- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-16
- Bylos Nr.
- e2A-753-553/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00057-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Laima Ribokaitė, Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „InnoForce“
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Kauno miesto
- Išvadą teikia
- Viešųjų pirkimų tarnyba
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Laimos Ribokaitės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „InnoForce“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „InnoForce“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis dėl perkančios organizacijos sprendimų, pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtais ir pirkimo nutraukimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Dekbera“, institucija, teikianti išvadą byloje, Viešųjų pirkimų tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „InnoForce“ kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti neteisėtais atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties sprendimą ieškovės pretenziją palikti nenagrinėtą ir atsakovės veiksmus, nestabdant pirkimo procedūrų po pretenzijos pateikimo; 2) pripažinti neteisėtais atsakovės paskelbto viešojo konkurso „Balsinio radijo ryšio ir susijusių paslaugų bei prekių pirkimas“ pirkimo sąlygų 1 priedą „Techninė specifikacija“ bei pirkimo sąlygų 6 priedo 7 lentelę „Pasiūlymų vertinimo kriterijai“ ir pirkimą nutraukti.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2021 m. gruodžio 16 d. paskelbė viešąjį pirkimą „Balsinio radijo ryšio ir susijusių paslaugų bei prekių pirkimas“ (toliau – Pirkimas). Ieškovė 2021 m. gruodžio 23 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl Pirkimo sąlygų neteisėtumo. Pretenzijoje ieškovė taip pat prašė sustabdyti Pirkimo procedūras iki pretenzijos išnagrinėjimo. Atsakovė 2021 m. gruodžio 31 d. pateikė ieškovei raštą, kuriame nurodė, kad norint išnagrinėti pretenziją reikia kreiptis į kompetentingas institucijas ir gauti teisinio reglamentavimo, susijusio su ginčo objektu, taikymo paaiškinimą. Vėliau atsakovė ignoravo ieškovės 2021 m. gruodžio 31 d. paklausimą ir nenurodė į kokias institucijas kreipėsi. Atsakovė 2022 m. sausio 17 d. informavo, kad ieškovės pretenziją paliko nenagrinėtą. Atsakovė savo sprendime palikti ieškovės pretenziją nenagrinėtą nurodė, kad ji, gavusi Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – Ryšių reguliavimo tarnyba) atsakymą, nustatė, jog ieškovė nėra Ryšių reguliavimo tarnybai pateikusi paraiškos skirti radijo dažnius (kanalus) ir Ryšių reguliavimo tarnyba nėra išdavusi leidimų naudoti radijo dažnius (kanalus), kuriais būtų suteikta teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) Kauno, Alytaus, Tauragės apskrityse ir Marijampolės apskrities Šakių, Vilkaviškio savivaldybėse (toliau – Arealas) arba dalyje Arealo ir teikti elektroninių ryšių paslaugas. Ieškovės vertinimu, atsakovė atliko neteisėtą ir išankstinį ieškovės kvalifikacijos vertinimą ir nepagrįstai nustatė, kad ieškovė neturi reikiamos kvalifikacijos dalyvauti konkurse, todėl ji nelaikytina suinteresuotu tiekėju konkurse.
3. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovė, gavusi ieškovės pretenziją, nesustabdė pirkimo procedūrų taip, kaip tai numatyta Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 103 straipsnyje. Tokie atsakovės veiksmai faktiškai užkirto kelią ieškovei dalyvauti pirkime ir pateikti pasiūlymą.
4. Ieškovė nurodė, kad pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, tam, kad tiekėjas galėtų pasinaudoti peržiūros procedūra, ginčyti viešąjį pirkimą, savaime nėra būtinas dalyvio statusas. Ieškovė laikosi pozicijos, kad būtent ginčijamos pirkimo sąlygos apriboja jos galimybę dalyvauti pirkime, t. y. pažeidė jos subjektines teises, todėl ji siekia nutraukti Pirkimą ir dalyvauti naujame pirkime pagal pakeistas sąlygas. Atsižvelgiant į tai, ieškovės nuomone, ji pagrindė savo teisinį suinteresuotumą ginčo dalyku – kvestionuoti pirkimo sąlygų teisėtumą.
5. Dėl Pirkimo sąlygų 1 priede (Techninėje specifikacijoje) numatytų reikalavimų ieškovė nurodė, kad atsakovė savo poreikiams perka viešojo TETRA tinklo nuomos paslaugą, viešojo NXDN NEXEDGE tinklo nuomos paslaugą ir susijusias konsultacijas. Ieškovės nuomone, Techninėje specifikacijoje išvardinti reikalavimai išdėstyti ne atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos poreikius, o į konkretaus tiekėjo trečiojo asmens UAB „Dekbera“ siūlomo ryšio technologines galimybes – perkama NXDN NEXEDGE tinklo nuoma, kurio paslaugą Lietuvoje teikia vienintelė įmonė (trečiasis asmuo). Ieškovė nurodė ir tai, kad perkančioji organizacija Techninėje specifikacijoje aprašo konkretaus tinklo technines galimybes, o ne siekiamą rezultatą ar savo poreikius, numato visiškai nerealius terminus paslaugų teikimo pradžiai. Be to, Techninėje specifikacijoje taip pat nepateikia dalies svarbios informacijos, kuri būtina potencialiems tiekėjams norint pasiruošti Pirkimui ir pateikti konkurencingus pasiūlymus. Tuo atveju, jeigu būtų keliami funkciniai, o ne technologiniai konkretaus vieno tinklo reikalavimai, reikiamas funkcijas būtų galima įgyvendinti dar ir kitais būdais – kito ryšio tinklo priemonėmis, pvz., TETRA, panaudoti LTE technologijas ar apskritai naudotis VRM IRD žinybiniu radijo ryšio tinklu. Iš Techninėje specifikacijoje surašytų reikalavimų akivaizdu ir tai, kad perkančioji organizacija nepriims jokių lygiaverčių pasiūlymų. Taigi, ieškovės nuomone, ginčo pirkimo sąlygų 1 priedas „Techninė specifikacija“ yra neteisėtas, parengtas pažeidžiant VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus.
6. Dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų ieškovė nurodė, kad Pirkimo sąlygų 6 priedo 7 lentelėje „Pasiūlymų vertinimo kriterijai“ yra nurodyta, kad balai skiriami už tiekėjo pasiūlytą kainą ir reagavimo laikus į mažo, vidutinio ir didelio svarbumo gedimus. Tačiau nei Pirkimo sąlygose, nei Pirkimo sutarties projekte nėra apibrėžiama, kas yra laikoma reagavimo laiku – ar gedimo užregistravimas, ar gedimo priežasties nustatymo pradžia, ar gedimo priežasties nustatymo pabaiga, ar gedimo pašalinimas. Tam, kad visi tiekėjai Pirkimo sąlygas suprastų vienodai, o taip pat kad perkančioji organizacija visų tiekėjų pasiūlymus vertintų pagal tas pačias sąlygas, būtina aiškiai apibrėžti reagavimo laiko sąvoką.
