- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-19
- Bylos Nr.
- e2-576-467/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00071-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- K. G.
- Trečiasis asmuo
- R. G.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės K. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Eurolinkas“ ieškinį atsakovei K. G. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo – R. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB, UAB) „Eurolinkas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti nuo sudarymo momento negaliojančia 2016 m. gruodžio 31 d. taikos sutartį, kuria už 194 967 Eur skolą UAB „Eurolinkas“ perleido atsakovei K. G. įrengimus, ir taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovės K. G. 194 967,84 Eur sumą.
2. Ieškovė nurodė, kad ginčijama neteisminė taikos sutartis, pagal kurią už 194 967 Eur skolą bendrovė perleido jos vadovo R. G. sutuoktinei K. G. bendrovei priklausančius įrengimus pagal taikos sutartyje nurodytą sąrašą, pažeidžia bendrovės interesus, yra neteisėta ir nepagrįsta; taip pat toks turto perleidimas pažeidė teismų nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10966-907/2016 ir Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10897-772/2016 nustatytus imperatyvius įpareigojimus dėl disponavimo turtu.
3. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei priklausančio turto (įskaitant pinigines lėšas ir turtines teises), esančio pas atsakovę arba trečiuosius asmenis areštą restitucijos sumai, t. y. 194 967,84 Eur. Ieškovė nurodė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir byloje egzistuoja pagrindas taikyti sandorio šalių nesąžiningumo prezumpciją pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kas sudaro pagrindą manyti, jog atsakovė gali vengti teismo sprendimo vykdymo, slėpdama, ar kitaip apsunkindama savo turtą. Ieškovei kyla pagrįstų abejonių, jog atsakovė yra nesąžininga, nes ginčijamas sandoris buvo sudarytas galiojant imperatyviems draudimams disponuoti turtu; atsakovė yra sudariusi sandorius (turto pasidalijimo, dovanojimo, kt.) su sutuoktiniu, galimai siekdama padėti sutuoktiniui išvengti prievolių vykdymo. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad byloje nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimas galimai ieškovei palankus teismo sprendimas gali likti neįvykdytas arba jo įvykdymas gali pasunkėti, todėl yra pagrindas byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. balandžio 8 d. nutartimi ieškovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo atsakovei K. G. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, neviršijant 194 967,84 Eur sumos, leidžiant šiuo turtu naudotis, bet uždraudžiant jį išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti, įkeisti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį; nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui atsakovės nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, areštuoti atsakovei K. G. priklausančias banko sąskaitose esančias pinigines lėšas, leidžiant atsiskaityti su ieškove BUAB „Eurolinkas“; pavedė antstoliui surasti ir aprašyti atsakovės K. G. turtą, įpareigojant jį nustatyti konkrečią lėšų sumą atsakovei, neviršijančią vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms, susijusioms su atsakovės K. G. interesų ir pareigų tenkinimu.
5. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi ištaisė 2022 m. balandžio 8 d. teismo nutartyje Nr. e2-363-883/2022 padarytą rašymo apsirikimą ir atsakovės pavardę iš „G.“ pakeitė į „G.“, iš naujo išdėstė nutarties rezoliucinę dalį.
6. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumą, t. y. faktinį bei teisinį ieškinio pagrindus, sprendė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
7. Spręsdamas dėl grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui egzistavimo, teismas vertino ieškovės nurodytas aplinkybes. Ieškovė nurodė, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas galiojant imperatyviems draudimams disponuoti turtu, nustatytiems Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10966-907/2016 ir Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10897-772/2016, kuriose buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Sandoris buvo sudarytas praėjus trumpam laikui po to, kai bendrovei buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl, ieškovės manymu, net ir paties sandorio tikslas (jo sudarymo metu) buvo perkelti bendrovės turtą į bendrovės vadovo šeimos rankas, tokiu būdu išvengiant teismų sprendimų vykdymo. Taip pat nurodė, kad bendrovė yra pareiškusi ieškinį buvusiam vadovui R. G. dėl nuostolių atlyginimo, šiuo metu byla yra nagrinėjama iš esmės (Nr. e2-181-368/2022), o iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad prieš pat teismo sprendimo priėmimą minėtoje civilinėje byloje R. G. ir K. G. sudarė 2021 m. rugpjūčio 2 d. turto pasidalijimo sutartį, 2021 m. rugpjūčio 5 d. dovanojimo sutartį, 2021 m. liepos 1 d. turto perdavimo pasirinktam pirkėjui sutartį, pagal kurias R. G. atitinkamą jam priklausiusio turto dalį perleido K. G. (tikėtina, jog siekiant išvengti galimai nepalankaus R. G. teismo sprendimo vykdymo). Ieškovės nuomone, minėtų aplinkybių visuma sudaro pagrindą manyti, kad atsakovė (jau anksčiau dalyvavusi sandoriuose, galimai sudarytuose siekiant padėti R. G. ir bendrovei išvengti prievolių vykdymo), sužinojusi apie šios civilinės bylos iškėlimą jai priklausantį turtą sieks perleisti tretiesiems asmenims arba kitaip jį apsunkinti. Ieškovės įsitikinimu, egzistuoja pagrindas manyti, kad atsakovė gali siekti išvengti jai nepalankaus teismo sprendimo vykdymo.
8. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimą bei egzistuojant grėsmei, jog teismo sprendimas gali būti neįvykdytas, teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino; siekdamas užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, atsakovės teisėtus interesus bei atsižvelgęs į prašyme išdėstytas aplinkybes, teismas areštavo atsakovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir tik jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas 194 967,84 Eur sumai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovė K. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti; skundo netenkinus, sumažinti taikomo arešto mastą iki 24 135,23 Eur (visa kreditorinių reikalavimų suma). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Skundžiama nutartis yra nemotyvuota, byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui atsakovės atžvilgiu.
9.2. Ieškinio reikalavimas yra iš esmės ydingas ir jau ieškinio priėmimo stadijoje aišku, kad ieškovės reikalavimas taikyti vienašalę restituciją negali ir negalės būti tenkinamas, kadangi, atsižvelgiant į CK įtvirtintas sandorio negaliojimo teisines pasekmes, akivaizdu, jog taikant restituciją šioje byloje ne tik atsakovė turėtų grąžinti tai ką gavo iš ieškovės (įrenginius arba jų vertės ekvivalentą), tačiau ir ieškovė turėtų grąžinti atsakovei tai, ką gavo iš atsakovės (ieškovei atsakovės paskolintas pinigines lėšas). Be to, ieškovės reikalavimas taikyti restituciją ne natūra (nors atsakovė turi jai perleistą įrangą), o verte pinigais yra visiškai nepagrįstas ir negalėtų būti tenkinamas (pasirinktas netinkamas teisių gynimo būdas). Tai lemia, kad ieškinys prima facie (iš pirmo žvilgsnio) nėra pagrįstas, todėl laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos.
9.3. Įvertinus CK 6.66 straipsnio 4 dalies nuostatas matyti, kad ieškinys nelaikytinas prima facie pagrįstu ir dėl akivaizdžiai per didelės ieškinio sumos lyginant su bendrovės bankroto byloje patvirtintais kreditorių finansiniais reikalavimais, t. y. ieškinio suma yra 194 967,84 Eur, o bankroto byloje patvirtinti reikalavimai sudaro 24 135,23 Eur. Taigi, ieškinio suma net aštuonis kartus viršija bendrovės kreditorių, kurių teisės neva buvo pažeistos dėl sudaryto sandorio, reikalavimų sumą. Net ir tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad visgi yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taikomas areštas turėtų būti mažinamas nuo 194 967,84 Eur iki 24 135,23 Eur sumos.
9.4. Tarp ieškovės ir trečiojo asmens kilęs ginčas buvo išspręstas taikos sutartimi, kurią patvirtino Šiaulių apygardos teismas 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi. Taikos sutartimi trečiasis asmuo ir ieškovė susitarė dėl 7 000 Eur dydžio žalos atlyginimo, todėl akivaizdu, kad ieškovei ar jos kreditoriams jokia žala, viršijanti 7 000 Eur sumą, nebuvo padaryta. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės ir atsakovės sudarytas sandoris kokiu nors būdu pažeidė kreditorių teises bei tarp trečiojo asmens ir ieškovės buvęs ginčas sudarytų kokį nors pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui šioje byloje.
