Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių (apeliančių) V. B. ir V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovėms V. B. ir V. B. dėl nekilnojamojo turto dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir piniginės kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys H. B., A. K., D. K., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas 2018 m. rugsėjo 14 d. pateikė pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovėms V. B. ir V. B. atlikti statybos, remonto, bet kokio kito pertvarkymo, rekonstrukcijos darbus ir bet kokius kitus veiksmus, kuriais gadinamos gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos ar daromas kitoms fizinis poveikis patalpoms, pažymėtoms indeksais (duomenys neskelbtini), bei uždrausti atlikti veiksmus, kuriais kokiu nors būdu trukdoma ieškovui naudotis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad po ieškinio pateikimo 2018 m. rugpjūčio 29 d. atsirado naujos su nagrinėjama byla susijusios faktinės aplinkybės – atsakovės pradėjo griauti ginčo gyvenamojo namo dalis. Kartu su prašymu ieškovas pateikė naujus įrodymus – fotolentelę ir vaizdo įrašą. Iškilus grėsmei dėl ginčo turto galimo sunaikinimo iki teismo sprendimo priėmimo, ieškovo vertinimu, yra pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja tikimybė dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo. Dėl atsakovių atliekamų veiksmų (ginčo turto gadinimo, niokojimo, gyvenamojo namo griovimo darbų), teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovės griauna sienas, mažina patalpų plotį, be leidimo atlieka veiksmus, kurie kelia triukšmą. Dėl tokių atsakovių veiksmų 2018 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui buvo pateiktas pareiškimas. Sienos yra savavališkai išgriautos ir (duomenys neskelbtini) patalpos neteisėtai sujungtos į vieną bendrą erdvę, kai pagal kadastrinių matavimų 2011 m. balandžio 12 d. planą jos turi būti atskirtos. Patalpose, be kita ko, įrengtos OSB plokštės, kurios sumažina (duomenys neskelbtini) patalpų plotį. Patalpose yra ir kitų statybinių medžiagų, įrankių, kas patvirtina, kad patalpos yra intensyviai ardomos, niokojamos be kitų bendraturčių sutikimo ir tokiu būdu mažėja gyvenamojo namo bendra vertė. Ieškovui trukdoma naudotis bendru turtu, sudaromos kliūtys patekti į patalpas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskirajame skunde pažymėta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Teismas, nutartyje pasisakydamas dėl nenustatytų faktinių aplinkybių byloje, - dėl nekilnojamojo turto bendraturčių naudojimosi konkrečiomis gyvenamojo namo dalimis ir galimybėmis į jas patekti/nepatekti, įpareigodamas bendraturčiams netrukdyti patekti tik į išskirtines (duomenys neskelbtini) patalpas - pažeidžia proceso šalių interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principą, kuris yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įvertinti abiejų šalių teisėtus interesus ir nė vienai iš jų nesuteikti nepagrįsto pranašumo, nevaržyti vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina šioms priemonėms įstatymo leidėjo keliamam tikslui - užtikrinti teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą – pasiekti. Būtina įvertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovui buvo suteiktas nepagrįstas pranašumas, pažeidžiama šalių tarpusavio interesų pusiausvyra, nes apriboja atsakovių galimybes netrukdomai naudotis gyvenamojo namo dalimi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. CPK numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pažymėtina tai, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo (išlaikyti poziciją, esančią dabar), kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog būsimas teismo sprendimas bus realiai įvykdytas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet nesutapti su pareikštais reikalavimais ar užtikrinti visai kitus šalių interesus (o ne būsimo teismo sprendimo įvykdymą). Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas turi teisę taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios tiesiogiai susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, padeda užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės, kurios neužtikrina ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo, negali būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-373-330/2017).

13. Nagrinėjamu atveju ieškinyje keliamas reikalavimas iš bendrosios nuosavybės atidalyti ieškovui priklausančias gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, nustatant asmeninės nuosavybės patalpas: (duomenys neskelbtini) bei virš šių patalpų išvardintų patalpų esančią palėpę, (duomenys neskelbtini), taip pat priteisti iš ieškovo atsakovių naudai 2 000 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui atitinkančias gyvenamojo namo dalis. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas po ieškinio pateikimo 2018 m. rugpjūčio 29 d. pasikeitusiomis faktinėmis bylos aplinkybėmis – atsakovių darbais griaunant ginčo gyvenamojo namo dalis. Minėtas faktines aplinkybes ieškovas vertina kaip grėsmę galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymui – pasak ieškovo, tokiais atsakovių veiksmais niokojamas, gadinamas ir griaunamas ginčo turtas.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar prašymas atitinka nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises, turi būti pateikti pagrįsti argumentai, kurie pagrįstų šių priemonių taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-373-330/2017).

15. Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo našta, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-313/2016 22 punktą). Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju visos teismo nutarties kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2014).

16. Pakartotiniame prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas siekė įrodyti atsakovių veiksmų grėsmę būsimo teismo sprendimo vykdymo galimybėms, tačiau pirmosios instancijos teismas pareigos ištirti ir įvertinti ieškovo prašyme nurodytas aplinkybes nevykdė, nevertino prašomų pritaikyti laikinųjų apsaugos priemonių tikslų, būtinumo bei proporcingumo kiekvienos iš ginčo šalių atžvilgiu. Dėl kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateiktų ieškovo duomenų ir jų sąsajų su teismo priimtu sprendimu tenkinti ieškovo prašymą skundžiamoje nutartyje nepasisakyta. Skundžiamoje teismo nutartyje neišdėstytos faktiniais bylos duomenimis paremtos išvados dėl sprendimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo išvada, jog šiuo atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo pagal ieškinyje suformuluotus reikalavimus įvykdymas gali būti apsunkintas arba tapti iš viso negalimas, yra nepakankamai motyvuota. Iš skundžiamos nutarties turinio nėra aišku, kurių į bylą pateiktų duomenų pagrindu buvo priimtas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių argumentus, neatskleidė, kaip konkrečiai pasikeitė faktinės bylos aplinkybės nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. priimtos nutarties netaikyti prašomų analogiškų laikinųjų apsaugos priemonių.

17. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas tenkinti apeliančių atskirąjį skundą ir panaikinti skundžiamą pirmos instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo S. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.