Šalies argumentai
7. Atsakovė su ieškovės ieškiniu nesutiko ir prašė civilinės bylos dalį (pagal ieškovės ieškinio antrąjį reikalavimą dėl pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir pirkimo nutraukimo) nutraukti; nusprendus nenutraukti civilinės bylos dalies, ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė, nei teikdama pretenziją, nei reikšdama ieškinį teisme, neįrodė savo suinteresuotumo ar galimybės sudaryti viešojo pirkimo sutartį, nepaneigė atsakovės iš Ryšių reguliavimo tarnybos gautų duomenų apie tai, kad ieškovė objektyviai neturi teisės teikti Pirkimu perkamas paslaugas. Taigi, akivaizdu, kad ieškovė objektyviai negalėtų sudaryti viešojo pirkimo sutarties. Be to, ieškovė tik deklaratyviai teigia, kad ji kvalifikacinius reikalavimus gali pagrįsti pasitelkusi kitus subjektus. Ieškovė nepateikia jokių duomenų ar įrodymų apie ketinimą ar realią galimybę tokia teise pasinaudoti. Atsakovė neturėjo pareigos, gavusi pretenziją, informuoti ieškovę apie procedūrų sustabdymą. Atsakovė buvo sustabdžiusi procedūras ir jokių veiksmų Pirkimo procedūrose nebuvo atlikta. Atsakovės kreipimasis į Ryšių reguliavimo tarnybą užtikrino kvalifikuotą ieškovės pretenzijos peržiūros procedūrą ir veiksmingą jos teisių gynybą. Atsakovė ieškovę apie pretenzijos nagrinėjimo termino atidėjimą informavo. Tai, atsakovės vertinimu, patvirtina, kad ji neatliko jokių procedūrinių pažeidimų, nagrinėdama ieškovės pretenziją.
8. Dėl pirkimo sąlygų 1 priedu „Techninės specifikacija“ numatytų reikalavimų atsakovė nurodė, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, jose nėra jokių nuorodų į konkretaus tiekėjo produktą ar sąlygų bei reikalavimų, orientuotų į konkretų tiekėją. Atsakovė parengė Pirkimo sąlygas bei jose nustatytus reikalavimus, siekdama išsirinkti patikimus tiekėjus, galinčius pateikti tinkamus gaminius, atsižvelgdama į savo dabartinę padėtį, sveikatos paslaugų tiekimo srityje. Atsakovė nustatė objektyvius ir pagrįstus reikalavimus Techninėje specifikacijoje. TETRA yra Europinis standartas, skirtas radijo stočių sistemai, profesionali nešiojamos radijo stoties ir dvipusio siųstuvo imtuvo specifikacija. Tai nėra konkretus produktas, siūlomas tik trečiojo asmens. Trečiasis asmuo tiesiog turi sistemą, kuri atitinka TETRA standartą. NEXEDGE yra skaitmeninė dvipusė radijo ryšio sistema, kurią gali diegti bet kuris tiekėjas. Atsakovė šiuo metu turi tam tikrą galinio ryšio įrangą, kurios dalis remiasi TETRA technologija, kita dalis – NXDN NEXEDGE technologija. Kadangi atsakovė turi galinio ryšio įrangą, kuri veikia konkrečios technologijos tinkluose, todėl ir reikalavimas Pirkimo objektui yra formuluojamas atsižvelgiant į atsakovės turimą fizinę infrastruktūrą. Be to, perkančioji organizacija Pirkimo sąlygose aiškiai įvardino, kad priimami ir lygiaverčiai pasiūlymai.
Atsiliepimas
9. Atsakovė nesutiko su ieškove, kad yra neaiškus pirkimo sąlygų 6 priedo 7 lentelėje „Pasiūlymų vertinimo kriterijai“ nurodymas, jog balai skiriami už tiekėjo pasiūlytą kainą ir reagavimo laikus į mažo, vidutinio ir didelio svarbumo gedimus. Atsakovės nuomone, ieškovė, būdama savo srities specialiste, neabejotinai puikiai suvokia atsakovės keliamus reikalavimus, t. y. ieškovė suvokia, kad atsakovė, nustatydama reikalavimą „reagavimo laikas“ laiko, kad tai yra laiko momentas nuo to laiko momento, kai atsakovė suderintomis priemonėmis kreipėsi į tiekėją ir informavo apie gedimą iki to laiko momento, kai tiekėjas, gavęs atsakovės kreipimąsi, jį užregistravo ir informavo perkančiąja organizaciją, kad eina ieškoti jo priežasčių ir spręsti gedimą. Iš Pirkimo sąlygų akivaizdu, kad reagavimo laikui suteikiami trumpi terminai ir apima tik gedimo užregistravimą, o ne priežasčių nustatymą ar jų pašalinimą.
10. Ieškovė, ginčydama Pirkimo sąlygų teisėtumą, privalo įrodyti, kaip pirkimo sąlygos konkrečiai pažeidžia būtent jos subjektinę teisę dalyvauti pirkime arba jį laimėti, arba kaip nors kitaip konkrečiai pažeidžia pretenziją teikiančio tiekėjo teises. Tik įrodžius šias aplinkybes, ieškovei pripažįstama teisė ginčyti atsakovės sprendimus. Tuo tarpu ieškovė šiuo atveju kelia klausimą dėl atsakovės sprendimų teisėtumo, atsižvelgdama į bendruosius viešųjų pirkimų principus. Ieškovė nenurodo savo, kaip individualaus tiekėjo subjektinių teisių pažeidimo, kuris sudaro prielaidą ginčyti atsakovės veiksmus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Kauno apygardos teismas 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Dėl pretenzijos palikimo nenagrinėta (ne)pagrįstumo ir pirkimo procedūrų (ne)stabdymo teisėtumo
12. Teismas, susipažinęs su atsakovės 2022 m. sausio 14 d. sprendimu palikti ieškovės pretenziją nenagrinėtą, padarė išvadą, kad atsakovė kasacinio teismo nurodytų sąlygų, sprendžiant klausimą dėl tiekėjo suinteresuoto (ne)turėjimo, visiškai netyrė ir nesiaiškino, o neteisėtai ir nepagrįstai atliko išankstinį ieškovės, kaip tiekėjos, atitikties kvalifikacijos reikalavimams vertinimą.
13. Teismas nustatė, kad atsakovės sprendimas palikti ieškovės pretenzija nenagrinėtą buvo priimtas ilgiau nei per VPĮ 103 straipsnio 3 dalyje nustatytą 6 dienų darbo terminą. Nepaisant to, teismo vertinimu, tokių atsakovės veiksmų nėra pagrindo per se (savaime) laikyti neteisėtais. Byloje nustatyta, kad atsakovė ieškovę apie tai, kad dėl jos pateiktos pretenzijos nebus priimtas sprendimas laiku, informavo 2021 m. gruodžio 31 d. raštu ir tą padarė tinkamai. Be to, nurodė ir tai, kad sprendimas nėra priimtas, nes atsakovė kreipėsi į kompetentingas institucijas. Teismas pažymėjo, kad nei VPĮ, nei suformuotoje kasacinio teismo praktikoje nėra numatyta, kad perkančioji organizacija privalo tiekėją apie laiku nepriimtą sprendimą dėl pateiktos pretenzijos informuoti daugiau nei vieną kartą. Atsižvelgdamas į tai teismas taip pat neturi pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė ieškovei nepateikusi atsakymo į jos antrą kartą, t. y. 2021 m. gruodžio 31 d., rašytą paklausimą atliko neteisėtus veiksmus.
14. Teismas pažymėjo, kad ieškovei nebuvo užkirstas kelias pasinaudoti teise į teisminę gynybą, pareikšti ieškinį, be kita ko, ieškinyje nurodyti ir argumentus, susijusius su atsakovės veiksmų (ne)teisėtumu, jai kreipiantis į Ryšių reguliavimo tarnybą.