9.5. Nors ieškovės atžvilgiu 2016 m. pabaigoje teismo nutartimis ir buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas ieškovės turtas, tačiau, vykdant teismų nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, antstoliai areštuojamą turtą konkretizavo, todėl įrenginiai, kurie buvo perleisti atsakovei, sandorių sudarymo metu areštuoti nebuvo, kas lemia, jog joks imperatyvus draudimas perleisti ginčo įrenginius atsakovei neegzistavo. Tai lemia, kad ir šie ieškovės teiginiai taip pat nėra preliminariai pagrįsti.
9.6. Teismo išvada, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui yra visiškai nemotyvuota, todėl laikytina nepagrįsta ir neteisėta. Teismas nenustatė ir nenurodė jokių argumentų, kodėl, teismo manymu, yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
9.7. Ieškovės teiginiai, kad neva atsakovė slėps turtą, yra nepagrįsti. Atsakovės 2021 m. rugpjūčio mėnesį sudaryti sandoriai jokiu būdu atsakovės turtinės padėties nepablogino, buvo sudaryti pakankamai seniai, kai net nebuvo žinoma apie kokius nors potencialius ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens galimus kilti ginčus ateityje, todėl tokie sandoriai negali būti vertinami kaip neva nesąžiningas atsakovės elgesys.
9.8. Į bylą pateiktas ieškovės ir atsakovės susirašinėjimas rodo, kad atsakovei apie potencialų ieškovės ir atsakovės ginčo kilimą teisme dėl 2016 m. sudaryto sandorio teisėtumo buvo žinoma nuo 2022 m. vasario mėn., atsakovė su ieškovės nemokumo administratore bendradarbiavo, teikė nemokumo administratorės prašomus dokumentus ir nesiėmė jokių veiksmų, kad paslėptų kokį nors jai priklausantį turtą, t. y. atsakovė visada ieškovės atžvilgiu elgėsi ir elgiasi sąžiningai, todėl nėra jokios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.
9.9. Ieškovė nepateikė jokių aiškių ir konkrečių, net ir netiesioginių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad atsakovė slėptų ar ketintų paslėpti kokį nors savo turtą kol bus nagrinėjama byla, todėl spręstina, jog ieškovė byloje neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, t. y. neįrodė būtinos sąlygos, kad būtų pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
9.10. Atsakovės turtinė padėtis yra gera, ji turi daug nekilnojamo turto objektų, registruotų transporto priemonių, ginčo sandoriu jai perleistus įrenginius, kurie ieškovei ir turėtų būti grąžinti ieškinio tenkinimo atveju, todėl net ir didelė ieškinio suma šiuo atveju negali būti vertinama kaip viena iš sąlygų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
9.11. Atsakovė kaip fizinis asmuo dalyvauja įvairiuose valstybės lėšomis finansuojamuose projektuose, viešuosiuose konkursuose, todėl jos atžvilgiu nepagrįstai pritaikius turto areštą, kenčia atsakovės reputacija, ji laikoma kaip nepatikimas asmuo ir tai gali atsakovei sukelti didelę turtinę žalą.
Atsiliepimas
10. Ieškovė BUAB „Eurolinkas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti iš apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Teismas tinkamai įvertino preliminarų ieškinio pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, kad restitucija yra sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinė pasekmė, akivaizdu, jog restitucijos taikymo klausimai, kuriuos kelia apeliantė, nėra susiję su ieškinio prima facie pagrįstumu, kuris turi būti vertinamas sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Bet kuriuo atveju, ar būtų taikoma vienašalė ar dvišalė restitucija ir ar ji būtų taikoma natūra ar piniginiu ekvivalentu, nuo to nepasikeistų ginčijamu sandoriu apeliantės įgyto turto piniginė išraiška.
