Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovėms V. B., V. B., D. K. ir A. K. bei jų atstovei advokatei Alinai Volynec,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių V. B., V. B., D. K. ir A. K. ieškinį atsakovams H. B. ir S. B. (S. B.) dėl leidimo be bendraturčių sutikimo gauti savivaldybės administracijos pritarimą parengtam lauko vandentiekio projektui, tretieji asmenys A. B., J. S. ir biudžetinė įstaiga Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Ieškovės prašė leisti joms be atsakovų sutikimo gauti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą lauko vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimui į gyvenamuosius namus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklype Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., pagal uždarosios akcinės bendrovės „Insignis“ parengtą projektą. Ieškovės nurodė, kad jos yra pastatų bei žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendraturtės, o ieškovei V. B. asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso ir gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Ieškovės A. K. užsakymu UAB „Insignis“ parengė vandentiekos ir nuotekynės gyvenamiesiems namams (duomenys neskelbtini), statybos projektą, kuriam Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepritarė, nurodydama, kad pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 5 punktą reikalinga pateikti žemės sklypo bendraturčių sutikimą. Anot ieškovių, žemės sklypo bendraturčiai tretieji asmenys A. B. bei J. S. išreiškė savo sutikimus, tačiau atsakovai nepagrįstai atsisako duoti sutikimą, taip pažeisdami ieškovių teises ir teisėtus interesus, susijusius vandens tiekimu ir nuotekų šalinimu jiems priklausančiose ir (arba) jų naudojamose patalpose. Ieškovės pabrėžė, kad atsakovai nesinaudoja Nr. (duomenys neskelbtini) patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-10, 1-11 ir 1-12 (į kurias ketinama įvesti vandentiekį). Be to, atsakovai anksčiau nutiesė lauko vandentiekį ir nuotekų tinklus į savo būstą ir tai padarė be ieškovių sutikimo.

Atsakovai prašė ieškinį atmesti. Atsakovai pabrėžė, jog jie neprieštarauja tam, kad vandentiekio ir nuotekų tinklai būtų tiesiami į gyvenamąjį namą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat į namo Nr. (duomenys neskelbtini)patalpas, pažymėtas indeksais nuo 1-1 iki 1-9, tačiau patalpomis, pažymėtomis indeksais nuo 1-10 iki 1-19, faktiškai naudojasi atsakovai, kurie nurodytose patalpose jau įvedė atitinkamus tinklus ir netrukdo kitiems bendraturčiams naudotis šiais jau turimais tinklais. Anot atsakovų, J. B. ir be vandentiekio įvedimo gali bet kada grįžti gyventi į patalpas 1-10, 1-11 ir 1-12 (kuriomis jis faktiškai naudojosi iki 2016 metų vasaros) ir naudotis atsakovų patalpose įvestu vandentiekiu, juolab kad jam (J. B.) dėl silpnos sveikatos reikalinga pagalba-priežiūra.

Trečiasis asmuo BĮ Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir sprendimą priimti teisės aktų nustatyta tvarka. Trečiasis asmuo nurodė, kad pagal teisės aktų nuostatas ieškovės privalo gauti sklypo bendraturčių (atsakovų) sutikimą tam, kad gautų rašytinį savivaldybės administracijos pritarimą statinio projektui.

Tretieji asmenys A. B. ir J. S. savo procesinės pozicijos dėl ginčo esmės neišreiškė.

Ieškovėms, atsakovams ir tretiesiems asmenims A. B. bei J. S. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso 0,1171 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (T. 1, l. 34-38). Nurodytame žemės sklype taip pat yra, be kita ko, du gyvenamieji namai: namas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teisėmis priklauso ieškovei V. B. (T. 1, l. 34-36), ir namas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso atsakovui, ieškovėms ir tretiesiems asmenims A. B. bei J. S. (T. 1, l. 34-38). Be to, į nurodytą žemės sklypą bei gyvenamąjį namą Nr. (duomenys neskelbtini) (į šių nekilnojamųjų daiktų tam tikras dalis) įregistruotos J. B. uzufrukto teisės (T. 1, l. 34, 38).

Pagal ieškovės A. K. užsakymą UAB „Insignis“ 2016 metais parengė vandentiekos ir nuotekynės gyvenamiesiems namams (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos projektą (T. 1, l. 9-32). Šiam projektui Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepritarė, be kita ko, nurodydama, kad pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 5 punktą reikalinga pateikti žemės sklypo bendraturčių sutikimą. Iš projekte esančių brėžinių matyti, kad projektuojamą vandentiekį ketinama įvesti į abu gyvenamuosius namus, t. y. vandentiekio atkarpa V1-M2 į namą Nr. (duomenys neskelbtini) ir atkarpa V1-M1 į namą Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, l. 30).