15. Pasisakydamas dėl ieškovės argumentų, kad atsakovė, neteisėtai ir nepagrįstai atlikusi išankstinį ieškovės kvalifikacijos vertinimą, neteisėtai ir nepagrįstai nusprendė ieškovės nelaikyti suinteresuotu tiekėju pirkime, teismas nurodė, kad nei VPĮ, nei Pirkimo sąlygos nenumato perkančiosios organizacijos teisės ir (ar) pareigos tikrinti tiekėjų atitiktį kvalifikacijos reikalavimams tiekėjo pretenzijos pateikimo metu, ką šiuo atveju atsakovė padarė. Be to, nei VPĮ, nei Pirkimo sąlygos nenumato perkančiajai organizacijai teisės palikti tiekėjų pretenziją nenagrinėtą tuo pagrindu, jeigu kartu su pretenzija nebuvo pateikti atitiktį kvalifikacijos reikalavimams patvirtinantys dokumentai ir informacija. Teismas sprendė, kad atsakovė savo veiksmais užkirto kelią ieškovei remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, siekiant patvirtinti atitiktį Pirkimo dokumentuose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams.
16. Teismas pripažino, kad atsakovė neturėjo teisės atlikti išankstinį ieškovės atitikties kvalifikacijos reikalavimams įvertinimą ir palikti ieškovės pretenziją nenagrinėtą, kaip pateiktą tiekėjo, kuris neatitinka kvalifikacijos reikalavimų. Atsakovė, prieš padarydama išvadą dėl ieškovės kaip tiekėjos suinteresuotumo (ne)turėjimo, turėjo įvertinti kasacinio teismo praktikoje nurodytų tiekėjo suinteresuotumo sąlygų (ne)buvimą, tačiau to nepadarė. Atsižvelgęs į tai, taip pat vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 423² straipsnio 3 dalimi, teismas sprendė, kad civilinė byla turi būti nagrinėjama iš esmės.
Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo kreiptis į teismą (ne)turėjimo
17. Teismas pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimą nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas, ir jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galimai neteisėtų pirkimo sąlygų.
18. Iš ieškovės pretenzijos turinio ir ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių teismas nustatė, kad ieškovė turėjo interesą dalyvauti ginčo Pirkime. Ieškovė pretenzijoje buvo nurodžiusi, kad ji yra informacinių technologijų įmonė, kuri jau ilgą laiką sėkmingai specializuojasi kritinių situacijų sprendimų kūrime, diegime, vystyme ir priežiūroje. Teismas konstatavo, kad ieškovė yra tinkamas asmuo kvestionuoti ginčo Pirkimo sąlygas. Vis dėl teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti ieškovės suinteresuotumą kvestionuoti ginčo pirkimo sąlygas antrojo jo elemento – subjektinių teisių pažeidimo – pagrindu, nes jo ieškovė procese neįrodė.
19. Teismas pažymėjo, kad ieškovė viso ginčo metu abstrakčiai kvestionavo ginčo Pirkimo sąlygas, nepateikdama jokių bent kiek konkretesnių argumentų ir duomenų, patvirtinančių, kad ji (asmeniškai ar pasitelkusi kitus ūkio subjektus) neturi sąlygų (galimybių) ar turi blogesnes sąlygas (galimybes) pasiūlyti atsakovei NXDN NEXEDGE tinklo nuomos paslaugas ir (ar) lygiavertį pasiūlymą. Juolab kad galimybė tiekėjui pateikti lygiavertį pasiūlymą yra numatyta pirkimo sąlygų 25 punkte.
20. Teismo vertinimu, ieškovei neįrodžius, kad, nustatant ginčo pirkimo sąlygas, buvo pažeistos jos subjektinės teisės, nėra pagrindo pripažinti ieškovei teisinį suinteresuotumą jas kvestionuoti. Nustatytos ir nurodytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė nėra subjektas, kuris gali ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus, vykdant ieškinyje nurodytą viešąjį pirkimą.
Dėl pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ (ne)teisėtumo
21. Teismas, nepaisydamas padarytos išvados, kad ieškovė neturėjo teisinio suinteresuotumo kreiptis į teismą, sprendė toliau pasisakyti ir dėl ginčo esmės, t. y. dėl pagrindinių ieškovės ieškinyje nurodytų argumentų, susijusių su pirkimo sąlygų (ne)teisėtumu.
22. Teismas pripažino, kad neturi pagrindo daryti išvados, jog perkančiosios organizacijos Techninėje specifikacijoje įtvirtinti reikalavimai pažeidžia VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimu ir skaidrumo principus, kitas VPĮ nuostatas. Techninėje specifikacijoje keliami reikalavimai buvo reikalingi ir pagrįsti perkamų paslaugų pobūdžių aspektu, t. y. tuo, kad atsakovė perka jau turimos ir naudojamos infrastruktūros, kuri remiasi NXDN NEXEDGE technologija ir gali būti prijungiamos tik prie viešojo NXDN NEXEDGE tinklo, nuomos paslaugas.
23. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo Pirkime jokie lygiaverčiai sprendimai nėra galimi. Teismas sprendė, kad neturi pagrindo daryti kategoriškos išvados, jog ginčo Pirkime neįmanomas lygiaverčio pasiūlymo pateikimas Techninės specifikacijos suformuluotų reikalavimų atžvilgiu.
Dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų
24. Teismas sutiko su ieškove, kad Pirkimo sąlygose nėra pateikto išaiškinimo, kas yra laikytina reagavimo laiku. Atsakovė tik atsiliepime į ieškinį išaiškino, kad reagavimo laiką reikia suprasti kaip laiko momentą nuo to laiko momento, kai atsakovas suderintomis priemonėmis kreipėsi į tiekėją ir informavo apie gedimą iki to laiko momento, kai tiekėjas gavęs atsakovo kreipimąsi jį užregistravo ir informavo perkančiąją organizaciją, kad eina ieškoti jo priežasčių ir spręsti gedimą. Nepaisant to, teismo vertinimu, ieškovės nurodytos Pirkimo sąlygos nėra pagrindo pripažinti neteisėta. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad šios Pirkimo sąlygos neaiškumas apribojo jos galimybės pateikti konkurencingą pasiūlymą atsakovei.
Žemesnės instancijos teismas
25. Teismo vertinimu, ieškovės ginčijami Pirkimo sąlygų neaiškumai galėjo būti pašalinti ieškovei kreipiantis į perkančiąją organizaciją su prašymu paaiškinti neaiškias Pirkimo sąlygas, o atsakovei apie Pirkimo sąlygų neaiškumą (netikslumą) pašalinimą paskelbus CVP IS priemonėmis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
26. Ieškovė UAB „InnoForce“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas; išreikalauti iš atsakovės VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties vykdyto viešojo pirkimo komisijos protokolus ir Pirkimą laimėjusį pasiūlymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Dėl pretenzijos palikimo nenagrinėta ir pirkimo procedūrų nestabdymo
26.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės veikimas paliekant 2021 m. gruodžio 23 d. ieškovės pretenziją nenagrinėtą pažeidžiant VPĮ 103 straipsnio 3 dalyje nustatytą 6 dienų darbo terminą, nepakankamas spręsti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Atsakovė ignoravo ieškovės paklausimus dėl pretenzijos nagrinėjimo, atsakymą į pretenziją pateikė praėjus 14 dienų nuo Ryšių reguliavimo tarnybos atsakymo gavimo. Be to atsakovė atliko neteisėtą ir išankstinį ieškovės kvalifikacijos vertinimą, t. y. akivaizdžiai diskriminavo ieškovę, užkirsdama kelią ieškovei pasinaudoti teisėmis remtis kitų subjektų pajėgumais įrodinėjant savo kvalifikaciją. Tai patvirtina kryptingus atsakovės veiksmus, siekiant apriboti konkurenciją pirkime ir užkirsti kelią ieškovei pateikti pasiūlymą.