10.2. Ieškinys Šiaulių apygardos teisme buvusiam bendrovės vadovui R. G. (trečiajam asmeniui) buvo pareikštas dėl to, kad jis po bankroto bylos iškėlimo nemokumo administratorei neperdavė jo žinioje buvusio bendrovės turto. Nors byla užbaigta teismo patvirtinta taikos sutartimi, tačiau ieškovė nėra atsisakiusi pretenzijų dėl bendrovės sudarytų nuostolingų sandorių ginčijimo. Bylų tiek dalykas, tiek ir pagrindas yra skirtingi, be to, šiose bylose skirtingi yra ir atsakovai, apeliantė be pagrindo šias bylas sieja. Taigi, kitoje byloje sudaryta taikos sutartis neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės atžvilgiu šioje byloje.
10.3. Aplinkybė, kad teismas nutartyje pacitavo ieškovės išdėstytą poziciją ir su ja sutiko, nereiškia, kad teismas priėmė nemotyvuotą nutartį.
10.4. Ieškovės pateikti duomenys dėl galimo apeliantės nesąžiningumo yra daugiau nei tikėtini –aplinkybė, kad iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog prieš pat teismo sprendimo priėmimą kitoje civilinėje byloje, R. G. ir apeliantė sudarė tris sutartis, pagal kurias R. G. atitinkamą jam priklausiusio turto dalį perleido apeliantei, sudaro tikėtiną pagrindą manyti, kad ir ateityje apeliantė gali imtis panašaus veiksmų modelio, šį kartą jai priklausantį turtą perleidžiant tretiesiems asmenims arba paslepiant. Tai, kad apeliantė dalyvavo sandoriuose, kurių tikėtinas tikslas buvo padėti sutuoktiniui išvengti jo atžvilgiu numatomo priimti teismo sprendimo vykdymo, sudaro pagrindą tikėtinai išvadai dėl jos nesąžiningumo civiliniuose teisiniuose santykiuose.
10.5. Byloje egzistuojantis pagrindas apeliantės atžvilgiu taikyti nesąžiningumo prezumpciją įtvirtintą CK 6.67 straipsnio1 dalies 3 punkte sudaro pagrindą tikėtinai išvadai, kad apeliantė ir ateityje gali būti nesąžininga civilinių teisinių santykių dalyvė.
Šalies argumentai
10.6. Apeliantės teiginiai apie bendradarbiavimą su ieškove yra deklaratyvūs, apeliantė nėra bandžiusi rasti sprendimo iš susidariusios situacijos, susijusios su ginčijamo sandorio sudarymu, nėra siūliusi grąžinti ginčijamu sandoriu jos neteisėtai įgytą turtą, nėra dėjusi pastangų pasiekti susitarimą su ieškove.
10.7. Gera apeliantės turtinė padėtis nepaneigia teismo motyvų dėl tikėtino apeliantės nesąžiningumo ir egzistuojančios tikimybės, kad apeliantė gali sąmoningai pabloginti jos turtinę padėtį, siekdama išvengti ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo vykdymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 , 329, 338 straipsniai).
12. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra nemotyvuota ir neatitinka CPK 270 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų teismo sprendimui, o teismo išvada, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, yra tik pacituoti ieškovės prašymo argumentai.
13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti trumpi ir lakoniški motyvai, tačiau teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Teismų praktikoje nurodoma, kad procesinio sprendimo nepakankamas motyvavimas nesudaro absoliutaus jo negaliojimo pagrindo. Jeigu teismo procesiniame sprendime nėra detaliai atsakyta į kai kuriuos ieškinio (pareiškimo, prašymo, skundo) argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks procesinis sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės sutiko su ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išdėstytais argumentais ir sprendė, kad jie pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį byloje. Išdėstytos aplinkybės paneigia atskirajame skunde išdėstytus argumentus dėl skundžiamos nutarties motyvų nebuvimo ir nesudaro pagrindo išvadai, kad egzistuoja absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas.
14. Taigi, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti ir atskirojo skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų
15. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: Nekilnojamo turto registro išrašus; Valstybės įmonės Regitra išrašus; Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartį; Turto areštų registro išrašą apie ieškovę.
