- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-29
- Bylos Nr.
- e2-416-912/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00155-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Dens Novus“, J. G., M. R. S.
- Atsakovas
- A. P., G. R.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Dens Novus“, J. G. ir M. R. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Dens Novus“, J. G. ir M. R. S. ieškinius atsakovams A. P. ir G. R. dėl daikto trūkumų pašalinimo išlaidų ir nuostolių atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Dens Novus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų A. P. ir G. R. 112 550,14 Eur parduoto nekokybiško daikto trūkumų pašalinimo išlaidas, 698,78 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. Nr. e2-179-569/2024).
2. Ieškovas J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. P. 112 550,14 Eur trūkumų pašalinimo išlaidas, 698,78 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. e2-182-650/2024).
3. Ieškovas M. R. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. P. 112 550,14 Eur trūkumų pašalinimo išlaidas, 698,78 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. e2-208-368/2024).
Žemesnės instancijos teismas
4. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2024 m. sausio 24 d. nutartimi pirmiau nurodytos civilinės bylos Nr. e2-182-650/2024 ir Nr. e2-208-368/2024 prijungtos prie civilinės bylos Nr. e2-179-569/2024.
Šalies argumentai
5. Ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, esantį atsakovus ir (ar) trečiuosius asmenis, o jo nesant ar esant nepakankamai, atsakovų turtines teises ir (ar) lėšas, esančias atsakovo A. P. ir (ar) atsakovės G. R. banko ir (ar) kitų kredito įstaigų (įskaitant elektroninių pinigų įstaigų) sąskaitose ir (ar) pas trečiuosius asmenis, 339 746,76 Eur apimtimi, uždrausti atsakovams areštuotu turtu disponuoti, jį įkeisti, išnuomoti ar kitaip apsunkinti šio turto teisinę padėtį, išskyrus atsiskaitymą su ieškovais.
6. Ieškovai nurodė, kad ieškiniai yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįsti. Ieškinių pagrįstumas patvirtintas Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi, kuria išnagrinėtas atsakovo A. P. skundas. Ieškovai nurodė, kad atsakovas A. P. nesąžiningas, nes su sutuoktine sudarė vedybų ir sutuoktinių turto padalinimo sutartis, pagal kurias didžioji dalis nekilnojamojo turto atiteko sutuoktinei. Ieškovai mano, kad atsakovas siekė pakeisti sutuoktinių prievolėms taikomą teisinį režimą, sutuoktinei perleisti itin didelės vertės nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, akcijas. Atsakovas sąmoningai siekė sumažinti jam priklausančio turto dalį, nesąžiningai pažeisti ieškovų interesus. Toks atsakovo elgesys iš anksto apgalvotas, siekiant išvengti prievolių būsimiems kreditoriams įvykdymo. Ieškovų pareikštų reikalavimų suma (339 746,76 Eur) didelė atsakovams. Dėl to padidėja teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Atsakovas vengia pateikti į bylą duomenis apie savo turtą. Tai pagrindžia jo tikėtiną nesąžiningumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi atmetė ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
8. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo abejoti ieškovų reikalavimų tikėtinumu. Atsakovas 2022 m. gegužės 9 d. sudarė vedybų ir sutuoktinių turto pasidalinimo sutartis. Vienas iš ieškovų 2023 m. rugsėjo 8 d. elektroniniu paštu išsiuntė atsakovui pretenziją, kuria prašė atlyginti 132 240,07 Eur statinio trūkumų pašalinimo išlaidas ir grąžinti 31 000 Eur avansą, sumokėtą pagal 2021 m. rugsėjo 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovai pirmiau nurodytas sutartis sudarė dar nesant ginčo, galbūt nežinodami, kad jis gali kilti ateityje, todėl neįrodyta, kad atsakovas, sudarydamas sutartis, siekė paslėpti turtą ir neatsiskaityti su ieškovais. Jie neįrodė, kad sutuoktiniai elgėsi nesąžiningai, siekė paslėpti ar sumažinti bendrai valdyto turto masę. Ieškovai nepateikė kitų įrodymų apie tikėtiną atsakovų nesąžiningumą (turimo turto paslėpimą, perleidimą kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimą ar jo apsunkinimą bet kokia kita forma ir pan.).
9. Teismas nurodė, kad asmens sąžiningumas preziumuojamas, todėl jo įrodinėti nereikia. Pareiga paneigti asmens sąžiningumą tenka tai šaliai, kuri teigia, jog asmuo yra nesąžiningas.