Žemesnės instancijos teismas
26.2. Nors ieškovė prašė pripažinti atsakovės veiksmus nestabdant Pirkimo procedūrų po pretenzijos gavimo neteisėtais, teismas šiuo atveju šio klausimo tinkamai neišnagrinėjo ir nenustatė fakto, ar atsakovė stabdė Pirkimo procedūras. Teismas 2022 m. kovo 17 d. nutartimi nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą išreikalauti iš atsakovės vykdyto viešojo pirkimo komisijos protokolus, konstatuodamas, kad pareikštas prašymas nėra susijęs su nagrinėjama byla. Tai užkirto kelią nustatyti faktą, ar atsakovė nepažeidė VPĮ 103 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą, gavus pretenziją, sustabdyti Pirkimo procedūrą, kol bus išnagrinėta ši pretenzija ir priimtas sprendimas.
Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo kreiptis į teismą
26.3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių, kad ji (asmeniškai ar pasitelkusi kitus ūkio subjektus) neturi sąlygų (galimybių) ar turi blogesnes sąlygas (galimybes) pasiūlyti atsakovei NXDN NEXEDGE tinklo nuomos paslaugas ir (ar) lygiavertį pasiūlymą. Ieškovė nurodė, kad atsakovės perkama NXDN NEXEDGE tinklo nuoma yra paslauga, kurią Lietuvoje teikia vienintelė įmonė – trečiasis asmuo UAB „Dekbera“.
26.4. Ieškovė akivaizdžiai pagrindė savo siekį dalyvauti Pirkime ir ginčijo neteisėtas sąlygas, užkertančias jai galimybę teikti pasiūlymą, taigi, iš esmės įrodė vienos iš būtinųjų teisinio suinteresuotumo sąlygų – subjektinių teisių pažeidimo – egzistavimą. Nors ieškovė ir nepateikė pasiūlymo dalyvauti Pirkime, pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad tiekėjas galėtų pasinaudoti peržiūros procedūra, ginčyti viešąjį pirkimą, savaime nėra būtinas dalyvio statusas, nes VPĮ nuostatomis gali remtis ne tik viešojo pirkimo procedūrose dalyvaujantis subjektas, bet ir subjektas, kuris formaliai jose nedalyvavo.
Dėl pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ (ne)teisėtumo
26.5. Pagal dabartinę Techninę specifikaciją tiekėjų konkurencija yra visiškai eliminuota. Perkančiosios organizacijos pasirinktas Techninės specifikacijos suformulavimo būdas suponuoja situaciją, kai Pirkime gali dalyvauti tik tas tiekėjas, kuris jau nuo 2015 m. be pertraukų teikia šias paslaugas, gali pradėti teikti jas iš karto/nepertraukiamai po sutarties įsigaliojimo.
Žemesnės instancijos teismas
26.6. Teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl to, kad pagal Pirkimo sąlygose nustatytus terminus joks kitas tiekėjas negali pradėti teikti paslaugas, išskyrus tą, kuri šiuo metu teikia paslaugą. Teismas nepasisakė dėl ieškovės argumentų, kad Techninėje specifikacijoje nėra pateikta informacija apie integruojamus objektus, t. y. kokią įrangą ir sąsajas naudoja Perkančioji organizacija.
Dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų
26.7. Nėra pagrindo sutikti ir su teismo vertinimu, kad ieškovės ginčijami Pirkimo sąlygų neaiškumai galėjo būti pašalinti ieškovei kreipiantis į perkančiąją organizaciją su prašymu paaiškinti neaiškias Pirkimo sąlygas. Ieškovė ginčijo nurodytą ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų kaip neteisėtą pretenzijoje, kurios atsakovė nusprendė nenagrinėti.
26.8. Atsakovė pateikė pirkimo sąlygose nenurodytą išaiškinimą, faktiškai suformuluodama naują Pirkimo sąlygą. Akivaizdu, kad ginčijamas reikalavimas yra netikslus, todėl apsunkinama tiekėjų galimybė suprasti Pirkimo objektą ir parengti pasiūlymą.
Dėl trečiojo asmens UAB „Dekbera“ atsiliepimo į ieškinį priėmimo ir naujų įrodymų išreikalavimo
26.9. Teismas nepagrįstai priėmė trečiojo asmens su trūkumais pateiktą atsiliepimą į ieškinį ir nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį prašė atmesti byloje nedalyvaujančio ir su ieškove niekaip nesusijusio juridinio asmens UAB „Innoseven technologies“ ieškinį.
26.10. Ieškovė nuslėpė nuo teismo, kad konkurso nugalėtoju paskelbė ir sudarė viešojo pirkimo sutartį su kitu tiekėju. Todėl yra pagrindas išreikalauti iš atsakovės vykdyto viešojo pirkimo komisijos protokolus ir pirkimą laimėjusį pasiūlymą.
27. Atsakovė VšĮ Kauno miesto greitosios pagalbos gelbėjimo stotis atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės prašymą išreikalauti pirkimą laimėjusį pasiūlymą; prijungti prie bylos viešojo pirkimo komisijos protokolus; atmesti ieškovės apeliacinį skundą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi tokie argumentai:
27.1. Atsakovė buvo sustabdžiusi Pirkimo procedūras ir jokių veiksmų Pirkimo procedūrose nebuvo atlikta, kaip tai numatyta VPĮ. Taip pat atsakovė atsakė į visus ieškovės prašymus ir juos visus detaliai pakomentavo. Atsakovė atsakymą į ieškovės pretenziją pateikė tą pačią dieną, kai buvo gautas Ryšių reguliavimo tarnybos atsakymas.
27.2. Priešingai, nei teigia ieškovė, teismas sprendime nenustatė, kad Pirkime bei jo procedūrose buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai, dirbtinai apribota konkurencija.
27.3. Ieškovė dirbtinai iniciavo ginčą su atsakove, neturėdama jokių realių ketinimų dalyvauti Pirkime, nepateikdama, jokių konkrečių pastabų Pirkimo sąlygoms ar pasiūlymų, kaip jos turėtų būti keičiamos. Ieškovė neginčijo sudarytos sutarties, neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių dėl Pirkimo procedūrų stabdymo, draudimo sudaryti sutartį ar ją vykdyti.
27.4. Atsakovė neturi pareigos pirkti tokio radijo ryšio tinklo nuomos paslaugas, kurios neveiks jos turimuose galiniuose įrenginiuose. Tai neatitiktų viešojo pirkimo tikslo (VPĮ 17 straipsnio 2 dalies) įsigyti tai, kas atitinka perkančiosios organizacijos poreikius.
27.5. Rinkoje susiklosčiusi padėtis negali būti pagrindu pripažinti Pirkimo sąlygas neteisėtas, nes tai nepriklauso nuo atsakovės. Atsakovė suformavo Pirkimo sąlygas pagal savo poreikius, kurie yra nulemti objektyvių aplinkybių – turimos infrastruktūros, kuri jau veikia daug metų.
27.6. Pirkimo sąlygos yra aiškios, tai įrodo, kad nei vienas realus tiekėjas nesikreipė dėl jų išaiškinimo, kaip tą numatė Pirkimo procedūra.
27.7. Vien tik ta aplinkybė, kad teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje neaptarė visų ieškovės ieškinyje ar dublike išdėstytų teiginių, savaime nereiškia, jog sprendimas yra netinkamai motyvuotas arba kad teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų bei ieškovės nurodytų argumentų.
27.8. Trečiojo asmens pasiūlymo vertimo klausimai yra ne šios bylos dalykas, todėl teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo. Taip pat turėtų būti atmestas ieškovės prašymas dėl įrodymų išreikalavimo, nes tai nesusiję šioje byloje nagrinėjamu ginču.