16. Ieškovė Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė patikslinto ieškinio su priedais kopiją.
17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
18. Atskirojo skundo turinys rodo, kad apeliantė pateiktais įrodymais grindžia atskirojo skundo argumentus, tačiau neformuluoja jokio prašymo priimti kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus ir nenurodo, kodėl minėtų duomenų pateikimo būtinybė iškilo teikiant atskirąjį skundą, t. y. nenurodo jokių aplinkybių, reikšmingų išimties iš bendrojo draudimo priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme taikymu. Todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 314 straipsnyje nurodytų sąlygų, su atskiruoju skundu pateiktų dokumentų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nepriima.
19. Ieškovės pateiktas patikslintas ieškinys, viena vertus, nelaikytinas įrodymu, kita vertus, pirmosios instancijos teismo teisėjo rezoliucija jau yra priimtas ir tapęs nagrinėjamos bylos procesiniu dokumentu, su juo, kaip ir su visa elektroninės bylos medžiaga teismas gali susipažinti LITEKO sistemoje.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
20. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).
21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nustatęs abiejų sąlygų egzistavimą. Atskirajame skunde apeliantė kvestionuoja ieškinio prima facie pagrįstumą bei teigia esant netinkamai įvertintą grėsmės egzistavimą, nes ieškovė neįrodė apeliantės nesąžiningumo.
22. Atskirajame skunde visų pirma yra keliamas klausimas dėl ieškinio tikėtino nepagrįstumo ir tokios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nebuvimo: ieškovės actio Pauliana ieškiniu reikalaujama suma viršija ieškovės bankroto byloje patvirtintą kreditorių finansinių reikalavimų sumą bei pasirinktas netinkamas restitucijos būdas, taip pat nėra pagrindo spręsti, kad ginčijamas sandoris pažeidžia teismo nutartimis taikytus ribojimus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės pozicija ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokia sąlyga visgi egzistuoja. Tikėtino ieškinio pagrįstumo pagal prima facie doktriną sąlyga reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ir neturi nagrinėti ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, neturi tirti ir vertinti ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021).
23. Kaip ne kartą buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1609-407/2020; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-370/2021).
24. Taigi, atliekant ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimą teismui pakanka tik įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais, tačiau ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių bei faktinių argumentų ir pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020; 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-258-881/2021; 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-44-516/2022; kt.).
25. Nagrinėjamu atveju ieškovė (atstovaujama nemokumo administratorės) CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) ir 1.80 straipsnio (imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimas) pareiškė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančia su atsakove sudarytą taikos sutartį ir taikyti restituciją, ieškovei priteisiant pinigines lėšas. Reikalavimams pagrįsti ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, jos manymu, pagrindžiančius ieškinyje dėstomas aplinkybes. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan., t. y. pareikštas ieškinys yra grindžiamas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovės poziciją patvirtinančiais teisiniais pagrindais. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Atsakovės nurodomi argumentai dėl ieškovės netinkamai pasirinkto restitucijos būdo ar argumentai, kad ieškovės bankroto byloje patvirtinta kreditorių finansinių reikalavimų suma mažesnė už šioje byloje prašomą priteisti sumą, kt., nesudaro pagrindo kitaip pasisakyti dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo. Ieškovės reikalavimo teisės dydis ir pagrįstumas, restitucijos taikymo galimybė ir būdas, kaip ir kitos ieškinio bei atsikirtimų į ieškinį aplinkybės visa apimtimi bus įvertintos bylą išnagrinėjus iš esmės, todėl dėl jų, sprendžiant ieškinio tikėtino pagrįstumo klausimą, plačiau nepasisakytina. Atitinkamai nėra pagrindo šioje bylos stadijoje spręsti ir dėl poreikio sumažinti taikyto arešto sumą.
26. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl nustatytos ir antros būtinosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių institutui taikyti, t. y. grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo, apeliantė tvirtina, kad ieškovės teiginiai, jog neva atsakovė slėps turtą yra nepagrįsti, 2021 m. rugpjūčio mėn. sudaryti sandoriai negali būti vertinami kaip nesąžiningas apeliantės elgesys, šie sandoriai apeliantės turtinės padėties nepablogino. Apeliacinės instancijos teismas tokius atskirojo skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.
27. Minėta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu, todėl šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti priešingos šalies nesąžiningumo įrodymų. Pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo, todėl šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę teismo sprendimo įvykdymui bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, jog egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.
28. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje akcentuojama, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).