10. Atsakovai neprivalo į bylą teikti savo turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus, nes laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos tik kaip priemonė, sudaranti sąlygas surasti ir sukaupti atsakovo turtą, į kurį vykdymo procese būtų nukreiptas išieškojimas. Asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovai atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti atsakovams nuosavybės teise priklausantį turtą, o, jo nesant ar esant nepakankamai, turtines teises, lėšas, 339 746,76 Eur apimtimi, uždrausti atsakovams areštuotu turtu disponuoti, jį įkeisti, išnuomoti ar kitaip apsunkinti šio turto teisinę padėtį, išskyrus atsiskaitymą su ieškovais. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Teismas neteisingai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnį, nekonstatavo atsakovų nesąžiningumo. Teismo išvada, kad atsakovo sudarytos vedybų ir sutuoktinių turto padalinimo sutartys nepagrindžia atsakovo nesąžiningumo, prieštarauja teismų praktikai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-576-467/2022). UAB „Eicosoliuton“ statybos darbų trūkumų vertinimo akte užfiksuoti paslėpti gyvenamųjų namų trūkumai. Tai patvirtina atsakovo nesąžiningus veiksmus. Atsakovo sudarytos pirmiau nurodytos sutartys – siekis išvengti žalos atlyginimo. Atsakovas 2022 metais žinojo apie paslėptus trūkumus, kurie paaiškėjo vėliau.
11.2. Teismas, vertindamas vienos šalies nesąžiningumą, neteisingai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigas. Teismas neteisingai nurodė, kad atsakovas neturėjo pareigos pateikti jo sąžiningumą pagrindžiančių įrodymų. Atsakovas nurodė, kad jo turtinė padėtis pakankama ieškovų reikalavimams patenkinti, bet nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Dėl to teismas pažeidė CPK 12, 178 straipsnius. Teismas turėjo taikyti atsakovui contra spoliatorem (prieš pažeidėją) taisyklę.
11.3. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje ieškovai ginčija atsakovo ir jo sutuoktinės 2022 m. gegužės 9 d. sudarytas vedybinę ir sutuoktinių turto perleidimo sutartis (civilinė byla Nr. e2-259-856/2024). Ši aplinkybė taip pat pagrindžia atsakovo nesąžiningumą.
11.4. Nutartyje nepaneigtas konservacinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas. Laikinosios apsaugos priemonės užtikrintų atsakovų turto status quo (esamą padėtį).
11.5. Teismas neįvertino, kad didelės atsakovams ieškinio sumos kriterijus yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes padidėja sprendimo neįvykdymo rizika.
11.6. Teismas neįvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (netaikymo) atsakovei G. R., t. y. ieškovų prašymas šiuo aspektu neišnagrinėtas ir šia apimtimi nutartis yra be motyvų(CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Atsiliepimas
12. Atsakovas atsiliepime į ieškovų atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Ieškovė UAB ,,Dens novus“ pareiškė atsakovei G. R. 112 550,14 Eur reikalavimą, bet ieškovai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurių suma – 339 746,76 Eur. Ieškovai neproporcingu prašymu siekia daryti ekonominį spaudimą atsakovams, priversti juos derėtis dėl taikos sutarties sąlygų, sumokėti ieškovams jų reikalaujamą sumą. Ieškinio pareiškimas nereiškia atsakovų pareigos vykdyti prievolę.
12.2. Atsakovas A. P. 2022 m. gegužės 9 d sudarė su sutuoktine vedybų ir sutuoktinių turto padalinimo sutartis, nežinodamas apie ieškovų ar kitų kreditorių reikalavimus. Nurodytomis sutartimis sutuoktiniai siekė sureguliuoti asmeninius tarpusavio turtinius santykius. Jie neturėjo tikslo išvengti piniginių prievolių ar paslėpti turtą.
12.3. Teismas teisingai nurodė, kad atsakovai neprivalo pateikti į bylą jų turtinę padėtį pagrindžiančių duomenų. Atsakovai neatliko nesąžiningų veiksmų, kuriais sumažintų turto masę ar blogintų savo turtinę padėtį po pareikštų ieškinių. Atsakovas neprivalo viešinti viso valdomo turto sąrašo ir sudėties tik dėl to, kad jam pareikšti ieškiniai.