27.9. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neturi jokių priežasčių slėpti pirkimo procedūrų dokumentus, nes jas vykdė sąžiningai ir skaidriai, su atsiliepimu teikia ieškovės reikalaujamus Pirkimo komisijos protokolus.
28. Trečiasis asmuo UAB „Dekbeta“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą; netenkinus pirmųjų dviejų trečiojo asmens UAB „Dekbera“ reikalavimų – paskirti vieną iš VPĮ 106 straipsnyje 3 dalyje numatytų alternatyvių sankcijų, t. y. viešojo pirkimo sutarties trukmės sutrumpinimą arba baudos atsakovei VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis skyrimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi tokie argumentai:
28.1. Atsakovė turėjo teisę ieškovės pretenziją nagrinėti ilgiau nei 6 darbo dienas. Esant būtinam poreikiui atsakovei imtis aktyvių veiksmų ir jai nusprendus jų imtis, dėl ko Pretenzijos nagrinėjimas užsitęsė, neteisinga vertinti tai kaip neteisėtą atsakovės elgesį.
28.2. Remiantis kasacinio teismo praktika, ieškovė, siekdama pagrįsti nesąžiningą konkurencijos ribojimą, turi įrodyti, kad objektyviai neturėjo galimybės suteikti perkamų paslaugų tampant įgaliotu tam tikro gamintojo atstovu ar pasitelkti kitus subjektus, tačiau ieškovė tokių įrodymų nepateikė.
28.3. Ieškovė galėjo pasirinkti savo dalyvavimo Pirkimo būdą ir pasitelkti subtiekėjus, tačiau pati savo faktiniu elgesiu (neveikimu nepateikiant pasiūlymo Pirkime) patvirtino, kad pasitelkti subtiekėjų ar jungtinės veiklos partnerių nesiekė ir nesiekia.
28.4. Remiantis kasacinio teismo praktika, gindamas savo tariamai pažeistas teises tiekėjas (ieškovė) privalo bent preliminariai pagrįsti teisinį suinteresuotumą ginčo pirkimo objektu. Šioje byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė bent teoriškai galėtų patenkinti atsakovės turimą poreikį dėl Pirkimo objekto.
28.5. Jei ieškovei buvo neaiškios Pirkimo sąlygos, ji galėjo pasinaudoti numatyta teise pateikti atsakovei klausimą. Aplinkybė, kad ieškovė pasirinko šį klausimą iškelti pretenzijoje, o ne prašant pateikti papildomą informaciją, negali būti vertinama kaip ieškovės galimybių pateikti konkurencingą pasiūlymą atsakovei apribojimas.
28.6. Net pripažinus apeliacinio skundo reikalavimus tenkintinais, apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis VPĮ 106 straipsnio 3 dalimi, turi spręsti dėl alternatyvios sankcijos skyrimo – Pirkimo sutarties trukmės sutrumpinimo arba atsakovei skirtinos baudos, kadangi jos pripažinimas negaliojančia padarytų milžinišką ir nepataisomą žalą viešajam interesui (Lietuvos gyventojų sveikatai ir gyvybėms).
28.7. Įmonės UAB „Innoseven Technologies“ nurodymas trečiojo asmens atsiliepimo į ieškinį rekvizituose įvyko tik todėl, kad priešingai nei nurodo ieškovė, UAB „Innoseven Technologies“ ir ieškovė yra tarpusavyje susijusios įmonės, dažnai viešųjų pirkimų procedūrose dalyvauja kartu (jungtinės veiklos pagrindais), o teisminiuose ginčuose yra atstovaujamos to paties atstovo, t. y. ieškovės atstovo šioje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl naujų įrodymų išreikalavimo ir atsakovės pateiktų įrodymų priėmimo
30. Ieškovė UAB „InnoForce“ apeliaciniame skunde pateikė prašymą išreikalauti iš atsakovės VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties vykdyto viešojo pirkimo komisijos protokolus ir Pirkimą laimėjusį pasiūlymą. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo išreikalauti šiuos įrodymus, kurie pagrįstų ieškovės byloje įrodinėjamas aplinkybes, kad atsakovė, gavusi ieškovės pretenziją, nesustabdė Pirkimo procedūrų.
31. Rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba CPK nustatyta tvarka išreikalaujami teismo (CPK 198 straipsnio 1 dalis). Asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti. Teismas taip pat gali asmeniui, kuris prašo išreikalauti rašytinius įrodymus, duoti liudijimą apie teisę gauti tą įrodymą, kad jis būtų pateiktas teismui.
32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad CPK 199 straipsnyje nustatyti rašytinių įrodymų rinkimo būdai yra dalyvaujančio byloje asmens pareigos pateikti įrodymus įgyvendinimo išraiška; įrodymų išreikalavimas yra viena iš teismo bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis formų, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-641/2013). Teismas neturi riboti šalies įrodinėjimo galimybių įrodinėjimo procese, jeigu šalis pagrindžia savo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, nurodo aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti, pateikia įrodymus, kad atitinkamo įrodymo negali gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 58 punktas).
33. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad apeliaciniame skunde įvardytų įrodymų išreikalavimo klausimas iš tiesų jau buvo spręstas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ieškovė 2022 m. kovo 10 d. kartu su pareiškimu dėl ieškinio dalyko patikslinimo pateikė prašymą išreikalauti iš atsakovės vykdyto viešojo pirkimo komisijos protokolus ir Pirkimą laimėjusį pasiūlymą. Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 17 d. nutartimi prašymo netenkino, konstatavęs, kad šis prašymas nėra susijęs su nagrinėjama byla.
34. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
35. Atsakovė VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė ieškovės prašytus išreikalauti viešojo pirkimo komisijos protokolus ir prašo juos prijungti prie bylos. Įvertinus aplinkybę, kad ieškovė atsakovės pateiktus įrodymus prašė išreikalauti, taip pat tai, kad jais atsakovė siekia pagrįsti bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. kad gavusi pretenziją sustabdė Pirkimo procedūras, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas šiuos įrodymus prijungti prie bylos.
36. Pasisakydama dėl ieškovės prašymo išreikalauti Pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šie įrodymai nėra susiję su nagrinėjamu ginču. Pažymėtina, kad pati ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog iš viešai skelbiamos informacijos matyti, kad sutartis su Pirkimą laimėjusiu tiekėju buvo sudaryta 2022 m. vasario 4 d. Kokias konkrečias aplinkybes, susijusias su Pirkimo procedūrų nestabdymu, galėtų patvirtinti Pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymas, ieškovė neįvardija. Šioje byloje kilęs ginčas dėl Pirkimo procedūrų vykdymo (jų nestabdymo) ir Pirkimo sąlygų teisėtumo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad reikalavimas pateikti Pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymą nėra susijęs su tiekėjo teisėtų interesų gynyba šiame Pirkime.
Dėl pretenzijos palikimo nenagrinėta ir pirkimo procedūrų nestabdymo
37. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė atviro tarptautinio konkurso būdu vykdė viešąjį pirkimą „Balsinio radijo ryšio ir susijusių paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 578891). Viešasis pirkimas buvo vykdomas pagal tarptautinio viešojo pirkimo „Balsinio radijo ryšio ir susijusių paslaugų pirkimas“ atviro konkurso sąlygas. Ieškovė 2021 m. gruodžio 23 d. raštu pateikė atsakovei pretenziją dėl atsakovės vykdomo atviro tarptautinio konkurso pirkimo sąlygų. Atsakovė 2022 m. sausio 14 d. pranešimu ieškovės pateiktą pretenziją paliko nenagrinėtą, motyvuodama tuo, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą. Ieškovė pareikštu ieškiniu, be kita ko, prašė pripažinti neteisėtu atsakovės priimtą sprendimą ieškovės pretenziją palikti nenagrinėtą. Ieškovės vertinimu, atsakovė nepagrįstai atliko išankstinį ieškovės kaip tiekėjos kvalifikacijos įvertinimą, todėl palikdama jos pretenziją nenagrinėtą, iš esmės apribojo ieškovės teises ir galimybes pateikti pasiūlymą pirkime, pasitelkiant kitus ūkio subjektus.
38. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė sprendimą palikti ieškovės pretenzija nenagrinėtą priėmė ilgiau nei per VPĮ 103 straipsnio 3 dalyje nustatytą 6 dienų darbo terminą, tačiau sprendė, kad tokių atsakovės veiksmų nėra pagrindo per se (savaime) laikyti neteisėtais. Teismas pažymėjo, kad atsakovė ieškovę apie tai, kad dėl jos pateiktos pretenzijos nebus priimtas sprendimas laiku, informavo ir tą padarė tinkamai. Tačiau teismas taip pat sprendė, kad, atsakovė, priimdama sprendimą dėl ieškovės pretenzijos, vertino tik pačios ieškovės atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, nors Pirkimo sąlygose leido tiekėjams remtis kitų subjektų pajėgumu tam, kad įrodyti atitikimą pirkimo dokumentuose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams. Tokiu būdu, teismo vertinimu, atsakovė savo veiksmais užkirto kelią ieškovei remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, siekiant patvirtinti atitiktį pirkimo dokumentuose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams. Taigi, pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės nurodytais argumentais, kuriais buvo grindžiamas nesutikimas su priimtu atsakovės sprendimu pretenziją palikti nenagrinėta, todėl vadovaudamasi CPK 423² straipsnio 3 dalimi, sprendė, kad civilinė byla turi būti nagrinėjama iš esmės.
39. Apeliantė skunde teigia, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog atsakovės veikimas paliekant 2021 m. gruodžio 23 d. ieškovės pretenziją nenagrinėtą pažeidžiant VPĮ 103 straipsnio 3 dalyje nustatytą 6 dienų darbo terminą, nepakankamas spręsti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Apeliantė pažymi, kad atsakovė atliko neteisėtą ir išankstinį ieškovės kvalifikacijos vertinimą, neteikė atsakymų į ieškovės užklausas, o tai, pasak apeliantės, patvirtina kryptingus atsakovės veiksmus, siekiant apriboti konkurenciją pirkime ir užkirsti kelią ieškovei pateikti pasiūlymą.
40. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai teismas pagal tiekėjo ieškinį nagrinėdamas bylą patikrina tiekėjo pretenzijos argumentų pagrįstumą, tiekėjo teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų teisėtumą yra įgyvendinama, nepaisant to, jog perkančioji organizacija jo pretenziją buvo atmetusi ar neišnagrinėjusi jos iš viso; teismui iš esmės nagrinėjant ginčą dėl perkančiosios organizacijos sprendimų ir veiksmų bei vertinant, ar perkančioji organizacija vykdydama pirkimą nepažeidė tiekėjo teisių ar teisėtų interesų, neturi reikšmės aplinkybė, kad perkančioji organizacija neišnagrinėjo tiekėjo pretenzijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-690/2017). Šiuo atveju byla dėl ieškovės pretenzijoje išdėstytų argumentų buvo nagrinėjama teisme iš esmės, taigi ieškovei šiuo aspektu buvo tinkamai užtikrinta teisė ginti galimai savo pažeistus interesus. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, kad atsakovė, palikdama jos pretenziją nenagrinėtą, atliko neteisėtus veiksmus, šiuo atveju nėra reikšmingi ir dėl jų teisėjų kolegija plačiau nepasisako.
41. Ieškovė byloje taip pat įrodinėjo, kad atsakovė pažeidė VPĮ 103 straipsnio 2 dalį nuostatas, nes gavusi ieškovės pretenziją nesustabdė pirkimo procedūrų iki tol, kol bus išnagrinėta pretenzija ir priimtas sprendimas, ir atitinkamai nenukėlė pasiūlymo pateikimo termino. Ieškovės teigimu, nors ji prašė pripažinti atsakovės veiksmus nestabdant Pirkimo procedūrų po pretenzijos gavimo neteisėtais, teismas šiuo atveju šio klausimo tinkamai neišnagrinėjo ir išvis nenustatė fakto, ar atsakovė stabdė Pirkimo procedūras.
42. Sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas tiesiogiai nepasisakė dėl ieškovės argumentų, jog atsakovė nesustabdė pirkimo procedūrų. Teismas, kaip minėta, padarė išvadą, kad atsakovė neturėjo teisės atlikti išankstinį ieškovės atitikties kvalifikacijos reikalavimams įvertinimą ir palikti ieškovės pretenziją nenagrinėtą, todėl civilinė byla turi būti nagrinėjama iš esmės.
43. Kita vertus, iš atsakovės pateiktų viešojo pirkimo komisijos protokolų matyti, kad gavusi pretenziją pirkimo komisija priėmė sprendimą sustabdyti Pirkimo procedūras. Byloje nėra duomenų, kad šis sprendimas nebuvo vykdomas ir kokios nors Pirkimo procedūros buvo atliktos iki sprendimo palikti ieškovės pretenziją nenagrinėtą. Bylos duomenys patvirtina, kad sutartis su Pirkimą laimėjusiu tiekėju buvo sudaryta jau po to, kai atsakovė paliko ieškovės pretenziją nenagrinėtą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės argumentai, kad Pirkimo procedūros nebuvo sustabdytos, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo kreiptis į teismą (ne)turėjimo
44. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009, ir joje nurodyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinio teismo praktika). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisė į teisminę gynybą pripažįstama tik tokiems asmenims, kurių teisės ar teisėti interesai yra pažeisti ar ginčijami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, jog pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006; 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-378/2018, 38 punktas).
45. VPĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar nepagrįstai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, neatitinkančių šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo.
46. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, teisinis suinteresuotumas ginčyti viešojo pirkimo sąlygas kaip sąlyga kreiptis į teismą pripažįstamas tais atvejais ir tiek, kiek ieškovas gina būtent savo subjektines tiekėjo (dalyvio) teises ir pažeistą savo teisę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 34 punktas).
47. Tiekėjo teisinis suinteresuotumas apibūdinamas kaip jo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Dėl to teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti (pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 35.7 punktas).
48. Tiekėjų suinteresuotumą kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimą nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas, ir jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galimai neteisėtų pirkimo sąlygų; tai – privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-248/2021 46 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
49. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti ieškovės suinteresuotumą kvestionuoti ginčo pirkimo sąlygas antrojo jo elemento – subjektinių teisių pažeidimo – pagrindu, nes jo ieškovė procese neįrodė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės pretenzijos turinio ir ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių yra akivaizdu tik tai, kad ieškovė, prašydama pakeisti ir (ar) panaikinti pirkimo sąlygų 1 priedą „Techninės specifikacija“, akcentuoja tai, kad, jos nuomone, Techninės specifikacijos rengėjai tinkamai neįvertino viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo, nes Techninėje specifikacijoje išvardinti reikalavimai išdėstyti ne atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos poreikius, o į konkretaus tiekėjo siūlomo ryšio technologines galimybes – perkama NXDN NEXEDGE tinklo nuoma, kurios paslaugą Lietuvoje teikia vienintelė įmonė (nagrinėjamu atveju – trečiasis asmuo). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės išdėstytos prielaidos apie tariamai pažeistas visų kitų tiekėjų teises ir apribotą konkurenciją nesudaro pagrindo spręsti esant jos teisinį suinteresuotumą ginčyti Pirkimo sąlygas.