Šių faktinių aplinkybių kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 5 punkte (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-424 redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) buvo nustatyta, kad rašytiniam pritarimui statinio projektui gauti pateikiamas, be kita ko, žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise; šio dokumento pateikti nereikia statinio remonto, jeigu nekeičiama statinio paskirtis, ir statinio griovimo atvejais. Iš esmės tokia pati pareiga įtvirtinta šiuo metu galiojančio Statymo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punkte, kuriame nustatyta, kad statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikiamas, be kita ko, žemės sklypo bendraturčių rašytinis sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise.

Vadovaujantis aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. lauko inžineriniai tinklai“ 69 punktu, pastato įvadinis vandens apskaitos mazgas turi būti įrengiamas specialiai tam skirtoje, esančioje prie artimiausios lauko vandentiekiui išorinės sienos ir lengvai prieinamoje patalpoje, kurioje oro temperatūra būtų ne žemesnė kaip +5 °C. Šiame kontekste pažymėtina, kad pateikti projekto ir gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) brėžiniai, taip pat UAB „Vilniaus vandenys“ 2016 m. kovo 24 d. suteiktose prisijungimo sąlygose įrašytas reikalavimas „vandens apskaitos mazgą įrengti vadovaujantis STR 2.07.01:2003 XI skirsniu“, teismo vertinimu, teikia pagrindą konstatuoti, kad projektuojamas vandentiekis į namą Nr. (duomenys neskelbtini) būtų įvedamas per patalpą, pažymėtą indeksu 1-12 (T. 1, l. 21, 53, 57). Būtent tokia projektuojama schema nurodyta ir parengtame projekte, kuriame vandens apskaitos mazgas pavaizduotas patalpų viduje, kertant pastato sieną (T. 1, l. 33). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjant šalių ginčą, turi būti vertinami atsakovų atsisakymo duoti sutikimą argumentai ne vien tik dėl jų teisių ir teisėtų interesų, susijusių su žemės sklypu, bet ir argumentai dėl teisių ir teisėtų interesų, susijusių su gyvenamuoju namu Nr. (duomenys neskelbtini). Remdamasis šiais argumentais, teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovių argumentus, kuriais apeliuojama į tai, kad nagrinėjant šią bylą turi būti vertinami tik tie atsakovų argumentai, kurie susiję su jais tik kaip su žemės sklypo bendraturčiais (ir nevertinami argumentai, susiję su atsakovų teisėmis į gyvenamąjį namą). Šiame kontekste pažymėtina, kad ir pačios ieškovės didžiąją bylos nagrinėjimo iš esmės dalį skyrė įrodinėjimui tų aplinkybių, kurios susijusios su būtent gyvenamojo namo (o ne vien tik žemės sklypo) naudojimu.

Sprendžiant dėl atsakovų atsisakymo duoti sutikimą parengtam projektui pagrįstumo, svarbi-esminė aplinkybė yra ta, kad gyvenamasis namas Nr. (duomenys neskelbtini) bendraturčiams priklauso idealiosiomis nuosavybės teisės dalimis ir iki šiol nenustatyta naudojimosi šiuo namu tvarka. Kol gyvenamojo namo patalpos nepadalintos konkretiems savininkams ir (arba) kol nenustatyta naudojimosi šiomis patalpomis tvarka, nėra pagrindo-prielaidų teigti, kad kažkuris vienas bendraturtis turėtų daugiau ar mažiau (negu kiti bendraturčiai) teisių ar teisėtų interesų, susijusių su bet kuria konkrečia namo patalpa – tokiais atvejais visi bendraturčiai turi teises į visas namo patalpas ir šios jų turimos teises proporcingos turimai nuosavybės teisės daliai (Civilinio kodekso 4.75, 4.76 straipsniai). Tai reiškia, kad atsakovai, lygiai kaip ir kiti šio namo bendraturčiai, turi tam tikras nuosavybės teises (taip pat ir iš šių teisių išplaukiančias kitas teises bei teisėtus interesus) į patalpą 1-12, todėl turi būti vertinami kaip teisėti atsakovų interesai, susiję ir su patalpa 1-12.