Šalies argumentai
12.4. Ieškovai atskirajame skunde nurodė naują aplinkybę, kad UAB „Eicosoliuton“ akte užfiksuoti paslėpti gyvenamųjų namų trūkumai. UAB „Eicosoliuton“ pastatų apžiūros neatliko, trūkumų vaizdo priemonėmis neužfiksavo, vertino tik ieškovų atstovo pateiktus duomenis. UAB „Eicosoliuton“ nenustatė, kad atsakovai atliko statybos rangos darbus ir tyčia paslėpė darbų trūkumus. Akte padaryta tikėtina prielaida, neįvertinta, ar trūkumai galėjo atsirasti dėl ieškovų atliktų pastato rekonstravimo darbų. Atsakovas buvo statinio užsakovas, statybos darbus atliko UAB „Semdara“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatė. Teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
15. Apeliantai atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta atsakovams taikyti ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
16. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme įtvirtintos dvi būtinosios sąlygos, kurioms esant gali būti pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.
17. Apeliantai atskirajame skunde nurodė, kad teismas teisingai nustatė tikėtiną ieškinio pagrįstumą, bet neteisingai įvertino aplinkybes ir nenustatė grėsmės galbūt jiems palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Dėl to apeliacinės instancijos teismas toliau pasisakys tik dėl antros sąlygos.
Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir atsakovo (ne)sąžiningumo vertinimo
18. Apeliantai, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones, rėmėsi atsakovo nesąžiningumu ir didele reikalavimo suma.
19. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne) sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018; 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-896-302/2020). Taip pat Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai išplėtotoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktikoje nurodoma, kad tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia įtikinamų argumentų ir įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar galimus atlikti veiksmus, siekiant išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-550-330/2019).
20. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais galėtų būti siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jam nepalankų teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020; 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-570-553/2021; 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-962-912/2022; 2024 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-361-464/2024).
21. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas ir jo sutuoktinė 2022 m. gegužės 9 d. sudarė vedybų ir sutuoktinių turto pasidalinimo sutartis. Praėjus daugiau negu vieneriems metams, vienas iš apeliantų 2023 m. rugsėjo 8 d. elektroniniu laišku išsiuntė atsakovui pretenziją, kuria prašė atlyginti statinio trūkumų pašalinimo išlaidas ir grąžinti sumokėtą avansą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas sudarė su sutuoktine pirmiau nurodytas sutartis tam, jog ateityje išvengtų galbūt jam nepalakaus teismo sprendimo įvykdymo.
22. Akcentuotina tai, kad ne kiekviena sutuoktinių sudaryta vedybinė ar turto pasidalinimo sutartis savaime yra pagrindas šalies nesąžiningumui, jos siekiui paslėpti turtą ar sumažinti jo masę konstatuoti. Apeliantų nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, t. y. turto perleidimo sandoriai sudaryti esant pareikštam ieškiniui (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-576-467/2022). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovai, gavę apeliantų reikalavimą, siekė paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkinti savo turtą. Dėl to atskirajame skunde neteisingai kvestionuojama teismo išvada, kad sutarčių sudarymo faktas savaime nepagrindžia atsakovų nesąžiningumo.
23. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje apeliantai ginčija atsakovo ir jo sutuoktinės 2022 m. gegužės 9 d. sudarytas vedybinę ir sutuoktinių turto perleidimo sutartis (civilinė byla Nr. e2-259-856/2024). Akcentuotina tai, kad nei ieškinio pateikimas teismui, nei bylos iškėlimas nėra pagrindas kitoje byloje, kurioje sprendžiamas statinio trūkumų atlyginimo klausimas, daryti išvadą, kad sandorio šalis nesąžininga, atsižvelgiant į tai, kad nuo sandorių sudarymo iki reikalavimo atsakovui atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas ir žalą praėjo netrumpas laiko tarpas. Be to, kitoje byloje nėra priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo pirmiau nurodyti sutuoktinių sudaryti sandoriai būtų nuginčyti.
24. Apeliantai atsakovų nesąžiningumą taip pat grindžia UAB „Eicosoliuton“ statybos darbų trūkumų vertinimo aktu. Atsakovas teigia, kad jis buvo statinio užsakovas, statybos darbus atliko kitas asmuo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nenagrinėja bylos iš esmės, bet tik preliminariai įvertina CPK 144 straipsnyje įtvirtintas sąlygas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Taigi, tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, išklausęs byloje dalyvaujančius asmenis, ištyręs įrodymus, taip pat ir UAB „Eicosoliuton“ statybos darbų trūkumų vertinimo aktą, teismas įvertins, ar statiniai turi trūkumų, kurių šalinimo išlaidas privalės atlyginti atsakovai. Aplinkybė, kad nurodytame akte užfiksuoti gyvenamųjų namų trūkumai, savaime nepagrindžia atsakovų nesąžiningumo, taip pat atsakovų siekio išvengti galbūt apeliantams palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
25. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad didelė pareikšto reikalavimo suma yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes padidėja sprendimo neįvykdymo rizika.