29. Pažymėtina, kad atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl būtent asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones – šiuo atveju ieškovei – tenka pareiga jį įrodyti. Nors atsakovo nesąžiningumas nepreziumuojamas, tačiau ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos prievoles, neprivalo įrodyti neabejotino atsakovo nesąžiningumo, ieškovui pakanka pateikti tikėtinų duomenų tik apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad anksčiau atsakovo atlikti nesąžiningi veiksmai pripažįstami vienu iš įrodymų, patvirtinančiu galimą grėsmę teismo sprendimo sėkmingam įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019).
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tiek teismas, tiek ieškovė apeliantės nesąžiningumą pagrįstai siejo su aplinkybėmis, patvirtinančiomis, jog kitoje byloje esant R. G. pareikštam ieškiniui, atsakovė su sutuoktiniu sudarė tris turto perleidimo sandorius. Tai, kad tokiais turto perleidimo sandoriais apeliantės turtinė padėtis nepablogėjo, o kaip tik pagerėjo – ji įgijo turto, nepakeičia atliktų veiksmų modelio vertinimo kaip nesąžiningo. Kaip matyti civilinėje byloje Nr. e2-181-368/2022, ieškovė BUAB „Eurolinkas“ 2021 m. balandžio 26 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. G. ir prašė priteisti 158 137 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas. R. G. ir K. G. sudarė 2021 m. liepos 1 d., 2021 m. rugpjūčio 2 d. ir 2021 m. rugpjūčio 5 d. sutartis, pagal kurias R. G. atitinkamą jam priklausiusio turto dalį perleido K. G. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad apeliantė dalyvavo sandoriuose, kurių tikėtinas tikslas buvo padėti sutuoktiniui išvengti jo atžvilgiu numatomo priimti teismo sprendimo vykdymo, ir abejoti jos sąžiningumu. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įrodė grėsmės dėl būsimo teismo sprendimo vykdymo tikėtino apsunkinimo egzistavimą. Labiau tikėtina prielaida, jog apeliantei priklausantis turtas gali būti perleidžiamas iš esmės analogiškais sandoriais siekiant išvengti atsiskaitymo su ieškove ar jį apsunkinti. Neturi teisinės reikšmės ginčo klausimo išsprendimui aplinkybė, jog minėta byla baigėsi ieškovės ir R. G. sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartimi.
31. Sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimą turi įrodyti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikiantis asmuo. Atitinkamai, antroji bylos proceso šalis, siekdama išvengti laikinųjų apsaugos priemonių jos atžvilgiu taikymo, turėtų pateikti įrodymus, paneigiančius prašymą pateikusios šalies nurodytą pagrindą taikyti tokias priemones. Tą lemia civiliniame procese įtvirtinti šalių rungimosi (CPK 12, 178 straipsniai) ir jų lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai. Šiuo atveju teismas tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tad apeliantė turėjo paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Apeliantės nurodyti argumentai dėl jos geros turtinės padėties, esamo situacijos vertinimo nekeičia.
32. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria ieškovei, kad šiuo atveju aktuali ir CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija, nes ieškiniu ginčijamą sandorį (taikos sutartį) sudarė susiję asmenys. Ieškovės nurodoma nesąžiningumo prezumpcija, įtvirtinta CK 6.67 straipsnyje, yra skirta sandorio teisėtumui įvertinti, t. y. kai sprendžiama dėl sandorių negaliojimo actio Pauliana pagrindu. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ši specialioje teisės normoje įtvirtinta prezumpcija nėra taikoma. Laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos ieškiniui užtikrinti, todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ieškovės nurodomą nesąžiningumo prezumpciją (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-48-370/2022).
Dėl bylos procesinės baigties
33. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes ir teisingai sprendė, jog ieškovės ieškinys preliminariai pagrįstas bei egzistuoja grėsmė ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė iš atsakovės priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė jas pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas šio prašymo nesprendžia, nes kol nėra priimto teismo sprendimo, iš kurio būtų matyti, kurios šalies naudai išspręstas ginčas byloje, nėra pagrindo bylinėjimosi išlaidų skirstymui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti apeliantės K. G. apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus.
Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.