Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto S. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovėms V. B. ir V. B. dėl nekilnojamojo turto dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir piniginės kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys H. B., A. K., D. K., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones- uždraudimą atsakovėms atlikti statybos, remonto, bet kokio kito pertvarkymo, rekonstrukcijos darbus ir bet kokius kitus veiksmus, kuriais gadinamos gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos ar daromas kitoks fizinis poveikis patalpoms, pažymėtoms indeksais 1-10, 1-11, 1-12, bei uždrausti atlikti veiksmus, kuriais kokiu nors būdu trukdoma ieškovui naudotis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-10, 1-11, 1-12. Nurodė, kad atsakovės trukdo naudotis ieškovui bendru turtu, sudaro kliūtis patekti į patalpas, jas rakina, žiemos metu šaldo patalpas, išgriovė krosnį. Tai konstatuota antstolio Mindaugo Dabkaus 2017-12-18 ir 2018-06-07 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais. Ieškovo nuomone, nesiėmus šių ieškinio užtikrinimo priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

6. Byloje sprendžiamas nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

7. Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas, byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). CPK 145 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas teismo taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių rūšių, tarp jų – draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų (CPK 145 str. 6 p.), o pagal CPK 145 straipsnio 2 dalį, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu.

8. Pagal teismų praktiką, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą; konkrečios rūšies ir masto laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neišeinant už pareikštų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimto pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, vykdymą; laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma, nes toks taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“, 2011 m., Nr. 34; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-777/2014).

9. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas siekia iš bendrosios nuosavybės atidalyti ieškovui priklausančias gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, nustatant asmeninės nuosavybės patalpas: 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, 1-14, 1-15, 1-16, 1-17, 1-18, 1-19 bei virš šių patalpų išvardintų patalpų esančią palėpę, R-4, R-5, taip pat priteisti iš ieškovo atsakovių naudai 2 000 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui atitinkančias gyvenamojo namo dalis. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinio pateikimo buvo grindžiamas tuo, jog atsakovės trukdo naudotis ieškovui bendru turtu, sudaro kliūtis patekti į patalpas, jas rakina, savavališkai uždeda spyną, išgriovė krosnį, žiemos metu laiko atidarytą langą, šaldo visas patalpas. Visos šios aplinkybės, ieškovo manymu, sudarė pagrindą uždrausti atsakovėms atlikti statybos, remonto, bet kokio kito pertvarkymo, rekonstrukcijos darbus ir bet kokius kitus veiksmus kuriais gadinamos gyvenamojo namo patalpos ar daromas kitoms fizinis poveikis patalpoms, taip pat sudaro pagrindą uždrausti atsakovėms atlikti veiksmus, kuriais kokiu nors būdu būtų trukdoma ieškovui naudotis patalpomis. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmesdamas šį ieškovo prašymą nurodė, jog ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pažeistų proporcingumo, ekonomiškumo, proceso šalių interesų pusiausvyros principus, taip pat pažymėjo, jog ieškovas reikšdamas reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis būtų uždrausta atsakovėms naudoti bei disponuoti joms priklausančia nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs šalių argumentų, byloje susidariusią situaciją, egzistuojančia ieškinio pateikimo metu, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms ir konstatuoja, jog skundžiamos nutarties priėmimo metu, pagrindo taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones nebuvo, kadangi jos neužtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pažymėtina, kad pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais (CPK 145 str. 2 d.). Laikinosios apsaugos priemonės, neatitinkančios pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje užtikrinimu, neturi būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 2-1868/2010; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 2-896/2014). Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ieškinio reikalavimo esmės, o jų pritaikymas, tuo momentu, pernelyg suvaržytų atsakovių teises. Nagrinėjamu atveju apeliantas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįrodinėjo, kad atsakovės vykdo remonto, statybos, rekonstrukcijos darbus (CPK 178 str.). Dėl to, pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties priėmimo metu, neturėdamas tokios informacijos, neturėjo pakankamo pagrindo varžyti atsakovių teisių taikant ieškovo prašomą draudimą, o be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio masto laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, prašymo sprendimo momentu, suvaržytų atsakovių teises labiau, nei tai reikalinga, siekiant užtikrinti apeliantei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

10. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog ieškovas pakartotinai pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prie kurio pridėjo įrodymus, pagrindžiančius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, t. y. jog ginčo objektas šiuo metu yra griaunamas, niokojamas, mažėja ginčo objekto vertė, ko pasekoje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 17 d. priėmė nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino. Nutartis šiai dienai nėra įsiteisėjusi, dėl jos yra pateiktas atskirasis skundas.

11. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau nurodytais motyvais, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog skundžiamos nutarties priėmimo dieną, teismui nebuvo žinomos aplinkybės, kurios paaiškėjo tik ieškovui pateikus pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, netaikydamas byloje laikinųjų apsaugos priemonių, pirminio prašymo sprendimo metu, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista, o apelianto atskirasis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.