Šiame kontekste pažymėtina, kad, viena vertus, naudojimosi tvarkos konkrečiomis patalpomis nebuvimas neatima iš šalių procesinės teisės įrodinėti savo teisių ir interesų buvimą ir kitų asmenų teisių, interesų nebuvimą tam tikrose namo patalpose. Būtent todėl bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas nevertino kaip nereikšmingų ir (arba) nesusijusių su nagrinėjama byla šalių argumentų ir teikiamų įrodymų dėl faktinio naudojimosi ar nesinaudojimo konkrečiomis namo Nr. (duomenys neskelbtini) patalpomis. Kita vertus, išnagrinėjęs abiejų šalių pateiktus žodinius ir rašytinius įrodymus, teismas konstatuoja (tik) akivaizdų-stiprų šalių konfliktą dėl faktinio naudojimosi patalpomis 1-10, 1-11 ir 1-12. Teismo vertinimu, nė viena iš šalių neįrodė, nei kad nurodytomis patalpomis faktiškai naudojasi J. B., nei kad jomis (kaip savo asmeniniam naudojimui skirtomis patalpomis) naudotųsi atsakovai. Tokia išvada darytina atsižvelgiant, be kita ko, į tai, kad iš aptariamų patalpų J. B. į ligoninę 2016 metų vasarą išvežtas po to, kai jose maždaug pusę metų (po 2016 metų žiemą įvykusio gedimo) jau nebuvo vandentiekio. Dėl to atmestini kaip nepagrįsti ieškovių argumentai, kuriais apeliuojama į tai, kad J. B. į patalpas 1-10, 1-11, 1-12 negali grįžti gyventi neva vien tik dėl vandentiekio nebuvimo. Kadangi J. B. apie pusę metų šiose patalpose gyveno be vandentiekio ir neketino kitur išsikraustyti vien tik dėl vandentiekio nebuvimo (o išsikraustymo priežastis buvo jo išvežimas į ligoninę dėl ūmiai pablogėjusios sveikatos), tai, teismo vertinimu, vandentiekio nebuvimas, kaip toks, negali būti vertinama kaip vienintelė-esminė aplinkybė, dėl kurios J. B. negrįžta gyventi į aptariamas patalpas. Atmesdamas atitinkamus atsakovų argumentus, kuriais apeliuojama į tai, kad būtent jie faktiškai naudojasi patalpomis 1-10, 1-11 ir 1-12 (iš šių patalpų išsikėlus J. B.), teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovių paaiškinimai ir liudytojo L. B. parodymai patvirtina, jog aptariamose patalpose vis dar yra ir J. B. daiktų, vadinasi, šios patalpos nepriskirtos išimtinai atsakovų naudojimuisi.

Kadangi atsakovai įrodė savo, kaip namo bendraturčių, teises ir teisėtus interesus, susijusius su patalpos 1-12 (kurioje pagal parengtą projektą ketinama įrengti įvadinį vandens apskaitos mazgą) naudojimu, tai teismas sprendžia, kad atsakovai turėjo pakankamą pagrindą atsisakyti duoti savo sutikimą parengtam projektui, kaip neatitinkančiam jų teisėtų interesų-lūkesčių, pavyzdžiui, interesų-lūkesčių dėl šios patalpos paskirties, naudojimo, pertvarkymo ir kt. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertina kaip pagrįstą atsakovų interesą, kad patalpoje 1-12 nebūtų vandens apskaitos mazgo (nes atsakovų naudojamose patalpose jau yra vandentiekis) ir (arba) kad ši patalpa būtų naudojama bet kokiems kitiems atsakovų poreikiams tenkinti. Kadangi pagal Statybos įstatymo nuostatas bendraturčių sutikimas negali būti suteikiamas tik projekto daliai (nes projektas, kaip vientisas dokumentas, tvirtinamas be išlygų, o prireikus turi būti koreguojamas ir derinamas-tvirtinamas iš naujo), tai konstatavus atsakovų pagrįstą atsisakymą duoti sutikimą projekto daliai dėl namo Nr. (duomenys neskelbtini), atmestini ieškinio reikalavimai ir dėl projekto dalies, susijusios su namu Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis nurodytų motyvų visuma, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Priimant sprendimą ieškinį atmesti, atsakovams iš ieškovių priteistina 980 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t. y. po 270 Eur šių išlaidų iš kiekvienos ieškovės (T. 1, l. 169-175, 187; T. 2, l. 56-58). Valstybei iš ieškovių priteistina 14,69 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. po 3,67 Eur iš kiekvienos ieškovės.

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovams H. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. B. (S. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai iš ieškovių V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 980 (devynis šimtus aštuoniasdešimt) Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t. y. po 270 (du šimtus septyniasdešimt) Eur šių išlaidų iš kiekvienos ieškovės.

Priteisti valstybei iš ieškovių V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 14,69 Eur (keturiolika eurų 69 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. po 3,67 Eur (tris eurus 67 ct) iš kiekvienos ieškovės.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.