50. Ieškovė su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir apeliaciniame skunde teigia, kad ji įrodė teisinį suinteresuotumą dėl viešojo pirkimo, teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi su pretenzija į atsakovę dėl pradėto viešojo pirkimo sąlygų neteisėtumo, ir vėliau inicijavo viešojo pirkimo peržiūros procedūrą teisme. Ieškovė, tiek perkančiajai organizacijai pateikdama pretenziją, tiek ieškinyje nuosekliai įrodinėjo, kad būtent ginčijamos Pirkimo sąlygos apribojo jos galimybę dalyvauti Pirkime, t. y. pažeidė jos subjektines teises, todėl ji siekia nutraukti Pirkimą ir dalyvauti naujame pirkime pagal pakeistas sąlygas. Ieškovės teigimu, atsakovės perkama NXDN NEXEDGE tinklo nuoma yra paslauga, kurią Lietuvoje teikia vienintelė įmonė – trečiasis asmuo UAB „Dekbera“.
51. Minėta, kad teisė ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiojo subjekto veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių argumentų, kaip minėto kriterijaus nustatymas riboja būtent jos galimybes dalyvauti Pirkime. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, jog NXDN NEXEDGE tinklo nuomos paslaugą teikia tik UAB „Dekbera“, niekaip nepagrindžia apeliantės subjektinių teisių pažeidimo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė viso ginčo metu (tiek ikiteisminėje, tiek teisminėje stadijoje) iš esmės abstrakčiai kvestionavo ginčo Pirkimo sąlygas, nepateikdama jokių bent kiek konkretesnių argumentų ir duomenų, patvirtinančių, kad ji (asmeniškai ar pasitelkusi kitus ūkio subjektus) neturi sąlygų (galimybių) ar turi blogesnes sąlygas (galimybes) pasiūlyti atsakovei NXDN NEXEDGE tinklo nuomos paslaugas ir (ar) lygiavertį pasiūlymą. Be to, galimybė tiekėjui pateikti lygiavertį pasiūlymą yra numatyta Pirkimo sąlygų 25 punkte. Vadinasi, ieškovė turi teisę siūlyti Techninę specifikaciją atitinkančius lygiaverčius sprendimus ir jai įrodžius siūlomos technologijos lygiavertiškumą, toks pasiūlymas negalės būti atmestas.
52. Be to, pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai pažymėjo, kad ieškovė, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tuo atveju, jeigu pirkimo sąlygose būtų keliami funkciniai reikalavimai, o ne technologiniai konkretaus vieno tinklo reikalavimai, reikiamas funkcijas būtų galima įgyvendinti dar ir kitais būdais – kito ryšio tinklo priemonėmis, pavyzdžiui, TETRA, panaudoti LTE technologijas ar apskritai naudotis VRM IRD žinybiniu radijo ryšio tinklu. Ieškovė taip pat nepaneigė galimybės pasitelkti kitų ūkio subjektų, nebūtinai iš Lietuvos, pajėgumus, siekiant pagrįsti savo atitiktį kvalifikacijos reikalavimams.
53. Svarbi aplinkybė, kurią skundžiamame sprendime akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, yra tai, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį yra nurodžiusi, jog ji turi įdiegusi tam tikrą galinio ryšio įrangą (86 vnt., kurie remiasi TETRA technologija ir gali būti prijungti tik prie viešojo TETRA tinklo ir 6 vnt., kurie remiasi NXDN NEXEDGE technologija ir gali būti prijungi tik prie viešojo NEXEDGE tinklo). Analogiški duomenys yra nurodyti ir pirkimo sąlygose (žr. pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninės specifikacija“ 2 punktą). Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, Techninėje specifikacijoje išvardinti reikalavimai išdėstyti būtent atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos poreikius, o ne į konkretaus tiekėjo siūlomo ryšio technologines galimybes.
54. Apibendrinant, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju, ginčydama atsakovės nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, ieškovė nenurodė jokių argumentų, kaip nustatytomis sąlygomis yra pažeidžiamos jos teisės dalyvauti Pirkime. Ieškovės argumentai iš esmės yra nukreipti ne į siekį apginti savo galimai pažeistas teises, o visų galimų panašioje situacijoje esančių subjektų interesus, tačiau tai nėra suderinama su kasacinio teismo formuojama praktika dėl tiekėjų teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014; 2019 m. spalio 21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-248/2020 ir kt.).
55. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje neįrodė savo subjektinės teisės pažeidimo ir neturi suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygų. Išvada, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje neįrodė savo subjektinės teisės pažeidimo, pirmosios instancijos teismui buvo pakankama atmesti ieškinį, tačiau, įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė ir dėl ginčo esmės, t. y. dėl pagrindinių ieškovės ieškinyje nurodytų argumentų, susijusių su Pirkimo sąlygų (ne)teisėtumu, teisėjų kolegija vertins ir ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl šių skundžiamo sprendimo motyvų.
Dėl pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ (ne)teisėtumo
56. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygų 1 priede „Techninė specifikacija“ įtvirtinti reikalavimai yra neteisėti, parengti pažeidžiant VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimu ir skaidrumo principus, yra pritaikyti išimtinai konkretaus tiekėjo (trečiojo asmens) siūlomo ryšio technologinėms galimybėms.
57. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad perkančiosioms organizacijoms pripažįstama teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą, tačiau ši jos diskrecija yra ribojama viešųjų pirkimų principų, kurie negali būti pažeisti, taip pat draudimo dirbtinai riboti konkurenciją bei VPĮ nurodytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017). Taigi perkančiosios organizacijos, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų ir laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, jog šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija. Tik taip veikdamos perkančiosios organizacijos turi teisę nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015).
58. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Pirkimu atsakovė siekia įsigyti viešojo TETRA tinklo nuomos paslaugą, viešojo NXDN NEXEDGE tinklo nuomos paslaugą ir susijusias paslaugas (pirkimo sąlygų 34 punktas). Reikalavimai pirkimo objektui nustatyti pirkimo sąlygų 1 priede „Techninė specifikacija“. Kaip minėta, atsakovė atsiliepime į ieškinį yra nurodžiusi, kad ji turi galinio ryšio įrangą (86 vnt., kurie remiasi TETRA technologija ir gali būti prijungti tik prie viešojo TETRA tinklo ir 6 vnt., kurie remiasi NXDN NEXEDGE technologija ir gali būti prijungti tik prie viešojo NEXEDGE tinklo). Taigi, atsakovė turi tam tikrą galinio ryšio įrangą, kuri veikia konkrečiuose technologijos tinkluose. Atsakovė teigia, kad reikalavimas Pirkimo objektui buvo suformuluotas, atsižvelgiant į turimą fizinę infrastruktūrą.
59. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad neturi pagrindo daryti išvados, jog atsakovės Techninėje specifikacijoje įtvirtinti reikalavimai pažeidžia, kaip teigia ieškovė, VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimu ir skaidrumo principus, kitas VPĮ nuostatas. Teismo vertinimu, Techninėje specifikacijoje keliami reikalavimai buvo reikalingi ir pagrįsti perkamų paslaugų pobūdžių aspektu, t. y. tuo, kad atsakovė perka jau turimos ir naudojamos infrastruktūros, kuri remiasi NXDN NEXEDGE technologija ir gali būti prijungiamos tik prie viešojo NXDN NEXEDGE tinklo, nuomos paslaugas.
60. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovė iš esmės formaliai vertina Techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus, neatsižvelgdama į realią perkančiosios organizacijos situaciją. Ieškovė visiškai nevertina aplinkybės, kad atsakovė jau turi tam tikrą galinio ryšio įrangą, kuri veikia konkrečiuose technologijos tinkluose. Pažymėtina, kad perkantysis subjektas turi siekti, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai (VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Sutiktina su atsakove, kad šiuo atveju būtų visiškai neefektyvu neieškoti rinkoje pasiūlymų, kurie technologiškai tiktų jau su atsakovės turima įranga, į kurią atsakovė šiuo metu yra investavusi pinigines lėšas.
61. Be to, ieškovė deklaratyviai teigia, kad perkamas paslaugas iš karto galėtų pradėti teikti tik jau šiuo metu paslaugą teikiantis trečiasis asmuo. Pasak ieškovės, joks kitas tiekėjas negali įgyvendinti Sutarties 25.1 punkte įtvirtintos tiekėjo prievolės per 3 darbo dienas užsiregistruoti Nacionalinėje elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinėje sistemoje. Į bylą nėra pateikta jokių pagrįstų įrodymų, kad šios sąlygos ieškovė ar bet kuris kitas tiekėjas negalėtų įgyvendinti.
62. Ieškovė taip pat tik deklaratyviai teigia, kad lygiaverčio pasiūlymo pateikimas yra neįmanomas. Kaip jau buvo minėta, ieškovė viso bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių konkrečių argumentų ir duomenų, patvirtinančių, kad ji (asmeniškai ar pasitelkusi kitus ūkio subjektus) neturi sąlygų (galimybių) ar turi blogesnes sąlygas (galimybes) pasiūlyti atsakovei NXDN NEXEDGE tinklo nuomos paslaugas ir (ar) lygiavertį pasiūlymą. Vien ieškovės subjektyvus situacijos vertiniams, neatsižvelgus į Pirkimo objektą ir atsakovės turimą infrastruktūrą, nesudaro pagrindo Techninėje specifikacijoje numatytus reikalavimus pripažinti neteisėtais.
Dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų
63. Ieškovė šioje byloje pareikštu ieškiniu ginčijo Pirkimo sąlygų 6 priedo „Pasiūlymo vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 7 lentelėje „Pasiūlymų vertinimo kriterijai“ nustatytus kriterijus (2, 3 ir 4 kriterijus), kaip neaiškius ir dėl to neteisėtus, nes, ieškovės nuomone, pirkimo sąlygose nėra paaiškinta, kas yra laikoma „reagavimo laiku“.
64. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškove, kad pirkimo sąlygose nėra pateikto išaiškinimo, kas yra laikytina reagavimo laiku. Atsakovė tik atsiliepime į ieškinį išaiškino, kad reagavimo laiką reikia suprasti kaip laiko momentą nuo to laiko momento, kai atsakovas suderintomis priemonėmis kreipėsi į tiekėją ir informavo apie gedimą iki to laiko momento, kai tiekėjas, gavęs atsakovo kreipimąsi, jį užregistravo ir informavo perkančiąją organizaciją, kad eina ieškoti jo priežasčių ir spręsti gedimą. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodytos Pirkimo sąlygos nėra pagrindo pripažinti neteisėta, kadangi ieškovė neįrodė, kad šios Pirkimo sąlygos neaiškumas apribojo jos galimybes pateikti konkurencingą pasiūlymą atsakovei. Tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti.
65. Ieškovė viso bylos nagrinėjimo metu iš esmės tik abstrakčiai nurodė, kad ši Pirkimo sąlyga jai buvo neaiški, tačiau neįrodinėjo, kad dėl to negalėjo pateikti savo pasiūlymo. Kita vertus, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ieškovės ginčijami Pirkimo sąlygų neaiškumai galėjo būti pašalinti ieškovei kreipiantis į perkančiąją organizaciją su prašymu paaiškinti neaiškias pirkimo sąlygas, o atsakovei apie pirkimo sąlygų neaiškumą (netikslumą) pašalinimą paskelbus CVP IS priemonėmis. Pažymėtina, kad ieškovė, teikdama pretenziją, žinojo, kad vienas iš galimų atsakovės sprendimų yra pretenzijos palikimas nenagrinėta. Tuo tarpu ieškovei paprašius pateikti papildomą informaciją vadovaujantis VPĮ 36 straipsnio 5 dalimi numatyta teise, atsakovė privalėtų tokią informaciją pateikti. Taigi, aplinkybė, kad ieškovė pasirinko šį klausimą iškelti pretenzijoje, o ne prašant pateikti papildomą informaciją, negali būti vertinama kaip ieškovės galimybių pateikti konkurencingą pasiūlymą atsakovei apribojimas.
Dėl trečiojo asmens atsiliepimo į ieškinį
66. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė į bylą trečiojo asmens UAB „Dekbera“ pateiktą atsiliepimą į ieškinį, nes šiame atsiliepime trečiasis asmuo prašė atmesti byloje nedalyvaujančio ir su ieškove niekaip nesusijusio juridinio asmens UAB „Innoseven technologies“ ieškinį. Be to, ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidas už šio atsiliepimo parengimą.
67. Teisėjų kolegija, įvertinusi trečiojo asmens atsiliepimo į ieškinį turinį, neturi pagrindo pritarti ieškovei, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį priėmė ir priteisė trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidas už jo parengimą. Nors ieškovė teisingai nurodo, kad šiuo atsiliepimu trečiasis asmuo prašė atmesti ne ieškovės UAB „InnoForce“ ieškinį, o nurodė kitą juridinį asmenį, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien tokios rašymo apsirikimo klaidos padarymas nesudaro pagrindo tokio atsiliepimo nepriimti ir atitinkamai, atmetus ieškinį, nepriteisti bylinėjimosi išlaidų už jo parengimą. Iš atsiliepimo turinio matyti, kad jame buvo dėstomos aplinkybės ir argumentai, susiję su šioje byloje nagrinėjamu ginču, todėl vertinti, jog šis atsiliepimas pateiktas su trūkumais, nėra pagrindo.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
68. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją ir priėmė pagrįstą sprendimą. Ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo skundžiamo sprendimo panaikinti, todėl jos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
69. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020).
70. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovė ir trečiasis asmuo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
71. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).
72. Atsakovė nurodė ir pagrindė, kad rengiant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą patyrė 1 306,80 Eur bylinėjimosi išlaidas (užmokestis už teisines paslaugas) ir prašo šias išlaidas priteisti iš ieškovės. Atsakovės išlaidos advokato paslaugoms apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl šios išlaidos atsakovei priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
73. Trečiasis asmuo pateikė prašymą atlyginti jo 2 697,09 Eur dydžio už atstovavimui apeliacinėje instancijoje suteiktas teisines paslaugas patirtas išlaidas.
74. Sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti realumo turi būti aišku, kad šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatu ar advokatų kontora. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad advokato išrašyta sąskaita atstovaujamam asmeniui dar nereiškia tokių išlaidų apmokėjimo, nesant byloje pateikto tokių išlaidų apmokėjimą patvirtinančio dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2010, 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2010). Trečiajam asmeniui nepateikus duomenų, patvirtinančių, kad realiai buvo atsiskaityta su ją atstovavusia advokatų kontora, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, grindžiamas tik 2022 m. gegužės 24 d. PVM sąskaita faktūra, netenkinamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei viešajai įstaigai Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis (juridinio asmens kodas 235042580) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Innoforce“ (juridinio asmens kodas 302676496) 1 306,80 Eur (viena tūkstantį tris šimtus šešis eurus, 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.