ūkio pastatą ir pirtį, buvo parengtas garažo, ūkio pastato ir pirties projektas. Potvarkyje numatyta, kad statytojai turi parengti projektus ir po to atlikti teisinę pastatų registraciją. Ieškovo motyvai, kad būtent šio dokumento pagrindu jis pasistatė priestatą 1-10, nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais ir tuo labiau, kad ieškovo vardu nėra atlikta teisinė registracija. VĮ „Registrų centras“ pateiktoje medžiagoje yra atliktos pastatų teisinės registracijos išvada pagal 1995 m. lapkričio 27 d. Vilkpėdės seniūnijos potvarkį Nr.001-353-02 su nuoroda apie nuosavybės teisės atsiradimą ir teisių perėjimo pasekmes gyvenamajam namui, išvardinant visus savininkus ir jų nuosavybės dalis. Duomenų, kad būtų įvykdytas Vilkpėdės seniūnijos 1995 m. lapkričio 27 d. potvarkis Nr.001-353-02 dėl priestato teisinės registracijos asmeninės nuosavybės teise – nėra. Tokia registracija neginčyta ir galiojanti. Išskirtinių nuosavybės teisių registracijos pagal nurodytą potvarkį, kurio pagrindu ieškovas kildina savo nuosavybę į patalpą 1-10, nurodyta nėra.

49. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas nenurodo, kodėl skundžiamame sprendime nurodyti motyvai dėl civilinių bylų, kuriose potvarkis buvo ginčijamas, yra nepagrįsti. Ieškovas, apeliaciniame skunde pateikdamas šiuos argumentus, nepasisako dėl minėto potvarkio 3.2. punkto, kuriame numatyta pareiga atlikti priestato teisinę registraciją inventorizavimo ir paslaugų biure „Valda“. Ieškovas nepateikia turto registracijos dokumentų, o pagal VĮ „Registrų centras“ esančius duomenis, minėta, ieškovas bendrame turte neregistravo ir neturi asmeninės nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo turto daiktų ar jo dalių.

50. Būtina pažymėti, kad atsakovių pateiktame VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo 2020 m. vasario 12 d. sudarytame gyvenamojo namo dalių paskaičiavimo projekte be patalpų plotų bei juos atitinkančių dalių, priskirtinų bendraturčiams, duomenų, yra apskaičiuotas plotas, atitinkantis 6/72 idealiąsias gyvenamojo namo dalis ir sudarantis 19,10 kv. m.

51. Atsakovės teikė reikalavimą joms bendrai atidalinti patalpas, 2011 metų planuose žymimas indeksais 1-10, 1-11, 1-12, kurių bendras plotas sudaro 17,31 kv. m. Atsakovių prašomo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės patalpų ploto dydis neviršija joms bendrai priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės idealiosios dalies ploto. Atsakovės nereiškė kitiems bendraturčiams reikalavimo, kuriuo būtų siekiama prisiteisti piniginę kompensaciją už joms bendrai priklausančio, tačiau liekančio bendrojoje dalinėje nuosavybėje turto 1,79 kv. m ploto dalį. Bendrai atsakovėms iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalintos patalpos yra izoliuotos nuo kitų gyvenamojo namo patalpų, turi atskirą įėjimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15562-905/2017 buvo atmestas atsakovių ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, D. K. ir A. K. ieškinys dėl leidimo be bendraturčių sutikimo gauti savivaldybės administracijos pritarimą parengtam lauko vandentiekio projektui ne dėl to, kad vandentiekio atsakovėms atidalintose patalpose nėra galimybės įrengti, bet todėl, kad gyvenamasis namas, bendraturčiams priklausantis bendrosios dalinės nuosavybės teise, nebuvo atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės, tarp bendraturčių nebuvo (ir nėra) nustatyta naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarka, tiek ieškovas su trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, H. B., tiek atsakovės nagrinėtos bylos metu turėjo interesą naudotis patalpomis, 2011 metų planuose žymimomis indeksais 1-10, 1-11, 1-12, tačiau neįrodė, kuris bendraturtis ginčo metu realiai naudojasi šiomis patalpomis. Atsakovėms atidalintinoms patalpoms yra tiekiama elektros energija iš atskiro elektros įvado, todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo sutikti su ieškovo ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, H. B. argumentais, kad patalpos 2011 metų planuose žymimos indeksais 1-10, 1-11, 1-12, negali būti atskirtos nuo kitų namo patalpų ir naudojamos kaip atskiras turtinis vienetas.

52. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė nustatyti jam 693/1000 dalį bendroje dalinėje nuosavybėje gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinti jam priklausančias gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis, nustatant asmeninės nuosavybės patalpas: 1-10 (6,19 m2), 1-11 (2,27 kv. m), 1-12 (8,85 kv. m) 1-13 (3,30 kv. m), 1-14 (27,11 kv. m), 1-15 (19,02 kv. m), 1-16 (4,24 kv. m), 1-17 (3,08 kv. m), 1-18 (1,25 kv. m), 1-19 (2,64 kv. m) bei virš šių išvardintų patalpų esančią palėpę, ir rūsio plane patalpas, pažymėtas indeksais R-4 (8,32 kv. m) ir R-5 (14,93 kv. m), priteisti iš ieškovo atsakovių naudai 6 900 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui atitenkančias gyvenamojo namo dalis (Plane pažymėtas indeksais 1-11, 1-12).

53. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, nurodant, kad ieškovo naudojama gyvenamojo namo dalis yra didesnė už idealiąją jam priklausančią dalį, o reikalavimą dėl atidalinimo pareiškė tik atsakovėms. Teisėjų kolegija nesutinka su šiomis teismo išvadomis. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. K. ir A. K. tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą neprieštaravo, kad ieškovui būtų atidalintos patalpos 1-13, 1-14, 1-15, 1-16, 1-17, 1-18, 1-19, R4, R5 iš bendros dalinės nuosavybės, nurodant, kad jos naudojasi patalpomis 1-7, 1-8, 1-9, R3 (sandėlis) jau daugelį metų ir į kitas patalpas nepretenduoja. Atsakovės taip pat neprieštaravo dėl minėtų patalpų ieškovui atidalinimo. Pažymėtina, kad kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Jeigu nesutariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijimas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jos paskirčiai, kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

54. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 6/72 bendrosios dalinės nuosavybės idealiosios dalys atitinka 19,10 m2 plotą, o tretieji asmenys D. K. ir A. K. naudojasi 28,43 m2 gyvenamojo namo ploto dalimi, o tai yra 9,77 m2 mažesnis gyvenamojo namo plotas nei šioms bendrasavininkėms priklausanti idealioji gyvenamojo namo ploto dalis. Atidalinus iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovo naudojamas patalpas, 2011 metų planuose žymimas 1-13, 1-14, 1-15, 1-16, 1-17, 1-18, 1-19 ir R-4, R-5, ieškovui atidalinta namo dalis sudarytų 83,89 m2 plotą, ir būtų 14,13 m2 didesnė (19,10+53,66) nei ieškovui pagal idealiąsias dalis priklausanti ploto dalis.

55. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu reikšminga tai, kad tretieji asmenys neprieštarauja tokiam atidalinimui, viso bylos nagrinėjimo metu reikalavimų dėl kompensacijos priteisimo ar kitokio atidalinimo būdo taikymo nereiškė. Minėta, kad ir atsakovės neprieštaravo dėl tokio patalpų atidalinimo.

56. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį ir toje dalyje, kurioje dėl numatyto atidalijimo būdo ir turto dalių nustatymo nėra ginčo.

57. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, yra pagrindas pakeisti skundžiamą sprendimą dalyje, kuria ieškinys atmestas, ir šioje dalyje ieškinį tenkinti iš dalies ir atidalinti ieškovui priklausančias gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), dalis patalpas: 1-13 (3,30 kv. m), 1-14 (27,11 kv. m), 1-15 (19,02 kv. m), 1-16 (4,24 kv. m), 1-17 (3,08 kv. m), 1-18 (1,25 kv. m), 1-19 (2,64 kv. m), R-4 (8,32 kv. m) ir R-5 (14,93 kv. m) (CK 4.80 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties.

58. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

59. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

60. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir netinkamai taikęs materialinę teisę reglamentuojančias normas, priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kurį yra pagrindas pakeisti dalyje, kuria atmestas ieškinys ir ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kitoje dalyje skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

61. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos ture?tas byline?jimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir bu?tu? atleista nuo byline?jimosi išlaidu? moke?jimo i? valstybe?s biudžeta?.