26. Lietuvos apeliacinis teismas suformavo praktiką, kad didelė ginčo suma pati savaime nėra pagrindas areštuoti atsakovų turtą ar iki ginčo galutinio išsprendimo taikyti jiems ribojimus disponuoti turtu, taip pat ir tuo atveju, jeigu šie asmenys neturi tokios vertės turto, kuris atitiktų reikalavimų sumą, arba jiems priklausančiam turtui jau yra nustatyti apribojimai (turtas įkeistas, areštuotas ir pan.). Finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018).
27. Atsižvelgdamas į nurodytą teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad ieškinio sumos dydis sprendimo neįvykdymo grėsmės nepreziumuoja. Ieškinio sumos dydis – tai tik vienas iš daugelio kriterijų, kuriais remiamasi sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Ieškinio sumos dydžio kriterijus vertintinas kartu su atsakovų nesąžiningumu, t. y. kitais jų atliktais ar ketinamais atlikti nesąžiningais veiksmais. Dėl to atsakovai turi teisę pasirinkti, kokius įrodymus, pagrindžiančius jų turtinę padėtį, pateiks teismui, sprendžiančiam laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Jeigu atsakovai būtų sudarę turto perleidimo sandorį po to, kai jiems buvo pareikšti apeliantų reikalavimai, jie turėtų pareigą pateikti duomenis, kad toks sandorio sudarymas nebus reikšmingas teismo sprendimo vykdymui, t. y., kad sandoris sudarytas ne tam, jog šalis išvengtų galbūt jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Ne kiekvienas ginčo šalies sudarytas sandoris gali būti laikomas grėsmę teismo sprendimo vykdymui sukeliančiu veiksniu ir suponuojančiu jos pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius galimybę įvykdyti teismo sprendimą.
28. Apeliantai taip pat neteisingai aiškina įrodinėjimo pareigos paskirstymą, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Dėl atsakovams nekilo pareigos įrodyti savo sąžiningumą. Priešingai – Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad asmens nesąžiningumas, sprendžiant šį procesinį klausimą, nėra preziumuojamas, todėl asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga jį įrodyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-669-790/2021; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-230-464/2023; 2024 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-266-854/2024). Taigi, atsakovai neturėjo įrodinėti savo sąžiningumo, geros turtinės padėties bei galimybių įvykdyti būsimą galbūt apeliantams palankų teismo sprendimą.
29. Contra spoliatorem yra prezumpcija, kuria vadovaujantis, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Nurodytai prezumpcijai taikyti reikšminga nustatyti ne tik bylos šalies atsisakymą pateikti reikšmingus įrodymus, tačiau ir tokio atsisakymo priežastis ir jas lemiančias aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020 77 punktą). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad contra spoliatorem prezumpcija taikytina tuomet, kai nustatyta, jog dokumentus atsisakoma pateikti sąmoningai, tyčia juos sunaikinus, o ne dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo subjekto, galinčio (turinčio) juos pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017, 70 punktas; 2023 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-1120/2023, 62 punktas). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, pagrindžiančių atsakovų pareigą pateikti duomenis apie jiems priklausančias turtines teises. Pirmosios instancijos teismas neįpareigojo atsakovų pateikti tokius duomenis. Dėl to apeliantai neteisingai aiškina contra spoliatorem prezumpcijos taikymą.
30. Atskirajame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (netaikymo) atsakovei G. R., todėl ši nutarties dalis naikintina dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
31. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantai, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones solidariai atsakovams, pirmosios instancijos teismui nurodė aplinkybę, kad pareikšto reikalavimo suma didelė atsakovams. Apeliantai nenurodė kitų aplinkybių, kuriomis būtų grindę atsakovės nesąžiningumą. Dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos jo vertinti. Apskųstoje nutartyje teismas įvertino apeliantų argumentus, susijusius su ieškinio sumos dydžiu abiem atsakovams. Taigi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismo procesinis sprendimas be motyvų, ir taikyti CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatą.
32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi reikšmės apskųstų nutarčių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
33. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, rėmėsi aktualia teismų praktika. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti apskųstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.