62. Kadangi skundžiamas yra keičiamas dalyje, kuria atmestas ieškinys, yra pagrindas perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas, paskirstytas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kadangi skundžiamo sprendimo dalis, kuria patikslintas priešieškinis tenkintas visiškai, nekeičiama, teisėjų kolegija sprendžia tik dėl ieškovo bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

63. Ieškovas iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimo priėmimo, remiantis byloje esančiais duomenimis, patyrė 2 646,80 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios pagrįstos byloje esančiais įrodymais. Iš šių išlaidų išlaidas už advokato teisinę pagalbą sudarė 2 146,80 Eur. Iki skundžiamo sprendimo priėmimo ieškovas iš viso patyrė 1 050 Eur išlaidas už advokato pagalbą. Taigi, pirmosios instancijos teisme ieškovas už advokato teisinę pagalbą iš viso patyrė 3 196,80 Eur išlaidas.

64. Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas iš antrosios šalies priteisia išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus, teikiant konsultacijas; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 11 punkte nustatyta, kad teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.).

65. Teisėjų kolegija vertina, kad 3 196,80 Eur išlaidų už advokato pagalbą suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių.

66. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

67. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo materialinių reikalavimų apimtį pirmosios instancijos teisme, konstatuoja, jog, ieškinį tenkinus iš dalies, patenkintų reikalavimų dalį sudaro 69 procentai. Ieškovo iš viso pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą sudaro 3 696,80 Eur. Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovo naudai iš atsakovių lygiomis dalimis priteisiama 2 550,79 Eur bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.

68. Ieškovas taip pat prašė priteisti ir bylinėjimosi išlaidas už apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šis teismo sprendimas buvo panaikintas ne tenkinus ieškovo apeliacinį skundą, o byla buvo grąžinta iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Atsižvelgiant į tai, išlaidos už nurodyta apeliacinį skundą ieškovo naudai nepriteisiamos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

69. Prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pateikė tiek ieškovas, tiek atsakovės.

70. Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 230 Eur, o už advokato teisines paslaugas – 968 Eur. Ši suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Atsakovės apeliacinės instancijos teisme iš viso patyrė 1 162 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą, kurios taip pat neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.

71. Apeliacinį skundą iš esmės sudaro su savarankiški reikalavimai po 50 procentų – tenkini patikslintą ieškinį visiškai ir patikslintą priešieškinį atmesti. 50 procentų dalies, kuria iš dalies tenkintas apeliacinis skundas, tenkintą dalį sudaro 35 procentai šios dalies reikalavimų. Taigi, apeliacinio skundo tenkintą dalį iš viso sudaro 35 procentai, o atmestą – 65 procentai.

72. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo naudai iš atsakovių lygiomis dalimis priteisiama 419,30 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, o atsakovių naudai lygiomis dalimis iš ieškovo – 755,30 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 98 straipsnio 1 dalimi, 268, 270 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas patikslintas ieškinys, pakeisti ir patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Atidalinti ieškovui S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš bendrosios dalinės nuosavybės gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), patalpas, kadastrinių matavimų 2011 m. balandžio 8 d. byloje žymimas indeksais 1-13 (3,30 kv. m), 1-14 (27,11 kv. m), 1-15 (19,02 kv. m), 1-16 (4,24 kv. m), 1-17 (3,08 kv. m), 1-18 (1,25 kv. m), 1-19 (2,64 kv. m), R- 4 (8,32 kv. m) ir R-5 (14,93 kv. m).

Nustatyti, kad atidalintinos gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpos, kadastrinių matavimų 2011 m. balandžio 8 d. byloje žymimos indeksais 1-13 (3,30 kv. m), 1-14 (27,11 kv. m), 1-15 (19,02 kv. m), 1-16 (4,24 kv. m), 1-17 (3,08 kv. m), 1-18 (1,25 kv. m), 1-19 (2,64 kv. m), R-4 (8,32 kv. m) ir R-5 (14,93 kv. m) ieškovui S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai lygiomis dalimis iš atsakovių V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 550,79 Eur (du tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt eurų ir septyniasdešimt devynis centus) bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai lygiomis dalimis iš atsakovių V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 419,30 Eur (keturis šimtus devyniolika eurų ir trisdešimt centų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovių V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai lygiomis dalimis iš ieškovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 755,30 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt penkis eurus ir trisdešimt centų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Rūta BurdulienėJadvyga MardosevičRosita Patackienė